557db425-c4b7-4cb8-bf70-bc673fdb00d3 · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-296-954/2019

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00463-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.1.7;

(S)

21.11.10

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucijos) viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutarties A. K. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Institucijos 2019 m. vasario 19 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. A. K. nubaustas už tai, kad 2019 m. sausio 25 d. 23.27 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,50 promilių). Å iais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundÄ apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir Institucijos nutarimÄ pakeitė sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimÄ iki 8 mėnesių.

3. Administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

3.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nutarties argumentais dėl jo teisės pažeidimo vertinimo, nes apylinkės teismas neiÅ¡nagrinėjo jo skundo argumentų susijusių su neblaivumo nustatymo procedÅ«ros pažeidimu. Apylinkės teismas tik formaliai iÅ¡nagrinėjo skundo argumentus ir neįvertino, kad neblaivumas buvo patikrintas praėjus ne daugiau kaip 10 min po alkoholio vartojimo. Apeliantas pažymi, kad po 17 minučių atlikus antrÄ neblaivumo matavimÄ , alkotesteris parodė 0,32 promiles.

3.2. Taip pat skunde nurodo, kad alkoholio kiekis nustatytas alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARYE 0405, tačiau jo rodmenims taikoma 5 procentų paklaidÄ , o tai rodo, kad alkotesteriu nėra tiksliai nustatomas neblaivumo lygis. Apelianto teigimu, pagal minėto alkotesterio naudojimosi instrukcijÄ , atliekant testÄ privalu iÅ¡siaiÅ¡kinti kada asmuo vartojo alkoholį, nustatyti kÄ asmuo valgė ar rÅ«kė. Taip pat atsižvelgiant į instrukcijÄ , asmens neblaivumas gali bÅ«ti tikrinamas praėjus nemažiau 15 min po alkoholio vartojimo. Å iuo atveju neblaivumas buvo tikrintas du kartus, tačiau pareigÅ«nas atlikęs testÄ , jo neklausė dėl alkoholio vartojimo, tai padarė, kai jau buvo užfiksuotos 0,50 prom. Tik po Å¡io patikrinimo apeliantas paaiÅ¡kino, kad neseniai yra gėręs vyno. Po ko buvo atliktas antrasis testas, kuris parodė 0,32 prom. neblaivumÄ .

3.3. Apeliantas nesutinka ir su apylinkės teismo išvadomis, kad 0,5 prom. jam nustatytos praėjus pusei valandos po alkoholio vartojimo, nes tokių teismo išvadų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Skundo autoriaus įsitikinimu, jo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties, todėl jo atžvilgiu administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta.

3.4. Taip pat skunde nurodo, kad jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog jis vis tik padarė administracinį nusižengimÄ , yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Nors apylinkės teismas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ sumažino iki 8 mėnesių, tačiau toks poveikio priemonės taikymas yra neproporcingas. Anot apelianto, apylinkės teismas nevisiÅ¡kai tinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes susijusias su bÅ«tinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones.

4. Institucija apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutrumpinimo ir priimti naujÄ nutarimÄ , kuriuo bÅ«tų paliktas Institucijos 2019 m. vasario 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje.

4.1. Skunde pažymima, kad pagal teismų praktikÄ administracinė nuobauda gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tačiau Å¡ioje byloje tokių aplinkybių nėra. Pažeidėjo padarytas nusižengimas yra vienas iÅ¡ pavojingiausių ir priskiriamas prie Å¡iurkščių. Juo keliamas pavojus ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Faktas, jog realiai nebuvo sukeltas pavojus kitiems, nedaro nusižengimo mažiau pavojingu. Aplinkybės, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui pažeidėjui sukels neigiamų padarinių, kadangi asmuo negalės kokybiÅ¡kai pasirÅ«pinti savimi ir artimaisiais, nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, lemiančiomis iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ , nes neigiamų pasekmių kilimas yra neiÅ¡vengiama administracinės nuobaudos dalis. Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , kadangi Å¡ios nuobaudos skyrimo taisyklės policijos įstaigoje nebuvo pažeistos.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl apylinkės teismas nepagrįstai A. K. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ sutrumpino iki 8 mėnesių.

5. Institucija atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir Institucijos nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus,

k o n s t a t u o j a :

6. A. K. ir Institucijos apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl A. K. nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumÄ . Å iame kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

8. A. K. apeliaciniame skunde nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir praÅ¡o administracinio nusižengimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Teismas pažymi, kad skunde pateikiami subjektyvÅ«s, apeliantui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – iÅ¡vados dėl A. K. kaltės nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, tik pasisako dėl esminių skundo argumentų. Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , dar kartÄ patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjant A. K. administracinio nusižengimo bylÄ ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusižengimÄ klausimÄ , duomenų pripažinimÄ Ä¯rodymais ir jų vertinimÄ reglamentuojančių normų buvo laikomasi.

8.1. Pagal bylos duomenis bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės iÅ¡vados nepagrįstos iÅ¡samiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡tyrė, iÅ¡analizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedamas juos į vientisÄ loginę grandinę.

8.2. A. K. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad buvo pažeista blaivumo nustatymo procedÅ«ra, nes pareigÅ«nai prieÅ¡ tikrindami jo blaivumÄ nepaklausė ar jis nebuvo vartojęs alkoholio bei prieÅ¡ kiek laiko tai, buvo daręs. Skundo autoriaus teigimu, pirmas blaivumo nustatymas buvo atliktas maždaug 10 minučių po to, kai jis buvo iÅ¡gėręs taurę vyno. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tiek apeliacinio skundo argumentus, tiek A. K. paaiÅ¡kinimus bei pirmosios instancijos teisme liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų A. A. ir L. V. parodymus, sprendžia, kad tokie apelianto teiginiai yra tik jo gyvybinė versija, kurios nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s duomenys. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei nurodo A. K., nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog buvo pažeista blaivumo nustatymo procedÅ«ra.

8.3. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos matyti, kad A. K. 2019 m. sausio 19 d. 23.27 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0260 buvo nustatytas 0,50 promilių (±0,017 promilės) blaivumas. Policijos pareigÅ«nai A. A. ir L. V. tiek tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tiek apklausiami liudytojais pirmosios instancijos teisme parodė, kad po renginio (duomenys neskelbtini) vykdė policinę priemonę, tikrino vairuotojų blaivumÄ . Sustabdžius A. K. vairuojamÄ automobilį, pasakė, kad bus tikrinamas blaivumas. PirmÄ kartÄ tikrino blaivumÄ bekontakčiu alkotesteriu, bet neišėjo, todėl bandė dar kartÄ . Alkotesteris parodė, kad vairuotojas yra vartojęs alkoholio, todėl atsinešė kitÄ alkotesterį su kandikliu. Tuomet paklausė prieÅ¡ kiek laiko vairuotojas vartojo alkoholio, A. K. atsakė, kad prieÅ¡ pusvalandį gėrė vyno. Patikrinus vairuotojÄ alkotesteriu, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Kadangi A. K. nesutiko su rodmenimis, po 15 minučių dar kartÄ buvo patikrintas blaivumas, kurio metu buvo nustatyta leistina alkoholio norma. Administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas, nes tuo metu kai A. K. vairavo automobilį, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, be to, jis teigė, kad alkoholį vartojo prieÅ¡ 30 minučių.

8.4. Minėtų policijos pareigÅ«nų parodymai patvirtina, kad blaivumo nustatymo procedÅ«ra buvo atlikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, praėjus pusei valandos po tai, kai A. K. buvo vartojęs alkoholį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog liudytojų policijos pareigÅ«nų A. A. ir L. V. parodymai bÅ«tų nenuoseklÅ«s ar jie bÅ«tų suinteresuoti pakenkti apeliantui. PareigÅ«nai tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytas aplinkybes patvirtino savo paraÅ¡u, o apklausti teismo posėdyje ir, bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ bei suvokdami atsakomybę už tai, negirdėję vienas kito parodymų, nurodė tapačias aplinkybes kaip užfiksuota ir tarnybiniuose praneÅ¡imuose. Teismas bÅ«tent apklausdamas pareigÅ«nus teisme patikrino tarnybiniuose praneÅ¡imuose suraÅ¡ytų duomenų tikrumÄ ir patikimumÄ . PareigÅ«nų parodymai nesiskyrė nuo užfiksuotų tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir tarpusavyje sutapo, juos patvirtino ir kiti raÅ¡ytiniai duomenys, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė juos patikimais duomenimis, kurių nepaneigia po 17 minučių atliktas antras neblaivumo nustatymas, kurio metu nustatytas 0,32 promilių neblaivumas.

8.5. IÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad suraÅ¡ius administracinio nusižengimo protokolÄ , A. K. nesutiko su alkotesterio rodmenimis bei nurodė, kad važiuos tikrintis kraujo, tačiau apie tai, kad jam neblaivumas patikrintas tik po 10 minučių, po to kai vartojo alkoholį nenurodė. PastarÄ jÄ aplinkybę nurodė, tik 2019 m. vasario 18 d. paaiÅ¡kinime, kuriame be kita ko, nurodė, kad nuo išėjimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iki kol sustabdė pareigÅ«nai užtruko maždaug iki 15 minučių. Tokia A. K. pozicija rodo, kad jis duodamas paaiÅ¡kinimus nebuvo nuoseklus, kas verčia abejoti jo parodymų nuoÅ¡irdumu ir teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jos skunde nurodytos aplinkybės susijusios su neva pažeista blaivumo nustatymo procedÅ«ra yra tik gynybinė versija. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir 2019 m. sausio 28 d. specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 1082/2019(01), iÅ¡ kurios matyti, kad nuo priminio blaivumo patikrinimo alkotesteriu (2019 m. sausio 19 d. 23.27 val.), praėjus 1 valandai 33 minučių, A. K. kraujyje buvo rasta 0,38 promilės etilo alkoholio. Taigi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareigÅ«nų tikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau apygardos teismo vertinimu apelianto pateiktas gydymo įstaigoje atliktas kraujo tyrimo rezultatas kitiems bylos duomenims neprieÅ¡tarauja, nes remdamasis specialiomis žiniomis, praktika bei moksline literatÅ«ra sÄ moningo žmogaus organizmas gali paÅ¡alinti nuo 0,15 promilių iki 0,2 promilių per valandÄ . Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumÄ , apygardos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad 2019 m. sausio 19 d. 23.27 val. blaivumo tikrinimo rezultatai galėjo bÅ«ti iÅ¡kreipti. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi bÅ«ti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai, nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta, apylinkės teismas vertino įrodymų visumÄ , nė vienam jų nesuteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės.

9. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kuriÄ padarė ir Institucija, jog A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Apylinkės teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, jokių prieÅ¡taravimų byloje nepaliko, o iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo medžiagÄ , įvertino įrodymus, nurodė, kokiais įrodymais grindžiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, pateikė įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto deklaratyvÅ«s argumentai, kad bylos medžiaga iÅ¡nagrinėta neiÅ¡samiai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pažymima, kad įrodymų rinkimas negali bÅ«ti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi bÅ«ti surinkta tiek, kad asmenį bÅ«tų galima pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, o nesurinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų administracinė teisena jam turi bÅ«ti nutraukta. Ä®rodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų konstatuoti, kad A. K. Institucijos nutarimu buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundÄ nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino

10. A. K. apeliaciniame skunde teigia, kad nors apylinkės teismas jo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir iki 8 mėnesių sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , tačiau jo nuomone ir toks specialiosios teisės atėmimo terminas yra neproporcingas. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo sprendimu, kuriuo pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas Institucijos nutarimu paskirtas specialios teisės atėmimo terminas sutrumpintas iki 8 mėnesių.

10.1. ANK 422 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur. ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

10.2. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Institucija, 2019 m. vasario 19 d. nutarimu pripažinusi A. K. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , atsižvelgusi į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė sankcijos minimumui lygias administracinę nuobaudÄ ir administracinio poveikio priemonę – 300 eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs A. K. skundÄ , atsižvelgė į pažeidėjui nustatytÄ neblaivumo laipsnį, jo Å¡eiminę padėtį, sveikatos bÅ«klę, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, specialiosios teisės atėmimo terminÄ sutrumpino iki 8 mėnesių.

10.3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytÄ Å¡ios administracinio poveikio priemonės terminÄ už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , tačiau dar labiau šį terminÄ trumpinti ar iÅ¡ viso jo neskirti, kaip to apeliaciniame skunde praÅ¡o A. K., nėra pagrindo.

10.4. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumÄ administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, į kurias bÅ«tina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal teismų praktikÄ administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

10.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumÄ konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatus, prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant, pažeidėjui gali bÅ«ti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.

10.6. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog A. K. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis bei transporto priemonių iÅ¡laidų kompensavimo poreikis nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. neterminuotai. Taip pat apylinkės teismas įvertino tai, kad A. K. darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja visuomeninėje veikloje, teismo sprendimu jam nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. K. anksčiau už vairavimÄ esant neblaiviam nėra baustas ir šį nusižengimÄ padarė pirmÄ kartÄ , jam nustatytas lengvas girtumas (0,50 promilės), byloje A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas kompleksiÅ¡kai įvertino duomenis, pagrindžiančius A. K. specialiosios teisės turėjimo bÅ«tinybę, bei atsižvelgė į jo asmenybę bei specialiuosius poreikius. Pažymėtina ir tai, kad teismas sutrumpino minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytÄ administracinio poveikio priemonės terminÄ tik iki 8 mėnesių, todėl tai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytina pernelyg dideliu A. K. atsakomybės suÅ¡velninimu. Savo skunde Institucija nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui bÅ«tų nežinomos ar kurios bÅ«tų neįvertintos arba įvertintos netinkamai, todėl Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

10.7. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dar labiau lengvinti A. K. teisinę padėtį, t. y. dar labiau sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminÄ ar jos neskirti, nėra pagrindo. A. K. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir Å¡iurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Ä® A. K. nurodytas aplinkybes susijusias su jo sveikatos bÅ«kle, jam reikalingus specialius poreikius, rÅ«pinimÄ si dukra, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nagrinėdamas jo skundÄ dėl Institucijos nutarimo. AukÅ¡tesnės instancijos teismui, A. K. nepateikė jokių naujų duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima dar labiau lengvinti jo teisinę atsakomybę.

10.8. Atkreipiamas A. K. dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. A. K. ir iki nusižengimo padarymo suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirÅ«pinti tiek savimi, tiek ir dukra, tačiau akivaizdu, jog Å¡ios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. K. padarytas nusižengimas yra neatsakingo jo požiÅ«rio į eismo saugumÄ pasekmė. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pažeidėjui kartu su bauda apylinkės teismo paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti jo asmenybę, todėl yra pakankama, kad bÅ«tų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis A. K. administracinio nusižengimo byloje yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti ar keisti, vadovaujantis apeliaciniuose skunduose pateiktais argumentais, pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gegužės 10 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininko apeliacinių skundų netenkinti.

Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Giedraitis