2018-12-12 Nr. AB-22841-3-61-3-04654-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1732-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04654-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui V. U. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 3R-390 (AG-323/02-2016) ir palikti galioti Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. SP1-2259 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“.

2. Atsakovas paaiškino, jog jis, atlikęs pareiškėjo V. U. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. paraiškos duomenų sutikrinimą ir įtaręs, kad pareiškėjas padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą (išmoką už pirmuosius hektarus), 2015 m. spalio 10 d. pareikalavo pareiškėjo pateikti visų šių plotų žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentus ir žemės nuosavybės ar žemės valdymo teisės (nuomos, panaudos sutartys ar kita) patvirtinimo dokumentus. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas, pateikdamas ir pasirašydamas 2015 m. paraišką, patvirtino, jog yra išsamiai susipažinęs su Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjas 2015 m. spalio 30 d. pateikė žemės nuosavybės ar žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus, tačiau žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad avansinės paramos dalis už pirmuosius hektarus pagal 2015 m. paraišką pareiškėjui jau buvo išmokėta, susidarė grąžintina išmokų suma už pirmuosius hektarus – 833,92 Eur, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai.

3. Atsakovo nuomone, Komisija neįvertino visų ginčui aktualių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovas nesutiko su Komisijos išvada, kad Agentūros 2015 m. spalio 10 d. pranešimas Nr. 325140 dėl deklaruotų duomenų neatitikimo negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo informavimu. Atsakovas informavo pareiškėją, kad, patikrinus paraiškos duomenis, buvo nustatyta neatitikimų, dėl kurių informaciją jis galėtų rasti Agentūros informaciniame portale (https://portal.nma.lt) (toliau – ir Portalas), tai atitinka Taisyklių 70 punktą.

Atsižvelgiant į tai, Komisijos argumentas, jog Agentūra nepateikė duomenų, įrodančių, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie nustatytus neatitikimus aiškiai nurodant, kokių plotų ir kokius papildomus dokumentus jis turėtų pateikti, laikytinas nepagrįstas. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjui jau nuo 2015 m. paraiškos pateikimo dienos buvo žinoma, kokius duomenis, Agentūrai paprašius, reikės pateikti, norint gauti paramą už pirmuosius 30 ha. Komisija nepagrįstai padarė išvadą, kad, Komisijos posėdžio metu pareiškėjui pateikus žemės dirbimą ir žemės ūkio produkcijos realizavimą patvirtinančius dokumentus, pareiškėjas faktiškai žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentus turėjo ir galėjo pateikti, tačiau nepateikė, nes Agentūra nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka pareikalavusi tokius dokumentus pateikti.

Komisija nevertino aplinkybės, ar pareiškėjas iš tiesų turėjo tokius dokumentus, neatsižvelgė į tai, kad, jeigu pareiškėjas dokumentus būtų turėjęs, tai ir būtų juos pateikęs atsakovui Taisyklių nustatytu laiku iki 2015 m. lapkričio 1 d., o ne 2016 m. lapkričio 17 d. Komisijos posėdžio metu. Pareiškėjas, gavęs Agentūros 2015 m. spalio 10 d. informacinį pranešimą Nr. 325140 dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, visiškai suprato, dėl kokių dokumentų pateikimo jam išsiųstas pranešimas, nes 2015 m. spalio 30 d. pateikė žemės valdymo įrodymus.

Atsakovo vertinimu, seniūnijos pažymos pateikimas (pažyma išduota po Taisyklėse numatyto termino) Komisijos posėdžio metu negali pateisinti žemės dirbimo dokumentų nepateikimo, kai Agentūra prašė juos pateikti dar 2015 m. spalio 10 d. Be to, tokią pažymą ir kitus Komisijos posėdžio metu teiktus dokumentus pareiškėjas yra pateikęs tik Komisijai. Taisyklėse yra numatyta, kad pavėluotai teikiami duomenys nebus administruojami, todėl atsakovas, papildomai peradministravęs paraišką, manė pareiškėjui pagrįstai skyręs sankciją.

Be to, atsakovo nuomone, toks jo sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

4. Pareiškėjas V. U. atsiliepime į atsakovo skundą prašė jį atmesti.

5. Pareiškėjas teigė, jog jis, pateikdamas paraišką paramai gauti, pateikė visus reikiamus dokumentus, darbuotojai, kurie paraišką priėmė, visus duomenis sutikrino ir nusikopijavo. Jokių trūkumų nebuvo, visi dokumentai ir įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo dirbamos žemės ir valdymo pagrindus, buvo pateikti. Pareiškėjas paraiškas teikia jau daugiau kaip 5 metus, žemės sklypų dokumentai nekinta, todėl jam nesuprantama, kodėl atsakovas pasigedo dokumentų, kurių konkrečiai net neįvardijo. Pareiškėjo nuomone, Komisija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas faktiškai žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentus turėjo ir galėjo pateikti, tačiau nepateikė, nes atsakovas nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka jo pareikalavęs tokius dokumentus pateikti, o bylos nagrinėjimo metu įrodymų, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, nepateikė.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą atmetė, pareiškėjui V. U. priteisė 400 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Agentūrai pateiktoje 2014 m. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje deklaravo 18,32 ha žemės ūkio naudmenų, už kurias mokamos tiesioginės išmokos, plotą, o 2015 m. paraiškoje – 26,06 ha. Agentūra 2015 m. spalio 10 d. pranešime Nr. 325140 informavo pareiškėją, kad, patikrinus 2015 m. paraiškos duomenis, buvo nustatyta neatitikimų, todėl per 20 darbo dienų pareiškėjas paprašytas pateikti reikiamus dokumentus / raštu paaiškinti nustatytus neatitikimus. Pareiškėjas, gavęs minėtą pranešimą, Agentūrai 2015 m. spalio 30 d. pateikė žemės nuomos sutartis.

8. Agentūra 2016 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-2259(11.2.12E), kuriame nustatė, kad pagal iš naujo administruotą 2015 m. paraišką susidarė bendra 833,92 Eur grąžintina išmokų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai. Šiame sprendime nurodyta, kad Agentūra, 2015 m. spalio 8 d. atlikusi paraiškos duomenų sutikrinimą ir įtarusi, kad pareiškėjas padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą, pareikalavo pareiškėjo pateikti visų šių plotų žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentus ir žemės nuosavybės ar žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus. Pareiškėjas, siekdamas paramos, privalėjo iki nurodyto termino atitikti Taisyklių 73.17 papunktyje nurodytą reikalavimą – iki lapkričio 1 d. pateikti Agentūrai reikalingus dokumentus. Kadangi iki lapkričio 1 d. nebuvo pateikti žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentai, o avansinės paramos dalis už pirmuosius hektarus (833,92 Eur) jau buvo išmokėta, Agentūra konstatavo, kad susidarė grąžintina išmokų už pirmuosius hektarus suma – 833,92 Eur, kurią pareiškėjas privalo grąžinti. Agentūra, priimdama sprendimą, vadovavosi Taisyklių 73.5, 73.17 papunkčiais, 88 ir 89 punktais.

9. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 3R-390 (AG-323/02-2016) panaikino Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. SP1-2259(11.2.12E), konstatavusi, kad atsakovas nepateikė duomenų, įrodančių, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie nustatytus neatitikimus, aiškiai nurodant kokių plotų ir kokius papildomus dokumentus pareiškėjas turėtų pateikti, todėl skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nei Komisijai, nei teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Agentūros reikalavimas pareiškėjui pateikti reikiamų plotų žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentus ir žemės nuosavybės ar žemės valdymo teisės (nuomos, panaudos sutartys ar kita) patvirtinimo dokumentus buvo patalpintas Agentūros informaciniame portale (https://portal.nma.lt), taip pat duomenų, įrodančių, kad paštu pareiškėjui buvo išsiųstas reikalavimas pateikti reikiamų plotų žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentus ir žemės nuosavybės ar žemės valdymo teisės (nuomos, panaudos sutartys ar kita) patvirtinimo dokumentus, nors, pareiškėjui paraiškoje pasirinkus raštišką informavimo apie paraiškos administravimo eigą būdą, tokia informacija turėjo būti pateikiama raštu. Agentūros 2015 m. spalio 10 d. raštas Nr. 325140 negali būti laikomas tinkamu reikalavimu pateikti dokumentus, kadangi šiame rašte nurodyta tik tai, kad, patikrinus paraiškos duomenis, buvo nustatyta neatitikimų ir pareiškėjas paprašytas pateikti reikiamus dokumentus / raštu paaiškinti nustatytus neatitikimus, tačiau nenurodyta, kokio pobūdžio neatitikimas nustatytas ir dėl kokių plotų bei kokius papildomus dokumentus pareiškėjas turėtų pateikti Agentūrai. Taigi, atsakovas tinkamai neįvykdė Taisyklių 73.17 papunkčio reikalavimų ir nepareikalavo pareiškėjo pateikti konkrečių plotų žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentų ir žemės nuosavybės ar žemės valdymo teisės (nuomos, panaudos sutartys ar kita) patvirtinimo dokumentų.

11. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas, gavęs bendro pobūdžio informaciją apie nustatytus neatitikimus, elgėsi aktyviai, siekė išsiaiškinti koks neatitikimas nustatytas, 2015 m. spalio 30 d. Agentūrai pateikė žemės nuomos sutartis. Tačiau tai, kad pareiškėjas pateikė žemės nuomos sutartis, nepatvirtina, jog atsakovas jam tinkamai išaiškino reikalavimą pateikti dar ir žemės dirbimo įrodymo dokumentus. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis, gavęs bendro pobūdžio informaciją apie nustatytus neatitikimus, žodžiu kreipėsi į Agentūros darbuotojus, nuvykęs į Agentūrą pateikė visus reikalaujamus dokumentus, tačiau apie tai, kad trūksta žemės dirbimo dokumentų, nebuvo informuotas. Atsakovas nepateikė šiuos pareiškėjo teiginius paneigiančių duomenų ir neįrodė, kad pareiškėjui bent jau žodžiu buvo išaiškinta, kokių dokumentų dar trūksta.

12. Teismo akcentavo, esant tokiems faktams, negalima pripažinti, kad žemės dirbimo dokumentų nepateikimas iki 2015 m. lapkričio 1 d. savaime patvirtina, jog pareiškėjas nedirbo deklaruotų plotų, o juos padidino siekdamas gauti didesnę išmoką už pirmuosius hektarus. Pareiškėjas ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu pateikė žemės dirbimą 2015 m. galinčius įrodyti dokumentus (grūdų pardavimo sąskaitas-faktūras, išrašytas 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn.), seniūnijos pažymą, kad ūkininkauja nuo 2010 m. Todėl Komisijos išvada, kad pareiškėjas iki 2015 m. lapkričio 1 d. žemės dirbimo dokumentus turėjo ir, Agentūrai pareikalavus, galėjo juos pateikti, tačiau to nepadarė dėl tinkamo neinformavimo apie šią pareigą, pripažinta pagrįsta. Kadangi atsakovas 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. SP1-2259(11.2.12E) grindė tik aplinkybe, kad pareiškėjas iki 2015 m. lapkričio 1 d. nepateikė žemės dirbimą įrodančių dokumentų, o kitų aplinkybių, įrodančių pareiškėjo siekį gauti didesnę išmoką už pirmuosius hektarus, sprendime nenurodė bei jų nepagrindė, Komisija tokį sprendimą teisingai įvertino kaip nepagrįstą objektyviais duomenimis ir jį panaikino. Teismo vertinimu, Komisija teisingai įvertino visas ginčui aktualias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Taisykles, todėl nėra pagrindo panaikinti Komisijos sprendimą.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo skundas buvo atmestas, o pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius advokato paslaugoms apmokėti patirtas išlaidas – 400 Eur, taip pat į advokato suteiktų paslaugų apimtį, bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas, prašomos priteisti sumos dydį (ji laikyta racionalia, daug mažesne už maksimalų dydį), tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 14. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat pridėti papildomus dokumentus.

15. Atsakovas apeliaciniame skunde apžvelgia ginčo aplinkybes, pakartoja skundo argumentus. Atsakovas pakartotinai pabrėžia, kad pareiškėjas, teikdamas 2015 m. paraišką, parašu patvirtino, jog jis yra susipažinęs su Taisyklėmis, todėl jam jau nuo šios paraiškos pateikimo dienos buvo žinoma kokius dokumentus, Agentūrai paprašius, reikės pateikti, norint gauti paramą už pirmuosius 30 ha, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Atsakovas nesutiko su teismo atliktu pareiškėjo teiginių, kad pareiškėjas, gavęs bendro pobūdžio informaciją apie nustatytus neatitikimus, žodžiu kreipėsi į Agentūros darbuotojus ir, nuvykęs į Agentūrą, pateikė visus reikalaujamus dokumentus, tačiau nebuvo informuotas apie tai, kad trūksta žemės dirbimo dokumentų, vertinimu.

Atsakovas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu net nebuvo vertinta aplinkybė, ar pareiškėjas tokius dokumentus iš tiesų turėjo, ir tvirtina, kad, jei pareiškėjas tokius dokumentus būtų turėjęs, jis juos būtų pateikęs iki 2015 m. lapkričio 1 d. Kadangi pareiškėjas pateikė žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, nors 2015 m. spalio 10 d. informaciniame pranešime Nr. 325140 nėra nurodyta tai, ką pareiškėjas turi pateikti Agentūrai, atsakovas daro išvadą, jog pareiškėjas Portale buvo susipažinęs su neatitikimo aprašymu.

Atsakovas paaiškino, kad informaciją Portale pareiškėjas gali matyti iki tol, kol administratorius nebaigia administruoti paraiškos. Pareiškėjo 2015 m. paraiška buvo baigta vertinti 2016 m. vasario 18 d., todėl iki šios datos pareiškėjas galėjo matyti Portale esančią informaciją apie paraiškoje nustatytą neatitikimą bei reikalingus dokumentus. Pareiškėjas skundą Komisijai pateikė po 2016 m. vasario 18 d., todėl atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali pateikti Portale buvusio teksto (ši informacija pašalinta). Atsakovas apeliaciniame skunde pateikia teksto kopiją, kuri pateikiama Portale, nustačius analogiškus neatitikimus vėlesnių metų paraiškose:

„Nustatyta, kad pareiškėjas padidino valdą. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) įtarusi, kad pareiškėjas padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą (išmoką už pirmuosius hektarus), pareikalauja pareiškėjo pateikti visų šių plotų žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentus ir žemės nuosavybės ar žemės valdymo teisės (nuomos, panaudos sutartys ar kita) patvirtinimo dokumentus. Šiuos dokumentus pareiškėjas privalo pateikti iki einamųjų metų lapkričio 1 d.

Jei pareiškėjas nepateikia dokumentų iki nurodyto termino arba iš pateiktų dokumentų nustatoma, kad valda buvo padalinta, papildoma išmoka už pirmuosius 30 ha pareiškėjui neskiriama. Prašytume Jūsų per 20 darbo dienų nuo pranešimo dėl deklaruotų duomenų neatitikimo gavimo datos raštu paaiškinti plotų didinimo priežastis bei pateikti naujai deklaruotų plotų žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų (nuomos / panaudos sutarčių, žemės pirkimo–pardavimo sutarčių ar paveldėjimo dokumentų) ir žemės dirbimą (žemės ūkio veiklą) įrodančių dokumentų (seniūnijos išduotos pažymos, žemės produkcijos realizavimo dokumentų, žemės ūkio paslaugų pirkimo / darbuotojų įdarbinimo sutarčių ar kitų dokumentų) kopijas.

Atsakymo formą galite rasti čia arba Agentūros svetainėje adresu https://www.nma.lt/index.php/parama/tiesiogines-ismokos/dokumentu-formos/2015-m-dokumentu-formos/9957.“ Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi toks sprendimas buvo priimtas iki įsiteisėjant teismo sprendimui, t. y. nesuėjus apeliacinio skundo padavimo terminui, susidariusi situacija negali būti traktuojama kaip neginčijamai palanki pareiškėjui.

16. Pareiškėjas V. U. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja skundo argumentus, apžvelgia Komisijos sprendimo ir teismo sprendimo turinį. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo prašymu prie bylos pridėti naujus įrodymus – teksto kopiją, kuri pateikiama Portale, nustačius analogiškus neatitikimus vėlesnių metų paraiškose, – nes šie įrodymai neatitinka nagrinėjamų aplinkybių laikotarpio, be to, tokie įrodymai galėjo būti teikiami teismui pirmojoje instancijoje. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo argumentais dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 3R-390 (AG-323/02-2016), kuriuo buvo panaikintas Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. SP1-2259 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Komisijos sprendimo teisėtumą, detaliai išanalizavo ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl atsakovo teiginių, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina, jog Komisija nepagrįstai panaikino atsakovo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. SP1-2259 (11.2.12E). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas apie reikalavimą pateikti reikiamų plotų žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentus ir žemės nuosavybės ar žemės valdymo teisės (nuomos, panaudos sutartys ar kita) patvirtinimo dokumentus buvo informuotas Agentūros informaciniame portale (https://portal.nma.lt) ir / arba paštu (atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2015 m. paraiškoje (Komisijos byla, l. 10–18) buvo pasirinkęs informavimo apie paraiškos administravimo eigą būdą – paštu). Atsakovas atitinkamų dokumentų ar duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, o apeliaciniame skunde cituojamas pranešimo, pateikiamo Portale, nustačius analogiškus neatitikimus vėlesnių metų paraiškose, tekstas savaime nepatvirtina, kad tapataus ar iš esmės panašaus turinio tekstas Portale pareiškėjui buvo paskelbtas ir ginčo atveju, t. y. kad atsirado prielaidos, kurioms esant pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas (Taisyklių 70 p.: „Pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos“).

21. Apeliacinis skundas yra grindžiamas abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, jame pakartojami skunde išdėstyti argumentai, be kita ko, jog pareiškėjas turėjo žinoti, kokius dokumentus jis turi pateikti atsakovui, nes jis paraiškoje patvirtino susipažinęs su Taisyklėmis, be to, jis atsakovui laiku pateikė žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Agentūra 2015 m. spalio 10 d. pranešime „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ Nr. 325140 (Komisijos byla, l. 33–34) konkrečiai nenurodė, kokie neatitikimai buvo nustatyti administruojant pareiškėjo 2015 m. paraišką. Taisyklių 62.1 papunktyje yra išvardyti dokumentai, kuriuos nuo paraiškų teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 15 d., seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro darbuotojui turi pateikti pareiškėjas, tarp jų – žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais), kai pareiškėjas praėjusiais metais neteikė paraiškos ir, jei pareiškėjo nurodytoje vietoje jau yra įbraižyti kito pareiškėjo laukai ir nepavyksta išspręsti dvigubo deklaravimo (62.1.3 p.). Tačiau žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentų pateikimas yra siejamas su konkrečiais Agentūros nustatytais neatitikimais – deklaruoto ploto persidengimu (Taisyklių 73.3 p.) arba įtarimu, kad pareiškėjas padidino deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą (išmoką už pirmuosius hektarus) (Taisyklių 73.17 p.; būtent toks įtarimas atsakovui kilo nagrinėjamu atveju). Pareiškėjas tiek skunde Komisijai, tiek atsiliepimuose į atsakovo skundą ir apeliacinį skundą tvirtino, jog jis, pateikdamas paraišką, pateikė visus reikiamus dokumentus, jam nebuvo aišku, kokių dokumentų trūko, taigi, laikytina, kad pareiškėjas Agentūros konstatuotą neatitikimą siejo su teikiant Taisyklių 62.1 papunktyje nurodytus dokumentus galbūt nustatytais trūkumais, o ne su Taisyklių 73 punkte numatytais pažeidimais. Taigi, minėti atsakovo argumentai yra nepagrįsti.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama aplinkybė, ar pareiškėjas iš tiesų turėjo žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentus. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nagrinėjamam ginčui esminę reikšmę turinti aplinkybė yra tai, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimą pateikti reikiamų plotų žemės dirbimo (žemės ūkio veiklos) įrodymo dokumentus ir žemės nuosavybės ar žemės valdymo teisės (nuomos, panaudos sutartys ar kita) patvirtinimo dokumentus, o ne tai, ar pareiškėjas tokius dokumentus turėjo ir galėjo pateikti. Be to, pastebėtina, jog Komisija, nuspręsdama panaikinti Agentūros 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. SP1-2259 (11.2.12E), atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas posėdžio Komisijoje metu pateikė žemės dirbimą ir žemės ūkio produkcijos realizavimą patvirtinančius dokumentus, tarp jų – 2015 m. rugpjūčio 1 d., 6 d., 7 d., 8 d. ir 14 d. sąskaitas faktūras, patvirtinančias grūdų pardavimą bendrovėms „Malsena“ ir „Kauno grūdai“ (Komisijos byla, l. 133–137), atsakovas šių dokumentų tikrumo ir pakankamumo neginčijo.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Komisijos sprendimo turinį, nenustatė pagrindo tokį sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo skundas yra atmestinas.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjui klausimas. Atsakovas tokią poziciją grindžia tik subjektyviu savo įsitikinimu, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas tik įsiteisėjus galutiniam teismo procesiniam sprendimui. Pažymėtina, kad, kaip teisingai pastebėjo pats atsakovas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, šiuo metu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinami apeliacine tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, suformuluotas skundžiamame teismo sprendime, nėra įsiteisėjęs ir gali būti panaikintas apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti visą ar dalį skundžiamo teismo sprendimo. Toks sprendimas atsakovo teisių niekaip nepažeidžia, priešingai – juo yra užtikrinamas greitesnis teisminio proceso užbaigimas, t. y. jeigu atsakovo apeliacinis skundas bus atmestas, pareiškėjui nereikės pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, šie apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais.

25. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 11 d. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kartu su šiuo atsiliepimu pateikia tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, jog jis advokatui sumokėjo 300 Eur, prašymą dėl išlaidų už advokato pagalbą pritesimo, kuriame prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti, bei 2016 m. gruodžio 13 d. atstovavimo sutartį (b. l. 134–136).

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

27. Atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo paduotas 2017 m. gegužės 11 d. (žyma ant elektroninio dokumento, b. l. 128–133). Vadovaujantis Rekomendacijų 8 punkte nurodytais koeficientais ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju – 2016 m. IV ketv.) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių) laikytina, kad už apeliacinio skundo parengimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis – 1 069,64 Eur (1,3 x 822,8 Eur). Pareiškėjo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 300 Eur – šio maksimalaus dydžio neviršija. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, nenustatė pagrindo mažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, todėl pareiškėjui priteistina visa jo prašoma suma.

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui V. U. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė