5578d7ba-9bd8-4692-aad3-3f6f6dfd7ae8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-1605-527/2014;proceso Nr. 2-56-3-00135-2014-1;procesinių sprendimų kategorijos: 35.6.1; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė,sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, Simonai NeniÅ¡kytei,dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui G. M.,atsakovės atstovui advokatui L. M.,tretiesiems asmenims R. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko investicinė grupė“ ieÅ¡kinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Butvita“ dėl hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (tretieji asmenys:

R. M., A. M. ir Kauno m. 23-iojo notaro biuro notarė J. M.) ir n u s t a t ė : ieškovė 2014-02-10 Kauno apygardos teismui pateiktu ieškiniu (t. 1, b. l. 4–12) prašo pripažinti negaliojančiomis ab initio tarp ieškovės ir atsakovės 2013-01-07 sudarytas įmonės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 115, ir įmonės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 114, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).Ieškovė nurodė, kad nuo 2006 m. ji atsakovei periodiškai teikė paskolas, kurių per 2010–2012 m. suteikė virš 3 mln.

Lt (1 t., b. l. 24–32). 2012-01-20 Å¡alys sudarė sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovei teikti konsultacines paslaugas, o ieÅ¡kovė – atsiskaityti už Å¡ias paslaugas sutartyje numatytais terminais ir tvarka (1 t., b. l. 14–23). 2012-09-18 Å¡alys sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo atsakovė parduoti, o ieÅ¡kovė įsigyti 2 443 vienetus paprastųjų vardinių 1 000 Lt nominalios vertės UAB „Aloja“ akcijų, sudarančių 6,75% UAB „Aloja“ įstatinio kapitalo, už iÅ¡ viso 2 443 000 Lt (toliau – Akcijų sutartis Nr. 1) (1 t., b. l. 33–37). 2012-10-09 ieÅ¡kovė visas jai priklausančias UAB „Aloja“ akcijas (iÅ¡ viso 11 290 vienetų) (įskaitant ir akcijų dalį, įsigytÄ iÅ¡ atsakovės) perleido susijusiai įmonei – UAB „Sinvita“ (1 t., b. l. 38). 2012-12-05 Å¡alys sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo atsakovė parduoti, o ieÅ¡kovė įsigyti 13 248 vienetus paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymas“ akcijų, sudarančių 7,57% UAB „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymas“ įstatinio kapitalo, už iÅ¡ viso 2 649 600 Lt (toliau – Akcijų sutartis Nr. 2) (1 t., b. l. 39–43). 2013-01-07 Å¡alys sudarė dvi įmonės hipotekos sutartis (notarinio registro Nr. 114 ir Nr. 115) (toliau – Ginčijami sandoriai), pagal kurias atsakovei įkeista ieÅ¡kovė, kaip įmonės kompleksas, kurio vertė tuo metu buvo iÅ¡ viso 287 572 775 Lt (1 t., b. l. 44–63).

Minėtu sandoriu ieÅ¡kovė užtikrino savo prievolių atsakovei pagal Akcijų sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . 2013-05-16 ieÅ¡kovė vieÅ¡ai paskelbė, kad negalės (neketina) vykdyti savo prievolių kreditoriams (1 t., b. l. 64–65). 2013-07-24 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2230-254/2013 iÅ¡kėlė ieÅ¡kovei bankroto bylÄ (1 t., b. l. 66–74), o 2013-09-26 atsakovės kreditorių susirinkimas nusprendė bankroto bylÄ iÅ¡kelti atsakovei ne teismo tvarka (1 t., b. l. 75–77).

Sprendimas atsakovę likviduoti priimtas 2013-12-12 (1 t., b. l. 78). 2013-12-11 atsakovės bankroto administratorius kreipėsi į ieÅ¡kovės bankroto administratorių su 3 472 077,98 Lt kreditoriniu reikalavimu, užtikrintu hipoteka (1 t., b. l. 79–80). Ginčijami sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, juos sudarydamos Å¡alys nebuvo sÄ Å¾iningos bei Å¡ių sandorių sudaryti neprivalėjo, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais ab initio CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovės kreditoriai turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę. Paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo. IeÅ¡kovė Ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo įvykdžiusi visos ar dalies prievolių net keletui savo kreditorių (1 t., b. l. 81–82). Aplinkybę, kad prievolės nurodytu laikotarpiu buvo netinkamai įvykdytos ar neįvykdytos, patvirtina ir tai, kad kreditoriai prieÅ¡ ieÅ¡kovę buvo inicijavę eilę civilinių bylų (1 t., b. l. 83–92).

Todėl ieÅ¡kovės kreditoriai turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę ieÅ¡kovei, kuomet ieÅ¡kovė sudarė Ginčijamus sandorius su atsakove. Ginčijamais sandoriais atsakovė įgijo pirmumo teisę prieÅ¡ kitus ieÅ¡kovės kreditorius į savo finansinio reikalavimo ieÅ¡kovei patenkinimÄ , todėl Ginčijami sandoriai yra prieÅ¡ingi kitų ieÅ¡kovės kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams. Ginčijamais sandoriais atsakovės naudai užtikrinant akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ hipoteka buvo įkeista ieÅ¡kovė, t. y.

įmonė kaip turtinis kompleksas bei visas ieÅ¡kovės esamas ir bÅ«simas turtas neatsižvelgiant į jo rūšį. Å alims sudarius Ginčijamus sandorius, atsakovė nepagrįstai įgijo teisę į savo finansinio reikalavimo patenkinimÄ pirmiau kitų ieÅ¡kovės kreditorių, įskaitant ir valstybę (ieÅ¡kovės skola valstybei virÅ¡ija 215 tÅ«kst. Lt), ieÅ¡kovės darbuotojus (ieÅ¡kovės skola darbuotojams virÅ¡ija 460 tÅ«kst. Lt) bei III-os eilės ieÅ¡kovės kreditorius (1 t., b. l. 93–97).

Tiek ieÅ¡kovės darbuotojai, tiek valstybė savo reikalavimų patenkinimÄ dėl Ginčijamų sandorių sudarymo gaus vėliau arba apskritai negaus, o III-os eilės ieÅ¡kovės kreditoriams grÄ Å¾intinų skolų dalis atitinkamai sumažės atsakovės finansinio reikalavimo suma. Tuo tarpu atsakovė dėl Ginčijamo sandorio neprivalės dalintis ieÅ¡kovės turto su III-os eilės kreditoriais bei gaus savo finansinio reikalavimo patenkinimÄ anksčiau kitų ieÅ¡kovės kreditorių, įskaitant valstybę ir ieÅ¡kovės darbuotojus.

Ginčijamų sandorių Å¡alys sudaryti neprivalėjo. Akcijų sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 nenumato ieÅ¡kovės pareigos pateikti kokį nors prievolių, kylančių ieÅ¡kovei pagal Å¡ias sutartis, užtikrinimÄ . Ginčijami sandoriai, kuriais buvo užtikrintos ieÅ¡kovės prievolės pagal minėtas sutartis, sudarytos po keleto mėnesių po Å¡ių sutarčių sudarymo. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovė jau net buvo perleidusi visas UAB „Aloja“ akcijas, įgytas pagal Akcijų sutartį Nr.

1. Aplinkybė, kad Å¡alys buvo sudarę akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pati savaime apskritai nelemia ieÅ¡kovės pareigos Ginčijamais sandoriais Å¡iÄ prievolę užtikrinti. NeaiÅ¡ku kokiomis aplinkybėmis bei dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė sutiko Ginčijamais sandoriais atsakovės naudai pateikti tokį neadekvatų prievolės užtikrinimÄ , t. y. už kelis milijonus litų vertės prievolę įkeisti turto už daugiau nei kelis Å¡imtus milijonų litų, praėjus vos keletui mėnesių po akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo.

IeÅ¡kovė nebuvo praleidusi prievolės pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis įvykdymo termino – pagal abi sutartis ieÅ¡kovė įsipareigojo už akcijas sumokėti atitinkamai iki 2013-09-18 iki 2013-12-05 (sutarčių 4.1 p.) (1 t., b. l. 34, 40). Be to, ieÅ¡kovė periodiÅ¡kai atsiskaitinėdavo su atsakove pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis visÄ laikÄ iki Ginčijamų sandorių sudarymo. Taigi nebuvo jokios bÅ«tinybės užtikrinti ieÅ¡kovės prievoles atsakovei bei Ginčijamais sandoriais įkeisti įmonės bei jos turto.

Be to, neproporcingo prievolės užtikrinimo atsakovei pateikimas akivaizdžiai pažeidžia kitų kreditorių teises, nes nepagrįstai suteikia vienam kreditoriui teisę į viso reikalavimo patenkinimÄ , tuo sumažinant galimybę kitiems kreditoriams gauti didesnį finansinių reikalavimų ieÅ¡kovei patenkinimÄ . Å alys, sudarydamos Ginčijamus sandorius, buvo nesÄ Å¾iningos. IeÅ¡kovės atsakovei Ginčijamais sandoriais užtikrintų prievolių vertė gerokai mažesnė nei pateikto užtikrinimo (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija) (CK 6.67 str. 1 d. 4 p.).

Pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės įsigijo akcijų už iÅ¡ viso 5 092 600 Lt, o Ginčijamais sandoriais įkeisto turto vertė tuo metu siekė net 287 572 775 Lt, t. y. užtikrinamÄ prievolę virÅ¡ijo net 56 kartus. Taigi nagrinėjamuoju atveju taikytinas CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ .

Todėl yra pagrindas konstatuoti actio Pauliana ieÅ¡kiniu Ginčijamus sandorius sudariusių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Å alys yra tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, todėl sudarant Ginčijamus sandorius abi žinojo ar galėjo žinoti, jog Ginčijami sandoriai pažeis ieÅ¡kovės kreditorių teises, tačiau nepaisant to Å¡iuos sandorius vis vien sudarė. Å alių sÄ sajumÄ pagrindžia keletas aplinkybių. Pirma, atsakovė buvo įsteigta, jai vadovavo ir iki Å¡iol įmonės akcijų turi su ieÅ¡kovės akcininku ir valdybos nariu R.

R. susijęs asmuo – V. B. (1 t., b. l. 98–111). Be to, atsakovė nuo 2006 m. periodiškai iš ieškovės gaudavo nemažas paskolas bei ieškovei teikė konsultacines paslaugas su ieškovės veikla susijusiais klausimais (1 t., b. l. 14–32). Antra, atsakovės akcininkai yra su ieškove susiję asmenys: didžiausiu atsakovės akcininku, valdančiu virš 80 proc. atsakovės akcijų, 2012-03-07 tapo Latvijoje įsteigta įmonė Balkan Investment Group (1 t., b. l. 98–100). Ši bendrovė buvo registruota Latvijoje 2012-03-05 ir po dviejų dienų tapo didžiausiu atsakovės akcininku (1 t., b. l. 112–115).

Praėjus metams po įsteigimo ir atsakovės akcijų įsigijimo, Balkan Investment Group jau yra likviduojama, o finansinės atskaitomybės dokumentų net nėra teikusi (1 t., b. l. 112–115). Remiantis viešai skelbiama informacija, Balkan Investment Group priklauso ieškovės įmonių grupei (1 t., b. l. 116–117). Antras didžiausias atsakovės akcininkas – UAB „FIRST partneriai“ yra didžiausias ieškovės tiekėjas (1 t., b. l. 98–100; 118–122) bei AB Ūkio bankas akcininkas (1 t., b. l. 123–125).

Be to, UAB „FIRST partneriai“ yra ir vienas didžiausių atsakovės kreditorių, balsavusių už bankroto bylos ne teismine tvarka iÅ¡kėlimÄ atsakovei (1 t., b. l. 75–77). Aptariamos bendrovės dalininkais yra atsakovės akcininkai UAB „Bioportus“ (35,54%) ir UAB „Domus altera“ (14,48%) (1 t., b. l. 126–127). Atsakovės akcininkas UAB „Domus altera“ atsakovės akcijas 2012-10-25 įsigijo iÅ¡ UAB „FIRST partneriai“ (1 t., b. l. 98–100). UAB „Domus altera“ dalininkais yra ieÅ¡kovė (31,37%), atsakovės akcininkas UAB „Bioportus“ (7,77%) ir UAB „Aloja“ (22,16%) (1 t., b. l. 128).

UAB „Bioportus“ nuosavybės teise valdo 6 proc. atsakovės akcijų (1 t., b. l. 98–100). Minėta bendrovė buvo įsteigta ieškovės (1 t., b. l. 129–131), o taip pat yra UAB „FIRST partneriai“ ir UAB „Domus altera“ akcininkas. Trečia, J. G. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (akcijų, kurias Akcijų sutartimi Nr. 1 įsigijo ieškovė) direktorius bei akcininkas (1 t., b. l 38). Minėtas fizinis asmuo taip pat buvo ir ieškovės darbuotojas (nuo 1998-08-17 ėjo ieškovės bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareigas) bei bendraieškis civilinėje byloje pagal ieškovės vadovės ieškinį dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo (1 t., b. l. 66–74).

Ketvirta, R. M. nuo 2003-10-31 iki 2013-11-19 ėjo ieškovės vadovės pareigas (1 t., b. l. 132–145), o laikotarpiu nuo 2007-10-02 iki 2008-12-10 taip pat vadovavo antram pagal dydį atsakovės akcininkui UAB „FIRST partneriai“ (1 t., b. l. 146–152). Atsakovė, kaip ir du jos akcininkai, susiję su ieškove, t. y. UAB „First partneriai“ ir UAB „Domus altera“, yra įsteigti Kaune tuo pačiu adresu kaip ir ieškovė (1 t., b. l. 98–100). Šalys yra tarpusavyje susiję asmenys, kurie veikdami bendrai sudarė Ginčijamus sandorius, kuriais atsakovei suteiktas privilegijuoto kreditoriaus statusas, ir žinojo bei galėjo žinoti, jog tokie sandoriai pažeis kitų ieškovės kreditorių teises bei teisėtus interesus.

Ginčijami sandoriai buvo sudaryti likus mažiau nei 5 mėn. iki ieÅ¡kovė vieÅ¡ai paskelbė apie negalėjimÄ atsiskaityti su savo kreditoriais bei kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (1 t., b. l. 64–65). IeÅ¡kovė, nepraėjus nei mėnesiui nuo UAB „Aloja“ akcijų įsigijimo iÅ¡ atsakovės pagal Akcijų sutartį Nr. 1, Å¡ias bei kitas UAB „Aloja“ akcijas perleido UAB „Sinvita“, kuri yra susijusi su ieÅ¡kove (1 t., b. l. 123–125; 153–157).

Atsakovė, kaip profesionalus verslininkas, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, turėjo pareigÄ pasidomėti, ar Ginčijami sandoriai nepažeis ieÅ¡kovės kreditorių teisių, ypač kai atsakovės naudai, užtikrinant prievoles, kurių įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, įkeičiamas ne bet koks ieÅ¡kovės turtas, o pati įmonė. Taigi atsakovė, sudarydama sandorius bei nepasidomėjusi vieÅ¡ai prieinama informacija apie ieÅ¡kovės įsipareigojimus kitiems kreditoriams bei galimomis bÅ«simų sandorių pasekmėmis jų teisėms, veikė neatidžiai ir nerÅ«pestingai.Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 169–174) praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, kadangi neegzistuoja visos actio Pauliana sÄ lygos.

Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad ginčijamais sandoriais atsakovė įgijo pirmumo teisę prieÅ¡ kitus ieÅ¡kovės kreditorius į savo finansinio reikalavimo patenkinimÄ , t. y. pirmiau kitų ieÅ¡kovės kreditorių, įskaitant ir valstybę, ieÅ¡kovės darbuotojus bei III-os eilės ieÅ¡kovės kreditorius. IeÅ¡kovė yra bankrutuojanti įmonė, o atsakovė yra įgijusi bankrutavusios įmonės statusÄ . Atsižvelgiant į tai, tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės kreditorių reikalavimai yra tenkinami Ä®BÄ®, kaip lex specialis, kuriame yra nustatyta kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarka ir eilė.

Ä®BÄ® 34 straipsnyje reglamentuota, kad ,,įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ Ä¯monės turtÄ , arba perduodant įkeistÄ turtÄ . Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainÄ negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, Å¡ių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti Å¡io įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka”, o Ä®BÄ® 35 straipsnyje nurodyta kitų (ne įkeitimu ir hipoteka užtikrintų) kreditorių tenkinimo tvarka ir eilė.

Matyti, kad Ä®BÄ® yra nustatytas prioritetas kreditoriams, kurių reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu ir/arba hipoteka. Taigi visuomet bankroto procese pirmiausiai tenkinami hipotekinių kreditorių reikalavimai (jeigu yra kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka). Hipotekos kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo esmė ir yra tai, kad kreditorius, kurio naudai yra įkeistas turtas, užsitikrintų prievolės įvykdymÄ ir reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ hipotekos objekto pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 str. 1, 3 dalys).

Ä®statymo leidėjas yra numatęs prievolės įvykdymÄ ir reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ hipotekos objekto pirmiau už kitus skolininko kreditorius tiek esant įprastiems santykiams, tiek bankroto procese, todėl ieÅ¡kovės argumentai, kad Ginčijamais sandoriais atsakovei suteikiama nepagrįsta privilegija, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir atmestini, kaip prieÅ¡taraujantys pačiai hipotekos esmei ir Ä®BÄ® nustatytai reikalavimų patenkinimo eilei. PrieÅ¡ingu atveju, t. y. laikant, kad hipotekos sandoriai suteikia nepagrįstÄ privilegijÄ kreditoriui, susidarytų situacija, kai absoliučiai visais atvejais hipoteka užtikrintos prievolės bÅ«tų laikomos kaip nepagrįsta privilegija, dėl ko prievolės užtikrinimas hipoteka prarastų prasmę ir taptų neveiksminga prievolės užtikrinimo priemone.

Atsakovė akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis pardavė akcijų už iÅ¡ viso 5 092 600 Lt. IeÅ¡kovės prievolė sumokėti nurodytÄ 5 092 600 Lt sumÄ buvo užtikrinta Ginčijamais sandoriais. Atsižvelgiant į tai, kad prievolės suma buvo didelė, tokios prievolės užtikrinimas hipoteka atitiko/atitinka įprastinę verslo praktikÄ ir sumažina atsakovės bei jos (atsakovės) kreditorių rizikÄ tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė neįvykdytų savo prievolės. Ginčijamų sandorių sudarymas pasiteisino atsakovės bei jos kreditorių atžvilgiu, kadangi ieÅ¡kovė neįvykdė savo įsipareigojimų, ko pasėkoje ieÅ¡kovei, kaip bankrutuojančiai įmonei, atsakovė pateikė 3 472 077,98 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , užtikrintÄ Ä¯monės hipoteka.

Ginčijamų sandorių panaikinimas pažeis atsakovės kreditorių teises, kadangi atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovės bankroto procese nebebus tenkinamas pirmiau visų kitų ieÅ¡kovės kreditorių, atsakovei negavus savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, bÅ«tų sumažintos atsakovės galimybės patenkinti atsakovės kreditorių finansinius reikalavimus. IeÅ¡kovė konkrečiai nenurodė, kaip Ginčijami sandoriai įtakojo tai, kad ieÅ¡kovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais, nenurodo, kokiu bÅ«du Ginčijami sandoriai lėmė ieÅ¡kovės negalėjimÄ Ä¯vykdyti prievolių savo kreditoriams.

Atsakovė taip pat yra ieÅ¡kovės kreditorius, Ginčijami sandoriai nepažeidžia jos, kaip ieÅ¡kovės kreditoriaus teisių. IeÅ¡kovė neįrodė vienos iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų, tai yra neįrodė, kad Ginčijami sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių teises. Atsakovė taip pat nesutinka su ieÅ¡kovės argumentu, kad ,,ieÅ¡kovės atsakovei Ginčijamais sandoriais užtikrintų prievolių vertė gerokai mažesnė nei pateikto užtikrinimo (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija) <...> taikytinas CK 6.67 str. 1 d. 4 p., pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ .” Remiantis CK 4.1941 straipsnio, kuris reglamentuoja skolininko (įkaito davėjo) interesų garantijas, 4 dalyje nustatyta, kad ,,kreditorius privalo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdyti kuo ekonomiÅ¡kiau ir negali nepagrįstai praturtėti skolininko (įkaito davėjo) sÄ skaita.” Ginčijamais sandoriais buvo užtikrintas įsipareigojimas sumokėti 5 092 600 Lt sumÄ pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis.

Atsižvelgiant į tai, atsakovė negali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į didesnę sumÄ nei 5 092 600 Lt, t. y. į didesnę sumÄ , nei užtikrintos prievolės suma. Ä®vertinus tai, kad atsakovė pareiÅ¡kė 3 472 077,98 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , tai atsakovė negalės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į Ginčijamų sandorių hipotekos objektÄ didesnei sumai, nei yra užtikrinta prievolė, t. y. didesnei sumai nei 3 472 077,98 Lt, todėl jokios disproporcijos nėra. Be to, pagal Ä®BÄ® 34 straipsnį tuo atveju, jei ,,įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainÄ negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, Å¡ių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti Å¡io įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.” Ginčijamais sandoriais yra įkeista ieÅ¡kovė, kuriÄ pardavus ir patenkinus atsakovės reikalavimÄ liktų lėšų, kurios bÅ«tų skiriamos kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

Ginčijami sandoriai yra naudingi ieÅ¡kovės kreditoriams, kadangi, pardavus Ginčijamų sandorių objektÄ , operatyviai bÅ«tų patenkintas ne tik atsakovės finansinis reikalavimas, bet ir kitų ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimai. Teismų praktikoje nurodyta, jog ,,atsižvelgiant į hipotekos sandorio specifikÄ , atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai netaikė CK 6.67 str. 4 p. įtvirtintos nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ioje teisės normoje įtvirtintas atvejis, kai preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija), negali bÅ«ti taikomas ginčo teisiniams santykiams, kadangi Å¡iuo atveju tarp Å¡alių nebuvo prisiimti prieÅ¡prieÅ¡iniai įsipareigojimai, nes kreditavimo sutartis yra pagrindinė prievolė, o hipotekos sandoris – iÅ¡vestinė prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės tinkamo įvykdymo.” (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartis c. b.

Nr. 2A-12131/2013). Nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija netaikytina, kadangi nėra prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų. Ginčo atveju pagrindinė prievolė kyla iÅ¡ akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. atsakovė perdavė parduodamas akcijas, o ieÅ¡kovė turi prievolę sumokėti už parduotas akcijas. PrieÅ¡prieÅ¡iniai įsipareigojimai kyla pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (viena Å¡alis turi įsipareigojimÄ parduoti akcijas, kita Å¡alis turi įsipareigojimÄ sumokėti už įsigyjamas akcijas), o ne pagal Ginčijamus sandorius.

Ginčijami sandoriai yra aksesorinės (iÅ¡vestinės) prievolės. Atsakovė negali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į Ginčijamais sandoriais įkeistÄ hipotekos objektÄ didesnei sumai nei Ginčijamais sandoriais užtikrinta prievolės suma; ginčo atveju nėra prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų, ko pasėkoje netaikytina CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Atmestinas ieÅ¡kovės argumentas, kad ,,ieÅ¡kovė ir atsakovė yra tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, taigi sudarant Ginčijamus sandorius abi jo Å¡alys žinojo ar galėjo žinoti, jog Ginčijami sandoriai pažeis ieÅ¡kovės kreditorių teises, tačiau nepaisant to Å¡iuos sandorius vis vien sudarė.” Civiliniuose teisiniuose santykiuose galiojančiÄ sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ paneigti turi ieÅ¡kovė.

CK yra įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo atvejų sÄ raÅ¡as yra baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų Å¡io straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas (LAT praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieÅ¡kinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieÅ¡kinio institutų taikymo apžvalga).

IeÅ¡kovės pateikti teiginiai apie Å¡alių sÄ sajumÄ neatitinka nei vienos CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos. CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo atvejų sÄ raÅ¡as baigtinis, todėl, sandorio Å¡alių veiksmams nepatenkant į Å¡iuos atvejus, sandorio Å¡alys laikytinos sÄ Å¾iningomis, ir įstatyme nepreziumuojamÄ nesÄ Å¾iningumo faktÄ turi įrodyti sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijantis kreditorius (LAT praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieÅ¡kinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieÅ¡kinio institutų taikymo apžvalga).IeÅ¡kovės argumentai apie Å¡alių sÄ sajumus automatiÅ¡kai nepaneigia Ginčijamų sandorių Å¡alių sÄ Å¾iningumo prezumpcijos.

Tai, kad Å¡alys galimai buvo susiję asmenys, a priori nereiÅ¡kia, kad sudarydamos sandorius jos veikia nesÄ Å¾iningai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Ginčijami sandoriai nepažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių teisių, tai atitinkamai nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė negalėjo žinoti apie tai, kad Ginčijami sandoriai neva pažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių teises. IeÅ¡kovė neįrodė CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų viseto, t. y. neįrodė, kad Ginčijami sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių teises bei neįrodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė buvo nesÄ Å¾iningos sudarydamos Ginčijamus sandorius.

Ieškovė 2014-05-29 rašytiniuose paaiškinimuose (t. 2, b. l. 12–15) nurodė, kad, remiantis nuosekliai formuojama Lietuvos teismų praktika, siekiant pripažinti sandorius pažeidžiančiais kreditorių teises ir negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, nebūtina nustatyti sandorio šalies nemokumo ĮBĮ prasme, nes sandorio šalies nemokumas yra tik vienas iš pagrindų pripažinti sandorį negaliojančiu. Tokiais atvejais užtenka konstatuoti, jog kreditorių teisės buvo pažeistos kitais būdais (CK 6.66 str. 1 d.), t. y. sumažėja (nebelieka) galimybės vykdyti prievoles kitiems kreditoriams, atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, kreditoriui suteikiamos atitinkamos privilegijos ir pan. (LAT 2013-07-25 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-419/2013, 2012-04-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-167/2012, 2012-11-06 nutartis c. b. Nr. 3K-P-311/2012, 2006-01-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-17 ir kt.). Nagrinėjamuoju atveju ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, remiasi minėtoje CK normoje įtvirtintu sandorio Å¡alies kitais kreditorių teisių pažeidimo bÅ«dais, konkrečiai – ginčijamais sandoriais atsakovei nepagrįstai suteikta privilegija į reikalavimo patenkinimÄ pirmiau kitų kreditorių bei galimybės kitiems kreditoriams gauti reikalavimo patenkinimÄ sumažėjimu.

Tačiau, nepaisant to, šiuo atveju egzistuoja ir akivaizdus ieškovės nemokumas ginčijamų sandorių sudarymo momentu. Tai laikytina papildomu pagrindu pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu.Dėl ieškovės nemokumo. Ieškovė laikytina nemokia bendrove net ir ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, t. y. ieškovės įsipareigojimai (teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma – 64 749 316,20 Lt; reikalavimų, kurių tvirtinimas atidėtas, suma siekia 77 529 803,41 Lt; t. 2, b. l. 16–18) ženkliai viršija ieškovei priklausančio turto vertę (t. 2, b. l. 19–42).

IeÅ¡kovės bankroto administratoriui perėmus bendrovės valdymÄ paaiÅ¡kėjo, jog buvo neteisingai apskaitomas ieÅ¡kovės turtas, t. y. finansiniuose dokumentuose nurodoma, jog bendrovė turi turto už daugiau nei 252 mln. Lt, tačiau realiai Å¡is turtas yra ženkliai mažesnės vertės. Kadangi ieÅ¡kovės turto masė 2012–2013 m. ženkliai nekito, pagrįstai teigtina, kad ieÅ¡kovės nemokumas egzistavo dar 2013 m. pradžioje, kuomet ir buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Taip manytina dėl keleto priežasčių:

1) administratorius nustatė, jog bendrovei priklauso tik keli nekilnojamojo turto objektai, kurių bendra rinkos vertė siekia apie 37 mln. Lt: butas su priklausiniais (duomenys neskelbtini), Kaune, kurių rinkos vertė siekia apie 26 tūkst. Lt (t. 2, b. l. 43–53); sandėlis ir degalinė su priklausiniais (duomenys neskelbtini), Kaune, kurių rinkos vertė siekia apie 96 tūkst. Lt (t. 2, b. l. 54–57); (duomenys neskelbtini) rūmai su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių rinkos vertė siekia apie 37 mln. Lt (t. 2, b. l. 58–69);

2) ieškovės administratoriui praktiškai nebuvo perduotas joks vertingas finansinis turtas (išskyrus 79 proc. ieškovei priklausiusių (duomenys neskelbtini) akcijų, buvo parduotos vos už 100 000 svarų (apie 420 000 Lt)), nes bendrovės, kuriose ieškovė turi akcijų, pavyzdžiui UAB „Domus altera“, VšĮ „Idea Mira“ ar VšĮ „Nacionalinis mokslo ir kongresų centras“, yra nemokios ar jau bankrutuojančios, t. y. bevertės, bendrovės (t. 2, b. l. 70–71);

3) viso ieškovei priklausančio kilnojamojo turto vertė siekia mažiau nei 22 tūkst. Lt;

4) ieÅ¡kovės iÅ¡ savo skolininkų gautinos sumos virÅ¡ija 112,5 mln. Lt (t. 2, b. l. 72–73), tačiau Å¡ios gautinos sumos nelaikytinos realiu turto vertinant ieÅ¡kovės mokumÄ . Pavyzdžiui, net virÅ¡ 57,6 mln. Lt iÅ¡ paminėtų gautinų sumų yra Å¡ių užsienio įmonių ar piliečių skolos, kurių realaus atgavimo tikimybė yra itin maža: Aksios Projektentvvicklung GmbH (Vokietija) – 182 519,62 Lt skola; Baekkercapital partners limited (Honkongas) –13 548 000 Lt skola; (duomenys neskelbtini) AD (Bosnija ir Hercogovina) – 47 648,64 Lt skola; (duomenys neskelbtini) (Didžioji Britanija) – 2 981 159,67 Lt;

LeadStart Universal Corporation (Nevis, Antilų salos) – 39 962 441,50 Lt skola; (duomenys neskelbtini) (Švedija) – 279 890 Lt skola; (duomenys neskelbtini) Plc (Airija) – 261 146,21 Lt skola; (duomenys neskelbtini) (Baltarusija) – 108 012,80 Lt skola; Vievvside markets Ine (Britų mergelių salos) – 237 573,15 Lt; (duomenys neskelbtini) (Viskonsino valstija, JAV) – 17 911,40 Lt; iš viso 57 626 302,99 Lt skolų;

5) pati ieÅ¡kovė praėjus 4 mėnesiams po ginčijamų sandorių su atsakove sudarymo vieÅ¡ai informavo apie negalėjimÄ vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams (t. 1, b. l. 64–65).Apibendrinant Å¡ias aplinkybes akivaizdu, kad ieÅ¡kovės įsipareigojimai (teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 64,8 mln. Lt) sudaro 0,58 dalį ieÅ¡kovei priklausančio turto (apie 37,5 mln. Lt). Jei teismas vėliau patvirtintų likusius kreditorių reikalavimus, pastarasis įsipareigojimų ir turto santykis iÅ¡augtų iki 3,79.

Todėl ieÅ¡kovė ginčijamų sandorių sudarymo metu galėjo bÅ«ti pripažinta nemokia bendrove ir Ä®BÄ® prasme.Dėl pradelstų ieÅ¡kovės įsipareigojimų ginčijamų sandorių sudarymo dienai. IeÅ¡kovė pateikė papildomus įrodymus dėl ieÅ¡kovės pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams ginčijamų sandorių sudarymo dienai (t. 2, b. l. 74–76). Å ie įrodymai papildomai pagrindžia aplinkybę, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovės kreditoriai turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę ieÅ¡kovei (taip pat, dėl Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos, žr. t. 1, b. l. 81–92).

Atsakovė 2014-06-13 atsiliepime į ieškovės paaiškinimus (t. 2, b. l. 87–91), kuriuose nurodė nesutinkanti su ieškovės argumentais dėl ieškovės nemokumo ginčijamų sandorių sudarymo metu ir kad realiai ieškovės turtas yra ženkliai mažesnės vertės nei nurodoma finansiniuose dokumentuose (252 mln. Lt) bei kad ieškovės turto masei 2012–2013 m. ženkliai nekitus, pagrįstai teigtina, kad ieškovės nemokumas egzistavo dar 2013 m. pradžioje, kuomet ir buvo sudaryti ginčijami sandoriai.

IeÅ¡kovei bankroto byla iÅ¡kelta 2013-07-24 Kauno apygardos teismo 2013-11-11 įsiteisėjusia nutartimi Nr. B2-2230-254/2013, kuria ieÅ¡kovė nebuvo pripažintas nemokia įmone Ä®BÄ® prasme. Nemokumo kriterijus pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies yra įmonės skolų ir turto santykis. Kauno apygardos teismas 2013-07-24 nutartyje nustatė, kad „teismas sprendžia, jog pradelstos atsakovės UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ skolos Å¡iai dienai (2013-07-24) sudaro 62 771 982,48 Lt. Tokie duomenys nepagrindžia, kad UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ bÅ«sena Å¡iuo metu atitiktų LR įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotÄ Ä¯monės nemokumo sÄ vokÄ <....> nors ir nustačius, kad formaliai Å¡iuo metu UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ nelaikytina nemokia, tačiau kaip matyti, įmonė neketina toliau vykdyti veiklos, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės skolos kreditoriams tik didės ir įmonės bankroto procesas yra neiÅ¡vengiamas.“ Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje reglamentuotos sÄ lygos bankroto bylos iÅ¡kėlimui, t. y. bankroto byla įmonei keltina nustačius bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. IÅ¡ minėtos Kauno apygardos teismo 2013-07-24 nutarties akivaizdu, kad ieÅ¡kovei bankroto byla buvo iÅ¡kelta Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. tenkinus įmonės vieÅ¡o paskelbimo apie negalėjimÄ ar neketinimÄ vykdyti įsipareigojimus sÄ lygÄ , o ne pripažinus ieÅ¡kovę nemokia įmone nutarties priėmimo metu (2013-07-24). PrieÅ¡ingai, minėtoje teismo nutartyje konstatuota, kad ieÅ¡kovė nebuvo nemoki nutarties priėmimo metu, t. y. iÅ¡ esmės teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė buvo moki.

Taigi ieÅ¡kovės nemokumas nebuvo konstatuotas nei Ginčijamų sandorių sudarymo metu (2013-01-07), nei keliant ieÅ¡kovei bankroto bylÄ . IeÅ¡kovės teiginys, kad ,,realiai Å¡is turtas yra ženkliai mažesnės vertės“, laikytinas prielaida. IeÅ¡kovė savo argumentus dėl nemokumo grindžia prielaidomis, o ne faktais, kuriuos pagrįstų leistinais įrodymais, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė nevykdo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.). Teismas negali priimti sprendimo vadovaudamasis prielaidomis, o ne įrodymais.

Ieškovė nurodo, kad jai priklausančio nekilnojamojo turto bendra rinkos vertė yra 37 mln. Lt ir detalizuoja, kad buto su priklausiniais (duomenys neskelbtini), Kaune, rinkos vertė siekia apie 26 tūkst. Lt, sandėlio ir degalinės su priklausiniais (duomenys neskelbtini), Molėtuose rinkos vertė siekia apie 96 tūkst. Lt, (duomenys neskelbtini) rūmų su priklausiniais (duomenys neskelbtini), Vilniuje rinkos vertė siekia apie 37 mln. Lt. Ieškovė tai įrodinėja VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, kuriuose nurodyta vidutinė rinkos vertė nustatyta masiniu vertinimu daugiau nei prieš dešimtmetį.

Atsakovės įsitikinimu, masinis vertinimas, atliktas daugiau nei prieÅ¡ deÅ¡imtmetį, neparodo realios aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertės 2013-01-07 datai, todėl juo negalima vadovautis argumentuojant, kad bÅ«tent 2013-01-07 nurodyto turto rinkos vertė buvo ženkliai mažesnė. IeÅ¡kovė nepateikė jokio individualaus turto vertinimo, kuris leistų nustatyti realiÄ ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto vertę. Net nebÅ«nant profesionaliu turto vertintoju, pasižiÅ«rėjus į parduodamo nekilnojamojo turto kainas interneto svetainėse, akivaizdu, jog panaÅ¡aus nekilnojamojo turto kainos yra žymiai didesnės, nei ieÅ¡kovės nurodyta masiniu vertinimu prieÅ¡ deÅ¡imtmetį nustatyta vidutinė rinkos vertė.

Pavyzdžiui, butas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) g. yra pačiame Kauno miesto centre, o panaÅ¡ių butų tokioje vietoje kainos svyruoja maždaug nuo 200 000 Lt iki 400 000 Lt, t. y. tokių butų kainos didesnės net deÅ¡imčia kartų nei nurodo ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė nurodo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų su priklausiniais netiksliÄ rinkos vertę jÄ mažindama, t. y. nurodo mažesnę rinkos vertę nei yra nustatyta ieÅ¡kovės pateiktame VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e, kuriame vien (duomenys neskelbtini) rÅ«mų nurodyta vidutinė rinkos vertė yra 37 917 000 Lt, o kiemo statinių (kiemo aikÅ¡telės ir baseino) nurodyta vidutinė rinkos vertė yra dar 129 000 Lt, taigi bendra vidutinė rinkos vertė yra 38 046 000 Lt.

Kita vertus, net ir Å¡io objekto vertė yra nustatyta remiantis masiniu turto vertinimu, kuris neatspindi tikrosios turto rinkos vertės. Kaip matyti, ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai mažina (net milijonu litų) jos pateiktuose prieduose nurodytas rinkos vertes, remiasi masinio turto vertinimo metu nustatytomis turto kainomis, kurios neatspindi tikrosios turto vertės, nepateikia jokių kitų objektyvių įrodymų, kad ieÅ¡kovės turto vertė yra ne keli Å¡imtai milijonų, o tik keliasdeÅ¡imt milijonų.IeÅ¡kovės teiginiai, kad ,,ieÅ¡kovės iÅ¡ savo skolininkų gautinos sumos sudaro virÅ¡ija 112,5 mln.

Lt, tačiau Å¡ios gautinos sumos nelaikytinos realiu turtu vertinant ieÅ¡kovės mokumÄ . Pavyzdžiui, net virÅ¡ 57,6 mln. Lt iÅ¡ paminėtų gautinų sumų yra Å¡ių užsienio įmonių ar piliečių skolos, kurių realaus atgavimo tikimybė yra itin maža...“ , yra deklaratyvÅ«s. IeÅ¡kovės administratorius, veikdamas tiek ieÅ¡kovės, tiek kreditorių interesais, turi dėti maksimalias pastangas atgauti įsiskolinimus iÅ¡ ieÅ¡kovės skolininkų. Tai, jog kai kurie ieÅ¡kovės skolininkai yra užsienio įmonės ar piliečiai, nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė neturi / negali įgyvendinti turimas reikalavimo teises į Å¡iuos asmenis.

Ieškovės bankroto administratorius turi laikytis Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.3 punkte įtvirtinto efektyvumo principo, kuris reiškia, kad administratorius, atlikdamas procedūras, turi siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek įmanoma didesne dalimi. Kreditorių reikalavimų tenkinimas tiesiogiai susijęs su tuo, kiek ieškovė išsiieškos iš savo skolininkų. Ieškovės argumentas, kad skolų atgavimo tikimybė yra itin maža, kelia abejones dėl bankroto administratoriaus pareigų vykdymo tinkamumo ir jo kompetencijos.

Kita vertus, nurodytas ieÅ¡kovės argumentas tėra prielaidos ir subjektyviai vertintos tikimybės, kurių pagrindu negali bÅ«ti priimtas teismo sprendimas vertinant ieÅ¡kovės nemokumÄ ginčijamų sandorių sudarymo datai, t. y. 2013-01-07. IeÅ¡kovės deklaratyviai teigiama tikimybė nepaneigia fakto, kad ieÅ¡kovės iÅ¡ skolininkų gautinos sumos sudaro daugiau nei 112,5 mln. Lt. O tikslių skaičių, kiek ieÅ¡kovės administratorius sugebės iÅ¡ieÅ¡koti skolinių įsipareigojimų, Å¡iai dienai ieÅ¡kovė pateikti negali, gali tik spėti, kÄ ji ir daro.

Tačiau tai, kiek ieÅ¡kovė ateityje atgaus skolinių įsipareigojimų, neįtakoja ieÅ¡kovės nemokumo/mokumo rodiklio 2013-01-07 dienai. Paminėtina ir tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės teiginio, jog ieÅ¡kovė Ginčijamų sandorių sudarymo metu galėjo bÅ«ti pripažinta nemokia bendrove ir Ä®BÄ® prasme, akivaizdu, jog pati ieÅ¡kovė abejoja, ar ieÅ¡kovė buvo nemoki 2013-01-07, t. y. Ginčijamų sandorių sudarymo metu. Apibendrinant pasakytina, kad ieÅ¡kovė paaiÅ¡kinimus grindžia jokiais įrodymais nepagrįstomis prielaidomis; netiksliai nurodo nekilnojamojo turto sumas, t. y. jas dirbtinai sumažina; nepateikia individualių turto vertinimo ataskaitų, pagrindžiančių tikrÄ jÄ turto rinkos vertę;

įsiskolinimų atgavimo tikimybe grindžia spėjimais į ateitį, o ne 2013-01-07 datai; ignoruoja faktÄ Ä¯ 2013-07-24 Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. B2-2230-254/2013 nustatytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovė nutarties priėmimo metu buvo moki ir kad bankroto byla ieÅ¡kovei iÅ¡kelta nekonstatavus nemokumo. IeÅ¡kovės nemokumas 2013-01-07, t. y. ginčijamų sandorių sudarymo datai, yra neįrodytas. Kauno apygardos teismas 2014-07-21 nutartimi (2 t., b. l. 104–105) atnaujinęs bylos nagrinėjimÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti tikruosius Å¡alių ketinimus sudarant Ginčo sandorius, tuos sandorius sudariusių trečiųjų asmenų R.

M. ir A. M., nepateikusių atsiliepimų į ieÅ¡kinį, dalyvavimÄ teismo posėdyje pripažino bÅ«tinu, be to, Å¡ioje byloje, turinčioje vieÅ¡o intereso požymių (abi Å¡alys yra bankrutuojančios įmonės), atsakovę įpareigojo pateikti 2013-12-11 praÅ¡ymo patvirtinti finansinį reikalavimÄ priedų, kurie nėra pateikti į nagrinėjamÄ bylÄ , patvirtintas kopijas bei pareikÅ¡to 3 472 077,98 Lt finansinio reikalavimo dydžio iÅ¡Å¡ifravimÄ pagal atskiras sutartis ir įrodymus apie atsakovės atsiskaitymus pagal Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2; be to, ieÅ¡kovė buvo įpareigota pateikti duomenis apie: ieÅ¡kovės, kaip atsakovės kreditorės, finansinį reikalavimÄ atsakovės bankroto byloje, jeigu toks buvo pareikÅ¡tas, ir jo iÅ¡Å¡ifravimÄ , taip pat kreditorių inventorizacijos apraÅ¡e 2012-04-16 nurodyto UAB ,,Butvita“ skolos 5 085 600 Lt sumai iÅ¡Å¡ifravimÄ .Atsakovė 2014-07-24 pateikė teismui 2013-12-11 atsakovės praÅ¡ymo patvirtinti finansinį reikalavimÄ ieÅ¡kovės bankroto byloje (2 t., b. l. 120) su papildomais dokumentais kopijas.

Ieškovė 2014-07-28 pateikė rašytinius 2014-07-25 paaiškinimus (3 t., b. l. 92–94), nurodydama, kad ieškovė nėra teikusi finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje, nes šiuo metu atsakovė nėra skolinga ieškovei. Praeityje ieškovė teikdavo atsakovei atlygintinas paslaugas bei paskolas pagal šalių pasirašytas sutartis, tačiau atsakovės skola ieškovei pagal tas sutartis buvo padengta ir (arba) įskaityta. Ieškovės pareiga mokėti atsakovei atsirado šalims sudarius 2012-09-18 ir 2012-12-11 sutartis dėl akcijų įsigijimo už viso 5 095 023,50 Lt (UAB ,,Aloja“ už 2 443 000 Lt ir UAB ,,Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymas“ už 2 652 023,5 Lt).

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovės skolos atsakovei likutis, sudarantis 5 085 600 Lt (1 t., b. l. 81–82), buvo susidaręs laikotarpiu nuo 2012-12-05 iki 2012-12-11 (3 t., b. l. 95–105), ieÅ¡kovei įsigijus minėtų bendrovių akcijas bei dengiant jų įsigijimo kainÄ sumokėjus atsakovei 7 000 Lt (5 092 600 Lt (visų ieÅ¡kovės įsigytų akcijų kaina) – 7 000 = 5 085 600 Lt). Vėliau ieÅ¡kovė ir toliau dengė atsakovei susidariusiÄ skolÄ , ko pasekoje Å¡iai dienai ieÅ¡kovės skolos atsakovei likutis sudaro viso 3 472 077,98 Lt (žr., teismo nutartimi patvirtintÄ atsakovės kreditorinį reikalavimÄ ieÅ¡kovės bankroto byloje, 3 t., b. l. 106–108).

IeÅ¡kovė 2014-09-19 pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (t. 3, b. l. 132–135), kuriuose nurodė, kad tai, kad Ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. 2013-01-07, eilė kreditorių turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovę, be byloje jau esančių įrodymų (1 t., b. l. 81–97, 2 t., b. l. 74–76), papildomai pagrindžia tai: pirma, jog Ginčijamų sandorių dienai atsakovė turėjo pradelstų skolų 97 909 775,07 Lt sumai, be kita ko, ir Å¡iems kreditoriams: Advokatfirma NORDIA – 21 908,02 Lt nuo 2011-10-21 (3 t., b. l. 136–138);

UAB „Apskaita ir verslo projektai“ – 41 880 Lt nuo 2012-09-30 (3 t., b. l. 139–153); UAB „ATEA“ 1 391,5 Lt nuo 2012 (5 t., b. l. 107–109); AB „Birač Europe“ – 41 706 722,62 Lt nuo 2012-11-30 (3 t., b. l. 154–4 t., b. l. 20); UAB „Boslita“ ir Ko – 50 410 880 Lt nuo 2012-10-16 (4 t., b. l. 21–38); (duomenys neskelbtini) – 1 865 240 Lt nuo 2012-12-22 (4 t., b. l. 39–81); Advokatų kontora Eversheds Saladžius – 39 280,42 Lt nuo 2011-08 – 2012-03 (5 t., b. l. 98–106);

I. G. – 423 267 Lt nuo 2012-11-03 (5 t., b. l. 110–118); UAB „Lukoil Baltija“ – 950 000 Lt nuo 2012-12-17 (4 t., b. l. 82–88); UAB „Nidos pušynas“ 928,88 Lt nuo 2012-12-18(4 t., b. l. 89–90); UAB „Optimalus turto valdymas“ – 23 228,23 Lt nuo 2012-12-31 (4 t., b. l. 91–106); UAB DK „PZU Lietuva“ – 13 984,40 Lt nuo 2012-12 – 2012-11 (4 t., b. l. 107–126); (duomenys neskelbtini) – 2 398 907,26 Lt nuo 2010-12-31 / 2012-02-24 (4 t., b. l. 127–5 t., b. l. 46);

UAB „Silberauto“ – 5 537,90 Lt nuo 2012-12-17 (5 t., b. l. 47–68); BAB Ūkio bankas – 6 618,84 Lt nuo 2012-12 – 2012-11 (5 t., b. l. 69–97). Antra, 2013-05-31 pareiškime Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo R. M. nurodė, jog bendrovė yra nemoki (5 t., b. l. 119–123). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės įsipareigojimai minėto pareiškimo pateikimo teismui metu (2013-05-31) viršijo 123 mln. Lt, logiška ir pagrįsta manyti, kad dalis jų egzistavo jau Ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. 2013-01-07.

Trečia, teismui 2013-06-10 nutartimi (5 t., b. l.128–129) įpareigojus patikslinti paminėtÄ 2013-05-31 pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo pateikiant bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kuriame bÅ«tų nurodyta, nuo kada kreditoriai turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę, R. M. ieÅ¡kovės vardu pateikė savo paraÅ¡u patvirtintÄ bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, jog 15 kreditorių iÅ¡ 53 skola, virÅ¡ijanti 2,8 mln. Lt, jau buvo pradelsta Ginčijamų sandorių sudarymo dienai, t. y. iki 2013-01-07 (5 t., b. l. 131–134).

Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , pagrįstai teigtina, jog ieÅ¡kovė sudarydama Ginčijamus sandorius su atsakove turėjo pradelstų įsipareigojimų savo kreditoriams, kurių teisės ir interesai buvo pažeisti.Dėl baudos R. M. skyrimo. Pagal CPK 95 str. baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis gali bÅ«ti skiriama, be kita ko, jei bylos Å¡alis sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . 2014-09-04 dienos posėdžio metu R. M. nurodė, jog ieÅ¡kovė tiek Ginčijamų sandorių metu, tiek ir pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu buvo moki bendrovė.

IeÅ¡kovo atstovui susipažinus su ieÅ¡kovės bankroto bylos medžiaga paaiÅ¡kėjo, kad Å¡ie R. M. teiginiai yra klaidingi. R. M. pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodė, kad ieÅ¡kovė paminėtu laikotarpiu buvo nemoki bendrovė, o Å¡iuos teiginius pagrindė teismui pateikdama pačios pasiraÅ¡ytus bendrovės kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡us bei kitus dokumentus (5 t., b. l. 119–134). Taigi nurodyti R. M. teiginiai nagrinėjamoje civilinėje byloje laikytini sÄ moningu teismo klaidinimu ir veikimu prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Dėl paminėtų R. M. teiginių teismas buvo priverstas atidėti bylos nagrinėjimÄ ir suteikti teisę ieÅ¡kovei pateikti atsikirtimus bei papildomus įrodymus. Atitinkamai, ieÅ¡kovė turėjo patirti papildomų iÅ¡laidų susipažįstant su ieÅ¡kovės bankroto bylos medžiaga, renkant didelės apimties papildomus įrodymus ir juos teikiant teismui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, pagrįstai manytina, jog egzistuoja pagrindas R. M. skirti 2 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu, pusę Å¡ios baudos skiriant ieÅ¡kovei.

Trečiasis asmuo R. M. 2014-09-04 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (3 t., b. l.117–120) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes Ginčijami sandoriai yra teisėti, sudaryti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ieÅ¡kovės bei jos kreditorių interesų, todėl negali bÅ«ti panaikinami jokiu pagrindu. IeÅ¡kovės administratorius teigia, kad Ginčijamų sandorių sudarymo dienai kreditoriai prieÅ¡ ieÅ¡kovę buvo inicijavę eilę civilinių bylų, tačiau Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡as (1 t., b. l. 83–92) liudija prieÅ¡ingai – Ginčijamų sandorių sudarymo dienai galiojo tik vienintelis turto areÅ¡tas, pritaikytas kreditoriaus Rual Trade Limited praÅ¡ymu pagal Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3640-153/09, įregistruotas 2009-12-18, kurio pagrindas – CPK 144, 145 straipsniai, reglamentuojantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ .

Taigi, minėtasis turto areštas tėra laikinosios apsaugos priemonės, o ne areštas vykdymo procese. Tai reiškia, kad Ginčijamų sandorių sudarymo dienai nebuvo priimta įsiteisėjusio teismo sprendimo ginče, kuriame šios laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos. Net ir įsiteisėjus teismo sprendimui minėtasis kreditorius Rual Trade Limited nepradėjo išieškojimo iš ieškovės turto. Kiek yra žinoma R. M., ieškovės pagrindinio akcininko R. R. sūnus R. R. yra kreditoriaus Rual Trade Limited patronuojančios įmonės Rusai darbuotojas – vieno iš padalinių vadovas.

Ginčijamų sandorių sudarymo dienai nė vienas ieÅ¡kovės kontrahentas nebuvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovei pretenzijų dėl ieÅ¡kovės įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Išėjus vieÅ¡ai informacijai apie Ginčijamų sandorių sudarymÄ (straipsniai žiniasklaidoje, informacija VÄ® Registrų centre ir Hipotekos registre) nė vienas ieÅ¡kovės kontrahentas ieÅ¡kovei nepareiÅ¡kė pretenzijų dėl Ginčijamų sandorių sudarymo. Pažymėtina, kad į Ginčijamų sandorių hipotekos objektÄ nepatenka tas ieÅ¡kovės turtas, kuris Ginčijamų sandorių sudarymo dienai yra įkeistas kitiems kreditoriams, taip pat ieÅ¡kovės turtas, kuris yra areÅ¡tuotas kitų kreditorių, t. y. turtas, kuris užtikrina Ginčijamų sandorių sudarymo metu esančių kreditorių, turėjusių galiojančias reikalavimo teises į atsakovę, interesus.

Taigi, hipotekos objektu nebuvo visas nekilnojamasis ieškovės turtas, taip pat vertingos akcijos: (1) (duomenys neskelbtini) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius su priklausiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Vilnius; (2) žemės sklypo, turinčio 21,1 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos teisė; (3) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas; (4) degalinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Molėtai; (5) sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Molėtai su kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Molėtai; (6) Bosnijoje ir Hercegovinoje registruoto komercinio banko Balkan Investment Bank AD(duomenys neskelbtini) 644 758 akcijos; (7) UAB „A.

S. Žalgirio krepÅ¡inio centras“ 51 840 akcijų. IeÅ¡kovės administratorius ieÅ¡kovės nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯vardija kaip vienintelį vertingÄ turtÄ . Pagal ieÅ¡kovės administratoriaus ataskaitas vien tik (duomenys neskelbtini) RÅ«mų su priklausiniais ir žemės nuomos teise vertė yra 49 020 000 Lt. Balkan Investment Bank AD akcijų vertė daugiau kaip 11,3 mln. Lt, UAB „A. S. Žalgirio krepÅ¡inio centras“ akcijų vertė daugiau kaip 5,1 mln. Lt (balansinės vertės). IeÅ¡kovės administratorius nekilnojamÄ jį turtÄ laiko vieninteliu vertingu jai perduotu turtu.

Kadangi Ginčijamų sandorių sudarymo metu visas minėtasis turtas nepateko į hipotekos objektÄ ir vertingas turtas hipoteka apsunkintas nebuvo, visiÅ¡kai nesuprantamas ieÅ¡kovės teiginys, kad Ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises.Ginčijami sandoriai neįtakojo ieÅ¡kovės mokumo ir nesumažino ieÅ¡kovės turto apimties. PrieÅ¡ingai, sudarius Ginčijamus sandorius, atsakovė atsisakė savo ketinimų ginti teises teisminiu keliu (nutraukti Akcijų sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 bei reikalauti restitucijos ir nuostolių atlyginimo), ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė iÅ¡vengė didelių bylinėjimosi iÅ¡laidų bei pareigos įvykdyti prievolę natÅ«ra ar atlyginti turto vertę pinigais, jeigu atsakovė bÅ«tų bylÄ laimėjusi ir bÅ«tų pritaikyta restitucija, vadovaujantis CK 6.222 straipsniu.

Pažymėtina, kad akcijos, įgytos pagal Akcijų sutartį Nr. 1, buvo perleistos trečiajam asmeniui dar 2012 m. rudenį, todėl restitucija būtų negalima, ir ieškovė rizikavo įgyti prievolę atsakovei atlyginti turto vertę pinigais tuo atveju, jeigu atsakovė būtų pasirinkusi nutraukti Akcijų sutartį Nr. 1.LAT praktikoje pasisakyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu būtent dėl sudaryto sandorio skolininkas nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų arba yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti.

Nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamÄ sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai lemia iÅ¡vadÄ , kad nėra actio Pauliana taikymui bÅ«tinų sÄ lygų. Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamÄ skolininko turto padėtį su ta, kuri bÅ«tų, jei ginčijamas sandoris nebÅ«tų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet ir visÄ skolininko iki ginčijamo sandorio turėtÄ turtÄ ir turimÄ po jo sudarymo.

Ginčijamais sandoriais joks ieÅ¡kovės turtas perleistas atsakovei nebuvo, kadangi hipotekos sandoriu nuosavybės teisė neperleidžiama, taip pat ieÅ¡kovės mokumas nebuvo sumažintas jokiais kitais bÅ«dais.Actio Pauliana ieÅ¡kiniui patenkinti bÅ«tina nustatyti visų sÄ lygų buvimÄ , todėl kreditorius, turėdamas galiojančiÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimÄ . Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus praÅ¡omo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, bÅ«tina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

TokiÄ susidariusiÄ situacijÄ privalo įrodyti kreditorius, praÅ¡antis taikyti actio Pauliana (CPK 178 str.). Kartu pažymėtina, kad skolininko nesÄ Å¾iningumo prezumpcija negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip kreditoriaus teisių pažeidimo prezumpcija ir nepaneigia procesinės kreditoriaus pareigos įrodyti, kad ginčijamu sandoriu jo teisės buvo pažeistos. Tam, jog ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti nustatyta, kad actio Pauliana sÄ lygos egzistavo Å¡iuo ieÅ¡kiniu kreditoriaus ginčijamo sandorio sudarymo metu.

Be to, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ .Ä®BÄ® prasme ieÅ¡kovė buvo moki net ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai. Tai konstatuota ir 2013-07-24 Kauno apygardos teismo nutartyje (civilinė byla Nr. B2-2230-254/2013), kuria iÅ¡kelta ieÅ¡kovei bankroto byla. IeÅ¡kovės vėlesnį negalėjimÄ vykdyti įsipareigojimus kreditoriams lėmė ieÅ¡kovės veiklos tęstinumo negalimumas, sÄ lygotas AB Ūkio banko, kuris finansavo ieÅ¡kovės ir ieÅ¡kovės įmonių grupės vykdomus, pajamas generuojančius projektus, veiklos sustabdymo 2013-02-12 ir po jo ėjusio bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2013-05-07, taip pat dėl ieÅ¡kovės pagrindinių akcininkų R.

R. ir jo sesers O. G. nesiėmimo atitinkamų veiksmų įmonės veiklos stabilumui ir tęstinumui užtikrinti. Kaip nurodyta 2013-05-27 pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dėl AB Ūkio banko bankroto ieÅ¡kovė neturi jokių stabilių pajamų Å¡altinių, faktiÅ¡kai nevykdo ir neturi jokių perspektyvų vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ .IeÅ¡kovės administratorius akcentuoja Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ sudarant Ginčijamus sandorius, neva ieÅ¡kovė įkeitė įmonę susijusiam asmeniui.

Savo teiginius ieÅ¡kovė bando įrodyti internetinės žiniasklaidos priemonėse publikuotais straipsniais, kurie negali bÅ«ti patikimais informacijos Å¡altiniais, jų turinys buvo akivaizdžiai tendencingai nukreiptas prieÅ¡ ieÅ¡kovę, juose nesiremiama jokiais oficialiais informacijos Å¡altiniais. Pavyzdžiui, teigiama, kad remiantis vieÅ¡a informacija atsakovės didžiausias akcininkas Latvijoje registruota įmonė Balkan Investment Group priklauso ieÅ¡kovės įmonių grupei, tačiau nenurodo, kur skelbiama tokia vieÅ¡a informacija (žr. ieÅ¡kinio 53.1 p.) - vėlgi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės bankroto administratorius remiasi tik žiniasklaidoje publikuotais straipsniais.

Faktas, kad 2006 m. atsakovę įsteigė su ieÅ¡kove susiję asmenys, kurie vėliau liko smulkiaisiais akcininkais, bei kad atsakovė registruota tuo pačiu adresu kaip ir ieÅ¡kovė, niekaip neįrodo, kad Å¡alys buvo susijusios įmonės Ginčijamų sandorių sudarymo metu. Jeigu įmonės savininkas perleidžia verslÄ kitam asmeniui, įgijėjas negali bÅ«ti automatiÅ¡kai laikomas susijusiu asmeniu su ankstesniu savininku. Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovės didžiausiais akcininkas buvo Latvijoje registruota įmonė Balkan Investment Group, kurio steigėjas ir akcininkas yra Å vedijos pilietis C.

H. K., ieÅ¡kovės savininko R. R. verslo partneris ir konsultantas. C. H. K. yra tarptautinėje bendruomenėje plačiai žinomas bankininkystės ir finansų specialistas, užimantis aukÅ¡tas pareigas įvairiuose užsienio valstybių bankuose bei kitose finansų sektoriuje veikiančiose įstaigose ir institucijose, kuris nebuvo pavaldus ieÅ¡kovei ir atvirkščiai. Kiek žinoma, C. H. K., kuris bendravo tiesiogiai su ieÅ¡kovės savininku R. R. ir jo seserimi O. G., kėlė nerimÄ komplikuota AB Ūkio banko padėtis 2012 m. pabaigoje–2013 m. pradžioje, jis, suprasdamas galimus AB Ūkio banko krizės padarinius, baiminosi, kad ieÅ¡kovė nebus pajėgi įvykdyti įsipareigojimų atsakovei, jam reikėjo užtikrinimo priemonių, todėl siekiant iÅ¡vengti galimo Akcijų sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo bei su tuo susijusių neigiamų padarinių ieÅ¡kovei (galimas restitucijos taikymas, nuostolių atlyginimas, bylinėjimosi iÅ¡laidos) ieÅ¡kovė sudarė Ginčijamus sandorius.

Taigi, sudarant Ginčijamus sandorius su atsakove, t. y. C. H. K. netiesiogiai kontroliuojama įmone, Å¡alys veikė kaip du nepriklausomi, nesusiję asmenys. Ginčijamų sandorių turinys atitinka CK įmonės hipotekÄ reglamentuojančias bendras nuostatas (CK 4.177, 4.1921 str.), nė vienai Å¡aliai nenustatomos iÅ¡skirtinės sÄ lygos, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

Nors actio Pauliana institutÄ reglamentuojančiame CK 6.66 straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, sÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, bet prievolės Å¡alies sÄ Å¾iningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius. CK įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų - 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. Ginčijamiems sandoriams negali bÅ«ti pritaikytas nė vienas iÅ¡ CK 6.67 straipsnyje nurodytų Å¡alių nesÄ Å¾iningumo atvejų.IeÅ¡kovės administratorius nepagrįstai akcentuoja prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcijÄ Ginčijamuose sandoriuose.

Nepriklausomai nuo hipotekos objekto vertės, nurodytos Ginčijamuose sandoriuose, išieškojimo atveju hipotekos kreditoriui tektų tik tokia dalis, koks yra jo reikalavimas, o likusi dalis tektų kitiems ieškovės kreditoriams. Taigi atsakovė Ginčijamų sandorių dėka negalėtų gauti didesnio prievolės įvykdymo, nei kad jai teisėtai priklauso pagal Akcijų sutartis Nr. 1 ir Nr. 2.Ieškovė nepagrįstai teigia, kad sudarydamos Ginčijamus sandorius šalys elgėsi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Ginčijami sandoriai yra patvirtinti Kauno m. 23-ojo notaro biuro notarės J. M.. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (LR Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (LR Notariato įstatymo 40 str. 1 d.). Taigi, tvirtindamas Ginčijamus sandorius, notaras patikrino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su minėtų sandorių teisėtumu.

Jeigu dėl IeÅ¡kovui taikomo areÅ¡to ar kitų priežasčių nebÅ«tų galima sudaryti teisėto sandorio, tokio sandorio notaras bÅ«tų paprasčiausiai netvirtinęs. Salys neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti notaro veiksmais.Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų sÄ lygų, bÅ«tinų Ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu .

             IeÅ¡kinys tenkintinas.IeÅ¡kovės pateiktais duomenimis nustatyta, jog nuo 2006 m. ieÅ¡kovė atsakovei teikė paskolas, kurių per 2010–2012 m. suteikė virÅ¡ 3 mln. Lt (1 t., b. l. 24–32). 2012-01-20 Å¡alys sudarė sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovei teikti konsultacines paslaugas, o ieÅ¡kovė – atsiskaityti už Å¡ias paslaugas sutartyje numatytais terminais ir tvarka (1 t., b. l. 14–23). 2012-09-18 Å¡alys sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieÅ¡kovė – įsigyti 2 443 vienetus paprastųjų vardinių 1 000 Lt nominalios vertės UAB „Aloja“ akcijų, sudarančių 6,75% UAB „Aloja“ įstatinio kapitalo, už iÅ¡ viso 2 443 000 Lt (toliau – Akcijų sutartis Nr. 1) (1 t., b. l. 33–37). 2012-10-09 ieÅ¡kovė visas jai priklausančias UAB „Aloja“ akcijas (iÅ¡ viso 11 290 vienetų) (įskaitant ir akcijų dalį, įsigytÄ iÅ¡ atsakovės) perleido susijusiai įmonei – UAB „Sinvita“ (1 t., b. l. 38). 2013-01-07 Å¡alys sudarė Ä®monės hipotekos sutartį (notarinio registro Nr. 115) (toliau – Ginčijamas sandoris Nr. 1) (1 t., b. l. 52–59), pagal kuriÄ atsakovei buvo įkeista ieÅ¡kovė, kaip įmonės kompleksas, kurio vertė įkeitimo sandorio sudarymo dienai buvo iÅ¡ viso 287 572 775 Lt.

Minėtu sandoriu ieÅ¡kovė užtikrino savo prievolės atsakovei pagal Akcijų sutartį Nr. 1 tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Užtikrintos prievolės pagrindinė suma – 2 231 680 Lt; galutinis užtikrintos prievolės įvykdymo terminas – 2013-09-18.2012-12-05 Å¡alys sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieÅ¡kovė – įsigyti 13 248 vienetus paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymas“ akcijų, sudarančių 7,57% UAB „Finansinio ir nekilnojamojo turto valdymas“ įstatinio kapitalo, už iÅ¡ viso 2 649 600 Lt (toliau – Akcijų sutartis Nr. 2) (1 t., b. l. 39–43). 2013-01-07 Å¡alys sudarė Ä®monės hipotekos sutartį (notarinio registro Nr. 114) (toliau – Ginčijamas sandoris Nr. 2) (1 t., b. l. 44–51), pagal kurį atsakovei įkeista ieÅ¡kovė, kaip įmonės kompleksas, kurio vertė įkeitimo sandorio sudarymo dienai buvo iÅ¡ viso 287 572 775 Lt.

Minėtu sandoriu ieÅ¡kovė užtikrino savo prievolių atsakovei pagal Akcijų sutartį Nr. 2 tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Užtikrintos prievolės pagrindinė suma – 2 649 600 Lt; galutinis užtikrintos prievolės įvykdymo terminas – 2013-12-05.2013-05-16 ieÅ¡kovė vieÅ¡ai paskelbė, kad negalės (neketina) vykdyti savo prievolių kreditoriams (1 t., b. l. 64–65). 2013-07-24 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2230-254/2013 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ieÅ¡kovei (1 t., b. l. 66–74), o 2013-09-26 atsakovės kreditorių susirinkimas nusprendė ne teismo tvarka bankroto bylÄ iÅ¡kelti atsakovei (b. l. 75–77).

Sprendimas atsakovę likviduoti priimtas 2013-12-12 (1 t., b. l. 78). 2013-12-11 atsakovės bankroto administratorius kreipėsi į ieÅ¡kovės bankroto administratorių su 3 472 077,98 Lt kreditoriniu reikalavimu, užtikrintu hipoteka (1 t., b. l. 79–80). Kauno apygardos teismo 2014-02-06 nutartimi buvo patvirtintas atsakovės kreditorinis reikalavimas ieÅ¡kovės bankroto byloje (3 t., b. l. 106–108).Nustatyta, jog ieÅ¡kovės skolos atsakovei likutis, sudarantis 5 085 600 Lt (1 t., b. l. 81–82), buvo susidaręs laikotarpiu nuo 2012-12-05 iki 2012-12-11 (3 t., b. l. 95–105), ieÅ¡kovei įsigijus minėtų bendrovių akcijas bei dengiant jų įsigijimo kainÄ sumokėjus atsakovei 7 000 Lt (5 092 600 Lt (visų ieÅ¡kovės įsigytų akcijų kaina) – 7 000 = 5 085 600 Lt).

Vėliau ieÅ¡kovė ir toliau dengė atsakovei susidariusiÄ skolÄ , ko pasekoje Å¡iai dienai ieÅ¡kovės skolos atsakovei likutis sudaro viso 3 472 077,98 Lt. IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama pripažinti Ginčijamus sandorius Nr. 1 ir Nr. 2 negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, remiasi minėtoje normoje įtvirtintu sandorio Å¡alies kitais kreditorių teisių pažeidimo bÅ«dais, konkrečiai – įmonės įkeitimo sandoriais atsakovui nepagrįstai suteikta privilegija į reikalavimo patenkinimÄ pirmiau kitų kreditorių bei galimybės kitiems kreditoriams gauti reikalavimo patenkinimÄ sumažėjimu.

Remiantis nuosekliai formuojama Lietuvos teismų praktika, siekiant pripažinti sandorius pažeidžiančiais kreditorių teises ir negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, nebūtina nustatyti sandorio šalies nemokumo ĮBĮ prasme, nes sandorio šalies nemokumas yra tik vienas iš pagrindų pripažinti sandorį negaliojančiu. Tokiais atvejais užtenka konstatuoti, jog kreditorių teisės buvo pažeistos kitais būdais (CK 6.66 str. 1 d.), t. y. sumažėja (nebelieka) galimybės vykdyti prievoles kitiems kreditoriams, atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, kreditoriui suteikiamos atitinkamos privilegijos ir pan. (LAT 2013-07-25 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-419/2013, 2012-04-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-167/2012, 2012-11-06 nutartis c. b. Nr. 3K-P-311/2012, 2006-01-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-17 ir kt.). Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, jog Ginčijami sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, juos sudarydamos Å¡alys nebuvo sÄ Å¾iningos bei Å¡ių sandorių sudaryti neprivalėjo, Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovės kreditoriai turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais ab initio CK 6.66 straipsnio pagrindu.

IeÅ¡kovė savo teiginio, kad Ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo įvykdžiusi visos ar dalies prievolių net ne vienam, o keletui savo kreditorių, įrodymui pateikė Kreditorių inventorizacijos apraÅ¡Ä 2012-04-16 (1 t., b. l. 82), iÅ¡ kurio matyti, jog ieÅ¡kovės skolos kreditoriams dar 2012-04-16, t. y. daugiau kaip pusė metų iki Ginčijamų sandorių sudarymo, sudarė 85 495 720,33 Lt, bei ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä 2013-01-06 (2 t., b. l. 74–76), iÅ¡ kurio matyti, jog ieÅ¡kovės skolos kreditoriams Ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo 70 757 797,26 Lt.

Be to, tai, kad Ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. 2013-01-07, eilė kreditorių turėjo galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovę, papildomai pagrindžia ieÅ¡kovės pateikti įrodymai, jog Ginčijamų sandorių dienai atsakovė turėjo pradelstų skolų Å¡iems kreditoriams: Advokatfirma NORDIA – 21 908,02 Lt nuo 2011-10-21 (3 t., b. l. 136–138); UAB „Apskaita ir verslo projektai“ – 41 880 Lt nuo 2012-09-30 (3 t., b. l. 139–153); (duomenys neskelbtini) – 1 765 033,26 Lt nuo 2012-06-22 ir 44 246,71 Lt nuo 2012-07-31 (2 t., b. l. 74; 4 t., b. l. 39–81), t. y. viso 1 809 279,97 Lt (tačiau ne 1 865 240 Lt, kaip nurodė ieÅ¡kovė, nes tokia susidarė iki ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo nutarties įsiteisėjimo);

Advokatų kontora Eversheds Saladžius – 39 280,42 Lt nuo 2011-08-31 – 2012-03 (5 t., b. l. 98–106); I. G. – 41 066,67 Lt nuo 2012-11-03 (5 t., b. l. 110–118, 2 t., b. l. 74); UAB „Nidos puÅ¡ynas“ – 928,88 Lt nuo 2012-12-18(4 t., b. l. 89–90); UAB „Optimalus turto valdymas“ – 23 228,23 Lt nuo 2012-12-31 pagal 2012-12-03 ir 2012-12-31 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (4 t., b. l. 91–106); UAB „Silberauto“ – 5 537,90 Lt nuo 2012-12-17 (5 t., b. l. 65–68); BAB Ūkio bankas – 6 618,84 Lt nuo 2012-12 – 2012-11 (5 t., b. l. 65–97);

UAB „Lukoil Baltija“ – 950 000 Lt nuo 2012-12-17–27 pagal 2011-10-11 garantinį raÅ¡tÄ už UAB ,,Vakoil“ (4 t., b. l. 82–88) (nors Å¡i skola buvo priteista tik 2013-06-18 Kauno apygardos teismo galutiniu sprendimu, tačiau 2012-12-17 ir 27 dienomis jau buvo reikalaujama apmokėti); UAB DK „PZU Lietuva“ – 13 984,40 Lt nuo 2012-12 – 2012-11 (4 t., b. l. 107–126). IeÅ¡kovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovės skola kreditorei Rual Trade Ltd Ginčijamų sandorių sudarymo metu sudarė 2 398 907,26 Lt nuo 2010-12-31 / 2012-02-24 (4 t., b. l. 127–5 t., b. l. 64).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog 2013-01-06 kreditorių sÄ raÅ¡e (2 t., b. l. 74–76) skola Å¡iai kreditorei nurodyta 2 415 036,16 Lt (53 616,24 + 1 954 500 + 333 871,44 + 56 919,58 +16 128,9), atsakovei ir trečiajam asmeniui neginčijant Å¡ios kreditorės skolos dydžio, nurodyto 2013-01-06 kreditorių sÄ raÅ¡e, konstatuoja 2 415 036,16 Lt ieÅ¡kovės skolos dydį kreditorei Rual Trade Ltd. Nors ieÅ¡kovė nurodė, jog skola kreditorei UAB „ATEA“ nuo 2012 sudarė 1 391,5 Lt (3 t., b. l. 133), pažymėtina, jog, kaip matyti iÅ¡ pateikto Å¡ios kreditorės finansinio reikalavimo su priedais (5 t., b. l. 107–109), skola, atsiradusi 2012-11-29 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pagrindu, turėjo bÅ«ti apmokėta tik 2013-01-28, todėl teismas skolos kreditorei UAB „ATEA“ 2013-01-07 duomenimis nekonstatuoja, nežiÅ«rint į tai, kad 2013-01-06 kreditorių sÄ raÅ¡e (2 t., b. l.

74) pradelsta skola nurodoma 51 228,79 Lt. Nors rašytiniuose paaiškinimuose (3 t., b. l. 133) ieškovė buvo nurodžiusi, jog nuo 2012-11-30 ieškovės skola kreditorei AB „Birač Europe“ sudarė 41 706 722,62 Lt pagal su finansiniu reikalavimu pateiktus įrodymus (3 t., b. l. 154–4 t., b. l. 20), tačiau teismo posėdžio metu, M. šios skolos nepripažįstant kaip pradelstos, o ieškovės atstovui šios skolos prašius nebevertinti, teismas konkretaus skolos dydžio šiai kreditorei taip pat nekonstatuoja.

IeÅ¡kovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovės skola kreditorei UAB „Boslita“ ir Ko pagal 2012-04-16 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį Nr. 1, iÅ¡duotÄ siekiant užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾ins Ūkio bankui per tarpininkÄ BoslitÄ ir UAB ,,Baltijos stiklas“ 4 600 000 Eur paskolÄ , Ginčijamų sandorių sudarymo metu nuo 2012-10-16 (mokėjimo terminas pagal vekselį) sudarė 50 410 880 Lt (4 t., b. l. 21–38). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apmokėti šį vekselį iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo pareikalauta tik 2013-02-08 (5 t., b. l. 107), skolos Å¡iai kreditorei Ginčijamų sandorių sudarymo metu 2013-01-07 taip pat nekonstatuoja, tuo labiau, kad ieÅ¡kovės bankroto byloje Å¡ios kreditorės finansinis reikalavimas iki Å¡iol nėra patvirtintas, kadangi ieÅ¡kovės bankroto administratorius teisme ginčija 2012-04-16 vekselį, o be to, Å¡i skola nėra įtraukta į 2013-01-06 kreditorių sÄ raÅ¡Ä (2 t., b. l. 74–76).

Tačiau, nežiÅ«rint į tai, kad keleto ieÅ¡kovės nurodytų kreditorių (UAB „ATEA“, UAB „Boslita“ ir Ko ir AB „Birač Europe“) įsiskolinimo ieÅ¡kovei Ginčijamų sandorių sudarymo metu teismas nekonstatavo, teismo nuomone, konstatuoto įsiskolinimų Advokatfirma NORDIA – 21 908,02 Lt, UAB „Apskaita ir verslo projektai“ – 41 880 Lt, (duomenys neskelbtini) –1 809 279,97 Lt, Advokatų kontora Eversheds Saladžius – 39 280,42 Lt, I. G. – 41 066,67 Lt, UAB „Nidos puÅ¡ynas“ – 928,88 Lt, UAB „Optimalus turto valdymas“ – 23 228,23 Lt, UAB „Silberauto“ – 5 537,90 Lt, BAB Ūkio bankas – 6 618,84 Lt, UAB „Lukoil Baltija“ – 950 000 Lt, UAB DK „PZU Lietuva“ – 13 984,40 Lt ir Rual Trade Ltd – 2 415 036,16 Lt pakanka padaryti iÅ¡vadai, jog Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams, kas įrodo neabejotinÄ kreditorių teisių pažeidimÄ .

Pažymėtina ir tai, jog 2013-05-31 pareiÅ¡kime Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo R. M. (buvusi ieÅ¡kovės direktorė, ieÅ¡kovės vardu sudariusi ir pasiraÅ¡iusi Ginčijamus sandorius ) (Å¡ioje byloje – trečiasis asmuo) nurodė, jog bendrovė yra nemoki (5 t., b. l. 119–123). Vadinasi, pati ieÅ¡kovės direktorė, sudariusi Ginčijamus sandorius, kaip matyti iÅ¡ jos 2013-05-31 pareiÅ¡kimo, ieÅ¡kovės turtinę padėtį subjektyviai vertino kaip nemokiÄ , kas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ir Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovės bÅ«klę ji vertino kaip nemokiÄ , tuo labiau, kad R.

M. 2013-05-31 pareiÅ¡kime pripažino, jog turto reali vertė mažesnė nei balansinė. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės įsipareigojimai minėto pareiÅ¡kimo pateikimo teismui metu (2013-05-31) virÅ¡ijo 123 mln. Lt, logiÅ¡ka ir pagrįsta manyti, kad dalis jų egzistavo jau Ginčijamų sandorių sudarymo metu, t. y. 2013-01-07. Kaip itin svarbiÄ aplinkybę teismas vertinai tai, jog, teismui 2013-06-10 nutartimi (5 t., b. l. 128–129) įpareigojus patikslinti paminėtÄ 2013-05-31 pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo pateikiant bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kuriame bÅ«tų nurodyta, nuo kada kreditoriai turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę, R.

M. ieÅ¡kovės vardu pateikė savo paraÅ¡u patvirtintÄ bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, jog Ginčijamų sandorių sudarymo dienai, t. y. iki 2013-01-07, jau buvo pradelsta net 15 kreditorių skola, virÅ¡ijanti 2,8 mln. Lt, (5 t., b. l. 131–134). Kaip nustatyta, iÅ¡ Å¡ių 15-kos kreditorių tik vienintelei kreditorei UAB „ATEA“ skolos sumokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , pagrįstai teigtina, jog ieÅ¡kovė sudarydama Ginčijamus sandorius su atsakove turėjo pradelstų įsipareigojimų savo kreditoriams, kurių teisės ir interesai neabejotina buvo pažeisti.Aplinkybę, kad prievolės nurodytu laikotarpiu buvo netinkamai įvykdytos ar neįvykdytos, patvirtina ir Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡as (1 t., b. l. 83–92), iÅ¡ kurio matyti, jog kreditorė Rual Trade Limited prieÅ¡ ieÅ¡kovę buvo inicijavusi civilinę bylÄ Nr. 2-3640-153/09 Kauno apygardos teisme, kuris 2009-12-18 nutartimi, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, buvo areÅ¡tavęs ieÅ¡kovės turto už 2 500 000 USD.

Å i aplinkybė paneigia trečiojo asmens R. M. teiginius, jog Ginčijamų sandorių sudarymo dienai nė vienas ieÅ¡kovės kontrahentas nebuvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovei pretenzijų dėl ieÅ¡kovės įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovės kreditoriai, kurių reikalavimai buvo pradelsti, turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises ieÅ¡kovei. Kadangi Ginčijamais sandoriais atsakovė įgijo pirmumo teisę prieÅ¡ kitus ieÅ¡kovės kreditorius į savo finansinio reikalavimo ieÅ¡kovei patenkinimÄ , konstatuotina, jog todėl Ginčijami sandoriai yra prieÅ¡ingi kitų ieÅ¡kovės kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams.

Ginčijamais sandoriais atsakovės naudai užtikrinant akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ hipoteka buvo įkeista ieÅ¡kovė, t. y. įmonė kaip turtinis kompleksas bei visas ieÅ¡kovės esamas ir bÅ«simas turtas neatsižvelgiant į jo rūšį. Å alims sudarius Ginčijamus sandorius, atsakovė nepagrįstai įgijo teisę į savo finansinio reikalavimo patenkinimÄ pirmiau kitų ieÅ¡kovės kreditorių, įskaitant ir valstybę (ieÅ¡kovės skola kuriai virÅ¡ija 215 tÅ«kst.

Lt), ieÅ¡kovės darbuotojus (ieÅ¡kovės skola kuriems virÅ¡ija 460 tÅ«kst. Lt) bei III-os eilės ieÅ¡kovės kreditorius (1 t., b. l. 93–97). Neabejotina, jog palikus Ginčijamus sandorius galioti, tiek ieÅ¡kovės darbuotojai, tiek valstybė savo reikalavimų patenkinimÄ dėl Ginčijamų sandorių sudarymo gautų vėliau arba apskritai negautų, o III-os eilės ieÅ¡kovės kreditoriams grÄ Å¾intinų skolų dalis atitinkamai sumažėtų atsakovės finansinio reikalavimo suma – 3 472 077,98 Lt.

Tuo tarpu atsakovė, Ginčijamus sandorius palikus galioti, neprivalėtų dalintis ieÅ¡kovės 3 472 077,98 Lt vertės turto su kitais ieÅ¡kovės kreditoriais bei gautų savo finansinio reikalavimo patenkinimÄ anksčiau kitų ieÅ¡kovės kreditorių, įskaitant valstybę ir ieÅ¡kovės darbuotojus. Teismas atsakovės argumentus, kuriais ji nesutinka su ieÅ¡kovės pozicija, jog Ginčijamais sandoriais suteikta nepagrįsta privilegija prieÅ¡ kitus ieÅ¡kovės kreditorius, atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus ir deklaratyvius.

Vien tai, kad atsakovė yra įgijusi bankrutavusios įmonės statusÄ , teismo nuomone, nėra pagrindas netenkinti ieÅ¡kinio reikalavimų dėl Ginčijamų hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentais, jog įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ Ä¯monės turtÄ , arba perduodant įkeistÄ turtÄ (Ä®BÄ® 34 str.), tačiau, teismo nuomone, tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog, hipotekos sandorius panaikinus kaip neteisėtus, atsakovės nepagrįstai, neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai įgyta pirmenybės teisė prieÅ¡ kitus kreditorius turėtų iÅ¡likti.

Nors Hipotekos kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo esmė ir yra tai, kad kreditorius, kurio naudai yra įkeistas turtas, užsitikrintų prievolės įvykdymÄ ir reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ hipotekos objekto pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 str. 1, 3 dalys), tačiau tai nereiÅ¡kia, jog hipotekos sandorį vieno iÅ¡ kreditorių naudai galima sudarinėti pažeidžiant kitų kreditorių, kurių reikalavimai pradelsti, interesus. Å ioje byloje nagrinėjamo ginčo esmė ir yra tai, jog Ginčijamais sandoriais atsakovei nepagrįsta privilegija buvo suteikta dar tuomet, kai negalėjo bÅ«ti suteikta dėl kitų kreditorių teisių pažeidimo Ginčijamų sandorių sudarymo metu.

Atsakovės atstovas be jokio pagrindo teigia, jog tokie argumentai prieÅ¡tarauja pačiai hipotekos esmei ir Ä®BÄ® nustatytai reikalavimų patenkinimo eilei, nes, pasak atsakovės atstovo, laikant, kad hipotekos sandoriai suteikia nepagrįstÄ privilegijÄ kreditoriui, susidarytų situacija, kai absoliučiai visais atvejais hipoteka užtikrintos prievolės bÅ«tų laikomos kaip nepagrįsta privilegija, ko pasėkoje prievolės užtikrinimas hipoteka prarastų savo prasmę ir taptų neveiksminga prievolės užtikrinimo priemone.

Teismo nuomone, atsakovės atstovas yra visiškai neteisus, kadangi tuo atveju, jeigu hipotekos sandorių sudarymo metu jokie kiti kreditoriai neturėtų galiojančių ir vykdytinų reikalavimo teisių, ir hipotekos sandoriai nebūtų pripažinti negaliojančiais, tai ir būtų tie atvejai, kai prievolės užtikrinimas hipoteka turėtų savo prasmę ir būtų veiksminga prievolės užtikrinimo priemone, nežiūrint į tai, kad tos prievolės įgyvendinimo (o ne sudarymo) metu kiti kreditoriai tokios privilegijos neturėtų.Visiškai pritartina ieškovės argumentams, jog šalys Ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo.

Akcijų pirkimo–pardavimo sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 nenumato ieÅ¡kovės pareigos pateikti kokį nors prievolių, kylančių ieÅ¡kovei pagal Å¡ias sutartis, užtikrinimÄ . Ginčijami sandoriai, kuriais buvo užtikrintos ieÅ¡kovės prievolės pagal minėtas sutartis, sudarytos po keleto mėnesių po Å¡ių akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo. Pažymėtina, jog Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovė jau net buvo perleidusi visas UAB „Aloja“ akcijas, įgytas pagal Akcijų sutartį Nr.

1. Aplinkybė, kad Å¡alys buvo sudarę akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pati savaime apskritai nelemia ieÅ¡kovės pareigos Ginčijamais sandoriais Å¡iÄ prievolę užtikrinti. Atsakovė nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, nulėmusių tai, kad ieÅ¡kovė sutiko Ginčijamais sandoriais atsakovės naudai pateikti tokį neadekvatų prievolės užtikrinimÄ , t. y. už keleto milijonų litų vertės prievolę įkeisti turto už daugiau nei kelis Å¡imtus milijonų litų, praėjus vos keletui mėnesių po akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo.

IeÅ¡kovė nebuvo praleidusi prievolės pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis įvykdymo termino – pagal abiejų sutarčių 4.1 punktus ieÅ¡kovė įsipareigojo už akcijas sumokėti atitinkamai iki 2013-09-18 iki 2013-12-05 (1 t., b. l. 34, 40). Be to, atsakovė net neginčijo ieÅ¡kovės teiginių, jog ieÅ¡kovė periodiÅ¡kai atsiskaitinėdavo su atsakove pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartis visÄ laikÄ iki Ginčijamų sandorių sudarymo. Taigi akivaizdu, jog nebuvo jokios bÅ«tinybės užtikrinti ieÅ¡kovės prievoles atsakovei bei Ginčijamais sandoriais įkeisti įmonės bei jos turto.

Be to, visiÅ¡kai pritartina ieÅ¡kovės argumentui, jog neproporcingo prievolės užtikrinimo atsakovei pateikimas akivaizdžiai pažeidžia kitų kreditorių teises, nes nepagrįstai suteikia vienam kreditoriui teisę į viso reikalavimo patenkinimÄ , tuo sumažinant galimybę kitiems kreditoriams gauti didesnį finansinių reikalavimų ieÅ¡kovei patenkinimÄ . Teismas pritaria ieÅ¡kovės argumentams, jog Å¡alys, sudarydamos Ginčijamus sandorius, buvo nesÄ Å¾iningos.IeÅ¡kovės teigimu, nagrinėjamuoju atveju taikytinas CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ , kas duoda pagrindÄ konstatuoti actio Pauliana ieÅ¡kiniu Ginčijamus sandorius sudariusių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .

Teismas, sutikdamas su atsakovės argumentais, pažymi, jog Å¡ioje teisės normoje įtvirtintas atvejis, kai preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija), negali bÅ«ti taikomas ginčo teisiniams santykiams, kadangi Å¡iuo atveju tarp Å¡alių nebuvo prisiimti prieÅ¡prieÅ¡iniai įsipareigojimai, nes kreditavimo sutartis yra pagrindinė prievolė, o hipotekos sandoris – iÅ¡vestinė prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės tinkamo įvykdymo.” (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartis c. b.

Nr. 2A-12131/2013). Taigi nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija netaikytina, kadangi nėra prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų. Be to, CK 6.67 straipsnio 4 punkte įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija netaikytina ir dėl to, kad atsakovė, ieÅ¡kovės bankroto byloje pareiÅ¡kusi tik 3 472 077,98 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , negalės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į Ginčijamų sandorių hipotekos objektÄ didesnei sumai, nei 3 472 077,98 Lt, todėl jokios disproporcijos nėra.

Be to, pagal Ä®BÄ® 34 straipsnį tuo atveju, jei ,,įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainÄ negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, Å¡ių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti Å¡io įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.”, o, remiantis CK 4.1941 straipsnio, kuris reglamentuoja skolininko (įkaito davėjo) interesų garantijas, 4 dalimi ,,kreditorius privalo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdyti kuo ekonomiÅ¡kiau ir negali nepagrįstai praturtėti skolininko (įkaito davėjo) sÄ skaita.”Tačiau, teismo nuomone, ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje paneigė civiliniuose teisiniuose santykiuose galiojančiÄ sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ir įrodė, kad Ginčijamų sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .

Nors CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejų sÄ raÅ¡as yra baigtinis, ir, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų Å¡io straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas (LAT praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieÅ¡kinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieÅ¡kinio institutų taikymo apžvalga), tačiau, teismo nuomone, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai ir teiginiai apie Å¡alių sÄ sajumÄ (kurio atsakovė net neneigė, o tretieji asmenys nenuginčijo) visų bylos aplinkybių kontekste įrodo Ginčijamų sandorių Å¡alis buvus nesÄ Å¾iningas.

Å alių sÄ sajumÄ , teismo nuomone, pagrindžia Å¡ios aplinkybės: Pirma, atsakovės vardu Ginčijamus sandorius sudariusi A. M. tuo pačiu metu buvo ne tik atsakovės (kuri tuo metu turėjo tik 2 darbuotojus, vienas iÅ¡ kurių – ji) direktorė, bet ir ieÅ¡kovės personalo vadovė; Antra, atsakovė buvo įsteigta, jai vadovavo ir iki Å¡iol įmonės akcijų turi su ieÅ¡kovės akcininku ir valdybos nariu R. R. susijęs asmuo – V. B. (1 t., b. l. 98–111);Trečia, atsakovė, kaip ir du jos akcininkai, susiję su ieÅ¡kove, t. y.

UAB „First partneriai“ ir UAB „Domus altera“, yra įsteigti Kaune tuo pačiu adresu kaip ir ieškovė (1 t., b. l. 98–100); Ketvirta, ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė nuo 2006 m. periodiškai iš ieškovės gaudavo nemažas paskolas bei ieškovei teikė konsultacines paslaugas su ieškovės veikla susijusiais klausimais (1 t., b. l. 14–32); Penkta, atsakovės akcininkai yra su ieškove susiję asmenys: didžiausiu atsakovės akcininku, valdančiu virš 80 proc. atsakovės akcijų, 2012-03-07 tapo Latvijoje įsteigta įmonė Balkan Investment Group (1 t., b. l. 98–100), kuri Latvijoje buvo registruota 2012-03-05 ir po dviejų dienų tapo didžiausiu atsakovės akcininku (1 t., b. l. 112–115).

Praėjus metams po įsteigimo ir atsakovės akcijų įsigijimo Balkan Investment Group jau yra likviduojama, o finansinės atskaitomybės dokumentų net nėra teikusi (1 t., b. l. 112–115). Remiantis viešai skelbiama informacija, Balkan Investment Group priklauso ieškovės įmonių grupei (1 t., b. l. 116–117) R. M. nors ir suabejojo ieškovės teiginiu, kad atsakovės didžiausias akcininkas Latvijoje registruota įmonė Balkan Investment Group priklauso ieškovės įmonių grupei, tačiau jokiais duomenimis šio teiginio nepaneigė.

Antras didžiausias atsakovės akcininkas – UAB „FIRST partneriai“ yra didžiausias ieÅ¡kovės tiekėjas (1 t., b. l. 98–100; 118–122) bei AB Ūkio banko akcininkas (1 t., b. l. 123–125). Be to, UAB „FIRST partneriai“ yra ir vienas didžiausių atsakovės kreditorių, balsavusių už bankroto bylos ne teismine tvarka iÅ¡kėlimÄ atsakovei (b. l. 75–77). Å ios bendrovės dalininkais yra atsakovės akcininkai UAB „Bioportus“ (35,54%) ir UAB „Domus altera“ (14,48%) (1 t., b. l. 126–127).

Atsakovės akcininkas UAB „Domus altera“ atsakovės akcijas 2012-10-25 įsigijo iš UAB „FIRST partneriai“ (1 t., b. l. 98–100). UAB „Domus altera“ dalininkais yra ieškovė (31,37%), atsakovės akcininkas UAB „Bioportus“ (7,77%) ir UAB „Aloja“ (22,16%) (1 t., b. l. 128). UAB „Bioportus“ nuosavybės teise valdo 6 proc. atsakovės akcijų (1 t., b. l. 98–100). Minėta bendrovė buvo įsteigta ieškovės (1 t., b. l. 129–131), o taip pat yra UAB „FIRST partneriai“ ir UAB „Domus altera“ akcininkas.

Šešta, R. M. nuo 2003-10-31 iki 2013-11-19 ėjo ieškovės vadovės pareigas (1 t., b. l. 132–145), o laikotarpiu nuo 2007-10-02 iki 2008-12-10 taip pat vadovavo antram pagal dydį atsakovės akcininkui UAB „FIRST partneriai“ (1 t., b. l. 146–152);Septinta, J. G. buvo UAB „Aloja“ (akcijų, kurias Akcijų sutartimi Nr. 1 įsigijo ieškovė) direktorius bei akcininkas (1 t., b. l 38), o taip pat ir ieškovės darbuotojas (nuo 1998-08-17 ėjo ieškovės bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareigas) bei bendraieškis civilinėje byloje pagal ieškovės vadovės ieškinį dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo (1 t., b. l. 66–74).

Visi Å¡ie duomenys, teismo nuomone, patvirtina, jog tarpusavyje susiję asmenys veikdami bendrai sudarė Ginčijamus sandorius, kuriais atsakovei suteiktas privilegijuoto kreditoriaus statusas, ir žinojo (turėjo žinotis) bei galėjo žinoti, jog tokie sandoriai pažeis kitų ieÅ¡kovės kreditorių teises bei teisėtus interesus. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti likus mažiau nei 5 mėn. iki ieÅ¡kovė vieÅ¡ai paskelbė apie negalėjimÄ atsiskaityti su savo kreditoriais bei kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (1 t., b. l. 64–65).

IeÅ¡kovė, nepraėjus nei mėnesiui nuo UAB „Aloja“ akcijų įsigijimo iÅ¡ atsakovės pagal Akcijų sutartį Nr. 1, Å¡ias bei kitas UAB „Aloja“ akcijas perleido UAB „Sinvita“, kuri taip pat yra susijusi su ieÅ¡kove (1 t., b. l. 123–125; 153–157). Atsakovė, kaip profesionalus verslininkas, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, turėjo pareigÄ pasidomėti, ar Ginčijami sandoriai nepažeis ieÅ¡kovės kreditorių teisių, ypač kai atsakovės naudai, užtikrinant prievoles, kurių įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, įkeičiamas ne bet koks ieÅ¡kovės turtas, o visa įmonė.

Taigi atsakovė, sudarydama sandorius bei nepasidomėjusi viešai prieinama informacija apie ieškovės įsipareigojimus kitiems kreditoriams bei galimomis būsimų sandorių pasekmėmis jų teisėms, veikė neatidžiai ir nerūpestingai, tuo labiau, kaip jau minėta, Ginčijamus sandorius atsakovės vardu pasirašiusi atsakovės direktorė A. M. tuo pačiu metu buvo ir ieškovės personalo vadovė, dirbusi tose pačiose patalpose. Trečiasis asmuo R. M., pripažindama tik akivaizdžius ir neįmanomus paneigti faktus, kad 2006 m. atsakovę įsteigė su ieškove susiję asmenys, kurie vėliau liko smulkiaisiais akcininkais, bei kad atsakovė registruota tuo pačiu adresu kaip ir ieškovė, teismo nuomone, be jokių tai patvirtinančių duomenų teigia, jog Ginčijamų sandorių sudarymo metu šalys nebuvo susijusios įmonės. M. teiginiai, kad atsakovės didžiausio akcininko buvo Latvijoje registruotos įmonės Balkan Investment Group steigėjas ir akcininkas yra Švedijos pilietis C.

H. K., ieÅ¡kovės savininko R. R. verslo partneris ir konsultantas, tarptautinėje bendruomenėje plačiai žinomas bankininkystės ir finansų specialistas, užimantis aukÅ¡tas pareigas įvairiuose užsienio valstybių bankuose bei kitose finansų sektoriuje veikiančiose įstaigose ir institucijose, kuris nebuvo pavaldus ieÅ¡kovei ir atvirkščiai, teismo nuomone, niekaip nepaneigia Å¡alių sÄ sajumo, tuo labiau, kad pati R. M. pripažįsta, kad C. H. K. tiesiogiai bendravo su ieÅ¡kovės savininku R.

R. ir jo seserimi O. G.. Kita vertus pažymėtina, jog komplikuota AB Ūkio banko padėtis 2012 m. pabaigoje–2013 m. pradžioje nerimÄ dėl galimų AB Ūkio banko krizės padarinių ir dėl ieÅ¡kovės pajėgumo įvykdyti įsipareigojimus atsakovei turėjo kelti ne vienam kreditoriui, tačiau daugiau negu akivaizdu, kad galimybė iÅ¡vengti neigiamų padarinių buvo sudaryta tik atsakovei, kuri buvo susijusi su ieÅ¡kove. Teismas, atsižvelgdamas į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatavęs visas actio Pauliana sÄ lygas, ieÅ¡kinį tenkina ir pripažįsta negaliojančiomis ab initio tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės 2013-01-07 sudarytas įmonės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 115, ir įmonės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 114, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės atstovas prašė R. M., 2014-09-04 posėdžio metu nurodžius, jog ieÅ¡kovė tiek Ginčijamų sandorių metu, tiek ir pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu buvo moki bendrovė, skirti 2 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu, pusę Å¡ios baudos skiriant ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovo atstovui susipažinus su ieÅ¡kovės bankroto bylos medžiaga paaiÅ¡kėjo, kad Å¡ie R. M. teiginiai yra klaidingi, nes R. M. pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodė, kad ieÅ¡kovė paminėtu laikotarpiu buvo nemoki bendrovė, ir tai pagrindė teismui pateikdama pačios pasiraÅ¡ytus bendrovės kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡us bei kitus dokumentus (5 t., b. l. 119–134), todėl jos veiksmus ieÅ¡kovės atstovas laiko sÄ moningu teismo klaidinimu ir veikimu prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Kauno apygardos teismas 2013-07-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2230-254/2013, iÅ¡keldamas bankroto bylÄ ieÅ¡kovei (1 t., b. l. 66–74), nurodė, jog ,,Tokie duomenys nepagrindžia, kad UAB ,,Ūkio banko investicinė grupė“ bÅ«sena Å¡iuo metu atitiktų LR įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotÄ Ä¯monės nemokumo sÄ vokÄ (...)“, kas patvirtino nagrinėjamoje byloje iÅ¡sakytus trečiojo asmens R.

M. argumentus, o teismas nagrinėjamoje byloje taip pat Ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais ne dėl to, kas jų sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo nemoki, ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymo dėl baudos R. M. paskyrimo netenkina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 275 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti negaliojančiomis ab initio tarp ieÅ¡kovės UAB ,,Ūkio banko investicinė grupė“ ir atsakovės UAB ,,Butvita“ 2013-01-07 sudarytas įmonės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 115, ir įmonės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 114, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                              Jolita Cirulienė