2021-01-27 Nr. AB-1885-3-64-3-01033-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-126-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01033-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevčiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. A. su skundu, kurį vėliau šalindamas skundo trūkumus patikslino (toliau skundas ir jo patikslinimas kartu įvardijami skundu), kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 22 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių TI jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. V. A. teigė, kad kamerose nuolat buvo laikoma po 4–6 asmenis, todėl asmenims tekdavo daug mažiau ploto, nei nustato teisės normos, ypač atėmus plotą, kurį užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, pareiškėjas, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Jis taip pat akcentavo, kad dėl vietos prie stalo trūkumo tekdavo valgyti atvėsusį maistą.

3. V. A. nurodė, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose kalintiems asmenims nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti pareigūnų iškvietimo mygtuku, todėl pareigūnus tekdavo kviesti daužant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per dieną, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukų, kiemeliai nebuvo valomi ar drėkinami. Pareiškėjas taip pat teigė, kad pastato stogo ir sienų konstrukcijose bei kanalizacijoje yra asbesto, kuris kėlė rimtą pavojų sveikatai. Kamerose nebuvo vėdinimo sistemos, patalpos buvo vėdinamos tik per langą, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o elektrinis apšvietimas buvo per stiprus. Kamerose žiemą buvo šalta, temperatūra buvo nuo 10 iki 14 °C, o vasarą karšta – iki 35°C; Šiaulių TI sienos buvo padengtos pelėsiu, drėgnos, o dažai atsilupę.

4. V. A. taip pat teigė, kad būdamas Šiaulių TI, jis nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, o vėliau jam buvo išduodamas tik virtuvinis rankšluostukas. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, todėl nuo drėgmės pūdavo. Apatinis trikotažas nebuvo skalbiamas, vėliau įstaigos administracija jį skalbdavo tik jeigu suimtasis turėjo pinigų sąskaitoje, o tokių asmenų yra tik apie 30 procentų. Net ir tokiu atveju, kai asmenys galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinių kliūčių.

5. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus, jam mėnesiui buvo skiriamas rulonėlis, kurio neužtekdavo. Taip pat nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kamerose sklisdavo nemalonūs kvapai. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše, o nusiprasti be eilės jis nebuvo vedamas.

6. V. A. pažymėjo, kad Šiaulių TI kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių ir blakių, o deratizacija bei dezinfekcija nebuvo vykdomos. Teigė, kad Šiaulių TI nebuvo užtikrinamas tinkamas maitinimas, maistas buvo neskanus, per maža jo energetinė vertė. Pareiškėjui nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai.

7. Dėl tinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų neužtikrinimo V. A. teigė patyręs psichologinių išgyvenimų bei dvasinių sukrėtimų, o taip pat ir neturtinę žalą.

8. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovo atstovas paaiškino, kad aktualus teisinis reguliavimas nustatė, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nurodė, kad V. A. šios įkalinimo įstaigos kamerose Nr. 8, Nr. 19, Nr. 31, Nr. 32, Nr. 40, Nr. 46, Nr. 52, Nr. 55, Nr. 59, Nr. 62, Nr. 82, Nr. 82, Nr. 98 ir Nr. 105 vienas ar su dar 1–5 asmenimis buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,67 iki 24.2 kv. m kamerų ploto.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovo atstovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymėjo, kad teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau įsakymuose nėra nustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atskirta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes yra taikomas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 kv. m viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas.

Atsakovo atstovas akcentavo, kad V. A. visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, o tai leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas nustatytus reikalavimus atitiko. Atsižvelgiant į tai, kad byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nebuvo nustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundėsi baldų užimamu plotu, tačiau taip pat teigė, jog kamerose trūko inventoriaus.

10. Pacitavęs Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto nuostatą, Šiaulių TI nurodė, kad imperatyvaus reikalavimo atskirti sanitarinį mazgą iki lubų nėra, tačiau pažymėjo, kad Šiaulių TI esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atskirti iš visų keturių pusių. Atsakovo atstovas akcentavo, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės yra atskirti mūrine sienele arba orientuotų skiedrų plokšte (toliau – OSB plokštė), o praėjimas yra atskirtas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl visiškai užtikrina privatumą – kameroje esantys asmenys, net į kamerą užėję pareigūnai sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens negalėjo matyti. Šiaulių TI pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją, kai jis naudojosi sanitariniu mazgu. Akcentavo, kad jokie teisės aktai nenustato kamerose esančio kvapo parametrų. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjo teiginiai dėl kamerose buvusio blogo kvapo yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Nurodė, kad kvapas yra neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių TI įrengti vėdinimo sistemą, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso nėra galimas. Be to, yra galimas vėdinimas per langus.

11. Šiaulių TI akcentavo, kad pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Pažymėjo, kad nors V. A. nurodė, jog kamerose nebuvo veidrodžio bei lentynos higienos priemonėms pasidėti, tačiau šių argumentų jis nedetalizavo, be to, nenurodė, kokia žala jam dėl to galėjo kilti.

12. Pacitavęs Eksploatavimo taisyklių 13 ir 2 punktų bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 3 punkto nuostatas, atsakovo atstovas akcentavo, kad Šiaulių TI buvo pastatytas ir įrengtas dar iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, turi būti taikomos tik tos minėtų teisės aktų nuostatos ir reikalavimai, kurie nėra susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos ir darbais. Šiaulių TI nurodė, kad negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai yra susiję su V. A. argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai yra susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad įstaigos gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai (per langus bei duris), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (lauko temperatūros, asmenų judėjimo į kamerą ir iš jos ir kita). Šiaulių TI pažymėjo, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms Higienos normoje HN 134:2015 nėra numatytas, o jo padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių TI nėra taikomas. Be to, esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

13. Aptaręs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotą informaciją, Šiaulių TI akcentavo, kad tikrintose kamerose Nr. 8, Nr. 55, Nr. 59, Nr. 82 ir Nr. 98 oro drėgmė bei temperatūra ir apšvieta teisės aktų reikalavimus atitiko, o galimybė vėdinti patalpas buvo sudaryta; pelėsio buvimo požymių nebuvo nustatyta. Per maža apšvieta bei minimalus oro temperatūros pažeidimas (matavimai buvo atlikti prie atviro lango) buvo nustatyti tik Šiaulių TI kameroje Nr. 40. Šiaulių TI nurodė, kad įstaiga susiduria su ypač aštria problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba jas išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl nors elektros instaliacijos bei apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Šviestuvai ardomi siekiant prisiteisti neturtinę žalą dėl nesaugios aplinkos, tačiau šviestuvus galima pasiekti tik pasilipus ant kėdės, todėl nėra galimybės netyčia prie jų prisiliesti. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad į nustatytus pažeidimus yra reaguojama ir jie nuolat šalinami. Šiaulių TI pažymėjo, kad kitos kameros pareiškėjo laikymo įstaigoje laikotarpiu dėl jų atitikties higienos normos reikalavimams nebuvo tikrintos, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės reikalavimais, nebuvo užfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, todėl Šiaulių TI preziumavo, kad kalinimo sąlygos buvo tinkamos. Atsakovo atstovas teigė, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir turimus resursus.

14. Šiaulių TI nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl kokių nors priežasčių V. A. būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o tokio mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose dėl įstaigos statuso nėra galimas. Šiaulių TI nuomone, pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo nėra pagrįstos jokiu teisiniu reguliavimu.

15. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad įstaigoje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m, tačiau akcentavo, kad higienos normos pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų nereguliuoja. Šiaulių TI nurodė, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Patikrinimų metu buvo nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo švarūs ir tvarkingi, jie buvo kasdien valomi, sniegas nukasamas, veiksnių, galinčių turėti įtakos nelaimingiems atsitikimams, nebuvo nustatyta; kiemeliuose yra sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, jog Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas jokių konkrečių duomenų apie tai bei dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei nepateikė, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas. Šiaulių TI akcentavo, kad niekaip V. A. iš kitų įstaigoje laikomų asmenų neišskyrė ir jam tyčia blogesnių kalinimo sąlygų nesudarė įstatyme nenustatytų apribojimų netaikė, o įstaigos pareigūnai veikė vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais.

16. Atsakovo atstovas nurodė, kad kiekvienoje jo kameroje laikomam asmeniui yra skiriamas teisės aktuose nurodytas inventorius bei valymo priemonės ir įstaigos administracija nuolat iš suimtųjų ir nuteistųjų reikalauja palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, tam, jiems prašant, yra išduodamos valymo priemonės. Šiaulių TI pažymėjo, kad nuo 2017 m. birželio mėnesio į kameras yra išduodamas tualeto šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis; ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį yra atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui, įstaigos administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, patalpų deratizacija yra vykdoma esant poreikiui. Nurodė, kad visi aptarti darbai yra tinkamai vykdomi, o atsakovo atstovas negali būti laikomas atsakingu už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymu kamerose.

17. Šiaulių TI nurodė, kad higienos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, o jo skunde teismui minimas pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia pateikti patikrinimo aktai. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Šiaulių TI esantis minkštasis inventorius nustatytas higienos normas atitinka, jis yra dezinfekuojamas, o netinkamas yra iš karto nurašomas, todėl V. A. teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius buvo suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės.

18. Šiaulių TI pažymėjo, kad įstaigoje esantiems suimtiesiems / nuteistiesiems išduodama švari patalynė bei rankšluosčiai, taip pat įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami suimtųjų / nuteistųjų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė. Nemokiems suimtiesiems / nuteistiesiems kartą per tris mėnesius išduodami skalbimo milteliai, o mokiems suimtiesiems / nuteistiesiems yra sudaryta galimybė Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje įsigyti skalbimo priemonių ir rūbus skalbtis kamerose. Atsakovo atstovas nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais, suimtieji turi teisę per tris mėnesius, o nuteistieji – per šešis mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį. Be to, suimtiesiems / nuteistiesiems yra sudaryta galimybė nešvarius drabužius perduoti išskalbti savo artimajam ar kitam asmeniui. Šiaulių TI teigė, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems / nuteistiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji jiems sutiekiamomis galimybėmis nesinaudoja. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad skunde pareiškėjas nenurodė konkrečiai jo galbūt patirtų nepatogumų, nedetalizavo, kokią žalą jis patyrė, o tariamą skalbimo paslaugų neatitiktį teisės aktams abstrakčiai siejo su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga, tačiau V. A. nėra asmuo, turintis įstatyme nustatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus, siekiant jį apginti.

19. Šiaulių TI akcentavo, kad jo pareigūnai negali būti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo higienos priemonių ar tualetinio popieriaus kiekio yra labai individualios ir negali būti pripažintos pagrįstomis, o papildomi asmeniniai V. A. poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių TI pareigūnų pareigų nevykdymas.

20. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad įstaigoje yra tinkamai įgyvendinamos suimtųjų bei nuteistųjų teisę naudotis dušu reguliuojančios teisės normos: Šiaulių TI yra dvi prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Atsakovo atstovas nurodė, kad įstaigoje esančiame duše bėga karštas vanduo, jis yra tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų, todėl Šiaulių TI negali daryti įtakos karšto vandens tiekimui ir už centralizuoto vandens tiekimo sutrikimus nėra atsakingas. Šiaulių TI atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šios skundo dalies neindividualizavo ir nenurodė, kada dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvestas į dušą ir skundų dėl to atsakovo atstovui neteikė.

21. Atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nėra gaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių TI yra teikiama maisto tiekimo paslauga. Atlikus patikrinimus, esminių pažeidimų nebuvo nustatyta ir buvo padaryta išvada, kad patiekalai buvo pateikti pagal parengtą valgiaraštį, maistas atitinka normas. Duomenų apie tai, kad būtent V. A. Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė ir dėl to skundų Šiaulių TI neteikė, todėl jo reikalavimas, grindžiamas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamą teisės aktų reikalavimų vykdymą.

22. Atsakovas atstovas pažymėjo, kad įstaigoje prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus iš V. A. nebuvo gauta, tačiau buvo gauti 8 jo sutuoktinės prašymai susitikti su pareiškėju ir visi jie buvo patenkinti.

23. Šiaulių TI pažymėjo, kad V. A. dėstomos neturtinės žalos atsiradimą lemti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio skundus, nebūtinai nulemtus laikymo sąlygų, ir jų jokiais įrodymais nepagrindė. Jis nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, o tai suteikia pagrindą daryti išvadą, jog V. A. teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Atsakovo atstovas teigė, kad nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu, atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Nurodė, kad atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys jo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

24. Šiaulių TI atkreipė dėmesį, kad Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše yra įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. Šio straipsnio 8 punkte yra nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymuose nustatytais būdais. Akcentavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą; neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka.

II. 25. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjo V. A. skundą tenkino iš dalies: jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.

27. Aptaręs su minimalaus vienam asmeniui privalomo ploto norma susijusį teisinį reguliavimą ir įvertinęs Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. birželio 11 d. pažymoje Nr. 60/09-21249 „Dėl V. A.“ esančią informaciją, teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. (725 dienas) ir visą šį laikotarpį buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, privalomos kameros ploto normos. V. A. nenurodė, kada buvo suimtas ir Šiaulių TI laikomas ankštomis sąlygomis, tačiau nurodė laikotarpį, už kurį iš atsakovo atstovo tikslinga išreikalauti dokumentus, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nurodė, kad teismas, 2019 m. birželio 5 d. nutartimi priimdamas pareiškėjo patikslintą skundą, apibrėžė skundo nagrinėjimo ribas ir aktualų nagrinėjamą laikotarpį – nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. gegužės 27 d.

28. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitarinio mazgo ar baldų užimamas plotas. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas padarė išvadą, kad baldų užimamas plotas yra svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

29. Išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas V. A., dydį ir kartu su pareiškėju joje buvusių asmenų skaičių, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių TI pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ teismas nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, esantys baldai nevaržė jo judėjimo laisvės, tai patvirtina byloje esančių kamerų, kuriose V. A. buvo laikomas, fotonuotraukos bei Šiaulių TI 2019 m. sausio 8 d. pažyma Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“, iš kurios matosi, kad Šiaulių TI 2018 m. kameroje Nr. 19 buvo perstatytos lovos, stalas, kėdės; kameroje Nr. 105 – demontuotos lovos, kurių skaičius neatitiko kameros ploto ir po perteklinio lovų demontavimo lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičių, buvo įrengtos naujo tipo lovos. Įvertinęs minėtoje pažymoje pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad Šiaulių TI kamerose yra stalai, kurių pakanka, jog asmenys prie jų galėtų sėdėti ir valgyti. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentą, kad jam nebuvo vietos ir dėl to tekdavo valgyti atšalusį maistą, atmetė kaip nepagrįstą. Be to, V. A. nekonkretizavo, kurioje kameroje buvo per mažas stalas, nes kamerose pareiškėjas buvo ir vienas, ir kartu su dviem, trimis ar keturiais asmenimis. Patikslintame skunde V. A. nurodė, kad kamerose buvo nuolat laikoma po 4–6 asmenis, tačiau toks jo argumentas iš dalies neatitinka tikrovės, nes iš Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. birželio 11 d. pažymos Nr. 60/09-21249 „Dėl V. A.“ matosi, kad kamerose, įskaitant ir pareiškėją, šeši asmenys yra buvę, bet tik epizodiškai (kameros Nr. 40, Nr. 82 ir Nr. 105), daugiau V. A. buvo vienas ar su dviem, trimis ar keturiais asmenimis.

30. Išsamiai apžvelgęs ir įvertinęs administracinėje byloje esančiuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotą informaciją, teismas nustatė, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus buvo sudaryta. Tai savo skunde patvirtino ir pareiškėjas. Tikrintose Šiaulių TI kamerose Nr. 8, Nr. 31, Nr. 55, Nr. 59, Nr. 82, Nr. 98 ir kitose, kuriose buvo pareiškėjas, gyvenamosiose patalpose vizualiai matomų pelėsio požymių bei bendros dirbtinės apšvietos, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimų nebuvo užfiksuota.

Nustatyta, kad patalpos buvo valomos, gyvenamosios patalpoms tvarkyti buvo skiriami jose gyvenantys asmenys, buvo išduodamos valymo priemonės, o esant poreikiui, ir valymo priemonės. Patikrinimo metu kamerų Nr. 8 ir Nr. 23 praustuvai buvo tvarkingi. Dušinių, prausyklų patalpos buvo tvarkingos ir švarios, valymas ir dezinfekcija buvo atliekama kasdien, o atlikti darbai buvo registruojami žurnale. Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) buvo išduodamas dezinfekuotas sanitarinėje švarykloje įrengtoje dezinfekavimo kameroje.

Buvo vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale. Buvo atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei naikinimas, o atlikti darbai buvo registruojami. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas buvo aprūpintas minkštu inventoriumi (dezinfekuotu čiužiniu, pagalve, antklode) ir švariais lovos skalbiniais. Išduodant inventorių, kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turėjo galimybę jam išduodamą patalynę bei inventorių pasitikrinti. Vanduo Šiaulių TI buvo tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų.

Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo švarūs ir tvarkingi, jie kiekvieną dieną buvo valomi. Pagal Šiaulių TI administracijos pateiktą informaciją, įstaigoje esančiuose pasivaikščiojimo kiemeliuose lietaus nutekėjimo vamzdžiai buvo sumontuoti. Veiksnių, galinčių turėti įtakos nelaimingiems atsitikimams pasivaikščiojimo kiemeliuose, nebuvo nustatyta. Pareiškėjo teiginiai dėl vėdinimo sistemos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo buvo atmesti kaip nepagrįsti, kadangi Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) buvo pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso nėra galimi.

Nepakankamas natūralus apšvietimas buvo kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, o vėdinimas užtikrinamas per langą.

31. Atsižvelgęs į tai, kad Šiaulių TI V. A. argumentų dėl drėgmės, tamsos, šalčio ir pelėsio kitose kamerose, kurios nebuvo tikrintos (atsakovo atstovas pateikė tik 7 kamerų iš 13, kuriose buvo bylai aktualiais laikotarpiais buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimo aktus), nepaneigė, remdamasis teismų praktika, teismas padarė išvadą, kad V. A. tose kamerose buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 12, 14, 16 ir 39 punktų reikalavimus. Iš pateiktų patikrinimo aktų teismas nustatė, kad kamerose Nr. 59 ir Nr. 55 buvo nustatyti Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai, o kameroje Nr. 40 – Higienos normos HN 134:2015 12 ir 16 punkto pažeidimai, kurie taip pat buvo vertinami pareiškėjo naudai.

32. Teismas pažymėjo, kad V. A. teigdamas, jog kamerose buvo tamsu, nors taip pat nurodė, kad kamerose elektrinis apšvietimas buvo per stiprus, kurio patys asmenys neturėjo galimybės išsijungti, prieštarauja pats sau. Be to, pareiškėjas nurodė, kad kamerose esantys kėdės, lovos, kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė ir lentynos užėmė didžiąją kameros dalį, tačiau taip pat teigė, kad kamerose trūko inventoriaus. Teismas, įvertinęs V. A. ir atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nebuvo įrodyta, jog patalpose, kuriose buvo pareiškėjas, būtino inventoriaus nebuvo.

33. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentas dėl asbesto yra abstraktus, todėl jis buvo atmestas kaip nepagrįstas, nėra individualizuota, kokia žala V. A. dėl minėto faktoriaus kilo. Be to, nei viename pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad Šiaulių TI stogo ar sienų konstrukcijose ar kanalizacijoje yra asbesto.

34. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktose pažymose užfiksuotą informaciją, teismas pareiškėjo argumentą, kad Šiaulių TI nebuvo remontuojamos, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė higienos-dezinfekcijos planus. Teismas akcentavo, kad V. A. patikslintą skundą grindė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, tačiau nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo ir visą pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laiką galiojo Higienos norma HN 134:2015.

35. Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymėjo, kad kalinių saugumo užtikrinimas yra susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių argumentų, kad pareigūnų iškvietimo mygtukui įrengti yra reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Šiaulių TI minėtų aplinkybių neįrodžius, buvo padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI nustatė signalizacijos mygtuko įrengimą, tačiau įstaiga šio reikalavimo nesilaikė. Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Teismas akcentavo, kad vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų ir jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos V. A. nepateikus, šie jo teiginiai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, į Šiaulių TI administraciją dėl minėtų nepatogumų jis nesikreipė. Atsižvelgus į tai, V. A. argumentai dėl iškvietimo mygtuko neįrengimo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

36. Įvertinęs tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo teiginius dėl privatumo naudojanti sanitariniais mazgais ir Šiaulių TI pateiktose pažymose užfiksuotą informaciją, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad aplinkybė, jog sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, Šiaulių TI neatleidžia nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo, jo pateiktų pažymų ir kamerų nuotraukų teismas nustatė, kad įėjimai į sanitarinius mazgus buvo atskirti durimis arba erdves skiriančia nepermatoma storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl konstatavo, jog Šiaulių TI pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl privatumo neužtikrinimo paneigė. Teismas pažymėjo, kad V. A. teiginiai dėl privatumo pažeidimo yra abstraktūs, pareiškėjas nenurodė, kuo jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atskyrimui, pasireiškė. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nebuvo įrodyta, jog V. A. teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista. Priešingai, pareiškėjo privatumas, nors ir minimaliai, tačiau buvo užtikrinamas, todėl jo nei pareigūnai, nei kamerose esantys kiti asmenys negalėjo matyti. Kitų konkrečių ir detalių argumentų, kuo V. A. privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu pasireiškė, nebuvo išsakyta. Atsižvelgęs į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nuo gyvenamosios patalpos nebuvo visiškai izoliuotas, teismas pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose pripažino pagrįstais.

37. Pacitavęs Higienos normos HN 134:2015 37 punkto nuostatą ir aptaręs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotą informaciją, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamosioms patalpoms tvarkyti yra skiriami jose gyvenantys asmenys. Atlikus patikrinimus, buvo nustatyta, kad kamerų Nr. 8 ir Nr. 23 praustuvai buvo tvarkingi. Šiaulių TI laikomi asmenys valymo priemonėmis buvo aprūpinami, o valikliai buvo išduodami esant poreikiui; sanitariniai mazgai buvo valomi kasdien, o atlikti darbai registruojami. Duomenų apie tai, kad higienos-dezinfekcijos planai nebuvo vykdomi, nebuvo pateikta.

38. Aptaręs aktualų su asmenų teise pasivaikščioti ir jos įgyvendinimu susijusį teisinį reguliavimą bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotą informaciją, teismas pažymėjo, kad V. A. argumentą dėl pasivaikščiojimo trukmės paneigia Šiaulių TI direktoriaus įsakymai, o pareiškėjo argumentai, jog kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliuko, kiemeliai nebuvo valomi ar laistomi, yra paneigiami į bylą pateiktais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktais. Teismas akcentavo, kad Eksploatavimo taisyklių 21 ir 22 punktai reguliuoja pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimą, tačiau teisės aktai pasivaikščiojimo kiemeliuose turinčio būti inventoriaus nereguliuoja.

39. Aptaręs su drabužių ir asmeninės patalynės skalbimu (cheminiu valymu) susijusį teisinį reguliavimą ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotą informaciją, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) buvo išduodamas dezinfekuotas sanitarinėje švarykloje įrengtoje dezinfekavimo kameroje. Buvo vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija. Teismas nustatė, kad V. A. savo kortelėje patvirtino, jog jis buvo aprūpintas minkštu inventoriumi (dezinfekuotu čiužiniu, pagalve, antklode) ir švariais lovos skalbiniais.

Teismas pažymėjo, kad išduodant inventorių, kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę jį pasitikrinti. Teismas akcentavo, kad jam nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis Šiaulių TI nustatyta rūbų skalbimo tvarka. Teismas pastebėjo, kad V. A. nurodė, jog Šiaulių TI administracija plaudavo tik jeigu suimtasis turėjo pinigų sąskaitoje, tačiau šis argumentas buvo paneigtas į bylą pateiktais apatinių rūbų skalbimą reguliuojančiais teisės aktais. Pareiškėjas akcentavo, kad apatinis trikotažas nebuvo plaunamas, vėliau administracija jį plaudavo tik jeigu suimtasis turėjo pinigų sąskaitoje, o tokių asmenų yra apie 30 procentų.

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad V. A. kalba ne savo, o kitų asmenų vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėjas įgalinimų nepateikė; jo nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nekonkretūs ir nedetalizuoti. Be to, pareiškėjas, nurodydamas, kad net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliūtys, prieštarauja pats sau. Teismas sprendė, kad V. A. įvardytos biurokratinės kliūtys yra neįtikinamos ir per daug dirbtinės. Pareiškėjo argumentai, kad nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus, jam vienam mėnesiui būdavo skiriamas rulonėlis, kurio neužtekdavo, yra nepagrįsti.

Teismas akcentavo, kad tualetinis popierius yra išduodamas ne kamerai, o konkretiems asmenims, tualetinis popierius buvo išduodamas pagal nustatytas normas, tai patvirtina aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita Nr. 539, kurioje už išduotą patalynę, higienos priemones ir kita pasirašė pats V. A., pretenzijų dėl kokybės jis nepareiškė ir pakeisti neprašė. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl papildomo tualetinio popieriaus kiekio ir toks jo prašymas nebūtų buvęs patenkintas, nėra.

Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, jog Šiaulių TI pažeidė Higienos normos HN 134:2015 43 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

40. Teismas pažymėjo, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotos informacijos matosi, jog dušinių ir prausyklų patalpos tvarkingos, dušo patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs, valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien, o atlikti darbai registruojami žurnale; ant sienos pritvirtintuose dozatoriuose skysto muilo, skirto Šiaulių TI laikomiems asmenims, buvo. Teismas taip pat nustatė, kad Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, kreipimųsi dėl dušo patalpose besiveisiančių nariuotakojų ir parazitų nebuvo registruota. Patikrinimo metu dušo patalpose nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakų nebuvo pastebėta. Teismas nustatė, kad į Šiaulių TI vanduo tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Nustatytas chloridų kiekis geriamajame vandenyje nustatytas normas atitiko. Teismas pažymėjo, kad negalima daryti išvados, jog dėl to, kad dušais pareiškėjas negalėjo pasinaudoti papildomai (be eilės), jo galimybės palaikyti asmeninę švarą būtų sumažėjusios. Teismo nuomone, atsakovo atstovas užtikrino V. A. teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, o pareiškėjas nenurodė nieko konkretaus, nei kiek kartų, nei kada (bent apytikriai) jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše.

41. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktuose buvo konstatuota, jog Šiaulių TI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas, Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš Šiaulių TI laikomų asmenų gavus skundų ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka uždaroji akcinė bendrovė „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai yra registruojami, o duomenų, kad sudaryti higienos-dezinfekcijos planai nebūtų vykdomi, nėra. Atsižvelgęs į tai, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių TI kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, teismas pareiškėjo su tuo susijusius argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad taip pat nebuvo pateikta įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo ar šiukšlių konteinerių prie kamerų langų įrengimo.

42. Aptaręs aktualų su kalinamų asmenų maitinimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami pagal Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Atlikus patikrinimą, esminių pažeidimų nebuvo nustatyta, patiekalai vietoje negaminami, o atvežami paruošti. Patikrinimo metu higienos ir laikymo sąlygų atitikties esminių pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas (nuo 1 300 iki 1 500 kcal) yra teisingas. Kaip nepagrįsti buvo įvertinti ir V. A. argumentai dėl maisto skonio ir pateikiamo atšalusio maisto. Teismas atkreipė dėmesį į V. A. patikslintame skunde esantį prieštaravimą – jis nurodė, kad dėl per mažo tenkančio kameros ploto galėjo tik gulėti ar sėdėti, taip pat teigė, jog maisto energetinė vertė buvo per maža, jis kiekvieną dieną sportuodavo ir yra sveikas žmogus.

43. Iš Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. birželio 17 d. pažymos Nr. 60/09-22076 „Dėl V. A.“ teismas nustatė, kad iš pareiškėjo nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus nebuvo gauta, tačiau 2018 m. liepos 14 d., 2018 m. rugpjūčio 11 d., 2018 m. rugsėjo 1 d., 2018 m. spalio 6 d., 2018 m. lapkričio 3 d., 2018 m. gruodžio 1 d., 2019 m. sausio 5 d. ir 2019 m. kovo 16 d. buvo gauti L. G. prašymai leisti pasimatyti su V. A., kurie buvo patenkinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

44. Susipažinęs su V. A. sveikatos istorija, teismas nustatė, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nurodė, kad blogai miega ir turi žalingą įprotį. V. A. į Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi tik dėl nemigos, blogo miego, dirglumo, tačiau yra įrašų, kad nusiskundimų jis neturi. Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, teismas sprendė, kad negalima konstatuoti, jog nurodytus nepatogumus jis patyrė dėl Šiaulių TI buvusių sąlygų, kaip nurodė savo skunde. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios Šiaulių TI 2019 m. birželio 10 d. pažymos Nr. 61/04-1538 matosi, jog V. A. nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. į Šiaulių TI direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

45. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; vertindamas įrodymus, teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas.

46. Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsniu ir aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI V. A. buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

47. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas, tačiau sprendžiant dėl jam priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, turi būti atsižvelgiama į tai, kad visas dienas V. A. tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma minimalius teisės aktuose reguliuojamus reikalavimus atitiko. Teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 725 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, taip pat nebuvo nustatytas privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas, tačiau V. A. argumentai dėl sanitarinio mazgo (blogo kvapo), tai, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl drėgmės, tamsos, šalčio, pelėsio kitose kamerose, kurios nebuvo tikrintos (Higienos normos HN 134:2015 12, 14, 16 ir 39 punktai), bei tai, kad Šiaulių TI kamerose Nr. 59 ir Nr. 55 buvo nustatyti Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai, o kameroje Nr. 40 Higienos normos HN 134:2015 12, 14 ir 16 punkto pažeidimai buvo pripažinti pagrįstais. Be to, V. A. nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nenurodė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad kitos jo laikymo sąlygos teisės aktų reikalavimus atitiko. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

48. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad šiuo atveju V. A. patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina suma yra 300 Eur. Teismas pažymėjo, kad V. A. nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 22 500 Eur neturtinę žalą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisinat 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 49. Pareiškėjas V. A. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

50. V. A. nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jam buvo priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, nesutinka. Nurodo, kad Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. gegužės 27 d. ir per šį laikotarpį jo gyvenimo sąlygos neatitiko nacionalinių ir tarptautinių teisės aktuose nustatytų saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų; kalinimo sąlygos buvo kenksmingos, pasivaikščiojimo kiemeliai ir kameros neatitiko higienos normų reikalavimų.

51. Pareiškėjas teigia, kad ant kamerų sienų ir lubų buvęs grybelis kenkė jo sveikatai, kai kuriuose kamerose buvo tupimi tualetai, iš kurių sklido nemalonūs kvapai. Nurodo, kad Šiaulių TI kamerose buvo blakių, nuo kurių V. A. buvo ne kartą nukentėjęs. Be to, kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas bei vėdinimas ir dėl to nukentėjo pareiškėjo regėjimas, jis dažnai sirgo peršalimo ligomis.

52. V. A. teigia, kad kamerų gyvenamasis plotas neatitiko Europos standartų. Akcentuoja, kad Šiaulių TI kamerų plotas buvo skaičiuojama su baldais, nors turėtų būti skaičiuojamas be jų. Pareiškėjas pažymi, kad čiužiniai ir pagalvės neatitiko higienos normų, jie praleido drėgmę, o maistas buvo pateikiamas nehigieniškai.

53. V. A. nurodo, kad visą detalesnę informaciją yra pateikęs 2019 m. gegužės 28 d. skunde.

54. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

55. Šiaulių TI atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

56. Aptaręs su neturtine žala ir jos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, atsakovo atstovas pažymi, kad V. A. abstrakčiai kartoja tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, ir formaliai vardija tokius pažeidimus kaip kamerų ir pasivaikščiojimo kiemelių neatitiktis higienos normoms, blogas sanitarinių mazgų kvapas, blakių buvimas kamerose, miegamojo inventoriaus neatitikimas higienos normų standartams ir panašiai, tačiau jis nepateikia jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Pareiškėjas taip pat nenurodo naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs. Šiaulių TI pažymi, kad teismas, tirdamas V. A. nurodytas aplinkybes, analizavo pateiktą medžiagą ir vadovavosi objektyviais įrodymais, todėl nėra pagrindo abejoti teismo sprendimo teisingumu. Be to, daugelis pareiškėjo nurodytų aplinkybių yra deklaratyvios, teiginiai prieštaringi ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės visiškai nėra detalizuotos.

57. Atsakovo atstovo nuomone, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas buvo priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus bylos aplinkybes, todėl teismas priėmė teisingą sprendimą. V. A. visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir padarytos neturtinės žalos. Šiaulių TI akcentuoja, kad aplinkybių dėl žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją ir panašiai administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos bei kurti kitokį precedentą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 58. Pareiškėjas V. A. apeliaciniame skunde prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Aptartoje Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, jog toks sprendimas yra galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

60. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir V. A. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. V. A., prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir pareiškėjo apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui pageidaujant, buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taigi, V. A. galimybe dalyvauti teismo posėdyje nepasinaudojo. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 61. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo V. A. prašymo priteisti jam 22 500 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų kalinimo Šiaulių TI sąlygų, atlyginti.

62. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jam priteisti 22 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos V. A. apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

64. V. A. apeliaciniame skunde jokių konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis argumentų nepateikia. Jis akcentuoja gyvenimo Šiaulių TI sąlygos neatitiko nacionalinių ir tarptautinių teisės aktuose nustatytų saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų ir buvo kenksmingos. Pareiškėjas akcentuoja Šiaulių TI kamerų bei pasivaikščiojimo kiemelių neatitiktį higienos reikalavimams, nurodo, kad ant kamerų sienų ir lubų buvęs grybelis kenkė jo sveikatai, kai kuriuose kamerose buvo tupimi tualetai, iš kurių sklido nemalonūs kvapai; kamerose nebuvo tinkamo vėdinimo ir apšvietimo; Šiaulių TI kamerose buvo blakių. V. A. taip pat teigė, kad kamerų gyvenamasis plotas neatitiko Europos standartų ir nepagrįstai buvo skaičiuojamas iš kameros ploto neatimant baldų užimamo ploto. Be to, čiužiniai ir pagalvės neatitiko higienos normų, o maistas buvo tiekiamas nehigieniškai. Pareiškėjas pažymi, kad visą detalesnę informaciją yra pateikęs 2019 m. gegužės 28 d. skunde.

65. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

66. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje V. A. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Šiaulių TI – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde V. A. nurodė daugybę, jo nuomone, netinkamų ir teises pažeidžiančių kalinimo sąlygų: ploto kamerose trūkumą, vietos prie stalo trūkumą, pareigūnų iškvietimo mygtukų neįrengimą, per trumpą pasivaikščiojimo trukmę, netinkamą pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą ir netvarką juose, asbesto pastato konstrukcijos elementuose buvimą, tinkamų vėdinimo, apšvietimo, temperatūros bei drėgmės neužtikrinimą, pelėsio buvimą Šiaulių TI, netinkamą aprūpinimą patalyne bei rankšluosčiais, čiužinių nedezinfekavimą, tinkamos galimybės nusiprausti duše ir išsiplauti drabužius nesudarymą, per mažą išduodamo tualetinio popieriaus kiekį, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimą, buitinių parazitų buvimą kamerose, tinkamo maitinimo bei ilgalaikių pasimatymų neužtikrinimą. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs V. A. nurodytus galbūt padarytus kalinimo sąlygų pažeidimus, konstatavo, kad pareiškėjo argumentas dėl sanitarinio mazgo (blogo kvapo) yra pagrįstas. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl drėgmės, tamsos, šalčio, pelėsio kitose kamerose, kurios nebuvo tikrintos (Higienos normos HN 134:2015 12, 14, 16 ir 39 punktai), bei tai, kad Šiaulių TI kamerose Nr. 59 ir Nr. 55 buvo nustatyti Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai, o kameroje Nr. 40 Higienos normos HN 134:2015 12, 14 ir 16 punkto pažeidimai ir atitinkamus V. A. argumentus pripažino pagrįstais. Kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų teismas nenustatė.

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas vienam asmeniui privalomo ploto normą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nacionaline teise – nurodytu teisės aktu ir jame įtvirtinta minimalia vienam asmeniui privaloma kameros ploto norma. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad kamerų gyvenamasis plotas neatitiko Europos standartų, tačiau šio teiginio nedetalizavo: nenurodė, nei kodėl nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi Europos standartais, nei kokie, jo nuomone, tie standartai yra. Nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pagrįstai visą patalpos plotą dalino iš joje buvusių asmenų skaičiaus ir padarė pagrįstą išvadą, jog visą ginčo laikotarpį V. A. buvo užtikrinta minimali nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta gyvenamojo ploto norma. Atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui Šiaulių TI teko mažiausiai 3,67 kv. m jų ploto. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenustato, jog vertinant vienam asmeniui tenkantį patalpos plotą, iš bendro ploto turi būti atimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas, todėl priešingi pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

69. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados, tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas jokių konkrečių argumentų dėl teismo įvertintų kalinimo sąlygų nepateikė, tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenimo sąlygos neatitiko nacionalinių ir tarptautinių teisės aktuose nustatytų saugių bei tinkamų gyvenimo sąlygų ir buvo kenksmingos. Apeliaciniame skunde V. A. pateikia argumentus dėl iš iš tupimų tualetų sklidusių nemalonių kvapų, tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ir buvo padaryta išvada, jog atsakovo atstovas pareiškėjo teiginių dėl blogo nuo sanitarinių įrenginių sklidusio kvapo nepaneigė.

Teismas taip pat sprendė, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl drėgmės, tamsos, šalčio, pelėsio kitose kamerose, kurios nebuvo tikrintos. V. A. apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja buitinių parazitų buvimą Šiaulių TI, higienos normų reikalavimų neatitinkančias kameras ir pasivaikščiojimo kiemelius bei čiužinius ir patalynę, tinkamų vėdinimo ir apšvietimo neužtikrinimą bei nehigieniškai tiektą maistą, tačiau jis nepagrindė, kad šios kalinimo sąlygos pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuotos netinkamai.

V. A. konkrečiai nenurodžius, kodėl su pirmosios instancijos teismo nenustatytų pažeidimų vertinimu jis nesutinka, nėra pagrindo iš naujo vertinti visas pareiškėjo nurodytas ir pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartas kalinimo sąlygas bei iš naujo išnagrinėti jo pirmosios instancijos teismui teiktą skundą. Byloje esantys patikrinimo aktai patvirtina, kad Šiaulių TI buvo atliekami buitinių parazitų naikinimo darbai ir jie buvo registruojami. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodytų aplinkybių apie higienos normų reikalavimų neatitinkančias kameras ir pasivaikščiojimo kiemelius bei čiužinius ir patalynę tinkamai nepagrindė ir įtikinančių argumentų nepateikė, o tik apsiribojo deklaratyviais argumentais ir bendro pobūdžio teiginiais.

Administracinėje byloje nesant jokių duomenų apie netinkamą vėdinimo, apšvietimo ir maisto tiekimo užtikrinimą, pareiškėjo argumentai dėl šių kalinimo sąlygų neužtikrinimo buvo pagrįstai atmesti. Taip pat nebuvo nustatyta, kad V. A. dėl jo netenkinusių kalinimo sąlygų teikė skundus Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, o šiuo metu dėl praėjusio ilgo tarpo nuo ginčo laikotarpio tuo metu buvusių kalinimo sąlygų objektyviai negalima nustatyti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai laikytini per daug abstrakčiais ir deklaratyviais; darant išvadą, kad Šiaulių TI privalo tokius nekonkrečius teiginius paneigti, atsakovo atstovui būtų nustatoma neproporcinga pareiga įrodyti savo veiksmų teisėtumą; vien V.

A. abstrakčių aplinkybių nurodymo atsakovo atstovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti nepakanka. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu ir nenustatė akivaizdžiai neteisingo apelianto neginčijamų aplinkybių įvertinimo.

70. Atsižvelgusi į konstatuotus neteisėtus Šiaulių TI veiksmus, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog institucijos veiksmai buvo neteisėti Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, o V. A. teisės galėjo būti pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala. Kita vertus, nagrinėjamu atveju Šiaulių TI veiksmai negali būti prilyginami kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui.

71. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad V. A. sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuoti teisės pažeidimai, tačiau jam neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti atsakovo atstovo padaryti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjo nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir V. A. kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

72. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti nepakanka teisės pažeidimo fakto pripažinimo.

73. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020).

74. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

75. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga Šiaulių TI padarytiems pažeidimams ir pakankama. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašoma priteisti 22 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

76. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Šiaulių TI padarytus pažeidimus. Teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai išaiškino ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo V. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius