2021-10-12 Nr. BB-5482-1-01-1-25693-2015-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-172-788/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25693-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.6.2.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. C. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio ir nuteistojo V. J. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 4 d. nutarties.

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nuteisti:

V. J. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios I. S. verbavimo) laisvės atėmimu penkeriems metams; pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo S. P. verbavimo) laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiųjų I. S. ir A. L. verbavimo) laisvės atėmimu septyneriems metams; pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiųjų A. T. ir G. M. verbavimo) laisvės atėmimu septyneriems metams trims mėnesiams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį trisdešimties parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams trims mėnesiams. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gegužės 25 d.

V. J. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos kokaino kartu su A. S.) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

V. J. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos kokaino organizuota grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Ž. C. – pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiųjų I. S. ir A. L. verbavimo) laisvės atėmimu šešeriems metams devyniems mėnesiams; pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiųjų A. T. ir G. M. verbavimo) laisvės atėmimu septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir Ž. C. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d., 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiais paskirtomis ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis ir Ž. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams keturiems mėnesiams ir 617,35 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsnio 1 dalimi, Ž. C. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gegužės 25 d., taip pat bausmė, iš dalies atlikta pagal Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį, kuri buvo subendrinta Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartimi.

Ž. C. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos kokaino kartu su A. S.) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Ž. C. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos kokaino organizuota grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą) išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

A. B. – pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiosios I. S. verbavimo) – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (dėl nukentėjusiojo S. P. verbavimo) – laisvės atėmimu ketveriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendį.

Nuosprendžio dalis dėl A. B. nuteisimo kasacine tvarka neapskųsta.

Iš nuteistųjų V. J., A. B. solidariai priteista nukentėjusiajai I. S. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų V. J., Ž. C. solidariai priteista nukentėjusiajai I. S. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. L. 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai G. M. 4000 Eur neturtinei žalai ir 144,31 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai A. T. 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 4 d. nutartimi nuteistųjų Ž. C., A. B. ir nuteistojo V. J. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliaciniai skundai atmesti.

Iš A. B., V. J., Ž. C. priteista VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui po 300 Eur išlaidų advokato, atstovavusio nukentėjusiesiems apeliacinės instancijos teisme, paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje:

1.1. V. J. ir A. B. nuteisti pagal BK 147 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, 2014 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, siekdami, kad nukentėjusioji I. S. būtų išnaudota nusikalstamai veikai daryti, susitarė ją užverbuoti ir 2014 m. lapkričio 14 d., pasinaudoję nukentėjusiosios pažeidžiamumu, tai yra bloga jos materialine ir socialine padėtimi, pažadėję jai piniginį atlygį, užverbavo I. S. narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms neteisėtai įgyti, laikyti ir gabenti. Bendrininkams tęsiant nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 1 d. V. J. iš žmonos K. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 490 Lt (141,91 Eur), iš kurių 200 Lt (57,92 Eur) buvo skirti nukentėjusiosios I. S. Lietuvos Respublikos pasui pagaminti. 2014 m. gruodžio 3 d. A. B. nukentėjusiąją I. S. nuvežė į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Kupiškio grupės patalpas, esančias Kupiškyje, Gedimino g. 54, ten už V. J. atsiųstus pinigus nukentėjusiajai I. S. buvo užsakytas Lietuvos Respublikos pasas, jis I. S. buvo įteiktas 2014 m. gruodžio 10 d.

1.2. Be to, V. J. ir A. B. nuteisti pagal BK 147 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, 2014 m. gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, susitarė užverbuoti S. P. nusikalstamai veikai daryti. A. B. ir asmuo, kuriam byla išskirta į atskirą bylą, veikdami pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., pasinaudoję nukentėjusiojo S. P. pažeidžiamumu, tai yra bloga jo materialine ir socialine padėtimi, pažadėję jam piniginį atlygį, užverbavo nukentėjusįjį narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms neteisėtai įgyti, laikyti ir gabenti kontrabanda į Rusijos Federaciją, Sankt Peterburgą. Bendrininkams tęsiant nusikalstamą veiką, 2014 m. gruodžio 20 d. V. J. užsakė nukentėjusiajam S. P. Rusijos Federacijos vizą ir nupirko skrydžio Ryga–Sankt Peterburgas bilietą. 2014 m. gruodžio 22 d. 5.47 val. A. B. atvyko prie nukentėjusiojo S. P. namų, esančių Kupiškio mieste, iš ten S. P. nugabeno į iš anksto su V. J. sutartą susitikimo vietą, esančią Radviliškio rajone, kelyje A9, ties posūkiu į Šeduvą, ir apie 8 val. nukentėjusįjį S. P. perdavė V. J., kuris apie 12.19 val. nugabeno S. P. į viešbutį „Salduvė“, esantį Šiauliuose, K. Donelaičio g. 70, ir ten jį apgyvendino. Po to V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, perdavė nukentėjusiajam S. P. nenustatytą kiekį nenustatytos narkotinės ar psichotropinės medžiagos gabenti į Rusijos Federaciją, Sankt Peterburgą, ir perdavė nukentėjusiajam skrydžio bilietą. 2014 m. gruodžio 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, V. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusįjį S. P. nugabeno į Rygos tarptautinį oro uostą, esantį Latvijos Respublikoje, Marupėje. Nukentėjusiajam S. P. nuskridus į Sankt Peterburgą, jis buvo perleistas nenustatyto asmens kontrolėn.

1.3. Be to, V. J. ir Ž. C. nuteisti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2015 m. kovo mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, susitarė užverbuoti A. L. ir I. S. nusikalstamai veikai daryti ir ne vėliau kaip 2015 m. kovo 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, Kupiškyje, pasinaudodami nukentėjusiųjų A. L. ir I. S. pažeidžiamumu, tai yra bloga jų materialine ir socialine padėtimi, žadėdami piniginį atlygį, užverbavo juos narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms neteisėtai įgyti, laikyti ir gabenti. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, numatė skrydžio Ryga–Lisabona–Bogota–Lisabona–Briuselis–Ryga laiką ir 2015 m. kovo 4 d. nupirko skrydžio bilietus. 2015 m. kovo 6 d. nukentėjusiesiems A. L. ir I. S. atvykus į Šiaulius, V. J. ir Ž. C. apgyvendino juos name, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), priklausančiame Ž. C. motinai V. C., aprūpino nukentėjusiuosius reikalingomis priemonėmis – drabužiais, kelionės lagaminais, perdavė pinigų kelionės išlaidoms ir taip paruošė nukentėjusiuosius neteisėtam narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir jų gabenimui. 2015 m. kovo 11 d. naktį Ž. C. nukentėjusiuosius A. L. ir I. S. nugabeno į Vilniaus tarptautinį oro uostą 6.15 val. skristi į Bogotos miestą, Kolumbijoje, tačiau nukentėjusieji A. L. ir I. S. atsisakė vykdyti nusikalstamą veiką ir iš Vilniaus tarptautinio oro uosto neišskrido. V. J. ir Ž. C., tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. balandžio 13 d. tiesiogiai ar per kitus asmenis, panaudodami prieš nukentėjusiuosius I. S. ir A. L. psichinį smurtą, primesdami A. L. ir I. S. tariamą 20 000 Eur skolą dėl atsisakymo vykti į Bogotos miestą, pasinaudodami jų priklausomumu ir pažeidžiamumu, užverbavo A. L. narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms įgyti, laikyti ir gabenti. 2015 m. balandžio 20 d. apie 8 val. V. J. nukentėjusįjį A. L. nugabeno į Vilniaus tarptautinį oro uostą, ten perdavė nukentėjusiajam skrydžio į Nyderlandus lėktuvo bilietus. Nukentėjusysis A. L. išskrido į Nyderlandus, ten buvo perleistas nenustatytam asmeniui nusikalstamai veikai daryti.

1.4. Be to, V. J. ir Ž. C. nuteisti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2015 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, susitarė užverbuoti A. T. ir G. M. nusikalstamai veikai daryti ir 2015 m. balandžio 8 d. apie 17.10 val. Kupiškyje, prie „Tau“ parduotuvės, siekdami, kad nukentėjusiosios A. T. ir G. M. būtų išnaudojamos nusikalstamai veikai daryti, pasinaudodami jų pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, žadėdami gerą piniginį atlygį, užverbavo jas narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms neteisėtai įgyti, laikyti ir joms gabenti iš Bogotos į Briuselį. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2015 m. balandžio 10 d. nupirko skrydžių Ryga–Lisabona–Bogota–Lisabona–Briuselis–Ryga bilietus, numatė, kad nukentėjusiosios A. T. ir G. M. Bogotoje bus perleistos asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, kontrolėn. V. J. 2015 m. balandžio 16 d. apie 15 val. nugabeno nukentėjusiąsias A. T. ir G. M. iš Kupiškio į Šiaulius ir kartu su Ž. C. apgyvendino bei laikė jas name, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), priklausančiame Ž. C. motinai V. C., instruktavo jas apie nusikalstamos veikos vykdymą. 2015 m. balandžio 17 d. apie 6 val. V. J. nugabeno nukentėjusiąsias A. T. ir G. M. į Rygos tarptautinį oro uostą, iš ten apie 8.05 val. jos išskrido į Bogotos miestą su persėdimu Lisabonos mieste, Portugalijoje, ir kontroliavo jas, nuolat susisiekdamas mobiliojo ryšio telefonu. 2015 m. balandžio 19 d. nukentėjusiosioms A. T. ir G. M. nuvykus į Bogotą, jas savo kontrolėn perėmė asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą.

1.5. Be to, V. J. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka nėra skundžiama.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

2. Nuteistojo V. J. gynėjas advokatas A. Mažeika kasaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus: 1) V. J. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiosios I. S. išnaudojimo išteisinti; 2) nusikalstamą veiką dėl nukentėjusiųjų I. S. ir A. L. išnaudojimo perkvalifikuoti iš BK 147 straipsnio 2 dalies į 147 straipsnio 1 dalį, paliekant tik nuteisimą už A. L. išnaudojimą; 3) nusikalstamą veiką dėl nukentėjusiųjų A. T. ir G. M. išnaudojimo perkvalifikuoti iš BK 147 straipsnio 2 dalies į BK 147 straipsnio 1 dalį, paliekant tik nuteisimą už A. T. išnaudojimą; 4) sušvelninti V. J. paskirtą bausmę; 5) I. S. ir G. M. civilinius ieškinius atmesti; 6) jei šie prašymai nebūtų patenkinti, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl nukentėjusiosios G. M. išnaudojimo. Kasatorius nurodo:

2.1. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad G. M. pažeidžiamumą lėmė jos sunki materialinė padėtis, nes teismai pripažino, kad G. M. aptariamu laiku turėjo nekilnojamojo turto. Jos turimas nekilnojamasis turtas neapsiribojo vien tik gyvenamąja vieta, t. y. ne visas jos valdomas turtas jai buvo gyvybiškai reikalingas. Ji galėjo turimą perteklinį nekilnojamąjį turtą parduoti ar paimti paskolą užstatydama šį turtą. G. M. už vienkartinį narkotikų gabenimą buvo pasiūlyta 5000–7000 Eur, o bendra jos valdomo nekilnojamojo turto vertė buvo kelis kartus didesnė, t. y. tai nebuvo suma, kurią G. M. galėjo gauti tik neteisėtais būdais. G. M. negali būti pripažinta prekybos žmonėmis auka dėl savo materialinės padėties, ji galėjo atsisakyti pasiūlymo, nes turėjo net kelis pasirinkimo variantus. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į vieną iš esminių apeliacinio skundo argumentų – dėl G. M. turimo trijų kambarių buto Kupiškyje, kuris yra nuomojamas, ir nuosavo namo (duomenys neskelbtini) kaime, tai patvirtinta VĮ Registrų centro duomenimis. Be to, G. M. minėjo, kad pinigai jai reikalingi tam, kad galėtų išgriauti pirmą aukštą ir jame įsirengti didelę salę su židiniu.

2.2. Teismai nepagrįstai nurodė, kad V. J. suvokė, jog verbuoja nukentėjusiąją I. S. nusikalstamai veikai daryti (neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis), pasinaudodamas jos sunkia materialine ir socialine padėtimi, ir siekė ją tokiu būdu išnaudoti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad iš nuosprendyje išdėstytų įrodymų galima daryti išvadą, jog V. J. ieškojo žmonių nusikalstamoms veikoms daryti, tačiau nė viena iš išdėstytų aplinkybių neleidžia daryti išvados, kad tam buvo ieškoma būtent „sunkiomis sąlygomis gyvenančių asmenų“. V. J. buvo nesvarbi tokių asmenų turtinė padėtis. Apeliaciniame skunde nebuvo ginčijama, kad I. S. turtinė padėtis buvo prasta, tačiau nesutinkama su tuo, kad V. J. apie tai žinojo. Duomenų, kad V. J. A. B. ar D. D. būtų minėję apie sudėtingą I. S. padėtį, byloje nėra. Teismo posėdžio metu, atsakydama į V. J. gynėjo klausimą, I. S. atsakė klausimu: „Iš kur jam (V. J.) žinoti apie mano sunkią padėtį?“ Spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o tai laikytina esminiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Jei būtų pripažinta, kad V. J. nesuprato, jog verbuoja ir gabena žmogų, piktnaudžiaudamas jo priklausomumu ar pažeidžiamumu, nuosprendis turėtų būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

2.3. V. J. veiksmus perkvalifikavus iš BK 147 straipsnio 2 dalies į BK 147 straipsnio 1 dalį, t. y. iš labai sunkių nusikaltimų į sunkius, ir dėl vieno sunkaus nusikaltimo padarymo išteisinus, atsiranda pagrindas švelninti V. J. paskirtą bausmę bei atmesti I. S. ir G. M. civilinius ieškinius.

2.4. Apeliaciniame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, tačiau apie tai apeliaciniame teisme baigiamojoje kalboje pasisakė V. J., todėl laikytina, kad šis klausimas buvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas šią nuteistojo baigiamosios kalbos dalį ignoravo ir sprendime neaptarė, tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad baigiamoji kalba yra svarbi kaltinamo asmens gynybos priemonė, todėl laikytina, kad teismas baigiamajame akte turėjo pasisakyti dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo sudėtingas, todėl beveik trejų metų trukmė laikytina priimtina. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pusantrų metų. Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, tokia trukmė taip pat galėtų būti pateisinama. Tačiau bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka, kai nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, nebuvo sudėtingas, todėl tai, kad byla šios instancijos teisme buvo nagrinėjama metus, jau laikytina pernelyg ilgu procesu. Atitinkamai nepateisinamai ilgai užsitęsė ir visas procesas, todėl laikytina, kad bylos procesas nebuvo organizuotas tinkamai. Šio proceso metu V. J., jo gynyba neatliko jokių veiksmų, kurie būtų dirbtinai užtęsę procesą. V. J. ilgą laiką buvo taikomos griežtos kardomosios priemonės, todėl proceso trukmė laikytina pernelyg ilga ir tai yra pagrindas sumažinti V. J. paskirtą bausmę.

3. Nuteistojo Ž. C. gynėjas advokatas R. Dobrovolskis kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:

3.1. Teismas Ž. C. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai nuteisė pagal BK 147 straipsnio 2 dalį nesant visų BK 20 straipsnyje nurodytų sąlygų. Apkaltinamasis nuosprendis Ž. C. priimtas pažeidžiant BPK 276 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. nuosprendis iš esmės pagrįstas liudytojų parodymais, tačiau tiesiogiai teismo nenustatytais ir būtinais šiai inkriminuotai veikai požymiais, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o kaltinamiesiems buvo suvaržytos įstatymų garantuotos teisės teisminio bylos nagrinėjimo proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus apeliacinių skundų motyvus, byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nevertino įrodymų visumos, neišnagrinėjo visų reikšmingų bylos duomenų ir aplinkybių, savo sprendimą parėmė prielaidomis, kurios nepatvirtintos byloje.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrindė, iš ko nusprendė, kad Ž. C. žinojo apie G. M. sunkią materialinę padėtį, tuo naudojosi ar net nežinodamas buvo susitaręs su nusikalstamos veikos bendrininku V. J., kad pastarasis kito asmens valios palenkimo būdas bus jo pažeidžiamumas. Iš teismų sprendimų matyti, kad nukentėjusioji A. T. nukentėjusiajai G. M. pasiūlė vykti į užsienį užsidirbti, iš vienos šalies į kitą pervežant narkotines medžiagas. V. J. A. T. pasiūlė pasiimti kartu draugę, tačiau jis nenurodė, kad pastaroji būtų pažeidžiama ar būtų naudojamasi jos sunkia materialine padėtimi. Nukentėjusioji A. T. savo sprendimo dėl pasirinkto asmens su nuteistuoju V. J. nederino. 2015 m. balandžio 8 d. susitikus nuteistiesiems su nukentėjusiosiomis, apie G. M. turtinę padėtį nebuvo kalbama, nei V. J., nei Ž. C. nebuvo žinoma G. M. materialinė padėtis ar jos noras gauti pinigų turint tikslą pasikeisti automobilį. Būtent tokį tikslą vykti į užsienį užsidirbti, iš vienos šalies į kitą pervežant narkotines medžiagas, apklausų metu nurodė G. M.. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė verbavimo metu valios palenkimo būdo dėl G. M. įtraukimo į nusikalstamą veiką, nepasisakė, iš kokių duomenų daro tokią išvadą, dėl to priimta nutartis yra nepagrįsta.

3.3. Apeliaciniuose skunduose buvo keliamas G. M. turtinės padėties klausimas – nukentėjusioji dirbo savivaldybėje, savo vardu turėjo registruoto turto: 4 kambarių butą, sodybą, kelis žemės ūkio paskirties sklypus, automobilį, tačiau teismas, vertindamas šiuos duomenis ir pasisakydamas dėl sunkios nukentėjusiosios turtinės padėties, konstatavo, kad nukentėjusioji buvo pažeidžiama dėl savo sunkios materialinės padėties. Apie G. M. ligas nuteistieji nieko nežinojo, apie tai nieko nežinojo ir A. T.. Nukentėjusiosios pasirinktas būdas lengvai gauti pinigų neatsisakant savo turto negali būti vertinamas kaip asmens pažeidžiamumas dėl sunkios turtinės padėties.

3.4. Teismų padaryti esminiai BPK pažeidimai, taip pat ir minėtas netinkamas BK 147 straipsnio 2 dalies taikymas sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos dalį dėl Ž. C. pareikšto kaltinimo (A. T. ir G. M. epizode), neleido teismams priimti teisingo ir pagrįsto sprendimo kaltinamam asmeniui, dėl to buvo pažeistas vienas iš pagrindinių baudžiamojo proceso principų, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė E. M. atsiliepimu prašo paduotus kasacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodoma:

4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteisė Ž. C. ir V. J. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį bei esminių BPK pažeidimų nepadarė. Nuteistieji veikė kaip bendravykdžiai, t. y. kiekvienas iš nuteistųjų žinojo apie vienas kito daromus veiksmus, suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo, tai patvirtina nustatyti objektyvūs bylos duomenys ir jais pagrįsta nuteistųjų veiksmų subjektyviosios pusės analizė. Teismai nustatė išankstinį V. J. ir D. D. susitarimą verbuoti materialiai ir socialiai pažeidžiamus nukentėjusiuosius. 2015 m. kovo mėn. V. J. jau pažinojo I. S. ir jam jau buvo žinoma apie jos pažeidžiamumą dėl materialinės ir socialinės padėties. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje įvertinta V. J. ir Ž. C. veiksmų verbuojant nukentėjusiąją I. S. subjektyvioji pusė, remiantis bylos įrodymų visuma.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Ž. C. ir V. J. veiksmų subjektyviąją pusę, analizavo ne tik nukentėjusiųjų A. T. ir G. M. parodymus, bet ir kitus objektyvius duomenis, kurie patvirtina nuteistųjų tyčią pasinaudoti nukentėjusiųjų pažeidžiamumu išnaudojimo tikslu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistieji žinojo apie G. M. sunkią materialinę padėtį, ja naudojosi, ir Ž. C. veikė bendrais veiksmais su V. J., siekdami bendro nusikalstamo tikslo. A. T. pažinojo G. M. ir tai palengvino V. J. ir Ž. C. tikslą užverbuoti asmenį nusikalstamai veikai daryti, tačiau A. T. perteikė būtent nuteistųjų valią, jų pasiūlymą (piniginio atlygio dydį, sąlygas, užduotį), todėl už šiuos veiksmus atsakingi nuteistieji, kaip veikę per trečiąjį asmenį. Nuteistieji buvo susitikę su G. M., tikrino jos „Facebook“ paskyrą, t. y. vertino jos tinkamumą jų siekiamam tikslui – nusikalstamai veikai daryti ir tuo pasinaudojo. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, bylos duomenys patvirtina, kad A. T. buvo žinoma apie blogą G. M. materialinę padėtį.

4.3. Nors kasatorius nurodo, kad nukentėjusioji G. M. turėjo galimybę teisėtu būdu gauti trūkstamų lėšų, pvz., parduoti nebūtiną nekilnojamąjį turtą, o sutikti su nuteistųjų pasiūlymu vykti į Kolumbiją nebuvo vienintelė išeitis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistieji turėjo tikslą per G. M. pažįstamą A. T. pateikus pasiūlymą įtikinti G. M. vykti į Kolumbiją, pasiūlius geras sąlygas ir atlygį, ir, G. M. suvokimu, tai buvo vienintelė išeitis iš susidariusios gyvenimiškos situacijos ir pablogėjusios materialinės padėties.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą laikydamasis bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrųjų nuostatų, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą įvertinęs ištirtus įrodymus, bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, išsamiai ir motyvuotai atsakė į apeliacinių skundų argumentus.

4.5. V. J. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį, yra tinkamai individualizuota ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Švelninti bausmę dėl V. J. gynėjo nurodomos pernelyg ilgos proceso trukmės nėra pagrindo, nes viso proceso trukmė, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, yra pateisinama.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo Ž. C. gynėjo advokato R. Dobrovolskio ir nuteistojo V. J. gynėjo advokato A. Mažeikos kasaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015). Įrodymų vertinimo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl bylos įrodymais nepagrįstos versijos, deklaratyvūs teiginiai dėl bylos faktų ir procesinių pažeidimų nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

7. Kasaciniuose skunduose pateikta teiginių, kad teismai, vertindami įrodymus, nesilaikė įrodinėjimo tvarkos, BPK 20 straipsnyje nustatytų sąlygų, neteisingai vertino byloje apklaustų asmenų parodymus, surašė įstatymų reikalavimų neatitinkančius procesinius sprendimus ir pan., tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvūs ir iš esmės pagrįsti vien tik nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis. Todėl minėti teiginiai nesudaro pagrindo juos nagrinėti kasacine tvarka.

Dėl pasinaudojimo nukentėjusiųjų pažeidžiamumu sampratos ir šios aplinkybės nustatymo

8. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad teismai nepagrįstai pripažino prekybos žmonėmis nusikaltimu nuteistųjų veiksmus išnaudojimo tikslais verbuojant I. S. ir G. M.. Tai argumentuojama tuo, kad šios nukentėjusiosios, priešingai nei nustatyta teismo nuosprendyje, nebuvo pažeidžiamos dėl savo blogos turtinės padėties, nes turėjo turto ir pajamų, be to, nuteistieji nieko apie jų turtinę padėtį nežinojo ir ketinimų piktnaudžiauti jų pažeidžiamumu neturėjo. Šie argumentai nepagrįsti.

9. Pažymėtina, kad prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėtyje (BK 147 straipsnis) kaip vienas iš alternatyvių būdų, kuriais gali būti palaužta asmens valia įtraukiant jį į išnaudojimą, nurodytas piktnaudžiavimas asmens pažeidžiamumu. Teismų praktikoje prekybos žmonėmis bylose išaiškinta, kad pasinaudojimas asmens pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo ar kitos sudėtingos ekonominės ar socialinės situacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014, 2K-173-693/2018, 2K-288-648/2018). Toks aiškinimas visiškai atitinka 2011 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES 2 straipsnio 2 punkte pateiktą šio požymio apibrėžimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis aiškinamajame rašte (83 p.) pateiktą aiškinimą, pagal kurį pažeidžiamumą gali lemti bet kokia sunki padėtis, kai žmogus yra priverstas pripažinti išnaudojimą. Vadovaujantis minėtu išaiškinimu, aukos pažeidžiamumas gali būti bet kurios rūšies: fizinis, psichologinis, emocinis, šeimos santykių nulemtas, socialinis ar ekonominis.

10. Pasinaudojimo asmens pažeidžiamumu atveju kaltininkas turi žinoti apie nukentėjusiojo pažeidžiamumą, t. y. turi būti nustatyta, kad jis, įgyvendindamas tam tikrus nusikalstamus veiksmus, suvokė ar numanė sunkią nukentėjusiojo padėtį ir tuo naudojosi. Be to, šis požymis turi būti objektyviai bylos duomenimis nustatytas ir individualizuotas. Ar tai būtų nukentėjusiojo psichinis ir psichologinis pažeidžiamumas, priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų, materialinė padėtis, šios aplinkybės turi lemti suvaržytą nukentėjusiojo galimybę rinktis ir sudaryti kaltininkui akivaizdžią galimybę manipuliuoti nukentėjusiuoju. Nukentėjusiojo pažeidžiamumą gali nulemti tiek viena, tiek kelios susidėjusios aplinkybės, reikšmingai apsunkinančios galimybę atsisakyti priimti kaltininko pasiūlymą būti išnaudojamam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-73-511/2021). Taigi, tai, kad sunki turtinė, socialinė ar kitokia susiklosčiusi padėtis nėra vienintelė priežastis, dėl kurios asmuo priima tokį pasiūlymą, savaime nepašalina piktnaudžiavimo pažeidžiamumu fakto. Kartu pripažintina, kad teismai, nustatydami piktnaudžiavimo aukos pažeidžiamumu faktus, vertina ne tik nukentėjusiųjų susiklosčiusios padėties faktinę pusę, bet ir išnaudojimo, į kurį šie įtraukiami, turinį bei pasekmes jų likimui, taip pat visas kitas priežastis, paskatinusias priimti piktavališką pasiūlymą.

11. Priešingai nei teigia kasatoriai, nagrinėjamoje byloje visų nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų pažeidžiamumas (dėl sunkios turtinės ir asmeninės padėties) ir piktnaudžiavimo juo faktai verbuojant šiuos asmenis išnaudojimui teismų nustatyti ne prielaidomis, bet remiantis byloje esančiais įrodymais, o atitinkamos išvados išsamiai motyvuotos. Teismai nukentėjusiųjų I. S. ir G. M. pažeidžiamumą konstatavo remdamiesi ne tik jų parodymais apie sunkią jų materialinę ir asmeninę padėtį, dėl kurios jos susigundė siūlomu atlygiu ir sutiko būti išnaudojamos, bet ir kaltinamosios A. B. parodymais (dėl nukentėjusiosios I. S. pažeidžiamumo), taip pat objektyviais duomenimis apie jų turimą turtą, gaunamas pajamas, šeiminę situaciją. Teismai nustatė, kad bylai aktualiu laikotarpiu nukentėjusiajai G. M. priklausiusio turto vertė ir pajamos buvo nedidelės, ilgą laiką buvus nedarbingumui, jos pajamos sumažėjo, ji patyrė papildomų išlaidų vaistams, savo ir sūnaus gydymui, be to, ji slaugė ir savo sergančią senyvo amžiaus motiną. Nukentėjusioji I. S. bylai aktualiu laikotarpiu viena augino du nepilnamečius vaikus, rūpinosi dar dviem pilnamečiais vaikais, niekur nedirbo, gyveno tik iš socialinių išmokų. Taigi netikėti nukentėjusiųjų parodymais dėl to, kad sutikimą gabenti narkotikus jos davė būtent dėl sunkios turtinės ir asmeninės padėties, teismams nebuvo pagrindo. Teismai motyvuotai paneigė nuteistųjų teiginius, kad jie nežinojo apie verbuojamų asmenų sunkią padėtį ir kad tikslingai tokių asmenų neieškojo. Be to, iš bylos medžiagos (pvz., iš nuteistosios A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kai kuriuos nukentėjusiuosius apibūdinančių duomenų) matyti, kad verbuotojai tikslingai ieškojo asocialių, pajamų neturinčių ir nuo alkoholio priklausančių asmenų.

12. Gynybos argumentai dėl neteisingai konstatuotos sunkios nukentėjusiųjų turtinės padėties teismų buvo išnagrinėti ir įvertinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien tai, jog asmuo turi nekilnojamojo turto ir dirba, savaime nepaneigia galimybės, kad jis sutiko su pasiūlymu tapti narkotinių medžiagų kurjeriu dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės ar asmeninės padėties ir kad neturėjo sau priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji davė sutikimą būti išnaudojami itin pavojingoje narkotikų gabenimo srityje, esant didelei rizikai būti sulaikytiems ir įkalintiems, ir ši aplinkybė teismų taip pat buvo tinkamai įvertinta. Taigi kasatorių argumentai, kuriais bandoma paneigti piktnaudžiavimo aukų pažeidžiamumu faktus, pripažintini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimo pažeidimus ir netinkamą prekybos žmonėmis normos taikymą. Pažymėtina ir tai, kad į analogiškus nuteistųjų ir jų gynėjų argumentus išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas.

Dėl nusikalstamos veikos tęstinumo

13. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje V. J. prekybą žmonėmis atitinkantys nusikalstami veiksmai kvalifikuoti kaip du nusikaltimai, nurodyti BK 147 straipsnio 1 dalyje, ir du nusikaltimai, nurodyti BK 147 straipsnio 2 dalyje. Ž. C. veiksmai kvalifikuoti kaip du nusikaltimai, nurodyti BK 147 straipsnio 2 dalyje. A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip du nusikaltimai, nurodyti BK 147 straipsnio 1 dalyje. Nors kasaciniuose skunduose toks klausimas nekeliamas, tačiau teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, nustatė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ignoruojant nusikalstamų veikų tęstinumo koncepciją ir tai lėmė dirbtinį iš esmės tęstinės nusikalstamos veiklos išskaidymą į kelias atskiras nusikalstamas veikas. Nesant atitinkamų kasacinių skundų argumentų, teisėjų kolegija šį klausimą išnagrinėjo savo iniciatyva, atsižvelgdama į įstatymo reikalavimus atitinkančios tokių nusikalstamų veikų kvalifikavimo praktikos formavimo poreikį.

14. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021). Nagrinėjamoje byloje teismai nesilaikė minėtų nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklių ir tai pripažintina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendromis bendrininkų pastangomis, piktnaudžiaujant nuketėjusiųjų pažeidžiamu, o prieš kai kuriuos panaudojant ir psichinę prievartą, narkotikams gabenti buvo užverbuoti penki asmenys: I. S., S. P., A. L., A. T. ir G. M.. Visi nusikalstamos veiklos epizodai fiksuoti 2014 m. lapkričio – 2015 m. balandžio mėn. laikotarpiu. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistieji taikė panašius nukentėjusiųjų kontrolės ir poveikio jiems metodus: įtikinėjo, instruktuodavo, apgyvendindavo, aprūpindavo kelionei būtinomis priemonėmis, duodavo pinigų, pirkdavo lėktuvo bilietus, atveždavo į oro uostus. Iš bylos aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad narkotinių medžiagų kurjerių paieška, verbavimas, jų kontrolė ir rengimas kelionėms buvo nuolatinė ir nenutrūkstama nuteistųjų veikla, atitinkanti bendros tyčios kriterijų. Iš kaltinamojo akto ir teismų priimtų sprendimų byloje matyti, kad minėta nusikalstama veikla buvo išskaidyta į kelis atskirus nusikaltimus pagal „kelionės“, kuriai buvo verbuojami nukentėjusieji, kriterijų, t. y. verbavimo kiekvienai kelionei faktai buvo kvalifikuojami kaip atskiros nusikalstamos veikos. Pvz., net ir tos pačios nukentėjusiosios I. S. verbavimas skirtingoms kelionėms buvo įvertintas kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Konstatuotina, kad šis kriterijus nėra pakankamas prekybos žmonėmis atitikties tęstinės veikos požymiams paneigti ir nerodo būtinumo „skaidyti“ nusikalstamos veiklos kvalifikavimo. Tokio būtinumo nerodo ir tai, kad atskiruose verbavimo epizoduose dalyvavo skirtingi bendrininkai (dviem atvejais V. J. ir A. B., kitais dviem atvejais – V. J. ir Ž. C.).

16. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta prekybą žmonėmis kvalifikuojanti aplinkybė – kai veika padaryta dviem ar daugiau nukentėjusių asmenų. Šios kvalifikuojančios aplinkybės (kaip ir kitų šioje straipsnio dalyje nurodytų) nustatymas lemia pačios veikos priskyrimą labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir atitinkamai griežtesnės sankcijos taikymą. Be to, prekybos žmonėmis teisinė samprata, kurią sudaro veiksmai, kuriais siekiama įtraukti asmenį į išnaudojimą (verbavimas, gabenimas, laikymas nelaisvėje ir kt.), savaime suponuoja tokios nusikalstamos veiklos daugiaepizodiškumą ir tęstinumą. Taigi iš pačios prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėties išplaukia, kad minėti veiksmai, padaryti net ir prieš kelis nukentėjusiuosius, esant bendrai tyčiai taip veikti, kvalifikuotini ne kaip atskiros nusikalstamos veikos, bet kaip tęstinė nusikalstama veika, nurodyta BK 147 straipsnio 2 dalyje.

17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas V. J. ir Ž. C. nusikalstamas veikas perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 147 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti už ją atitinkamą bausmę. Priimant tokį sprendimą, būtina įvertinti, ar toks nusikalstamos veikos perkvalifikavimas nesukuria „procesinio netikėtumo“ nuteistajam ir nepažeidžia jo teisių žinoti kaltinimo pobūdį ir nuo jo gintis. Teisėjų kolegija realaus pavojaus nuteistojo procesinėms teisėms nenustatė. Darant tokią išvadą, buvo atsižvelgta į tai, kad kasatorių skunduose, nors ir kitu pagrindu, buvo keliamas klausimas dėl neteisingo nusikalstamų veikų kvalifikavimo, taip pat atsižvelgta į tai, kad V. J. ir Ž. C. nusikalstamų veikų perkvalifikavimas į vieną tęstinę nusikalstamą veiką gerina jų teisinę padėtį.

18. Perkvalifikavus V. J. ir Ž. C. nusikalstamas veikas į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 147 straipsnio 2 dalyje, jiems skirtinos bausmės, atitinkančios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat atsižvelgiant į visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas ir aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei paskirti. Bendrinant nuteistajam Ž. C. paskirtą bausmę su ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, pridedama tokia pat šių bausmių dalis, kokią buvo pridėjęs pirmosios instancijos teismas.

19. Nors dėl nuteistosios A. B. kasacinis skundas nepaduotas, tačiau BPK 376 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Tačiau teismų nustatytų A. B. veiksmų, už kuriuos ji yra nuteista, perkvalifikavimas į vieną tęstinę nusikalstamą veiką lemtų BK 147 straipsnio 2 dalies jai taikymą, o tai reikštų, kad jos teisinė padėtis būtų pabloginta. Pagal BK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas turi teisę pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką nustatantį įstatymą tik tuo atveju, kai to prašoma paduotame skunde. Nesant tokio skundo, teismų sprendimai dėl A. B. nuteisimo nekeistini.

Dėl prašymo švelninti bausmę dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso

20. Nuteistojo V. J. gynėjo kasaciniame skunde argumentuojama, kad byloje yra pagrindas švelninti bausmę dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, pažymima, kad V. J. ilgą laiką buvo taikomos griežtos kardomosios priemonės, o bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka užtruko be pateisinamos priežasties. Šie argumentai atmestini. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas bausmių skyrimo klausimą, atsižvelgė į ilgą baudžiamojo proceso trukmę, ilgai taikytą kardomąją priemonę V. J. ir tai turėjo įtakos sprendimui skirti jam pagal BK 147 straipsnio 1 ir 2 dalis bausmes, nedaug mažesnes už sankcijose nustatytą bausmės vidurkį. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skirdama V. J. bausmę už perkvalifikuotą prekybos žmonėmis nusikalstamą veiką, vadovaujasi tokiu pat vertinimu kaip ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nenustatė pagrindo dar kartą svarstyti klausimą dėl bausmės švelninimo minėtu pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 4 d. nutartį.

V. J. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 2 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinti šią bausmę su bausmėmis, paskirtomis V. J. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams devyniems mėnesiams.

Į V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gegužės 25 d.

Ž. C. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d., 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiais paskirta ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartimi subendrinta bausme ir Ž. C. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams dviem mėnesiams ir 617,35 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsnio 1 dalimi, į Ž. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gegužės 25 d., taip pat bausmę, iš dalies atliktą pagal Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį, kuri buvo subendrinta Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutartimi.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas