2017-11-22 Nr. CB-10468-2-58-3-00053-2015-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. e3K-3-396-969/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00053-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.35

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energijos parkas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energijos parkas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešą konkursą paskelbusio subjekto atsakomybę už konkurso sąlygose pateiktos informacijos teisingumą, aiškinimo bei taikymo.

2. Ieškovė RUAB „Energijos parkas“ (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – atsakovė) 3 050 932,43 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą, 1 478 354,58 Eur negautų pajamų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2008 m. kovo 8 d. paskelbė viešąjį pirkimą – investicinį konkursą, kurio dalykas – Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo paslaugos, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, kuri gali būti panaudojama vietoje ar transportuojama (toliau – investicinis konkursas, ginčo konkursas). Šį investicinį konkursą laimėjo UAB „Naujoji šiluma“, ji 2008 m. rugsėjo 23 d. su atsakove pasirašė sutartį dėl Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymo, susitarė, kad projektui įgyvendinti įsteigs tikslinę įmonę (ieškovę), kuriai bus taikomi visi šioje sutartyje nustatyti įsipareigojimai ir su kuria bus sudaroma analogiška veiklos vykdymo sutartis.

4. Ieškovė (investuotoja) su atsakove 2009 m. kovo 17 d. sudarė sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią įsipareigojo vykdyti Kairių sąvartyno dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą bei savo lėšomis instaliuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, o pasibaigus Sutarties galiojimui visą dujų surinkimo įrangą perduoti investicijų gavėjai (atsakovei). Sutartyje taip pat nustatyta, kad investuotoja (ieškovė) mokės atsakovei 23 proc. dydžio pajamų (neatmetus PVM), gautų utilizuojant Kairių sąvartyno išskiriamas dujas, dalį.

5. Kartu su konkurso medžiaga potencialiems investuotojams buvo pateikta atsakovės užsakymu bendrovės „ENER-G Polska“ 2006–2007 m. atlikto susidarančių dujų kiekio tyrimo ataskaita. Ataskaitoje buvo nurodyta, kad pati efektyviausia Kairių sąvartyno dujų panaudojimo forma yra elektros gamyba, naudojant 800 kW pajėgumo elektros generatorių; dujų išgavimo sistemoje turi būti ne mažesnio kaip 1200 m3/val. pajėgumo dujų deglas.

6. Ieškovės teigimu, pradėjus vykdyti dujų išgavimą, paaiškėjo, kad maksimalus iš Kairių sąvartyno išsiskiriančių biodujų kiekis yra tik 85 Nm3/val. (170kW elektros energijos). Faktiškai išgaunamas biodujų kiekis per valandą yra daug mažesnis, nei buvo nurodyta atsakovės pateiktuose investicinio konkurso dokumentuose, ir nesiekia net minimalaus pateiktoje tyrimo ataskaitoje prognozuojamo dujų kiekio. Dėl šios neatitikties ieškovė nurodo patyrusi 3 050 932,43 Eur tiesioginių nuostolių ir negavusi 1 478 354,58 Eur pajamų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad bendrovės „ENER-G Polska“ atlikto tyrimo ataskaitoje nurodytas didžiausias įmanomas dujų energijos kiekis, todėl sutiko su atsakove, kad ieškovė klaidina proceso dalyvius, teigdama, jog ataskaitoje nustatyti minimalūs garantuoti sąvartyno dujų ir energijos gamybos kiekiai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad „faktinis dujų išgavimas nesiekia minimalaus tyrimo medžiagoje prognozuojamo dujų kiekio“, o tai patvirtina, kad, prieš pradėdama vykdyti Sutartį, ieškovė suvokė, jog iš Kairių sąvartyno išgautini dujų kiekiai yra ne garantuoti, bet prognozuotini, t. y. galimi.

9. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė analizavo tyrimo ataskaitą, prieinamomis priemonėmis tikrino jos teisingumą, naudodamasi ataskaitos duomenimis pagal atitinkamas matematines formules apskaičiavo dujų kiekį. Teismas pažymėjo, kad šalys neginčijo investicinio konkurso sąlygų, todėl ieškovės teiginius, jog ataskaitos išvados galbūt buvo neteisingos, atmetė kaip neturinčius pakankamo pagrindo.

10. Teismas nurodė, kad sudarydama Sutartį atsakovė negarantavo ieškovei jokio, net prognozuotino, dujų kiekio išgavimo iš Kairių sąvartyno. Atsakovė tik įsipareigojo ieškovei sudaryti visas sąlygas, būtinas veiklai vykdyti (Sutarties 3.2.1 punktas). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nors šią aplinkybę privalėjo įrodyti kaip savo reikalavimų pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

11. Teismo vertinimu, atsakovės patirtų nuostolių ir negautų pajamų apskaičiavimai pagrįsti tik jos prielaidomis, kuriomis teismas negali vadovautis priimdamas sprendimą (CPK 263 straipsnis).

12. Iš nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl nėra pagrindo konstatuoti jos kaltės; neįrodyta, kad ieškovė patyrė realios žalos ar nuostolių; menami neteisėti atsakovės veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su nurodoma žala, taigi neegzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai).

13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. sausio 19 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog uždarytame Kairių sąvartyne susidaro mažesni, nei buvo tikimasi, dujų kiekiai. Vertindama ieškovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, dėl kokių priežasčių galėjo išnykti planuotos išgauti dujos, kolegija nurodė, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 13 straipsnis). Ieškovė reikalavo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti, ar atsakovė, nustatydama investicinio konkurso sąlygas, žinojo apie Kairių sąvartyne susidarančius dujų kiekius, ar galėjo juos numatyti, ar privalėjo daryti įtaką dujų kiekių tyrimo eigai, ar galėjo užtikrinti, kad dujų kiekiai išliktų tokie, kokių tikėjosi ieškovė, teikdama konkurso pasiūlymą. Priežastys, dėl kurių galėjo išnykti ketintos išgauti dujos, nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas neturėjo pagrindo jų nagrinėti.

15. Kolegija įvertino ieškovės poziciją, kurios ji laikėsi šioje ir Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-97-901/2016, kad, rengdama investicinį pasiūlymą ir apsispręsdama dėl būtinųjų investicijų, ji išsamiai ir objektyviai įvertino konkurso medžiagoje pateiktus duomenis – atlikusi sustambintą patikrinamąjį sąvartyne susidarančių dujų kiekio skaičiavimą, nustatė, jog metinis išskiriamų sąvartyno dujų kiekis prieš sąvartyno uždarymą turėtų būti ne mažesnis kaip 4 620 000 m3 (šį kiekį patvirtino ir „ENER-G Polska“ atliktas fizinis dujų kiekio tyrimas), taip pat kad per trumpą pasiūlymų pateikimo terminą negalėjo atlikti išsamių dujų išteklių tyrimų siurbimo būdu, be to, būtų neprotinga reikalauti investuoti daugiau kaip 200 000 Lt (57 924 Eur) tam, kad būtų pertikrinti jau atlikto tyrimo rezultatai.

16. Kolegijos vertinimu, atsakovė, užsakiusi Kairių sąvartyne susidarančių dujų kiekio tyrimą, buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kiek tai būtina rengiant viešąjį pirkimą; ji neturėjo pagrindo netikėti ataskaitos duomenų pagrįstumu ar teisingumu; šių išvadų teisingumo UAB „Naujoji šiluma“ neginčijo. Priešingai, ieškovė nurodė, kad jos skaičiavimai patvirtino, jog per konkretų laiko tarpą turi būti išgaunamas ataskaitoje nurodytas dujų kiekis. Dėl to kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus pateikdama tikrovės neatitinkančią informaciją apie Kairių sąvartyne susidarančių biodujų kiekius.

17. Iš šios ir civilinės bylos Nr. 2-97-901/2016 duomenų kolegija nustatė, kad UAB „Naujoji šiluma“ pasiūlyme buvo nustatyta, jog bus įrengta 18 dujų surinkimo gręžinių, jie bus tarpusavyje sujungti vamzdynu, kurio pralaidumas – 350 m3/h, kompresorinės maksimalus našumas – 400 m3/h, bus įrengta kogeneracinė jėgainė, kurios elektros gamybos maksimalus našumas bus 600 kW/h, o šilumos gamybos našumas – 77 kW/h. Vykdydama projektą, ieškovė įrengė 50 dujų surinkimo gręžinių, kompresorinę, kurios maksimalus galingumas – 500 m3/h, dvi elektros gamybos jėgaines, kurių bendras našumas – 800 kW/h, ir dvi šilumos gamybos jėgaines, kurių bendras našumas – 806 kW/h.

18. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė garantavo investuotojui tam tikrus konkrečius dujų kiekius – jie nebuvo nustatyti nei konkurso sąlygose, nei Sutarties projekte. Šiuose dokumentuose taip pat nebuvo nustatytas atsakovės įsipareigojimas užtikrinti minimalų dujų kiekį; juose nurodytas tik maksimaliai įmanomas, prognozuotinas dujų kiekis. Kolegija pripažino įrodytomis atsakovės nurodytas aplinkybes, kad bendrovė „ENER-G Polska“ Kairių sąvartyno tyrimą atliko 2007 metų kovo–balandžio mėn., o ieškovė investicinę veiklą pradėjo tik 2011 m., t. y. praėjus 4 metams nuo tyrimo atlikimo, be to, atliekant tyrimą sąvartynas dar buvo neuždarytas ir tai galėjo turėti įtakos susidarančių dujų kiekiui. Dujų susidarymo procesas sąvartyne yra labai sudėtingas, priklauso nuo daugelio veiksnių, biodujų kiekį lemia objektyvios priežastys, kurios nepriklauso nuo atsakovės valios. Įrodymų, kurie paneigtų atsakovės poziciją, ieškovė nepateikė (CPK 185 straipsnis). Anot kolegijos, sudariusi Sutartį ieškovė prisiėmė riziką, kad sąvartyne neišsiskirs toks dujų kiekis, kuris galėtų užtikrinti pelningą įmonės veiklą; aplinkybė, kad nepasiteisino ieškovės lūkesčiai dėl vykdomo projekto, nepatvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumo.

19. Kolegija pripažino, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, jog atsakovė nesudarė visų būtinų sąlygų veiklai vykdyti, nesuteikė reikiamos informacijos, kaip tai nustatyta Sutarties 3.2.1, 3.2.2 punktuose, papildomame 2010 m. sausio 7 d. susitarime Nr. 1. Kolegijos vertinimu, ieškovės nuostolius lėmė ne atsakovės neteisėti veiksmai, o tai, kad ji pati neįvertino verslo rizikos.

20. Kolegija atsižvelgė į civilinėje byloje Nr. 2-97-901/2016 teismų padarytas išvadas, kad ieškovė vėlavo pateikti atsakovei techninį projektą, darbų grafiką, įrangos instaliavimo darbai nevyko sklandžiai, buvo įrengta daugiau gręžinių, nei nurodyta pradinio investuotojo (UAB „Naujoji šiluma“) komerciniame pasiūlyme, t. y. ne 18, o 50, įrengta galingesnė ir brangesnė įranga, šie pakeitimai nesuderinti su atsakove. Jų pagrindu kolegija konstatavo, kad ieškovė prisiėmė verslo riziką, jei projekto vykdymo metu Kairių sąvartyne išsiskirtų mažesni nei prognozuoti dujų kiekiai; ieškovės patirti nuostoliai atsirado ne dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo, o dėl pačios ieškovės veiksmų (investuotos skolintos ir iš paramos gautos lėšos, savo iniciatyva įrengta galingesnė įranga), tinkamai neįvertintos rizikos. Nenustačiusi atsakovės neteisėtų veiksmų, jų ir ieškovės patirtų nuostolių priežastinio ryšio, kolegija nevertino žalos dydžio ir jo pagrįstumo.

21. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą išreikalauti iš atsakovės papildomus įrodymus (1965–2007 m. ir vėliau į Kairių sąvartyną pristatytų atliekų apskaitos ataskaitas apie atliekų kiekį ir sudėtį; faktinius bendrovės „ENER-G Polska“ ataskaitoje minimų fizinių tyrimo darbų atlikimo duomenis, t. y. ar ir kas faktiškai 2006–2007 m. Kairių sąvartyne atliko fizinio dujų kiekio tyrimo darbus, ir minėtų darbų perdavimo–priėmimo aktus), nes šis prašymas neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis, 199 straipsnio 1 dalis), be to, būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, o tai prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams (CPK 7 straipsnis). Kolegija atmetė ir apeliacinės instancijos teismui pateiktą analogišką prašymą išreikalauti duomenis.

22. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui atsisakyti įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu bendrovę „ENER-G Polska“, nurodė, kad nebuvo pagrindo manyti, jog priimtas sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms; šios bendrovės įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu būtų buvęs perteklinis procesinis veiksmas, pažeidžiantis civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą; esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kuriame neteisėtus atsakovės veiksmus ieškovė grindė tuo, kad investicinio konkurso sąlygose buvo pateikta iš esmės klaidinga informacija apie Kairių sąvartyne galimus išgauti biodujų kiekius, dėl to ieškovė patyrė nuostolių. Teismai, siekdami įvertinti, ar organizuodama ginčo konkursą atsakovė tinkamai vykdė jai nustatytas pareigas ir neatliko neteisėtų veiksmų, privalėjo tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius. Investicinio konkurso sąvoka neapibrėžta jokiuose teisės aktuose; jis panašus į viešąjį pirkimą, tačiau nuo šio skiriasi esminiu požymiu – atlygintinumu; atsakovė konkurso laimėtojui nesiūlė jokio atlygio, priešingai, reikalavo iš jo atitinkamos pajamų dalies. Šis požymis patvirtina, kad investicinis konkursas yra konkursas dėl koncesijos suteikimo; toks aiškinimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014).

23.2. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme iki šiol tiesiogiai nėra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai, tačiau šių principų taikymas ir jų laikymasis koncesijos teisiniuose santykiuose buvo pripažintas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje, taip pat įtvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvoje Nr. 2014/23/ES „Dėl koncesijų suteikimo“. Teisingumo Teismas 2012 m. vasario 16 d. sprendime sujungtose baudžiamosiose bylose prieš Marcello Costa ir Ugo Cifone, bylų Nr. C-72/10 ir C-77/10, 73 punkte pažymėjo, kad pagrindinis skaidrumo principo, išplaukiančio iš lygybės principo, tikslas yra užtikrinti, jog bet kuris suinteresuotas subjektas, remdamasis visa atitinkama informacija, galėtų nuspręsti dalyvauti konkursuose, ir garantuoti, kad perkančioji organizacija neturėtų favoritų ir nesielgtų savavališkai; visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai. Kadangi pagrindinį (o dažniausiai ir vienintelį) koncesininko atlygį už investicijas sudaro galimybė gauti pajamų iš tam tikros veiklos, konkurso dėl koncesijos suteikimo sąlygoms taikytini aukščiausi aiškumo, tikslumo ir nedviprasmiškumo standartai, kad su jomis susipažinęs investuotojas galėtų objektyviai įsivertinti reikiamas investicijas bei galimą gauti naudą ir priimti pagrįstą sprendimą dalyvauti konkurse dėl koncesijos suteikimo ar ne. Šioje byloje sprendžiant dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (klaidingų duomenų pateikimo) turėjo būti vertinama jos veiksmų atitiktis skaidrumo principui, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad, pradėjus eksploatuoti sumontuotą įrangą, realūs biodujų išgavimo kiekiai keletą kartų skyrėsi nuo nurodytų prie konkurso sąlygų pridėtoje ataskaitoje (o vėliau skirsis keliolika ir net keliasdešimt kartų).

23.3. Investuotojo sprendimą dalyvauti konkurse ir teikti atitinkamą pasiūlymą būtų galima laikyti paties investuotojo rizika, jeigu konkurso sąlygose atsakovė nebūtų pateikusi jokių duomenų apie Kairių sąvartyne galimą išgauti biodujų kiekį. Tačiau, siekdama pritraukti potencialius investuotojus, atsakovė užsakė Kairių sąvartyne 2007–2027 m. galimo išgauti biodujų kiekio tyrimą. Teikdama konkurso pasiūlymą, UAB „Naujoji šiluma“ rėmėsi tik atsakovės pateiktais duomenimis, nes kitų duomenų apie Kairių sąvartyne galimas išgauti biodujas negalėjo gauti – tam nepakanka atlikti fizinę objekto apžiūrą, o atlikti biodujų tyrimus nebuvo galimybės tiek dėl didelės jų kainos, tiek dėl ilgos trukmės (ilgesnės nei Konkurso vykdymo laikas).

23.4. Tyrimo ataskaitoje buvo nurodyta, kad, tyrimą atlikusių specialistų nuomone, tyrimo laikas – 2 mėn. ir 22 dienos – buvo pakankamas „nustatyti tiksliai Kairių sąvartyne esančius ir būsimus sąvartyno dujų kiekius“. Ataskaitoje pateikti duomenys apie maksimaliai įmanomą sąvartyno dujų ir energijos gamybą, pamečiui prognozuojamą dujų ir energijos gavybą; taip pat pateikti rekomenduojami biodujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant jų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, įrangos reikalavimai. Dėl to teismų išvada, kad ataskaitoje buvo pateikti tik maksimalūs Kairių sąvartyne galimi išgauti biodujų kiekiai, neatitinka tikrovės.

23.5. Ieškovė sutinka, kad ji negalėjo tikėtis išgauti identišką, kaip nurodytas ataskaitoje, biodujų kiekį, ji (investuotoja) prisiėmė tam tikrų neatitikimų riziką, kurią turi įskaičiuoti į savo pasiūlymo kainą, tačiau išgaunamų dujų kiekio kelių ar keliolikos kartų neatitiktis dokumentuose nurodytiems duomenims negali būti pateisinama. Atsakovė konkurso dokumentuose pateikė konkrečius, realiu tyrimu pagrįstus duomenis, todėl ji negali būti visiškai neatsakinga už šių duomenų teisingumą. Jeigu teismai būtų tinkamai kvalifikavę ginčo teisinius santykius ir taikę koncesijos teisėje pripažįstamus principus, įskaitant skaidrumo principą, jie būtų turėję pagrindą pripažinti, kad pateikdama klaidingus duomenis atsakovė pažeidė skaidrumo principą.

23.6. Atsižvelgiant į viešojo pirkimo ir koncesijos panašumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010), dėl koncesijos principų pažeidimo pasekmių taikymo vadovautinasi viešųjų pirkimų bylose kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

23.7. Apeliacinės instancijos teismas supainiojo neteisėtų veiksmų ir kaltės civilinės atsakomybės sąlygas, netinkamai taikė CK 6.246, 6.248 straipsnius. Teismas atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvimą pateisino tuo, kad ji, užsakydama ataskaitą, buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, neturėjo pagrindo abejoti ataskaitos duomenų pagrįstumu ar teisingumu. Šios bei nutarties 14 punkte nurodytos aplinkybės, kurias turėjo nustatyti pirmosios instancijos teismas, yra ne neteisėtų veiksmų, bet kaltės elementas, todėl negalėjo daryti jokios įtakos sprendžiant atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo klausimą.

23.8. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, atmetus visus ieškovės procesinius prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir liudytojų apklausos, taip pat atsakovės prašymą įtraukti bendrovę „ENERG-Polska“ į bylą trečiuoju asmeniu. Pirmosios instancijos teismas nesudarė ieškovei galimybių įvykdyti CPK 178 straipsnyje jai priskirtą pareigą ir pagrįsti savo ieškinį įrodymais, kurių be teismo ji negalėjo gauti (nepagrįstai atsisakyta išreikalauti šios nutarties 21 punkte nurodytus duomenis, iš kurių ieškovė siekė įsitikinti, ar Kairių sąvartyne iš tikrųjų buvo deponuotas toks atliekų kiekis, koks nurodytas biodujų tyrimą atlikusiai bendrovei „ENER-G Polska“, taip pat ar tikrai fiziškai šis tyrimas buvo atliktas). Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino CPK 7 straipsnyje nustatytą proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principą ir neįvykdė pagrindinės jam priskirtos funkcijos – teisingumo vykdymo.

23.9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė pirmiau nurodytus procesinius ieškovės prašymus, atsisakė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dėl to pažeidė CPK 177, 178, 185, 189, 199 bei 322 straipsniuose nustatytas ieškovės procesines teises, išsamiai ir tinkamai neišnagrinėjo civilinės bylos.

24. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

24.1. Ieškovė neteisingai nurodo, kad ginčo Sutartis yra koncesijos sutartis (Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), nes pagal ją vykdoma veikla nepatenka į Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiklų sąrašą – sąvartynuose susidarančių biodujų panaudojimas elektrai ir (ar) šilumai gaminti nėra atliekų naudojimo, perdirbimo ar tvarkymo veikla, reglamentuota Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme. Sutartis yra mišri, joje yra atskirų rūšių sutarčių elementų, ji sudaryta viešo konkurso, paskelbto pagal CK 6.947 straipsnio, o ne Koncesijų įstatymo, reikalavimus, būdu.

24.2. Byloje kilusio ginčo esmė yra ne procedūrų ir tam tikrų principų, kurių privaloma laikytis skelbiant ir vykdant konkursą, pažeidimas, o ginčo šalių elgesio prieš Sutarties sudarymą ir ją vykdant vertinimas. Ieškovei įrodinėjant atsakovės veiksmų neteisėtumą dėl pateiktos klaidinančios informacijos, atsakovės elgesys iki Sutarties sudarymo turi būti vertinamas pagal CK 6.163 straipsnį, t. y. ar ji buvo sąžininga ir atskleidė visą jai žinomą informaciją, reikšmingą sandoriui sudaryti. Teismai nenustatė, kad atsakovės elgesys vykdant konkursą (iki Sutarties sudarymo) būtų buvęs nesąžiningas, kad atsakovė pateikė ieškovei klaidingą informaciją, kuria tikėdama ieškovė sudarė neva jai nenaudingą sandorį.

24.3. Biodujų kiekio ir kitimo dinamikos objektyviai nustatyti neįmanoma, todėl visi dujų susidarymo kiekiai yra tik prognozuotini, o pasiūlymą teikiantis savo veiklos profesionalas privalo tai žinoti ir įvertinti. Bendrovės „ENER-G Polska“ tyrimo ataskaita buvo parengta daug anksčiau, nei įvyko konkursas; biodujos iš neuždaryto sąvartyno garavo į orą, o biologiškai skaidžios medžiagos iro, taip sumažėjo galimybė joms kauptis uždarius sąvartyną. Atsakovė ikisutartiniuose santykiuose elgėsi sąžiningai, 2009 m. rugsėjo 15 d. raštu išreiškė susirūpinimą dėl projekto įgyvendinimo laiku, informavo, kad skelbdama investicinį konkursą pateikė prognozuojamus tyrimus, o ieškovė, atsakydama į šį raštą patvirtino, jog pati sumodeliavo Kairių sąvartyno biodujų kiekio dinamiką ir taip prisiėmė visą verslo riziką.

24.4. Teismai, nagrinėdami ieškinį ir ieškovės apeliacinį skundą, tinkamai aiškino ir taikė civilinės atsakomybės taikymo sąlygas reglamentuojančias teisės normas, todėl teisingai bei pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl atsakovės sutartinių ar kitokių įsipareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo), todėl teismai neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus. Tariamai patirtą žalą ieškovė įrodinėjo remdamasi prielaidomis.

24.5. Teismai nepažeidė kasaciniame skunde nurodytų proceso teisės normų. Ieškovės prašymas išreikalauti iš atsakovės šios nutarties 21 punkte nurodytus įrodymus buvo atmestas pagrįstai, nes neatitiko įrodymų sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis, 199 straipsnio 1 dalis), be to, tokių įrodymų išreikalavimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą ir tai prieštarautų proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principams.

24.6. Ieškovės pozicija dėl bendrovės „ENER-G Polska“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra nenuosekli – atsakovei pirmosios instancijos teisme pareiškus tokį prašymą, ieškovė su juo nesutiko, nurodė, kad šios bendrovės pozicija būtų šališka ir išimtinai palanki atsakovei, tačiau teikdama apeliacinį ir kasacinį skundus ieškovė jau ginčijo tokį teismo atsisakymą. Atsakovė dėl teismo atsisakymo įtraukti į bylą bendrovę „ENER-G Polska“ jokių pretenzijų nereiškė, sutinka, kad šios bendrovės įtraukimas į bylą būtų buvęs perteklinis procesinis veiksmas, dėl kurio galėjo būti nepagrįstai užvilkintas bylos procesas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl investicinio konkurso paskelbimą ir vykdymą reglamentuojančių teisės normų

25. Paskelbiant investicinį konkursą galiojusio Koncesijų įstatymo (2006 m. liepos 11 d. įstatymo redakcija) 2 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad koncesija – vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal Koncesijų įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką.

26. Suteikiančioji institucija – institucija, kuri pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus, nustatytus Lietuvos Respublikos teisės aktų, yra atsakinga už atitinkamas funkcijas ar veiklos sritis, kurios gali būti įgyvendinamos ir užtikrinamos suteikiant koncesijas: tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, – kai koncesija suteikiama valstybės vardu, arba savivaldybės vykdomoji institucija, – kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldybės vardu (Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

27. Koncesijos sutarties dalykas yra apibrėžtas Koncesijų įstatymo 3 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, vadovaujantis koncesijos sutartimi, koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, arba teikti viešąsias paslaugas šiose srityse: 1) energetikos <...>; <...> 5) atliekų naudojimo, perdirbimo ir tvarkymo, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme; <...>. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) 2 straipsnio 6 dalį atliekų naudojimas – atliekų tvarkymo būdas, nurodytas šio įstatymo 2 priede. Vienas iš Atliekų tvarkymo įstatymo 2 priede reglamentuotų atliekų naudojimo būdų – naudojimas kurui arba kitais būdais energijai gauti (R1).

28. Koncesijų suteikimo tvarka apibrėžta Koncesijų įstatymo III skyriuje. Koncesijos suteikiamos atviro viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, reglamentuotus Koncesijų įstatymo III skyriaus trečiajame skirsnyje, kai koncesijos gali būti suteikiamos be konkurso (Koncesijų įstatymo 6 straipsnis).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, jo pagrindu daro išvadą, kad sutartis gali būti kvalifikuojama kaip koncesijos sutartis tuo atveju, jeigu ji atitinka Koncesijų įstatyme nustatytus reikalavimus dėl koncesijos sutarties subjektų, dalyko, sudarymo (koncesijos suteikimo) tvarkos ir kt.

30. Nagrinėjamos bylos atveju nėra duomenų, kurių pagrindu atsakovė galėtų būti laikoma suteikiančiąja institucija Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, taip pat nepateikta įrodymų, kad Sutartyje nurodytos ieškovės teisės jai buvo suteiktos Koncesijų įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ginčo šalių Sutarties kvalifikuoti kaip koncesijos sutarties ir, sprendžiant dėl šios Sutarties šalių teisių ir pareigų turinio, taikyti Koncesijų įstatymą.

31. Pažymėtina, kad ieškovė kaip savo reikalavimų pagrindu nesirėmė aplinkybe ir neįrodinėjo, kad Sutartyje nustatyta teisė eksploatuoti Kairių sąvartyno atliekų išskiriamas dujas energijai gaminti galėjo būti suteikta išimtinai tik Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad klausimas dėl to, ar pirmiau nurodyta teisė ieškovei pagrįstai buvo suteikta ne pagal Koncesijų įstatymą, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

32. Savo kasaciniame skunde ieškovė atsakovės pareigą atlyginti žalą kildina iš koncesijos sutartims taikytino skaidrumo principo, kurį aiškina kaip apimantį atsakovės pareigą prisiimti atsakomybę dėl skelbime apie konkursą nurodytų prognozuojamų dujų gavybos apimčių neatitikties faktinėms dujų gavybos apimtims. Tai reiškia, kad ieškovės argumentų, susijusių su ginčo konkurso teisiniu kvalifikavimu ir atitinkamų teisės normų taikymu, tikslas – pagrįsti, kad pareikštam reikalavimui taikytinas skaidrumo principas.

33. Pažymėtina, kad skaidrumo principas glaudžiai susijęs tiek su viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principais, tiek su bendruoju sąžiningumo imperatyvu, todėl nėra pagrindo spręsti apie tik koncesijos santykiams būdingą skaidrumo principo išskirtinumą. Šiuo aspektu kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad jei teisės akte nustatyta, jog perkančioji organizacija konkurso procedūrų metu ir sudarydama sutartį laikosi skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir racionalaus lėšų panaudojimo principų, jų turinys dėl šių santykių reikšmės visuomenei iš esmės (bet nepaneigiant ir jų skirtumų) neturėtų skirtis nuo viešųjų pirkimų principų (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014). Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad tokiu atveju kaip nagrinėjamoje byloje, kai iškyla ginčas dėl viešo konkurso sąlygos atitikties faktinei realybei, paaiškėjusiai sutarties vykdymo metu, sprendžiama ne dėl skaidrumo principo aiškinimo ir taikymo, vertinant, kad konkurso sąlygos aiškios, jos sudarė sąlygas pateikti pasiūlymus, o dėl konkursą paskelbusio subjekto atsakomybės už vėliau paaiškėjusį konkurso sąlygų ydingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgiant į tai, aiškinant ir taikant skaidrumo principą, nėra esminio skirtumo, ar ginčo konkursas laikytinas koncesija ar kitu viešu konkursu, reguliuojamu CK XLIX skyriaus ar kitų teisės aktų nuostatomis.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas dėl investicinio konkurso vykdymo, Sutarties sudarymo, konstatuoja, kad tarp bylos šalių susiklostė viešo konkurso teisiniai santykiai, reglamentuojami CK 6.947–6.952 straipsniuose. Ginčo šalims taip pat taikytinos CK 6.163 straipsnyje, nustatančiame šalių pareigas esant ikisutartiniams santykiams, įtvirtintos taisyklės, be kita ko, pareiga atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje sprendžia dėl informacijos, pateiktos vykdant viešą konkursą vienos šalies kitai šaliai iki sutarties sudarymo, teisinio vertinimo ir šios informacijos galimos neatitikties tikrovei, paaiškėjusios vykdant sutartį, pasekmių.

35. Remiantis CK 6.947 straipsnio 2 dalimi, paskelbiant konkursą turi būti išdėstyta užduotis, jos įvykdymo terminas, atlyginimo (premijos) dydis ar suteikiama speciali teisė, darbų ar projektų pateikimo vieta, jų įvertinimo tvarka ir laikas, taip pat gali būti nurodytos ir kitos konkurso sąlygos. Taigi įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta viešą konkursą skelbiančio asmens prievolė nurodyti konkrečias sąlygas, susijusias su konkurso dalyko charakteristikomis. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme nedraudžiama asmeniui to padaryti savanoriškai – t. y. konkurso sąlygose nurodyti (asmens nuomone) reikalingas konkurso dalyko charakteristikas. Tokiu atveju, jeigu asmuo savanoriškai prisiima ikisutartinę prievolę atskleisti kitai šaliai tam tikrą informaciją, kurios atskleidimas, remiantis įstatymu, nėra privalomas, tai asmuo tokią prievolę turi vykdyti tinkamai – suteikti teisingą, tikrovę atitinkančią informaciją, kad, jos pagrindu priimdama sprendimą dalyvauti konkurse ir prisiimdama visas su tuo susijusias rizikas, kita būsimo sandorio šalis tai galėtų daryti pamatuotai. Toks konkurso rengėjo prievolės turinys išplaukia iš potencialių konkurso dalyvių teisinių lūkesčių dėl šios informacijos tikrumo.

36. Jeigu konkurso sąlygose pateikiama trečiųjų asmenų surinkta ar parengta informacija, sprendžiant dėl atsakomybės už jos tikrumą (teisingumą), pagal analogiją taikytinas CK 6.257 straipsnis, pagal kurį skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Bet kokiu atveju būtent viešo konkurso rengėjas atsakingas potencialiems ar faktiniams tokio konkurso dalyviams dėl jiems pateikiamos informacijos tikrumo, nes ji gali lemti ne tik jų apsisprendimą varžytis dėl viešo konkurso laimėjimo, bet, kaip ir nagrinėjamoje byloje, ir finansinę naštą vykdant sutartinius įsipareigojimus (žr. pagal analogiją pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015). Tokia konkurso rengėjo prievolė įsitikinti skelbiamos informacijos tikrumu ir atsakomybė už jos neatitiktį realybei taip pat suponuoja jo pareigą konkurso dalyviams kaip įmanoma labiau išviešinti trečiųjų asmenų indėlį (prisidėjimą) rengiant viešo konkurso sąlygas, be kita ko, nurodant galimas tokios informacijos pasitvirtinimo rizikas (jei tokių esama).

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau pateiktus išaiškinimus, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: jeigu viešą konkursą vykdantis asmuo, paskelbdamas apie konkursą, nurodo tam tikras sąlygas, susijusias su konkurso dalyku (įskaitant sąlygas, tiesiogiai nenurodytas CK 6.947 straipsnio 2 dalyje), šios sąlygos tampa konkurso sąlygų sudedamąja dalimi, už kurių tikrumą atsako konkursą vykdantis asmuo. Ši taisyklė paprastai taikytina ir tais atvejais, jei konkursą vykdantis asmuo, skelbime apie konkursą nurodydamas tam tikras sąlygas, remiasi kitų subjektų jam pateikta informacija (CK 6.257 straipsnis).

38. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, remdamiesi vien tuo pagrindu, jog ieškovė, sudariusi Sutartį, prisiėmė riziką, kad sąvartyne neišsiskirs toks dujų kiekis, kuris galėtų užtikrinti pelningą įmonės veiklą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismų išvada yra nepagrįsta.

39. Iš konkurso sąlygų matyti, kad atsakovė į jas įtraukė tam tikrą informaciją apie konkurso dalyko charakteristikas, konkrečiai – sąvartyne esančių dujų kiekį ir prognozuojamas jų gavybos apimtis. Tokia išvada darytina remiantis investicinio konkurso sąlygų nuostatomis:

39.1. konkurso sąlygų 2 dalyje nurodyta, kad investicinio konkurso dalykas – Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo paslaugos, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, kuri gali būti panaudojama vietoje arba transportuojama;

39.2. konkurso sąlygų 5.13 punkte nurodyta, kad, apskaičiuodamas pasiūlymo kainą, dalyvis turi įvertinti dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant jų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, technikos instaliavimo ir jos eksploatavimo per visą sutarties galiojimo laikotarpį kaštus;

39.3. investicinio konkurso dalyko savybės, apimtys ir kiti techniniai reikalavimai nustatyti pateiktoje investicinio konkurso dalyko charakteristikoje (konkurso sąlygų 2 priedas). Šios II.2 dalyje „Reikalavimai procesams ir technikai“, be kita ko, nurodyta, kokio galingumo turi būti deglas (1200 m3/val.);

39.4. prie charakteristikos kaip dokumentas, apibūdinantis investicinio konkurso dalyką, pridėta Kairių sąvartyno dujų tyrimo ataskaita (III.2 priedas). Ataskaitoje, bet kitų nuostatų, nurodyta, kad 2006–2007 metais buvo atliktas išsamus dujų išteklių įvertinimas, siekiant nustatyti esamas sąvartyno dujų išsiskyrimo apimtis; tyrimas truko du mėnesius ir 22 dienas, rengėjų nuomone, tai pakankamas laiko tarpas nustatyti tiksliai Kairių sąvartyne esančius ir būsimus sąvartyno dujų kiekius (4 punktas); atlikus dujų išteklių matavimus, buvo sulyginti gauti duomenys su teoriniu Kairių sąvartyno dujų susidarymo modeliu ir atlikus atitinkamas korekcijas buvo gautas prognostinis Kairių sąvartyno dujų susidarymo 20 metų modelis (5 punktas); bendras dujų kiekis (su 50 proc. metano), kuris bus pagamintas iki 2030 m. Kairių sąvartyne, turėtų siekti 82,28 mln. m3 (6.2 punktas); per metus dujų (su 50 proc. metano) kiekis bus lygus: 2007 m. – 7,73 mln. m3, 2017 m. – 3,08 mln. m3 ir 2027 m. – 1,3 mln. m3 (6.2 punktas);

39.5. Ataskaitoje pateiktose rekomendacijose dėl galimo Kairių sąvartyno dujų panaudojimo pažymėta, kad atliktas dujų tyrimas yra reprezentatyvus ir leidžia tiksliai prognozuoti būsimus dujų kiekius ir sudėtį, Kairių sąvartyno dujų kiekio pakanka vykdyti ekonomiškai pagrįstą dujų utilizavimą, verčiant dujas į elektros ir šilumos energiją. Ataskaitos rengėjos bendrovės „ENER-G Polska“ nuomone, pati efektyviausia Kairių sąvartyno dujų panaudojimo forma yra elektros gamyba, panaudojant 800 kWe pajėgumo elektros generatorių. Rekomendacijose taip pat nurodyta, kokie turėtų būti dujų išgavimo sistemos (7.1 punktas) ir elektros gamybos įrangos (7.2 punktas) parametrai.

40. Prie ataskaitos yra pridėti duomenys apie maksimaliai įmanomus jėgainės pajėgumus (kW per valandą) (2 lentelė), maksimaliai įmanomą sąvartyno dujų ir energijos gamybą (3 lentelė), prognozuojamą dujų ir energijos gavybą (5 lentelė), pateiktas maksimaliai įmanomos energijos gamybos Kairių sąvartyne grafikas (1 grafikas), prognozuojamos energijos gamybos Kairių sąvartyne grafikas (2 grafikas), per metus pagaminamos elektros energijos kiekio (kW) grafikas (3 grafikas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovės konkurso sąlygose pateikta informacija apie konkurso dalyko charakteristikas (dujų kiekį ir prognozuojamas gavybos apimtis) buvo suformuluota pakankamai aiškiai ir tiksliai.

41. Nors tyrimo ataskaitoje, kuri yra konkurso sąlygų dalis, sąvartyno dujų susidarymo 20 metų modelis įvardytas kaip „prognostinis“, o ataskaitos priede pateikti duomenys apie „prognozuojamą“ energijos gamybą Kairių sąvartyne (5 lentelė, 2 grafikas), tačiau nei tyrimo ataskaitoje, nei konkurso sąlygose nėra išlygų dėl nepakankamo tyrimo reprezentatyvumo ar tikslumo. Priešingai, atsižvelgiant į konkurso sąlygų 5.13 punktą nenustatyta, kad, apskaičiuodami konkurso pasiūlymo kainą, konkurso dalyviai turėtų papildomai įvertinti dujų kiekį sąvartyne ir (ar) galimą jų gavybos apimtį.

42. Aptartos konkurso sąlygos suponuoja išvadą apie jų patikimumą, neteikia pagrindo konkurso dalyviams abejoti ja ar joje nurodytomis konkurso dalyko charakteristikomis, savo kaštais tikrinti tyrimo išvadų atitiktį tikrovei. Aptartose konkurso sąlygose pateikta informacija laikytina esmine potencialiems konkurso dalyviams (tarp jų – ir ieškovei) apsisprendžiant dėl konkurso pasiūlymo pateikimo ir dėl jo turinio (taip pat ir siūlomos kainos) nustatymo.

43. Teisėjų kolegija, išdėstytas aplinkybes vertindama pagal šios nutarties 37 punkte suformuluotą taisyklę, konstatuoja, kad atsakovė, savo iniciatyva nuspręsdama į konkurso sąlygas įtraukti konkurso dalyko charakteristikas, prisiėmė atsakomybę dėl tokios informacijos galimos neatitikties objektyviai tikrovei; šios išvados nekeičia aplinkybė, kad atsakovė rėmėsi kito asmens – bendrovės „ENER-G Polska“ – parengta informacija – tyrimo ataskaita. Dėl to, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovės nurodytos konkurso dalyko charakteristikos buvo neteisingos, tai sudarytų pagrindą konstatuoti jos civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, kurie pasireikštų klaidingos informacijos, turėjusios esminę reikšmę ieškovei apsisprendžiant dėl dalyvavimo konkurse ir pasiūlymo turinio, pateikimu konkurso dalyviams (tarp jų – ir ieškovei). Esminė faktinė aplinkybė, kuri turi būti nustatyta vertinant atsakovės veiksmų (ne)teisėtumą ir jos kaltės (ne)buvimą, yra konkurso sąlygose nurodyto dujų kiekio ir dujų gavybos apimčių (ne)atitiktis tikrovei.

44. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė iki šiol išgavo mažiau dujų, nei konkurso sąlygose nurodyti prognozuojami išgautinų dujų kiekiai. Tačiau vien ši aplinkybė savaime neteikia pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę – tam būtina nustatyti, kad konkurso sąlygose nurodyti duomenys apie dujų kiekį ir prognozuojamos dujų gavybos apimtys buvo neteisingos jų paskelbimo momentu.

45. Pažymėtina, kad skirtumas tarp konkurso sąlygose prognozuojamų dujų gavybos apimčių ir ieškovės realiai išgaunamo dujų kiekio gali susidaryti dėl skirtingų priežasčių:

45.1. dėl to, kad konkurso sąlygose nurodyti duomenys apie dujų kiekį ir nuo jo priklausančias prognozuojamos dujų gavybos apimtis buvo neteisingi jų paskelbimo momentu – tokiu atveju spręstina dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir jos kaltės;

45.2. dėl to, kad konkurso sąlygose nurodyti duomenys apie dujų kiekį ir nuo jo priklausančias prognozuojamos dujų gavybos apimtis buvo teisingi jų paskelbimo momentu, tačiau pakito iki ieškovei pradedant eksploatuoti dujų išteklius:

45.2.1. dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių – tokiu atveju vertintina ieškovės veiksmų (neveikimo) įtaka sumažėjusiai dujų gavybai ir nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bei jos kaltės;

45.2.2. dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių – tokiu atveju spręstina dėl atsakovės kaltės, tačiau kitu, nei nurodytas ieškinyje, pagrindu (ne dėl neteisingos informacijos pateikimo konkurso dokumentuose, bet dėl sąvartyne buvusio dujų kiekio neišsaugojimo iki Sutarties įgyvendinimo pradžios);

45.3. dėl to, kad konkurso sąlygose nurodyti duomenys apie dujų kiekį ir nuo jo priklausančias prognozuojamos dujų gavybos apimtis buvo teisingi jų paskelbimo momentu, tačiau pakito ieškovei pradėjus eksploatuoti išteklius:

45.3.1. dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių – tokiu atveju vertintina ieškovės veiksmų (neveikimo) įtaka dujų gavybos apimčių pokyčiui ir nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo ir kaltės;

45.3.2. dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių – tokiu atveju, nustačius, kad dujų gavybos apimčių sumažėjimo priežastys susijusios su atsakove, spręstina dėl atsakovės kaltės, tačiau kitu, nei nurodytas ieškinyje, pagrindu (dėl žalos, padarytos pakenkiant ieškovės eksploatuojamiems ištekliams).

46. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl skirtumo tarp konkurso sąlygose nurodytų dujų gavybos apimčių ir ieškovės realiai išgaunamo dujų kiekio susidarymo priežasčių, svarbu įvertinti ne tik atsakovės konkurso sąlygose nurodytų duomenų apie dujų kiekį ir prognozuojamų dujų gavybos apimčių teisingumą šios nutarties 45 punkte nurodytais aspektais, bet ir teismų nustatytas aplinkybes, kad ieškovė, teikdama Kairių sąvartyno išskiriamų dujų surinkimo ir utilizavimo paslaugas, veikė ne pagal konkurso sąlygų reikalavimus ir Sutarties nuostatas.

47. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė vėlavo pateikti atsakovei techninį projektą, darbų grafiką, įrangos instaliavimo darbai nevyko sklandžiai, buvo įrengta ne 18 dujų surinkimo gręžinių (kaip buvo nurodyta UAB „Naujoji šiluma“ konkurso pasiūlyme), bet 50, įrengta galingesnė ir brangesnė įranga (kompresorinės maksimalus našumas nuo 400 m3/h padidintas iki 500 m3/h, vietoj kogeneracinės jėgainės, kurios elektros gamybos maksimalus našumas – 600 kW/h, o šilumos gamybos našumas – 77 kW/h, įrengtos dvi elektros gamybos jėgainės, kurių bendras našumas – 800 kW/h, ir dvi šilumos gamybos jėgainės, kurių bendras našumas – 806 kW/h), šių pakeitimų nesuderinant su atsakove. Dujų surinkimo ir utilizavimo, paverčiant dujų energiją į naudingą elektros ir (ar) šilumos energiją, technika iki Sutarties 3.1.1 punkte nurodytos datos (2010 m. gruodžio 31 d.) nebuvo instaliuota; 2011 m. sausio 7 d. šalių susitarimu investuotojos įsipareigojimų įvykdymo terminas pratęstas iki 2011 m. balandžio 30 d.; darbai užbaigti ir priimti 2011 m. balandžio 22 d. Neatmestina, kad pirmiau nurodytos aplinkybės galėjo daryti įtaką priežastims, dėl kurių egzistuoja skirtumas tarp konkurso sąlygose nurodytos prognozuojamos dujų gavybos ir ieškovės realiai išgaunamų dujų kiekio.

48. Bylą nagrinėję teismai neištyrė teisiškai reikšmingų aplinkybių – nenustatė priežasties (ar priežasčių), dėl kurių atsirado skirtumas tarp konkurso sąlygose nurodytų prognozuojamų dujų gavybos apimčių ir ieškovės realiai išgaunamų dujų kiekio. Todėl darytina išvada, kad nebuvo atskleista bylos esmė.

49. Kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustato, o sprendžia tik su teisės taikymu susijusius klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio, byloje nesant įvertintų visų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti reikalingų įrodymų, byla negali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis). Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintini, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 360 straipsnis).

50. Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas, be kita ko, turėtų: pirma, nustatyti priežastis, dėl kurių susidarė konkurso sąlygose nurodytų dujų gavybos apimčių ir ieškovės realiai išgaunamų dujų kiekio skirtumas, bei, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, spręsti dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo ir jos kaltės (ne)buvimo, antra, nustatęs atsakovės veiksmų neteisėtumą ir kaltę – spręsti, ar buvo padaryta žalos (kokio dydžio), ar egzistuoja neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys, trečia, jeigu būtų nustatyta daugiau negu viena dujų kiekio sumažėjimo priežastis ir dėl jų būtų atsakingos abi ginčo šalys – spręsti dėl galimybės taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas.

51. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kaip bylos šalims turėtų būti paskirstyta įrodinėjimo našta – nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad buvo išgauti mažesni, nei nurodyti konkurso sąlygose, faktiniai dujų gavybos kiekiai, sudaro pagrindą preziumuoti, kad konkurso sąlygose nurodytų dujų gavybos apimčių ir ieškovės realiai išgaunamų dujų kiekio skirtumas susidarė dėl tos priežasties, kad konkurso sąlygose nurodyti duomenys apie dujų kiekį ir (arba) prognozuojamas dujų gavybos apimtis jų paskelbimo momentu buvo neteisingi. Ši prezumpcija gali būti paneigta atsakovei, be kita ko, įrodžius, kad ieškovės išgaunamų dujų kiekio ir konkurso sąlygose nurodyto prognozuojamo dujų gavybos kiekio skirtumas susidarė dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių arba dėl sąvartyno dujų kiekio (lyginant su nurodytu konkurso sąlygose) sumažėjimo dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, turi įrodyti ta šalis, kuri jomis remiasi (CPK 178 straipsnis).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

52. Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismai nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą įtraukti bendrovę „ENER-G Polska“ į bylą trečiuoju asmeniu. Šis ieškovės argumentas pripažintinas pagrįstu.

53. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017, 22 punktas).

54. Asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015).

55. Nagrinėjamoje byloje teismai atmetė atsakovės prašymą įtraukti bendrovę „ENER-G Polska“ į bylą trečiuoju asmeniu, nurodydami, kad nėra pagrindo spręsti, jog priimtas sprendimas gali turėti įtakos šios bendrovės teisėms ir pareigoms. Kolegijos vertinimu, tokią išvadą teismai padarė tinkamai neidentifikavę materialaus teisinio santykio, siejančio bendrovę „ENER-G Polska“ ir šio ginčo šalis.

56. Bendrovė „ENER-G Polska“ parengė tyrimo ataskaitą, kurioje nurodytus duomenis apie dujų kiekį ir prognozuojamas dujų gavybos apimtis atsakovė įtraukė į savo organizuojamo konkurso sąlygas, ir jų pagrindu ieškovė pateikė konkurso pasiūlymą. Minėta, kad už ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumą tretiesiems asmenims (taip pat ir ieškovei) atsako atsakovė (CK 6.257 straipsnis). Tačiau ši aplinkybė ataskaitos rengėjos neatleidžia nuo atsakomybės ataskaitos užsakovei (atsakovei) už ataskaitoje nurodytų duomenų teisingumą – tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad tyrimo ataskaitoje nurodyti duomenys apie dujų kiekį ir prognozuojamas dujų gavybos apimtis buvo neteisingi jų paskelbimo momentu, atsakovė, atlyginusi ieškovei šios patirtą žalą, galėtų reikšti atitinkamą regresinį reikalavimą ataskaitos rengėjai bendrovei „ENER-G Polska“.

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad teismai netinkamai taikė CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai atsisakė įtraukti bendrovę „ENER-G Polska“ į bylą trečiuoju asmeniu. Nustatytas proceso teisės normų pažeidimas turės būti ištaisytas pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo.

58. Teisėjų kolegija nurodo, kad kiti kasacinio skundo argumentai (be kita ko, dėl ieškovės prašymo išreikalauti įrodymus atmetimo nepagrįstumo) nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, todėl šioje nutartyje dėl jų nepasisakoma (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą atsakovė turėjo 580,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 11,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

60. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė

Gediminas Sagatys