Legislator Case Law & Legislation
5575a218-34af-4191-a97d-ec2c414ffa5d AI generated

5575a218-34af-4191-a97d-ec2c414ffa5d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 5575a218-34af-4191-a97d-ec2c414ffa5d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2015 m. vasario 10 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, sekretoriaujant Linai KeleviÅ¡ienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui M. K., ieÅ¡kovo atstovei advokato padėjėjai Neringai Å alčiuvienei,atsakovo Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per jos filialÄ Lietuvoje, atstovui advokato padėjėjui Simonui Makrickui,trečiajam asmeniui M. S. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

Legislator headnote

AI generated

5575a218-34af-4191-a97d-ec2c414ffa5d · Vilniaus miesto apylinkės teismas:                           IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.             Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d. apie 23.00 val. kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis (toliau – eismo įvykis), kurio metu susidÅ«rė ieÅ¡kovo vairuojamas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Audi A6), su trečiojo asmens M. S. V. vairuojamu automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Toyota Avensis) (1 t., b.l. 10).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2015 m. vasario 10 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, sekretoriaujant Linai KeleviÅ¡ienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui M. K., ieÅ¡kovo atstovei advokato padėjėjai Neringai Å alčiuvienei,atsakovo Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per jos filialÄ Lietuvoje, atstovui advokato padėjėjui Simonui Makrickui,trečiajam asmeniui M. S. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

K. ieÅ¡kinį atsakovui Europos bendrovei „ERGO Insurance SE“, veikiančiai per jos filialÄ Lietuvoje, dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, tretieji asmenys byloje – M. S. V., „BTA Insurance Company" SE, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kininiu reikalavimu praÅ¡ydamas teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 11 270 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, bei nustačius, kad senaties terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti praleistas, jį atnaujinti.

Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d. apie 23.00 val. kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis (toliau – eismo įvykis), kurio metu buvo apgadintas ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad kaltę dėl eismo įvykio pripažino automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. S. V.. Paaiškino, kad automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinei atsakomybei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu deklaruoto eismo įvykio metu buvus apdraustai atsakovo, pastarajam buvo pateiktas pranešimas apie eismo įvykį su prašymu atlyginti patirtus nuostolius.

Teigė, kad atsakovas 2011 m. spalio 13 d. praneÅ¡imu informavo, kad draudimo iÅ¡moka nebus iÅ¡mokėta. Nurodė, kad nesutinkant su atsakovo 2011 m. spalio 13 d. praneÅ¡imu, 2011 m. spalio 19 d. atsakovui buvo pateikta papildoma pretenzija su praÅ¡ymu perskaičiuoti draudimo iÅ¡mokÄ arba per penkias dienas pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ , tačiau atsakovas 2011 m. lapkričio 15 d. praneÅ¡imu informavo, kad pagal atsakovo kreipimÄ si yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo metu jau yra įsiteisėjęs ieÅ¡kovo atžvilgiu priimtas Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. iÅ¡teisinamasis nuosprendis, jis pakartotinai kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau atsakovas 2013 m. rugpjūčio 28 d. praneÅ¡imu informavo, kad Å¡io praÅ¡ymo netenkins.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas atsisako mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nepagrįstai, dėl ko ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ymas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai atsiradusius dėl įvykusio eismo įvykio nuostolius (1 t., b.l. 1-9). Atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį bei priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime atsakovas patvirtino aplinkybę, jog eismo įvykio metu buvo sudaręs automobilio Toyota Avensis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį bei apdraudęs Å¡ių valdytojų civilinę atsakomybę. Nurodė, kad atsakovas draudimo iÅ¡mokÄ dėl eismo įvykio atsisakė iÅ¡mokėti, kadangi, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo automobilis buvo sugadintas ne ieÅ¡kovo ir M. S. V. nurodytomis aplinkybėmis. Teigė, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje pateikta nepriklausomo eksperto iÅ¡vada bei baudžiamosios bylos Nr. 1-20-813/2013 medžiaga. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsakovas neturi.

Teigė, kad įvertinus aplinkybes, kad ieÅ¡kovas apie atsisakymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ informuotas jau 2011 m. spalio 13 d., o ieÅ¡kinys teismui pareikÅ¡tas tik 2013 m. spalio 4 d., laikytina esant akivaizdžiai praleistam vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminui, dėl ko ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, atsakovo teigimu, atmestinas ir Å¡iuo pagrindu. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas nesutinka ir su ieÅ¡kovo apskaičiuotu žalos dydžiu, kadangi atsakovo darbuotojai, turintys turto vertinimo žinių, apskaičiavo žalos dydį dėl įvykusio eismo įvykio buvus 5 610,87 Lt (1 t., b.l. 69-72).

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company" SE pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame prašė teismo ieÅ¡kinį atmesti ir trečiojo asmens naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo palaiko atsakovo iÅ¡dėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad atlikus tyrimÄ buvo nustatyta, kad automobilių Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai negalėjo bÅ«ti padaryti deklaruoto eismo įvykio metu Å¡ių automobilių vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis bei atitinkamai automobiliai negalėjo po eismo įvykio sustoti jų vairuotojų nurodytose padėtyse.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei remiantis bylos administravimo metu surinktais dokumentais bei informacija, trečiojo asmens teigimu, buvo priimtas sprendimas eismo įvykį nepripažinti draudžiamuoju (1 t., b.l. 135-137).Trečiasis asmuo M. S. V. atsiliepimo byloje nepateikė.Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atsakovas savo išvadas dėl eismo įvykio padarė neapžiūrėjęs automobilio. Nurodė, kad eismo įvykį matė net keli asmenys. Teigė, kad ieškovas negalėtų tiksliai pasakyti, ar eismo įvykio metu automobilis stovėjo, ar važiavo, kokiu greičiu važiavo, bei ar buvo tuo metu automobilis stabdomas.

Nurodė, kad įvairÅ«s automobilių įbraukimai tikėtina galėjo atsirasti po eismo įvykio atitraukiant automobilius vienas nuo kito (1 t., b.l.163-164). IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad abiejų automobilių sugadinimai iÅ¡ esmės susiję. Todėl priėmus teismui iÅ¡teisinamÄ jį ieÅ¡kovo atžvilgiu nuosprendį, atstovės teigimu, ieÅ¡kovui atsirado teisė reikalauti atsakovo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Prašė teismo ieÅ¡kinio senatį atnaujinti, kadangi ieÅ¡kovas buvo pakankamai atidus bei sÄ Å¾iningas (1 t., b.l.163-164).

Trečiasis asmuo M. S. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nurodyti, kokiu greičiu važiavo eismo įvykio metu nurodyti, negalėtų. Teigė, kad išvengti susidūrimo nebuvo galimybės. Nurodė, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, kadangi išsiskleidė net dvi oro pagalvės (1 t., b.l. 163-164).Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad visi ekspertai vienareikšmiškai patvirtina, kad iš esmės tokiomis aplinkybėmis kaip nurodė eismo įvykio dalyviai ginčo eismo įvykis negaljo įvykti.

Pažymėjo, kad ekspertai patvirtino aplinkybes, kad dalis automobilių sugadinimų buvo ne Å¡io eismo įvykio metu, o dėl kai kurių sugadinimų iÅ¡vados pateikti nėra galimybės. Nurodė, kad ieÅ¡kovas bei trečiasis asmuo nuslėpė aplinkybę, kad ieÅ¡kovo vairuojamas automobilis buvo sugadintas dar prieÅ¡ kontaktÄ su trečiojo asmens vairuojamu automobiliu. Atstovo teigimu, tarp trečiojo asmens ir ieÅ¡kovo buvo susitarimas inscenizuoti avarijÄ , o automobilių kontaktas labiau tikėtina buvęs padarytas tyčia (1 t., b.l. 163-164).

                          Ieškinys tenkintinas iš dalies.             Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d. apie 23.00 val. kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis (toliau – eismo įvykis), kurio metu susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Audi A6), su trečiojo asmens M. S. V. vairuojamu automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Toyota Avensis) (1 t., b.l. 10).

IÅ¡ eismo įvykio deklaracijos matyti, kad kaltu dėl eismo įvykio atsiradimo prisipažino Toyota Avensis vairuotojas M. S. V., kurio civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta atsakovo (1 t., b.l. 10). Å ių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo. Pagal bylos medžiagÄ , dėl įvykusio eismo įvykio ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau atsakovas 2011 m. spalio 13 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovÄ , kad nesant galimybės nustatyti bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, draudimo iÅ¡moka nebus mokama (1 t., b.l. 11-12).

Atsakovui atsisakius iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovas pateikė atsakovui dar vienÄ 2011 m. spalio 19 d. pretenzijÄ , į kuriÄ atsakydamas atsakovas 2011 m. lapkričio 15 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovÄ , kad Jonavos rajono apylinkės prokuratÅ«roje dėl deklaruoto eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, o visi sprendimo nemokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokos motyvai buvo iÅ¡dėstyti 2011 m. spalio 13 d. praneÅ¡ime (1 t., b.l. 13-14). Pagal bylos medžiagÄ , Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. priėmė ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį (1 t., b.l. 17-22).

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas pakartotinai kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, tačiau atsakovas 2013 m. rugpjūčio 23 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad Jonavos rajono apylinkės teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis nėra pagrindas pakeisti sprendimo dėl draudimo iÅ¡mokos nemokėjimo (1 t., b.l. 23-24). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 11 270 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (1 t., b.l. 1-9).             Taigi Å¡ioje civilinėje byloje tarp Å¡alių iÅ¡kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo teisės į draudimo iÅ¡mokÄ pagrįstumo, dėl ko byloje yra vertintinas tarp Å¡alių atsiradusių civilinių teisinių santykių pobÅ«dis, ieÅ¡kovo teisės į draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų buvimas bei atsakovo atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrįstumas.

             Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 2 straipsnio 3 dalį draudžiamasis eismo įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti iÅ¡mokama iÅ¡moka. Draudimo iÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 1 dalis).

Pagal Civilinio kodekso 6.1014 straipsnio 1 dalį draudikas atleidžiamas nuo iÅ¡mokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas iÅ¡imtis. Taigi kaip matyti iÅ¡ įstatymo nuostatos, draudikas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo iÅ¡mokos mokėjimo tik esant tam tikroms sÄ lygoms, t. y. kai draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis numato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ , jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas formuodamas teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose yra pabrėžęs, kad teismas turi pagrindÄ iÅ¡vadai, kad įvykio negalima laikyti nedraudžiamuoju, jei nėra duomenų, jog asmuo tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavarijÄ , ar kitais neteisėtais bÅ«dais siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausios Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2012). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ bÅ«tent draudikui kyla pareiga įrodyti bent vienÄ iÅ¡ aukščiau paminėtų alternatyvių tyčinių eismo įvykio dalyvių veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas teigė buvus tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens susitarimui inscenizuoti avarijÄ , dėl ko laikytina, jog vertinant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ bÅ«tina įvertinti, ar ginčo eismo įvykio atsiradimas buvo sÄ lygotas ieÅ¡kovo atliktų tyčinių veiksmų.IÅ¡ baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-813/2013 esančios medžiagos nustatyta, kad baudžiamojoje byloje siekiant nustatyti susidÅ«rusių automobilių sugadinimų suderinamumÄ , buvo gauta ikiteisminio tyrimo metu paskirta specialisto iÅ¡vada, atsakovo ir ieÅ¡kovo užsakymu atliktos dvi specialisto iÅ¡vados bei gautas baudžiamojoje byloje teismo ekspertizės aktas (baudžiamosios bylos Nr. 1-20-813/2013 1 t., b.l. 14-25, 58-66; baudžiamosios bylos Nr. 1-20-813/2013 2t., 13-24, 55-64).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje vertinant ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ ir siekiant nustatyti eismo įvykio buvimo (nebuvimo) faktÄ , eismo įvykio aplinkybes bei patirtų nuostolių dėl įvykusio eismo įvykio dydį, buvo gauti dar vienas teismo ekspertizės aktas bei kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktas, kurie suraÅ¡yti teismo paskirtos kompleksinės eismo įvykio – transporto trasologinės ekspertizės bei turto vertinimo ekspertizės pagrindu (1 t., b.l. 192-200; 2 t., b.l. 4-23).

Ä®vertinus tiek Å¡ioje civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-813/2013 esančiÄ medžiagÄ , nustatyta, kad iÅ¡ esmės tiek ieÅ¡kovo bei atsakovo iniciatyva atliktose specialistų iÅ¡vadose, tiek ikiteisminio tyrimo metu paskirtoje specialisto iÅ¡vadoje, tiek ekspertizės aktuose nurodytos iÅ¡vados dėl eismo įvykio aplinkybių bei tikėtinų automobilių sugadinimų atsiradimo aplinkybių yra tarpusavyje prieÅ¡taringos. Atsižvelgiant į tai, siekiant tinkamai įvertinti aplinkybes, ar eismo įvykis faktiÅ¡kai buvo bei kokiomis aplinkybėmis, ir nustatyti eismo įvykį galimai nulėmusių ieÅ¡kovo tyčinių veiksmų buvimo (nebuvimo) faktÄ , bÅ«tina įvertinti visų Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , atsižvelgiant į nurodytų juose duomenų patikimumÄ pagal tiek Å¡ioje civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje atliktų tyrimų iÅ¡samumÄ , objektyvumÄ bei nustatytų iÅ¡vadų tikslingumÄ .             Atsakovo iniciatyva atlikus tyrimÄ buvo parengta 2011 m. rugsėjo 22 d. specialisto iÅ¡vada Nr. ES-6-11, kurioje nurodoma, kad automobilių sugadinimų analizė ir padarytas tyrimas įgalina teigti, kad minėtų automobilių sugadinimai negalėjo bÅ«ti padaryti deklaruoto 2011 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykio metu Å¡ių automobilių vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, o buvo padaryti kitomis aplinkybėmis (baudžiamosios bylos Nr. 1-20-813/2013 1 t., b.l. 14-25).

Ikiteisminio tyrimo metu gautoje 2012 m. vasario 17 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-3109 (11) nurodyta iÅ¡ esmės ta pati iÅ¡vada, t. y. kad automobilių sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo bÅ«ti padaryti vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis (baudžiamosios bylos Nr. 1-20-813/2013 1 t., b.l. 58-66). IeÅ¡kovo iniciatyva atlikus tyrimÄ 2012 m. rugsėjo 14 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. MV 2012-64 nurodyta, kad esminiai automobilių sugadinimai galėjo susidaryti, kai važiavęs kiek didesniu nei 30 km/h greičiu automobilis Toyota Avensis priekio deÅ¡ine puse atsitrenkė į lėtai važiavusio (arba stovinčio) automobilio Audi A6 kairį Å¡onÄ ties viduriniu statramsčiu, o po to įvyko antrinis automobilių kontaktas (baudžiamosios bylos Nr. 1-20-813/2013 2 t., b.l. 13-24).

Tuo tarpu baudžiamojoje byloje pateiktame 2013 m. kovo 19 d. ekspertizės akte Nr. 11-2858 (12) padaryta iÅ¡vada, kad automobilio Toyota Avensis priekinio deÅ¡iniojo sparno, priekinio deÅ¡iniojo žibinto, variklio dangčio, priekinio bamperio ir priekinio valstybinio numerio ženklo sugadinimai yra suderinami su automobilio Audi A6 kairės pusės priekinio sparno, priekinių durelių ir užpakalinių durelių priekinės dalies (iki 0,1 m. atstumu nuo durelių priekinės briaunos) sugadinimais. Automobilio Audi A6 užpakalinių durelių priekinės briaunos apie 0,34-0,37 m. aukÅ¡tyje nuo pagrindo esantis lokalus sugadinimas ir įbrėžimai ant Å¡io automobilio užpakalinių durelių buvo padaryti ne susidÅ«rimo su automobiliu Toyota Avensis metu. 2013 m. kovo 19 d. ekspertizės akte Nr. 11-2858 (12) taip pat nurodyta, kad nustatyti, ar automobilio Toyota Avensis priekinis kairysis sparnas, priekinis kairysis žibintas ir posÅ«kio rodiklis buvo sugadinti deklaruoto eismo įvykio metu negalima, o automobilio Audi A6 kairiojo Å¡ono dalies sugadinimai, iÅ¡skyrus užpakalinių durelių priekinės dalies lokalų įlenkimÄ ir įbrėžimus ant užpakalinių durelių, buvo padaryti vieno nenutrÅ«kstamo kontakto su automobiliu Toyota Avensis metu.

Ä®vertinus 2013 m. kovo 19 d. ekspertizės akto Nr. 11-2858 (12) turinį matyti, kad tyrimo metu ekspertai nustatė, kad tikėtina, jog prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis Audi A6 stovėjo, o automobilis Toyota Avensis važiavo 25-35 km/h greičiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-20-813/2013 2 t., b.l. 55-64).              Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje atlikus eismo įvykio tyrimÄ , buvo pateiktas 2014 m. spalio 9 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1148 (14), kuriame nurodoma, kad dalis automobilių sugadinimų buvo padaryti ne susidÅ«rimo metu, bet kitu metu, tikėtina, automobiliui Audi A6 judant į priekį pro stovinčio automobilio Toyota Avensis priekinę dalį.

Å iame 2014 m. spalio 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-1148 (14), be kita ko, nurodyta, kad susidÅ«rimo mechanizme apraÅ¡yti automobilio Toyota Avensis priekinio deÅ¡iniojo sparno, priekinio deÅ¡iniojo žibinto, variklio gaubto ir priekinio bamperio ir automobilio Audi A6 kairės pusės priekinio sparno, priekinių durų ir galinių durų priekinės dalies (iki 0,1 m. atstumu nuo durų priekinės briaunos, iÅ¡skyrus galinių durų priekinės dalies lokalų įlenkimÄ ) sugadinimai buvo padaryti vieno nenutrÅ«kstamo kontakto (susidÅ«rimo) metu.

Ekspertizės akte teigiama, kad automobilių susidÅ«rimo mechanizmas buvo toks, t. y. automobiliui Toyota Avensis važiuojant 25-35 km/h greičiu priekiniu deÅ¡iniuoju kampu atsitrenkus į tikėtinai stovinčio automobilio Audi A6 kairįjį Å¡onÄ galinių durų priekinėje dalyje (1 t., b.l. 192-200). Taigi įvertinus Å¡ioje civilinėje byloje pateiktas teismo ekspertizės iÅ¡vadas bei jas palyginus su jau esančiomis baudžiamojoje byloje specialistų bei ekspertų iÅ¡vadomis, matyti, kad 2014 m. spalio 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-1148 (14) padarytos iÅ¡vados tiek dėl automobilių sugadinimų suderinamumo, tiek dėl automobilių susidÅ«rimo mechanizmo iÅ¡ esmės sutampa su jau baudžiamojoje byloje 2013 m. kovo 19 d. ekspertizės akte Nr. 11-2858 (12) pateiktomis ekspertų iÅ¡vadomis, kuriomis, be kita ko, buvo remiamasi ieÅ¡kovo atžvilgiu priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, o turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010).

Todėl atsižvelgiant į aplinkybes, kad Å¡ioje civilinėje byloje dviejų ekspertų parengtame 2014 m. spalio 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-1148 (14) nurodytos iÅ¡vados tiek dėl automobilių sugadinimų suderinamumo, tiek dėl automobilių susidÅ«rimo mechanizmo iÅ¡ esmės sutampa su baudžiamojoje byloje dviejų ekspertų 2013 m. kovo 19 d. ekspertizės akte Nr. 11-2858 (12) pateiktomis iÅ¡vadomis, įvertinus tai, kad Å¡iuose teismo ekspertizės aktuose nurodyti duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už ieÅ¡kovo bei atsakovo iniciatyva parengtas specialisto iÅ¡vadas, teismas konstatuoja, kad tiek 2014 m. spalio 9 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1148 (14), tiek 2013 m. kovo 19 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2858 (12) turi nagrinėjamoje byloje didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ negu esančios baudžiamojoje byloje specialistų iÅ¡vados, kurios pagal savo pobÅ«dį laikytinos raÅ¡ytiniais įrodymais.

Todėl esant byloje prieÅ¡taringoms iÅ¡vadoms dėl automobilių sugadinimų suderinamumo bei automobilių sugadinimų mechanizmo, teismas, siekdamas paÅ¡alinti esančius prieÅ¡taravimus dėl Å¡ių aplinkybių, remiasi Å¡ioje civilinėje byloje bei baudžiamojoje byloje pateiktomis teismo ekspertizių aktuose pateiktomis iÅ¡vadomis, kurios yra objektyvios bei patikimesnės.              Pažymėtina, kad tiek 2014 m. spalio 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-1148 (14), tiek 2013 m. kovo 19 d. ekspertizės akte Nr. 11-2858 (12) buvo padarytos iÅ¡vados, kad automobilių sugadinimai iÅ¡ esmės sutampa, t. y. automobilio Toyota Avensis priekinio deÅ¡iniojo sparno, priekinio deÅ¡iniojo žibinto, variklio gaubto ir priekinio bamperio ir automobilio Audi A6 kairės pusės priekinio sparno, priekinių durų ir galinių durų priekinės dalies (iki 0,1 m. atstumu nuo durų priekinės briaunos, iÅ¡skyrus galinių durų priekinės dalies lokalų įlenkimÄ ) sugadinimai buvo padaryti vieno nenutrÅ«kstamo kontakto (susidÅ«rimo) metu (1 t., b.l. 200, baudžiamosios bylos Nr. 1-20-813/2013 2 t., b.l. 63).

Å ios iÅ¡vados leidžia teigti, kad eismo įvykio metu abu automobiliai faktiÅ¡kai susidÅ«rė, t. y. tarpusavyje kontaktavo, ir esminiai automobilių sugadinimai atsirado bÅ«tent Å¡io eismo įvykio metu. Aplinkybė, kad dėl dalies automobilių sugadinimų tiek 2014 m. spalio 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-1148 (14), tiek 2013 m. kovo 19 d. ekspertizės akte Nr. 11-2858 (12) buvo padarytos iÅ¡vados, kad jie buvo padaryti ne Å¡io eismo įvykio metu (braukimo pėdsakai, subraižymai, tamsios spalvos užneÅ¡imai), nepaneigia paties eismo įvykio buvimo fakto, kadangi Å¡ie sugadinimai pagal savo pobÅ«dį sudaro tik maÅ¾Ä dalį visų automobilių sugadinimų, ir ekspertų teigimu, tikėtina, jog galėjo atsirasti automobiliui Audi A6 judant į priekį pro stovinčio automobilio Toyota Avensis priekinę dalį (1 t., b.l. 200; baudžiamosios bylos Nr. 1-20-813/2013 2 t., b.l. 63).

Tiek 2014 m. spalio 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-1148 (14), tiek 2013 m. kovo 19 d. ekspertizės akte Nr. 11-2858 (12) buvo padaryta iÅ¡vada, kad dėl duomenų (nuotraukų) trÅ«kumo nėra galimybės nustatyti, ar automobilio Toyota Avensis priekinis kairysis sparnas, priekinis kairysis žibintas ir posÅ«kio rodiklis buvo sugadinti ginčo eismo įvykio metu. Teismas, įvertinęs ekspertų padarytas iÅ¡vadas, vertina, kad Å¡i aplinkybė taip pat nepaneigia eismo įvykio buvimo fakto, kadangi užtikrinti tinkamÄ sugadinto automobilio apžiÅ«rÄ bei sugadinimų fiksavimÄ tenka draudimo įmonei, o Å¡ios pareigos nevykdymas arba netinkamas įvykdymas negali bÅ«ti laikomas pagrindu daryti iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykio galimai nebuvo, ar tuo labiau teigti, kad jo atsiradimas galėjo bÅ«ti nulemtas ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai (automobilių nuotraukos, eismo įvykio deklaracija, ekspertizės aktai) patvirtina eismo įvykiui faktiÅ¡kai buvus susidÅ«rus abiems ieÅ¡kovo bei trečiojo asmens vairuojamiems automobiliams.              Tiek 2014 m. spalio 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-1148 (14), tiek 2013 m. kovo 19 d. ekspertizės akte Nr. 11-2858 (12) pateikta iÅ¡vada, kad automobilių sugadinimai buvo padaryti kitomis negu ieÅ¡kovas bei trečiasis asmuo nurodo eismo įvykio aplinkybėmis (vairuotojų teigimu, automobilis Audi A6 eismo įvykio metu važiavo 5-10 km/h greičiu, o automobilis Toyota Avensis važiavo 65 km/h), t. y. tikėtina, jog prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis Audi A6 stovėjo, o automobilis Toyota Avensis važiavo 25-35 km/h greičiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-20-813/2013 2 t., b.l. 55-64).

Taigi iÅ¡ esmės ekspertų padaryta iÅ¡vada, kad automobiliai susidÅ«rė ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis buvo sÄ lygota tik nustačius neatitikimus tarp vairuotojų nurodytų bei ekspertų nustatytų automobilių važiavimo greičių jų susidÅ«rimo metu. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad eismo įvykio deklaracijÄ pildė abu eismo dalyviai neturintys kokių nors specialių žinių nustatant automobilių greitį prieÅ¡ įvykį, bei įvertinus situacijÄ bei žmogiÅ¡kuosius faktorius (susijaudinimÄ , iÅ¡gÄ stį) po autoavarijos, tikėtina, kad eismo įvykio deklaracijoje fiksuoti duomenys gali bÅ«ti nevisiÅ¡kai tikslÅ«s. Be to, akivaizdu, jog eismo įvykis dažniausiai bÅ«na staigus ir netikėtas, todėl visiÅ¡kai pagrįstas ir suprantamas ieÅ¡kovo negalėjimas tiksliai įvertinti savo vairuojamos transporto priemonės greičio.

Atsižvelgiant į tai, vien automobilių vairuotojų nurodyto greičio neatitikimas ekspertų nustatytam tikėtinam automobilių važiavimo greičiui prieÅ¡ jų susidÅ«rimÄ , esant byloje pateiktoms net dviem teismo ekspertizių aktams, patvirtinantiems abiejų automobilių susidÅ«rimo bei sugadinimų suderinamumo faktus, teismas neturi pagrindo abejoti eismo įvykio buvimu bei daryti iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovo tyčinių veiksmų buvimÄ eismo įvykio metu. Be kita ko, Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. priėmė ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriame nurodė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo gauta ieÅ¡kovo kaltę dėl siekio gauti neteisėtai draudimo iÅ¡mokÄ pagrindžiančių įrodymų (1 t., b.l. 17-22).

Teismas sutinka su atsakovu, kad neteisėtumo sÄ voka civilinėje ir baudžiamojoje bei administracinėje teisėje skiriasi, tačiau minėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nuosekliai vertinant Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste jis patvirtina, kad ieÅ¡kovo veiksmuose tyčios nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog nėra sÄ lygų visumos, atleidžiančios atsakovÄ nuo pareigos iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ , todėl teismas konstatuoja, kad įvykęs eismo įvykis yra draudžiamasis ir atsakovui kyla prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui, t. y. ieÅ¡kovui.             Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį draudimo iÅ¡moka – tai draudiko mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta iÅ¡mokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti.

Žalos, padarytos eismo įvykio metu, nustatymÄ ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimÄ reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 122 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – taisyklės). Pagal taisyklių 15 punkto nuostatas žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiÅ¡kai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ turtÄ ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.

Tuo tarpu remiantis taisyklių 14 punktu, žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga. TurtÄ remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga, jeigu bÅ«tinos remonto iÅ¡laidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. IeÅ¡kovas praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡ atsakovo žalos dydį grindė byloje pateikta UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ parengta 2013 m. liepos 3 d. autotransporto priemonės vertinimo ataskaita (1 t., b.l. 26-46).

Remiantis Å¡ia ataskaita, automobilio atkÅ«rimo sÄ naudos sudaro 17 994,49 Lt, o orientaciniams patirtų dėl eismo įvykio nuostolių dydis (apskaičiuotas įvertinus automobilio rinkos vertei esant 15 180 Lt, o liekamajai vertei esant 4 410 Lt) - 11 270 Lt (1 t., b.l. 26-46). Pagal atsakovo pateiktÄ 2011 m. rugpjūčio 30 d. žalos sÄ matÄ , patirtų dėl eismo įvykio nuostolių dydis (remonto kaina) sudaro 5 610,87 Lt (1 t., b.l. 90-101). Bylos nagrinėjimo teismo paskirtos ekspertizės metu atlikus automobilio vertinimÄ , buvo pateiktas 2014 m. lapkričio 17 d. ekspertizės aktas Nr. TE14-1014, kuriame padarytos iÅ¡vados, kad automobilio Audi A6 remonto kaina 17 140,23 Lt, papildomai pateikiant žalos apskaičiavimÄ bei nurodant kitÄ nuostolių dydį (9 100 Lt) įvertinus aplinkybę, kad iÅ¡ esmės nagrinėjamu atveju automobilio remontas ekonominiu požiÅ«riu netikslingas (2 t., b.l. 4-23).

Ä®vertinus ieÅ¡kovo pateiktoje ataskaitoje taikytÄ nuostolių skaičiavimo metodikÄ (nuostolių dydis apskaičiuotas iÅ¡ automobilio rinkos vertės atėmus liekamÄ jÄ automobilio vertę), matyti, kad tiek ieÅ¡kovo iniciatyva atlikus turto vertinimÄ , tiek bylos nagrinėjimo metu atlikus turto vertinimo ekspertizę buvo nustatyta, kad automobilio remonto kaina iÅ¡ esmės yra net didesnė negu vidutinė automobilio rinkos vertė. 2014 m. lapkričio 17 d. ekspertizės akte Nr. TE14-1014 teismo ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad automobilio remontas ekonominiu požiÅ«riu netikslingas (2 t., b.l. 4-23).

Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę bei remiantis taisyklių 14 punktu, laikytina, kad patirtas žalos dydis dėl ginčijamo eismo įvykio nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Atsakovo pateiktoje žalos sÄ matoje žalos dydis apskaičiuojamas vertinant automobilio (atkÅ«rimo) remonto iÅ¡laidas, dėl ko teismas Å¡iais atsakovo skaičiavimais neturi pagrindo remtis, kadangi jie neatitinka taikytinÄ nagrinėjamu atveju žalos apskaičiavimo metodikÄ .

Tuo tarpu ieÅ¡kovo pateiktoje ataskaitoje nustatytam orientaciniam nuostolių dydžiui skiriantis nuo apskaičiuoto teismo eksperto nuostolių dydžio, teismas, vertindamas, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, konstatuoja, kad dėl eismo įvykio automobilio Audi A6 nuostolių dydis yra 2014 m. lapkričio 17 d. ekspertizės akte Nr. TE14-1014 nustatytas 9 100 Lt (2 t., b.l. 20).

             Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė teismo ieÅ¡kinį atmesti ir tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas yra akivaizdžiai praleidęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ tokio pobÅ«džio ieÅ¡kiniui pateikti (1 t., b.l. 69-72). Tuo tarpu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pateikė praÅ¡ymÄ nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, jį atnaujinti (1 t., b.l. 1-9). Todėl nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti taikytinÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti senaties terminÄ , jo skaičiavimo pradžios momentÄ bei pagrindo atnaujinti šį senaties terminÄ buvimÄ (nebuvimÄ ).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalÄ kreipiasi į draudikÄ , tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimus ne tiesiogiai žalÄ padariusiam asmeniui, bet tik draudikui, t. y. atsakovui.

Todėl tokio pobÅ«džio reikalavimai pagal formuojamÄ teismų praktikÄ laikytini reikalavimais, kylančiais iÅ¡ draudimo civilinių teisinių santykių, dėl ko konstatuotina, kad jiems pareikÅ¡ti yra taikytinas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalis). Taigi nustačius pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, Å¡iems reikalavimams pareikÅ¡ti taikytinÄ Ä¯statyme nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nagrinėjamoje byloje, bet kita ko, bÅ«tina įvertinti, ar ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui metu Å¡is terminas nebuvo praleistas, o jeigu praleistas – įvertinti, ar ieÅ¡kinio senaties praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis.

Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Teismų praktikoje nurodoma, kad materialiniame teisiniame santykyje, kai nukentėjusysis reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti žalÄ draudikui, nukentėjusio asmens subjektinės teisės pažeidimas prasideda tada, kai draudikas atsisako tokį reikalavimÄ patenkinti, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas tokiu atveju prasideda nuo tos dienos, kai žalÄ patyręs asmuo sužinojo arba turėjo apie tai sužinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).

             Nagrinėjamojoje byloje atsakovas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, pateikdamas pastarajam 2011 m. spalio 13 d. raÅ¡tÄ (1 t., b.l. 11). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu dėl ginčijamo eismo įvykio buvo pradėta baudžiamoji byla, kurioje Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. priėmė ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį (1 t., b.l. 17-22). Nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas pakartotinai kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, tačiau atsakovas 2013 m. rugpjūčio 23 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad Jonavos rajono apylinkės teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis nėra pagrindas pakeisti sprendimo dėl draudimo iÅ¡mokos nemokėjimo (1 t., b.l. 23-24).

Tuo tarpu ieÅ¡kinys dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo teismui pateiktas buvo 2013 m. spalio 4 d. (1 t., b.l. 1). Teismas, atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas visÄ Å¡Ä¯ laikÄ kol buvo nagrinėjama baudžiamoji byla pagrįstai tikėjosi, jog jį iÅ¡teisinus baudžiamojoje byloje, kuriÄ iniciavo pats atsakovas tuo pačiu pagrindu, kuriuo ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokos, atsakovas, vadovaudamasis iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, draudimo iÅ¡mokÄ turės sumokėti bÅ«tent paneigus ieÅ¡kovo kaltę.

Tokie asmens lÅ«kesčiai, teismo vertinimu, iÅ¡ esmės yra logiÅ¡ki, atsižvelgiant į tai, kaip susiklosčiusiÄ situacijÄ vertintų vidutinis apdairus ir rÅ«pestingas asmuo. IeÅ¡kinio senatį reglamentuojančios teisės normos negali bÅ«ti taikomos formaliai ir vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas per vienerius metus po 2011 m. spalio 13 d. raÅ¡to gavimo nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nesudaro teisinio pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pakartotinas kreipimasis į draudikÄ po nuosprendžio priėmimo leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis laikė, jog jo teisė yra pažeista.

Pažymėtina ir tai, kad draudikas, gavęs pretenzijÄ , dar kartÄ peržiÅ«rėjo bylÄ ir priėmė sprendimÄ nekeisti atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent 2013 m. rugpjūčio 23 d. atsakymo į ieÅ¡kovo raÅ¡tÄ gavimas laikytinas terminu, kai ieÅ¡kovas sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ , o tuo pačiu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia, nes teisė ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad jos yra pažeistos.

Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kinio senaties instituto tikslus, esmę bei paskirtį, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-430-603/2014).             Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino, o atsakovui neįrodžius tyčinių ieÅ¡kovo veiksmų eismo įvykio metu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys pagrįstas.

Kadangi vertinant padarytos žalos dėl eismo įvykio dydį tarp Å¡alių buvo iÅ¡kilęs ginčas, teismas priteisia iÅ¡ atsakovo 9 100 Lt (2635,54 EUR) draudimo iÅ¡mokÄ remdamasis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiu teismo ekspertizės aktu ir dėl to ieÅ¡kinį tenkina iÅ¡ dalies. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.             Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkinas iÅ¡ dalies, t. y. patenkinus 80,75 procentus ieÅ¡kinio reikalavimų. Pagal bylos medžiagÄ , ieÅ¡kovas viso turėjo 603,62 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 t., b.l. 9a, 61-62, 122-123, 159-160; 2 t., b.l. 81-82), todėl jam iÅ¡ atsakovo priteistina 487,42 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1 625,31 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 t., b.l. 188-189, 2 t., b.l. 83-86). Atsižvelgiant į tai, kad 19,25 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų liko nepatenkinti, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 312,87 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atlikus įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistina 174,55 EUR (487,42 EUR – 312,87 EUR) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company" SE atsiliepimu prašė priteisti jo pairtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau tokių iÅ¡laidų dydžio nenurodė, jas pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Teismas Å¡io trečiojo asmens paraÅ¡ymo netenkina.             Priteisti iÅ¡ atsakovo valstybės naudai 29,34 EUR patirtų paÅ¡to iÅ¡laidų (Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

             Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 382 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:         ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti iÅ¡ atsakovo Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, veikiančio per savo filialÄ Lietuvoje, į. k. 302912288, ieÅ¡kovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 635,54 EUR (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imt penkių eurų, 54 euro centų) draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2 635,54 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2013 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 174,55 EUR (vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt keturių eurų, 55 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Priteisti iÅ¡ atsakovo Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, veikiančio per savo filialÄ Lietuvoje, į. k. 302912288, valstybės naudai 29,34 EUR (dvideÅ¡imt devynis eurus, 34 euro centus) paÅ¡to iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                            Ramunė Mikonienė