2023-10-11 Nr. AB-17990-3-64-3-01269-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-442-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01269-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 16 d. yra laikomas Šiaulių TI, neužtikrinant orių ir nežeminančių kalinimo sąlygų. Labiausiai jo garbę ir orumą žemina, teisę į privatumą pažeidžia tai, jog kamerose nėra tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nėra užtikrinamas pakankamas kvapų, sklindančių iš sanitarinio mazgo, ventiliavimas/vėdinimas.

2.2. Pagal teisės aktus, higienos normas, teismų praktiką, sanitarinis mazgas turi būti atskirtas nuo likusio kameros ploto pertvara (sienele) iki kameros lubų, o patalpos turi būti pakankamai ventiliuojamos/vėdinamos. Nei vienoje Šiaulių TI kameroje nėra iki lubų atitverta pertvara (sienelė) nuo sanitarinio mazgo, daugumoje kamerų langai nėra varstomi, o ventiliavimo sistemos įrengtos ne virš sanitarinio mazgo (ventiliavimo sistemos apskritai buvo įrengtos tik prieš vienerius metus).

2.3. Pareiškėjas visose kamerose buvo laikomas ne vienas, su juo buvo ir daugiau suimtųjų.

2.4. Per langus nėra galimybės atidaryti ir išvėdinti patalpas, nes jie sulūžę, supuvę. Dažnai naktį, kai kuris nors suimtasis atlieka gamtinius reikalus, nuleidžiamas unitazo vanduo, sklinda nemalonūs garsai, dėl ko pareiškėjas atsibunda ir vėliau nebegali užmigti, dieną būna irzlus, nervingas, mieguistas, kas kenkia ne tik fizinei, tačiau ir psichinei sveikatai. Būna ir tokių situacijų, kuomet vieni valgo, o kiti atlieka gamtinius reikalus, kas valgantiems kelia didelį šleikštulį, pykinimą, apetito praradimą, iššaukia dažnus konfliktus. Be to, nesant tinkamai atitvertam sanitariniam mazgui visi jaučia psichologinę įtampą, baimę, nepatogumus būti girdimiems, užkluptiems, matomiems atliekant gamtinius reikalus ne tik vienas kito, tačiau ir Šiaulių TI pareigūnų, nes sanitarinis mazgas iš dalies yra atviras.

2.5. Šiaulių TI neteisėtas neveikimas – tinkamos pertvaros ir ventiliacijos neįrengimas pažeidžia ne tik pareiškėjo teisę į privatumą, tačiau tai reiškia kalinimą kankinančiomis ir žeminančiomis sąlygomis. Dėl tokio Šiaulių TI neveikimo blogėja pareiškėjo psichinė ir fizinė sveikata (tai jam kelia įtampą, stresą, baimę, didelius nepatogumus, nuolatinio pažeminimo jausmą, nemigą, šleikštulį, pykinimą, apetito praradimą, padidėjusį nervingumą).

2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad praktiškai yra kalinamas sanitariniame mazge, nes kameroje aiškiniai girdimi garsai, kai kiti asmenys atlikinėja gamtinius reikalus, jaučiasi smarvė, dėl to tarp kameroje laikomų asmenų kyla konfliktai. Nors Tardymo izoliatorius nurodo, kad nėra galimybės izoliuoti sanitarinį mazgą, tačiau tai melagingi pasisakymai, nes tas pats buvo su ventiliacijos kamerose įrengimu, iš pradžių buvo sakoma, kad pastatas įtrauktas į kultūros paveldą, todėl negalima nieko daryti, tačiau vėliau buvo įrengta ventiliacija. Per langus kameras šiek tiek išvėdinti įmanoma, tačiau kai sanitariniu mazgu nuolat naudojasi 5-6 asmenys, vėdinti tenka nuolat, o tokiu atveju žiemos metu kamerų temperatūra nukrenta net iki 12-15°C.

2.7. Padaryta žala pareiškėjo sveikatai, fiksuojamas aukštas kraujospūdis.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1. Atsakovo atstovas nurodė nuo 2020 m. gruodžio 22 d. įsigaliojusių Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir 2020 m. Taisyklės) 12.5 papunktį, Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą.

3.2. Visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma storo spalvoto polietileno užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Visose kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, sienelių aukščiai yra nuo 1,81 m iki 2,33 m. Jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu, nėra. Iš teismui pateikiamų nuotraukų, be kita ko, matyti, kad visose kamerose sanitarinių mazgų patalpos atitvertos sienelėmis (mūrinėmis ar OSB plokšte), o įėjimai į sanitarinius mazgus kamerose Nr. 19, 20, 44, 93 ir 86 dengiami varstomomis durimis, kameroje Nr. 66 – nepermatomomis tvirto plastiko užuolaidomis.

3.3. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso – įtraukimo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, negalimas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs išvėdinti patalpų, nėra, tokių pažeidimų nėra nustatęs ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Nagrinėjamu atveju ypač aktualus 2022 m. sausio 14 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80) PA121, iš kurio matyti, kad gyvenamoji kamera Nr. 20, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. liepos 23 d. bei nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2022 m. liepos 14 d. vėdinama atidarius langą.

3.4. Atsakovas nurodė Higienos normos HN 134:2015 37 punktą ir paaiškino, kad patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios. Be to, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu.

3.5. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, jog kameroje Nr. 19, kurioje pareiškėjas buvo patalpintas nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. sausio 23 d., nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. kovo 24 d. ir nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2021 m. liepos 30 d., atliktas lango remontas, įstiklintas lango rėmas, kameroje Nr. 44, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 29 d., atliktas sienų, tualeto zonos durų staktos, lango rėmo remontas, patalpos ir jose esantys įrenginiai techniškai tvarkingi.

3.6. Pareiškėjas neįrodė, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pareigūnų kaltę pagrindžiančių dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 24,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnį.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu (t. y. nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2022 m. liepos 14 d.) Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas viso 886 dienas, skirtingose gyvenamosiose kamerose (Nr. 19, 20, 44, 66, 86 ir 93), vienas arba su dar 1-5 asmenimis.

7. Teismas išanalizavo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 ir 17 punktus, Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, nuo 2020 m. gruodžio 22 d. įsigaliojusių Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 papunktį, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas.

8. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės teismas nustatė, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB ar PDF plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,81 iki 2,33 m. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti ne iki lubų, o įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis arba užuolaidomis, kamerose Nr. 19, 20 ir 93 sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pakeltos nuo grindų, t. y. tarp grindų ir sienelių palikti tarpai.

9. Iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (14.5 p.), tačiau 2020 m. Taisyklių 12.5. punkte numatyta, kad nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara iki kameros lubų. Teismas nurodė 2020 m. Taisyklių 2 punktą.

10. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo pateiktą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymą, iš kurios matosi, kad Seimo kontrolieriaus įstaigos darbuotojai 2021 m. liepos 19 d. atliko patikrinimą Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 20.

11. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad sanitarinių mazgų atitvėrimai pareiškėjo laikymo kamerose laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. liepos 14 d. neatitiko imperatyvaus teisės aktų reikalavimo atitverti sanitarinio mazgo vietą nuo likusio kameros ploto pertvara iki kameros lubų. Atsakovo atstovas nurodė, kad Šiaulių TI taikytinos tik tos 2020 m. Taisyklių nuostatos, kurios nesusijusios su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad sanitarinio mazgo pertvaros iki lubų kameroje įrengimas priskiriamas statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbams. Nustatytos aplinkybės dėl netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo kamerose sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

12. Į bylą pateikti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktai, iš kurių matosi, kad Šiaulių TI patalpose atliktų patikrinimų metu gyvenamųjų kamerų vėdinimo pažeidimų nebuvo nustatyta, patikrinimo aktuose konstatuota, kad kameros vėdinamos per langus. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija, tik nurodo, kad kamerose sanitariniu mazgu nuolat naudojosi 5-6 asmenys, todėl vėdinti atidarius langą tekdavo nuolat, o tokiu atveju žiemos metu kameros temperatūra nukrisdavo iki 12-15°C. Seimo kontrolieriaus įstaigos darbuotojai, 2021 m. liepos 19 d. atlikę patikrinimą kameroje Nr. 20, nustatė, kad išimti langų stiklai neužtikrina galimybės išvėdinti kameros atsižvelgiant į oro sąlygas. Pareiškėjas kameroje Nr. 20 buvo laikomas nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. liepos 23 d. ir nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2022 m. liepos 14 d., taigi labai ilgą laiko tarpą. Be to, pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl nuolat tvyrančio nemalonaus kvapo susijusi su nustatytu sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo likusio kameros ploto būdu – sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis bei užuolaida). Nagrinėjamu laikotarpiu kamerose buvo laikoma ir po 5-6 asmenis, todėl laikytina, kad kamerose iš sanitarinių mazgų nuolat jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus.

13. Teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. liepos 14 d., t. y. 540 dienų buvo laikomas kamerose, kuriose netinkamai įrengti sanitariniai mazgai ir dėl to plačiąja prasme nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, nes pareiškėjas buvo laikomas su dar 4-5 asmenimis ir nuolat jautė iš sanitarinių mazgų sklindantį nemalonų kvapą ir girdėjo garsus, tokioje patalpoje turėjo valgyti ir miegoti, pats naudojosi netinkamai įrengtu ir izoliuotu sanitariniu mazgu, visa tai pareiškėjui sukėlė fizines kančias, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Pažymėtina, kad dėl tokių laikymo sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikata, nes iš byloje esančių medicininių dokumentų matosi, kad buvimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai. Be to, pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų, tame tarpe ir netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų, netinkamo kamerų vėdinimo ne kartą skundėsi Šiaulių TI administracijai, tačiau jam buvo tik formaliai atsakoma, kad sanitarinio mazgo atitvara iki lubų gali būti įrengta tik naujai įrengiamose, rekonstruojamose ar kapitaliai remontuojamose kamerose. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 15 000 Eur, nes taip būtų nukrypta nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią teismų praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500,00 Eur.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad prašoma priteisti 726 Eur suma už konsultacijas ir skundo teismui parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl įvertinus tai, jog pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir pareiškėjui iš atsakovės priteistinos 24,17 Eur bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (pareiškėjas prašė priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas priteisė 500 Eur, t. y. pareiškėjo prašymą patenkino 3,33 %).

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

17.1. Atsakovo atstovas, žinodamas teisės aktų pakeitimus, kad nuo 2020 m. gruodžio 22 d. įsigaliojo 2020 m. Taisyklių 12.5 punktas, kas savaime rodo, jog atsakovo atstovas tokiais savo veiksmais (neveikimu) sąmoningai nesilaiko teisės aktų reikalavimų ir taip sąmoningai siekia žeminti kalinamų asmenų, įskaitant ir pareiškėjo, orumą bei nežmoniškai su kalinamais asmenimis, įskaitant ir pareiškėju, elgtis.

17.2. Pareiškėjas buvo kalinamas Šiaulių TI pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį (pareiškėjas 540 parų buvo laikomas kamerose, kuriose netinkamai įrengti sanitariniai mazgai ir kuriose kartu buvo laikomi dar bent 4-5 asmenys, pareiškėjas skundėsi atsakovo atstovui dėl sanitarinių mazgų įrengimo, Šiaulių TI pažeidinėja teisės aktus, tinkamai neįrengiant sanitarinių mazgų, negali būti laikoma neišvengiama kalinimo (suėmimo) pasekme, toks elgesys (neveikimas) viršija suėmimui būdingą kentėjimo laipsnį).

17.3. Teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo 500 Eur suma neatitinka naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.

17.4. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Atsakovo atstovas Šiaulių TI apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

19. Šiaulių TI apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

19.1. Šiaulių TI akcentuoja ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o nesant durų uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą.

19.2. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis 2020 m. Taisyklių 12.5 papunkčiu, akcentuoja, kad nei viename teisės akte nėra apibrėžta sanitarinio mazgo kabinos sąvoka, nedetalizuojamas jos aukštis, kabinos lubos (jei tokios kabinoje apskritai turi būti), kiti matmenys (yra reglamentuotas tik plotas), izoliacija (sandarumas) nuo bendros kameros patalpos, nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose įrengti sanitariniai mazgai negali būti traktuojami kaip sanitarinio mazgo kabinos.

19.3. Dėl kvapo ir patalpų vėdinimo Šiaulių TI nurodo, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas nagrinėjamu atveju nėra nustatęs higienos normų pažeidimų.

19.4. Pareiškėjas Šiaulių TI laikomas suimtojo statusu, jam pareikšti sunkūs kaltinimai keliose baudžiamosiose byloje, ne vienerius metus vyksta ilgi ir sudėtingi teisminiai procesai, dėl ko, akivaizdu, pareiškėjas gali patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų, tikėtina galimai žymiai intensyvesnių nei sukeltų jo laikymo sąlygos Šiaulių TI, dėl ko ir galėjo atsirasti pareiškėjo sveikatos sutrikimai. Pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai gana dažnai nustatomi ir laisvėje esantiems asmenims ir neturi tiesioginio ir neginčijamo priežastinio ryšio su jo kalinimo sąlygomis.

19.5. Teismas nevertino, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojo kiti teisės aktai, reglamentuojantys sanitarinio mazgo įrengimą.

20. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

20.1. Pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniais mazgais.

20.2. Pareiškėjo nurodyta teismų praktika neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

20.3. Atsakovo nuomone, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai skatina pareiškėjus atsakingai įvertinti savo reikalavimų pagrįstumą ir kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti realiai patirtą žalą, prašant priteisti realias sumas, atitinkančias protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, o ne tiesiog realizuoti siekį pasipelnyti iš valstybės.

21. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

21.1. Sistemiškai analizuojant 2020 m. Taisyklių 12.5 punktą, išskirtini tokie reikšmingi aspektai: 1) kai kameros yra naujai įrengiamos arba esamos kameros yra rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos, jose turi būti įrengiamos sanitarinio mazgo kabinos; 2) nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, t. y. iš anksčiau nurodomos sakinio konstrukcijos akivaizdu, kad esamose kamerose sanitarinio mazgo kabina įrengiama rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant kameras, tad techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinas nėra, kai esamos kameros nėra rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos; 3) šiuo konkrečiu atveju Šiaulių TI naujų kamerų neįrenginėjo, o esamų kamerų nerekonstravo ar kapitališkai neremontavo; 4) visais kitais atvejais sanitarinio mazgo vieta privalo būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara iki kameros lubų (iš esmės, paprastasis remontas); 5) šiuo konkrečiu atveju Šiaulių TI to nepadarė. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad atsakovo atstovas nuo 2020 m. gruodžio 22 d. nesilaikė minėto 2020 m. Taisyklių punkto.

21.2. Teismas atsižvelgė į Nacionalinio visuomenės ir sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus, iš kurių matyti, kad Šiaulių TI patalpose atliktų patikrinimų metu gyvenamųjų kamerų vėdinimo pažeidimų nebuvo nustatyta, teismas šiuos aktus įvertino ir nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas. Teismas pagrįstai konstatavo sanitarinio mazgo vietos įrengimo pažeidimus ir visiškai teisingai nurodė, kad nemalonus kvapas kameroje tvyro nuolat, atsižvelgiant į laikomų asmenų skaičių ir į tai, kad sanitariniai mazgai nėra izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos, kas taip pat rodo, jog pirmosios instancijos teismas kvapą siejo ne su patalpų vėdinimo (higienos) pažeidimais, o su privatumo pažeidimais (kvapas kaip privatumo neužtikrinimo sanitarinio mazgo vietoje pasekmė).

21.3. Iki Šiaulių TI pareiškėjas buvo laikomas kitose kalinimo įstaigose, tačiau jam sveikatos sutrikimai nepasireiškė. Labiausiai Pareiškėjui neigiamus išgyvenimus sukelia būtent netinkamos kalinimo sąlygos Šiaulių TI.

21.4. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Šiaulių TĮ neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2022 m. liepos 14 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos (sanitariniai mazgai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nebuvo užtikrintas privatumas ir nuolat jautėsi nemalonus kvapas kamerose), atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. liepos 14 d. Šiaulių TI kamerose sanitariniai mazgai nebuvo atitverti pertvara iki lubų, sprendė, jog sanitariniai mazgai neatitiko teisės aktų reikalavimų, be to, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kamerose buvo laikoma ir po 5-6 asmenis, darė išvadą, kad kamerose iš sanitarinių mazgų nuolat jautėsi nemalonus kvapas ir pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus. Teismas pareiškėjui priteisė 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jam turi būti priteista 15 000 Eur neturinės žalos atlyginimas bei visa prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovo atstovas Šiaulių TI apeliaciniame skunde teigia, kad sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktus, be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas nagrinėjamu atveju nėra nustatęs higienos normų pažeidimų dėl kvapo ir patalpų vėdinimo, todėl teismas nepagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus ir priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

25. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).

26. Pasisakydama dėl Šiaulių TI apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-169-822/2021).

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. liepos 14 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriuose įrengti sanitariniai mazgai neatitiko teisės aktų reikalavimo ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2022 m. liepos 14 d. Iš Šiaulių TI pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB ar PDF plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,81 iki 2,33 m. Be to, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis arba užuolaidomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog ginčas byloje keliamas dėl sanitarinio mazgo įrengimo nuo 2020 m. gruodžio 22 d., toliau nevertina sanitarinio mazgo įrengimo atitikties teisės aktams laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d.

29. 2020 m. Taisyklių 12.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymėtina, kad 2020 m. Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais (2020 m. Taisyklių 2 punktas). Teisėjų kolegija, sistemiškai vertindama minėtas nuostatas, konstatuoja, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

30. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir tuo aspektu, jog kamerose laikėsi nemalonus kvapas. Lietuvos higienos normų HN 134:2015 16 punktas nustato, kad Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Lietuvos higienos normų HN 134:2015 17 punktas).

31. Į bylą pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktai nepatvirtina, kad ginčo laikotarpiu kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko Lietuvos higienos normų HN 134:2015 16 ir 17 punktų reikalavimų. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2022 m. sausio 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80Mr)PA-121 nurodyta, kad kameroje Nr. 20 temperatūros matavimai buvo atlikti esant praviram langui. Taigi, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas negalėjo vėdinti kameros per langus. Be to, kaip nurodė atsakovo atstovas, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu (šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog nebuvo galimybės atidaryti lango ir išvėdinti patalpų yra abstraktūs ir nedetalizuoti. Pareiškėjas, be kita ko, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepaaiškino ir nedetalizavo, kuriose kamerose langai buvo sulūžę ar neatsidarė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog neteisėti atsakovo atstovo veiksmai nenustatyti ir šiuo aspektu.

32. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

34. Apibendrindama išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, jį iš dalies tenkinęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir vertino įrodymus byloje, o skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

35. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas visoje apimtyje, jam nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (dabar Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. V. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius