55725a67-e048-4e83-ba69-dd44047ed20d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-397-243/2010

Proceso Nr. 3-63-3-00224-2010-6

Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos

apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Nataljai Švec, rašytinio proceso

tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo  G. B. praÅ¡ymÄ atsakovei  Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie

Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai

prie Lietuvos Respublikos VRM dėl 3498,15 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėjas G. B. praÅ¡yme teismui nurodo, jog  už atliktÄ specialisto darbÄ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinėje jam nuo 2006-06-28 iki 2008-02-10 nesumokėtas visas darbo užmokestis dėl to, kad pagal Valstybės tarnybos

įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas išmokama priemokų ir priedų dalis  viršijo 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjo

teigimu, jam nesumokėtas 3498,15 Lt darbo užmokestis, kurį praÅ¡o priteisti.  PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 0,06 delspinigius už kiekvienÄ praleistÄ

dienÄ nuo visos nesumokėtos darbo užmokesčio sumos. PraÅ¡ymo reikalavimÄ grindžia tuo, jog Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu konstatavo, kad teisinė situacija, kai valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, nemokama arba darbas neapmokamas teisingai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinė atsiliepimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ siÅ«lo atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 16-17). AtsikirtimÄ grindžia tuo, jog pareiÅ¡kėjui už atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių atlikimÄ virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę nesumokėjo dėl to, kad iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje

nustatytÄ 70 procentų pareiginės algos dydį.  Nurodo, jog Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje,

galiojusioje nuo 2006-06-07, buvo numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Atsakovės teigimu, ji vadovavosi teisinių santykių metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, todėl nėra pagrindo mokėti pareiÅ¡kėjui susidariusiÄ nepriemokÄ . Akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2009-12-11 nutarimu Å¡iÄ teisės norma pripažinus prieÅ¡taraujančia Konstitucijos nuostatoms,

pareigūnų teisė dėl sumažinto nesumokėto atlyginimo negali būti ginama, nes  pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 107

straipsnio, 72 straipsnio 4 dalies nuostatas Konstitucinio Teismo sprendimai nukreipiami tik į ateitį, o ginčo atveju sprendimas nesumokėti pareiškėjui priedus ir priemokas yra

įvykdytas iki Konstitucinio Teismo nutarimo. Atsakovė iÅ¡dėsto argumentÄ , jog yra netinkama atsakovė, nes neteisingÄ

teisinį reguliavimÄ nustatė įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos Seimas, todėl Lietuvos valstybė nagrinėjamoje byloje yra tinkama atsakovė.  PraÅ¡o daliai praÅ¡ymo reikalavimų taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį, numatytÄ Darbo kodekso 27 straipsnyje, nes pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ teismui padavė 2010-04-21, todėl reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas už  laikotarpius nuo 2006-06-28  iki 2007-03-31. PraÅ¡o nepriemokos dydį sumažinti 1915,42 Lt. taip pat praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams, nes darbo užmokesčio nepriemokoms sumokėti nepaskirti finansiniai asignavimai. Atsakovės atstovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį daliai praÅ¡ymo reikalavimų.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos VRM atsiliepime teismui iÅ¡dėsto analogiÅ¡kus atsikirtimo motyvus, akcentuodama, kad Konstitucinio Teismo nutarimai nukreipiami į ateitį ir taikomi tiems sprendimams, kurie yra neįvykdyti. Teigia, jog atsakovės sprendimas nesumokėti pareiÅ¡kėjui priedus ir priemokas yra įvykdytas iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti taikomos Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios ieÅ¡kinio senatį. SiÅ«lo netenkinti reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo, nes darbo užmokestis pareiÅ¡kėjui buvo nemokamas ne dėl darbdavio kaltės (b.l. 22-25).

Teismas konstatuoja:

pareiškėjui G.

B. dirbant specialistu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinėje nuo 2006-06-28 iki 2008-02-10  buvo nesumokėtas visas darbo užmokestis dėl to, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas išmokama priemokų ir priedų dalis  viršijo 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjui nesumokėtas 3498,15 Lt darbo užmokestis, kurį jis prašo teismo

priteisti. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.  Ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio dydžio

nėra, nes atsakovės parengtoje pažymoje nurodyta, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo nesumokėtas 3498,15 Lt priemokų ir priedų dalis už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, virÅ¡valandinį darbÄ , virÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos (b.l. 8-12). Â

Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis  buvo skaičiuojamas  ir mokamas,  vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam

teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui konstatavus  valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ

Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovė galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Tokia asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos

23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 Nr. A1-638/2005, A662-1735/2010 iÅ¡dėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio

nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.

 PareiÅ¡kėjas G. B. 2010-04-21 padavė teismui praÅ¡ymÄ dėl darbo užmokesčio priteisimo. Atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl nepriemokos už  laikotarpį nuo 2006-06-28 iki 2007-03-31 priteisimo. PareiÅ¡kėjas tikrai kreipėsi į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nurodytu laikotarpiu praleidęs trejų metų terminÄ , nustatytÄ tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi. IÅ¡ atsakovės pateiktos pažymos matyti, jog nepriemoka už laikotarpį nuo 2006-06-28 iki 2007-03-31

sudaro 1915,42 Lt. Pareiškėjo reikalavimas dėl šio dydžio darbo užmokesčio nepriemokos išieškojimo

netenkintinas, nes pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praleidęs trejų metų terminÄ pažeistai teisei apginti.

 Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjui  nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu. PareiÅ¡kėjui realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ priklausančių sumų, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinė, o ne valstybė plačiÄ ja teisinių santykių prasme, todėl konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtose administracinėse bylose A1-635/2005, A662-1735/2010.  Teismo vertinimu, nepagrįstas atsakovės argumentas, jog teismas nagrinėjamoje  byloje turi pakeisti atsakovÄ . PareiÅ¡kėjui nepareiÅ¡kus sutikimÄ pakeisti atsakovÄ , teismas negali savo iniciatyva keisti vienÄ atsakovÄ kitu atsakovu (ABTÄ® 54 straipsnis). PareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, jog pareiÅ¡kėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.

Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo priėmimo  iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų

sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma,

prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjo  prašymo turi būti priimamas vadovaujantis

sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis.  Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų

grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs. Â

Reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte, todėl teismas  vertina, kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, susijusius su atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų nebuvimu.

 Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjo prašymas dėl priteisimo 1582,73 Lt negauto darbo užmokesčio pagrįstas, todėl tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos

Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 2 ir 4 punktais.  PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 0,06 delspinigius už kiekvienÄ praleistÄ

dienÄ nuo visos nesumokėtos darbo užmokesčio sumos netenkintinas kaip nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju darbo užmokestis nebuvo mokamas laiku dėl neteisingo teisinio reguliavimo, o ne dėl darbdavio kaltės, todėl Darbo kodekso

207 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos.

IÅ¡Â bylos duomenų matyti, kad atsakovei Å¡iuo metu nėra paskirtos lėšos darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti. Valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iÅ¡ valstybės (savivaldybių) biudžeto, todėl finansiniai asignavimai darbo užmokesčiui mokėti turi bÅ«ti paskirti iÅ¡ valstybės biudžeto.  Pripažįstama, kad yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkiÄ finansinę padėtį, remiantis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ  85 – 89 straipsniais, n u s p r e n d ė :

patenkinti pareiÅ¡kėjo  G. B.  praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės G. B. 1582,73 Lt (  vienÄ

tÅ«kstantį penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus) nesumokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-02-10

( fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti),

 nepatenkinti prašymo dalį dėl 1915,42 Lt. darbo užmokesčio nepriemokos ir delspinigių priteisimo,

atidėti teismo sprendimo vykdymÄ iki  2011 m. gegužės 28d.

Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                    Vida

Stonkuvienė