2019-01-02 Nr. AB-98-3-61-3-02948-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2864-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02948-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 50808 (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius ginčijamu sprendimu nusprendęs neskirti jam socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d., pažeidė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 3 ir 6 punktus.

3. Pareiškėjo teigimu, jis tinkamai vykdė Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytą prievolę dalyvauti Administracijos organizuojamoje visuomenės naudingoje veikloje ir tai patvirtina Administracijos Pašilaičių padalinio (Žemynos g. 1) specialistės L. R. 2017 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytinai išduotas siuntimas Nr. 53482 atlikti visuomenei naudingą veiklą (toliau – ir Siuntimas). Pažymėjo, kad taip pat tinkamai vykdė Įstatymo 25 straipsnio 1 punktą, išnaudodamas visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes, ir 3 punktą – per mėnesį pranešdamas apie aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinę paramą, t. y. žodžiu informavo Administracijos specialistę, jog pažymą, patvirtinančią studijavimo faktą aukštojoje mokykloje, pristatys asmeniškai per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Akcentavo, kad pagal Įstatymo 25 straipsnio 4 ir 5 punktą deklaravo turimą turtą bei sudarė galimybę Administracijos socialiniams darbuotojams tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu paštu išsiuntė užklausą mokymo įstaigos fakulteto studijų vadybininkei dėl pažymos išdavimo ir gavo atsakymą, jog vadybininkė atostogauja ir pažymą parengti galės tik 2017 m. rugpjūčio 24 d. Šį atsakymą iš studijų vadybininkės pareiškėjas gavo 2017 m. rugpjūčio 16 d. Nurodė, jog tą pačią dieną paskambino į Administracijos Pašilaičių padalinį, kurio darbuotoja jam pasakė, kad šio padalinio specialistės L. R. nėra ir ji perduosianti pastarajai informaciją, jog pažymą, patvirtinančią studijavimo faktą, pareiškėjas pateiks 2017 m. rugpjūčio 24 d. Nežino, ar padalinio darbuotoja, kalbėjusi su juo telefonu, perdavė pareiškėjo nurodytą informaciją L. R..

5. Pareiškėjo nuomone, Administracijos darbuotojų nesusikalbėjimas ir tai, kad pažymos, patvirtinančios studijavimo faktą aukštojoje mokykloje, jis negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių – mokymo įstaigos fakulteto studijų vadybininkės atostogų, lėmė nepagrįsto ir neteisėto atsakovo ginčijamo sprendimo priėmimą.

6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikė Administracijos Socialinių išmokų skyriui prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. 53479 už 2017 m. rugpjūčio–spalio mėn. To paties apsilankymo metu, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjui išduotas Siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą. Pažymėjo, kad pareiškėjui iki Siuntime nurodyto termino pabaigos, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., neatvykus pas visuomenei naudingos veiklos organizatorę Administracijos Pašilaičių seniūnijos specialistę L. R., Socialinių išmokų skyrius 2017 m. rugpjūčio 9 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjui socialinė pašalpa neskirta, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nes jis nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 1,4–6 punktuose nustatytų pareigų.

8. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su Siuntime esančia informacija ir neatvykimo atlikti visuomenei naudingos veiklos pasekmėmis. Teigė, kad nekilo abejonių dėl pareiškėjo netinkamo pareigų vykdymo, neatliekant Siuntime nustatytų pareigų, tačiau, įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su studijavimo faktą patvirtinančios pažymos gavimu iš Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto (toliau – ir MRU Teisės fakultetas), galima daryti prielaidą, jog pareiškėjas manė, kad jis negali būti pasitelktas visuomenei naudingai veiklai, nes yra studijuojantis aukštojoje mokykloje (studentas).

9. Atsakovas pažymėjo, kad šioje byloje esminiai klausimai yra kilę dėl to, ar pareiškėjas, kuriam daugiau nei 24 m., Įstatymo prasme yra laikomas kaip studijuojantis asmuo ir ar Įstatymas pareiškėją leidžia pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti bei, ar pareiškėjo studijų sustabdymas MRU Teisės fakultete turi įtakos Administracijos teisei pasitelkti jį visuomenei naudingai veiklai.

10. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, nes jam šiuo metu yra daugiau nei 24 m., o atsižvelgus į pareiškėjo pateiktą MRU Teisės fakulteto 2017 m. rugpjūčio 24 d. pažymą apie studijas Nr. 17T15-394, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo studijos laikinai sustabdytos iki 2018 m. kovo 1 d., galima daryti išvadą, jog pareiškėjas negali būti vertinamas kaip studentas, studijuojantis pagal studijų programą, kol jo studijos yra sustabdytos.

11. Atsakovo nuomone pareiškėjo amžius ir aplinkybė, jog jis yra registruotas Lietuvos darbo biržoje kaip bedarbis, atitinka Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą darbingų ir nedirbančių asmenų sąvoką, dėl ko Administracija turėjo teisę pareiškėją pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti, o pareiškėjui neįvykdžius Siuntime nurodytos pareigos – priimti ginčijamą sprendimą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui pateikus prašymą-paraišką socialinei pašalpai gauti, atsakovas 2017 m. rugpjūčio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 1 priedą parengė jam Siuntimą Nr. 53482 atlikti visuomenei naudingą veiklą, kuriame detaliai išaiškino pareigos atvykti atlikti visuomenei naudingos veiklos neįvykdymo pasekmes, tačiau pareiškėjas nustatytu terminu pas organizatorę – L. R. dėl visuomenei naudingų darbų atlikimo nebuvo atvykęs, dėl šių darbų atlikimo su organizatore atskirai nesitarė. Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius, 2017 m. rugpjūčio 9 d. patikrinęs duomenis Lietuvos darbo biržos bazėje, pagal kuriuos pareiškėjas yra įregistruotas bedarbiu nuo 2017 m. sausio 19 d., priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, skliaustuose nurodydamas, jog pareiškėjas nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.

14. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jis dalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas neneigia aplinkybės, jog jis nustatytu terminu nebuvo atvykęs pas visuomenei naudingos veiklos organizatorę, nesudarė visuomenei naudingos veiklos sutarties ir neatliko jokių tokia sutartimi apibrėžtų darbų. Teismas vertino, kad vien tik Siuntimo šių darbų atlikimui išdavimas nepatvirtina paties darbų atlikimo fakto, todėl atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.

15. Pirmosios instancijos teismo nuomone, aplinkybė, jog pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad studijavimas MRU Teisės fakultete yra pagrindas jo nelaikyti asmeniu, kuris negali būti pasitelkiamas visuomenei naudingai veiklai, nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisiškai reikšminga, kadangi pareiškėjas Siuntimo išdavimo metu duomenų apie studijas aukštojoje mokykloje nenurodė ir nepateikė.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmuo turi teisę į socialinę paramą, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 m., ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d., bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 m. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą teismas sprendė, kad teisė gauti socialinę paramą asmeniui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje, siejama ne tik su jo, kaip studento, statusu, bet ir su amžiumi. Kadangi pareiškėjui yra daugiau kaip 24 m., teismas vertino, kad šios sąlygos jis neatitinka.

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 19 d. yra registruotas darbo biržoje, patvirtina, jog jis yra darbingas nedirbantis asmuo, priskirtinas prie nesimokančių darbingo amžiaus asmenų, kadangi iš pateiktos MRU Teisės fakulteto 2017 m. rugpjūčio 24 d. pažymos Nr. 17T15-394 matyti, kad dekano įsakymu Nr. 21T-81 pareiškėjo studijos laikinai sustabdytos iki 2018 m. kovo 1 d.

18. Atsižvelgdamas į Įstatymo, Tvarkos aprašo, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 30-840 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateko į teisės aktais nustatytą kategoriją asmenų, kurie nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai, todėl net jam ir pateikus MRU Teisės fakulteto pažymą apie studijų sustabdymą, tai būtų neturėję reikšmės ginčijamo sprendimo priėmimui, nes jis, kaip asmuo, siekiantis gauti socialinę paramą, buvo įpareigotas atlikti visuomenei naudingą veiklą, tačiau šios pareigos neatliko. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo įstatyminį pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl paramos skyrimo pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 19. Pareiškėjas S. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nesitarė su atsakovu dėl visuomenei naudingų darbų atlikimo. Teigia, kad jis laiku informavo Administracijos Socialinių išmokų padalinio darbuotoją, jog pažymą apie studijas aukštojoje mokykloje pristatys, kai tik galės. Pažymi, kad minėtos pažymos laiku pristatyti negalėjo ne dėl jo paties kaltės, o dėl mokymo įstaigos administratorės atostogų nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. Mano, jog teismas netyrė aplinkybės apie pažymos iš mokymosi įstaigos nepateikimą ir neįvertino tai patvirtinančio įrodymo, t. y. susirašinėjimo tarp pareiškėjo ir mokymosi įstaigos darbuotojos.

21. Pareiškėjo teigimu, neatsisakymą atlikti visuomenei naudingą veiklą įrodo pasirašytas Siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą. Akcentuoja, kad tai patvirtina aplinkybę, jog buvo žodinis susitarimas su Administracijos Socialinių išmokų padalinio darbuotoja dėl pažymos apie mokymąsi aukštojoje mokykloje ir kitų reikalingų dokumentų savalaikio pateikimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog studijavimas aukštojoje mokykloje nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingas.

22. Pareiškėjo nuomone, taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad vien tik Siuntimo išdavimas nepatvirtina paties darbų atlikimo fakto. Mano, kad tiek atsakovas, tiek teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis nedalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Pažymi, kad jis negalėjo būti pasitelktas visuomenei naudingai veiklai atlikti, nes yra užimtas baigiamojo darbo rengimu ir šį faktą įrodo 2017 m. kovo 29 d. prašymas stabdyti studijas dėl baigiamojo darbo rengimo niuansų.

23. Pareiškėjas akcentuoja, kad Siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą pasirašė, tačiau susitarė su Administracijos Socialinių išmokų padalinio darbuotoja L. R., jog pažymą, patvirtinančią studijavimo faktą mokymo įstaigoje, bei prašymą dėl studijų stabdymo, kuriame nurodyta konkreti studijų stabdymo priežastis, pateiks per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Pabrėžia, kad šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog jis buvo aiškiai ir nedviprasmiškai supažindintas su Siuntime nurodyta informacija apie pareigos atvykti nustatytu terminu pas organizatorę neįvykdymo pasekmes.

24. Pareiškėjas sutinka, jog pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą jis galėtų būti laikomas nesimokančiu asmeniu, nes jam yra daugiau negu 24 m., tačiau iš byloje esančio rašytinio įrodymo, t. y. prašymo dėl studijų stabdymo, matyti, jog jo studijos stabdytos ne dėl akademinių atostogų, o dėl baigiamojo darbo rengimo, kas sąlygoja pareiškėjo užimtumą studijų stabdymo laikotarpiu.

25. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių reikšmingų motyvų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisingumu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į visu pareiškėjo skundo argumentus, todėl pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 50808, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d., teisėtumo bei pagrįstumo.

28. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

29. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl jo studijų aukštojoje mokykloje, netyrė įrodymų, patvirtinančių pažymos iš mokymosi įstaigos nepateikimo dėl objektyvių priežasčių, nepagrįstai studijavimo fakto nepripažino kaip pagrindo nepasitelkti jo visuomenei naudingai veiklai.

30. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

31. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad byla išnagrinėta formaliai, o priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija galimybę pasitelkti jį visuomenei naudingai veiklai, motyvuodamas tuo, jog jis mokosi aukštojoje mokykloje.

34. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 30-840 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas.

35. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta savivaldybės administracijos teisė, teikiant socialinę paramą, darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje ir (ar) šio straipsnio 3 dalyje, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Įstatymo 25 straipsnio 6 punktas socialinės paramos gavėjui nustato pareigą dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

36. Įgyvendinant Įstatymo 25 straipsnio 6 punktą, priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. A1-255, kuriuo patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas. Tvarkos aprašo 13 punkte nurodyti asmenys, kurie naudingai veiklai nepasitelkiami, t. y. asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių (13.1 p.); nėščios moterys (13.2 p.); motina ar tėvas arba globėjas, auginantys vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų, kuris (kurie) negali lankyti švietimo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją, arba vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius), nelankantį (nelankančius) švietimo įstaigos dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau, iki vaikas pradės mokytis pagal pradinio ugdymo programą (13.3 p.); asmenys, kurie slaugo ar prižiūri asmenį, savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką arba vaiką, kuriam įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jie įstatymų nustatyta tvarka paskirti fizinio asmens, pripažinto neveiksniu arba neveiksniu tam tikroje srityje, arba vaiko, kuriam įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens arba vaiko, kuriam įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju (13.4 p.); neįgalūs asmenys (13.5 p.); asmenys, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose (jų gydymosi laikotarpiu) (13.6 p.); asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu) (13.7 p.); asmenys, pateikę Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje (13.8 p.).

37. Analogiškas teisinis reglamentavimas, susijęs su visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiamais asmenims, įtvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 30-840 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo 20 punkte. Taigi įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą galimą daryti išvadą, kad studijavimo aukštojoje mokykloje faktas nėra savarankiškas teisinis pagrindas nepasitelkti asmens visuomenei naudingai veiklai. Kita vertus, Aprašo 19.1 punkte nurodyta, jog visuomenei naudingai veiklai atlikti pasitelkiami darbingi nedirbantys arba nesimokantys ir nedalyvaujantys aktyviose darbo rinkose politikos priemonėmis asmenys.

38. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad jis turėtų būti priskiriamas prie besimokančių asmenų nors ir Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme jis galėtų būti laikomas nesimokančiu asmeniu, nes jam yra daugiau negu 24 m.

39. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jam sukaks 24 m. ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jam sukaks 24 m. Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas teisę gauti socialinę paramą asmeniui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje, sieja ne tik su jo, kaip studento, statusu, bet ir su amžiumi, t. y. asmuo tokią teisę turi tol, kol jam sukaks 24 m. Kadangi pareiškėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini), ir jam yra daugiau kaip 24 m., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas šios Įstatymo sąlygos neatitinka.

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra MRU Teisės fakulteto civilinės teisės programos magistrantūros ištęstinių valstybės nefinansuojamų studijų 2 kurso studentas, kuriam studijos iki 2018 m. kovo 1 d. buvo sustabdytos. Pareiškėjas su prašymu stabdyti studijas į MRU Teisės fakulteto dekaną kreipėsi 2017 m. kovo 29 d., studijų sustabdymo priežastimi nurodydamas „baigiamojo darbo rengimo niuansus“. Tuo tarpu prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti pareiškėjas pateikė 2017 m. rugpjūčio 1 d., t. y. studijų sustabdymo metu (b. l. 4, 24–25, 39).

41. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjo studijos sustabdytos, nepaisant to, kokia yra jų stabdymo priežastis, nesudaro pagrindo pareiškėją vertinti kaip tuo laikotarpiu besimokantį asmenį. Pareiškėjui nebuvo suteiktos akademinės atostogos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 11 punkto, galiojusio ginčo metu, pagrindu, kurių metu pareiškėjas neprarastų studento statuso, todėl nėra pagrindo teigti, jog savo nuožiūra pasirinkęs stabdyti studijas dėl priežasčių, neįvardintų minėto įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 11 punkte, pareiškėjas neparado studento statuso ir turėtų būti laikomas besimokančiu asmeniu. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstą pareiškėjo argumentą, kad jis prašymo-pareiškėjo suteikti socialinę paramą metu turėjo būti vertinamas kaip besimokantis asmuo, kuris Aprašo 19.1 punkto pagrindu nepasitelkiamas visuomenei naudingai veiklai atlikti.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis neatsisakė atlikti visuomenei naudingos veiklos, o Siuntimo išdavimas patvirtina, jog jis dalyvavo Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.

43. Pažymėtina, kad pagal Tvarkos aprašo 2 punktą visuomenei naudinga veikla – neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyti asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą (14 p.). Su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos (15 p.). Visuomenei naudingos veiklos organizatorius prieš pradedant atlikti visuomenei naudingą veiklą, privalo informuoti asmenis apie visuomenei naudingos veiklos turinį (pobūdį), eigą ir saugą, nurodydamas apsisaugojimo nuo galimų rizikos veiksnių būdus ir priemones (17 p.). Visuomenei naudingos veiklos organizatorius pildo visuomenei naudingos veiklos apskaitos žurnalą, nurodydamas asmens, atliekančio visuomenei naudingą veiklą, vardą, pavardę, asmens kodą (gimimo datą), atliekamos veiklos turinį (pobūdį), jos pradžią ir pabaigą, informaciją dėl saugos instruktavimo, kitus organizatoriui reikalingus duomenis (18 p.). Apie atliktą visuomenei naudingą veiklą ir laiką visuomenei naudingos veiklos organizatorius pažymi visuomenei naudingos veiklos sutartyje (19 p.). Visuomenei naudingos veiklos trukmę ir atlikimo laiką nustato visuomenei naudingos veiklos organizatorius (20 p.).

44. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, gavęs Siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą, iki Siuntime nurodytos datos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 3 d., pas visuomenei naudingos veiklos organizatorę Administracijos Pašilaičių seniūnijos specialistę L. R. neatvyko ir nesudarė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutarties. Dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra asmuo, kuris negali būti pasitelktas visuomenei naudingai veiklai, byloje nėra.

45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik Siuntimo visuomenei naudingų darbų atlikimui išdavimas nepatvirtina paties darbų atlikimo fakto. Pažymėtina, kad visuomenei naudingos veiklos atlikimą asmenims, kurie gauna socialinę paramą, reglamentuoja ne privatinės teisės, o viešosios teisės normos. Viešojoje teisėje taikomas principas, kad leidžiama (galima) tik tai, kas numatyta teisės aktais. Pareiškėjui nedalyvavus Administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje atsakovas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė jam skirti socialinę paramą.

46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė