556db017-d33b-4176-926a-400a983be7fb · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas L Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-170-795/2021 Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00036-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.1.5; 21.1.7; 21.3.3; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I.

K. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2021 m. balandžio 8 d. nutarties, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. 2020 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija), pareiÅ¡kėjai I. K. nedalyvaujant, surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad ji 2020 m. birželio 4 d., apie 9.28 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., vairuodama automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , pažeisdama Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), t. y. lenkė kitÄ važiuojančiÄ transporto priemonę, važiuodama prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostos vietoje, kuri paženklinta kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, taip pažeisdama KET 1 priedo 325 punktÄ .

Administraciniu nurodymu I. K. buvo pasiÅ«lyta sumokėti 85 Eur baudÄ iki 2021 m. sausio 29 d., taip pat jai skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Kadangi I. K. neįvykdė administracinio nurodymo, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas 2021 m. vasario 5 d. iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ ir priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į I. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ jai skirta 170 Eur bauda su specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams.

Nesutikdama su Institucijos nutarimu, I. K. jį apskundė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui.

2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi I. K. skundas netenkintas ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai, kitos byloje nustatytos aplinkybės, nusižengimo padarymo vaizdo įrašas yra neprieštaringi, nuosekliai patvirtinantys aplinkybę, jog I.

K., vairuodama automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , siekdama aplenkti prieÅ¡ais važiuojantį automobilį, taip atlikdama lenkimo manevrÄ vietoje, kuri paženklinta ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas pagrįstai I. K. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. K. praÅ¡o pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 5 d. nutarimÄ ir Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2021 m. balandžio 8 d. nutartį, o jos padarytÄ administracinį nusižengimÄ perkvalifikuoti iÅ¡ ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 1 arba 3 dalį. Taip pat praÅ¡o, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirtÄ administracinę nuobaudÄ suÅ¡velninti ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 mėnesiams.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Pagal Kelių eismo taisyklių 140.1 punktÄ lenkti draudžiama sankryžose Å¡alutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su Å¡alutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės“, „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikÅ¡mių kelių sankryžose. I. K. nurodo, jog KET 140 punkto nepažeidė, nes Å¡iame punkte nėra įtrauktas kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, kuris draudžia lenkti transporto priemones, iÅ¡skyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.

Nuo 2017 m. spalio 3 d. įsigaliojusioje ANK 420 straipsnio 1 dalies redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad už įvažiavimÄ i prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , pažeidžiant Kelių eismo taisykles, atsakomybė yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingÄ situacijÄ (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo krypti arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ asmuo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti baudžiamas tik tuo atveju, jeigu jo iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ sukėlė neigiamus padarinius – pavojingÄ situacijÄ .

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartyje panaÅ¡ioje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-129-581/2017 pažymėjo, kad po 2017 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XIII-640 pakeitimo įsigaliojimo administracinė atsakomybė už įvažiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , pažeidžiant Kelių eismo taisykles, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingÄ situacijÄ (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti).

Vis dėlto administracinė atsakomybė už įvažiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , pažeidžiant Kelių eismo taisykles (nenustačius padarinių kilimo – pavojingos situacijos sukėlimo) nuo 2017 m. spalio 3 d. numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje. 3.2. Kaltinime nenurodyta, kad I. K. veiksmai bÅ«tų sukėlę kokiÄ nors pavojingÄ situacijÄ , t. y. jos veiksmai neprivertė kitų eismo dalyvių staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, todėl apeliantė mano, kad jos veika neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties ir ji turėtų bÅ«ti perkvalifikuota pagal atitinkamÄ ANK 417 straipsnio punktÄ .

Nagrinėjamu atveju, I. K. pravažiavus kelio ženklÄ Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, netrukus deÅ¡inėje buvo lauko keliukas, o po to sankryža su Å¡alutiniu keliu iÅ¡ kairės, kuris veda į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Toje vietoje, kur buvo pirmasis nuvažiavimo į laukus keliukas, kelio horizontalusis ženklinimas buvo pažymėtas siaura brÅ«kÅ¡nine linija, kurios brÅ«kÅ¡niai tris kartus ilgesni už tarpus, ir Å¡iÄ linijÄ galima kirsti iÅ¡ abiejų pusių. Po to kelias paženklintas siaura brÅ«kÅ¡nine linija, kurios brÅ«kÅ¡niai tris kartus trumpesni už tarpus, ir Å¡iÄ linijÄ taip pat leidžiama kirsti iÅ¡ abiejų pusių.

Taigi I. K. lenkimo manevrÄ atliko, bÅ«dama įsitikinusi, kad kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimas lenkimo vietoje jau buvo pasibaigęs. Apeliaciniame skunde papildomai atkreiptas dėmesys, jog statybos techninio darbo projekto pagrindu buvo atliekami estakados statybos darbai ir (duomenys neskelbtini) kelio (kuriame užfiksuotas I. K. nusižengimas) rekonstrukcijos darbai, kurie 2020 m. birželio 4 d. (nusižengimo dienÄ ) jau buvo užbaigti, tačiau laikinieji kelio draudžiamieji ženklai, įskaitant ir kelio ženklÄ Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, dar nebuvo nuimti.

Taigi minėtas kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ buvo laikino pobÅ«džio ir toje vietoje stovėjo tik tol, kol buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) kelio rekonstrukcija, o jai pasibaigus turėjo bÅ«ti nuimtas. 3.3. Pirmosios instancijos teismas savo nesutikimÄ su praÅ¡ymu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad I. K. atliktas lenkimo manevras buvo pavojingas, be to, suabejojo, ar jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav., o darbo vieta – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Apeliantės vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai nėra pagrįsti. Tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į visetÄ svarbių aplinkybių dėl mažesnio I. K. asmenybės ir veikos pavojingumo. 3.3.1. Lenkimo manevrÄ I. K. atliko saulėtÄ dienÄ , esant puikiam matomumui visomis kryptimis, važiuojamoji dalis buvo lygi, sausa, ji važiavo pagrindiniu keliu, atliktas manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, lenkiama transporto priemonė buvo pavienė, o manevro atlikimo metu nė vienas iÅ¡ eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo priverstas staiga stabdyti ir kitaip eismas nebuvo sutrikdytas.

Nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, taip pat nepažeisti kiti KET reikalavimai. 3.3.2. LenkimÄ I. K. atliko, kai vis dar stovėjo (duomenys neskelbtini) kelio rekonstrukcijos laikotarpiui laikinai pastatymas kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, nors kelio darbai jau buvo pasibaigę ir padidintos rizikos dėl anksčiau dirbusių kelio darbininkų nebebuvo. 3.3.3. Egzistuoja I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji visiÅ¡kai pripažino padariusi kaltinime nurodytus faktinius veiksmus ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau jai sukėlė abejonių veikos kvalifikavimas.

I. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis), be to, niekada anksčiau nebuvo bausta už šiukščius KET pažeidimus. 3.3.4. Teisė vairuoti transporto priemones I. K. po nusižengimo padarymo nebuvo sustabdyta, o naujų administracinių nusižengimų, naudojantis teise vairuoti transporto priemones, nepadarė, kas, apeliantės nuomone, rodo, jog padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio ir vienkartinio pobūdžio. 3.3.5. I. K. gyvena pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav.

Kartu su apeliaciniu skundu pateikė savo individualios veiklos pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, kad nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. I. K. užsiima kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla. Be to, pateikė ir paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ yra iÅ¡sinuomojusi įrengtÄ darbo vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). I. K. labai svarbu neprarasti teisės vairuoti transporto priemones, nes ji tik asmeniniu transportu kiekvienÄ darbo dienÄ gali nuvykti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos į darbo vietÄ . 4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) R.

R. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. K. apeliacinio skundo netenkinti ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 5 d. nutarimÄ bei Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti galioti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, jog administracinis nusižengimas, kurio padarymu kaltinama I. K., priskiriamas prie Å¡iurkščių KET pažeidimų, už kurių padarymÄ ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda su privalomu specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu.

I. K. padarytas administracinis nusižengimas yra įrodytas administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga, o jai paskirta administracinė ir administracinio poveikio priemonė yra adekvačios jos padarytam administraciniam nusižengimui. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. K. apeliacinis skundas tenkintinas, o (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 5 d. nutarimas ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartis naikintini dėl esminių proceso teisės pažeidimų.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ skundo argumentÄ . ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Å¡iame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

Administracinio nusižengimo byloje privalo bÅ«ti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas iÅ¡vadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimÄ asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Patikrinęs Å¡ios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. K. administracinio nusižengimo bylÄ , pažeidė aptartas ANK nuostatas, skundžiamos nutarties iÅ¡vados nėra pagrįstos iÅ¡samiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas.

Apylinkės teismas, nesilaikydamas ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, nepateikė jų visumos analizės.

8. IÅ¡ pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad I. K. administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 5 d. nutarime nurodyta, kad I. K. 2020 m. birželio 4 d., apie 9.28 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., vairuodama automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , pažeisdama Kelių eismo taisykles, t. y. lenkė kitÄ važiuojančiÄ transporto priemonę, važiuodama prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostos vietoje, kuri paženklinta kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, taip pažeisdama KET 1 priedo 325 punktÄ .

Nors apeliaciniame skunde I. K. nepraÅ¡o nutraukti jai pradėtÄ administracinio nusižengimo teisenÄ , tačiau tokį praÅ¡ymÄ ji iÅ¡dėstė skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, jog I. K. abejoja jai inkriminuoto administracinio nusižengimo konstatavimo pagrįstumu ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimu. Apeliantė skunde pagrįstai atkreipė teismo dėmesį, jog, jai pravažiavus kelio ženklÄ Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, netrukus deÅ¡inėje buvo lauko keliukas, o po to sankryža su Å¡alutiniu keliu iÅ¡ kairės, kuris veda į (duomenys neskelbtini) kaimÄ .

Toje vietoje, kur buvo pirmasis nuvažiavimo į laukus keliukas, kelio horizontalusis ženklinimas buvo pažymėtas siaura brÅ«kÅ¡nine linija, kurios brÅ«kÅ¡niai tris kartus ilgesni už tarpus, todėl Å¡iÄ linijÄ galima buvo kirsti iÅ¡ abiejų pusių. Po to kelias paženklintas siaura brÅ«kÅ¡nine linija, kurios brÅ«kÅ¡niai tris kartus trumpesni už tarpus, t. y. Å¡is ženklinimas skiria prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose dvi arba tris eismo juostas, ir žymi eismo juostų ribas, esant dviem eismo juostoms ar daugiau eismo juostų, skirtų važiuoti viena kryptimi, ir Å¡iÄ linijÄ taip pat leidžiama kirsti iÅ¡ abiejų pusių.

Taigi, I. K. lenkimo manevrÄ atliko, bÅ«dama įsitikinusi, kad kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimas lenkimo vietoje jau buvo pasibaigęs.

9. Pagal teismų praktikÄ esminiu proceso teisės pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai teismo iÅ¡vados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais; įrodymais nepripažinti duomenys, kurie nustatytus reikalavimus atitinka; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neva byloje pateikti įrodymai, kitos byloje nustatytos aplinkybės, nusižengimo padarymo vaizdo įraÅ¡as yra neprieÅ¡taringi, nuosekliai patvirtinantys aplinkybę, kad I. K., vairuodama automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , siekdama aplenkti prieÅ¡ais važiuojantį automobilį, taip atlikdama lenkimo manevrÄ vietoje, kuri paženklinta ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas pagrįstai I. K. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas kategoriÅ¡kai nesutinka.

10. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinio nusižengimo padarymÄ patvirtina visi neprieÅ¡taringi bylos medžiagoje esantys duomenys, kurie pripažįstami įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokių duomenų, iÅ¡skyrus vaizdo įraÅ¡Ä , nesama, t. y. tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas, nustatydami I. K. kaltę, rėmėsi iÅ¡imtinai tik vienu įrodymu – vaizdo įraÅ¡u. Administracinio nusižengimo protokolas savaime nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, kadangi jis yra skirtas suformuluoti kaltinimÄ , pagal kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų, nuo kokių kaltinimų turi gintis ir galėtų tinkamai pasinaudoti jam proceso įstatymo suteikta gynybos teise.

Vis dėlto, kadangi nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, ir jame nesama jokių asmens paaiškinimų dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, toks procesinis dokumentas negali būti pripažįstamas įrodymu, patvirtinančiu I. K. kaltę, o turi būti vertinamas tik kaip dokumentas, kuris apibrėžė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas.

11. IÅ¡ to, kas aptarta anksčiau, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė esminį įrodymų vertinimo kriterijų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įrodinėjo, remdamasis ne neprieÅ¡taringų įrodymų visumos analize, o vieninteliu bylos medžiagoje esančiu įrodymu – vaizdo įraÅ¡u. Bylos medžiagoje esantį vaizdo įraÅ¡Ä bÅ«tina aptarti plačiau. Visų pirma, nėra aiÅ¡kios Å¡io vaizdo įraÅ¡o gavimo aplinkybės – ar Å¡is įraÅ¡as buvo padarytas policijos pareigÅ«nų, turinčių teisę suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ , ar paÅ¡alinio asmens, buvusio įvykio vietoje ir užfiksavusio galbÅ«t padarytÄ administracinį nusižengimÄ .

Jeigu vaizdo įraÅ¡as buvo padarytas ne pareigÅ«no, turinčio teisę suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ , toks įraÅ¡as vertintinas tik kaip praneÅ¡imas apie galbÅ«t padarytÄ administracinį nusižengimÄ . Kad tokiame įraÅ¡e užfiksuoti duomenys taptų įrodymais administracinio nusižengimo byloje, jie turėtų bÅ«ti užfiksuoti ir patikrinti ANK nustatyta tvarka. PareigÅ«nas (-ai) ar kitas asmuo, kuris matė galbÅ«t I. K. padaryto nusižengimo aplinkybes, nebuvo nustatyti, jie nesurašė tarnybinio praneÅ¡imo, paaiÅ¡kinimo ar kito dokumento, kuriame bÅ«tų užfiksuotos įvykio aplinkybės. Å is asmuo (ar asmenys) nebuvo apklausti ir nagrinėjant I.

K. skundÄ pirmosios instancijos teisme. Antra, vaizdo įraÅ¡as yra neiÅ¡samus ir jame aiÅ¡kiai nematyti užfiksuoto galbÅ«t padaryto administracinio nusižengimo. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota ne viena transporto priemonė, lenkianti kitÄ , tačiau vietose, kuriose, kaip I. K. nurodo savo apeliaciniame skunde, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti apie lenkimo draudimÄ ar draudimÄ iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ (neiÅ¡tisinis kelio ženklinimas). Be to, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o neįmanoma identifikuoti užfiksuotų transporto priemonių valstybinių numerių, t. y. apskritai neįmanoma nustatyti, ar vaizdo įraÅ¡e tikrai yra užfiksuota I.

K. transporto priemonė. Toks neindividualizuotas vaizdo įraÅ¡as be kitų reikÅ¡mingų duomenų, patvirtinančių teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymÄ , pats savaime negali bÅ«ti pripažįstamas tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens kaltę.

12. Administracine tvarka asmuo gali bÅ«ti nubaustas, tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Tai yra bÅ«tinas pagrindas teisiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jį padariusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Ä®statymo apibrėžto konkretaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiÅ¡kia, kad yra faktinis pagrindas kaltÄ asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, bÅ«dingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai:

a) objektas;

b) objektyvioji pusė; c) subjektas;

d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, Nr. 2AT-10-693/2018).

Vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563 ir 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, Nr. 2AT-3-495/2020).

13. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas administracinio nusižengimo byloje skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų bei akivaizdžių abejonių dėl I. K. įvažiavimo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , pažeidžiant Kelių eismo taisykles, ir kitos transporto priemonės lenkimÄ , važiuojant prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostos vietoje, kuri paženklinta kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, (fakto) ir, jais remdamasis, padarė in dubio pro reo principo reikalavimų pažeidimÄ , o nutartyje iÅ¡dėstė prieÅ¡taringas bei bylos medžiagoje neužfiksuotais duomenimis pagrįstas iÅ¡vadas.

Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali bÅ«ti konstatuotas tik tuomet, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principÄ Â (ANK 566 straipsnio 1 dalis) bÅ«tent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumÄ (ANK 567 straipsnis).

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal konstitucinės jurisprudencijos nuostatas teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Nors apylinkės teismas privalėjo vadovautis ir šia praktika, tačiau proceso metu nesiėmė jokių aktyvių veiksmų byloje esančioms objektyvioms abejonėms ir akivaizdiems prieštaravimams pašalinti, o proceso metu I.

K. iÅ¡dėstytus argumentus ir pateiktus duomenis, pagrindžiančius faktÄ , kad administracinis nusižengimus galbÅ«t apskritai nebuvo padarytas, nes ji lenkimo manevrÄ atliko vietoje, kurioje buvo galima lenkti, iÅ¡važiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , atmetė ir jų net nevertino, tačiau nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų.

14. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė esminį įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimÄ , nes rėmėsi byloje esančiais prieÅ¡taringais duomenimis, o Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alinęs ir nenurodęs motyvų, priėmė prieÅ¡taringÄ ir nemotyvuotÄ sprendimÄ , neatitinkantį jo turiniui keliamų įstatymo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 567 straipsnis) ir nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų (ANK 566 straipsnio 1 dalis), skundžiamoje nutartyje nurodė prieÅ¡taringus argumentus, nepaÅ¡alino byloje esančių pagrįstų abejonių dėl I.

K. kaltės ir jos veiksmų įvykio metu tinkamo kvalifikavimo, tokiu bÅ«du padarė esminius proceso teisės pažeidimus. Å ie pažeidimai lėmė esminį materialiosios teisės normos pažeidimÄ , t. y. I. K. buvo pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jos veiksmuose nenustačius ir neįrodžius buvus visus Å¡io administracinio nusižengimo sudėties požymius. Kadangi administracinio nusižengimo teisena I. K., nustačius esminių proceso teisės normų pažeidimų, nutraukiama, nes neįrodyta, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas (ANK 591 straipsnio 1 punktas), apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : panaikinti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 5 d. nutarimÄ , o administracinio nusižengimo teisenÄ I. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas. Teisėja Kristina Kakurinė