2017-04-12 Nr. AB-8381-3-61-3-04180-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-576-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04180-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d. jam turėjo būti išmokėta 5 Eur piniginė išmoka, tačiau piniginė išmoka Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) administracijos nebuvo išmokėta, motyvuojant tuo, jog pareiškėjo pataisos įstaigoje esanti sąskaita areštuota antstolio. Išmoka turėjo būti išmokėta 2015 m. liepos mėnesį, o Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas priimtas 2015 m. rugpjūčio 6 d., todėl jis pareiškėjui pritaikytas atbuline data. Negavęs išmokos, pareiškėjas prarado galimybę palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais giminaičiais (susirašinėti laiškais, paskambinti telefonu), taip pat įsigyti būtiniausių higienos priemonių. Dėl tokių veiksmų patiria depresiją, diskomfortą. Papildomai nurodė, kad išmoka ir pašalpa turėtų būti mokama bent 10 Eur.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 15–17) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškino, kad piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 (toliau – ir Taisyklės), 4 punkte reglamentuoti pagrindai, kuriais remiantis piniginė išmoka nuteistajam negali būti skiriama. Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-293 Taisyklės buvo papildytos 4.5 papunkčiu, kuris nustatė papildomą pagrindą neskirti išmokos nuteistajam tais atvejais, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu (dėl vienkartinės išmokos skyrimo), jo asmeninė pataisos įstaigoje esanti sąskaita jau buvo areštuota antstolio, todėl vadovaujantis tuo metu galiojusios Taisyklių redakcijos 4.5 punktu buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas neskirti pareiškėjui vienkartinės išmokos už pasibaigusį kalendorinį mėnesį, t. y. už 2015 m. liepos mėnesį. Be to, pareiškėjui 2015 m. ir rugpjūčio, ir rugsėjo mėnesiais Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo finansinę situaciją, skyrė vienkartines mėnesines pašalpas. Vilniaus PN administracija, vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgdama į atitinkamas aplinkybes stengiasi padėti sudėtingose situacijose atsidūrusiems nuteistiesiems. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė, jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 10–13) prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad pareiškėjas dėl neskirtos išmokos į Kalėjimų departamentą nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo, departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų. Taisyklių 4.5 punktas ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė, kad piniginės išmokos neskiriamos, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio. Skunde teismui nurodyta žala yra nepatvirtinta įrodymais. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, tačiau remiasi abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais, nepateikė įrodymų dėl padarytos žalos, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 22 d. sprendimu (b. l. 39–42) pareiškėjo R. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl neskirtos piniginės išmokos.

Iš bylos dokumentų, pareiškėjo ir atsakovo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo paskirta piniginė išmoka už 2015 m. liepos mėnesį, nes pareiškėjo asmeninė pataisos įstaigoje esanti sąskaita buvo areštuota antstolio. Pareiškėjui buvo mokėta 5 Eur dydžio pašalpa (2015 m. balandžio 2 d., 2015 m. gegužės 4 d., 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. liepos 3 d., 2015 m. rugpjūčio 3 d., 2015 m. rugsėjo 3 d.) ir 6 Eur išmoka (2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. gegužės 25 d., 2015 m. birželio 19 d., 2015 m. liepos 17 d.).

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Detalesnius piniginių išmokų nuteistiesiems skyrimo kriterijus, šių išmokų dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260. Taisyklių (2015 m. rugpjūčio 6 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d.) 2 punkte nustatyta, kad konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama – įkalinimo įstaiga) administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Atvejai, kuriems esant išmokos neskiriamos, įtvirtinti Taisyklių 4 punkte. Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-293 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ Taisyklės nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. buvo papildytos 4.5 punktu, nustatančiu, kad išmokos neskiriamos, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio. Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-312 netekusiu galios pripažintas Taisyklių 4.5 papunktis. Taigi, įtvirtintas reglamentavimas, kai išmokos nuteistiesiems neskiriamos, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio, galiojo nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d.

Pagal Taisykles Piniginės išmokos nuteistiesiems mokamos už pasibaigusį kalendorinį mėnesį (5 punktas); nuteistasis, norintis gauti piniginę išmoką, iki einamojo mėnesio 5 dienos ar per 5 kalendorines dienas nuo atvykimo į įkalinimo įstaigą turi raštu kreiptis į įkalinimo įstaigos direktorių. Prašymai pateikiami ir registruojami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 194 punkte nustatyta tvarka (6 punktas); Šių taisyklių 7 punkte nurodytų darbuotojų vizuoti nuteistųjų prašymai iki einamojo mėnesio 10 dienos (naujai į įkalinimo įstaigą atvykusių nuteistųjų prašymams šis terminas netaikomas) turi būti pateikti įkalinimo įstaigos direktoriui ar jį pavaduojančiam pareigūnui. Direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas, atsižvelgdamas į įkalinimo įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininko ir direktoriaus pavaduotojo, atsakingo už nuteistųjų socialinę reabilitaciją (jei tokios pareigybės įkalinimo įstaigoje nėra – Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko) žodines rekomendacijas, priima sprendimą dėl piniginių išmokų nuteistiesiems skyrimo ir išmokų dydžio. Sprendimas įforminamas rezoliucija kiekvieno nuteistojo prašyme. Sprendimai neskirti piniginių išmokų turi būti motyvuoti (8 punktas); įkalinimo įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas darbuotojas pagal nuteistųjų prašymus ir ant jų užrašytas rezoliucijas sudaro nuteistųjų, kuriems skiriama piniginė išmoka, nurodant išmokos sumą, sąrašą, kurį vizuoja įkalinimo įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkas ir direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už nuteistųjų socialinę reabilitaciją (jei tokios pareigybės įkalinimo įstaigoje nėra – Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas), ir tvirtina įkalinimo įstaigos direktorius (9 punktas); nuteistiesiems skirtų piniginių išmokų sumos turi būti pervedamos į jų asmenines sąskaitas iki einamojo mėnesio 20 dienos (10 punktas).

Pašalpa pareiškėjui mokėta remiantis Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 430 redakcija). Šio aprašo 7 punkte įtvirtinti pašalpų, kurias laisvės atėmimo vietos direktorius gali skirti iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų, tipai ir skyrimo sąlygos (maksimalus pašalpos dydis - iki vienos bazinės socialinės išmokos dydžio).

Šiuo atveju pareiškėjas neturtinę žalą sieja su išmokos neišmokėjimu už 2015 m. už liepos mėnesį, taip pat nurodo, kad išmoka ir pašalpa turėtų būti mokama bent po 10 Eur. Kaip minėta, pareiškėjui išmoka nemokėta 2015 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. už praėjusį 2015 m. liepos mėnesį. Nors atsakovas teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo kreipimąsi į Vilniaus PN direktorių dėl išmokos skyrimo, direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno sprendimo dėl piniginės išmokos neskyrimo, įforminto rezoliucija pareiškėjo prašyme, tačiau ginčo dėl to, kad pareiškėjui piniginė išmoka nebuvo skirta, byloje nėra. Ginčo nėra ir dėl to, kad pareiškėjo Vilniaus PN esanti sąskaita 2015 m. liepos mėnesį buvo areštuota antstolio.

Iš anksčiau nurodytų materialinės teisės normų matyti, kad nuteistųjų ir suimtųjų teisė į išmoką nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytų kriterijų atitikimo. Nagrinėjant išmokos skyrimo pareiškėjui klausimą už 2015 m. liepos mėnesį pareiškėjo asmeninė sąskaita buvo areštuota antstolio ir galiojant Taisyklių 4.5 papunkčiui, Vilniaus PN turėjo įstatyminį pagrindą išmokos pareiškėjui neskirti. Atsižvelgiant į tai, piniginės išmokos neskyrimas, nepažeidžia galiojusių teisės aktų nuostatų, todėl negali būti vertinamas kaip neteisėtas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Vilniaus PN negalėjo pareiškėjui skirti išmokos už 2015 m. liepos mėnesį, todėl šiuo aspektu neatliko neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodeksas, Taisyklės, Aprašas iš esmės nustato maksimalius išmokų, pašalpų dydžius. Pareiškėjui mokėtos 5 Eur dydžio pašalpa ir 6 Eur išmoka atitinka minėtuose aktuose įtvirtintus dydžius, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo išmokos ir pašalpos dydžio atmestini kaip nepagrįsti. Be to, šie teisės aktai nustato tik galimybę, o ne prievolę tokias išmokas ir pašalpas mokėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog išmoka turėjo būti išmokėta 2015 m. liepos mėnesį, o Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas pritaikytas atbuline data. Remiantis Taisyklių 5 punktu, piniginės išmokos nuteistiesiems mokamos už pasibaigusį kalendorinį mėnesį. Pareiškėjui 2015 m. liepos 17 d. išmoka buvo išmokėta už 2015 m. birželio mėnesį. Dėl išmokos už 2015 m. liepos mėnesį nuteistieji galėjo kreiptis 2015 m. rugpjūčio mėnesį, sprendimai dėl išmokų skyrimo ar neskyrimo buvo priimami 2015 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. jau galiojant Taisyklių 4.5 papunkčiui.

Pareiškėjas prašo žalos atlyginimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, kurio neteisėtais veiksmais laiko Taisyklių papildymą 4.5 papunkčiu. Kalėjimų departamento direktoriaus teisė nustatyti kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalis. Taigi, įstatymų leidėjas suteikė teisę Kalėjimų departamento direktoriui sukonkretinti išmokų skyrimo tvarką. Reglamentavimas, kai išmokos nuteistiesiems neskiriamos, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio, galiojo nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. Taisyklių, kaip norminio administracinio akto, 4.5 papunktis minėtu laikotarpiu nebuvo pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, todėl laikytinas teisėtu. Tuo remiantis, nėra pagrindo konstatuoti Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumo.

Kalėjimų departamento Taisyklių papildymas 4.5 papunkčiu, Vilniaus PN vadovavimasis šiomis taikylėmis ir išmokos pareiškėjui neskyrimas už 2015 m. liepos mėnesį nelaikytinas neteisėtais Kalėjimų departamento, Vilniaus PN veiksmais pareiškėjo atžvilgiu. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl jų nepasisako.

Esant šioms aplinkybėms, tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimo tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

III. Pareiškėjas R. Č. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 49–50), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismui skundėsi tuo, jog Vilniaus PN neišmokėjo jam pašalpos už 2015 m. rugpjūčio mėnesį (ji turėjo būti išmokėta 2015 m. rugsėjo mėn.), o ne už 2015 m. liepos mėnesį (ji turėjo būti išmokėta 2015 m. rugpjūčio mėn.). Kalėjimų departamento įsakymas, kuriuo pašalpos nemokomas nuteistiesiems, kurių sąskaitos areštuotos antstolių, įsigaliojo tik 2015 m. rugsėjo 1 d., jis buvo panaikintas 2015 m. rugsėjo 26 d. Negavęs pašalpos už 2015 m. rugpjūčio mėnesį, pareiškėjas visą rugsėjo mėnesį negalėjo nusipirkti higienos priemonių (dantų pastos, tualetinio popieriaus, dušo želės, dantų šepetuko), taip pat bendrauti su žmona ir vaikais, susirašinėti su artimaisiais, taip pat rašyti skundų.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime (b. l. 55–58) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, laikėsi visų ABTĮ 57 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Papildomai atsakovas pažymi, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą su skundu nesikreipė, nors pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnį, bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o bausmes vykdančių institucijų ar įstaigų vadovų sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui.

Be to, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelė asmens galimai pažeistų teisių gynybos priemonė, atitinkamais atvejais pakanka teisių pažeidimo pripažinimo. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė jo patirtos žalos jokiais įrodymais, jo teiginiais abstraktūs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui R. Č. 2015 m. rugpjūčio mėnesį nebuvo išmokėta 5 Eur dydžio pašalpa už 2015 m. liepos mėnesį, kadangi, pagal ginčo metu galiojusių Taisyklių 5 punktą, piniginės pašalpos nuteistiesiems buvo mokamos už pasibaigusį kalendorinį mėnesį, o laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. galiojo Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. V-293, kurio Taisyklės buvo papildytos 4.5 punktu, pagal kurį išmokos nuteistiesiems neskiriamos, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio.

Prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo ribų, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo R. Č. pateiktas apeliacinis skundas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis nagrinėjamoje byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su skundžiamu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai, teisingai ir pagrįstai atsakė į visus pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus, o ginčui aktualias materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės argumentų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl aplinkybių, kurių jis neskundė, t. y., pasak apelianto, jis skundėsi ne tuo, kad jam nebuvo išmokėta pašalpa už 2015 m. liepos mėnesį, o tuo, kad minėta pašalpa nebuvo išmokėta už 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Taip pat, apelianto teigimu, Kalėjimų departamento įsakymas, kuriuo nuspręsta nemokėti pašalpų nuteistiesiems, kurių sąskaitos areštuotos antstolių, įsigaliojo tik 2015 m. rugsėjo 1 d., o neteko galios 2015 m. rugsėjo 26 d. Apeliantas teigia, kad tokia informacija buvo paskelbta Vilniaus PN skelbimo lentoje pakabintame pranešime.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Iš R. Č. 2015 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas skundėsi būtent tuo, kad 5 Eur pašalpa jam nebuvo išmokėta už 2015 m. liepos mėnesį. Pareiškėjas šiame skunde aiškiai nurodė, kad pastaroji pašalpa jam turėjo būti išmokėta 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir kad jam neteisėtai pritaikytas 2015 m. rugpjūčio 6 d. priimtas Kalėjimų departamento įsakymas Nr. V-293 (žr., b. l. 1–2).

Be to aplinkybę, kad pareiškėjas negalėjo skųsti piniginės pašalpos jam neišmokėjimo už 2015 m. rugpjūčio mėnesį, patvirtina tai, jog pastaroji pašalpa pareiškėjui galėjo būti išmokėta tik 2015 m. rugsėjo mėnesį (Taisyklių 5 p.), nors skundą teismui pareiškėjas išsiuntė dar 2015 m. rugpjūčio 19 d. (b. l. 3). Pastarasis skundas, teisme gautas 2015 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 1) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (b. l. 4) priimtas nagrinėti. Pareiškėjas teismui 2015 m. rugsėjo 7 d. bei 2015 m. gruodžio 10 d. išsiuntė pirminio skundo papildymus (b. l. 7–8, 9; 32, 34), tačiau juose teiginių apie tai, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį jam nebuvo išmokėta piniginė pašalpa už 2015 m. rugpjūčio mėnesį taip pat nėra.

Taip pat iš pareiškėjo kartu su 2015 m. gruodžio 10 d. skundo papildymu pateikto pranešimo „Informacija apie išmokų mokėjimo tvarkos pokyčius“ (b. l. 33), matyti, kad Vilniaus PN administracija nuteistiesiems, be kita ko, ir pareiškėjui aiškiai nurodė, jog 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintos Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės pakeistos Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-293, taisykles papildant 4.5 punktu, kuriame nurodyta, jog išmokos neskiriamos, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė