Legislator Case Law & Legislation
556a95bb-a107-46cb-99d8-12b20dbecefa AI generated

556a95bb-a107-46cb-99d8-12b20dbecefa · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 556a95bb-a107-46cb-99d8-12b20dbecefa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                   2.1.7.4.; 1.2.20.3.;1.2.29.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2013 m. birželio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Sigitos Bieliauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei, nuteistiesiems A.

Legislator headnote

AI generated

556a95bb-a107-46cb-99d8-12b20dbecefa · Vilniaus apygardos teismas: veiksmus aktyviai dalyvaujant jam priklausančio skolos iÅ¡ieÅ¡kojime ir skatinant nukentėjusiÄ jÄ su juo atsiskaityti arba kitokiu bÅ«du panaikinti skolÄ , palaikė spaudimu, poveikio nukentėjusiajai darymu siekiant pakeisti jos valiÄ . Taip pat skunde nurodoma, kad nestiprus nukentėjusiosios pastÅ«mimas ranka nesukėlė jai jokio realaus fizinio skausmo ar žalos, todėl Å¡ie veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip smurtas. Be to, byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę, todėl teismas nepagrįstai pripažino A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Netenkinti Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį                                                                              Pranešėjas Algimantas Valantinas                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-323-387/2013 Teisėjas Olegas Zaicevas                                             Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01575-2010-2                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.10.2.;

                                                                                   2.1.7.4.; 1.2.20.3.;1.2.29.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2013 m. birželio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Sigitos Bieliauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei, nuteistiesiems A.

B., E. B., gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. B. ir E. B. bei nukentėjusiosios N. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo:  A. B. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 166 str. 1 d., 233 str. 3 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas A.

B. atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (mėnesiams), jį įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; E. B. buvo pripažinta kalta, padarius nusikaltimus, numatytus BK 166 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir nubausta 20 MGL (2600 Lt) bauda. Nukentėjusiosios N. N. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Nukentėjusiosios N. N. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iÅ¡ dalies.

Priteista solidariai iÅ¡ A. B. ir E. B. nukentėjusiosios N. N. naudai 3000 (trys tÅ«kstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 106 str., solidariai iÅ¡ A. B. ir E. B. nukentėjusiosios N. N. naudai priteistos turėtos 1500 (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų) litų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , kolegija n u s t a t ė: A. B. nuteistas už tai, kad pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumÄ , o bÅ«tent: jis, 2010-06-30 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ valandÄ , atvykęs į VirÅ¡uliÅ¡kių 56-Ä jį paÅ¡to skyrių, Vilniuje, VirÅ¡uliÅ¡kių g. 34, E. B. pasiraÅ¡ius už N. N. ir paėmus adresuotÄ , registruotÄ laiÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini), kuriame buvo informuojama apie buto, (duomenys neskelbtini)dalies pardavimÄ , jis paėmė iÅ¡ E. B. minėtÄ laiÅ¡kÄ ir neperdavė N. N., tokiu bÅ«du, neteisėtai perėmė N. N. siunčiamÄ siuntÄ , dėl ko pastaroji nebuvo informuota apie buto dalies pirkimo – pardavimo sandorį, tokiu bÅ«du pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 166 str. 1 d.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad siekė paveikti nukentėjusiÄ jÄ , panaudodamas smurtÄ , o bÅ«tent: jis, 2011-01-12 susitikęs su nukentėjusiÄ jÄ N. N. prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pastato, T. KosciuÅ¡kos g. 8A, Vilniuje, apie 15.30 val., pateikęs N. N. pasiraÅ¡yti dokumentus, susijusius su 45 000 Lt skolos anuliavimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas N. N. pasitikėjimu, kartu padavė pasiraÅ¡yti ir 2011-01-10 N. N. atsisakymÄ nuo pareiÅ¡kimo dėl dokumentų suklastojimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 18-1-01575-10, kuris 2011-01-19 buvo pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato raÅ¡tinei – registruotas Nr. 10-18-AP-26, tokiu bÅ«du, jis siekė paveikti N. N., kad ji pakeistų parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 18-1-01575-10; po ko, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , jis, 2011-03-25 susitikęs su nukentėjusiÄ jÄ N. N. (duomenys neskelbtini), prie buto durų, laiptinėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ valandÄ , siekė jÄ paveikti, siÅ«lė nuo 5000 iki 10000 Lt atlygį, už jos pakeistus parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 18-1-01575-10, taip pat siÅ«lė anuliuoti jos 45000 Lt skolÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o nepavykus susitarti taikiai, du kartus stumtelėjo ranka nukentėjusiÄ jÄ N. N. į sienÄ , tokiu bÅ«du, panaudodamas smurtÄ , jis siekė paveikti N. N., kad ji pakeistų parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 18-1- 01575-10; po ko, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , jis 2011-07-16 susitikęs su nukentėjusiÄ jÄ N. N., (duomenys neskelbtini)apie 5.45 val., pateikęs N. N. pasiraÅ¡yti dokumentus, susijusius su praneÅ¡imais antstoliui, piktnaudžiaudamas N. N. pasitikėjimu, kartu padavė pasiraÅ¡yti N. N. 2011-07-21 pareiÅ¡kimÄ dėl A.

B. ir E. B. priklausančio turto – buto  (duomenys neskelbtini), dalies areÅ¡to panaikinimo ir tyrimo nutraukimo, pradėto pagal N. N. skundus, kuris 2011-07-22 buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros raÅ¡tinei – registruotas Nr. PS-3276, tokiu bÅ«du, jis siekė paveikti nukentėjusiÄ jÄ N. N., kad ji pakeistų parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 18-1-01575-10, tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d. E. B. nuteista už tai, kad pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumÄ ir suklastojo dokumentÄ o bÅ«tent: ji, 2010-06-30, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ valandÄ , atvykusi į VirÅ¡uliÅ¡kių 56-Ä jį paÅ¡to skyrių, Vilniuje, VirÅ¡uliÅ¡kių g. 34, atsiimdama N. N. adresuotÄ , registruotÄ laiÅ¡kÄ Â (duomenys neskelbtini), kuriame buvo informuojama apie buto, (duomenys neskelbtini), dalies pardavimÄ , atiduotų paÅ¡to siuntų sÄ raÅ¡e Nr. L0001490653LT grafoje „Atsiėmusio asmens vardas ir pavardė" savo ranka parašė N. N. vardÄ , pavardę ir pasirašė, tokiu bÅ«du suklastodama tikrÄ dokumentÄ â€“ atiduotų paÅ¡to siuntų sÄ raÅ¡Ä Nr. L0001490653LT, neteisėtai perėmė N. N. siunčiamÄ siuntÄ , dėl ko pastaroji nebuvo informuota apie buto dalies pirkimo – pardavimo sandorį, tokiu bÅ«du pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumÄ ir suklastojo tikrÄ dokumentÄ , tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 166 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji N. N. praÅ¡o patenkinti jos civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisti didesnę, t. y. 8 000 Lt, sumÄ jos patirtai neturtinei žalai atlyginti bei paskirti A. B. bei E. B. didesnes baudas – atitinkamai 125 MGL bei 80 MGL. Nurodo, kad nuteistieji visÄ laikÄ neigė savo kaltę, neprisipažino padarę nusikaltimÄ , todėl turi bÅ«ti nubausti griežčiau. Apeliaciniu skundu A. B. praÅ¡o panaikinti 2013-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jį pakeisti arba priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti, arba priimti naujÄ nuosprendį – paskirti mažesnę baudÄ ir sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį.

Apeliantas nurodo, kad priimdamas nuosprendį apylinkės teismas vadovavosi vien nukentėjusiosios ir jos liudytojų parodymais, kuriais galima abejoti, kadangi nukentėjusioji galėjo bÅ«ti paveikusi liudytojus. Taip pat teismas atsižvelgė į paÅ¡to darbuotojos paaiÅ¡kinimus, kuriuos galima bÅ«ti vertinti kaip gynybinius, siekiant paneigti jos aplaidumÄ darbe. Apeliantas pažymi, kad jį ir N. N. siejo ilgalaikiai, tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, kurie lėmė tai, kad A. B., veikdamas pagal nukentėjusiosios iÅ¡duotÄ notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ , siekė įgyvendinti iÅ¡imtinai tik N. N. interesus.

Be to, vertindamas įrodymus, teismas neatsižvelgė į apelianto teikiamus paaiÅ¡kinimus, kur pastarasis nurodė, kad 2010-06-30, atėjęs į paÅ¡tÄ , jis pateikė paÅ¡to darbuotojai savo asmens dokumentÄ ir įgaliojimÄ , tačiau tuo metu suskambo A. B. telefonas ir jis, palikęs E. B. tvarkyti reikalus, atsitraukė nuo langelio. Pasak apelianto, dėl pastarosios priežasties paÅ¡to darbuotoja užmirÅ¡o atžymėti sistemoje, kad praneÅ¡imas paimtas pagal įgaliojimÄ , o tiesiog paprašė E. B., kad ji pasiraÅ¡ytų už N. N., kÄ nuteistoji, nesuvokdama susiklosčiusios situacijos bei jos neteisėtumo, ir padarė.

Apelianto nuomone, teismas, kvalifikuodamas A. B. veikÄ pagal BK 166 str. 1 d., nenustatė pagrindinio Å¡ios veikos požymio – tyčios. Teismas nurodė tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginį, kad nuteistieji BK 166 str. 1 d. numatytÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia, nepagrįsdamas pastarojo jokiais įrodymais, patvirtinančiais tiesioginės tyčios buvimÄ . Apelianto teigimu, atsižvelgiant į jo paaiÅ¡kinimus teisme, susiklosčiusiÄ situacijÄ ir jos aplinkybes, yra akivaizdu, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pasisavinti ne jam priklausančiÄ siuntÄ , nes jis, turėdamas įgaliojimÄ , manė, kad veikia teisėtai.

Ta aplinkybė, kad paÅ¡to darbuotoja nepažymėjo, jog siunta yra atsiimama pagal įgaliojimÄ negali bÅ«ti vertinama kaip įrodanti A. B. kaltę. Be to, pasak apelianto, jis nepažeidė N. N. asmens susižinojimo neliečiamumo, kadangi atsiėmęs siuntÄ , nuvyko pas nukentėjusiÄ jÄ , tačiau neradęs nieko namuose, paliko pakvitavimÄ ant spintelės. Apelianto manymu, apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 233 str. 3 d., nepagrįstai vadovavosi vien nukentėjusiosios ir jos liudytojų parodymais, o A.

B. veiksmus aktyviai dalyvaujant jam priklausančio skolos iÅ¡ieÅ¡kojime ir skatinant nukentėjusiÄ jÄ su juo atsiskaityti arba kitokiu bÅ«du panaikinti skolÄ , palaikė spaudimu, poveikio nukentėjusiajai darymu siekiant pakeisti jos valiÄ . Taip pat skunde nurodoma, kad nestiprus nukentėjusiosios pastÅ«mimas ranka nesukėlė jai jokio realaus fizinio skausmo ar žalos, todėl Å¡ie veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip smurtas. Be to, byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę, todėl teismas nepagrįstai pripažino A.

B. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 233 str. 3 d.  Apelianto teigimu, teismas paskyrė jam per griežtÄ bausmę. A. B. anksčiau neteistas, tuo tarpu pagal BK 55 str. asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tuo tarpu apylinkės teismas, paskirdamas A. B. griežčiausiÄ bausmę, savo sprendimo visiÅ¡kai nemotyvavo, kaip vienintelį motyvÄ nurodydamas tai, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant apeliantui laisvės atėmimo bausmę. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas teisiamas pirmÄ kartÄ , jo veikos priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, t. y. mažiau pavojingos nei kiti BK numatyti nusikaltimai.

Apeliantas pažymi ir tai, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 166 str. 1 d., jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su E. B.. Pasak apelianto, jis ir E. B. nebuvo susitarę daryti bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ , neturėjo jokios tyčios jos daryti, kadangi A. B. manė, kad jis veikė teisėtai, t. y. turimo įgaliojimo pagrindu, o E. B., susiklosčius neįprastai situacijai ir pasimetusi, pasirašė paÅ¡to siuntų sÄ raÅ¡e neturėdama iÅ¡ankstinės ar staiga kilusios tyčios pasisavinti ne jai, o N. N. priklausantį siuntinį. E. B. apeliacinius skundu praÅ¡o panaikinti 2013-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jį pakeisti – jÄ iÅ¡teisinti nesant nusikaltimo sudėties, arba priimti naujÄ nuosprendį – paskirti mažesnę baudÄ ir sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį.

Palaikydama A. B. skunde iÅ¡dėstytus argumentus, apeliantė papildomai nurodė, kad ji neturėjo iÅ¡ankstinės ar staiga kilusios tyčios padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 166 str. 1 d., be to, darydama veikÄ nesuprato, kad daro kÄ nors neteisėto ir nenumatė, jog dėl to gali kilti įstatyme numatyti padariniai. Taip, pasak apeliantės, teismas, pripažindamas jÄ kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 str. 1 d., neatsižvelgė į jos paaiÅ¡kinimus, nesiaiÅ¡kino ir netyrė nuteistosios motyvų, tikslų, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Apeliantė pažymi, kad bÅ«tinuoju Å¡ios nusikaltimo sudėties požymiu yra tiesioginė tyčia. Tuo tarpu ji paaiÅ¡kino, kad buvo pasimetusi, nežinojo kÄ daryti susiklosčiusioje situacijoje, todėl paÅ¡tininkei liepus jai pasiraÅ¡yti N. N. vardu, taip ir padarė. LaiÅ¡kÄ gavo užklijuotÄ ir padavė A. B.. Apeliantės teigimu, liudytojos K. R. parodymai yra prieÅ¡taringi ir nėra pakankami jos kaltei pagrįsti. E. B. manymu, kitų įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, byloje nėra. Taip pat apeliantė nurodė, kad teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad ji padarė nusikaltimÄ pirmÄ kartÄ , jos įvykdytos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, paskyrė jai per griežtÄ bausmę.

Be to, nepagrįstai nustatė E. B. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – bendrininkavimÄ .  Pasak apeliantės, ji ir A. B. nebuvo susitarę daryti bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ , neturėjo jokios tyčios jos daryti, kadangi A. B. manė, kad jis veikė teisėtai, t. y. turimo įgaliojimo pagrindu, o E. B., susiklosčius neįprastai situacijai ir pasimetusi, pasirašė paÅ¡to siuntų sÄ raÅ¡e neturėdama iÅ¡ankstinės ar staiga kilusios tyčios pasisavinti ne jai, o N. N. priklausantį siuntinį. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiosios skundÄ â€“ atmesti.

Prokurorė prašė apeliantų skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini. BK 166 str. numatyta pagrindinė formalioji alternatyvinius požymius turinti nusikaltimo sudėtis, kurios objektas – privataus žmonių bendravimo vieÅ¡ojo ryÅ¡io priemonėmis tvarka ir slaptumas. Å io nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę sudaro neteisėtas veikimas ar neveikimas, pažeidžiantis asmens susižinojimo neliečiamumÄ Ä¯vairiais bÅ«dais, taip pat ir tokiais, kai perimamos paÅ¡tu ar per pasiuntinių paslaugos teikėjÄ siunčiamos siuntos, siutiniai, elektroninių ryÅ¡ių tinklais siunčiami praneÅ¡imai, jie fiksuojami ar stebimi, taip pat fiksuojami, klausomi ar stebimi asmens pokalbiai Å¡iais tinklais.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. ir E. B., veikdami kartu, nuvykę į VirÅ¡uliÅ¡kių 56-Ä jį paÅ¡to skyrių, Vilniuje, VirÅ¡uliÅ¡kių g. 34, E. B. pasiraÅ¡ius už N. N., neteisėtai perėmė pastarajai siunčiamÄ siuntÄ â€“ registruotÄ laiÅ¡kÄ Â (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos K. R. parodymais, kur ji nurodė, kad, atvykę į paÅ¡tÄ , nuteistieji nepateikė jokio įgaliojimo. Pasak paÅ¡to darbuotojos, jai buvo pateiktas moters asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, tuo tarpu E. B.

įrašė į atiduotų paÅ¡to siuntinių sÄ raÅ¡o grafÄ â€žAtsiėmusio asmens vardas, pavardė, giminystės ryÅ¡ys/pareigos“ N. pavardę bei pasirašė Å¡alia jos (b. t. 1, b. l. 92). Nuteistųjų nurodomas argumentas, kad paÅ¡to darbuotoja, siekdama iÅ¡vengti drausminės atsakomybės, davė tikrovės neatitinkančius parodymus, nėra patvirtintas jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestinas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad K. R., pripažindama, jog atidavė nuteistiesiems nukentėjusiajai adresuotÄ registruotÄ laiÅ¡kÄ tinkamai nepatikrinusi pateikto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, iÅ¡ dalies pripažino netinkamai atlikusi savo pareigas, kas taip pat galėjo bÅ«ti pagrindu patraukti jÄ drausminėn atsakomybėn. Apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, kad pirmųjų apklausų metų tiek A.

B. (b. t. 1, b. l. 114-115), tiek E. B. (b. t. 2, b. l.

3) nurodė nieko nežinantys apie nukentėjusiajai adresuotÄ registruotÄ laiÅ¡kÄ bei jo atsiėmimo aplinkybes, kas prieÅ¡tarauja jų vėlesniam aiÅ¡kinimui neva jie visÄ laikÄ buvo įsitikinę, kad veikė teisėtai. A. B. nurodė veikęs pagal įgaliojimÄ tik vėlesnių apklausų metu. Teisėjų kolegijos nuomone Å¡i aplinkybė, vertinant jÄ kitų byloje nustatytų duomenų kontekste (A. B. iÅ¡ N. N. priteista 45 000 Lt skola; nukentėjusioji negalėjo grÄ Å¾inti A. B. Å¡ios pinigų sumos;

N. N. priklausė ½ buto, esančio  (duomenys neskelbtini); kita Å¡io buto dalis priklausė nukentėjusiosios nepilnamečiui sÅ«nui P. N.), patvirtina, kad nuteistieji, perimdami N. N. adresuotÄ registruotÄ laiÅ¡kÄ , E. B. pasiraÅ¡ius už nukentėjusiÄ jÄ , veikė tiesiogine tyčia, kadangi buvo suinteresuoti, kad notarę R. B. kuo greičiau pasiektų informacija apie tinkamÄ praneÅ¡imo N. N. dėl jos sÅ«naus ketinimo parduoti jam priklausančiÄ minėto buto dalį įteikimÄ . TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina tas faktas, kad praėjus nustatytam terminui ir negavus iÅ¡ nukentėjusiosios jokių žinių dėl ketinimo įsigyti ½ buto, esančio  (duomenys neskelbtini) Å¡i buto dalis buvo parduota bÅ«tent A.

B.. Tuo tarpu negavus duomenų apie laiÅ¡ko įteikimÄ nukentėjusiajai Å¡i procedÅ«ra bÅ«tų užtrukusi nenustatytÄ laiko tarpÄ , kas visiÅ¡kai neatitiko A. B. interesų. Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog tiek pačios nukentėjusiosios, tiek liudytojų V. N., R. P., iÅ¡ dalies liudytojos N. K. parodymai patvirtina, jog N. N. nebuvo perduotas jai adresuotas registruotas laiÅ¡kas, kadangi laikotarpiu prieÅ¡ 2010 metų Jonines ir savaitę po jų ji nebuvo namuose, o gyveno kaime pas V.

N.. Pirmos instancijos teismas, vertindamas liudytojo Z. R. parodymus neva Å¡is matė kaip A. B. perdavė N. N. laiÅ¡kÄ ir šį jį skaitė, pagrįstai suabejojo jų teisingumu, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė nepažįstantis asmens pavarde „B.“, o duoti parodymus ėjo į policijos komisariatÄ Egidijaus praÅ¡ymu, „B.“ pavardės apklausoje neminėjo. Nukentėjusioji N. N. nurodė, kad ji Ž. R. nepažįsta, niekada nėra su tokiu bendravusi ir jos bute tokio asmens niekada nebuvo.

Tuo tarpu liudytojas V. M. parodė, kad jam bÅ«nant prie parduotuvės, A. B. siÅ«lė iÅ¡gerti, jei Å¡is paliudys, apie neva A. B. perduotÄ laiÅ¡kÄ N. N. (b. t. 3, b. l. 47). Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 166 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. veika laikoma baigta atlikus tam tikrus neteisėtus veiksmus (Å¡iuo atveju, nuteistiesiems neteisėtai perėmus N. N. adresuotÄ registruotÄ laiÅ¡kÄ ), tad nuteistųjų argumentas, jog N. N. vis vien negalėtų įsigyti ½ aukščiau nurodyto buto, kadangi neturėjo tam pakankamai lėšų, neturi jokios reikÅ¡mės A.

B. bei E. B. veiksmų kvalifikavimui.  E. B. argumentai neva ji į atiduotų paÅ¡to siuntinių sÄ raÅ¡Ä Ä¯rašė N. N. pavardę bei pasirašė Å¡alia jos vien dėl to, kad jai taip liepė pasielgti paÅ¡to darbuotoja, o ji pasimetusi, taip ir padarė, apeliacinės instancijos teismo taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad E. B. atiduotų paÅ¡to siuntinių sÄ raÅ¡e pasirašė ne savo, bet iÅ¡galvotu, paraÅ¡u. Akcentuotina, kad 2011-02-07 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2864(10), 11-3274(10) nurodoma, jog paraÅ¡as N. N. vardu, esantis 2010-06-30 atiduotų paÅ¡to siuntų sÄ raÅ¡e, eilutėje Nr. 2, skiltyje „Gavėjo paraÅ¡as“, yra tokios transkripcijos ir riÅ¡lumo:

„N“ + „o“ + užraitas + papildomas elementas (b. t. 1, b. l. 99). Toje pačioje specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad 2010-06-30 atiduotų paÅ¡to siuntų sÄ raÅ¡e, eilutėje Nr. 2, skiltyje „Atsiėmusio asmens vardas, pavardė, giminystės ryÅ¡ys/pareigos“ E. B. įrašė vardÄ ir pavardę „N. N.“. Taigi, akivaizdu, kad pasiraÅ¡ydama vietoj nukentėjusiosios, E. B. stengėsi imituoti N. N. paraÅ¡Ä (paraÅ¡e esančios raidės „N“, „o“ nuteistosios nuomone turėjo sutapti su nukentėjusiosios pirmosiomis pavardės raidėmis), kas teisėjų kolegijos vertinimu, reikalauja tam tikrų pastangų ir susikaupimo, tad sunkiai tikėtina, jog tÄ galėjo padaryti visiÅ¡kai pasimetęs žmogus, kaip kad teigia nuteistoji.

Kaip jau buvo nurodoma aukščiau, įvertinus visus byloje surinktus duomenis, nustatytas faktines aplinkybes bei E. B. ir A. B. siejančius artimus ryÅ¡ius (sutuoktiniai), laikytina įrodytu, jog nuteistoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį neturi reikÅ¡mės, ar tyčia buvo iÅ¡ anksto apgalvota, ar staiga kilusi. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad kiekvienas suaugęs asmuo, pasiraÅ¡ydamas už kitÄ asmenį ir juo labiau stengdamasis imituoti pastarojo paraÅ¡Ä , privalo suvokti savo veiksmų neteisėtumÄ ir pavojingumÄ , tad teigti, jog E. B., nusikalstamos veikos padarymo metu bÅ«dama beveik 43 metų amžiaus, pasiraÅ¡ydama N. N. vardu veikė neatsargiai, nėra jokio pagrindo.

Apylinkės teismas pagrįstai pripažino A. B. ir E. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 166 str. 1 d., padarė veikdami bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas teisėjų kolegijos konstatuotas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad A. B. ir E. B., vykdami į paÅ¡tÄ , buvo iÅ¡ anksto susitarę neteisėtai perimti N. N. adresuotÄ registruotÄ laiÅ¡kÄ , t. y. veikė bendrininkų grupe. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas labai iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus bei, pasisakęs dėl jų įvertinimo ir reikÅ¡mės, pagrįstai pripažino A.

B. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 3 d. padarymo. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai bei teisingai konstatuota, kad A. B. ne tik buvo suinteresuotas, kad nukentėjusioji pakeistų parodymus baudžiamojoje byloje dėl dokumento klastojimo, bet ir žinojo jai bÅ«dingas asmenines savybes ir tai, kad jÄ yra lengva paveikti. N. N. valios neatitinkančių dokumentų pateikimas ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams, grasinimas įkelti abejotinos reputacijos gyventojus, pinigų siÅ«lymas, bei žadėjimas anuliuoti skolÄ , jos pastÅ«mimas į sienÄ , siekiant, kad N. N. duotų melagingus parodymus baudžiamojoje byloje, atitinka BK 233 str. 3 d. numatytÄ kitokios prievartos ir smurto požymį, todėl A.

B. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti bÅ«tent pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pažymėtina, kad smurtas BK 233 str. 3 d. kontekste  apima fizinį ir psichinį smurtÄ prieÅ¡ asmenį. Taip pat Å¡ios nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiu laikytinas ir kitokios prievartos panaudojimas prieÅ¡ asmenį, siekiant jį paveikti, tad A. B. teiginys, jog vien dėl nukentėjusiosios pastÅ«mimo jo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 233 str. 3 d., laikytinas nepagrįstu.

Taip pat, atsakant į skunde akcentuojamÄ teiginį neva apylinkės teismas neteisingai įvertino A. B. veiksmus kaip nusikalstamus, kadangi jis tik aktyviai dalyvavo skolos iÅ¡ieÅ¡kojime, pabrėžtina, kad bet koks asmens dalyvavimas jam priklausančios skolos iÅ¡ieÅ¡kojime ar skolininko skatinimas atsiskaityti negali bÅ«ti įgyvendinamas neteisėtomis priemonėmis. Ä®gyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, kas Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo padaryta.

Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad naudodamas smurtÄ , A. B. siekė ne tiek paskatinti nukentėjusiÄ jÄ grÄ Å¾inti jam skolÄ , kiek paveikti jÄ duoti melagingus parodymus baudžiamojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, E. B. ir A. B. paskirtos bausmės yra teisingos ir adekvačios jų padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl nėra aiÅ¡kiai per griežtos ar per Å¡velnios, kaip kad teigiama apeliaciniuose skunduose. Skirdamas nuteistiesiems bausmes, pirmosios instancijos teismas bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 56 str., nepažeidė.

Teismas, paskirdamas nuteistiesiems bausmes bei parinkdamas jų rūšis,  įvertino E. B. ir A. B. įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį bei jų padarymo aplinkybes. Nukentėjusiosios nurodomas argumentas, kad A. B. ir E. B. turėtų būti paskirtos griežtesnės bausmės vien dėl to, kad jie neigė savo kaltę, yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Pažymėtina, kad savo kaltės pripažinimas bei nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažinta asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau priešingu atveju, t. y. kaltinamajam neigiant savo kaltę, ir nesant kitų asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis negali būti baudžiamas griežčiau.

Ä®vertinęs A. B. asmenybę, jo vaidmenį nusikaltimu padaryme, apylinkės teismas pagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis yra artimas minimaliam, ir, atsižvelgęs į tai, kad A. B. anksčiau neteistas,  konstatavo, kad nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės tikslų galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodoma aplinkybe, jog asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad BK 233 str. 3 d. sankcijoje yra numatytos tik dvi bausmių rūšys, kurios tiek viena, tiek kita yra susijusios su laisvės atėmimu – areÅ¡tas ir terminuotas laisvės atėmimas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas galėtų paskirti nuteistajam Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ bausmę, tik vadovaudamasis BK 62 str. nuostatomis, tačiau nagrinėjamu atveju Å¡ios normos taikymui nebuvo bÅ«tinų sÄ lygų. Tas pats pasakytina ir dėl BK 54 str. 3 d. nuostatų, kurių taikymui yra bÅ«tinas iÅ¡skirtinių aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos konstatavimu. Skundžiamu nuosprendžiu E. B. pripažinta kalta įvykdžius du nesunkius nusikaltimus (BK 166 str. 1 d., 300 str. 1 d.) ir nubausta galutine subendrinta 20 MGL dydžio bauda.

Pažymėtina, kad pagal BK 47 str. 3 d. 2 p. už kiekvieno nesunkaus nusikaltimo padarymÄ Â skirtina iki 500 MGL dydžio bauda, tad, teisėjų kolegijos vertinimu, E. B. paskirta gautinė subendrinta 20 MGL dydžio bauda atitinka jos padarytas nusikalstamas veikas, jų pavojingumÄ ir kaltininkės asmenybę, dar labiau Å¡velninti ar griežtinti nuteistajai paskirtÄ bausmę nėra pagrindo. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , apygardos teismas konstatuoja, kad nuteistųjų bei nukentėjusiosios apeliacinių skundų dalyje dėl N. N. priteistinos sumos jos patirtai žalai atlyginti taip pat nėra pagrindo tenkinti.

Apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai atmetė N. N. reikalavimÄ dėl jos patirtos turtinės žalos atlyginimo, konstatuodamas, kad turtinė žala turi bÅ«ti pagrįsta konkrečiais jos dydį patvirtinančiais įrodymais. Tuo tarpu nukentėjusioji, įrodinėdama savo patirtÄ turtinę žalÄ , galėjo nurodyti  tik tai, jog ji gautų tam tikrÄ pinigų sumÄ (50 000 Lt), jei bÅ«tų pardavusi buto dalį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Kiekvienas žalos dydžio kriterijus turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl nuteistųjų tyčinių neteisėtų veiksmų N. N. negavo jai adresuoto registruoto laiÅ¡ko, buvo verčiama duoti melagingus parodymus baudžiamojoje byloje.

Ä®vykdyti nusikaltimai priskirtini prie nesunkių (BK 166 str. 1 d., 300 str. 1 d.) ir apysunkių (BK 233 str. 3 d.), nusikaltimais turtinė žala nepadaryta. Analizuojant CK 6.250 str. 2 d. turinį, svarbu pažymėti ir tai, kad įstatymų leidėjas įpareigojo teismÄ , nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti ne tik į aukščiau iÅ¡vardintus konkrečius kriterijus, bet ir į kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, kurios kiekvienÄ kartÄ yra nustatomos ir įvertinamos bylÄ nagrinėjančio teismo.

Be to, sprendžiant šį klausimÄ , teismas yra įpareigotas vadovautis bendraisiais teisės principais. CK 6.250 str. 2 d. specialiai pabrėžiamas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymo bÅ«tinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nei baudžiamajame, nei civiliniame įstatyme neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

Ä®statymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Tuo tarpu minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ Å¡ioje byloje, yra bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog, teismo turimais duomenimis, nukentėjusioji, sužinojusi apie tai, kad dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų ji kaip turto bendrasavininkė negalėjo pasinaudoti savo pirmenybės teise įsigyjant ½ buto, esančio  (duomenys neskelbtini), taip ir nebandė nuginčyti įvykdytÄ sandorį dėl pastarojo turto pardavimo A.

B.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡i aplinkybė netiesiogiai patvirtina A. B. nurodomÄ argumentÄ , kad nukentėjusioji, net ir gavusi jai adresuotÄ praneÅ¡imÄ , vis tiek nebÅ«tų pasinaudojusi savo teise, o turtas bet kuriuo atveju bÅ«tų parduotas kitam asmeniui. Atsižvelgdamas į Å¡ios konkrečios situacijos ypatumus, siekdamas užtikrinti skirtingų teisėtų interesų pusiausvyrÄ bei pripažindamas, jog nukentėjusioji patyrė dėl įvykdytų nusikaltimų neigiamas emocijas, stresÄ bei įtampÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog N. N. priteista 3000 Lt suma yra pakankama jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:               nuteistųjų A. B., E. B. ir nukentėjusiosios N. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio atmesti. Kolegijos pirmininkas                                           Algimantas Valantinas Teisėjai                                                                                      Jolanta Čepukėnienė                                                       Sigita Bieliauskienė