2021-11-03 Nr. AB-23059-3-61-3-02714-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-645-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02714-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.2; 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono vedėjo 2021 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 48VĮ-965-(14.48.2 E.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintam Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 48VĮ-534-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“, pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1); 2021 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 48VĮ-962-(14.48.2 E.) „Dėl sprendimo atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2); 2021 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 48VĮ- 1022-(14.48.2 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-757-(14.48.2 E.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 3); 2021 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 48VĮ-991-(14.48.2 E.) „Dėl sprendimo atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4); ir įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyrių tęsti žemės sklypų nuomos suteikimo klausimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, išaiškino pareiškėjai, kad dėl ginčų, kylančių iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu Nr. 1 pakeistas pretendentų, kuriems vykdant Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suformuoti žemės sklypai, sąrašas, patvirtintas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 48VĮ-534-(14.48.2.), išbraukiant eilutę Nr. 1, kurioje nurodyta, jog G. J., suprojektuotas žemės sklypas; Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu Nr. 2 buvo nuspręsta atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, suprojektuotą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintam Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 48VĮ-534-(14.48.2.); Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu Nr. 3 pakeistas pretendentų, kuriems vykdant Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamajame žemės sklypų plane, suformuoti žemės, miškų sklypai, sąrašas, patvirtintas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-757-(14.48.2.), išbraukiant eilutę Nr. 4, kurioje nurodyta, kad G. J. suprojektuotas žemės sklypas; Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu Nr. 4 nuspręsta atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, suprojektuotą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypo planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintam Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-757-(14.48.2.).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 3 priėmė Tarnybos teritorinis skyrius. Minėtais įsakymais sprendžiamas klausimas nepatenka į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, todėl pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą turėjo pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundą paduodama Tarnybos vadovui. Pareiškėjai nesilaikius išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, pirmosios instancijos teismas skundą dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 3, atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Vertindamas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymus Nr. 2 ir Nr. 4, kuriais nuspręsta atsisakyti pareiškėjai išnuomoti jai suprojektuotus valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, o valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės teisės normų. Tarnybos teritorinis skyrius, priimdamas Įsakymus Nr. 2 ir Nr. 4, veikė kaip civilinių valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisinių santykių dalyvis (valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis)), jam teisės aktais pavestoje srityje, todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčas dėl šių įsakymų panaikinimo kyla iš civilinių teisinių santykių ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

II. Pareiškėja G. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir priimti jos skundą.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas turėjo per tam tikrą terminą pareikalauti pateikti įrodymus, patvirtinančius apie kreipimąsi į Tarnybą dėl Įsakymo Nr. 1 ir Įsakymo 3, ir tik pareiškėjai tokių įrodymų nepateikus atsisakyti priimti skundą. Be to, iš pareiškėjos skundo priedo Nr. 7 matyti, jog pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su prašymais dėl kiekvieno žemės sklypo dėl ginčo įsakymų panaikinimo ir žemės sklypų nuomai formavimo santykių pratęsimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų apie pasinaudojimą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Įsakymas Nr. 2 ir Įsakymas Nr. 4 savo esme yra išvestiniai iš Įsakymo Nr. 1 ir Įsakymo Nr. 3, kurių teisėtumo nagrinėjimą pirmosios instancijos teismas priskyrė administraciniams teismams, ir kuris yra logiška atsakovo veiksmų seka – nutarus atsisakyti išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, atsakovas privalėjo išbraukti pareiškėją ir iš atitinkamo pretendentų sąrašo. Todėl, remdamasis ABTĮ 19 straipsniu, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti pareiškėjos skundą. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl tų pačių faktinių aplinkybių pareiškėja turi kelti ginčą ir administraciniame, ir bendros kompetencijos teisme, yra nelogiška, nes teismams priėmus skirtingus sprendimus jų nebūtų galima įvykdyti ir teisingumas būtų neįgyvendintas. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo Įsakymą Nr. 2 ir Įsakymą Nr. 4 priskyrė žemės nuomos santykiams ir nurodė, kad iš jų kylantys ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Klausimai, dėl kurių buvo priimti Įsakymas Nr. 2 ir Įsakymas Nr. 4, iki nuomos sutarties pasirašymo yra susiję su administraciniais teisiniais santykiais, kadangi atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas, o skunde yra ginčijamas jo veiksmų, saistomų jo veikla viešojo administravimo srityje, įgyvendinant valstybinės žemės reformos valstybinę priežiūrą, teisėtumas. Tai reiškia, jog kilęs ginčas turi būti pripažįstamas kaip kilęs viešojo administravimo srityje. Tokį ginčo santykių priskyrimą patvirtina Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui spręsti 2018 m. vasario 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-17/2018.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos G. J. skundą dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dviem pagrindais – dėl to, kad pareiškėja dėl Įsakymo Nr. 1 ir Įsakymo Nr. 3 nesilaikė Žemės reformos įstatyme įtvirtintos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, taip pat dėl to, kad Įsakymas Nr. 2 ir Įsakymas Nr. 4 turėtų būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėja pirmosios instancijos teismo, be kita ko, prašė panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymą Nr. 1, kuriuo pakeistas pretendentų, kuriems vykdant Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuoti žemės sklypai, sąrašas, iš jo išbraukiant eilutę Nr. 1, kurioje nurodyta, kad G. J. suprojektuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), šį žemės sklypą priskiriant laisvos valstybinės žemės fondo žemei; taip pat Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymą Nr. 3, kuriuo pakeistas pretendentų, kuriems vykdant Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamajame žemės sklypų plane suformuoti žemės, miškų sklypai, sąrašas, iš jo išbraukiant eilutę Nr. 4, kurioje nurodyta, kad G. J. suprojektuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), šį žemės sklypą priskiriant laisvos valstybinės žemės fondo žemei.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad: skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Tarnybos teritoriniai padaliniai (2 d.); Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.).

Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad Tarnybos teritorinių padalinių veiksmams (sprendimams) valstybinės žemės pardavimo ir nuomos klausimais, kai yra priimamas sprendimas valstybinę žemę išnuomoti ar parduoti, apskųsti yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pagal šias nuostatas pareiškėja į teismą gali kreiptis tik po to, kai ginčą dėl Tarnybos teritorinio padalinio – Vilniaus rajono skyriaus, sprendimo ir veiksmų išnagrinės ir dėl jo sprendimą priims Tarnybos vadovas.

Skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog 2021 m. liepos 20 d. prašymais kreipėsi į atsakovą, prašė peržiūrėti priimtus įsakymus ir leisti pareiškėjai tęsti išnuomotų žemės sklypų kadastro bylų parengimą, leisti išnuomoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėja 2021 m. liepos 20 d. raštais dėl Įsakymų Nr. 1 ir Nr. 3 (išbraukimo iš pretendentų, kuriems suformuoti žemės sklypai, sąrašų), prašydama leisti išsinuomoti ginčo žemės sklypus, kreipėsi ne į Tarnybos vadovą (kaip yra numatyta Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.), o į tą patį, ginčo Įsakymus priėmusį Tarnybos teritorinio padalinio – Vilniaus rajono skyriaus – vadovą. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjos argumentai, kad ji yra pasinaudojusi įstatymų nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nelaikytini pagrįstais.

Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui nepateikus jokių duomenų apie tai, kad Įsakymus Nr. 1 ir Nr. 3 ji skundė Tarnybos vadovui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (juo labiau pareiškėjai tokių duomenų nepateikus ir apeliacinės instancijos teismui), atmestini jos argumentai, esą pirmosios instancijos teismas turėjo dėl to nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Šiuo atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjos skundą neatima iš pareiškėjos teisės pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu, tuo atveju, jeigu pareiškėja vis dėlto yra kreipusis į Tarnybos vadovą su skundais dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymų Nr. 1 ir Nr. 3 panaikinimo.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Įsakymų Nr. 1 ir Nr. 3 panaikinimo.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja pirmosios instancijos teismo taip pat prašė panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymus Nr. 2 ir Nr. 4, kuriais atsisakyta pareiškėjai išnuomoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyrių tęsti žemės sklypų nuomos suteikimo klausimą, nagrinėjamu atveju aktualus bylos priskirtinumo administraciniams teismams klausimas (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tiek Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėję, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose įgyvendindama atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį Nr. T-125/2015; 2017 m. gegužės 17 d. nutartį Nr. T-50/2017; 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį Nr. T-63/2019; 2020 m. sausio 7 d. nutartį Nr. T-5/2020; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-188-520/2018; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-244-415/2020; 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-552/2021; 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-261/2021; eAS-579-629/2021; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo turinį, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėja siekia ginti, jos nuomone, pažeistą teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypus. Tokią išvadą, be kita ko, akivaizdžiai pagrindžia ir pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą Tarnybos Vilniaus rajono skyrių tęsti žemės sklypų nuomos suteikimo veiksmus. Kitokios išvados nėra pagrindo daryti ir iš pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytų argumentų. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis, o kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Šioje byloje ginčas kildinamas būtent iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių (su tuo susijusių procedūrų), kuriuose valstybė (įgaliotos valstybės institucijos), dalyvaudama kaip civilinių teisinių santykių šalis, atlieka veiksmus, kuriais sukuria, pakeičia ar panaikina atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, atsižvelgusi į praktiką teismingumo klausimu tokio pobūdžio bylose ir kilusio ginčo esmę, t. y. pareiškėjos siekį apginti, jos nuomone, pažeistą teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, o tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22, 25 str.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (nutartyje nurodytas ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p. laikytinas rašymo apsirikimu). Šios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė