2015-11-11 Nr. AB-21881-3-61-3-03907-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1562-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03907-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 11d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Presto durpės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Presto durpės“ skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Presto durpės“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. rugpjūčio 16 d. atsakymą Nr. R2-2336; 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 221-13-V „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo užbaigimo ir jų teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai“ (toliau – ir Įsakymas) dalyje dėl Jurbarko rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo procedūros užbaigimo ir teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai; 3) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą patikslinti Jurbarko rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo projektą iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukiant Dainių durpyno teritoriją – Pašvenčio girininkijos 477 ir 478 miško kvartalus; 4) priteisti iš Valstybinės miškų tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Geologijos tarnyba 2006 m. sausio 23 d. išdavė pareiškėjui leidimą Nr. 1p-06 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Dainių durpyne (toliau – ir Leidimas), pagal kurį pareiškėjas turi teisę nuo 2006 m. sausio 30 d. naudoti Dainių durpyno išteklius pagal 2006 m. sausio 23 d. naudojimo sutarties sąlygas, kurių viena numato, kad UAB „Presto durpės“ durpių išteklius gali kasti tik turėdama nustatyta tvarka patvirtintą telkinio išteklių naudojimo projektą ir sudariusi žemės nuomos sutartį (14 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 2 punktą UAB „Presto durpės“, turėdamas Leidimą, turi teisę išsinuomoti žemės sklypą Dainių durpyno teritorijoje be aukciono. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinį dėl Dainių durpyno teritorijoje esančio žemės sklypo nuomos, tačiau reikiamas žemės sklypas nebuvo nei suformuotas, nei išnuomotas, nes Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Jurbarko žemėtvarkos skyrius vilkino žemės sklypo formavimą. 2011 m. birželio 21 d. raštu NŽT Jurbarko žemėtvarkos skyrius nurodė, kad norint suformuoti žemės sklypą reikia parengti žemės sklypo formavimo projektą. 2011 m. rugsėjo 16 d. rašte NŽT Jurbarko žemėtvarkos skyrius pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad suformuoti žemės sklypą galima vykdant žemės reformos žemėtvarkos projektą arba rengiant detalųjį planą.

Pareiškėjas, atsižvelgdamas į NŽT Jurbarko žemėtvarkos skyriaus nurodymus, pateikė ne vieną prašymą suformuoti žemės sklypą, tačiau žemės sklypo, reikalingo Dainių durpyno eksploatavimui, formavimas nebuvo pradėtas. NŽT Jurbarko žemėtvarkos skyriaus veiksmus apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2011 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 1SS-(3.5)-3189 informavo, kad žemės sklypas, kurį numatoma naudoti durpių išteklių naudojimui, prieš sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį turi būti suprojektuotas rengiant detalųjį planą ir pasiūlė kreiptis į detaliojo plano organizatorių – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorių.

Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. posėdyje nepritarė detaliojo plano rengimui. Pareiškėjas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2012 m. spalio 22 d. sprendimu tarybos sprendimą panaikino ir įpareigojo Jurbarko rajono savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą leisti rengti detalųjį planą Dainių durpyno teritorijoje. Jurbarko rajono savivaldybės administracija vykdydama sprendimą ir ruošdamasi iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą dėl detalaus plano rengimo, 2012 m. lapkričio 19 d. raštu nurodė pateikti prašymą dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir Geologijos tarnybos pažymą apie išžvalgytus šalies teritorijoje ne miško žemėje esančius atitinkamus naudingųjų iškasenų telkinius, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti gelmių išteklius ir ertmes.

UAB „Presto durpės“ pateikė Jurbarko rajono savivaldybei 2013 m. gegužės 14 d. prašymą dėl miško žemės Dainių pelkėje pavertimo kitomis naudmenomis, Geologijos tarnybos raštą bei UAB „GJ Magma“ studiją. Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. vasario 28 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-103 informavo, kad Aplinkos ministerija pradėjo Jurbarko rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimą, Dainių mišką ketinama priskirti valstybinės reikšmės miškams ir perduoti šį mišką patikėjimo teise valdyti VĮ Jurbarko miškų urėdijai.

Valstybinė miškų tarnyba parengė Jurbarko rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą ir paskelbė apie 2013 m. liepos 22 d. vyksiantį viešą svarstymą. UAB „Presto durpės“ 2013 m. liepos 16 d. raštu Nr. 48 pateikė Valstybinei miškų tarnybai motyvuotą prašymą patikslinti parengtą Jurbarko rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektą, iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukiant Jurbarko kadastrinėje vietovėje esančią Dainių durpyno teritoriją, kurios įtraukimas į valstybinės reikšmės miškų plotus buvo inicijuotas 2013 m. vasario 28 d.

Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-158. Valstybinė miškų tarnyba 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. R2-2336 netenkino pareiškėjos prašymo.

Pažymėjo, kad UAB „Presto durpės“ dėl valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų, kuriais kliudoma išsinuomoti reikiamą žemės sklypą, negali pradėti Leidimu leidžiamos veiklos jau nuo 2006 m., nors į šį projektą yra investuota daug lėšų. Valstybinė miškų tarnyba ginčijamu 2013 m. rugsėjo 26 d. Įsakymu nusprendė užbaigti Jurbarko rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo procedūrą ir pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (toliau – ir Aplinkos ministerija). Tokie sprendimai dėl Dainių miško priskyrimo valstybinės reikšmės miškams neproporcingai varžo pareiškėjo teises ir interesus bei sąlygoja žalos pareiškėjui atsiradimą, kadangi jam bus užkirstas kelias išsinuomoti reikiamą žemės sklypą. Skundžiamas atsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nemotyvuotas. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai sudarytos kliūtys suformuoti ir išsinuomoti reikiamą žemės sklypą ir naudotis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio bei turimo Leidimo suteikta teise eksploatuoti Dainių durpyną. Prašo įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą patenkinti UAB „Presto durpės“ prašymą patikslinti Jurbarko rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą iš valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukiant Dainių durpyno teritoriją – Pašvenčio girininkijos 477 ir 478 miško kvartalus.

Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti.

Paaiškino, kad 2012 m. spalio 23 d. raštu Nr. ISD-289 VĮ Jurbarko miškų urėdija kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą ir Aplinkos ministeriją, kuriame nurodė, kad Jurbarko visuomenei kelia susirūpinimą miško, esančio Jurbarko rajone Dainių kaime, likimas. Minėtu raštu VĮ Jurbarko miškų urėdija pažymėjo, kad miškas, esantis Jurbarko miškų urėdijos Pašvenčio girininkijos 477 ir 478 kvartaluose, yra šalia Jurbarko miesto, todėl yra gausiai lankomas gyventojų ir tenkina visos visuomenės poreikius, turi ypatingą socialinę, ekologinę ir rekreacinę reikšmę.

Minėtu raštu buvo prašoma Aplinkos ministerijos inicijuoti šio miško priskyrimą valstybinės reikšmės miškų plotams. 2012 m. spalio 24 d. raštu Nr. (12-2)-D8-9104, adresuotu VĮ Jurbarko miškų urėdijai, Aplinkos ministerija pritarė Dainių miško (253 ha ploto) priskyrimui valstybinės reikšmės miškų plotams bei paprašė pateikti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 16 punkte numatytą dokumentaciją pagal Aprašo 17 punkto reikalavimus.

Dainių miško, esančio Jurbarko miškų urėdijos Pašvenčio girininkijos 477 ir 478 miško kvartaluose, priskyrimui valstybinės reikšmės miškų plotams pritarė Nacionalinė žemė tarnyba ir Jurbarko rajono savivaldybės administracija. Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. R2-2343 pateiktas derinimui Jurbarko rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas tiek Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, tiek Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko žemėtvarkos skyriaus buvo suderinti be pastabų, t. y. pritariant Jurbarko miškų urėdijos Pašvenčio girininkijos 477 ir 478 miško kvartalų priskyrimui valstybinės reikšmės miškų plotams.

Atsižvelgiant į tai, kad institucijos pritarė ginčo teritorijos priskyrimui valstybinės reikšmės miškų plotams, Valstybinė miškų tarnyba nusprendė, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, ir savo poziciją išdėstė 2013 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. R2-2336. Valstybinė miškų tarnyba neturi teisinio pagrindo ignoruoti institucijų valią ir sprendimus ir nesiūlyti valstybinės reikšmės miškų plotams priskirti Jurbarko miškų urėdijos Pašvenčio girininkijos 477 ir 478 kvartaluose esančių miškų. Pareiškėjo prašomu panaikinti 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. R2-2336 nėra nustatomos teisės ar pareigos, yra atsisakoma atlikti veiksmus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti.

Paaiškino, kad Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių durpių telkinys faktiškai nebuvo ir nėra eksploatuojamas, viršutinis dirvos sluoksnis yra užžėlęs medžiais, krūmais, kas ir atitinka jo faktinį statusą – tai yra miškas. UAB „Presto durpės“ turi Lietuvos geologijos tarnybos leidimą eksploatuoti šį durpyną, t. y. naudotis tik žemės gelmėmis. Pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Aplinkos ministerijos 2012 m. balandžio 16 d. rašte Nr. (12-1) D8-3480 nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos kadastro duomenis teritorija, kurioje UAB „Presto Durpės“ gali kasti durpes, yra miško žemė, apaugusi 40-50 metų amžiaus miškų medynu, todėl Valstybinės miškų tarnybos priimti sprendimai Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių kaime, Pašvenčio girininkijos 477 ir 478 miško kvartalus įtraukti į valstybinės reikšmės miškų plotų schemas yra teisėti. Pažymi, kad pareiškėjas teismui teikia neteisingą informaciją dėl Dainių durpyno žemės sklypo suformavimo (plano sudarymo) bei neturėjimo galimybės teisės aktų nustatyta tvarka nuomoti šį žemės sklypą iki šio skundo padavimo momento. Pareiškėjas raštais Jurbarko žemėtvarkos skyriui teikė prašymus suformuoti žemės sklypą Dainių durpyno teritorijoje bei išnuomoti šį žemės sklypą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos dėl nuomos sutarties sudarymo su pareiškėju nebuvo įgyvendintos dėl paties pareiškėjo neveikimo - atsisakymo savo lėšomis suformuoti žemės sklypą (sudaryti jo planą), kas yra būtina sudarant nuomos sutartį. Pareiga pačiam pareiškėjui savo lėšomis sudaryti norimo nuomotis žemės sklypo planą numatyta Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas Jurbarko žemėtvarkos skyriaus atsisakymo formuoti valstybės lėšomis Dainių durpyno žemės planą neskundė teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nepaneigė Jurbarko žemėtvarkos skyriaus veiksmų teisėtumo, todėl argumentai dėl institucijos neveikimo yra nepagrįsti. Dainių durpyno priskyrimas miško žemei neužkerta kelio UAB „Presto Durpės“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka formuoti naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritoriją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Lietuvos geologijos tarnyba valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo procese nedalyvauja. Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio ištekliai dabartinių kontūrų ribose pareiškėjo užsakymu ir lėšomis detaliai išžvalgyti 2004 metais. Pareiškėjo pageidavimu Dainių telkinio išteklų naudojimo sutartis buvo sudaryta 25 metų laikotarpiui. Prie pareiškėjo prašymo išduoti leidimą naudoti Dainių telkinio durpių išteklių dalį buvo pateikti Jurbarko rajono žemėtvarkos skyriaus, Tauragės apskrities Žemės tvarkymo departamento, Tauragės apskrities viršininko ir Kultūros vertybių apsaugos departamento Tauragės teritorinio padalinio derinimai bei Aplinkos ministerijos sprendimas dėl Dainių, Baužaičių ir Balandinės durpių telkinių naudojimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu. Visos išvardintos valstybės institucijos pritarė durpių gavybos iš Dainių telkinio atnaujinimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Jurbarko rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą su skundu nesutinka.

Paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimų pagrindinis tikslas yra išgauti durpes, tačiau šiam tikslui pasiekti yra būtina iškirsti mišką, esantį Jurbarko rajono savivaldybėje, Jurbarko seniūnijoje, Dainių kaime, kuris šiuo metu yra priskiriamas valstybinės reikšmės miškams. Pareiškėjas siekia Dainių mišką iškirsti ir durpes išgauti visiškai šalia Jurbarko miesto. Šis miškas yra gausiai lankomas gyventojų ir tenkina visos visuomenės poreikius, turi ypatingą socialinę, ekologinę ir rekreacinę reikšmę. Šiaurinėje Jurbarko miesto teritorijoje, nutolusioje nuo minimos teritorijos 2,6 kilometrų, yra 81,0 ha ploto privačių gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame yra įregistruoti 395 žemės sklypai, kurių didžioji dalis užstatyta gyvenamaisiais namais. Iškirtus mišką ir pradėjus eksploatuoti durpes, ne tik Jurbarko ir aplinkinių vietovių gyventojai praras rekreacinę zoną, bet esant šiaurės vakarų vėjui, durpių dalelės pasieks šiaurinį Jurbarko miesto kvartalą, tuo pakenkdamos aplinkai ir žmonių sveikatai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti Jurbarko miškų urėdijos Pašvenčio girininkijos 477 kvartalo 1-8 ir 478 kvartalo 1-14 taksaciniai miško žemės sklypai, kurie Miškų valstybės kadastre registruoti pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto Duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perduotus 2004 m. miškų inventorizacijos duomenis. UAB „Presto durpės“ planuodama ir siekdama vykdyti durpių gavybos veiklą savo lėšomis atliko planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri 2003 m. spalio 9 d. priėmė teigiamą sprendimą Nr. 1-15-7088 dėl UAB „Presto durpės“ planuojamos veiklos galimumo. Šiuo sprendimu buvo pritarta durpių gavybai Dainių durpyno vakarinės dalies trijuose sklypuose. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Presto durpės“ pateikti dokumentai atitiko teisės aktų reikalavimus, Geologijos tarnyba 2006 m. sausio 23 d. išdavė leidimą Nr. 1p-06 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Dainių durpyne.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo pradėti detalaus plano procedūras Jurbarko rajono savivaldybei ir šis klausimas dar tik bus sprendžiamas. Taigi, paminėtos institucijos galutinis sprendimas dėl leidimo pradėti detaliojo plano procedūras dar nėra priimtas, o pagal Valstybinei miškų tarnybai Jurbarko rajono savivaldybės pateiktą informaciją, institucija pritaria ginčo teritorijos priskyrimui valstybinės reikšmės miškų plotams. Pareiškėjas nėra ginčo žemės savininkas ar patikėtinis, jo siekiams miško žemę paversti kitomis naudmenomis turi pritarti kompetentingos valstybės ir savivaldybės institucijos, kurios įgaliotos priimti atitinkamus sprendimus. Valstybinė miškų tarnyba pagrįstai teigia, kad neturi jokio teisinio pagrindo neįtraukti ginčo teritorijos į valstybinės reikšmės miškų plotus. Nacionalinė žemės tarnyba ir Jurbarko rajono savivaldybė iki šiol nepriėmė jokių sprendimų, kurie suteiktų pareiškėjui teisę vykdyti jo skunde nurodytą veiklą, todėl net ir patenkinus prašymą nesiūlyti valstybinės reikšmės miškų plotams priskirti Jurbarko miškų urėdijos Pašvenčio girininkijos 477 ir 478 kvartaluose esančių miškų, jis neįgytų teisės eksploatuoti ginčo teritoriją, t. y. vykdyti skunduose nurodytą ūkinę veiklą.

Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais schemos gali būti tikslinamos. Aprašo 15 punktas nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti prašymus rengėjui ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas ir atitinkamai patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas. Kitų atvejų, kuriais fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti rengėjui prašymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo, Aprašas nenumato. Vadinasi fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti prašymus rengėjui ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose tik dėl valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidos ištaisymo.

Teisėjų kolegija vertino, kad pareiškėjo prašyme Valstybinei miškų tarnybai nėra nurodyta, kad jis kreipėsi į atsakovą dėl klaidos ištaisymo, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo siūlyti Aplinkos ministerijai patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą ir išbraukti Dainių durpyno teritoriją - Pašvenčio girininkijos 477 ir 478 miško kvartalus iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Skundžiamas 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. R2-2336 pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiomis teisės aktų normomis.

III. Pareiškėjas UAB „Presto durpės“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo UAB „Presto durpės“ skundą tenkinti.

Paaiškina, kad pareiškėjas savo lėšomis atliko planuojamos veiklos (durpių gavyba Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių durpių telkinyje) poveikio aplinkai vertinimą bei ataskaitą pateikė Aplinkos ministerijai, kuri 2003 m. spalio 9 d. sprendimu pritarė durpių gavybai Dainių durpyno vakarinės dalies 3 sklypuose. Geologijos tarnyba 2006 m. sausio 23 d. išdavė Leidimą, kuris iki šiol galioja. Dėl žemės sklypo nuomos pareiškėjas kreipėsi į Tauragės apskrities viršininko administraciją, kuri sklypo nesuformavo, dėl ko buvo kreiptasi į teismą. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 7 d. sprendimu įpareigojo Tauragės apskrities viršininko administraciją suformuoti 179,4 ha žemės sklypą Dainių durpyno teritorijoje pagal pateiktą planą ir sudaryti su pareiškėju nuomos sutartį iki 2031 m. sausio 29 d.

NŽT Jurbarko žemėtvarkos skyrius vilkino žemės sklypo formavimą, klaidino pareiškėją, todėl pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri informavo, kad prieš sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, sklypas turi būti suprojektuotas rengiant detalųjį planą. Pareiškėjas kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą dėl detaliojo plano rengimo, tačiau pastaroji 2012 m. vasario 29 d. nepritarė detaliojo plano rengimui. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, teismas įpareigojo Jurbarko rajono savivaldybės tarybą leisti rengti detalųjį planą Dainių durpyno teritorijoje. 2012 m. lapkričio 19 d. raštu Jurbarko rajono savivaldybė nurodė pateikti prašymą dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis bei pažymą apie išžvalgytus teritorijoje naudingųjų iškasenų telkinius. Minėti dokumentai 2013 m. gegužės 14 d. buvo pateikti, tačiau 2013 m. vasario 28 d. Nacionalinė žemės tarnyba raštu informavo, kad ruošiamas miško plotų schemos pakeitimas ir Dainių mišką ketinama priskirti valstybinės reikšmės miškams. 2013 m. liepos 16 d. pareiškėjas pateikė Valstybinei miškų tarnybai motyvuotą prašymą dėl miškų plotų schemos projekto patikslinimo išbraukiant Dainių durpyno teritoriją iš valstybinės reikšmės miškų plotų, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas.

Akcentuoja, kad nuo 2014 m. sausio mėnesio pasikeitė teisinis reglamentavimas, pagal kurį ginčo atveju nereikia rengti detalaus plano, o pagal Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnį turi būti rengiamas žemės gelmių naudojimo planas. 2014 m. balandžio 24 d. Geologijos tarnyba priėmė sprendimą Nr. S20-14, kuriuo nuspręsta pradėti tokio plano rengimą.

Pažymi, kad teismas sprendime nepasisakė dėl prašymo panaikinti 2013 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Jurbarko rajono savivaldybė dar nėra priėmusi sprendimo pradėti detalaus planavimo procedūras. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad Jurbarko rajono savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba nepriėmė jokių sprendimų, kurie suteiktų pareiškėjui teisę vykdyti jo skunde nurodytą veiklą, neįvertino, kad nėra nuginčyti įvairių institucijų sprendimai ir leidimai, suteikiantys teisę pareiškėjui vykdyti durpių eksploatavimo veiklą Dainių durpyne: 2003 m. spalio 9 d. Aplinkos ministerijos sprendimas, 2006 m. sausio 23 d. Geologijos tarnybos leidimas, 2007 m. birželio 7 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimas, 2014 m. balandžio 24 d. Geologijos tarnybos sprendimas. Šie dokumentai įrodo, kad pareiškėjas turi galiojančią ir neginčijamą teisę vykdyti Dainių durpyno eksploatavimo veiklą. Valstybinė miškų tarnyba priėmė ginčijamus sprendimus ir tikslino valstybinės žemės miškų plotų schemą pažeidžiant Aprašo procedūras, nes Jurbarko miškų urėdija neturėjo teisėto pagrindo kreiptis dėl Dainių miško įtraukimo į valstybinės reikšmės miškų plotus, kadangi nebuvo nustatytos nei valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidos, nei schemos rengimo klaidos, nei tikslinti kadastro duomenys, o pasiūlymą pagal Aprašo 13.5 punktą gali teikti ne miškų urėdija, o tik Nacionalinė žemės tarnyba, kuri nebuvo pateikusi siūlymo tikslinti schemą. Skundžiami sprendimai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, nemotyvuoti, priimti pažeidžiant pagrindines procedūras.

Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad vyksta teritorijos detalusis planavimas ir negali pateikti, kadangi neturi planavimo sąlygų, kurias teikia savivaldybės administracija, ir nuomos sutarties. Siekiant miško žemę paversti kitomis naudmenomis reikia kompetentingų institucijų pritarimo. Nėra priimti jokie sprendimai, suteikiantys teisę pareiškėjui vykdyti Dainių durpyno eksploatavimo veiklą. Dainių miško plotų įtraukimas į valstybinės reikšmės miško plotus pareiškėjui nesudaro kliūčių vykdyti veiklą ateityje, jei bus priimti sprendimai miško žemę paversti kitomis naudmenomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti.

Nurodo, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo pradėti detalaus plano procedūras Jurbarko rajono savivaldybei ir šis klausimas dar tik bus sprendžiamas. Pareiškėjas nėra ginčo žemės savininkas, todėl miško žemės pakeitimui kitomis naudmenomis reikalingas kompetentingų institucijų pritarimas. Teritorijų planavimo reglamentavimo pasikeitimai ginčo santykiams nėra aktualūs.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Jurbarko savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti bei palaiko atsiliepime į pirminį skundą išdėstytus motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro teritorijos priskyrimo valstybinių miškų plotams teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas UAB „Presto durpės“ ginčija atsakovo Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. R2-2336, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad nėra teisinio pagrindo tikslinti Jurbarko rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą, nepriskiriant Jurbarko miškų urėdijos Pašvenčio girininkijos 477 ir 478 miško kvartalų valstybinės reikšmės miškų plotams, bei Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 221-13-V „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo užbaigimo ir jų teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai“ dalį dėl Jurbarko rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo procedūros užbaigimo ir teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė padaręs išvadą, kad yra įvykdyti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatyti reikalavimai ne miestų teritorijose esančių valstybinių miškų plotų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams. Teismas pažymėjo, kad parengtos schemos tikslinti Aprašo 13 punkte numatytais atvejais nėra pagrindo, nes pareiškėjas neturi patvirtinto specialaus teritorijų planavimo dokumento, numatančio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, Aprašo 15 punkte numatytu pagrindu dėl pastebėtų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidų ištaisymo galiojančiose valstybinės reikšmės plotų schemose pareiškėjas nesikreipė.

Pareiškėjas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė skundo reikalavimo dėl Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 221-13-V panaikinimo, neatsižvelgė į teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir nepagrįstai konstatavo, kad Jurbarko rajono savivaldybė nėra priėmusi sprendimo pradėti detalaus planavimo procedūras, neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad Valstybinės miškų tarnybos ginčijami sprendimai buvo priimti pažeidžiant Apraše nustatytas procedūras, nes Jurbarko miškų urėdija neturėjo teisėto pagrindo kreiptis dėl Dainių miško įtraukimo į valstybinės reikšmės miškų plotus, o pasiūlymus pagal Aprašo 13.5 punktą gali teikti ne miškų urėdija, o tik Nacionalinė žemės tarnyba, kuri nebuvo pateikusi siūlymo tikslinti schemą.

Pareiškėjas teismui 2015 m. spalio 10 d. pateikė papildomus paaiškinimus raštu bei pridėjo dokumentus, patvirtinančius, kad kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl planavimo sąlygų išdavimo Dainių durpių išteklių naudojimo planui parengti bei Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-3114-644/2015, teisminio proceso Nr. 3-62-3-00723-2015-4, kuriuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas buvo įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir išduoti UAB „Presto durpės“ Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio teritorijos planavimo sąlygas.

Dėl pareiškėjo teisėto intereso

Pareiškėjas UAB „Presto durpės“, planuodamas ir siekdamas vykdyti durpių gavybos veiklą, savo lėšomis atliko planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri 2003 m. spalio 9 d. priėmė teigiamą sprendimą Nr. 1-15-7088 dėl UAB „Presto durpės“ planuojamos veiklos galimumo. Šiuo sprendimu buvo pritarta durpių gavybai Dainių durpyno vakarinės dalies trijuose sklypuose. Geologijos tarnyba 2006 m. sausio 23 d. išdavė leidimą Nr. 1p-06 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Dainių durpyne. Vadovaudamasi šiuo leidimu, UAB „Presto durpės“ turi teisę nuo 2006 m. sausio 30 d. iki 2031 m. sausio 29 d. naudoti Dainių durpyno išteklius pagal 2006 m. sausio 23 d. naudojimo sutarties sąlygas. Šios sutarties 14 punkte nurodyta, kad UAB „Presto durpės“ durpių išteklius gali kasti tik turėdama nustatyta tvarka patvirtintą telkinio išteklių naudojimo projektą ir sudariusi žemės nuomos sutartį. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punktą, UAB „Presto durpės“, turėdama Leidimą, turi teisę išsinuomoti žemės sklypą Dainių durpyno teritorijoje be aukciono. Jurbarko miškų urėdijos Pašvenčio girininkijos 477 kvartalo 1-8 ir 478 kvartalo 1-14 taksaciniai miško žemės sklypai, kuriuose numatoma naudoti durpių išteklius, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (miškų inventorizacijos vykdytojo) Duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perduotus 2004 m. miškų inventorizacijos duomenis.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 7 d. sprendimu įpareigojo Tauragės apskrities viršininko administraciją suformuoti 179,4 ha žemės sklypą Jurbarko kadastrinėje vietovėje Dainių durpyno teritorijoje pagal pateikiamą planą ir sudaryti su UAB „Presto durpės“ suformuoto žemės sklypo nuomos sutartį laikotarpiui iki 2031 m. sausio 29 d.

Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 1SS-(3.5)-3189 informavo, kad žemės sklypas, kurį numatoma naudoti durpių išteklių naudojimui, prieš sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, turi būti suprojektuotas parengiant detalųjį planą. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimu panaikinus Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 29 d. sprendimą, kuriuo buvo nepritarta detaliojo plano Dainių durpyno teritorijoje rengimui, Jurbarko rajono savivaldybės administracija, iš naujo svarstydama UAB „Presto durpės“ prašymą dėl detalaus plano rengimo, 2012 m. lapkričio 19 d. raštu nurodė pateikti prašymą dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir Geologijos tarnybos pažymą apie išžvalgytus šalies teritorijoje ne miško žemėje esančius atitinkamus naudingųjų iškasenų telkinius, dėl kurių dar neišduoti leidimai naudoti gelmių išteklius ir ertmes.

Pareiškėjas 2013 m. gegužės 14 d. pateikė Jurbarko rajono savivaldybei prašymą dėl miško žemės Dainių pelkėje pavertimo kitomis naudmenomis ir leidimo pradėti detalaus planavimo procedūras bei Geologijos tarnybos raštą bei UAB „Magma“ studiją, kurie patvirtina, kad pareiškėjas neturi galimybių durpes eksploatuoti ne miško žemėje. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nuo 2014 m. sausio 1 dienos Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas nustatė, kad formuojant žemės sklypą žemės gelmių ir išteklių naudojimui turi būti rengiamas ne detalusis planas, o žemės gelmių naudojimo planas, kurį tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba.

Geologijos tarnybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. S20-14 „Dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“ buvo nuspręsta pradėti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano rengimą.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas, siekdamas durpes eksploatuoti Dainių durpių telkinio dalyje, kuri patenka į Jurbarko miškų urėdijos Pašvenčio girininkijos 477 kvartalo 1-8 ir 478 kvartalo 1-14 taksacinius miško žemės sklypus, nuo 2005 m. įtrauktus į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, turi miško žemę pakeisti į kitas naudmenas. Aptartos aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo tikslus užsiimti tam tikra ūkine veikla konkrečioje teritorijoje pagrindžia jo teisėtą interesą ginčyti Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 221-13-V „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo užbaigimo ir jų teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai“ dalį dėl Jurbarko rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo procedūros užbaigimo ir teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, nes jo sukeliamos teisinės pasekmės turės tiesioginį poveikį pareiškėjo teisėms ateityje eksploatuoti Dainių durpių telkinio dalį. Kita vertus, pareiškėjo atlikti teisės aktuose numatyti veiksmai, kurie yra orientuoti į konkrečios ūkinės veiklos tikslus, patys savaime nėra pagrindas nutraukti ginčo valstybinių miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškams procedūrą, kuri atliekama teisės aktuose (Apraše) nustatytu būdu. Pareiškėjo atlikti veiksmai sukuria teisines prielaidas planuojamai ūkinei veiklai, tačiau nepatenka į Apraše numatytų aplinkybių sąrašą, kurioms esant iš rengiamos valstybinės reikšmės miškų schemos galėtų būti eliminuoti ginčo miško (Dainių durpyno telkinio dalis) plotai.

Dėl ginčijamo administracinio akto pagrįstumo

Pareiškėjas byloje ginčijamu atsakovo Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. R2-2336 buvo informuotas, kad nėra teisinio pagrindo tikslinti Jurbarko rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą, nepriskiriant Jurbarko miškų urėdijos Pašvenčio girininkijos 477 ir 478 miško kvartalų valstybinės reikšmės miškų plotams, o Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 221-13-V „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo užbaigimo ir jų teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai“ nuspręsta užbaigti Kauno ir Jurbarko rajonų savivaldybių valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo procedūrą ir suderintas Kauno ir Jurbarko rajonų savivaldybių valstybinės reikšmės miškų plotų schemų teikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.

Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsniu (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 red.) valstybinės reikšmės miškų plotų schemos yra specialieji teritorijų planavimo dokumentai, todėl jų rengimas turi atitikti ir Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintus specialiojo teritorijų planavimo procesui keliamus reikalavimus. Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad specialiųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas, atitinkamą veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialiųjų planų rengimo taisyklės. Specialieji planai, kuriems nėra patvirtintų rengimo taisyklių, rengiami pagal šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, reikalavimus. Pagal kompetenciją ministerijos rengia atskirų rūšių specialiųjų planų rengimo taisykles ir tvirtina jas kartu su Aplinkos ministerija.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, nurodomi minėto įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, taip pat ir kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo, tikslinimo tvarką ir už tai atsakingas institucijas nustato Valstybinės reikšmės miškų plotų rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369.

Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs atsakovo Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 221-13-V „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo užbaigimo ir jų teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai“ teikiamos Jurbarko rajono savivaldybė valstybinės reikšmės miškų plotų schemos ginčijamos dalies parengimo procedūros atitikimą Aprašo reikalavimams, padarė išvadą, kad nėra pagrindo parengtą schemą tikslinti Aprašo 13 punkte numatytais pagrindais, nes pareiškėjas neturi patvirtinto specialaus teritorijų planavimo dokumento, numatančio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.

Aprašo 13 punktas nustato, kad schemos tikslinamos šiais atvejais: atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ar miško žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų pokyčius (13.1 p.); ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (13.2 p.); kai teritorijų planavimo dokumentų projektų sprendiniai numato miško žemę paversti kitomis naudmenomis (vadovaujantis pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą parengtais, viešai apsvarstytais, suderintais ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrintais, bet savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus nepatvirtintais detaliaisiais planais) (13.3 p.); kai Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo, pateikdama pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ar miško valdas (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytus atvejus) (13.4 p.); kai Nacionalinė žemės tarnyba pateikia pasiūlymus dėl valstybinių miškų įtraukimo į valstybinės reikšmės miškų plotus (13.5 p.); kai patvirtinti specialieji teritorijų planavimo dokumentai – infrastruktūros plėtros schemos ar planai, parengti komunikaciniams koridoriams, inžineriniams tinklams ar susisiekimo komunikacijoms įrengti, kurių buvo atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir kurie numato miško žemę paversti kitomis naudmenomis (13.6 p.). Apraše pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais schemos gali būti tikslinamos.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis, išvadomis, teigia, kad ginčijami administraciniai sprendimai yra neteisėti todėl, kad buvo priimti neįvertinus aplinkybės, kad pareiškėjas siekia užsiimti konkrečia ūkine veikla – durpių išteklių eksploatacija ir, siekdamas šio tikslo, atlieka įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytus veiksmus, reikalingus vykdyti ūkinę veiklą, taip pat ir atitinkamo teritorijų planavimo dokumento žemės gelmių naudojimo plano parengimą, kurį tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba. Geologijos tarnybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. S20-14 „Dėl žemės gelmių naudojimo plano rengimo ir planavimo tikslų nustatymo“ buvo nuspręsta pradėti Jurbarko rajono Dainių durpių telkinio dalies išteklių naudojimo plano rengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama specialiojo teritorijų planavimo procedūrai keliamus formaliuosius reikalavimus, pareiškėjų argumentų nepripažįsta sudarančiais pagrindą konstatuoti kokius nors Jurbarko rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos ginčijamos dalies parengimo procedūros trūkumus ar pareiškėjo turimų teisių pažeidimus, nes ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu pareiškėjas neturi Aprašo 13.3 punkte numatytų teritorijų planavimo dokumentų projektų (ir iki šiol, tai patvirtina ir pareiškėjo kartu su rašytiniais paaiškinimas teismui pateikti dokumentai, nes vyksta įvairaus pobūdžio ginčai teismuose), kurių sprendiniai numatytų miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra inicijavęs tokių dokumentų parengimą ir ilga laiką siekia realizuoti interesą užsiimti konkrečia ūkine veikla nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Jurbarko rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos ginčijama dalis parengta neteisėtai. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemos parengimas ir žemės gelmių naudojimo plano parengimas yra atskiri ir savarankiškai organizuojami teritorijų planavimo procesai, ir įstatymo leidėjas nėra numatęs galimybės žemės gelmių naudojimo plano rengimą organizuojantiems subjektams, kol nėra teritorijų planavimo dokumentų projektų, įsiterpti į specialaus teritorijų planavimo procedūrą – valstybinės reikšmės miškų plotų rengimo schemos rengimo procesą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo teismo sprendimo motyvuose nurodė, kad, remiantis Aprašo 15 punktu, pareiškėjas nesikreipė dėl pastebėtų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidų ištaisymo galiojančiose valstybinės reikšmės plotų schemose. Aplinkybės, kurios būtų reikšmingos nustatant valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas, nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, pareiškėjas jų nėra nurodęs nei valstybinės reikšmės miškų plotų rengimo schemos rengimo procedūros metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl minėti motyvai iš teismo sprendimo šalintini kaip pertekliniai.

Aptardama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomą argumentą, kad Valstybinės miškų tarnybos ginčijami sprendimai buvo priimti pažeidžiant Apraše nustatytas procedūras, nes Jurbarko miškų urėdija neturėjo teisėto pagrindo kreiptis dėl Dainių miško įtraukimo į valstybinės reikšmės miškų plotus, o pasiūlymus pagal Aprašo 13.5 punktą gali teikti ne miškų urėdija, o tik Nacionalinė žemės tarnyba, kuri nebuvo pateikusi siūlymo tikslinti schemą, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodomų Aprašo nuostatų taikymas nėra susijęs su pareiškėjo byloje ginamu teisėtu interesu, jo dalyvavimo kaip suinteresuoto asmens mastą ir ribas, specialiojo teritorijų planavimo procese apibrėžia Teritorijų planavimo įstatymas bei Aprašas, ir teritorijų planavimo bei priežiūros funkcijos į tokias ribas nepatenka. Kita vertus, nepriklausomai nuo subjekto, kuris inicijuoja valstybinės reikšmės plotų schemos tikslinimą, remiantis Aprašo 11 punktu, ji turi būti pateikiama derinimui Nacionalinei žemės tarnybai, šios institucijos dalyvavimas procese laikytinas užtikrinančiu jo teisėtumą ir pašalina nurodomą nagrinėjamu atveju formalaus pobūdžio trūkumą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinę bylą apeliacine tvarka, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, sprendimą palieka nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Presto durpės“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė