55659e6f-42e5-42e4-a5bd-7e4ff2ba5ceb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr      Administracinė byla Nr. I-6116-142/2016           Proc. Nr. 3-61-3-00751-2016-5                                           Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : A. D. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2016 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL).PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. rugsėjo 5 d. buvo gydomas LAVL.

Nurodo, kad LAVL palatoje Nr. 17 trÅ«ko ploto, nebuvo ventiliacijos, kėdės ir stalo, buvo Å¡alta. Tokias sÄ lygas pareiÅ¡kėjas skunde įvardija kaip nežmoniÅ¡kas, žiaurias ir žeminančias orumÄ . PaaiÅ¡kina, kad dėl tokių sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė didžiulį psichologinį spaudimÄ ir sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ .Ä® teismo posėdį pareiÅ¡kėjas neatvyko, apie posėdžio datÄ ir laikÄ pareiÅ¡kėjas informuotas tinkamai (b. l. 61–62).Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 11–13).

Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo gydomas Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 (21,25 kv. m, 10 lovos) ir Nr. 17 (7,33 kv. m, 4 lovos). Paaiškina, kad LAVL neveda statistikos, kiek konkrečioje kameroje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, todėl negali pateikti teismui informacijos, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju nurodytu ginčo laikotarpiu buvo minėtose palatose. Nurodo, kad palatose remontas atliekamas eilės tvarka pagal poreikį.

Pažymi, kad kiekvienoje kameroje yra langai pritaikyti vėdinimui ir ventiliacinė vėdinimo Å¡achta, kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ patalpoje. Pasak LAVL, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotas leidimas-higienos pasas įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Informavo, kad pareiÅ¡kėjas su skundais į LAVL administracijÄ nesikreipė. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas įrodymais.

Teismo posėdyje LAVL atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 53).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Valstybės institucijos ir jų pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimÄ , padarytos žalos kompensavimÄ , valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Taigi bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Å iame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu bÅ«du, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus LAVL veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

IÅ¡ gydymo stacionare istorijos (b. l.

14) matyti, kad pareiÅ¡kėjas į LAVL atvyko 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir buvo paguldytas į Chirurgijos skyriaus palatÄ Nr. 25, vėliau perkeltas į palatÄ Nr.

17. Pagal LAVL teismui pateiktÄ planÄ matyti, kad palata Nr. 17 yra 7,33 kv. m, o palata Nr. 25 yra 21,25 kv. m (b. l. 23). PareiÅ¡kėjas iÅ¡ LAVL iÅ¡vyko 2015 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 14). LAVL negalėjo teismui nurodyti, kiek asmenų vienu metu buvo minėtose palatose. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis buvo paguldytas į palatÄ Nr. 17, kurios plotas 7 kv. m ir kurioje buvo dar 3 asmenys. LAVL atsiliepime nurodė, kad palatoje Nr. 25 yra įrengta 10 lovų, o palatoje Nr. 17 – 4 lovos. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad palatoje Nr. 17 pareiÅ¡kėjas buvo dar su 3 asmenimis, o palatoje Nr. 25, atsižvelgiant į tai, kad nei pareiÅ¡kėjas, nei LAVL nepateikė informacijos, laikoma, kad iÅ¡ viso buvo 10 asmenų (pagal palatoje įrengtų miegamų vietų skaičių).Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 1R-231, 1 punktÄ LAVL paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir areÅ¡to bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ . Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra Å¡ių rÅ«Å¡ių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos.

Å io straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rÅ«Å¡ims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir LAVL (BVK 62 straipsnio 2 dalis). Taigi, LAVL pagal savo režimÄ yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl Å¡ioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ploto užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 111.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus LAVL palatose (kamerose) gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Kaip minėta, palatos Nr. 17, kurioje pareiškėjas buvo kartu su 3 asmenimis, plotas 7,33 kv. m, o palatos Nr. 25, kurioje pareiškėjas buvo kartu su 9 asmenimis, plotas 21,25 kv. m, todėl konstatuotina, kad palatoje Nr. 17 ir palatoje Nr. 25 pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas nesiekė 5,1 kv. m.

Darytina iÅ¡vada, kad LAVL iÅ¡ viso 29 paras (vienÄ iÅ¡ jų – iÅ¡ dalies) neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto ir pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto reikalavimus. LAVL atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui. Pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ , ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.).

Konstatuotina, kad LAVL neveikė CK 6.271 straipsnio prasme taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija privalėjo veikti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad LAVL palatose nebuvo stalo ir kėdės.Kaip minėta, LAVL pagal savo režimÄ yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl Å¡ioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – AprÅ«pinimo baldais normos), nustatyta, kad kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti vienas stalas, viena taburetė vienam asmeniui arba du stalo ilgio suoliukai.LAVL teismui pateikė 2015 m. liepos 17 d. pažymÄ , kuri patvirtina, kad palatoje Nr. 17 yra tik viena kėdė, o palatoje Nr. 25 yra dvi kėdės ir vienas stalas (b. l. 43). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad LAVL pažeidė minėtÄ AprÅ«pinimo baldais normÄ .PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatos neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. buvo Å¡alta ir nebuvo ventiliacijos.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į LAVL administracijÄ su skundais dėl nežmoniÅ¡kų ir higienos normų neatitinkančių sÄ lygų LAVL palatose. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LAVL, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. PareiÅ¡kėjas taip pat nesikreipė ir į Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ (toliau – Centras), kad Å¡is galėtų atlikti operatyvinį patikrinimÄ dėl higienos normų laikymosi.

IÅ¡ LAVL teismui pateiktų Centro atliktų patikrinimų aktų matyti, kad visi patikrinimai buvo atlikti ne pareiÅ¡kėjo buvimo tikrinamose palatose metu (b. l. 15–22). Å iuo aspektu, pažymėtina, kad Å¡alis (Å¡iuo atveju – LAVL) objektyviai negali įrodyti to, kÄ neigia (t. y. tam tikrų faktų, kurių egzistavimÄ nurodo kita Å¡alis, neegzistavimo). Be to, byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos) patvirtina, kad LAVL palatoje Nr. 17 ir palatoje Nr. 25 yra langai (b. l. 31, 33), o tai atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimÄ , kuris nustato, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus.

Atsižvelgiant į visa tai, neteisėti LAVL veiksmai (neveikimas) Å¡iais aspektais nekonstatuoti.Remiantis tuo, kad byloje buvo konstatuoti LAVL neteisėti veiksmai, teismui kyla pagrindas svarstyti kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų buvimo klausimÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė didžiulį psichologinį spaudimÄ ir sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ . PareiÅ¡kėjo gydymas perpildytose palatose nebuvo vienkartinis ar trumpalaikis, iÅ¡ viso truko 29 paras. Vienam asmeniui tenkantis plotas iÅ¡ esmės visu pareiÅ¡kėjo buvimo LAVL laikotarpiu neatitiko Taisyklių 111.4 punkte nustatyto reikalavimo (5,1 kv. m). Bylos duomenimis nenustatyta, kad buvimas LAVL pareiÅ¡kėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir pobÅ«dį, konstatuotina, jog tai sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti pakankamai intensyvius neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Ploto trÅ«kumas taip pat neabejotinai trukdė pareiÅ¡kėjui naudotis minimaliu privatumu, o tai savaime buvo traumuojanti patirtis, sukėlusi pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ . Pažymėtina ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos sÄ lygas, todėl trupantis tinkas, atsilupę dažai ar baldų trÅ«kumas tokioje įstaigoje yra nepateisinamas. Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti LAVL veiksmai (pareiÅ¡kėjo laikymas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų), žala (pareiÅ¡kėjas patyrė esminių nepatogumų ir kančių), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. PareiÅ¡kėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio aspektu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas su skundu dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismÄ kreipėsi nedelsdamas, t. y. praėjus vos keliems mėnesiams nuo gydymosi LAVL.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ , trukmę ir pasekmes, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 406,00 Eur, skaičiuojant 14,00 Eur už vienÄ parÄ (29 paros x 14,00 Eur), kai pareiÅ¡kėjas LAVL buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų sÄ lygų tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinei žalai atlyginti 406,00 Eur. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. D. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 406,00 Eur (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡is eurus 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė