2020-11-18 Nr. AB-22077-3-62-3-03007-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1828-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03007-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutartimi administracinės bylos Nr. I-2619-428/2019 ir Nr. I-2620-428/2019 sujungtos į vieną bylą), kuriais prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovas) 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 18-IL-20-02905-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ ir 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 18-IL-20-02906-e „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamais sprendimais atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino pareiškėjui išduotus leidimus. Atsakovo specialistai neteisingai išaiškino ir taikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo buvo priimtas prokuroro, o ne teismo nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir perduoti pareiškėją pagal laidavimą. Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir teismo procesinis sprendimas atleisti pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra skirtingi procesiniai sprendimai.

3. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepimuose į pareiškėjo skundus prašė juos atmesti.

4. Kauno AVPK nurodė, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybės ir savivaldybės institucijos, įstaigos ir vyriausybinės organizacijos pagal kompetenciją privalo imtis prevencijos priemonių, skirtų užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, tarp jų ir neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus arba panaikinti turimus leidimus. Policijos įstaiga, gavusi duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje, yra įpareigota imtis jai priskirtų prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47610-18 nutrauktas pagal laidavimą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokuroro 2018 m. spalio 30 d. nutarimu, o ne teismo sprendimu – minėtą nutarimą tą pačią dieną rezoliucija patvirtino Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja, todėl pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Įstatymo 18 straipsnio prasme.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. P. skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariate 2011 m. gegužės 6 d. pareiškėjui buvo išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000033, kuris panaikintas skundžiamu atsakovo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-02906-e „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“; kitu pareiškėjo skundžiamu atsakovo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-02905-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ panaikintas Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariate 2015 m. balandžio 9 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0004277; Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariate 2018 m. spalio 3 d. dėl pareiškėjo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17610-18 pagal nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje; pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47610-18 nutrauktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokuroro 2018 m. spalio 30 d. nutarimu pagal laidavimą, be užstato, nustatant pareiškėjui laidavimo terminą 2 metus.

7. Vadovaudamasis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas, gavęs pakankamai pagrįstų duomenų apie pareiškėjo smurtinio pobūdžio veiksmus artimoje aplinkoje, privalėjo imtis prevencijos priemonių, skirtų užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje ateityje, ir panaikinti turimus pareiškėjo leidimus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, priimdamas skundžiamus sprendimus, Kano AVPK pagrįstai vadovavosi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu savarankišku pagrindu, kuriam esant asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta nuostata, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo smurtinių veiksmų artimoje aplinkoje, taip pat ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindai atitiko sąlygas, numatytas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 6 punkte numatytas ikiteisminio tyrimo nutraukimas, kai įtariamasis perduodamas asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, pagal laidavimą BK 40 straipsnyje numatytais atvejais, įgyja teisinę galią tik ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu (rezoliucija), patvirtinančiu prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokuroro priimtas 2018 m. spalio 30 d. nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47610-18 nutrauktas pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, 2018 n. spalio 30 d. buvo patvirtintas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjos rezoliucija. Be to, BPK 214 straipsnio 2 dalyje, kuri reglamentuoja ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarką, numatyta, jog šio kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. BPK nėra numatyta galimybė, kad prokuroro nutarimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti ikiteisminį tyrimą galėtų įgyti teisinę galią kitaip, nei ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu patvirtinant tokį prokuroro nutarimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra teisminės valdžios dalis.

9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo faktinis pagrindas nelaikyti pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Nutrauktame ikiteisminiame tyrime buvo surinkti duomenys, patvirtinantys netinkamą pareiškėjo elgesį, kurie buvo pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs, jog būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto normoje nurodytoms vertybėms. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas surinkus pareiškėjo kaltę pagrindžiančių įrodymų visumą. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad skundžiamais sprendimais atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotus leidimus įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus.

III. 10. Pareiškėjas T. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamus atsakovo Kauno AVPK sprendimus.

11. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. Pareiškėjas toliau laikosi pozicijos, kad atsakovas netinkamai pritaikė Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto normą, nes pareiškėjas nėra teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įstatymo 18 straipsnyje nėra nurodyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos tais atvejais, kai jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą prokuroro nutarimu. Pareiškėjo teigimu, analogija negali būti taikoma, pareiškėjas remiasi tuo, kas yra nustatyta Įstatyme. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu jis už tą pačią veiką yra nubaustas 3 kartus.

12. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Kauno AVPK palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija draudžia dvigubo baudimo principą, tačiau nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Leidimų laikyti, nešiotis šaunamuosius ginklus ir šaudmenis panaikinimu siekiama Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinto tikslo. Pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai dėl savo grėsmės Įstatymo 1 straipsnyje nurodytoms vertybėms suponavo papildomą poveikio priemonę – leidimų panaikinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjui taikomų sankcijų – leidimų įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo teisėtumo.

15. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos; 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių.

16. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdyba, remdamasi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata, pagal kurią pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimais Nr. 18-IL-20-02905-e ir Nr. 18-IL-20-02906-e panaikino pareiškėjui išduotus leidimus įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nagrinėjamu atveju netinkamai pritaikė Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto normą. Pareiškėjo nuomone, minėta teisės norma jam neturėtų būti taikoma, nes jis nėra teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias svarbias dėl pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos aplinkybes: Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariate 2018 m. spalio 3 d. dėl pareiškėjo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17610-18 pagal nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47610-18 buvo nutrauktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokuroro 2018 m. spalio 30 d. nutarimu, patvirtintu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjo sprendimu, pagal laidavimą, be užstato, nustatant pareiškėjui laidavimo terminą 2 metus. Dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra. Kyla klausimas, ar dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas yra praradęs nepriekaištingą reputaciją.

19. Teisėjų kolegija patikrinusi, kaip apygardos administracinis teismas vertino byloje esančius įrodymus ir taikė teisės normas, daro išvadą, kad apygardos administracinis teismas visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, būdamas prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų, už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (Įstatymo 18 str. 2 d. 2, 4 p. kartu su 6 p.), pagal laidavimą nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo pagal Įstatymo apibrėžimą. Teisėjų kolegija, pritardama apygardos administracinio teismo atliktam įrodymų vertinimui jo nekartoja. Be to, toks Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 6 punkto aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1848-575/2016).

20. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms, atsakovas turi pareigą panaikinti leidimus laikyti ar nešiotis ginklus. Taigi atsakovo veiksmai priimant ginčijamus sprendimus yra numatyti Įstatymu.

21. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų seka, kad atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teismas turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmenims neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Iš Įstatymo 1 straipsnio seka, kad vienas šio įstatymo tikslų – užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr. 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimus). Taigi iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų seka, kad visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė. Pareiškėjas T. P. nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, nes nutrauktas ikiteisminis tyrimas sudarė faktinį pagrindą pareiškėjo nelaikyti nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Apelianto interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie nėra nepriekaištingos reputacijos. Be to, pareiškėjui paskirta sankcija yra terminuota, o terminas trumpas.

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė