Legislator Case Law & Legislation
556433ac-2a28-40e2-8a9b-4d99d6af4a2e AI generated

556433ac-2a28-40e2-8a9b-4d99d6af4a2e · Kauno apygardos teismas

Case Number 556433ac-2a28-40e2-8a9b-4d99d6af4a2e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-262-292/2016 pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovei D. M., tretieji asmenys L. M., notarė N. L., notarė R. S., dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas V.

Legislator headnote

AI generated

556433ac-2a28-40e2-8a9b-4d99d6af4a2e · Kauno apygardos teismas: vardu, paveldėjimo.Dėl kitų reikalavimų ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ D. M. 20,50 Eur žyminį mokestį valstybei, 4,92 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 89,75 Eur valstybei už ieÅ¡kovui suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . Priteisė iÅ¡ E. M. 20,50 Eur žyminį mokestį valstybei, 4,92 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 89,75 Eur valstybei už ieÅ¡kovui suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .Priteisė iÅ¡ V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-331-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20517-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.7; 2.1.5.1.1; 2.4.2.3; 2.4.5; 2.5.1; 2.5.3; 3.3.1.18.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dianos Labokaitės ir Izoldos Nėnienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-262-292/2016 pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovei D. M., tretieji asmenys L. M., notarė N. L., notarė R. S., dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas V.

M. ieÅ¡kinyje (1 tomas b. l. 1 – 5), ieÅ¡kinio papildyme (2 tomas b. l. 99 – 104) prašė: priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ kreipti į teismÄ dėl 1996-02-22 dovanojimo sutarties, pagal kuriÄ M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) savo sÅ«nui M. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) dovanoja 554 kv. m. dydžio žemės sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo žemės duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), be statinių, sutartį sudarant notarei N. L.; priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ dėl 2011-05-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo 2 dalies, patvirtintos notarės R.

S. registro Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 1996-02-22 dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ M. B. savo sÅ«nui M. S. dovanoja 554 kv. m. dydžio žemės sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo žemės duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), be statinių ir pripažinti, kad sklypas 554 kv. m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas žemės duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1994-04-12 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį patvirtintÄ notarės R.

J., registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis SB (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė M. B. (mirusios (duomenys neskelbtini)) ir V. M. sutuoktinių nuosavybė ir pripažinti, jog ½ Å¡io sklypo priklauso V. M.;pripažinti negaliojančiu 2011-05-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ sutuoktinei D. M. ir sÅ«nui E. M. į mirusio (duomenys neskelbtini) S. M. turtÄ penkių arų ir penkiasdeÅ¡imt keturių kv. m. (0,0554 ha) žemės sklypÄ , kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis:

Žemės Å«kio (sodų), žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, esantis (duomenys neskelbtini). Sodo pastatÄ , esantį penkių arų ir penkiasdeÅ¡imt keturių kv. m. (0,0554 ha) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotÄ B. M. vardu;nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai priėmė palikimo likusiÄ dalį, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, bei pastatÄ - sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradusį po V.

M. sutuoktinės B. M. mirties ir pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti.Nurodė, kad santuokos metu su B. M. įgijo sodo sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame dar esant gyvai sutuoktinei pradėjo statyti sodo pastatÄ (u.n. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovo mirusi sutuoktinė ieÅ¡kovui nežinant visÄ santuokos metu įgytÄ Å¾emės sklypÄ 1996-02-22 padovanojo sÅ«nui S. M., nors ieÅ¡kovas sutiko dovanoti tik ½ Å¡io žemės sklypo dalį. (duomenys neskelbtini) sÅ«nus S. M. mirė, turtÄ t. y.

žemės sklypÄ ir sodo pastatÄ paveldėjo jo sutuoktinė ir jos nepilnametis sÅ«nus. SÅ«naus sutuoktinė D. M., priimdama mirusio sutuoktinio palikimÄ savo bei nepilnamečio vaiko vardu, elgėsi nesÄ Å¾iningai, turėdama tikslÄ užvaldyti kitų asmenų turtÄ . Notarė iÅ¡duodama 2011-05-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ pažeidė teisės normas, nustatančias paveldėjimo eilę bei neatsižvelgė į tai, kad mirusiosios turtas buvo jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

IeÅ¡kovas praÅ¡ydamas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nurodė, kad nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nes manė, jog turtas gali bÅ«ti paveldėtas tik baigus statyti sodo pastatÄ . Po sutuoktinės mirties ieÅ¡kovas prižiÅ«rėjo žemės sklypÄ , baigė statybas, mano, kad priėmė palikimÄ pradėdamas turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis. Kad visas žemės sklypas padovanotas sÅ«nui ieÅ¡kovas sužinojo tik 2010-09-20 kuomet pradėjo tvarkyti dokumentus dėl sodo pastato įregistravimo.

Kad sodo pastatas paveldėtas D. M. ir sÅ«naus E. M., ieÅ¡kovas sužinojo tik 2016-01-25 teismo posėdžio metu.Atsakovė D. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 tomas b. l. 53 – 54) prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad po vyro S. M. mirties atsakovė ir jos sÅ«nus E. M. priėmė palikimÄ , todėl jie yra sÄ Å¾iningi turto paveldėtojai. IeÅ¡kovas praleido senaties terminÄ pripažinti negaliojančia 1996-02-22 dovanojimo sutartį. IeÅ¡kovas melagingai nurodo, kad po sutuoktinės mirties pradėjo faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , nes sklypo neprižiÅ«rėjo, netvarkė, nemokėjo žemės mokesčio, už sodo name suvartotÄ elektros energijÄ , vietinių rinkliavų, įmokų sodų bendrijai.

Šį turtÄ (žemės sklypÄ , sodo pastatÄ ) pradėjo faktiÅ¡kai valdyti atsakovė su sÅ«numi. Atsakovas E. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 tomas b. l. 69 – 70) prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir atsakovės D. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį. Trečiasis asmuo notarė N. L. atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 tomas b. l. 50 – 51) nurodė, kad ieÅ¡kinys dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.Tretieji asmenys L.

M., notarė R. S. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino negaliojančiu 2011-05-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , iÅ¡duotÄ Â Alytaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės R. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. M. a.k. (duomenys neskelbtini) po S. M. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), dalyje dėl sodo pastato, esančio 0,0554 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruoto B.

M. vardu, paveldėjimo.Dėl kitų reikalavimų ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ D. M. 20,50 Eur žyminį mokestį valstybei, 4,92 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 89,75 Eur valstybei už ieÅ¡kovui suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . Priteisė iÅ¡ E. M. 20,50 Eur žyminį mokestį valstybei, 4,92 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 89,75 Eur valstybei už ieÅ¡kovui suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .Priteisė iÅ¡ V.

M. 4,93 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Dėl ieÅ¡kinio senaties. Aplinkybė, kad paveldint pagal testamentÄ , sodo žemės sklypo jau nebuvo paveldimo turto masėje, teismui leido teigti, jog ieÅ¡kovas, priimdamas palikimÄ pagal testamentÄ po jo sutuoktinės mirties, turėjo žinoti apie jo pažeistÄ teisę, tačiau nuo to laiko savo pažeistos teisės negynė ir net nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ dovanojimo sandoriui ginčyti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo ginčijamo sandorio sudarymo 1996 metais, jau praėjo 20 metų, todėl Å¡iuo atveju svarbus ir civilinių teisinių santykių stabilumas. IeÅ¡kinio senaties termino dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia teismas neatnaujino, nes terminas praleistas be svarbių priežasčių, o atsakovams praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas sprendė, jog yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti dalyje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (CK 1.131 str. 1 d.).Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino 2011-05-30 paveldėjimo teisės liudijimui dėl žemės sklypo ir sodo namo paveldėjimo po sÅ«naus S. M. mirties ginčyti.Dėl Å¡alių paveldėjimo teisės. Teismas nurodė, kad atsakovams iÅ¡duotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas ne tik dėl 0,05554 ha žemės sklypo paveldėjimo, bet ir sodo pastato, esančio Å¡iame žemės sklype paveldėjimo pažeidžia ieÅ¡kovo teises ir yra iÅ¡duotas nepagrįstai dalyje dėl sodo namo paveldėjimo, nes akivaizdu, jog atsakovai palikimÄ priėmė po S. M. mirties, o ne po B.

M. mirties. Mirusiosios B. M. sutuoktinis V. M. paveldėjo sodo namo dalį, valdytÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise su B. M. dalimis, nurodytomis testamente, ir tapo Å¡io turto dalies bendraturčiu, kartu su kitais testamentiniais įpėdiniais. Atsakovai nuosavybės teises į paveldėtÄ turtÄ â€“Â sodo pastatÄ , ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, įgijo be teisinio pagrindo. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iÅ¡ nepagrįsto turto gavimo (CK 6.237 str.), tokiu bÅ«du, teisių į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimui taikytinas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.125 str. 1 d., 1.127 str. 1 d.).Dėl praÅ¡ymo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradedant turtÄ valdyti.

Teismas pripažino, kad Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas yra perteklinis, nes pastarajam priėmus palikimÄ pagal testamentÄ po jo sutuoktinės mirties, ieÅ¡kovas nėra praleidęs termino palikimui priimti, paaiÅ¡kėjus, kad yra ir kito paveldimo turto. Nurodė, kad tokias atvejais iÅ¡duodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ : 1) priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ kreipti į teismÄ dėl 1996-02-22 dovanojimo sutarties, pagal kuriÄ M.

B. savo sÅ«nui M. S. dovanoja 554 kv. m. dydžio žemės sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo žemės duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), be statinių, sutartį sudarant notarei N. L.;

2) pripažinti negaliojančia 1996-02-22 dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ M. B. savo sÅ«nui M. S. dovanoja 554 kv. m. dydžio žemės sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo žemės duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), be statinių ir pripažinti, kad sklypas 554 kv. m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas žemės duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1994 m. balandžio 12 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį patvirtintÄ notarės R.

J., registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis SB (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė B. M. (mirusios (duomenys neskelbtini)) ir V. M. sutuoktinių nuosavybė ir pripažinti, jog ½ Å¡io sklypo priklauso ieÅ¡kovui V. M.. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas nepilnai iÅ¡tyrė visus esamus byloje įrodymus, neteisingai juos vertino. Tik tvarkantis pastato registracijÄ 2011 metų pabaigoje ieÅ¡kovui paaiÅ¡kėjo, kad žemės sklypas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso ne jam, o mirusio sÅ«naus sutuoktinei ir jo sÅ«nui.

Teismas neatkreipė dėmesio į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ant 1996-02-22 sodo sklypo dovanojimo sutartį sÅ«nui S. M., davė sutikimÄ padovanoti tik ½ šio sodo sklypo dalį, tačiau savo buvusios sutuoktinės, o taip pat ir sandorį tvirtinusios notarės N. L. buvo apgautas, nes sutartie sudarymo metu skubėjo į pusbrolio laidotuves ir ieÅ¡kovui buvo duota pasiraÅ¡yti ant tuščio lapo. Dovanojimo sutartį suraÅ¡iusi notarė nebuvo iÅ¡kviesta į teismo posėdį ir apklausta, ieÅ¡kovas neturėjo galimybės jai užduoti klausimų.

Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad mirus ieÅ¡kovo sutuoktinei B. M., sodo pastato statyba nebuvo baigta. Toliau statybÄ ieÅ¡kovas vykdė tik vienas už savo asmenines lėšas, samdydamas paÅ¡alinius asmenis. Tokiu atveju, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų žinojęs, kad sodo sklypas yra padovanotas visas, tai koks bÅ«tų buvęs ieÅ¡kovo tikslas naudoti savo gaunamos pensijos lėšas, toliau samdytis darbininkus atlikti įvairius statybos ir užbaigiamuosius darbus, nors pagal pačių atsakovų parodymus ieÅ¡kovas nuolat pykosi su savo mirusiu sÅ«numi, su juo konfliktavo ir pan.

Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į liudytojų parodymus, kad ieÅ¡kovas vienas dirbo sodo žemės sklypo žemę, prižiÅ«rėjo sodo sklypÄ .Atsiliepimų į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nepateikta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti priežastis svarbiomis ir atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ kreipti į teismÄ dėl 1996-02-22 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei pripažinti negaliojančia 1996-02-22 dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ M.

B. savo sÅ«nui M. S. dovanoja 554 kv. m. dydžio žemės sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), be statinių ir pripažinti, kad sklypas 554 kv. m., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1994 m. balandžio 12 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį patvirtintÄ notarės R. J., registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis SB (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė M. B.(mirusios (duomenys neskelbtini)) ir V. M., sutuoktinių nuosavybė ir pripažinti, jog ½ Å¡io sklypo priklauso ieÅ¡kovui V.

M., todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apskųstos sprendimo dalies.Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog aplinkybė, kai paveldint B. M. turtÄ pagal testamentÄ , sodo žemės sklypo jau nebuvo paveldimo turto masėje, sprendė, jog ieÅ¡kovas, priimdamas palikimÄ po jo sutuoktinės mirties, turėjo žinoti apie jo pažeistÄ teisę, tačiau nuo to laiko savo pažeistos teisės negynė ir net nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ dovanojimo sandoriui ginčyti, reikalavimo dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo bei 1996-02-22 dovanojimo sutarties nuginčijimo netenkino.Apeliantas teigia, kad teismas neiÅ¡tyrė aplinkybių dėl 1996-02-22 dovanojimo sutarties; nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Â atnaujinti praleistÄ Â Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ dovanojimo sutarties nuginčijimui.

Taigi apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Pagal jÄ faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, šių įrodymų vertinimo pasekoje atmetė dalį ieškinio reikalavimų atsakovų nurodomais motyvais ir pagrindais, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio.

Taigi apeliantas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ dėl 1996-02-22 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nepasisakė dėl materialinių reikalavimų pagrįstumo/ar nepagrįstumo. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, kai ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija).

IeÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas kiekvienu atveju turi siekti Å¡ių teisinių vertybių pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277- 706/2015). IÅ¡ civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas tik 2015-06-17 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti negaliojančia 1996-02-22 dovanojimo sutartį, kuria jo sutuoktinė B.

M. sÅ«nui S. M. padovanojo jos vardu įregistruotÄ 554 m2 dydžio žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) be statinių (1 tomas b. l. 28-29). Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas1996-02-22 pareiÅ¡kimu sutiko, kad jo sutuoktinė B. M. dovanotų sÅ«nui S. M. ginčo sodo sklypÄ (1 tomas b. l. 52). (duomenys neskelbtini) B. M. mirė (1 tomas b. l. 9), o 1997-02-21 testamentu jai priklausantį turtÄ - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko sÅ«nui S. M., dukrai L. M., vyrui V.

M., motinai D. P.. Testamente nurodė, kad taip pat visÄ jai priklausantį turtÄ kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidarytų ir kuris priklausys palikėjai jos mirties dienÄ palieka lygiomis dalimis nurodytiems įpėdiniams (1 tomas b. l. 19), kurie 1998-09-24 paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo pagrindu priėmė palikimÄ (1 tomas b. l. 20-21, 38). (duomenys neskelbtini) mirus ieÅ¡kovo sÅ«nui S. M., mirusiojo palikimÄ priėmė jo sutuoktinė D. M. ir sÅ«nus E. M. (1 tomas b. l. 12, 37, 55-56).

Pagal 2011-05-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯pėdiniai (atsakovai ) paveldėjo 0,0554 ha žemės sklypÄ (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), kuris registruotas mirusiojo S. M. vardu, su jame esančiu sodo pastatu, kuris registruotas mirusios B. M. vardu, esančius (duomenys neskelbtini), bei kitÄ turtÄ (1 tomas b. l. 55-56). Apelianto teigimu, teismas neatkreipė dėmesio į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ant 1996-02-22 sodo sklypo dovanojimo sutartį sÅ«nui S. M., davė sutikimÄ padovanoti tik ½ Å¡io sodo sklypo dalį, tačiau buvusios sutuoktinės bei notarės N. L. buvo apgautas.

Teisėjų kolegija Å¡iuos teiginius laiko nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo Å¡iÄ aplinkybę pripažinti svarbia reikalavimo dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo 1996-02-22 dovanojimo sutarties nuginčijimui tenkinimui. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nenurodo jokių argumentų bei nepateikė apgaulės įrodymų, be to neginčija aplinkybės, jog sudarant ginčo dovanojimo sutartį, į sutarties sudarymÄ notarinėje kontoroje buvo pakviestas ir apeliantas. 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje (ginčo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m.

CK iki 2001 m. liepos 1 d. , LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 9 str. 1 d., 10 str.) buvo nustatytas bendras trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminas, kurio eigos pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1964 m. CK 86 str., 2001 m. CK 1.127 str. 1 d.) Jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui apie 1996-02-22 dovanojimo sutarties sudarymo faktÄ bei Å¡ia sutartimi dovanojamÄ turtÄ , jo apimtį turėjo bÅ«ti žinoma nuo jos sudarymo momento, kadangi ieÅ¡kovas 1996-02-22 raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu sutiko, kad jo sutuoktinė B.

M. dovanotų sÅ«nui S. M. sodo sklypÄ , esantį bendrijoje (duomenys neskelbtini) (1 tomas b. l. 52). PareiÅ¡kime aiÅ¡kiai, nurodoma, kad apeliantas sutinka, kad jo sutuoktinė dovanoja visÄ Å¾emės sklypÄ , o ne ½ šio sodo sklypo dalį. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad apie padovanotÄ ginčo sodo sklypÄ jis galėjo suprasti ne vėliau kaip priimdamas palikimÄ po sutuoktinės B. M. mirties, nes 1998-09-24 paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijime sodo žemės sklypo jau nebuvo paveldimo turto masėje (1 tomas b. l. 20-21).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai ieškinio senaties termino dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia neatnaujino, nes nenustatė svarbių šio termino praleidimo beveik 20 metų priežasčių.Apeliantas nurodo, kad jeigu būtų žinojęs, jog visas sodo sklypas yra padovanotas sūnui, tai nebūtų naudojęs savo gaunamos pensijos lėšas vykdyti įvairius sodo namo statybos ir užbaigiamuosius darbus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo. Tai, kad apeliantas vykdė sodo pastato statybos užbaigimo darbus negali vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinti, jog apeliantui nebuvo žinoma apie 1996-02-22 dovanojimo sutarties pagrindu sÅ«nui S. M. padovanotÄ visÄ Å¾emės sklypÄ , o ne jo dalį. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į liudytojų parodymus, kad ieÅ¡kovas vienas dirbo sodo sklypo žemę, jį prižiÅ«rėjo.

Kaip matyti iš bylos proceso eigos, 2016-04-07 teismo posėdyje buvo apklausti du liudytojai – O. V. ir V. P. ( 2 tomas b. l. 128-129). Teisėjų kolegija iÅ¡klausiusi 2016-04-07 teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, neturi pagrindo vertinti byloje nustatytų aplinkybių kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Liudytoja O. V. (2016-04-07 teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 10 min. 20 s.) tik nurodė, kad ieÅ¡kovas kartu su sutuoktine statė sodo namelį, dirbo sodÄ ; iki sutuoktinės mirties sodo namelis buvo baigtas statyti, negalėjo nurodyti, kam sodo sklypas atiteko po ieÅ¡kovo sutuoktinės mirties, nurodė, kad po sutuoktinės mirties ieÅ¡kovas dirbo žemės Å«kio darbus, kad tarp ieÅ¡kovo, jo sÅ«naus, bei sÅ«naus sutuoktinės vyko konfliktai.

Liudytojas V. P. (2016-04-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 22 min. 06 s.) nurodė, kad padėjo statyti namelį, kokių nors konkrečių aplinkybių, susijusių su sodo namu, sklypu po ieškovo sutuoktinės mirties liudytojas neprisiminė, kada ieškovas buvo sakęs, kad žemės sklypas apgaulės būdu buvo padovanotas ieškovo sūnui. Apklausti liudytojai taip pat konkrečiai nenurodė kaip dažnai apeliantas lankydavosi sodo sklype, kokius ir kokia apimtimi atlikdavo sodo sklypo priežiūros darbus ar pan.

Be to, abu liudytojai nurodė, kad jiems nebuvo žinoma kam po apelianto sutuoktinės mirties atiteko sodo sklypas, tik išsakė savo nuomonę, kad turtas turėtų atitekti ieškovui. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apelianto sūnui S. M. 1996-02-22 buvo išduotas SB (duomenys neskelbtini) nario bilietas (1 tomas b. l. 109, 112). Iš pateiktų kvitų, matyti, kad už 1996, 1997, 2002-2006, 2009 metus žemės mokestį SB (duomenys neskelbtini) mokėjo S. M. (1 tomas b. l. 108, 132, 136, 140). 2010, 2013, 2015 metais SB (duomenys neskelbtini) nario mokestį mokėjo apelianto sūnaus sutuoktinė D.

M. (1 tomas b. l. 124, 140). 1997-10-28 sudaryta elektros energijos tiekimo – vartojimo buities vartotojui sutartis tarp Alytaus elektros tinklų ir S. M. elektros energijai tiekti ir vartoti sodo nameliui SB (duomenys neskelbtini) (2 tomas b. l. 80). S. M. taip pat mokėjo už elektros energijos suvartojimÄ SB (duomenys neskelbtini) (2 tomas b. l. 7, 14, 18, 22, 26, 30, 34). Už 2010-07-01 – 2010-12-31 S. M. vardu adresuotos sÄ skaitos už vietinės rinkliavos mokesčius SB (duomenys neskelbtini) ( tomas b. l. 128). Apeliantas teigia, kad dovanojimo sutartį suraÅ¡iusi notarė N. L. nebuvo iÅ¡kviesta į teismo posėdį ir apklausta, dėl ko ieÅ¡kovas neturėjo galimybės jai užduoti klausimų.

Tačiau kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė kokius klausimus jis norėtų pateikti notarei, neiÅ¡reiÅ¡kė jokio praÅ¡ymo iÅ¡kviesti notarę ir apklausti apeliacinės instancijos teisme, notarė savo pozicijÄ dėl ginčo iÅ¡dėstė savo atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 tomas b. l. 50-51). Todėl teisėjų kolegija Å¡iuos teiginius laiko nepagrįstais ir atmestinais.Ä®vertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetÄ , kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas iÅ¡vadas.

Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiÅ¡kai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankÅ«s vienai iÅ¡ Å¡alių, ar, kad priėmė vienai iÅ¡ Å¡alių nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Apeliantas nepaneigė teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai.

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 17,11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi apeliantui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-06-01 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)16T-2197-8718 (3 t. b. l.

43) suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc., todėl jis yra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei (CPK 83 str. 1 d. 14 p., 2 d., 92 str., 96 str. 2 d.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Apeliacinio skundo netenkinti.Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 AuÅ¡ra Baubienė                                                                               Diana Labokaitė                                                                               Izolda Nėnienė