55623f8077bb11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-1923/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01825-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos 23

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Violetai Šulčytei,

atsakovo atstovui Arnoldui Dilbai,

trečiojo suinteresuoto asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Orakulas“ atstovui advokatui Gyčiui Mekioniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Orakulas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Top Sport“, uždarajai akcinei bendrovei „Orakulas“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Bet“, dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybinė lošimų priežiūros komisija (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2010 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. N-157, 2011 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-33 ir 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. N-106 patvirtino UAB „Top Sport“, UAB „Baltic Bet“ ir UAB „Orakulas“ (toliau – ir Nutarimai) naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentus.

Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. N-157 „Dėl UAB „Top Sport“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“; Komisijos 2011 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. N-33 „Dėl UAB „Baltic Bet“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“; Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. N-106 „Dėl UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“.

Pareiškėjas paaiškino, kad iš Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Įstatymas) ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų matyti, jog lažybos gali būti organizuojamos ir vykdomos tik realioje fizinėje vietoje – lažybų punkte, kuris steigiamas izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą bei atitinkančiose Įstatyme nustatytus reikalavimus lošimų organizavimo vietoms. Pareiškėjo tvirtinimu, Įstatymas draudžia visus kitus lažybų organizavimo būdus, nenumatytus Įstatyme, inter alia lažybas telefonu ar internetu. Nurodė, kad ginčijamais Komisijos Nutarimais buvo patvirtinti reglamentai, pagal kuriuose nustatytą tvarką lažybos gali būti organizuojamos ir vykdomos dviem skirtingais būdais: realioje fizinėje vietoje – lažybų punkte ir virtualioje internetinėje erdvėje arba telefonu. Darė išvadą, kad pagal minėtus reglamentus lažybos gali būti organizuojamos ir vykdomos Įstatymui prieštaraujančiu būdu. Pareiškėjo manymu, Komisija, patvirtindama minėtus reglamentus, veikė ultra vires. Nurodė, kad nepraleido termino kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti administracinius aktus.

Atsakovas su pareiškėjo pareiškimu nesutiko.

Paaiškino, kad Įstatymas nereglamentuoja azartinių lošimų organizavimo naudojant ryšio priemones (internetu, telefonu), todėl manė, kad Įstatyme aiškaus leidimo ir draudimo nebuvimas reiškia teisės spragos buvimą. Todėl Komisija, vadovaudamasi privatinėje teisėje dominuojančiu principu, pagal kurį „visa, kas neuždrausta, yra leidžiama“, šalino teisės spragą ir rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis. Nurodė, kad Įstatyme nėra nustatyta, jog lažybų laimėjimai išmokami tik grynaisiais pinigais arba nustatytas draudimas išmokėti laimėjimus ne grynaisiais pinigais, pervedant juos į sąskaitą banke. Manė, kad lažybų organizavimo reglamentuose nustatyta tvarka lažybų organizatorius gali lažybų paslaugą teikti tokiu būdu, kuris iš esmės laikytinas lažybomis per tiesioginio ryšio sistemą. Pažymėjo, kad panaikinus lažybų organizavimo reglamentus, kurių dalies teisėtumo neginčija ir pareiškėjas, lošimus organizuojančios bendrovės privalės nutraukti savo veiklą. Paaiškino, kad Komisija, šalindama teisės spragą, veikė remdamasi ne subordinacija pagrįstais teisiniais santykiais, o vertindama privačių subjektų santykius reguliuojančios sutarties (lažybų organizavimo reglamento) sąlygas. Manė, kad nėra pagrindo teigti, kad Komisija viršijo savo kompetenciją ir priėmė neteisėtus Nutarimus. Nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad terminas dėl viešojo intereso gynimo pareiškimo pateikimo teismui nepraleistas.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Top Sport“ ir UAB „Orakulas“ su pareiškėjo pareiškimu nesutiko.

Paaiškino, kad pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi praleidęs terminus, nustatytus tokiam pareiškimui pateikti. Manė, kad pareiškėjas, nurodydamas „neteisėtą“ lažybų organizavimo ir vykdymo būdą (virtualioje internetinėje erdvėje arba telefonu), nėra tikslus ir teisus. Paaiškino, kad Nutarimais patvirtinti naujos redakcijos reglamentai nesuteikė teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims organizuoti ir vykdyti lažybas kitu būdu – „virtualioje internetinėje erdvėje arba telefonu“. Ryšio priemones, iš jų ir interneto ryšį, tretieji asmenys naudoja tik tokiais būdais ir tiek, kiek neprieštarauja Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatoms. Nurodė, kad patenkinus pareiškėjo prašymą ir panaikinus Nutarimus bei lažybų reglamentus, pareiškėjo „ginamoms“ lošėjų teisėms ir viešam interesui bendrai iškiltų didesnė grėsmė, nes tokiu atveju lošėjams neliks kitos alternatyvos, kaip pasirinkti nelicencijuotų, nelegaliai lošimų paslaugas teikiančių, nekontroliuojamų ir socialiai neatsakingų operatorių siūlomus lošimus. Paaiškino, kad pasaulinėje lošimų organizavimo praktikoje lošimų organizavimas buvo perkeltas į virtualią erdvę ir paslauga tapo prieinama iš bet kurios pasaulio vietos, kurioje yra galimybė prisijungti prie interneto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. N-157 „Dėl UAB „Top Sport“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“, likusią pareiškėjo pareiškimo dalį tenkino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2010 m. birželio 10 d. Komisijos nutarimą Nr. N-157 „Dėl UAB „Top Sport“ naujos redakcijos reglamento patvirtinimo“ praleidęs įstatymo nustatytą terminą, todėl administracinę bylą dėl šio reikalavimo nutraukė. Atkreipė dėmesį, kad Komisija, tvirtindama lošimų reglamentus, turi įvertinti, ar jie nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų, užtikrina lošėjų ir lošimų organizatorių interesų bei jų teisių apsaugą.

Pažymėjo, kad azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama sritis, t. y. viešosios teisės sritis, kurioje galioja imperatyvusis (draudimo) reguliavimo metodas, pagal kurį viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Teismas, įvertinęs Komisijos 2011 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-33 „Dėl UAB „Baltic Bet“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ patvirtintą UAB „Baltic Bet“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentą ir 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. N-106 „Dėl UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ patvirtintą UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentą, padarė išvadą, kad juose nustatyta galimybė organizuoti lažybas internetu ar telefonu, sudarius su lažybų organizatoriumi lažybų sutartį, atsiskaitant lažybų sąskaitoje esančiomis lėšomis.

Įvertinęs Įstatymo nuostatas, teismas konstatavo, kad lažybos gali būti vykdomos tik realioje fizinėje vietoje. Pažymėjo, kad Įstatyme nenustatyta galimybė lažybų statymus atlikti ar laimėjimus išmokėti ne grynaisiais pinigais. Nurodė, kad Įstatyme taip pat nėra reglamentuotas ir lažybų sutarties sudarymas. Akcentavo, kad Įstatyme nustatytas tiesioginio ryšio sistemos naudojimas organizuojant lošimus negali būti aiškinamas plečiamai, kaip įstatymų leidėjo valia leisti organizuoti lošimus internetu. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad Komisija, 2011 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. N-33 ir 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. N-106 įtvirtinusi galimybę organizuoti lažybas Įstatyme nenustatytu būdu, neteisėtai sukūrė Įstatymo neatitinkantį reguliavimą prižiūrimoje teisinių santykių srityje ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymu jai nustatytas pareigas.

Apibendrindamas konstatavo, kad Komisijos 2011 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. N-33 „Dėl UAB „Baltic Bet“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ ir 2011 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. N-106 „Dėl UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ yra naikintini. Atmetė argumentus, kad gali būti panaikinti tik atskiri reglamentų punktai, kadangi reglamentas yra vientisas sisteminis dokumentas, kurio nuostatos yra viena su kita glaudžiai susijusios ir negali būti aiškinamos atskirai.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu ir prašo bylą nutraukti.

Atsakovas remiasi iš esmės analogiškais argumentais, pateiktais pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad lošimų organizavimo bei jų kontrolės procese susiklosto santykiai tarp lošimų organizatoriaus ir lošėjų bei santykiai tarp lošimų organizatoriaus ir Komisijos. Santykiai tarp lošimų organizatoriaus ir lošėjų laikytini civiliniais teisiniais santykiais, o santykiai tarp lošimų organizatoriaus ir Komisijos patenka į viešosios teisės sritį. Atsakovo tvirtinimu, Komisija, patvirtindama lažybų organizavimo reglamentus, pagrįstai vadovavosi ne tik Įstatymu, bet ir CK nuostatomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad Komisija viršijo savo kompetenciją ir priėmė neteisėtus Nutarimus. Paaiškina, kad, norint pateikti lošimo kortelę, ją reikia įsigyti, tačiau kokia forma įsigyjama lažybų kortelė Įstatymas nereglamentuota. Atsakovo tvirtinimu, Įstatyme nėra pasakyta, kad lažybų laimėjimai išmokami tik grynais pinigais arba nustatytas draudimas išmokėti laimėjimus ne grynais pinigais pervedant juos į sąskaitą banke. Nurodo, kad, naudojant kompiuterį, lošėjai įmoka pinigus ir gauna laimėjimus, o lošimų organizatoriaus kompiuteris užtikrina lėšų apskaitą, todėl daro išvadą, kad tokia lažybų organizavimo sistema laikytina lažybomis naudojant tiesioginio ryšio sistemą, kuri iš esmės atitinka interneto, kaip tarpusavyje komunikuojančių kompiuterių tinklų, sąvoką. Nesutinka su teismo išvada, kad ginčijami Nutarimai yra neteisėti iš esmės. Pažymi, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą.

Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Orakulas“ nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalimi, kuria panaikintas Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. N-106 „Dėl UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“, prašo minėtą sprendimo dalį panaikinti ir pareiškėjo pareiškimą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Orakulas“ nurodo, kad Komisiją ir UAB „Orakulas“ sieja administraciniai, o UAB „Orakulas“ ir lošėjus – civiliniai teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas ne tik Įstatymas, bet ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys lažybas. Tvirtina, kad UAB „Orakulas“ vykdo veiklą neperžengdamas Įstatymo numatytų ribų, internetu perduodami tik lošėjo valia ir duomenys, bet nėra vykdomos lažybos „virtualioje erdvėje“. Pažymi, kad Įstatymas nenumato pareigos išmokėti laimėjimus grynaisiais pinigais. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. N-106 „Dėl UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ panaikinimas stabdo UAB „Orakulas“ veiklą. Akcentuoja, kad nuo lažybų organizavimo naudojantis telekomunikacijų priemonėmis veiklos pradžios 2005 m. nebuvo pažeistas viešasis interesas, jokių neigiamų tokios veiklos pasekmių nenustatyta.

Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Bet“ nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu ir prašo bylą nutraukti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Bet“ nurodo, kad pareiškėjo pareiškimas ginti viešą interesą neturėjo teisinio pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad, priėmus skundžiamą 2011 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, susidaro teisiškai neapibrėžta situacija, kai vienos lažybų bendrovės gali vykdyti veiklą pagal reglamentą (UAB „Top Sport“ reglamentas priimtas ankščiau ir yra suėjęs terminas pateikti pareiškimą teismui dėl viešojo intereso pažeidimo). Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė klaidingą išvadą, kad UAB „Baltic Bet“ reglamente numatyta galimybė statymus atlikti internetu ar telefonu. Paaiškina, kad ryšio priemonių pagalba lažybų tarpininkui yra tik perduodami statymo duomenys po to, kai atvykus į lažybų punktą yra sudaryta lažybų sutartis. Lažybų tarpininkas fiziškai administruoja duomenis, o laimėjimai, atsižvelgiant į Įstatymo 19 straipsnį, gali būti išmokami ir pavedimu į lošėjo sąskaitą banke. Akcentuoja, kad tam tikri veiksmai (duomenų pateikimas, laimėjimų išmokėjimas, lažybų kortelių įgijimas) gali būti atliekami ryšio priemonių pagalba, tačiau yra klaidinga išvada, kad lošimai vyksta ryšio priemonių pagalba, kadangi duomenys nėra automatiškai administruojami ir apdorojami – tai atlieka lažybų darbuotojas, esantis savo darbo vietoje.

Pareiškėjas atsiliepimu su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Orakulas“ apeliaciniais skundais nesutinka.

Remiasi iš esmės analogiškais argumentais, pateiktais pareiškime pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos civilinės teisės normos. Tvirtina, kad lažybų sutartis nėra numatyta ir reglamentuota Įstatymo, todėl laikytina neteisėta. Sutinka su teismo padaryta išvada, kad lažybos gali būti organizuojamos ir vykdomos tik realioje fizinėje vietoje – lažybų punkte, kuris steigiamas izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą bei atitinkančiose Įstatyme nustatytus reikalavimus lošimų organizavimo vietoms. Akcentuoja, kad Įstatymas aiškiai apibrėžia, kas yra laikoma lažybomis, todėl mano, kad lošėjo valios perdavimas internetu yra ne kas kita, kaip lošėjo spėjimas internetu dėl įvykio baigties, t. y. šiuo atveju lošėjas pareiškia savo valią naudodamasis tokiu būdu, kurio Įstatymas nenumato. Nurodo, kad pagal Įstatyme pateiktą apibrėžimą tiesioginio ryšio sistema suprantama kaip kompiuterių tinklas, kurį sudaro lošimų bendrovei priklausantys centrinis kompiuteris ir su juo tiesioginiu ryšiu sujungti terminalai, t. y. kompiuteriai, priklausantys ne bet kuriems fiziniams ar juridiniams asmenims, o tai pačiai bendrovei ir esantys, pvz., lažybų punktuose, todėl atmestini apeliantų argumentai, kad tiesioginio ryšio sistema, naudojama organizuojant lažybas, iš esmės atitinka interneto, kaip tarpusavyje komunikuojančių kompiuterių tinklų, sąvoką. Pažymi, kad sumos lažybose gali būti statomos tik grynaisiais pinigais, lažybų punkte nesinaudojant bankų paslaugomis – pinigų išgryninimu per bankomatą, mokėjimais kortele (negrynaisiais pinigais). Įstatymas nenumato kitokio lažybų organizavimo nei lažybų punktuose statant grynuosius pinigus per lažybų tarpininką, taip pat neįtvirtina nei lažybų ar duomenų perdavimo sutarties, nei lažybų sąskaitos. Nesutinka su apeliantų motyvais, kad ginčijamų Nutarimų panaikinimu nebus pasiektas deklaruojamas rezultatas, t. y. apgintas viešasis interesas.

Pareiškėjas atsiliepimu su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltic Bet“ apeliaciniu skundu nesutinka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Bet“ atsiliepimu su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Orakulas“ sutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimą Nr.N-157 „Dėl UAB „Top Sport“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ nutraukė.

Nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neapskundė, tačiau teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 str.).

Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas minėta bylos dalį, motyvavo tuo, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą ir prašydamas panaikinti Komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimą Nr.N-157 „Dėl UAB „Top Sport“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“, kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatytą terminą, o tai yra pagrindas administracinę bylą dėl šio reikalavimo nutraukti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuluota, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų apie tai, jog yra pažeistas viešasis interesas. Jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas, turėdamas pagrindą manyti, jog, priimant atitinkamą sprendimą, galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Taigi termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, iš esmės teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias termino kreiptis į teismą terminų skaičiavimą, tačiau, priimdamas sprendimą dėl bylos dalies nutraukimo, neatsižvelgė į kitų procesinių teisės normų bei administracinių bylų teisenos principų reikalavimus.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taigi, net nustačius, jog prokuroras, gindamas viešąjį interesą, praleido prašymo padavimo terminą, jam, kaip ir kitiems bylą inicijuojantiems subjektams, nėra užkirstas kelias pateikti prašymą atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą (ABTĮ 34 str. 2 d.).

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (t. II, b. l. 112-116), pirmosios instancijos teismas posėdyje iš esmės nesiaiškino aplinkybių, susijusių su kreipimosi į teismą terminų skaičiavimu, nesuteikė galimybės pareiškėjui teikti savo argumentų ar papildomų įrodymų dėl prašymo padavimo termino eigos skaičiavimo. Tuo tarpu ABTĮ 10 straipsnis nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju privalėjo suteikti galimybę pareiškėjui pateikti prašymą dėl kreipimosi į teismą termino atnaujinimo. Be to, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą dėl Komisijos 2010 m. birželio 10 d. nutarimo Nr.N-157 „Dėl UAB „Top Sport“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ panaikinimo, nesilaikė procesinių staigmenų negalimumo principo, nes sprendimą pagrindė aplinkybėmis, kurios iš esmės nebuvo nagrinėjamos teismo posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl Komisijos 2011 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. N-33 „Dėl UAB „Baltic Bet“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ ir Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. N-106 „Dėl UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“, prašymo padavimo termino nepraleido. Tačiau prokuroras prašyme yra nurodęs, jog apie šių ginčijamų nutarimų priėmimą ir jais patvirtintų naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamentų nuostatas Generalinei prokuratūrai tapo žinoma 2011 m. rugpjūčio 3 d. iš Komisijos gavus šiuos skundžiamus nutarimus ir jais patvirtintus reglamentus, todėl terminas kreiptis į teismą, pareiškėjo nuomone, skaičiuotinas nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą dėl Komisijos 2011 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. N-33 ir 2011 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. N-106 panaikinimo, nevertino visų byloje surinktų įrodymų. Iš Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotojo 2011 m. liepos 28 d. pavedimo dėl viešojoje intereso gynimo Nr. PV-4 matyti, jog šiuo pavedimu buvo nurodyta Generalinės prokuratūros civilinių bylų skyriaus vyriausiajai prokurorei spręsti klausimą dėl kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nutarimų, kuriais buvo patvirtinti UAB „Top Sport“, UAB „Orakulas“, UAB „Baltic Bet“ lažybų organizavimo reglamentai. Prie šio pavedimo buvo pridėti minėtų bendrovių lažybų organizavimo reglamentai (t. II, b. l. 86). Taigi pareiškėjo teiginiai, jog apie galimą viešojo intereso pažeidimą tapo tik žinoma 2011 m. rugpjūčio 3 d. iš Komisijos gavus minėtus nutarimus, prieštarauja Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotojo 2011 m. liepos 28 d. pavedimo dėl viešojoje intereso gynimo Nr. PV-4 turiniui. Pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nevertino ir nesiaiškino, kada pareiškėjas gavo skundžiamus nutarimus, kokie veiksmai, susiję su galimu viešojoje intereso gynimu, buvo atlikti iki minėto pavedimo surašymo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai ir išsamiai neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, kurioms išsiaiškinti būtina surinkti papildomų įrodymų, netinkamai taikė procesines teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi dėl netinkamo procesinių normų taikymo byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo išvadų ir argumentų dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjant bylą iš naujo, būtina įvertinti ir viešojo intereso gynimo apimtį.

Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Komisijos 2011 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. N-33 „Dėl UAB „Baltic Bet“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ ir Komisijos 2011 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. N-106 „Dėl UAB „Orakulas“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“, atmetė atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, jog gali būti panaikinti tik atskiri reglamentų punktai, jeigu jie prieštarauja įstatymui, bet ne visas reglamentas. Pirmosios instancijos teismo tokį sprendimą motyvavo tuo, jog reglamentas yra vientisas sisteminis dokumentas, kurio nuostatos yra viena su kita glaudžiai susijusios ir negali būti aiškinamos atskirai. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pakankamai argumentuota. Skundžiame pirmosios instancijos teismo sprendime pakankamai detaliai analizuojami atskiri reglamentų punktai, nustatantys galimybę organizuoti lažybas internetu ar telefonu, vertinama jų atitiktis Įstatymo nuostatoms. Skundžiamus Komisijos nutarimus pirmosios instancijos teismas panaikino būtent dėl to, jog šiais nutarimais patvirtintuose lažybų organizavimo reglamentuose numatyta galimybė organizuoti lažybas internetu ar telefonu, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ir sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluoti išvadas dėl skundžiamų nutarimų ir jais patvirtintų lažybų organizavimo reglamentų dalies, susijusios su galimybe organizuoti lažybas internetu ar telefonu, panaikinimo.

Nors pareiškėjas prašė panaikinti skundžiamus Komisijos sprendimus visa apimtimi, tačiau savo prašymo reikalavimus irgi grindė tik tuo, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims, pareiškėjo nuomone, neteisėtai buvo leista organizuoti lažybas internetu ar telefonu. Atkreiptinas dėmesius, jog pareiškėjas neginčija fakto, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę užsiimti lošimų organizavimo veikla.

Įstatymo 8 straipsnis nustato, jog lošimus turi teisę organizuoti akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – bendrovės), veikiančios Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka bei gavusios šios veiklos licencijas ir leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba kai Priežiūros tarnyba patvirtina totalizatoriaus ar lažybų lošimo reglamentą. Šio įstatymo 25 straipsnyje yra įtvirtinta, jog bendrovė, turinti licenciją organizuoti totalizatorių arba lažybas, gali jas pradėti rengti tik tada, kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimo reglamentą.

ABTĮ 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Taigi tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikinti minėti Komisijos nutarimai, įsiteisėtų, tretieji suinteresuoti asmenys netektų teisės organizuoti lažybas ne tik internetu ar telefonu, bet ir kitomis formomis, kurių teisėtumo pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, nekvestionuoja. Pareiškėjo teigimu, viešąjį interesą pažeidžia tik tai, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo leista organizuoti lažybas internetu ar telefonu, todėl nagrinėjamu atveju trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės negali būti ribojamos daugiau nei būtina viešajam interesui apginti. Pažymėtina, jog teismas negali savo sprendimais kliudyti ūkinei veiklai, jeigu ji atitinka įstatymų keliamus reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Orakulas“, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bet“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė