556207e6-5123-4adb-b0c6-eec77ceb552c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-427-516/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02515-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 27 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1551-614/2018 pagal ieÅ¡kovės I. M. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „SNORAS“ dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. M. kreipėsi į teismÄ , Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia jos su atsakove AB banku „SNORAS“ (toliau – ir atsakovė, bankas) 2011 m. liepos 13 d. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (ginčo, ginčijama) sutartis, sandoris) bei taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ pagal sutartį sumokėtÄ 4 598,93 Eur sumÄ laikyti ieÅ¡kovės lėšomis banko sÄ skaitoje.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vertybinių popierių komisija 2011 m. birželio 16 d. pažyma Nr. 4R-10 patvirtino 500 000 000 Lt obligacijų emisijų bazinį prospektÄ su galutinių sÄ lygų apraÅ¡ymu (toliau – ir Prospektas), atsakovė jį paskelbė. IeÅ¡kovė susipažino su atsakovės paskelbtu Prospektu ir sudarė ginčo sutartį. Vėliau bankui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2016 m. lapkričio 14 d., iÅ¡ vieÅ¡oje erdvėje pasklidusios informacijos, ieÅ¡kovė sužinojo apie tai, kad Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d. buvo priėmusi nutarimÄ Nr. 03-2 dėl raÅ¡tiÅ¡kų nurodymų davimo, individualaus banko veiklos rizikÄ ribojančio normatyvo dydžio ir papildomų banko veiklos rizikos ribojimo reikalavimų nustatymo AB bankui „SNORAS“ (toliau – ir nutarimas).

3. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad Å¡iuo atveju Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarime minimi draudimai bankui patvirtina, jog atsakovė turėjo ypač rimtų ir įsisenėjusių finansinių problemų, kurios buvo vienos iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų skelbti atsakovės moratoriumÄ ir inicijuoti bankroto procedÅ«rÄ . Nutarimas ir jo pagrindu taikomos poveikio priemonės laikytinos esminiu įvykiu, kuris turėjo bÅ«ti tinkamai atskleistas Prospekte (Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPÄ®) 19 straipsnis).

Nutarime esanti konkreti informacija vieÅ¡ai skelbiama nebuvo, skelbta tik formaliai (neatskleidžiant viso nutarimo turinio) ir ne teisės aktams skelbti nustatyta tvarka. Atsakovė, žinodama apie taikomus apribojimus ir kitas aplinkybes, sÄ moningai, turėdama tikslÄ suklaidinti, parengė teisės aktų neatitinkantį ProspektÄ , skelbė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , ėmėsi priemonių iÅ¡vengti Lietuvos banko taikomos poveikio priemonės – draudimo priimti indėlius didesnėmis nei vidutinėmis palÅ«kanomis, iÅ¡leido obligacijas.

4. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovės apgaulė jos atžvilgiu pasireiÅ¡kė ne tik esminių aplinkybių nutylėjimu Prospekte, bet ir aktyviais atsakovės veiksmais, nes jos darbuotojai teikė informacijÄ , kad atsakovės finansinė bÅ«klė gera, kad jai netaikomi jokie apribojimai, kad su investuotojų lėšomis elgiamasi apdairiai. Atsakovės informavimas apie rizikÄ taip pat buvo abstraktus, nebuvo aptarta, kaip atsakovė spręs nutarime nustatytus trÅ«kumus, kokiÄ Ä¯takÄ jos turės atsakovės veiklai, dėl ko ieÅ¡kovei nebuvo suteikta galimybė atlikti motyvuotÄ atsakovės veiklos rizikos vertinimÄ .

Ieškovė, kaip neprofesionali investuotoja, būdama vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, žinodama aplinkybes apie atsakovės finansinę padėtį, ginčo sutarties su atsakove nebūtų sudariusi. Ieškovė, prieš sudarydama ginčo sutartį su atsakove, konsultavosi su atsakovės darbuotojais, susipažino su Prospektu, buvo apdairi ir pagrįstai tikėjosi, kad jai suteikiama informacija yra teisinga.

5. Atsakovė BAB bankas „SNORAS“ atsiliepimu su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra pagrindų, dėl kurių ginčo sandoris galėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl apgaulės. IeÅ¡kinys nėra įrodytas, grindžiamas prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais. IeÅ¡kinyje neneigiama, kad buvo siekta investuoti lėšas į finansines priemones (obligacijas) ir kad tuo metu buvo suprantama, kokio pobÅ«džio sandoris tarp Å¡alių yra sudaromas. Bankas tinkamai vykdė jam nustatytÄ prievolę atskleisti rizikÄ , bankroto rizikÄ bei aplinkybę, kad obligacijos nėra draudimo objektas.

6. IÅ¡leisdama ProspektÄ , atsakovė VPÄ® normų nepažeidė. Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu banko veikloje konstatavo teisės aktų pažeidimus, veiklos trÅ«kumus ir bÅ«tent todėl bankui buvo duoti raÅ¡tiÅ¡ki nurodymai bei nustatyti individualÅ«s banko veiklos rizikÄ ribojančių normatyvų dydžiai ir papildomi reikalavimai dėl banko veiklos rizikos ribojimo. Lietuvos bankas nenustatė, kad banko veikla kelia grėsmę banko veiklos stabilumui ir patikimumui, nutarimu AB bankui „SNORAS“ nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad informacijos apie Lietuvos banko raÅ¡tiÅ¡kus nurodymus ir kitus reikalavimus neįtraukimas į ProspektÄ neatitiko įstatymo reikalavimų.

Lietuvos banko tinklalapyje vieÅ¡ai paskelbtose kredito įstaigų veiklos 2010 m. audituotuose rezultatuose buvo akcentuojama, kad 2010 m. visi bankai vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos rizikÄ ribojančius normatyvus. Lietuvos banko valdybos pirmininko 2011 m. birželio 23 d. praneÅ¡ime nurodoma, kad Å¡iuo metu sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis yra didesnis už normatyvÄ , o visi komerciniai bankai vykdo planuojamus naujus Bazelio III reikalavimus. Net padarius kitokiÄ prielaidÄ , vertintina, kad Å¡i informacija buvo atskleista ir turėjo bÅ«ti žinoma ieÅ¡kovei, nes Lietuvos banko tinklalapyje 2011 m. sausio 18 d. buvo paskelbtas praneÅ¡imas dėl AB banko „SNORAS“ inspektavimo rezultatų ir priežiÅ«rinio tikrinimo bei vertinimo rezultatų ir priemonių.

PanaÅ¡aus pobÅ«džio nurodymai banko atžvilgiu buvo teikiami ir anksčiau, apie juos taip pat buvo vieÅ¡ai praneÅ¡ama Lietuvos banko tinklalapyje. Atsakovė apie Lietuvos banko atlikto inspektavimo rezultatus informavo Vertybinių popierių komisijÄ , kuri VPÄ® nustatyta tvarka 2011 m. sausio 20 d. minėtÄ informacijÄ paskelbė Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje; informacija apie Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimu nustatytus banko veiklos trÅ«kumus, padarytus teisės aktų pažeidimus bei Lietuvos banko nurodymus buvo iÅ¡vieÅ¡inta įvairių žiniasklaidos priemonių.

IeÅ¡kovė įdėmiai sekė vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ apie bankÄ , todėl jai turėjo bÅ«ti žinoma ir apie minėtus praneÅ¡imus. NelogiÅ¡kas ieÅ¡kinio teiginys, kad apie nutarimÄ ieÅ¡kovė sužinojo iÅ¡ vieÅ¡osios erdvės, kai tuo pačiu teigiama, jog nutarimo tekstas buvo nevieÅ¡as ir skelbiamas nebuvo. Kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas visas nutarimo tekstas, taigi aplinkybė, kad jis buvo nevieÅ¡as, neįrodyta. Kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. raÅ¡tas nepatvirtina banko faktinio nemokumo bÅ«senos ginčo sandorio sudarymo metu. 2011 m. lapkričio 16 d. nutarime Lietuvos banko valdyba konstatavo, kad reali grėsmė, jog bankas nesugebės įvykdyti pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų, kilo, kai pradėjo sparčiai mažėti privalomųjų atsargų.

Taigi, darytina prielaida, kad banko finansinė situacija pradėjo sparčiai prastėti, atsirado nemokumo grėsmė iÅ¡ esmės tik prieÅ¡ poveikio priemonės (moratoriumo) pritaikymÄ . Net Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarime dėl banko veiklos apribojimo buvo nurodoma, kad moratoriumu siekiama iÅ¡vengti banko nemokumo, tačiau jo nemokumas dar nekonstatuotas. IeÅ¡kovė, teigdama, jog jÄ aptarnavęs banko darbuotojas turėjo žinoti blogÄ banko finansinę padėtį (tai byloje nėra įrodyta), Å¡iÄ padėtį žinoti turėjo dar geriau, nes jos motina V.

M. užėmė vadovaujančias pareigas banko Vilniaus filiale.

7. Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad banko darbuotojai ar pats bankas tyčia klaidino ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovei buvo tinkamai atskleista sandorių sudarymo rizika, įskaitant ir emitento bankroto rizikÄ . Niekas nevertė ieÅ¡kovės skubėti sudaryti sandorių, buvo galima kreiptis dėl papildomų konsultacijų tiek į teisininkus, tiek į banko darbuotojus. Tikrieji ieÅ¡kinio motyvai yra tikslas dirbtinai įgyti draudiminę apsaugÄ pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ .

8. Apie nutarimÄ buvo paskelbta vieÅ¡ai, todėl nepagrįsta teigti, kad bankas reikÅ¡mingÄ sandorio sudarymui informacijÄ nutylėjo. Nutarimo priėmimo faktas neturėjo bÅ«ti įvardintas Prospekte. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad, jei apie nutarimo priėmimÄ bÅ«tų konkrečiai nurodyta Prospekte, ieÅ¡kovė nebÅ«tų sudariusi ginčo sandorio. Jokie įrodymai byloje nepatvirtina, kad ginčo sandorio sudarymo metu bankas buvo nemokus, ar kad taikytos poveikio priemonės bankui turėjo įtakos obligacijų kainai.

Aplinkybė, kad 2011 m. pradžioje bankas viešai paskelbė apie atsakovės inspektavimo rezultatus, nepatvirtina banko veiklos trūkumų ir / ar nemokumo nei ginčo sandorio sudarymo momentu, nei Prospekto išleidimo momentu. Net ir pripažinus sutartį negaliojančia, ieškovės sumokėtos pagal sutartį lėšos netaptų draudimo objektu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškovės I. M. ieškinio netenkino.

10. Teismas, visų pirma, atkreipė dėmesį į tai, kad ProspektÄ sudaro 66 puslapiai, t. y. pakankamai didelės ir daug didesnės apimties nei kliento aptarnavimo sutartis dokumentas, suraÅ¡ytas vartojant specifinius terminus, o ieÅ¡kovė neiÅ¡dėstė jokių aplinkybių, kada ir kokiu bÅ«du ji ProspektÄ nuodugniai perskaitė ir kÄ tuo metu suprato. Kadangi ieÅ¡kovė nepasinaudojo teise duoti parodymus teismo posėdžio metu, pati į posėdį neatvyko ir aplinkybių, kaip formavosi jos valia sudaryti ginčo sandorį, nepaaiÅ¡kino, teismui kilo abejonių dėl ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų ieÅ¡kovės argumentų.

Apie Prospekto reikÅ¡mę jos valiai sudaryti ginčijamÄ sandorį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tik 2016 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, tai yra tada, kai vienoje civilinėje byloje (kurioje ieÅ¡kovÄ atstovavo tas pats atstovas kaip ir ieÅ¡kovę Å¡ioje byloje) Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinį – pripažino obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį negaliojančia ir taikė restitucijÄ â€“ pripažino sumokėtÄ pagal Å¡iÄ sutartį sumÄ ieÅ¡kovo G.

B. lėšomis banko sÄ skaitoje (civilinė byla Nr. e2-2573-585/2016).

11. Teismas pažymėjo, kad po minėtos bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriame faktinį ir teisinį pagrindÄ nurodė analogiÅ¡kÄ minimoje byloje ieÅ¡kovo pateiktam patikslintam ieÅ¡kiniui. Dėl paminėto teismas tokį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pateikimo momentÄ vertino kaip neatsitiktinį, sudarantį pagrindÄ abejoti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų apie tai, kaip formavosi jos valia sudarant ginčo sandorį, patikimumu. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės atstovas negalėjo nurodyti ieÅ¡kovės iÅ¡silavinimo, investavimo bei gyvenimiÅ¡kos patirties, iÅ¡ ko teismas taip pat galėtų vertinti, ar iÅ¡ tiesų Prospekto turinys, ieÅ¡kovei sudarant ginčo sandorį, buvo detaliai žinomas ir kaip jis buvo suprastas, kokiÄ Ä¯takÄ jos valios formavimuisi turėjo; ieÅ¡kovės procesinio elgesio prieÅ¡taringumÄ , paaiÅ¡kinimų nenuoseklumÄ ; taip pat į aplinkybę, kad ieÅ¡kovė negynė savo teisių teisme apie penkerius metus po bankroto bylos bankui iÅ¡kėlimo.

12. Teismas ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus dėl valios sudaryti ginčijamÄ sandorį formavimosi aplinkybių vertino kritiÅ¡kai, pažymėdamas, kad ieÅ¡kovė nepateikė konkrečių paaiÅ¡kinimų apie sužinojimo aplinkybes, pažymėdamas, kad apie inspektavimÄ Lietuvos banko tinklapyje buvo skelbta 2011 m. sausio 18 d., o ne 2016 m. pabaigoje.

13. Teismas konstatavo, kad informacija apie atsakovės veiklos trÅ«kumus ir atitinkamus ribojimus buvo vieÅ¡ai prieinama iki ginčijamo sandorio sudarymo. Minima informacija buvo prieinama ir po banko bankroto bylos iÅ¡kėlimo, archyvuose ji randama ir dabar. Aplinkybė, kad Å¡i informacija ieÅ¡kovei nebuvo aktuali iki ieÅ¡kovui G. B. palankaus sprendimo priėmimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2573-585/2016 2016 m. lapkričio 3 d., lėmė teismo iÅ¡vadÄ , kad ne informacija (ar jos trÅ«kumas) apie banko veiklÄ formavo ieÅ¡kovės apsisprendimÄ sudaryti ginčo sandorį.

14. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės argumentai apie tai, jog atsakovė tyčia klaidino tiek Prospekte, tiek vieÅ¡ai skelbdamas informacijÄ apie obligacijų saugumÄ , dideles palÅ«kanas (grÄ Å¾Ä ) bei skleisdamas klaidingÄ informacijÄ apie banko finansinę padėtį, nėra įrodyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. IeÅ¡kinyje nurodoma aplinkybė, kad Lietuvos bankas 2011 m. sausio 18 d. nutarimu uždraudė atsakovei sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotųjų indėlių sutartis, pagal kurias palÅ«kanų norma bÅ«tų didesnė nei rinkos vidurkis, nereiÅ¡kia, jog bankas jau tada buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos, siÅ«lyti obligacijų, nurodyti jų pranaÅ¡umus. Tai, kad bankas po minėto nutarimo priėmimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė iÅ¡saugoti savo konkurencingumÄ , savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus, tarp jų ir ieÅ¡kovę.

15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ir ankstesniuose inspektavimuose buvo nustatyti banko veiklos trÅ«kumai, apie tai ne kartÄ skelbta Lietuvos banko tinklapyje, taip pat bÅ«davo skelbiama ir apie kitų bankų inspektavimus bei veiklos trÅ«kumus. Teismas pažymėjo, kad tokie neigiamo pobÅ«džio praneÅ¡imai vieÅ¡oje erdvėje ieÅ¡kovei taip pat turėjo bÅ«ti žinomi, jei ji, kaip teigia, atidžiai domėjosi banko bÅ«kle. Nurodė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovei kyla pareiga pagrįsti, jog visuomenės informavimo priemonėse skelbiami praneÅ¡imai apie banko finansinę padėtį, kuriais remiasi ieÅ¡kovė, įrodinėdama apgaulės faktÄ , buvo melagingi. Aplinkybė, kad 2011 metų pabaigoje bankui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, pati savaime nėra pakankama pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklÄ (juo labiau apie veiklÄ 2006, 2009, 2010 metais), yra akivaizdžiai melagingi.

16. Teismas sprendė, kad byloje nesant kitų įrodymų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės teiginius apie apgaulę ar blogÄ banko finansinę padėtį ginčo sandorio sudarymo metu, nėra pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar) nesÄ Å¾iningus atsakovės veiksmus, siekiant suklaidinti ieÅ¡kovę dėl banko finansinės padėties. Pažymėjo, kad byloje taip pat nėra įrodyta aplinkybė, jog banko inspektavimas ar nutarimas apie raÅ¡tiÅ¡kų nurodymų davimÄ bei reikalavimų bankui nustatymÄ tuo metu galėtų bÅ«ti laikomas tokiu įvykiu, apie kurį informacijos atskleidimas galėjo turėti didelį poveikį atsakovės iÅ¡leistų vertybinių popierių rinkos kainai.

17. Teismas, nenustatęs tyčinių ir sÄ moningų banko veiksmų, kuriais ieÅ¡kovė buvo suklaidinta dėl sudaromo sandorio esmės, bei nustatęs, kad Prospekto turinys nebuvo esminė sÄ lyga, lėmusi ieÅ¡kovės apsisprendimÄ dėl sutarties sudarymo, priėjo iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo ginčijamÄ sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.91 straipsnį. I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 18. IeÅ¡kovė I. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 18.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 1 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018, kurioje nagrinėjamas ginčas pagal BAB banko „SNORAS“ ieškinį atsakovui Bank Julius Baer & Co.Ltd. dėl 306 296 694,75 Eur nuostolių atlyginimo. Byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose, tačiau minėta nutartis buvo paskelbta viešai ir ieškovei apie nutartį tapo žinoma tik po jos viešo paskelbimo. Minėtoje teismo nutartyje aptarta BAB banko „SNORAS“ turto perėmimo antroji schema, kuria buvo sukeltas BAB banko „SNORAS“ nemokumas, kaip tik ir buvo įvykdyta, nepaisant Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarime nustatytų banko veiklos ribojimų (pvz. draudimas sudaryti sandorius su akcininkais).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė remtis pastarÄ ja teismo nutartimi, motyvuodamas tuo, jog nagrinėjama byla yra nevieÅ¡a, tačiau toks teismo argumentas yra nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, nutartis buvo vieÅ¡ai paskelbta. Nėra jokios teisės normos, draudžiančios ginčo Å¡aliai remtis vieÅ¡ai prieinama informacija. Teismas, atsisakydamas remtis minėta nutartimi, nepagrįstai suvaržė ieÅ¡kovės teisę teikti įrodymus bei pažeidė rungimosi civilinio proceso teisės principÄ . 18.2.

Teismo iÅ¡vada, kad informacija apie atsakovės veiklos trÅ«kumus ir ribojimus buvo vieÅ¡ai prieinama iki sudarant ginčijamÄ sandorį, yra nepagrįsta. KonkretÅ«s atsakovės veiklai taikyti ribojimai dar ir Å¡iai dienai nėra vieÅ¡ai prieinami. IÅ¡ Lietuvos banko tinklapyje 2011 m. sausio 18 d. paskelbtos informacijos nėra aiÅ¡ku, nei kokio pobÅ«džio trÅ«kumai nustatyti, nei kokie nurodymai duoti, nei kokie kapitalo reikalavimai nustatyti. Prospektas buvo patvirtintas valstybinės institucijos – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos, 2011 m. birželio 16 d. ir jame buvo nurodyta, jog atsakovė nėra pažeidusi jokių teisės aktų reikalavimų, tai reiÅ¡kia, kad buvo apdairu ir pagrįsta manyti, jog Prospekte pateikta informacija yra teisinga. 18.3.

Prospekto nuostatos, kuriomis yra grindžiamas ieÅ¡kinys, yra nesudėtingos ir aiÅ¡kios, ginčo dėl jų turinio tarp ginčo Å¡alių nebuvo. VieÅ¡as Prospekto paskelbimas ir byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas (obligacijų sutartis) patvirtina, jog ieÅ¡kovė ProspektÄ perskaitė ir suprato. Obligacijos pagal savo esmę yra nesudėtingas vertybinis popierius, kuriam įsigyti nebÅ«tina turėti profesionaliam klientui bÅ«dingos kvalifikacijos. Ä®prastas obligacijų įsigijimo procesas yra pritaikytas paprastam vartotojui ir yra paprastas. 18.4.

Teismo iÅ¡vada apie Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2573-585/2016 ir jo įtakÄ ieÅ¡kovei priimant sprendimÄ kreiptis į teismÄ yra nepagrįsta byloje esančia medžiaga bei prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės atvirai deklaruotai pozicijai. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad iÅ¡ vieÅ¡ojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos ji 2016 m. lapkričio 14 d. sužinojo, jog Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d. buvo priėmusi nutarimÄ dėl raÅ¡tiÅ¡kų nurodymų davimo, individualaus banko veiklos rizikÄ ribojančio normatyvo dydžio ir papildomų banko veiklos rizikos ribojimo reikalavimų nustatymo AB bankui „SNORAS“.

IeÅ¡kovei susisiekus su straipsnio autoriumi, taip pat tapo žinoma apie 2016 m. gegužės 2 d. Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos atsakymÄ Nr. S 2016/(21.16-2102)-12-1896. Minėtame 2016 m. lapkričio 14 d. straipsnyje nėra jokios užuominos apie pirmosios instancijos teismo sprendime minimÄ G. B. ieÅ¡kinį. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėta (kita) byla bÅ«tų susijusi su ieÅ¡kovės apsisprendimu pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį. 18.5. PraÅ¡ymų ieÅ¡kovės dalyvavimÄ teismo posėdyje pripažinti bÅ«tinu nepareiÅ¡kimas, be kita ko, reiÅ¡kia, jog ginčo Å¡alims bei teismui, nagrinėjant bylÄ , nekilo abejonių dėl ieÅ¡kovės gebėjimo suvokti ir susipažinti su Prospektu bei paties susipažinimo fakto. 18.6.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi neaktualia teismų praktika ir nepagrindė savo iÅ¡vadų. Kasacinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 nepasisakyta dėl apgaulės sudarant obligacijų sutartis, o byloje Nr. e3K-3-164-611/2018 kasacinis teismas sprendė, kad kasacinis skundas yra netenkinamas dėl to, jog kasatorius keitė savo procesinę pozicijÄ ir tikslino ieÅ¡kinį. Tuo tarpu Å¡ioje byloje kilusiame ginče nėra jokių aplinkybių, kurios pagrįstų ieÅ¡kovės pozicijos nenuoseklumÄ . 18.7.

Nei ieškinių tapatumo, nei ieškinio pareiškimo laiko argumentai nebuvo nagrinėti teismo posėdyje, o G. B. patikslintas ieškinys nėra nagrinėjamos bylos medžiagos dalis. 18.8. Nei vienas teismo sprendimo argumentų nepaneigia byloje esančio įrodymo – obligacijų pasirašymo sutarties, kurioje yra patvirtinta, kad ieškovė susipažino su Prospektu.

19. Trečiasis asmuo byloje VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 19.1. IeÅ¡kovė 2018 m. kovo 1 d. priimtÄ nutartį teikė teismui tik 2018 m. rugpjūčio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu, nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės. Teismas, bylos medžiagai nesant vieÅ¡ai, priėmė pagrįstÄ sprendimÄ minėtos nutarties prie civilinės bylos neprijungti. 19.2.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, įrodymai byloje patvirtina, kad informacija apie priimtÄ Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimÄ buvo skelbiama vieÅ¡ai. Informacija apie priimtÄ nutarimÄ buvo vieÅ¡ai prieinama tiek ginčo sutarties sudarymo metu, tiek ir Å¡iuo metu. Bankas informacijos apie nutarimÄ nuo ieÅ¡kovės niekada neslėpė. 19.3. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡skyrus savo paaiÅ¡kinimus, kad prieÅ¡ sutarties sudarymÄ ji domėjosi banko finansine padėtimi, gilinosi į ProspektÄ ir bÅ«tent jame pateikta informacija jai turėjo esminės reikÅ¡mės nusprendžiant sudaryti sutartį. 19.4.

IeÅ¡kovės pozicija bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad jos valia sudaryti sutartį visiÅ¡kai nepriklausė nuo to, ar Prospekte buvo paskelbta informacija apie nutarimÄ , ar ne. Byloje nėra įrodyta, kad nutarime pateikta informacija buvo esminė bÅ«tent ieÅ¡kovei Prospekto iÅ¡leidimo metu. Be to, nutarime pateikta informacija neatitiko esminio įvykio kriterijaus: nutarime nebuvo numatyta jokių ribojimų, kurie bÅ«tų susiję konkrečiai su banko platinamomis obligacijomis pagal ProspektÄ ; nutarime nėra pateikta pastabų, jog bankas neteisingai ar netiksliai atspindėtų savo finansinę atskaitomybę; nutarimas buvo sudarytas 2011 m. sausio 18 d., t. y. daugiau nei pusė metų iki sutarties sudarymo.

Taigi, net ir paskelbus apie nutarimÄ Prospekte, tai nebÅ«tinai reikÅ¡tų, jog faktinė banko situacija tuo metu buvo tokia pati, kaip ir nutarimo priėmimo dienÄ . Be to, net jeigu bÅ«tų konstatuota, kad nutarime pateikta informacija buvo tokia esminė, jog ji turėjo bÅ«ti atskleista Prospekte, tai savaime nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė sutarties nebÅ«tų sudariusi. Nutarime buvo įvardinti tik su banko veiklos organizavimu susiję trÅ«kumai, kurie nėra susiję su banko finansine situacija (jo mokumu). IeÅ¡kovė, teigdama, kad nutarimas turėjo jai esminę įtakÄ , turėjo įrodyti, kuri konkrečiai nutarime nurodyta informacija (kuris ribojimas ar Lietuvos banko pastabos) jai buvo tokia esminė, kad bÅ«tų nulėmusi apsisprendimÄ nesudaryti sutarties.

IeÅ¡kovė minėtų aplinkybių neįrodė. 19.5. IeÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama sutartį, buvo aiÅ¡kiai informuota ir prisiėmė rizikÄ dėl obligacijas iÅ¡leidusio banko galimo nemokumo, o aplinkybė, kad pusmetį iki Prospekto iÅ¡leidimo Lietuvos bankas vieÅ¡ai paskelbė apie atsakovės inspektavimo rezultatus, nepatvirtina banko veiklos trÅ«kumų ir (ar) nemokumo buvimo nei Prospekto iÅ¡leidimo momentu, nei ginčo sutarties pasiraÅ¡ymo momentu. 19.6. Teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, įvertinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pateikimo momentÄ kaip neatsitiktinį, o taip pat ir kaip aplinkybę, kuri leidžia abejoti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų apie tai, kaip formavosi jos valia, patikimumu.

Teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovės procesinis elgesys buvo prieÅ¡taringas, o paaiÅ¡kinimai nenuoseklÅ«s. 19.7. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi aktualia teismų praktika. Teismo nurodyta nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, Å¡ioje byloje aktuali tuo, kad joje buvo nagrinėjamas analogiÅ¡kas Å¡iai bylai klausimas. IeÅ¡kovė, teikdama teismui praÅ¡ymÄ dėl Å¡ios bylos sustabdymo, iÅ¡ esmės sutiko su pozicija, jog tarp Å¡ios bylos ir civilinės bylos Nr. e3K-3-164-611/2018 egzistuoja tiesioginis teisinis ryÅ¡ys. 19.8.

IeÅ¡kovė galėjo ir privalėjo suprasti, kad obligacijos, kaip vertybinis popierius, turi jas iÅ¡leidusio emitento nemokumo rizikÄ ir negalėjo bÅ«ti apgauta (tai buvo aiÅ¡kiai įvardinta pačiame Prospekte, kurį pati ieÅ¡kovė nurodo atidžiai perskaičiusi). IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad banko darbuotojai jÄ Ä¯tikinėjo dėl geros banko finansinės padėties, dėl to, kad jokie ribojimai bankui netaikomi ir pan., neprašė apklausti banko darbuotojų, kurie bendravo su ja prieÅ¡ sudarant sutartį, taigi Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė neįrodė.

IeÅ¡kovė taip pat nepateikė ir įrodymų, kad iki sutarties sudarymo arba vėliau bÅ«tų siekusi gauti kokios nors informacijos apie banko finansinę padėtį, jo mokumÄ bei veiklos perspektyvas, o bankas bÅ«tų atsisakęs jÄ pateikti arba bÅ«tų pateikęs aiÅ¡kiai klaidinančius duomenis. Labiau tikėtina, kad apsisprendimÄ sudaryti sutartį bÅ«tent dėl tokių vertybinių popierių kaip obligacijos įsigijimo lėmė didesnė jų finansinė grÄ Å¾a nei terminuotų indėlių sutarčių sudarymo / pratęsimo atveju, atitinkamai, buvo prisiimta ir didesnė rizika, kad tokie lÅ«kesčiai gali neiÅ¡sipildyti.

Bankas aiÅ¡kiai atskleidė Prospekte bÅ«dingos rizikos apraÅ¡yme galimÄ emitento (banko) bankroto rizikÄ , tinkamai supažindino su Å¡ia rizika obligacijas įsigyjančius asmenis, nėra jokio pagrindo konstatuoti banko tyčinius veiksmus, nukreiptus apgauti ieÅ¡kovę.

20. Atsakovė BAB bankas „SNORAS“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 20.1. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priimti 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018 kaip įrodymÄ nagrinėjamoje byloje – ieÅ¡kovė turėjo galimybę praÅ¡yti teismo priimti naujÄ Ä¯rodymÄ daug anksčiau, tačiau Å¡ia savo teise nepasinaudojo (įrodymo pateikimas teismo posėdžio metu užvilkintų bylos nagrinėjimÄ ); civilinės bylos Nr. 2-3417-603/2018 (ankstesnis Nr. 2-1440-603/2017) nagrinėjimas nėra baigtas, o bylos medžiaga yra nevieÅ¡a, su ja negali susipažinti net teismas; kadangi faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali bÅ«ti įrodymais civilinėje byloje iki jie bus iÅ¡slaptinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl civilinės bylos Nr. 2-3417-603/2018 medžiaga apskritai negali tapti įrodymu nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat turi atsisakyti priimti į bylÄ Å¡Ä¯ naujÄ Ä¯rodymÄ . 20.2. Informacija apie Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimÄ buvo atskleista ir turėjo bÅ«ti žinoma ieÅ¡kovei dar iki Prospekto patvirtinimo ir paskelbimo bei ginčijamo sandorio sudarymo. 20.3. IeÅ¡kovės teiginys, kad nutarimo reikalavimų nevykdymas lėmė banko nemokumÄ , vertintinas kaip prielaida ir yra atmestinas. Nei nutarimas, nei Lietuvos banko 2016 m. gegužės 2 d. atsakymas nepatvirtina banko faktinio nemokumo bÅ«senos ginčijamos obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties sudarymo metu.

Banko finansinė situacija pradėjo sparčiai blogėti, atsirado nemokumo grėsmė iÅ¡ esmės tik prieÅ¡ poveikio priemonės (moratoriumo) pritaikymÄ . 20.4. IeÅ¡kovė ne tik nenurodo, kokių konkrečių reikalavimų AB bankas „SNORAS“ neva nevykdė ginčijamos obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties sudarymo metu, bet ir net nemėgina įrodinėti, kokiÄ Ä¯takÄ tariamai egzistavęs neįvardintų reikalavimų nevykdymas turėjo jo valios formavimuisi. Nutarimas galimai bÅ«tų vertinamas kaip turėjęs esminę įtakÄ ieÅ¡kovės apsisprendimui sudaryti ginčijamÄ sutartį tik tuo atveju, jei bankas apskritai neatskleistų ieÅ¡kovei investavimo į obligacijas rizikų, tačiau į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad bankas informavo ieÅ¡kovę apie minėtas rizikas obligacijų Prospekto 1.3.1 ir 1.3.2 punktuose, įskaitant atsiskaitymo bei likvidumo rizikas bei operacinę rizikÄ .

Bankas akcentavo, jog tik valstybių iÅ¡leistos obligacijos yra nerizikingos, kadangi beveik neegzistuoja rizika, kad jos bus neiÅ¡pirktos. Taigi, ieÅ¡kovė nebuvo apgauta dėl egzistuojančių investavimo į obligacijas rizikų, ji buvo apie jas tinkamai informuota ir suprato, kad bankas, kaip ir bet kuris kitas finansinių priemonių emitentas, gali bankrutuoti. 20.5. IeÅ¡kovės pozicija byloje yra dirbtinė ir neatitinka realių ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių. Teismas pagrįstai įvertino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pateikimo momentÄ kaip neatsitiktinį ir leidžiantį abejoti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų apie tai, kaip formavosi jos valia sudarant ginčijamÄ sandorį, patikimumu. 20.6.

IeÅ¡kovė neigia, kad jos ieÅ¡kinys yra tiesiogiai susijęs su kitoje byloje priimtu palankiu G. B. teismo sprendimu, tačiau įvykių chronologinė seka – sprendimas kitoje byloje pagal G. B. ieÅ¡kinį priimtas 2016 m. lapkričio 3 d., straipsnis portale „Delfi“ paskelbtas 2016 m. lapkričio 14 d., ieÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas 2016 m. lapkričio 24 d., bei ieÅ¡kovų motyvų civilinėje byloje Nr. e2-2573-585/2016 ir nagrinėjamoje byloje identiÅ¡kumas leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡ių bylų egzistuoja tiesioginis ryÅ¡ys. 20.7.

Atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės procesinį elgesį teismas pagrįstai vertino ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus dėl valios sudaryti ginčijamÄ sandorį formavimosi aplinkybių kaip nepatikimus. 20.8. Nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi neaktualia kasacinio teismo praktikÄ ir nepagrindė iÅ¡vadų. Kasacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, yra aktuali nagrinėjamai bylai tuo aspektu, kad joje teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog indėlių sertifikatams turi bÅ«ti taikoma indėlių garantijų sistema, o obligacijoms – ne, nes įgydamas obligacijÄ asmuo prisiima obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ , kuri nėra priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

IeÅ¡kovė teikė teismui praÅ¡ymÄ dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018 pagal G. B. kasacinį skundÄ , tokiu bÅ«du pati patvirtindama, kad tarp Å¡ių bylų egzistuoja tiesioginis teisinis ryÅ¡ys. 20.9. Byloje nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė buvo apgauta. IeÅ¡kovė tik abstrakčiai ir deklaratyviai teigia, kad nutarime konstatuoti teisės aktų pažeidimai ir banko veiklos trÅ«kumai bei nustatyti veiklos ribojimai ir įpareigojimai paÅ¡alinti trÅ«kumus neva reiÅ¡kia, kad banko finansinė padėtis buvo bloga, ir, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų apie tai informuota, ji ginčijamo sandorio nesudarytų.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylÄ nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

Bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės 22. IeÅ¡kovė I. M. ir atsakovė AB bankas „SNORAS“ 2010 m. lapkričio 17 d. sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, kurios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punktu ieÅ¡kovė patvirtino, jog, be kita ko, gavo Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ . Minėto apraÅ¡ymo 8 punktas aptarė obligacijų rizikÄ bei pelningumÄ , nurodant, kad, investuojant į obligacijas rizikÄ lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas iÅ¡leidęs subjektas neiÅ¡pirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika).

23. Lietuvos banko valdyba 2011 m. sausio 18 d. priėmė nutarimÄ dėl raÅ¡tiÅ¡kų nurodymų davimo, individualaus banko veiklos rizikÄ ribojančio normatyvinio dydžio ir papildomų banko veiklos rizikos ribojimo reikalavimų nustatymo AB bankui „SNORAS“.

24. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2011 m. birželio 16 d. patvirtinto AB banko „SNORAS“ ne nuosavybės vertybinių popierių bazinį prospektÄ , kurio 4.4.5. punkte prie informacijos apie bet kuriuos pastarojo meto įvykius, susijusius su emitentu ir turinčius esminės reikÅ¡mės vertinant emitento mokumÄ , nurodyta, kad esminių įvykių, susijusių su emitentu, kurie turi esminės reikÅ¡mės vertinant emitento mokumÄ , nebuvo.

25. IeÅ¡kovė I. M. ir atsakovė AB bankas „SNORAS“ 2011 m. liepos 13 d. sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, kurios 1.22 punktu ieÅ¡kovė patvirtinto, kad visos sutarties sÄ lygos su ja buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, ji su jomis sutinka ir jos iÅ¡reiÅ¡kia ieÅ¡kovės valiÄ . PrieÅ¡ pasiraÅ¡ydama sutartį, ieÅ¡kovė patvirtino, kad yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka, nurodant, kad ji buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes.

26. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu nusprendė iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti AB banko „SNORAS“ veiklos apribojimÄ .

27. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovei AB bankui „SNORAS“ iškelta bankroto byla.

28. IeÅ¡kovė I. M. 2016 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į teismÄ su Å¡ioje byloje nagrinėjamu ieÅ¡kiniu, ginčydama minėtÄ , 2011 m. liepos 13 d. su atsakove AB banku „SNORAS“ sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį. Dėl naujų įrodymų priėmimo 29. IeÅ¡kovė, apeliaciniame skunde ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , be kita ko, įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė į bylÄ jos teikto įrodymo – Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018. PastarÄ jį įrodymÄ ieÅ¡kovė pateikė ir kartu su nagrinėjamu apeliaciniu skundu.

30. Remiantis CPK 177, 180 straipsniais, naujai teikiami įrodymai turi atitikti bendruosius leistinumo reikalavimus ir bÅ«ti susiję su byloje nagrinėjamais klausimais. Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo byloje klausimÄ , Å¡ių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi bÅ«ti esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014).

Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.). CPK 314 straipsnyje, numatančiame, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, tuo pačiu daroma iÅ¡lyga – draudimas priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

31. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl įrodymo – Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018, priėmimo į bylÄ netenkino visų pirma dėl to, kad ieÅ¡kovės teikiama nutartis yra priimta byloje, kurios medžiaga nevieÅ¡a. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunda su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka.

32. CPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė motyvuota teismo nutartimi skirti uždarÄ teismo posėdį žmogaus asmeninio ar Å¡eiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai vieÅ¡ai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių Å¡alims sutaikyti. Pagal CPK 10 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas vieÅ¡ame teismo posėdyje sprendimÄ ar procesÄ užbaigiančiÄ nutartį, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieÅ¡a, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumÄ , informacijos apie žmogaus sveikatÄ konfidencialumÄ , taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

Faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymais civilinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka (CPK 177 straipsnio 4 dalis).

33. NevieÅ¡a bylos medžiaga – teismo bylÄ sudarantys dokumentai, įskaitant ir teismo priimtus procesinius dokumentus, kuriuose yra neviešų duomenų (Teisėjų tarybos 2017 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 13P-61-(7.1.2) „Dėl Neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto Neviešų duomenų tvarkymo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje tvarkos apraÅ¡o (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) 3.2 punktas). NevieÅ¡umo požymis LITEKO gali bÅ«ti panaikinamas tik iÅ¡nykus aplinkybėms, dėl kurių visa bylos medžiaga ar jos dalis buvo pripažinta nevieÅ¡a (Tvarkos apraÅ¡o 17 punktas).

34. Teisės aktų nustatyta tvarka vieÅ¡ai skelbiant informacijÄ apie bylÄ , kurios medžiaga ar jos dalis yra nevieÅ¡a (vieÅ¡oje tvarkaraščių ar vieÅ¡oje teismo sprendimų paieÅ¡koje) nevieÅ¡i duomenys nėra atvaizduojami – vietoje Å¡ių duomenų pateikiama informacija, kad duomenys yra nevieÅ¡i (Tvarkos apraÅ¡o 16 punktas). Bylose, kurių visa medžiaga ar jos dalis yra nevieÅ¡a, vieÅ¡ai skelbtinos nuasmenintos teismo procesinių sprendimų versijos rengiamos ir įkeliamos į LITEKO vadovaujantis Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų vieÅ¡o skelbimo tvarkos nuostatomis (Tvarkos apraÅ¡o 19 punktas), kurių 9.4 punktas numato, jog vieÅ¡ai skelbtinuose teismų procesiniuose sprendimuose neskelbiami duomenys, sudarantys bylos medžiagÄ , teismo sprendimu ar įstatymais pripažintÄ nevieÅ¡a.

35. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-231-464/2018, kurioje priimta ieÅ¡kovės praÅ¡oma priimti į nagrinėjamÄ bylÄ teismo nutartis, yra nevieÅ¡a – nevieÅ¡umo požymis LITEKO sistemoje civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018 nėra panaikintas, kas, kaip minėta, reiÅ¡kia, kad Å¡ios bylos medžiaga, tuo pačiu ir teismo byloje priimti procesiniai dokumentai, yra nevieÅ¡a (neiÅ¡nyko aplinkybės, dėl kurių bylos medžiaga pripažinta nevieÅ¡a), o jų nuasmenintos versijos – neskelbtinos (Tvarkos apraÅ¡o 3.2 punktas 16 – 17 bei 19 punktai); ieÅ¡kovė nebuvo civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018 dalyvaujantis asmuo.

36. Teisėjų kolegija, vertindama susidariusiÄ situacijÄ â€“ kai į bylÄ pateikiamas ir praÅ¡omas priimti kaip įrodymas teismo procesinis dokumentas, priimtas nevieÅ¡oje byloje, akcentuoja, kad teismo priimto procesinio dokumento iÅ¡vieÅ¡inimas nesant tam pagrindo (neteisėtas iÅ¡vieÅ¡inimas), pats savaime nelemia pripažintos nevieÅ¡a bylos medžiagos vieÅ¡umo – bylos medžiaga, neiÅ¡nykus aplinkybėms, dėl kurių ji pripažinta nevieÅ¡a, ir toliau laikytina nevieÅ¡a, atitinkamai užtikrinant saugotinos informacijos nevieÅ¡umÄ .

Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui pagrindo priimti į bylÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018 nebuvo – ji neatitinka bendrųjų įrodymų leistinumo reikalavimų. Papildomai pažymėtina, kad aplinkybę, jog nevieÅ¡a pripažintoje byloje priimtas procesinis sprendimas buvo vieÅ¡ai paskelbtas nesant tam teisėto pagrindo, patvirtina ir tai, kad Å¡iuo metu tiek Liteko, tiek Infolex sistemose minima nutartis nebėra skelbiama, t. y. padaryta klaida, nepagrįstai jÄ iÅ¡vieÅ¡inant, yra iÅ¡taisyta.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodomas aplinkybes, kurias, jos teigimu, turėtų patvirtinti naujai teikiamas įrodymas – Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018, sprendžia, kad ji (teikiama nutartis) neatitinka ir kito, naujai teikiamiems įrodymams keliamo – sÄ sajumo – reikalavimo (ji negali nei patvirtinti, nei paneigti ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje įrodinėjamo ieÅ¡kinio pagrindo, neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamo ginčo baigčiai, kadangi joje buvo nagrinėjamas jurisdikcijos klausimas ir jokios faktinės aplinkybės, susijusios su nagrinėjama byla, Å¡iame procesiniame sprendime nėra konstatuotos).

38. Aptartųjų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti į bylÄ teikiamÄ naujÄ Ä¯rodymÄ (nevieÅ¡oje byloje priimtÄ teismo procesinį sprendimÄ ) nepagrįstumo; tų pačių argumentų pagrindu atsisakydama priimti į bylÄ Å¡Ä¯ įrodymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-231-464/2018) ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu bei grÄ Å¾indama jį ieÅ¡kovei.

39. Atsakovė BAB bankas „SNORAS“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ taip pat pateikė į bylÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2016 m. lapkričio 14 d. straipsnį tinklalapyje www.delfi.lt.

40. Minėta, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas nėra absoliutus. Pirmiausia jis (ribojimas) yra nukreiptas prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, piktnaudžiaujančius procesu ir nesilaikančius CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu bei teikti teismui savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus ir argumentus rÅ«pestingai ir laiku. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikto naujo įrodymo turinį, tai, kad įrodymas yra susijęs su aktualių ginčui aplinkybių, kurias ieÅ¡kovė nurodė dar ieÅ¡kinyje, o vėliau – apeliaciniame skunde pateikė nuorodÄ Ä¯ atsakovės pateiktÄ straipsnį (ieÅ¡kovės apeliacinio skundo 3.3 punktas), nustatymu, bei tai, kad Å¡io įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo (bylos Å¡alims įrodymo turinys, akivaizdu, yra žinomas; aplinkybės, kurias jis pagrindžia buvo nurodomos pačiame pirmame bylos procesiniame dokumente – ieÅ¡kinyje), priima atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį 42. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atsisakė pripažinti negaliojančia pagal CK 1.91 straipsnį ieÅ¡kovės sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, o pagal jÄ sumokėtÄ sumÄ â€“ ieÅ¡kovės lėšomis banko sÄ skaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

43. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

44. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valios susiformavimui. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Taigi, apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007;2006 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006).

45. IeÅ¡kovė jos suklaidinimÄ , atsakovės apgaulę byloje įrodinėjo tokiomis argumentų grupėmis: 1) esminių aplinkybių nutylėjimu (informacijos neatskleidimu, klaidingos informacijos pateikimu) – Prospekte nurodant, kad esminių įvykių, susijusių su emitentu, kurie turi esminės reikÅ¡mės vertinant emitento mokumÄ , nebuvo, nors tuo metu atsakovė jau žinojo apie jos veiklos trÅ«kumus, nustatytus Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarime, veiklai taikomus ribojimus, artėjančiÄ mokumo krizę;

2) aktyviais atsakovės darbuotojų veiksmais, suklaidinant ieÅ¡kovę dėl atsakovės finansinės bÅ«klės bei gebėjimo iÅ¡pirkti obligacijas – patikinant ieÅ¡kovę, kad jos investuojamos lėšos nebus prarastos, o atsakovės veikla yra sėkminga; be kita ko, pažymint, kad ieÅ¡kovė neturėjo objektyvios galimybės sužinoti, ar numanyti, kad Prospekte nurodyta bei atsakovės darbuotojų teikiama informacija apie atsakovės mokumÄ gali neatitikti tikrovės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavęs ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų dėl jos valios sudaryti ginčo sutartį formavimosi nepatikimumÄ bei nustatęs, kad informacija apie atsakovės veiklos trÅ«kumus ir atitinkamus ribojimus buvo ieÅ¡kovei vieÅ¡ai prieinama iki ginčo sandorio sudarymo, ir ji ieÅ¡kovei nebuvo aktuali, minėtus ieÅ¡kovės argumentus laikė nepagrįstais ir jais grindžiamo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio netenkino.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau nutartyje pateikiamais motyvais neturi pagrindo nepritarti pastarosioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, kurių ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

46. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek nagrinėjamos bylos medžiaga (atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 14, e. b. t. I, l. 139 – 159), tiek kitose, analogiÅ¡kose savo faktinėmis aplinkybėmis, bylose Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovės nurodomi atsakovės veiklos trÅ«kumai, nustatyti Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarime, buvo vieÅ¡ai skelbiami iÅ¡ karto po Å¡io nutarimo priėmimo, t. y. 2011 m. sausio mėnesį, Lietuvos banko tinklalapyje, taip pat eilėje kitų interneto tinklalapių, tarp jų ir tinklalapyje www.delfi.lt (t. y. tinklalapis, paskelbęs ir 2016 m. lapkričio 14 d. straipsnį, remiantis kuriuo ieÅ¡kovė įrodinėja tik 2016 m. lapkričio 14 d. sužinojusi apie Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarimÄ ), todėl, jeigu ieÅ¡kovei iÅ¡ tiesų buvo svarbi banko (atsakovės) veikla (jos trÅ«kumai, taikomi ribojimai), su Å¡ia informacija ieÅ¡kovė galėjo susipažinti dar iki ginčo sandorio sudarymo – galimybę naudotis internetu patvirtina ne tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai byloje apie atitinkamos informacijos sužinojimÄ iÅ¡ interneto tinklalapyje paskelbtos informacijos, bet ir 2010 m. lapkričio 17 d. ieÅ¡kovės su atsakove sudaryta Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kurios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 5 punkte ieÅ¡kovė patvirtino turinti galimybę nuolatos naudotis interneto ryÅ¡iu.

Pažymėtina, kad bylos duomenimis informacija apie AB banko „SNORAS“ inspektavimo rezultatus Lietuvos banko tinklalapyje buvo skelbiama ir ankstesniais metais dar nuo 2004 metų. Taigi, jeigu priežiÅ«ros institucijos (Lietuvos banko valdybos) tam tikrų pažeidimų atsakovės veikloje nustatymas iÅ¡ tiesų bÅ«tų buvęs itin svarbus ieÅ¡kovei, jos valiai dėl ginčo sutarties su atsakove sudarymo susiformuoti, Å¡ia informacija ji galėjo pasidomėti ir jÄ gauti dar iki apsilankymo banke, tačiau ieÅ¡kovė AB bankÄ â€žSNORAS“ pasirinko iÅ¡ esmės neanalizavusi faktinės situacijos dėl jos veiklos, finansinės padėties.

Be to, bet kuriam vidutiniam vartotojui yra aiÅ¡ku, kad prieÅ¡ sandorio sudarymÄ atitinkamu produktu ar jo tiekėju bÅ«tina pasidomėti nuodugniau (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-791-516/2017). Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ spręsti, kad ne informacija (ar jos trÅ«kumas) apie banko veiklÄ formavo ieÅ¡kovės apsisprendimÄ dėl ginčo sandorio sudarymo.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, neįtikima, kad ieÅ¡kovė apie Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarimÄ sužinojo tik 2016 m. lapkričio 14 d. iÅ¡ vieÅ¡ojoje erdvėje, tinklalapyje www.delfi.lt, pasirodžiusios informacijos – straipsnio „„Snoro“ prospektas: paskutinė viltis apginti „Snoro“ obligacijų savininkų interesus“, t. y. informacijos, kuri net nebuvo konkrečiai apie minėtÄ Lietuvos banko valdybos nutarimÄ , o ne 2011 m., prieÅ¡ sudarydama ginčo obligacijų sutartį, kuomet Å¡i informacija ieÅ¡kovei buvo / galėjo bÅ«ti aktuali, ypač atsižvelgiant į tai, kad tuo metu vieÅ¡ojoje erdvėje ir net tame pačiame tinklalapyje www.delfi.lt buvo paskelbta eilė straipsnių konkrečiai apie Lietuvos banko valdybos atliktÄ atsakovės inspektavimÄ bei jo rezultatus (2011 m. sausio 18 d. nutarimÄ ).

48. Antra, kaip akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-164-611/2018 bei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, Prospektas yra pakankamai didelės ir daug didesnės apimties nei kliento aptarnavimo sutartis dokumentas, suraÅ¡ytas vartojant specifinius terminus, todėl, byloje nesant kitų įrodymų, ieÅ¡kovės teiginiai, kad, prieÅ¡ sudarydama ginčo obligacijų sutartį, ji iÅ¡samiai susipažino su Prospektu, vertintini kaip nepakankamai įtikinami. Kita vertus, jeigu ieÅ¡kovė buvo tokia atidi bei rÅ«pestinga, kad, prieÅ¡ ginčo sutarties sudarymÄ , iÅ¡samiai susipažino su ženklios apimties, specifiniais terminais parengtu atsakovės Prospektu, neįtikima, kad jai nebuvo žinoma plačiai vieÅ¡ai skelbta informacija apie (atsakovės) veiklÄ (jos trÅ«kumus, taikomus ribojimus).

49. Galiausiai, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien aplinkybė, jog bankas platino obligacijas ir siekė iÅ¡saugoti savo konkurencingumÄ , savaime nepagrindžia pozicijos, kad bankas apgaudinėjo klientus ir siekė Å¡iais nesÄ Å¾iningais veiksmais iÅ¡gauti žmonių lėšas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-4-516/2016; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-689-464/2018); Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarimo – uždrausti atsakovei sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotųjų indėlių sutartis, pagal kurias palÅ«kanų norma bÅ«tų didesnė nei rinkos vidurkis, priėmimas nereiÅ¡kia, jog bankas jau tada buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti jokios savo veiklos, pavyzdžiui, siÅ«lyti obligacijas, nurodant jų pranaÅ¡umus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-689-464/2018).

Nors 2011 metų pabaigoje bankui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, ir Å¡i aplinkybė savaime nėra pakankama pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklÄ yra akivaizdžiai melagingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-4-516/2016, e2A-52-464/2018). Teisėjų kolegija pagrindo nepritarti tokioms iÅ¡vadoms, kurios aktualios ir nagrinėjamoje byloje, neturi.

50. Byloje taip pat nėra jokių kitų įrodymų, iÅ¡skyrus pačios ieÅ¡kovės teiginius, kad banko darbuotojai įtikino jÄ dėl atsakovės veiklos sėkmingumo, investuojamų lėšų nepraradimo, kaip ir įrodymų, kad atsakovės darbuotojai bÅ«tų spaudę ieÅ¡kovę pasiraÅ¡yti ginčo obligacijų sutartį, kad ieÅ¡kovė negalėjo įvertinti ketinamo pasirinkti investavimo bÅ«do ir su juo bei banko veikla susijusių rizikų, konsultuotis su profesionalais (jeigu jos turimų žinių nepakako su atsakove sudaromai sutarčiai (jos rizikai) įvertinti).

51. Be to, į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi ne iÅ¡ karto, tik nustačius atsakovės mokumo problemas, o praėjus penkeriems metams po atsakovės mokumo problemų nustatymo (bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo), nors byloje pateiktais duomenimis ieÅ¡kovė apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ atsakovei žinojo vėliausiai 2012 m. pradžioje – ieÅ¡kovė I. M. 2012 m. sausio 10 d. pasirašė AB banko „SNORAS“ kreditorių reikalavimų pateikimo formÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu, kaip teigia ieÅ¡kovė, informacija Prospekte turėjo lemiamÄ reikÅ¡mę jos valios sudaryti ginčijamÄ sandorį formavimuisi, ieÅ¡kovė, vos tik iÅ¡kėlus atsakovei bankroto bylÄ , galėjo įtarti dar ginčo sutarties sudarymo metu buvus tam tikras, su atsakovės veikla susijusias, aplinkybes, bei domėtis ir nesunkiai (vieÅ¡oje erdvėje) sužinoti deklaruojamas kaip reikÅ¡mingas jai, tačiau, jos teigimu, banko nuslėptas, aplinkybes apie banko veiklÄ .

Tačiau, kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, jog Prospekte nurodyta informacija, nepriklausomai nuo jos atitikties teisės aktų reikalavimams, neturėjo lemiamos reikÅ¡mės ieÅ¡kovės valios sudaryti ginčijamÄ sandorį formavimuisi, tuo pačiu Prospekto turinio vertinimas nėra aktualus nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti.

52. Taigi, ginčo sandoris sudarytas laisva valia, o jo sudarymo skubotumas ir neįsigilinimas į visÄ , ypač, ieÅ¡kovės vertinimu, jai reikÅ¡mingÄ (esminę) informacijÄ , reiÅ¡kia nepakankamÄ atidumÄ ir rÅ«pestingumÄ , tačiau nelemia tokio sandorio negaliojimo kaip sudaryto dėl apgaulės. Bylos duomenys leidžia vertinti, kad Prospektas, atsakovės veikla (jos trÅ«kumai, ribojimai), jos finansinė padėtis, nebuvo esminis veiksnys, suformavęs ieÅ¡kovės valiÄ sudaryti ginčo sandorį. Atsižvelgiant į tai, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad labiau tikėtina, jog tikroji ieÅ¡kovės valia, sudarant ginčo sandorį, buvo gauti didesnę finansinę grÄ Å¾Ä palÅ«kanų forma, ir bÅ«tent tai lėmė, kad ieÅ¡kovė su atsakove nusprendė sudaryti ginčo (obligacijų) sutartį.

53. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi neaktualia teismų praktika – kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, paneigiamas ne tik įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta nagrinėjamoje byloje, kuria teismas, konstatavęs bylų sÄ sajumÄ , sustabdė Å¡iÄ bylÄ iki civilinėje bylos Nr. e3K-3-164-611/2018 iÅ¡nagrinėjimo, bet ir pačios ieÅ¡kovės ankstesnė pozicija byloje – teismas minėta nutartimi nagrinėjamÄ bylÄ sustabdė tenkinęs bÅ«tent ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo, ieÅ¡kovei įrodinėjant, kad tarp bylų egzistuoja tiesioginis teisinis ryÅ¡ys.

Tuo tarpu kita kasacinio teismo nagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-602-684/2015, kuriÄ citavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nagrinėjamai bylai aktuali tuo aspektu, kad joje teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog obligacijoms netaikoma indėlių garantijų sistema; įgydamas obligacijÄ , asmuo prisiima obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ , kuri nėra priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas taip pat ir apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškimo dėl ieškovės dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu nepareiškimas, be kita ko, reiškia, jog ginčo šalims bei teismui nekilo abejonių dėl ieškovės gebėjimo suvokti ir susipažinti su Prospektu bei paties susipažinimo fakto.

55. Tokia teisėjų kolegijos iÅ¡vada pagrindžiama tuo, kad nagrinėjama byla nėra byla, kurioje teismui priskirtas aktyvesnis vaidmuo; bei civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, įpareigojančiu Å¡alis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kitaip tariant, vadovaujantis bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Taigi, bÅ«tent ieÅ¡kovė, o ne kiti byloje dalyvaujantys asmenys, teigdama, kad ji iÅ¡samiai susipažino su Prospektu, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius minėtÄ aplinkybę, tačiau tokių įrodymų apeliantė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

56. Kadangi pirmosios instancijos teismo motyvai dėl kitoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. B. ieÅ¡kinį atsakovui (civilinė byla Nr. e2-2573-585/2016) teismo priimto sprendimo įtakos ieÅ¡kovės valios formavimuisi buvo papildomi (ne vieninteliai), teismui sprendžiant minėtÄ klausimÄ , jie tai pat niekaip nekeičia teisėjų kolegijos Å¡ioje nutartyje jau padarytų iÅ¡vadų (iÅ¡ esmės jas tik patvirtina), teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais įrodinėjamas pastarųjų pirmosios instancijos teismo motyvų nepagrįstumas; kaip ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, neturinčių reikÅ¡mės teisingam nagrinėjamos bylos iÅ¡sprendimui.

Dėl procesinės bylos baigties 57. IeÅ¡kovei apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nepaneigus teisėtų bei pagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadų, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė Romualda Janovičienė Kazys Kailiūnas