5560ea13-effd-463d-b989-7afbbe01c5fd · Å iaulių apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-867-287/2019 Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00091-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 6.1; 21.9.4; 21.9.10. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2019 m. birželio 14 d. Pakruojis Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant: administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G. ir jo atstovei advokatei Inetai Kačenauskienei, institucijos, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , - atstovui Andriui Jankauskui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo J.

G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vykdančio individualiÄ veiklÄ , vidurinio iÅ¡silavinimo, vedusio, neteisto, administracinio nusižengimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį. Teismas n u s t a t ė : J. G. 2019 m. gegužės 11 d., nuo 9.30 val. iki 10.40 val., (duomenys neskelbtini), vykdantis individualiÄ veiklÄ pagal pažymÄ , bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad su darbuotoja D.

R. (gimusia (duomenys neskelbtini)), ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo dienos pradžiÄ bÅ«tų sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Å iais savo veiksmais J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas Andrius Jankauskas nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir administracinio nusižengimo protokole. Pažymėjo, kad J. G. Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų 2019 m. sausio 21 d. nutarimu jau buvo paskirta bauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kuri iki Å¡iol nėra sumokėta. Nurodė, kad atlikus patikrinimÄ , pagal gautÄ anoniminį skundÄ , 2019 m. gegužės 11 d. apie 10.30 val. nuvyko į kebabinę prie (duomenys neskelbtini), kur rado virtuvėje, prie baro, dvi merginas.

Paprašė jų prisistatyti. Jos prisistatė. Viena jų buvo G. Č., kita – D. R.. Abi buvo su darbiniais „žiurstais“. Paklausė ar jos įdarbintos, kiek laiko dirba. Č. pasakė, kad dirba, o R. pasakė, kad atėjo apsimokinti. Paprašė jų paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimus. Joms raÅ¡ant paaiÅ¡kinimus, atvyko J. G.. G. buvo papraÅ¡yta palaukti, nes jis norėjo aktyviai „kiÅ¡tis“ į jų raÅ¡omus paaiÅ¡kinimus, bet jos jau buvo beveik baigusios juos raÅ¡yti. Tada paprašė G. paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ .

Jis parašė ir pasirašė, bet jam kažkas paskambino, jis iÅ¡klausė kažkokį nurodymÄ , paėmė savo pasiaiÅ¡kinimÄ , sulankstė, įsidėjo jį į kiÅ¡enę ir pasakė, kad viskÄ paaiÅ¡kins, kai atvyks į skyrių. Antradienį, kaip buvo sutarta, jis atvyko į skyrių ir atsinešė paaiÅ¡kinimÄ , kuris jau buvo kitokio turinio nei buvo suraÅ¡ytas užkandinėje. Gavus paaiÅ¡kinimÄ â€“ suraÅ¡ytas protokolas. Teiginys, kad protokolas suraÅ¡ytas nesulaukus paaiÅ¡kinimo, visiÅ¡kai neteisingas.

Pagal tvarkÄ , atliekant patikrinimÄ dėl nelegalaus darbo, neprivaloma iÅ¡ anksto informuoti. Kai atvyksta, pirmiausia apklausia darbuotojus, vėliau, jei nėra vietoje, kviečia darbdavį. Å iuo atveju, kadangi darbuotojos dar nebuvo baigusios raÅ¡yti paaiÅ¡kinimo, G. nekvietė. Tačiau jis atvyko pats. Gal kas pranešė telefonu. Buvo kilusi konfliktinė situacija, nes G. buvo nepatenkintas dėl patikrinimo, nerado nei darbo grafiko, nei sutarčių. Buvo nurodęs, kad atveÅ¡ antradienį, bet neatvežė.

Teko raÅ¡yti nurodymÄ pateikti darbo sutartis. Kadangi G. jau buvo baustas už nelegalų darbÄ , tai žinojo, kad gresia didesnė bauda. R. pati rašė paaiÅ¡kinimÄ , tačiau jai buvo užduodami tiksliniai klausimai. Kai jie įėjo į picerijÄ , matė, kad R. valėsi su rankÅ¡luosčiu rankas ir vėliau padavė klientei paruoÅ¡tÄ maistÄ . Nematė, kad bÅ«tų pjausčiusi daržoves, bet ji buvo už prekystalio, abi buvo su vienodais darbiniais „žiurstais“ ir atėjus nekilo abejonių, kad jos abi darbuotojos.

Abejoja, kad kas galėtų ateiti į svetimÄ darbo vietÄ ir kažkÄ daryti. Jei ji bÅ«tų stovėjusi ir Å¡nekėjusi, niekas nebÅ«tų jokių protokolų rašę. IÅ¡ visko matėsi, kad žmogus atėjo mokintis dirbti. Patikrinimas buvo daromas Å¡eÅ¡tadienį, nes buvo anoniminiame skunde nurodyta, kad „savaitgaliais“. Jos darbÄ indentifikavo veiksmai, atiduodant paruoÅ¡tÄ maistÄ bei jos paaiÅ¡kinimas. RaÅ¡ant paaiÅ¡kinimÄ jai nedarė jokios įtakos. RaÅ¡ant paaiÅ¡kinimus visada užduodami klausimai į kuriuos paaiÅ¡kinime pateikiami atsakymai.

Viskas suraÅ¡yta iÅ¡ abiejų paaiÅ¡kinimų. G. pirminį paaiÅ¡kinimÄ matė, kai jisai rašė. Jis buvo nurodęs, kad tarėsi su R. dėl darbo, ji turėjo ateiti pasižiÅ«rėti, tačiau jis buvo nurodęs, kad neliepė jai dirbti. Dabartiniame paaiÅ¡kinime jau to nebėra. Nenustatinėjo ar G. ir D. pažįstamos, tačiau paprastai tokiose situacijos žmonės patys nurodo, kad atėjo pas draugÄ ir čia nedirba. Paklausė R. ar žadėjo įdarbinti, pasakė, kad žadėjo. Kai atvyko G., jis kažkÄ norėjo jai sakyti, bet jis paprašė palaukti.

R., paraÅ¡iusi paaiÅ¡kinimÄ , vėl nuėjo ir atsistojo už baro. Pasakius, jei ji nedirba, ten neturi bÅ«ti už baro, ji išėjo iÅ¡ už baro, bet iÅ¡ kavinės neišėjo. Jiems išėjus, ji taip ir pasiliko kavinėje. O dėl Č., tai ji tikrai nebuvo iÅ¡sigandusi, prisistatė, parašė paaiÅ¡kinimÄ . Dėl skunde nurodyto grubaus elgesio, tai nesupranta, nes grubiai niekada nesielgia. J. G. turėtų bÅ«ti pripažintas kaltu ir jam paskirta bauda. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J.

G. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 10.30 val. paskambino iÅ¡ savo telefono į užkandinės telefonÄ ÄŒ. perduoti užsakymÄ . Ji pasakė, kad dabar negali, nes tikrina kažkokie inspektoriai. Nurodė, kad neleidžia kalbėti, čiumpa telefonÄ iÅ¡ rankų. IÅ¡ karto nuvyko ir rado G. pasilenkusiÄ raÅ¡ant, ir moterį, grubiai nusiteikusiÄ . PrieÅ¡ įeinant, moteris Å¡aukė, liepė prisipažinti. Norėjo sužinoti kas čia vyksta, bet jam liepė pasitraukti.

Labai įstrigo tos moters teroras, „draskymasis“, vaikščiojimas su telefonu. Liepė D. ir G. prisipažinti. Jam liepė nesikiÅ¡ti. Jis J. paminėjo, kad buvo toks pokalbis tarp jo ir G. dėl D. darbo, kad kažkada turėjo ateiti, bet jis nenurodė kada. Žmona jam liepė bÅ«ti atsargiam, nes VDI darbuotojai provokuoja. Jis tada sakė, kad paraÅ¡ys paaiÅ¡kinimÄ . Ta kita moteris traukė iÅ¡ rankų popierius. TÄ matė atėjęs vyriÅ¡kis. Tada VDI darbuotojai viskÄ susirinkę išėjo.

Jis pradėjo aiÅ¡kintis su darbuotojais. Nežino kÄ ten darė D. Buvo kalbėta, kad ji ieÅ¡ko darbo, bet jis pasakė, kad dabar nereikia, bet atėjus vasarai žadėjo pažiÅ«rėti. Kai nuėjo pas J dėl paaiÅ¡kinimo, tai jautėsi, kaip provokuojamas duoti kyšį, nes jam pasakė, kad gresia bauda nuo penkių iki deÅ¡imt „štÅ«kių“. Nežino, kodėl D ten stebėjo. Darbuotojai turi juodÄ aprangÄ su logotipais, su kuria jie visi dirba. Jis nematė, kad D bÅ«tų su darbiniu „žiurstu“.

G buvo su „žiurstu“. Nesupranta kÄ ten Ddirbo. Kai parašė pasiaiÅ¡kinimÄ , D nuėjo už baro, nes turėjo savo daiktų, kažkÄ ten buvo palikusi, nuėjusi pasiimti. Gali paÅ¡aliniai asmenys ateiti ir užeiti už kasos. Ateina žmonės, Å¡laistosi. Dabar padarys dureles. Parašė, kad galima tik darbuotojams užeiti už tos teritorijos ir darbuotojams nurodyta skambinti, jei kažkas nepaklÅ«sta. Pas juos vyksta viskas vienoje patalpoje. Telefono iÅ¡klotines pateikė, dėl to, kad įrodytų, kad neskambino D. ir susipažinęs su medžiaga pamatė, kad G nurodė, kad 10 d. jis skambino dėl D.

Su D nesitarė, o su G kalbėjo, kad tegul D užeina, gal birželį ir priims. Skundus gal pateikia konkurentai. Nežino kÄ galvoti. Nesupranta kodėl Dė parašė, kad su juo susitarė. Kai inspekcijos darbuotojai išėjo, tada jos papasakojo, kad kÄ joms liepė raÅ¡yti, tÄ jos ir rašė. Joms rankos drebėjo, aÅ¡aros akyse. D pažinojo tik kaip klientę. Nėra net kalbėjęs. Jis yra nekaltas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. G. atstovė advokatė Ineta Kačenauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktÄ , bÅ«tina įvertinti ar tarp asmenų susiklostę santykiai, tikrai vertintini, kaip darbo santykiai.

Norint patraukti fizinį asmenį administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, jis turi turėti specialų požymį, bÅ«ti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant administracinio nusižengimo kodekso 95 straipsnį, bÅ«tina nustatyti, koks asmuo atliko draudžiamÄ veikÄ , su konkrečiu asmeniu nelegalų darbÄ dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos. Koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant Darbo kodekso 42 straipsnio, tai yra darbo sutarties sudarymo taisyklių pažeidimas.

Turi bÅ«ti nustatyti Å¡ios veikos objektyvieji požymiai, kad asmuo pradėjo nelegaliai dirbti, kad tarp darbdavio ir darbuotojo yra darbo sutarties požymių, yra susitarimas ir asmuo dirba paklusdamas nustatytai tvarkai, atlygintinai. Atlygintinumas teismų praktikoje nėra bÅ«tinas požymis. Niekas asmens negali priversti prisipažinti kaltu, jei tai neatitinka jo tikrosios valios, tačiau objektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes, prieÅ¡taringus liudytojų parodymus, G asmenybę, nėra tikėtina, kad asmuo kÄ tik paprašęs iÅ¡dėstyti baudos mokėjimÄ ir turėdamas praktikÄ , įdarbinti darbuotojÄ valandai, dviem valandoms, Å¡iuo atveju paimtų ir lieptų dirbti nelegaliai asmeniui.

Tai netikėtina. Liudytoja parodė, kad ji turėjo tikslÄ pereiti dirbti pas kitÄ darbdavį ir todėl, jai santykiai su G nebuvo svarbÅ«s. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad G liepė tai nelegaliai darbuotojai tÄ dienÄ dirbti. G pozicija buvo nuosekli ir pavedimo tai merginai dirbti jis nebuvo davęs. Institucija surinko tam tikrus duomenis ir jai, atliekančiai formalų vertinimÄ , pakanka tokių duomenų protokolui suraÅ¡yti. O jos klientas yra auka Å¡ioje konkurencingoje rinkoje. Ä®vertinti bÅ«tina ir praneÅ¡imo anonimiÅ¡kumo pobÅ«dį.

Nėra abejonių, jog pareigÅ«nai faktinius duomenis surinko. PraÅ¡o administracinę teisenÄ J. G. atžvilgiu nutraukti. Liudytoja D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad užėjo užsisakyti valgyti ir draugė pasiÅ«lė užeiti, pabÅ«ti ir padėti. Draugė davė prijuostę. Tada atėjo tie žmonės – darbo inspekcija, parodė pažymėjimÄ , pareikalavo pasiaiÅ¡kinimo, pateikė visokius faktus. Tada atvažiavo J. Vėliau ji su drauge iÅ¡važiavo į Å iaulius. Kai atėjo darbo inspekcija, ji buvo už prekystalio.

Kadangi žmonių nebuvo, draugė pasiÅ«lė užeiti. Kai atvažiavo inspekcija, tuo metu žmonių nebuvo ir buvo apie pusę vienuolikos. O ji susiskambino su G, ir jos į užkandinę atėjo 9.30-9.45 val., nors atsidaro nuo 10.00 val. Kadangi G ten dirba, tai ir ji nuėjo. RaÅ¡ydama paaiÅ¡kinimÄ ji bendravo su inspektoriumi. Atvykę inspektoriai parodė pažymėjimus ir liepė raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimus. Liepė raÅ¡yti, net tokiais teiginiais, kad ji dirbo praeitÄ savaitgalį, nors jos net nebuvo (duomenys neskelbtini).

PaaiÅ¡kinime taip viskÄ nurodė dėl iÅ¡gÄ sčio, tiek dėl pokalbio su G. IÅ¡ pradžių ji kalbėjo su G, kad galėtų vasarÄ padirbėti, bet čia buvo seniau. O paaiÅ¡kinime nurodė, kad susitarė su G dėl iÅ¡gÄ sčio. Nežino kiek laiko prabuvo užkandinėje. IÅ¡ pradžių, kai atėjo, pavalgė, o paskui G. juoko formoje liepė užsidėti „žiurstÄ â€œ ir ateiti padėti. Tas truko gal deÅ¡imt minučių ir realiai nieko nedarė. Gal kažkÄ ir padėjo. Nėra malonu susidÅ«rus su tokia institucija.

Kadangi klausinėjo apie sutartį, kokia alga, liepė tÄ raÅ¡yti, tÄ neraÅ¡yti. Buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, gaunasi, kad iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio melagingai surašė paaiÅ¡kinimÄ . Buvo G klausus ar bÅ«tų galimybė įsidarbinti, kai užsisakinėjo maisto, bet tas buvo anksčiau. Neatsimena, ar kÄ pjaustė, nes daug laiko praėjo. Neatsimena ko klausė inspektorius. Matė, kai rašė pasiaiÅ¡kinimÄ , kad buvo filmavimo kamera. Niekas nesakė, kad bus filmuojama. Eidama į kavinę nebuvo susitarusi dėl darbo.

Kol kas nėra įsidarbinus. Toje užkandinėje yra salė ir prekystalis, ir atvira erdvė, kur vos ne kiekvienas gali užeiti. Tuo metu nebuvo žmonių, bet vėliau gal buvo vienas vyriÅ¡kis. Inspektoriai neklausė kokie santykiai su G. Kai rašė pasiaiÅ¡kinimÄ , buvo užduodami klausimai, teiginiai. Buvo bandoma įrodyti, kad dirbo praeitÄ savaitgalį, kÄ dirbo. Liudytoja G. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad su D susitarė iÅ¡ vakaro, J. G. net nežinojo, kad jos ateis kartu. G net nežinojo, kad D bus.

Atėjo abi kartu, ir ji įdavė tÄ â€žÅ¾iurstÄ â€œ. Paprašė, kad paduotų tam žmogui užsakymÄ , papjaustytų salotas. O kai atėjo – jos pasimetė ir prirašė nesÄ mones, nes nebesuvokė kÄ raÅ¡yti. Ta moteris sakė kÄ raÅ¡yti, kadangi pirmÄ kartÄ taip atsitiko ir parašė. D tÄ â€žÅ¾iurstÄ â€œ davė ji. Kai mokslai pasibaigs buvo kalbėta, kad D pradės dirbti, bet tiksliai nebuvo aiÅ¡ku. BÅ«dama užkandinėje D jai tai pomidorÄ atnešė, tai daržovių – o ji jas papjaustė.

D užsakymÄ padavė. Daugiau D nieko nedarė, tik papjaustė, nes jinai nieko nedarė, tik pažiÅ«rėjo. Jai buvo pažadėję darbÄ kitoje kavinėje, bet ji jo negavo. PaaiÅ¡kinime parašė netiesÄ , „pasimetė“. Patikrinimas buvo pirmÄ kartÄ . Neprisimena, keik laiko dirba pas G. D jai padėjo „biÅ¡ki“ – koks ten padėjimas. Jai atrodo, kad dabar jos kaltė. Supranta, kad ne taip viskÄ parašė. SkundÄ rašė Å iaulių inspekcijai, iÅ¡siuntė paÅ¡tu. SkundÄ sugalvojo pati raÅ¡yti.

Negirdėjo kokius klausimus inspektorius uždavinėjo R ir kokius ji atsakymus davė. Abi paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad pjaustė daržoves, nes gal D ir pjaustė daržoves. Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad pagal gautÄ anoniminį praneÅ¡imÄ , picerijoje (buvo nurodytas adresas), dirba nelegaliai darbuotojai. BÅ«tent Å¡eÅ¡tadieniais. Nuvyko 2019 gegužės 11 d. su kolega, laiko nepamena, bet iki pietų. Įėjus pro duris, už baro stovėjo dvi merginos. Viena nusisukusi, kaip vėliau sužinojo – Č, kažkÄ pjaustė, kita – su „žiurstu“ pasilenkusi kažkÄ darė, už baro nesimatė.

Jiems įėjus – nusiÅ¡luostė rankas. Pakalbintos prisistatė, viena nurodė, kad dirba, kita – kad atėjo apsimokinti. Kolega su nelegaliai dirbančia darbuotoja nuėjo raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimo prie stalo, o ji pasiliko su Č raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimo prie baro. Abi vieningai nurodė, kad viena atėjo apsimokyti, o kita patvirtino, kad iÅ¡ vakaro skambino įmonės vadovas, nurodė, kad J., pasakė, kad ateis rytoj apie 9.30 val. mergina, kuriÄ reikės apmokyti. Č nurodė, kad kita darbuotoja pjaustė daržoves ir pagelbėjo virtuvėje.

Viskas vyko ramiai. Č kelis kartus skambino, kaip suprato, darbdavys. Ji paprašė pasiimti telefonÄ , informavo, kad yra atvykę į picerijÄ dėl galimai nelegalios darbuotojos, paprašė, kad atvyktų pats direktorius paaiÅ¡kinti situacijÄ . Kai atvyko darbdavys, ji jau buvo paėmusi Č paaiÅ¡kinimÄ ir prisėdo prie stalo, prie kurio sėdėjo kolega ir darbdavys. Jis sakė, kad tarėsi dėl darbo, kad ateis, tik sakė, kad neliepė dirbti, nes vienÄ kartÄ baustas. D. R., paraÅ¡iusi paaiÅ¡kinimÄ , toliau stovėjo už baro, virtuvėje.

Kol J. rašė paaiÅ¡kinimÄ , ta darbuotoja (D. R.) kažkÄ už baro padėjo ir jis pradėjo rėkti, kad ji eitų lauk ir žiÅ«rėtų. Buvo paminėjęs, kad tarėsi, kad leido ateiti apsimokyti dirbti, tačiau suskambo jo telefonas, jis iÅ¡klausė kažkokius nurodymus, sulankstė paaiÅ¡kinimÄ ir įsidėjo į kiÅ¡enę. Pasakė, kad nieko neduos, nes jie trukdo verslui, balsas agresyvus, sakė, kad jie puola. Kai buvo užėjęs klientas darbdavys Å¡aukė, kad jie žlugdo verslÄ ir užėjęs klientas pasakė, kad „Taip, taip, pareigÅ«nai žlugdo verslÄ â€œ.

PaaiÅ¡kinimÄ pateikė atvykęs. Skaitė paaiÅ¡kinimÄ , kurį pateikė ir žino, kad ten buvo visiÅ¡kas neigimas. Patikrinimo metu buvo įprasta situacija. Dirba ne pirmÄ dienÄ ir gavus skundÄ ÄŒ. buvo gaila, nes vykdant patikrinimÄ viskas buvo ramiai, ji Å¡ypsojosi. Niekas jos negÄ sdino, viskas vyko ramiai. Darbuotojos sakė, kad nepažįstamos, nebuvo panaÅ¡ios į drauges. Apie atsakomybę visada iÅ¡aiÅ¡kina ir liepia paskaityti. Jei atėjęs asmuo tik stebėtų, tai nebÅ«tų pažeidimas.

Kokiu bÅ«du ir kada gautas anoniminis praneÅ¡imas nežino, nes jie gauna pavedimÄ ir vyksta. Laiko duodant paaiÅ¡kinimÄ , niekas neriboja. Klausimai užduodami pagal atsakymus ir paaiÅ¡kinimai buvo suraÅ¡yti klausimų pagrindų. Neliepė darbuotojai prisipažinti, kad dirbo praeitÄ savaitgalį ir nesakė, kad bus telefono iÅ¡klotinės pateiktos. Patikrinimo metu buvo filmuojama tik pradžia. Kadangi darbdavys pradėjo pulti, tada ji pasakė, kad filmuoja telefonu, kad jį sudrausmintų, bet pradėjo dar labiau rėkti.

Konflikto nebuvo, iÅ¡skyrus, direktoriaus pakeltÄ balsÄ . Tikėtina, kad G. vienÄ kartÄ jau buvo baustas ir toliau rizikuoja. Ji iÅ¡ D. neėmė paaiÅ¡kinimo ir su ja nekalbėjo. Po to, kai pasiÅ«lė darbdaviui raÅ¡yti, taip kaip yra, tada jis labai nuo to susijaudino ir pasakė, kad jam čia liepiama prisipažinti. Darbdavys, paaiÅ¡kinime buvo parašęs, kad buvo kalbėta su darbuotoja dėl darbo, bet neliepė jai dirbti, akcentavo, kad jau buvo baustas. PaaiÅ¡kinimÄ rašė ant jų duoto blanko.

Teismas konstatuoja: Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas bÅ«tų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 arba 2 dalies nuostatas kilti.

ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbÄ . Nelegalaus darbo sÄ voka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje yra nurodoma, jog tam, kad bÅ«tų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi bÅ«ti nustatyti Å¡ios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad:

1) asmuo pradėjo realiai dirbti;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai);

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Å iuo atveju, iÅ¡ byloje esančių duomenų, nustatyta, kad D. R. pradėjo realiai dirbti, nors pati tai įvardino, kaip mokymÄ si. Tarp jos ir darbdavio J. G. santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. tarp jų buvo susitarimas dėl darbo, pažadas sudaryti ateityje darbo sutartį, darbuotoja buvo aprÅ«pinta įrankiais, prijuoste, darbuotoja dirbo jai pavestÄ darbÄ paklusdama įmonėje nustatytai tvarkai, tačiau raÅ¡ytinė darbo sutartis su ja sudaryta nebuvo ir apie jos priėmimÄ Ä¯ darbÄ nebuvo nustatyta tvarka praneÅ¡ta VSDFV teritoriniam skyriui.

Nors byloje ir nėra duomenų, kad D. R. bei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. susitarė dėl atlyginimo už darbÄ , tačiau Å¡iuo atveju teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jeigu asmuo darbovietėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ , ir pabrėžiama, kad faktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Nagrinėjamoje byloje J. G. savo kaltę neigė ir nurodė, kad D. R. pažįsta tik kaip savo užkandinės klientę ir su ja apie įdarbinimÄ nėra kalbėjęs. Apie jos įdarbinimÄ yra kalbėjęs su G. Č., bet konkretaus galimo įdarbinimo laiko nebuvo nurodęs, sakė, kad gal kažkada vasarÄ . Å iuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus paneigia byloje esantys D. R. ir G. Č. pirminiai paaiÅ¡kinimai, paimti įvykio vietoje, vaizdo įraÅ¡as, nelegalaus darbo tyrimo aktas, Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojų parodymai.

Remiantis vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų, pareigÅ«nų, mačiusių pažeidimÄ , tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡ančiam pareigÅ«nui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

Duodama pirminį paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu D. R. nurodė, kad ji su J. G. susitarė, kad ateis apsimokyti dirbti jam priklausančioje užkandinėje, Statybininkų gatvėje. Nurodė, kad pradėjo mokintis dirbti 9.30 val. Pjaustė daržoves, ruošė maistÄ . Darbo priemonėmis, peiliais, tarkomis ir kitais įrankiais, aprÅ«pino užkandinės darbuotoja G. Č.. Darbo sutartis kol kas nėra sudaryta, bet žadėjo sudaryti artimiausiu metu. G. Č. duodama pirminius paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu nurodė, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 10.40 val.

VDI patikrinimo metu picerijoje – kebabinėje dirbo kartu su D. R. virtuvėje. 2019 m. gegužės 10 d. jai paskambino J. G. ir paprašė jÄ tÄ dienÄ apmokyti D. R.. Pasakė, kad ji ateis Å¡eÅ¡tadienį ryte, apie 9.30 val. Ji Å¡iandien pjaustė daržoves ir pagelbėjo kitus darbus. Kaip teismo posėdžio metu parodė institucijos, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , Andrius Jankauskas bei liudytoja V. V., G. Č. bei D. R. savo paaiÅ¡kinimus rašė atskirai. D. R. rašė paaiÅ¡kinimÄ prie stalo, prie kurio sėdėjo ir Andrius Jankauskas, o G.

Č. prie baro, Å¡alia kurio stovėjo V. V.. IÅ¡ abiejų paaiÅ¡kinimų matyti, kad jos nurodė visiÅ¡kai tas pačias aplinkybes, t. y. kada pradėjo dirbti, kÄ dirbo, todėl teismui nekyla abejonių, kad paaiÅ¡kinimuose nurodytos aplinkybės – teisingos. Duodama parodymus teismo posėdžio metu D. R. nebuvo nuosekli ir jos duoti parodymai nebuvo visiÅ¡kai logiÅ¡ki. Ji paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ vakaro susitarė su G. Č. dėl ėjimo į užkandinę. Nurodė, kad į užkandinę nuėjo 9.30-9.45 val. nusipirkti valgyti, nors pati pastebėjo, kad užkandinė atsidaro tik 10.00 val.

LogiÅ¡kai nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kodėl ryšėjo prijuostę bei buvo už baro. Be to, vis kaitaliojo savo parodymus dėl atliktų darbų, pjaustytų daržovių ir pan. Tai, kad jos paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu skyrėsi nuo duotų pirminių paaiÅ¡kinimų grindė tuo metu patiriamu iÅ¡gÄ sčiu, tačiau teismui susipažinus su VDI pateiktu vaizdo įraÅ¡u, kuriame didesnę laiko dalį ir užfiksuota D. R., matyti, kad mergina visai neatrodo iÅ¡sigandusi, ramiai bendrauja su jÄ apklausančiu inspektoriumi.

G. Č. duodama parodymus teismo posėdžio metu, taip pat nebuvo nuosekli, vis painiojosi, kokius darbus atliko D. R., pjaustė daržoves ar nepjaustė. Teismo posėdžio metu ji nurodė informacijÄ , kad ketino pereiti dirbti į kitÄ darbovietę. Teismo vertinimu Å¡i informacija visai nesusijusi su nagrinėjama byla, tačiau J. G. atstovė advokatė ja vadovavosi, kaip įrodymu, kad tai buvo pretekstas teikti VDI neteisingÄ informacijÄ apie jos atstovaujamÄ asmenį. Teismas kritiÅ¡kai vertina visus G. Č. teismo posėdžio metu duotus parodymus, nes minėtÄ liudytojÄ ir J.

G. vis dar sieja darbiniai santykiai, t. y. jis yra jos darbdavys. J. G. teismo posėdžio metu duodamas parodymus vis bandė akcentuoti patikrinimo metu VDI darbuotojos sukeltÄ Ä¯tampÄ , konfliktiÅ¡kÄ elgesį, agresijÄ , terorÄ , tačiau tai teismas vertina, kaip Å¡io asmens gynybinius argumentus, siekiant teismui įteigti, kad G. Č. bei D. R. buvo bauginamos, dėl to ir pateikė tokio turinio pirminius paaiÅ¡kinimus. Kad darbuotojų atžvilgiu buvo panaudota agresija bei psichologinė prievarta J. G. nurodė ir savo 2019 m. gegužės 11 d. paaiÅ¡kinime, kuriame, be to, pažymėjo, kad G.

Č. net prireikė raminamųjų vaistų. Teismas atkreipė dėmesį, kad nė viena iÅ¡ liudytojų teismo posėdžio metu neakcentavo patirtos agresijos ar psichologinės prievartos. Abi nurodė, kad buvo iÅ¡sigandusios, nes pirma tokia situacija, tačiau teismas tai vertina, kaip siekį paneigti savo pirminių parodymų patikimumÄ , stengiantis padėti J. G. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Liudytoja, VDI inspektorė V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio konflikto nebuvo tol, kol neatvyko J.

G., kuris ir pradėjo, kaip nurodė pareigÅ«nė, kalbėti pakeltu tonu. TÄ patį nurodė ir VDI vyriausiasis darbo inspektorius Andrius Jankauskas. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių dviejų pareigÅ«nų parodymais, kurie buvo nuoseklÅ«s. J. G. teismui pateikė savo telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 10-12 d. paslaugų detaliÄ jÄ ataskaitÄ ant kurios užrašė D. R. telefono numerį. Teismui paaiÅ¡kino, kad ataskaitÄ teikia, jog įrodytų, kad su D. R. nebendravo ir dėl darbo nesitarė.

Tačiau iÅ¡ byloje apklaustų asmenų, nė vienas ir nenurodė, kad J. G. su D. R. dėl darbo tarėsi telefonu 2019 m. gegužės 10-11 d. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kaip D. R. VDI vyriausiajam darbo inspektoriui Andriui Jankauskui sako, kad dėl apmokymų tarėsi su savininku J., kai buvo užėjusi „šiÄ savaitę“ , t. y. dėl darbo susitarė ne telefonu. Teismo posėdžio metu J. G. nurodė, kad telefono ataskaitas taip pat pateikė dar ir dėl to, kad įrodytų, jog G.

Č. savo paaiÅ¡kinime neteisingai nurodė, jog jis jai skambino 2019 m. gegužės 10 d. dėl D. R. apmokymo, nes jis jai neskambino. IÅ¡ byloje, esančio G. Č. paaiÅ¡kinimo matyti, kad jos telefono numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinus J. G. ataskaitÄ matyti, kad tokiu telefono numeriu jis tomis dienomis nėra skambinęs. Teismo posėdžio metu J. G. nurodė, kad 2019 m. gegužės 11 d. paskambino G. Č. į užkandinės telefonÄ , kad perduotų užsakymÄ ir ji jam tada pasakė, kad yra atvykusi Darbo inspekcija.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad VDI darbuotojams atvykus į užkandinę, net kelis kartus kažkas skambino G. Č., fone girdisi, kaip ji sako, kad atvyko Darbo inspekcija, todėl tikėtina, kad visus tuos kartus jai skambino J. G.. Pagal nelegalaus darbo tyrimo aktÄ matyti, kad VDI darbuotojai užkandinėje buvo apie 10.30 val. IÅ¡ ataskaitos matyti, kad J. G. tuo metu, nuo 10.33 iki 10.38 val., t. y. per 5 minučių laikotarpį, 3 kartus skambino telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), todėl darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent Å¡iuo telefonu J.

G. ir bendravo su G. Č.. Taigi iÅ¡ viso, kas iÅ¡dėstyta, J. G. nenuginčijo G. Č. nurodyto fakto, kad 2019 m. gegužės 10 d. jis skambino jai su nurodymu, kad Å¡i sekančiÄ dienÄ turės apmokyti D. R., nes darytina iÅ¡vada, kad J. G. G. Č. nurodymus dėl apmokymo galėjo nurodyti užkandinės telefonu į kurį, pagal jo pateiktas ataskaitas, 2019 m. gegužės 10 d. jis skambino apie 20 kartų. Aplinkybės, kurios VDI darbuotojams patvirtino, kad D. R., be jos pačios prisipažinimo, dirba užkandinėje, buvo tai, kad užkandinėje ji stovėjo už baro, be to ryšėjo darbinę prijuostę.

J. G. duodamas parodymus teismo posėdžio metu nurodė, kad darbuotojai turi juodÄ aprangÄ su logotipais, kuriÄ jie visi dėvi. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad abi merginos ryÅ¡i vienodomis, juodomis prijuostėmis, tačiau legaliai dirbusi G. Č. jokių juodų marÅ¡kinėlių su logotipų nedėvi. D. R., VDI darbuotojams įėjus į užkandinę, stovi už užkandinės baro, nusivalo rankas, lyg prieÅ¡ tai kažkÄ bÅ«tų dirbusi, todėl manytina, kad bet kuris užkandinės lankytojas turėjo pagrindo jÄ laikyti Å¡ios užkandinės darbuotoja.

Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė VDI darbuotojai, ko, beje, teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės nepaneigė ir J. G., D. R. paraÅ¡iusi paaiÅ¡kinimÄ grįžo stovėti už baro, t. y. grįžo į darbo vietÄ . Nors J. G. bandė įrodyti, kad ji ten grįžo, nes buvo palikusi daiktus, tačiau Å¡iuo atveju Å¡is pateiktas argumentas tik patvirtina versijÄ , kad D. R. dirbo už baro ir net buvo pasidėjusi savo daiktus. Tikėtina, kad kiti užkandinės lankytojai savo daiktų už užkandinės baro nelaiko, nors J.

G. ir bandė sudaryti įspÅ«dį, kad jo užkandinėje klientai laisvai patenka už baro. Be to, teismas, iÅ¡ pateikto vaizdo įraÅ¡o įvertino ir D. R. bei G. Č. tarpusavio elgesį iÅ¡ kurio matyti, kaip G. Č. nurodo D. R. paduoti klientui paruoÅ¡tÄ maistÄ . Vizualiai vertinant matyti, kad D. R. vykdo G. Č. nurodymus, tai yra mokinės – bendradarbės elgesys, o ne kaip teismo posėdžio metu bandė įrodyti J. G. – į svečius užsukusios draugės. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Atsižvelgiant į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad D. R. 2019 m. gegužės 11 d., nuo 9.30 iki 10.40 val., ne vėliau kaip prieÅ¡ darbo dienos pradžiÄ nesudarius su ja raÅ¡ytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka praneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ , atliko darbuotojos funkcijas, t. y. užkandinėje pjaustė daržoves, ruošė maistÄ bei aptarnavo klientus. J. G. kaltę patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai – liudytojų parodymai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, paaiÅ¡kinimai, VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai.

Pastarieji bylos duomenys patvirtina, kad J. G. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 35 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 36 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ .

Å iuo atveju J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau Å¡iuo atveju teismas skirdamas administracinę nuobaudÄ atsižvelgia į tai, kad J. G. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. balandžio 24 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį, pagal kuriÄ jau yra iÅ¡dėstytas J. G. Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-123-287/2019 paskirtos 1000 (vieno tÅ«kstančio) eurų baudos mokėjimas.

J. G. pateikė teismui įrodymus, kad paskolos sutartyje nustatytu grafiku moka jam paskirtÄ baudÄ , todėl teismas mano, kad J. G., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatytomis taisyklėmis, paskyrus ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų baudų vidurkį, Å¡i nuobauda bÅ«tų per griežta ir neproporcingai per didelė padaryto nusižengimo sunkumui. Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, J.

G. už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 2 dalyje, skirtina Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 32 straipsnis, 34 straipsnio 4 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 35, 630, 635-637, 646 straipsniais, n u t a r i a : J. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti administracine nuobauda – 5000 (penkių tÅ«kstančių) eurų bauda.

IÅ¡aiÅ¡kinti J. G., kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos į valstybės pajamas, sumokant jÄ Ä¯ valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodÄ (ROIK: 19101073807).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡is nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka. IÅ¡aiÅ¡kinti J. G., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per bet kuriuos Å iaulių apylinkės teismo rÅ«mus.

Teisėja Rima Razumienė