2022-05-25 Nr. AB-13809-4-40-3-00044-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2718-662/2022

Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00044-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Aleno Piesliako ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant A. Y. Q. A. N., jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

vertėjui Hicham Ibrahim,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. Y. Q. A. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. Y. Q. A. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. (duomenys neskelbtini) pilietis A. Y. Q. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64994 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Skunde nurodoma:

3. Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui, bendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais. Sprendime nurodomas nebendradarbiavimas yra subjektyvaus pobūdžio vertinimas, neparemtas jokioms faktinėmis aplinkybėmis. Užsienietis savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų nėra padaręs, taip pat, nėra suteikęs pagrindo vertinti, jog ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, jog judėjimo laisvė yra viena pagrindinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, Užsieniečio atžvilgiu turėtų būti netaikomi judėjimo laisvės ribojimai ir galėtų būti pagrįstai pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į Užsieniečio skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime į skundą nurodoma:

6. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31240, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis sprendimą apskundė Departamento komisijai, kuri Užsieniečio skundą tenkino ir panaikino Departamento sprendimą dėl atsisakymo suteikti prieglobstį. Naujas sprendimas asmens prieglobsčio byloje nėra priimtas.

7. Nustatyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo originalaus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pateikė paso kopiją telefone.

8. Migracijos departamento vertinimu, nustatyta, kad yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad Užsienietis gali pasislėpti, dėl to Departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą ir nusprendė apgyvendinti Užsienietį nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje.

9. Užsieniečio argumentai dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo yra nepagrįsti, nes Užsieniečio atžvilgiu priimtas ne sprendimas dėl sulaikymo, o sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 str. 5 ir 6 d.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi Užsienietis nėra sulaikytas.

II. 10. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

11. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktais, 1408 straipsnio 5, 6 dalimis.

12. Byloje nustatyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, teismo vertinimu, siekdamas apsunkinti asmens identifikavimą ir grąžinimą, be to, prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su institucijų darbuotojais, originalių asmens dokumentų nepateikė, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nesistengė atskleisti tikrų ir pagrįstų atvykimo motyvų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Užsieniečio papasakota istorija pramanyta ir sukurta tikslu gauti prieglobstį – nenuosekli ir nepagrįsta, paremta interpretacijomis.

13. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali bandyti pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl skundžiama Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta, o taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III. 14. Užsienietis apeliaciniame skunde su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu nesutinka, prašo pakeisti jo dalį ir sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą ir/ar netaikyti judėjimo laisvės ribojimų.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma:

16. Nagrinėjamu atveju judėjimo laisvės ribojimas prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Nustatyti ribojimai nesuteikiant judėjimo laisvės yra neproporcinga sankcija ir šis apribojimas yra tapatus sulaikymui, pažeidžia esmines žmogaus teises.

17. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju Įstatymo minėta nuostata neturėtų būti taikoma plečiamai siekiant be pakankamo teisinio pagrindo pratęsti sulaikymą. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir vadovautis šiuo imperatyviu terminu.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip atsiliepimas į skundą (žr. sprendimo 6–9 punktus).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64994 dalies, kuria Užsienietis apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, todėl Departamento nustatytas judėjimo laisvės ribojimas yra pagrįstas.

22. Apeliaciniame skunde Užsienietis nurodo, jog nustatyti judėjimo laisvės suvaržymai yra neproporcingi ir tapatūs sulaikymui, be to, pirmosios instancijos teismas nevertino Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo Lietuvos Respublikoje terminų.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta. Todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

24. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

25. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

26. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).

27. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

28. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir asmenų grupėje pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje metu nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31240, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, šį sprendimą Užsienietis skundė, todėl galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas (Įstatymo 2 str. 64 d.).

29. Skundžiama 2022 m. vasario 7 d. sprendimo dalimi Migracijos departamentas nusprendė apgyvendinti asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas buvo grindžiamas aplinkybe, jog Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.) bei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant Užsieniečio grąžinimą į užsienio valstybę klausimą Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.).

30. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka, jog Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą grindžiantys argumentai dėl užsieniečio nebendradarbiavimo gali būti vertinami kaip Užsieniečio nebendradarbiavimas. Byloje nesurinkta duomenų, jog Užsienietis būtų atsisakęs vykdyti kompetentingų institucijų pareigūnų nurodymus, nesilaikęs nustatytos tvarkos, siekęs pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios teisėjų kolegijai leistų sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju kyla pagrįsta rizika vertinti, kad asmuo gali bandyti pasišalinti ir išvykti, todėl jo judėjimo laisvės ribojimas yra būtinas. Nustatytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką, prieglobsčio prašymo pateikimo momentu ar prašymą grindžiančio pasakojimo pagrįstumu šiuo atveju nėra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios daryti vienareikšmę išvadą, jog būtina apriboti vieną pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvę.

31. Teisėjų kolegija laikosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojamos pozicijos, pagal kurią nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu kompetentingų institucijų ir jų pareigūnų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022, 2022 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2602-575/2022).

32. Atkreiptinas dėmesys, jog Užsieniečio prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės ribojimų nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas – nesant pagrindo prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas. Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalyje nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka.

33. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijama Sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Užsieniečio skundas tenkinamas iš dalies ir ginčijama Sprendimo dalis panaikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. Y. Q. A. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti.

(duomenys neskelbtini) piliečio A. Y. Q. A. N. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64994 dalį, kuria nuspręsta apgyvendinti asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė