2021-12-23 Nr. AB-28133-3-61-3-04019-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3148-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04019-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 14.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Mokslinės archeologijos komisija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2020 m. lapkričio 11 d. Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą Nr. (9.71 E)2-2701 „Dėl (duomenys neskelbtini) teritorijų, (duomenys neskelbtini) Nr. 1, Šiaulių m., 2020 m. detaliųjų archeologinių tyrimų projekto papildymo Nr. 1“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas ir (duomenys neskelbtini) juridinis asmuo mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Praeities tyrimų institutas“ (toliau – ir Bendrija) 2020 m. Šiaulių mieste vykdė (duomenys neskelbtini) komplekso archeologinius tyrimus rekonstrukcijos metu. Departamentas 2020 m. kovo 20 d. pareiškėjui išdavė leidimą Nr. LA-47 archeologiniams tyrimams atlikti. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 21 d. Departamentui pateikė archeologinių tyrimų projekto papildymą Nr. 1 (toliau – ir Projekto papildymas), taip pat ir kitus projektų pakeitimo ir papildymo pasiūlymus.

2.2. Pareiškėjas, nesutikęs su vienu iš Departamento sprendimų, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK) dėl sprendimo teisėtumo. LAGK sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo priimti naują sprendimą. LAGK sprendimas Departamento nebuvo apskųstas.

2.3. Departamentas, vykdydamas LAGK sprendimą, pareiškėjui pateikė Sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.

2.4. Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Departamentas Sprendimą turėjo priimti per 20 darbo dienų, skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 21 d., ir jį pateikti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, tačiau jį pateikė 2020 m. lapkričio 11 d., t. y. praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams. Departamentas ir vėliau nepriėmė sprendimų, kaip yra nustatyta teisės aktuose. Analogiškose situacijose kreipiantis į Departamentą dėl projekto papildymo ar pakeitimo, sprendimai buvo nepriimami, o persiunčiami Mokslinės archeologijos komisijai (toliau – ir MAK), kuri yra patariamasis Departamento sudėtyje veikiantis organas, nors pagal teisės aktus tokius sprendimus turi priimti Departamentas.

2.5. Departamento teiginiai, kad pareiga priimti Sprendimą atsirado tik LAGK išnagrinėjus bylą, yra nepagrįsti, nes tokio pobūdžio sprendimus priimti įpareigoja teisės aktai. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintiems teisės principams. Departamento priimtas Sprendimas yra nemotyvuotas, jame cituojami keli iš visų galimų teisės aktų, nepasisakoma apie faktinę situaciją, netiriamos objektyvios aplinkybės.

2.6. Departamentas, priimdamas Sprendimą, nesidomėjo archeologinių tyrimų atlikimo praktika realioje situacijoje, Sprendimą priėmė remdamasis savo patariamojo organo – MAK – išvada. Minėtoje išvadoje taip pat nenurodyti jokie teisiniai argumentai ir motyvai. Išvada priimta vadovaujantis subjektyvia komisijos narių nuomone, todėl ji yra šališka ir selektyvi.

2.7. Sprendimas prieštarauja suformuotai administracinių teismų praktikai.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Departamentas atsiliepimą į pareiškėjo skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pareiškėjo parengtas Projekto papildymas buvo gautas 2020 m. gegužės 21 d. ir įtrauktas į MAK 2020 m. gegužės 26 d. posėdžio darbotvarkę. MAK 2020 m. gegužės 26 d. nutarė neaprobuoti Projekto papildymo, nurodė taisyti papildymą pagal pastabas ir teikti pakartotinai svarstyti. Departamentas pareiškėjui 2020 m. gegužės 28 d. el. paštu pateikė atsakymą. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, laikantis teisės aktuose nustatytų terminų bei informavimo būdo.

3.2. Pakartotinis projekto papildymas paskutinį kartą buvo svarstytas 2020 m. rugpjūčio 11 d. MAK posėdyje ir komisija nutarė aprobuoti Projekto papildymą su pastabomis. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. rugpjūčio 13 d. el. paštu. Departamentui iki šiol nebuvo pateiktas pagal MAK 2020 m. rugpjūčio 11 d. posėdžio pastabas pataisytas Projekto papildymas.

3.3. Skundą dėl MAK LAGK pateikė ne pareiškėjas, o MB „Praeities tyrimų institutas“, pats pareiškėjas nebuvo įtrauktas į ginčo nagrinėjimą. Departamentas LAGK priimto sprendimo neskundė, siekdamas nevilkinti sprendimų dėl Projekto papildymo klausimų priėmimo ir pateikė pareiškėjui pakartotinį atsakymą. LAGK sprendime konstatuota, jog MAK 2020 m. rugpjūčio 11 d. posėdžio protokolo Nr. 113-36 teisėtumo nagrinėjimas nėra priskirtas LAGK kompetencijai.

3.4. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, archeologinių tyrimų projekto ar jo papildymo aprobavimas MAK yra būtina ir privaloma administracinės procedūros dalis išduodant leidimą. Teisės aktuose įstatymų leidėjai neįtvirtino Departamentui MAK priimamų sprendimų kontrolės funkcijų ir nesuteikė teisės juos panaikinti. Departamentas laikėsi nustatytų teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodė, kad MAK yra patariamasis Departamento sudėtyje veikiantis organas. 2020 m. rugpjūčio 11 d. protokolo Nr. 113-36 ištrauka buvo persiųsta MAK sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys ir neturi balsavimo teisės, todėl šiuo atveju nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos.

3.5. Pareiškėjui išduoto 2020 m. kovo 20 d. leidimo atlikti archeologinius tyrimus Nr. LA-47 (duomenys neskelbtini) teritorijoje galiojimo terminas pasibaigė 2020 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjas nesikreipė dėl leidimo pratęsimo, todėl jau nebegali vykdyti archeologinių tyrimų pagal pateiktą projekto pakeitimą ar papildymą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo MAK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. MAK atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. MAK 2020 m. gegužės 26 d. posėdyje svarstyta pareiškėjo parengta 2020 m. detaliųjų archeologinių tyrimų (duomenys neskelbtini) teritorijose, (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. archeologinių tyrimų pažyma (toliau – ir Pažyma) ir Šiaulių (duomenys neskelbtini) teritorijų, (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. 2020 m. detaliųjų archeologinių tyrimų projekto papildymas Nr. 1. MAK nutarta Pažymai nepritarti, Projekto papildymo neaprobuoti, taisyti pagal pastabas ir teikti pakartotinai MAK svarstyti.

4.2. Jeigu MAK priima sprendimą aprobuoti archeologinių tyrimų projektą su pastabomis, prieš priimant sprendimą išduoti leidimą, archeologinių tyrimų projektas turi būti patikrintas Departamento, ar projektas pataisytas pagal MAK pateiktas pastabas.

4.3. Projekto papildyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (Šiauliai) teritorijoje 2020 m. archeologinių tyrimų metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini). Projekto papildyme numatyta detaliuosius archeologinius tyrimus vykdyti iki (duomenys neskelbtini).

4.4. Paveldo tvarkybos reglamente PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 „Dėl Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ patvirtinimo“, (toliau – ir Reglamentas) nustatyta, kad, šurfu aptikus kapą, turi būti ištiriamas visas kapas, o tolesni archeologiniai tyrimai vykdomi kasant žvalgomąsias perkasas. Kapinėse (esamose ar buvusiose), kapinynuose, pilkapiuose, piliakalniuose, įtvirtinimuose, senųjų šventviečių vietose žvalgomuosius archeologinius tyrimus vykdyti šurfais draudžiama, čia jie vykdomi tiriant žvalgomąsias perkasas (20.6 p.), žvalgomųjų perkasų plotas gali būti 10–25 m, o plotis ne mažesnis kaip 2 m (20.4 p.), draudžiama palikti neištirtas kontrolines juostas, nutraukti tyrimus neiškasus iki įžemio, dalinai ištirti kapą, išskyrus atskirus konkrečius atvejus, kai tai padaryti trukdo atkastos buvusių ar esamų statinių dalys, į perkasą besiskverbiantis vanduo, perkasų sienelių nuošliaužos, tyrimų metu aptikti įvairūs inžineriniai statiniai, želdiniai, nepalankios meteorologinės sąlygos ir kitos objektyvios priežastys (21.1 p.), kapinynuose kasamų perkasų dydis negali būti mažesnis nei 10 m, senovės gyvenvietėse, piliakalnių aikštelėse ir šventvietėse perkasos negali būti mažesnės nei 25 m, kituose archeologinio paveldo objektuose perkasų plotis negali būti mažesnis kaip 2 m (21.2 p.).

4.5. 2020 m. gegužės 26 d. MAK posėdyje, atsižvelgiant į tai, kad tyrimų metu įvairiame gylyje aptikta XV a. antrojoje pusėje – XVIII a. datuojamų kapų, siekiant palaidojimus tinkamai užfiksuoti ir ištirti, numatyta, kad darbai turi būti vykdomi ne mechanizuotai, o rankiniu būdu ne mažesnėmis kaip 2 m pločio perkasomis. Taip pat nurodytos kitos techninio pobūdžio pastabos: taisyti tyrimų tikslą, t. y. ištirti požeminių inžinerinių tinklų vietas, pridėti planą ne tik su perkasų vietomis, bet ir su suprojektuotų inžinerinių tinklų vietomis.

4.6. Projekto papildymas vėliau svarstytas kelis kartus (paskutinį kartą MAK 2020 m. rugpjūčio 11 d. posėdyje). MAK nutarė Projekto papildymą aprobuoti su pastabomis, pagal kurias pataisytas Projektas pakartotinai MAK svarstyti neteikiamas. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, planuojamus žemės judinimo darbus ir jų gylius išsakytos dvi pastabos: tikslinti projekto tikslus bei metodiką; hidroizoliacijų vietose tyrimus vykdyti iki įžemio, o ne iki projektinio gylio. Projekto papildymas nebuvo pataisytas pagal pateiktas pastabas, o MAK sprendimas aprobuoti Projekto papildymą apskųstas LAGK.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo S. S. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo buvo nepritarta archeologinių tyrimų atlikimui pagal Projekto papildymą, pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

7.1. 2020 m. kovo 17 d. vykusiame MAK posėdyje buvo svarstomas pareiškėjo projekto (duomenys neskelbtini) teritorijų, (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., 2020 m. detaliųjų archeologinių tyrimų projektas. MAK 2020 m. kovo 17 d. posėdžio protokole Nr. 113-14 pateikė pastabas – nurodė tyrimus atlikti 2 m pločio perkasomis bei rekomendavo atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrimus perkasomis, siekiant įvertinti esamą situaciją.

7.2. Departamentas 2020 m. kovo 20 d. pareiškėjui išdavė leidimą Nr. LA-47 atlikti Šiaulių (duomenys neskelbtini) teritorijų, (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., detaliuosius archeologinius tyrimus (toliau – ir Leidimas). Leidimo galiojimo data nustatyta iki 2020 m. lapkričio 30 d.

7.3. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą dėl Projekto papildymo.

7.4. 2020 m. gegužės 26 d. vykusiame MAK buvo svarstomas pareiškėjo Projekto papildymas. MAK 2020 m. gegužės 26 d. posėdžio protokole Nr. 113-22 nurodė taisyti Projekto papildymą pagal išdėstytas pastabas. Žemės kasimo darbai turi būti vykdomi rankiniu būdu, o ne mechanizuotai, perkasos turi būti bent 2 m pločio. Be to, pareiškėjui nurodė koreguoti tyrimų tikslą, aiškiai nurodant, kokie minimi inžineriniai tinklai, ir pridėti planą ne tik su perkasų vietomis, bet ir su suprojektuotų inžinerinių tinklų vietomis. MAK nurodė pataisyti Projekto papildymą ir teikti pakartotinai svarstyti.

7.5. Departamentas 2020 m. gegužės 28 d. el. paštu informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą dėl 2020 m. gegužės 26 d. vykusio MAK posėdyje svarstyto Projekto papildymo.

7.6. Bendrija (pareiškėjas yra įmonės direktorius) 2020 m. birželio 16 d. pateikė prašymą Nr. 2020/6/16-1 leisti vykdyti detaliuosius archeologinius tyrimus pamatų hidroizoliacijos vietose iki projektinio darbų gylio, prašė netaisyti projekto pagal antrą pastabą – pamatų hidroizoliacijos vietoje tyrimus vykdyti iki įžemio.

7.7. MAK išvada pateikta 2020 m. birželio 23 d. posėdžio protokole Nr. 113-28. MAK nariai nustatė, kad pareiškėjo pateiktuose projektų pavyzdžiuose tyrimai vykdyti ne šventoriuose, kur didelė tikimybė aptikti kapus, todėl tyrėjui nurodė pataisyti archeologinių tyrimų projektą pagal 2020 m. birželio 9 d. posėdyje pateiktas pastabas. 2020 m. birželio 23 d. posėdžio protokole Nr. 113-28 nurodyta, kad 2020 m. birželio 9 d. vykusiame MAK posėdyje buvo svarstomas pareiškėjo projekto papildymas, MAK nurodė taisyti projektą pagal pastabas, pateikti aktualią fotofiksaciją ir pamatų hidroizoliacijos vietoje tyrimus vykdyti iki įžemio.

7.8. MAK 2020 m. rugpjūčio 11 d. posėdyje protokolu Nr. 113-36 aprobavo archeologinių tyrimų projektus su pastabomis, nurodė patikslinti projekto tikslus bei metodiką ir tyrimus vykdyti iki įžemio, o ne iki projektinio gylio.

7.9. Departamentas 2020 m. rugpjūčio 13 d. el. paštu informavo pareiškėją apie sprendimą dėl 2020 m. rugpjūčio 13 d. vykusio MAK posėdyje svarstyto projekto papildymo.

7.10. MB „Praeities tyrimų institutas“ 2020 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi su skundu į LAGK dėl MAK 2020 m. rugpjūčio 11 d. posėdyje Nr. 113-36 priimto sprendimo ir prašė pripažinti 2020 m. rugpjūčio 11 d. MAK posėdžio sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti, įpareigoti MAK išnagrinėti skundžiamą klausimą iš naujo artimiausiame posėdyje.

7.11. LAGK 2020 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 21R-819 (AG-686/06-2020) pareiškėjos MB „Praeities tyrimų institutas“ skundą patenkino iš dalies, įpareigojo Departamentą priimti ir pateikti pareiškėjui pagal teisės aktų nustatytas nuostatas sprendimą dėl tyrėjo (nagrinėjimu atveju pareiškėjo) 2020 m. gegužės 21 d. prašymo papildyti archeologinių tyrimų projektą.

7.12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Departamentas 2020 m. lapkričio 5 d. el. paštu informavo pareiškėją apie sprendimus, svarstytus MAK 2020 m. lapkričio 3 d. posėdyje. MAK pateikė pastabas – nurodyti, kokie tyrimai atlikti iki šiol, plane pažymėti, ištirti archeologinius tyrimų plotus, pateikti tyrimų fotofiksaciją, pagrįsti pasirinktų tirti šurfų vietas bei patikslinti, kuriuose tiksliai 2020 m. tirtuose šurfuose buvo aptiktas archeologinis sluoksnis. Posėdyje nutarta archeologinių tyrimų projektą aprobuoti su pastabomis, pagal kurias pataisius projektą jis pakartotinai MAK svarstyti neteikiamas.

7.13. Departamentas 2020 m. lapkričio 12 d. el. paštu informavo pareiškėją apie sprendimus, svarstytus MAK 2020 m. lapkričio 10 d. posėdyje. MAK nariai pateikė pastabas. Archeologinių tyrimų pažyma yra glaustas dokumentas, kuriame pateikiami atliktų archeologinių tyrimų rezultatai, išvados ir pasiūlymai dėl tirtam objektui taikytinų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų, todėl nurodė pateikti glaustesnį variantą, pateikiant esmines šurfų nuotraukas. Rekomendavo pilies kieme ir aplinkoje atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus nuo 0,1 m gylio, taip pat aiškiau pagrįsti viršutinio sluoksnio archeologinę vertę, išskiriant detaliųjų tyrimų teritoriją į atskiras zonas, pagal tai, kokiame gylyje skirtinguose šurfuose aptiktas archeologinis sluoksnis, nurodyti, kokie radiniai ir kokiame gylyje aptikti. Posėdyje nutarta nerekomenduoti priimti archeologinių tyrimų pažymos, grąžinti pareiškėjui pataisyti pagal pastabas ir teikti pakartotinai svarstyti MAK.

7.14. Departamentas 2020 m. lapkričio 25 d. priėmė Sprendimą, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 181 straipsnio 21 dalimi ir Leidimų išdavimo tvarkos aprašo ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus formos aprašo, patvirtino Departamento direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. Į-221 (toliau – ir Aprašas), 75 punktu, MAK neaprobavus archeologinių tyrimų, projekto teisė vykdyti archeologinius tyrimus pagal projekto papildymą nesuteikiama; ankstesnių tyrimu metu numatytos tirti vietos aplinkoje aptikta kapų, siekiant palaidojimus užfiksuoti ir ištirti darbai turi būti vykdomi rankiniu būdu ne mažesnėmis kaip 2 m pločio perkasomis. Teigė, kad draudžiama nutraukti tyrimus neiškasus iki įžemio, dalinai ištirti kapą, išskyrus konkrečius atvejus, kai tai padaryti trukdo atkastos buvusių ar esamų statinių dalys, į perkasą besiskverbiantis vanduo, perkasų sienelių nuošliaužos, tyrimų metu aptikti inžineriniai statiniai, želdiniai, nepalankios meteorologinės sąlygos ir kitos objektyvios priežastys. Departamentas Sprendimu nepritarė archeologinių tyrimų atlikimui pagal pateiktą pareiškėjo projekto papildymą.

8. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad Sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad buvo praleistas nustatytas terminas skundui išnagrinėti, teismas apžvelgė Įstatymo 181 straipsnio 21 ir 22 dalį, taip pat vadovavosi Aprašo 28 punktu.

9. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad Departamentas pažeidė teisės aktų nuostatas, nustatančias terminą, per kurį pareiškėjo prašymas turėjo būti išnagrinėtas, tačiau, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl procedūrinių terminų pažeidimo įtakos administracinio akto teisėtumui, padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymą išnagrinėjus per ilgesnį, nei teisės aktuose nustatytas, terminą, nebuvo padarytas tokio pobūdžio pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą panaikinti Sprendimą, t. y., teismas konstatavo, kad nurodytas pažeidimas nelaikytinas esminiu.

10. Teismas, atsižvelgęs į Reglamento nuostatas (1 p., 15 p., 17–21 p.), Aprašo nuostatas (26 p.) ir Sprendime nurodytą Sprendimo priėmimo teisinį pagrindą, konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas akcentavo, kad Sprendime nurodyti priėmimo motyvai, aiškiai nurodytos priežastys, dėl kurių nėra pritarta projekto papildymui, Sprendime taip pat yra nurodoma, kokiais teisės aktais vadovaujantis jis yra priimtas, pateikiama informacija apie projekto svarstymo MAK rezultatus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių esminių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų MAK priimtų pastabų nepagrįstumą.

11. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas, vadovaudamasis Aprašo nuostatomis ( 7 p., 42 p., 43 p., 44 p.) ir nustatęs, kad Leidimas galiojo iki 2020 m. lapkričio 30 d., padarė išvadą, jog, pasibaigus leidimo atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus galiojimui, pareiškėjui apskritai nėra suteikiama teisė atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus, todėl Sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo pateiktas Projekto papildymas, nagrinėjamos bylos kontekste jam nebesukelia jokių teisinių pasekmių. Teismas konstatavo, kad ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą.

III. 13. Pareiškėjas S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Departamentas Sprendimą priėmė dar nepasibaigus pareiškėjo turimo Leidimo galiojimui, pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė dar galiojant minėtam Leidimui, tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino šias aplinkybes, nors visa medžiaga byloje buvo ir teismas privalėjo ja vadovautis.

13.2. Vadovaujantis Aprašo 42 punktu, vien leidimo galiojimo pasibaigimas nepanaikina tyrėjo teisinio suinteresuotumo byloje, nes jis gali arba, kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pateikti prašymą pratęsti leidimo galiojimą, arba pateikti prašymą išduoti naują leidimą, jeigu leidimo galiojimas yra pasibaigęs. Todėl pareiškėjui, nepriklausomai nuo to, ar Leidimo galiojimas yra pasibaigęs, kyla tiesioginis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tokios aplinkybės nevertino ir tokiu būdu nepagrįstai susiaurino pareiškėjo galimybes apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Net jeigu pirmosios instancijos teismo argumentas susieti galimybes kreiptis į teismą su Leidimo galiojimo terminu būtų teisėtas ir pagrįstas, yra neginčijamas faktas, kad pareiškėjas su skundu į pirmosios instancijos teismą kreipėsi dar Leidimui galiojant. Tačiau galimybės pateikti skundą teismui susiejimas su Leidimo galiojimo terminu yra neteisėtas.

13.3. Būtent faktas, jog Departamentas Sprendimą priėmė po keturių mėnesių, o ne pagal teisės aktų reikalavimus, ir turėjo didžiausią įtaką pareiškėjo teisių pažeidimui. Atsakovas Sprendimą priimti vėlavo ne savaitę ar mėnesį, kas galbūt leistų daryti išvadą, jog pažeidimas buvo ne esminis, tačiau po keturių mėnesių, todėl nesuprantama, kaip vėlavimas priimti Sprendimą tokį ilgą laiką gali atitikti protingumo kriterijų ir VAĮ numatytą ekonomiškumo principą.

13.4. Jei Departamentas būtų priėmęs Sprendimą laiku, pareiškėjas būtų turėjęs daugiau laiko savo teisėms apginti teisme, todėl teisminis procesas būtų vykęs žymiai anksčiau, dėl ko Leidimas nebūtų pasibaigęs arba pareiškėjas būtų turėjęs daugiau laiko prašymui pratęsti Leidimo galiojimą pateikti. Departamentas, pateikdamas Sprendimą po keturių mėnesių, pradelsė visą esminį laiką archeologiniams tyrimams atlikti, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino tokią situaciją kaip nebeturinčią teisinės reikšmės pareiškėjui.

13.5. Pirmosios instancijos teismas Įstatymo pažeidimą laikė ne esminiu procedūriniu pažeidimu, o Aprašui (poįstatyminiam aktui) suteikė nepagrįstai didelę reikšmę motyvuojamojoje sprendimo dalyje. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, sprendimą motyvuodamas poįstatyminio teisės akto nuostatomis ir sąmoningai sumenkindamas Įstatymu grįsto termino reikšmę, pažeidė teisinės valstybės principą.

13.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas formuoja ydingą precedentą. Situacija, kai galimybė skųsti neteisėtus Departamento sprendimus tyrėjams yra apribojama leidimo vykdyti detaliuosius archeologinius tyrimus galiojimo terminu, iš esmės leidžia Departamentui sąmoningai vilkinti sprendimų priėmimą iki atitinkamo laiko, kai baigs galioti konkretaus tyrėjo leidimas, o tada atmesti pateiktą prašymą, jo net neįvertinus archeologijos mokslo ir teisės aktų prasme, tiesiog argumentuojant, kad baigėsi leidimo galiojimo terminas.

13.7. Pirmosios instancijos teismas į bylą nepagrįstai trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė MAK. Pirmosios instancijos teismas niekaip neargumentavo, kokiu būdu ir kaip bylos išsprendimas, kurioje skundžiamas Departamento, viešojo administravimo subjekto, sprendimas, o ne jo pagalbinės patariančiosios mokslinės institucijos išvada, gali sukelti teisinių pasekmių MAK. MAK yra patariančioji mokslinė institucija ir vienintelė jos paskirtis bei pareiga visame administraciniame procese – pateikti mokslinę išvadą Departamentui, ką MAK ir padarė bei darys ateityje, nepriklausomai nuo to, koks sprendimas byloje priimtas. Daugiau jokių materialinių ar procesinių teisių ir pareigų MAK visoje administracinėje procedūroje neturi, todėl teismo sprendimas niekaip nedaro įtakos MAK mokslinei veiklai, nes nepriklausomai nuo to, koks yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, MAK vienintelė teisė ir pareiga ir toliau yra atlikti mokslinę, o ne administracinę veiklą. Teismo sprendimas neturi jokios įtakos tiesiogiai MAK, dėl ko MAK įtraukimas į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu pažeidžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalies nuostatas.

13.8. Argumentus, susijusius su MAK statusu ir teisine reikšme procese, pareiškėjas pateikė ir pirmosios instancijos teismui 2020 m. gruodžio 31 d. raštu dėl papildomų paaiškinimų pateikimo. Tačiau šios informacijos pirmosios instancijos teismas neanalizavo, priimdamas Sprendimą nepasisakė ir MAK statuso niekaip nekomentavo, taip pat, priimdamas nutartį dėl MAK įtraukimo į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, to neargumentavo, todėl pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą ir neįvertino visų joje esančių duomenų.

13.9. МАK pirmosios instancijos teismui pateiktas atsiliepimas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. MAK atsiliepimas teisine prasme negali būti laikomas atsiliepimu, nes MAK atsiliepime pateikia mokslinę nuomonę apie tai, kaip atitinkamo MAK posėdžio metu buvo priimta mokslinė išvada, kaip atitinkamo posėdžio metu vertinti pareiškėjo projektai ir pan., nors pareiškėjo skundo objektas yra Sprendimas. MAK atsiliepime į skundą nepateikė jokių teisinių argumentų, kodėl Sprendimas yra galimai teisėtas, taip pat nepateikė jokių teisinių argumentų, kodėl pareiškėjo skundas yra galimai nepagrįstas ir neteisėtas, nors būtent tokia ir turi būti atsiliepimo, kaip procesinio dokumento, esmė.

13.10. MAK atsiliepimas negali būti laikomas tinkamu procesiniu dokumentu, nes yra nesusijęs su byla ir išeina iš ginčo objekto ribų, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neanalizavo ir nevertino, priėmė sprendimą, atsižvelgdamas į MAK atsiliepimą, todėl pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį.

13.11. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, realiai vertino ir MAK, o ne tik Sprendimo teisėtumą, ir taip dar kartą išėjo iš skundo ribų. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta: „Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių esminių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų MAK priimtų pastabų nepagrįstumą“. Toks teismo vertinimas yra vertinimas ne Departamento priimto teisės akto, kas ir yra šios bylos objektas ir pagrindas, o MAK veiksmų priimant mokslinę išvadą vertinimas, kas nėra šios bylos objektas ir pagrindas. Be to, teismas aiškiai pažeidžia įrodinėjimo pareigą pareiškėjui ta prasme, kad byloje sprendimą priima ir pagal tai, ar pareiškėjas, skųsdamas pagrindinį dokumentą administracinėje procedūroje, tiesiogiai sukėlusį jam teisines pasekmes, ginčija, ar ne, ir mokslinę išvadą – tarpinį administracinės procedūros veiksmą, kuris niekaip nesukelia pareiškėjui tiesioginių teisinių padarinių ir netgi nėra skundo objektas. Tai įrodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą bylą išnagrinėti neišeinant iš skundo ribų.

13.12. Pirmosios instancijos teismas taip pat neišnagrinėjo visų pareiškėjo nurodytų argumentų. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad privalomas sprendimas pagal teisės aktų reikalavimus gali būti siunčiamas el. paštu, tačiau šiuo atveju sprendimas, Departamento nuomone, buvo ne elektroniniu paštu atsiųstas oficialus individualus teisės aktas ar jo skaitmeninė kopija, o pats elektroninis laiškas. Atsakovas atsiliepime laikėsi pozicijos, kad elektroninis laiškas (ne teisės aktas, prisegtas prie jo, o pats laiškas be jokio prisegto turinio) gali būti teisėtas ir oficialiai priimtinas individualus administracinis aktas. Pareiškėjas akcentavo, kad elektroninis laiškas negali būti laikomas teisėtu individualiu administraciniu aktu, nes neturi privalomų teisės aktams rekvizitų: valstybinio herbo, įstaigos pavadinimo, dokumento numeracijos ir pan., be to, elektroninis laiškas nepatvirtintas įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens parašu.

13.13. Elektroniniai laiškai yra ne Departamento savarankiškai priimti atskiri sprendimai, o tik MAK posėdžio protokolo ištraukų nukopijavimas ir persiuntimas, t. y., Departamentas sprendimo visai nepriėmė, o tik techniškai persiuntė MAK posėdžio protokolo ištrauką, kuri yra administracinės procedūros tarpinis veiksmas ir savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių.

13.14. Atsakovas ankstesniame ginče, vykusiame kitu pagrindu, įvykdė LAGK įpareigojimą ir atsiuntė sprendimą, kokį priimti numato Įstatymo 181 straipsnis. Nesuprantama, kodėl Departamentas priėmė dar vieną teisės aktą, jeigu sprendimas dėl tyrėjo pateikto projekto pakeitimo jau buvo priimtas. Nesuprantama ir nelogiška, kodėl reikėjo vykdyti LAGK sprendimą, jeigu Departamentas manė, kad ginčo situacijoje sprendimas jau buvo priimtas dar prieš tyrėjui kreipiantis į LAGK. Departamentas galėjo skųsti LAGK sprendimą, bet sutiko su LAGK nustatytomis aplinkybėmis ir leido LAGK sprendimui įsiteisėti ir netgi jį įvykdė, kas rodo, kad Departamentas sutiko, jog pasielgė neteisėtai laiku nepriimdamas sprendimo. Teisės aktai Departamentui numato pareigą analogiškoje situacijoje priimti vieną sprendimą ir nesuteikia teisės priimti dviejų sprendimų.

13.15. Pirmosios instancijos teismas niekaip nevertino, nesiaiškino ir priimdamas sprendimą nepasisakė apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad Departamentas iš esmės savo veikloje, taip pat ir ginčo atveju, elgiasi neteisėtai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamentas analogiškose situacijose, kuomet archeologai teikia archeologinių tyrimų projektų papildymus, ir toliau nepriima sprendimų, numatytų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 181 str. 20–22 dalyse. Net ir pareiškėjui kreipiantis į Departamentą analogiškose situacijose, Departamentas jokių sprendimų nepriima, o tyrėjui ir toliau tiesiog persiunčia MAK posėdžio protokolo ištraukas, kurias, kaip minėta, persiunčia MAK, veikdama per sekretorių, kuri yra tik patariamasis Departamento sudėtyje veikiantis organas, teisės aktais neįpareigotas priimti galutinių sprendimų administracinėje procedūroje, o ne pats Departamentas. Taip sprendimai analogiškose situacijose buvo priimami visą laiką, t. y. ir iki Įstatymo 181 straipsnio 20–22 dalyse numatytos tvarkos įsigaliojimo, ir jau šiam teisės aktui įsigaliojus, ir netgi vykstant ginčui teisme šioje byloje. Pareiškėjas į bylą pirmosios instancijos teismui netgi buvo pateikęs tai patvirtinančius dokumentus (elektroninius laiškus), tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo šiuos įrodymus, apie juos nepasisakė ir priėmė sprendimą jų neįvertinęs.

13.16. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad yra neaiškus ir prieštaraujantis pats sau. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad: „Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, pasibaigus leidimo atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus galiojimui, pareiškėjui apskritai nėra suteikiama teisė atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus, todėl Sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo pateiktas Projekto papildymas, nagrinėjamos bylos kontekste jam nebesukelia jokių teisinių pasekmių. Teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą“. Esant tokiam, teismo nuomone, savarankiškam pagrindui, kuris sudaro sąlygas panaikinti Sprendimą, buvo priimtas sprendimas, kuris sukėlė priešingas teisines pasekmes –Sprendimas pripažintas galiojančiu, teisėtu ir pagrįstu. Jeigu pirmosios instancijos teismas šiuo argumentu norėjo pasakyti kažką kitą arba jeigu tai yra tiesiog klaida, tokiu atveju teismas galėjo pasinaudoti proceso įstatymo suteikiama teise pačiam pataisyti savo priimtą sprendimą ir ištaisyti klaidas, tačiau to nepadarė.

13.17. Jeigu pirmosios instancijos teismas norėjo pasakyti, kad leidimo atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus galiojimo termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas ne panaikinti Sprendimą (kaip kad buvo pasakyta teismo sprendime), o savarankiškas pagrindas atmesti pareiškėjo skundą, tokiu atveju pirmosios instancijos teismas elgėsi neteisėtai. Nėra galiojančio teisės akto, kuris imperatyviai nustatytų, kad leidimo atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus galiojimo termino pasibaigimas yra pagrindas, dėl kurio tyrėjas nebeturi teisės skųsti Departamento sprendimų teismui. Kitaip tariant, nėra galiojančio teisės akto, kuris nustatytų tokį naikinamąjį terminą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, kuris buvo vienas iš pagrindinių motyvų atmesti pareiškėjo skundą, priimtas ne vadovaujantis teisės aktais, o tik subjektyvia teisėjų nuomone, o tai akivaizdžiai prieštarauja teisės ir įstatymo viršenybės principui.

13.18. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai analizavo, vertino ir Sprendime citavo LAGK nustatytas aplinkybes. Ginčas LAGK buvo visai kitas ginčas, nes vyko taip skirtingų šalių (ne pareiškėjo ir Departamento, o MAK ir Bendrijos) ir skirtingu pagrindu (skundžiamas buvo ne Sprendimas, o MAK posėdžio protokolas, nes jokio kito dokumento administracinėje procedūroje priimta nebuvo). Todėl tai yra visai kitas administracinis ginčas. Teisine prasme ginčas LAGK ne tik buvo tarp skirtingų šalių ir vyko kitu pagrindu, tačiau ir jau via išspręstas bei įvykdytas, taigi visiškai pasibaigęs. Pareiškėjas skundu, kuriuo skundė Sprendimą pirmosios instancijos teismui, pradėjo naują administracinį ginčą, vykstantį taip skirtingų šalių ir kitu teisiniu pagrindu. Pareiškėjas prie skundo pridėjo LAGK sprendimą tik dėl faktinių aplinkybių aiškumo, nes to reikalauja teisės aktai. Tuo tarpu jeigu Pareiškėjas būni traktavęs ginčą pirmosios instancijos teisme kaip tęstinį ginčą, būni skundęs būtent LAGK sprendimą teismui. Tačiau Pareiškėjas pareiškė naują skundą, naujam atsakovui ir nauju pagrindu, taigi pradėjo naują bylą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas Sprendimą, analizavo jau pasibaigusio ginčo, vykusio taip skirtingų šalių ir kitu pagrindu, aplinkybes ir jomis iš dalies rėmėsi motyvuodamas Sprendimą. Teismui precedentinę reikšmę sprendžiant bylas turi tik kiti teismų sprendimai, o ne žemesnės teisinės galios – ikiteisminio ginčų sprendimo organo – priimti sprendimai. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes ir šiuo pagrindu išėjo iš pareiškėjo pateikto skundo ir bylos ribų.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Departamentas Sprendimą priėmė po 4 mėnesių. Vadovaudamasis Įstatymo 181 straipsnio 21 dalimi, Aprašo 74 punktu ir bylos faktinėmis aplinkybėmis, Departamentas nurodo, kad Projekto papildymą Departamentas per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (toliau – ir KPEPIS) gavo 2020 m. gegužės 21 d. Projekto papildymas įtrauktas į MAK 2020 m. gegužės 26 d. posėdžio darbotvarkę. MAK 2020 m. gegužės 26 d. posėdyje nutarus Projekto papildymo neaprobuoti, taisyti pagal pastabas ir teikti pakartotinai MAK svarstyti, tyrėjui (pareiškėjui) atsakymas el. paštu pateiktas 2020 m. gegužės 28 d., kaip ir nustatyta Apraše.

14.2. Pats pareiškėjas 2020 m. kovo 3 d. prašyme išduoti leidimą atlikti archeologinius tyrimus nurodė pasirinktą bendravimo su MAK sekretoriumi dėl Leidimo išdavimo būdą – el. paštas ir KPEPIS, kitoks būdas nenurodomas ir pareiškėjo 2020 m. gegužės 21 d. prašyme papildyti archeologinių tyrimų projektą. Atsakovas prašo šių prašymų kopijas pridėti prie bylos, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, susipažinus su pareiškėjo apeliaciniu skundu.

14.3. Departamentas nesutinka su pareiškėju, kad jam buvo atsakyta tik 2020 m. lapkričio 11 d. Tokia situacija, kad pareiškėjas turi pretekstą teigti, jog sprendimas dėl Projekto papildymo neva pateiktas tik po keturių mėnesių, susiklostė dėl tos priežasties, kuri buvo nurodyta ir Departamento atsiliepime į pareiškėjo skundą nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl to, kad LAGK savo sprendimu Bendrijos skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Departamentą priimti ir pateikti Bendrijai Įstatymo 181 straipsnio 21 dalyje numatytą sprendimą dėl pareiškėjo 2020 m. gegužės 21 d. prašymo papildyti archeologinių tyrimų projektą. Departamentas formaliai neskundė LAGK sprendimo, siekdamas nevilkinti sprendimų dėl Projekto papildymo klausimų priėmimo ir pateikė pareiškėjui pakartotinį atsakymą, nors su kai kurių faktinių aplinkybių vertinimu negalima sutikti.

14.4. Pareiškėjui atsakymas dėl Projekto papildymo pateiktas 2020 m. gegužės 28 d., kai buvo pateiktas sprendimas Projekto papildymo neaprobuoti, taisyti pagal pastabas ir teikti pakartotinai MAK svarstyti. Toks atsakymo pateikimas atitinka Aprašo 74 punkte nustatytą reglamentavimą ir turi būti vertinamas kaip Departamento sprendimas, kad tyrėjui nesuteikiama teisė vykdyti archeologinių tyrimų pagal pateiktą pakeitimo ar papildymo projektą. Be to, Aprašo 6 punkte nustatyta, kad atsakingas už leidimų išdavimą yra Departamento direktoriaus įsakymu paskirtas valstybės tarnautojas MAK sekretorius. Šiame kontekste pažymėtina ir ta aplinkybė, kad Leidimo atlikti archeologinius tyrimus formoje, patvirtintoje Departamento direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. I-221 „Dėl Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus formos patvirtinimo“, nustatyta, kad leidimą pasirašo ir išduoda Departamento tarnautojas – MAK sekretorius, veikiantis Departamento vardu. Todėl ir tam pačiam Departamento tarnautojui pateikus atsakymą tyrėjui, kad pateiktas projektas yra neaprobuojamas ir turi būti pataisytas pagal MAK pastabas, laikytina, kad toks sprendimas yra Departamento sprendimas.

14.5. Pareiškėjo teiginiai, kad buvo pažeistos jo teisės, nes sprendimų siuntimui buvo naudojamas el. paštas mak@kpd.lt, o ne mak@heritage.lt, yra šališki ir atmestini. Pirmą kartą apie tai, kad pareiškėjo netenkina 2020 m. gegužės 28 d. pateikto el. laiško forma su sprendimu dėl Projekto papildymo, Departamentas sužinojo tik 2020 m. gruodžio mėnesį, kai gavo pareiškėjo 2020 m. lapkričio 26 d. pateiktą skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Aprašas nereglamentuoja, iš kokio el. pašto dėžutės adreso el. laiškai siunčiami tyrėjams (pareiškėjams). Antra, el. laiškai, siunčiami el. paštu mak@heritage.lt, yra gaunami (peradresuojami) mak@kpd.lt pašto dėžutę; tai yra tik techninis niuansas, nes, keičiantis Departamento internetinio puslapio adresui, keitėsi ir el. paštų pavadinimai, t. y. pakeičiant heritage pavadinimą į kpd, tačiau tai yra ta pati pašto dėžutė. Visų interesantų, kurie siunčia laiškus į mak@heritage.lt, laiškai yra gaunami į mak@kpd.lt pašto dėžutę, nes tai yra visiškai ta pati pašto dėžutė, tik pasikeitusi jo pavadinimo pabaiga. Be to, mak@kpd.lt pašto dėžutė yra administruojama Departamento direktoriaus įsakymu paskirto valstybės tarnautojo M AK sekretoriaus. Be to, pareiškėjas visiškai nekelia klausimo, kad jo siunčiami el. pašto laiškai nebuvo gauti Departamente, ar jis negavo iš Departamento siųstų el. pašto laiškų.

14.6. Pagal Įstatyme nustatytą teisinį reglamentavimą, archeologinių tyrimų projekto papildymo aprobavimas MAK yra būtina ir privaloma sąlyga administracinės procedūros dalis išduodant Leidimą. Nei Įstatyme, nei Apraše, nei kituose teisės aktuose įstatymų leidėjai neįtvirtino Departamentui MAK priimamų sprendimų kontrolės funkcijų ir nesuteikė teisės juos panaikinti. T MAK Nuostatų 8 punkte nustatyta, kad MAK sprendimai dėl tyrėjų pateiktų archeologinių tyrimų projektų, jų pakeitimo ar papildymo yra privalomi tiek Departamentui, tiek ir Kultūros ministerijai. Tokią poziciją patvirtina ir teismų praktika. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad įstatymų leidėjas niekaip neatskyrė MAK ir Departamento funkcijų ir didžioji dalis MAK sprendimų Departamentui yra rekomendacinio pobūdžio yra nepagrįsti.

14.7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija iš esmės Sprendimo, nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų Sprendimo ar MAK priimtų pastabų nepagrįstumą, apeliacinis skundas grindžiamas interpretacijomis, kad Sprendimas dėl Projekto papildymo pateiktas tik po keturių mėnesių, su kuo Departamentas nesutinka dėl anksčiau išdėstytų argumentų.

14.8. Vadovaujantis MAK nuostatų 18.1 ir 18.2 punktais, MAK turi teisę gauti iš gauti iš Kultūros ministerijos, Departamento, Kultūros paveldo centro informaciją, reikalingą jos funkcijoms vykdyti bei gauti iš Departamento metodinę pagalbą, susijusią su MAK nuostatų 2 punkte nurodytų teisės aktų taikymu. Apeliaciniame skunde deklaratyviais teiginiais nurodoma, neva MAK neveikia savarankiškai, MAK daro įtaką Departamento teisininkai, MAK negalėjo pateikti objektyvaus ir pagrįsto atsiliepimo, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų.

14.9. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas ir kritikuojamas pats MAK veiklos teisinis reglamentavimas, tačiau nepateikiama jokių įrodymų, kad būtent Sprendimas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų.

14.10. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už skundo ribų. Pareiškėjas pats skunde teismui kvestionavo MAK posėdyje dėl Projekto papildymo priimto sprendimo teisėtumą, todėl teismas turėjo vertinti ir bei įvertino MAK atsiliepimą.

14.11. Vien tik Sprendimo panaikinimas reikštų, kad dėl pateikto Projekto papildymo nepriimtas joks Departamento sprendimas arba kad lieka galioti Departamento 2020 m. gegužės 28 d. el. paštu pateiktas sprendimas. Šiuo metu dar kartą pakartotinai vertinti Projekto papildymo nėra galimybės, nes sprendimas yra tiesiogiai susijęs su archeologinių tyrimų atlikimo sąlygomis, o archeologiniai tyrimai gali būti atliekami tik išdavus Leidimą (Įstatymo 181 str. 2 d., 8 d.).

14.12. Pareiškėjas Departamentui nepateikė prašymo pratęsti Leidimo galiojimo termino. Įstatymo 181 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad prašymas pratęsti leidimo atlikti archeologinius tyrimų galiojimo terminą gali būti pateikiamas ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki Leidimo galiojimo pabaigos, tai reiškia, kad tyrėjas galėjo pateikti prašymą pratęsti Leidimo galiojimą nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. 16 d., kas yra pakankamai ilgas laiko tarpas, jei tyrėjas planavo vykdyti tyrimus objekte ir šiais metais. Tačiau tokio prašymo pareiškėjas Departamentui nepateikė. Leidimas gali būti pratęstas iki kitų metų lapkričio 30 d., t. y. pareiškėjas turėjo galimybę pratęsti Leidimo galiojimą ir šiltajam metų laikui, jeigu to reikalavo aplinkybės.

14.13. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl termino administraciniam aktui priimti praleidimo, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo MAK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. MAK nurodo, kad dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pritaria Departamento 2021 m. gegužės 6 d. rašte Nr. TS-99-(3.28 E) išdėstytai pozicijai.

17. Pareiškėjas S. S. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo Departamento atsiliepimo į apeliacinį skundą. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad:

17.1. Atsakovo pateiktas atsiliepimas išeina už pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Pareiškėjo apeliacinio skundo esmė yra pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas, o atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pasisako dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

17.2. Departamentas klaidina Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, nurodydamas, kad aplinkybė, jog Departamentas priėmė Sprendimą po 4 mėnesių, yra tik pareiškėjo argumentas, nors šią aplinkybę pripažino pirmosios instancijos teismas.

17.3. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi motyvais, kurie prieštarauja teisės aktams. MAK sekretoriui teisės aktai nesuteikė įgaliojimų priimti reikalingą sprendimą, numatytą Įstatymo 181 straipsnyje. MAK nuostatų 31 punkte aiškiai nurodytos funkcijos, kurias atlieka MAK sekretorius. Šiame punkte nėra nurodyta, kad MAK sekretorius įgaliojamas Departamento vardu priimti Įstatymo 181 straipsnyje numatytus sprendimus. Jeigu Departamentas iš tikrųjų administracinėje procedūroje laikosi pozicijos, kad tokiu būdu priimti Įstatymo 181 straipsnyje numatytus sprendimus yra normalu, pagrįsta ir teisėta, vadinasi, Departamentas visoje savo veikloje savaime elgiasi neteisėtai.

17.4. Iš Atsakovo pateikto atsiliepimo matyti, kad Departamentas traktuoja, jog pareiškėjui buvo pateikti du sprendimai, t. y. 2020 m. gegužės 28 d. el. laišku ir Sprendimas. Įstatymo 181 straipsnis Departamentą įpareigoja priimti vieną sprendimą ir nesuteikia teisės priimti dviejų sprendimų.

17.5. Atsakovas remiasi suformuota ginčus sprendžiančių institucijų praktika bylose, kurios nagrinėtos iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., t. y. iki Įstatymo 181 straipsnio įsigaliojimo. Šis Įstatymo pakeitimas yra itin svarbus, nes jis nulėmė administracinio proceso, taikomo archeologijos santykiams, pakeitimus, numatė atitinkamas pareigas Departamentui ir pan., todėl teismų sprendimai bylose, sprendžiamose iki ir po Įstatymo įsigaliojimo, gali skirtis. Taigi, teismų praktika, kuria remiasi atsakovas, yra neaktuali ginčo teisiniam santykiui.

17.6. Atsakovas nepasisakė apie pirmosios instancijos teismo formuojamą ydingą teisminį precedentą, apie leidimo atlikti archeologinius tyrimus termino susiejimą su teise ginti pažeistas teises ir interesus, apie aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas net nevertino, taip pat nepasisakė apie apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neišsamumo ar neaiškumo bei išėjimo iš skundo ribų. Atsakovas niekaip nepasisakė ir apie tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė įrodymus, jog į pirmosios instancijos teismą kreipėsi dar galiojant Leidimui. Pareiškėjo vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas sutinka su nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. (9.71 E)2-2701 „Dėl Šiaulių (duomenys neskelbtini) teritorijų, (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., 2020 m. detaliųjų archeologinių tyrimų projekto papildymo Nr. 1“ teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Bylos duomenimis, Departamentas byloje ginčijamu 2020 m. lapkričio 11 d. Sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 181 straipsnio 21 dalimi ir Leidimų išdavimo tvarkos aprašo ir Leidimo atlikti archeologinius tyrimus formos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. Į-221, 75 punktu, įvertinęs, kad MAK nepritarė archeologinių tyrimų pažymai, nurodė ją taisyti pagal pastabas bei teikti pakartotinai MAK svarstyti, taip pat neaprobavo archeologinių tyrimų projekto papildymo, nurodė jį taisyti pagal pastabas bei teikti pakartotinai MAK svarstyti, nusprendė nesuteikti pareiškėjui teisės vykdyti archeologinius tyrimus pagal Projekto papildymą.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą, kurio reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo iš esmės yra grindžiamas argumentais, kad jis (Sprendimas) yra priimtas praleidus įstatyme nustatytus terminus ir neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, atmetė konstatavęs, kad: nors Departamentas pažeidė teisės aktų nuostatas, nustatančias terminą, per kurį pareiškėjo prašymas turėjo būti išnagrinėtas, nėra pagrindo daryti išvadą, jog, pareiškėjo prašymą išnagrinėjus per ilgesnį, nei teisės aktuose nustatytas, terminą, buvo padarytas tokio pobūdžio pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą panaikinti Sprendimą; ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus: jame išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, aiškiai nurodytos priežastys, dėl kurių nėra pritarta Projekto papildymui, kokiais teisės aktais vadovaujantis jis yra priimtas, pateikiama informacija apie projekto svarstymo MAK rezultatus.

21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

22. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Be to, tam, kad apibrėžti ginčo nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, primintina, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Dėl šios priežasties nėra vertinami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme, taip pat nėra vertinami pirmosios instancijos teisme nepateikti įrodymai.

24. Apeliacinės instancijos teismas, aptartose ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, sprendime išdėstė motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti: skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d.) Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 str. 2 d.). Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad: nagrinėjamo ginčo, t. y. ne dėl termino pratęsimo, teisės suteikimo ar pan., bet tik dėl atsakovo Sprendimo panaikinimo, kontekste aplinkybė, kad jis (Sprendimas) yra priimtas praleidus įstatyme nustatytus terminus, nėra svarbi, kadangi nėra pagrindas jį pripažinti neteisėtu; ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies („Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.“) (2014 m. lapkričio 11 d.

įstatymo Nr. XII-1317 redakcija; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo 2 str. 8 d.) reikalavimus. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014 ir kt.).

26. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde minimi pirmosios instancijos teismo sprendime padaryti rašymo apsirikimai nesudaro pagrindo jį (teismo sprendimą) vertinti kitaip. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad, pasibaigus Leidimo galiojimui, pareiškėjui apskritai nėra suteikiama teisė atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus, todėl Sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo pateiktas Projekto papildymas, nagrinėjamos bylos kontekste jam nebesukelia jokių teisinių pasekmių, yra pertekliniai ir šalintini: svarstymai, ar Sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo pateiktas Projekto papildymas, sukelia jam kokias nors pasekmes, turėtų prasmę tuo atveju, jeigu byloje būtų pagrindas naikinti ginčijamą Sprendimą, ko nagrinėjamu atveju nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė