2021-02-17 Nr. BB-905-1-01-1-59583-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-18-976/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59583-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1;

2.4.5.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. M. apeliacinis skundas.

Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nuosprendžiu G. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Z. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: jai iš G. M. priteista 550 Eur turtinės žalos, 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nukentėjusiajai teismo priteistos sumos (4050 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo. Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai – Panevėžio teritorinei ligonių kasai iš G. M. priteista 470,36 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys patenkintas visiškai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui iš G. M. priteista 1409,49 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 17 d. apie 10.25 val. Pasvalio r., Vytėnų k. teritorijoje, kelio Valakėliai–Pušalotas 13,512 km, vairuodamas automobilį „Peugeot Partner“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 127, 128 punktų reikalavimus: sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, pasirinkdamas važiavimo greitį, turėdamas atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač į kelio ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio ir automobilio nesustabdė, dėl to partrenkė jo važiavimo kryptimi keliu einančią pėsčiąją A. Z. ir padarė nukentėjusiajai muštinę žaizdą kaktoje, nosies viršūnėje, viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, dešinėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimą kairio kelio srityje, stuburo krūtininės dalies VII slankstelio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta netinkamai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Taip pat teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 281 straipsnio 1 dalį.

2.2. Pagal BK 281 straipsnį atsakomybė kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie priežastiniu ryšiu susiję su šiame straipsnyje nurodytais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017). Be to, ne ekspertas, o teismas turi spręsti dėl priežastinio ryšio tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nustatytų padarinių.

2.3. Spręsdamas dėl nuteistojo kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, apeliacinės instancijos teismas apsiribojo pritarimu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms ir nepagrįstai atmetė prašymą atlikti įrodymų tyrimą, t. y. patenkinti gynybos prašymą skirti pakartotinę teismo medicininę-autotechninę ekspertizę. Pirmosios instancijos teismo išvadoms paneigti nuteistasis pateikė teismui UAB UNGE specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad nukentėjusioji A. Z. kontakto su automobiliu momentu buvo vertikalioje padėtyje atsisukusi priekiu į automobilį. Tai patvirtina kasatoriaus parodymus ir paneigia nukentėjusiosios paaiškinimus bei ekspertizės akto išvadas, kad nukentėjusioji pirminio kontakto su nuteistojo vairuojamu automobiliu metu buvo pasisukusi nugara į automobilį ir kad negalima nustatyti, ar nukentėjusioji prieš jos partrenkimą judėjo (pati nukentėjusioji nurodė ėjusi kelio viduriu).

2.4. Teismas netinkamai vertino teismo medicinos specialisto išvadą ir autotechninės ekspertizės aktą, nes ne kasatoriaus veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susiję su kilusiais padariniais, o nukentėjusiosios A. Z. veiksmai – staigus jos judėjimas prieš artėjantį automobilį, pažeidžiant KET reikalavimus. Kasatorius ėmėsi visų atsargumo priemonių ir neturėjo pagrindo manyti, kad nukentėjusioji pažeis KET ir sudarys jam netikėtą kliūtį, todėl iš jo nebuvo galima reikalauti išvengti pėsčiosios kliudymo.

2.5. Tai, kad ne kasatoriaus veiksmai sukėlė padarinius, patvirtino ne tik ekspertas autotechnikas – jis ekspertizės akte nurodė, kad nukentėjusioji ėjo kelio važiuojamosios dalies viduriu (ekspertizės akto 8 punktas), bet ir nukentėjusioji – ji teisme nurodė, kad ji judėjo ir pirminis smūgis automobiliu buvo jai į dešinę kūno pusę. Atitinkamai teismas negalėjo remtis šiems duomenims prieštaraujančia ekspertizės akte padaryta nepagrįsta išvada, kad prieš partrenkimą A. Z. buvo vertikalioje padėtyje, tikėtina, nugara atsisukusi į automobilį (1 punktas), ir kad negalima nustatyti, ar prieš pat partrenkimą pėsčioji judėjo (2 punktas). Atliekant ekspertizę taip pat nebuvo nustatomas pėsčiosios judėjimo greitis, o teismo medicinos ekspertas N. Ratkus vadovavosi tik savo pateikta išvada, o ne bylos medžiaga.

2.6. Teismas kasatoriaus veiksmus įvertino taikydamas bendro pobūdžio KET reikalavimus remdamasis eksperto autotechniko išvada, kad kasatorius nesumažino greičio iš paskos artėdamas prie važiuojamąja kelio dalimi einančios nukentėjusiosios ir neatsižvelgė į iš anksto matomą kliūtį, nors tai prieštarauja bylos įrodymams. KET 9, 127, 128 punktai inkriminuoti nepagrįstai, nes kasatorius greičio neviršijo ir jokios kliūties jam nebuvo. Be to, net ir nustačius KET pažeidimą bei jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir padaryta žala kitam asmeniui veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Priežastinis ryšys negali būti tapatinamas su kalte ir neatleidžia teismų nuo kaltės nustatymo.

2.7. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatoriaus galimai padaryti KET pažeidimai nelaikytini pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga. Teismas nevertino nukentėjusiosios A. Z. padarytų KET pažeidimų. A. Z., pažeisdama KET 36 punktą, ėjo kelio viduriu kasatoriaus važiavimo kryptimi, tačiau jam nesudarė jokios kliūties (ją buvo galima pravažiuoti), tačiau nukentėjusioji staiga pradėjo judėti į dešinę kelio pusę kasatoriaus važiavimo kryptimi prieš pat artėjantį automobilį, užkirto jam kelią ir kasatorius negalėjo išvengti užvažiavimo ant jos. Jeigu nukentėjusioji taip nebūtų pasielgusi, kasatorius, nepažeisdamas KET reikalavimų, būtų pravažiavęs ir nekliudęs pėsčiosios. Be to, artėdamas prie nukentėjusiosios kasatorius ją perspėjo garsiniu signalu, tačiau negalėjo žinoti, kad nukentėjusioji dar kartą pažeis KET reikalavimus ir eidama kelio viduriu staiga pasuks į dešinę kelio pusę kasatoriaus važiavimo kryptimi. Ekspertas autotechnikas patvirtino, kad pėsčiosios A. Z. veiksmai techniniu požiūriu buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu (ekspertizės akto 5 punktas). Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje, vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Taigi kasatoriaus padaryti KET pažeidimai nelaikytini būtinąja ir pagrindine eismo kilimo priežastimi. Pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo nukentėjusiosios A. Z. veiksmai.

2.8. Nors šioje byloje ekspertas nurodė esant priežastinį ryšį tarp kasatoriaus veiksmų ir padarinių, tai nesuteikė pagrindo teismui konstatuoti, kad dėl nukentėjusiosios A. Z. sveikatos sutrikdymo kasatorius turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltė buvo ne įrodinėjama, o preziumuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-468/2009, 2K-388/2014, 2K-438/2014). Toks vertinimas būtų galimas, jeigu tik kasatoriaus pažeidimas būtų pripažintas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga, o nukentėjusiosios padarytas pažeidimas tokiu nebūtų laikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-410/2008, 2K-520/2008, 2K-179/2009). Be to, pažymėtina, kad priežastinį ryšį konstatuoja teismas, o ekspertai, pateikdami ekspertizės aktą, eismo įvykį ir jo dalyvių veiksmus vertina tik techniniu požiūriu. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialisto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). Taip atsitiko ir šioje byloje. Be to, teismai netyrė, ar kasatoriaus veiksmai vairuojant automobilį buvo adekvatūs esant tokiai situacijai, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nukentėjusiosios parbloškimo ir kilusių padarinių, net nevertinant, ar nėra abipusės eismo dalyvių kaltės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017, 2K-7-1-693/2018). Esant tokioms aplinkybėms byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2.9. Nesant kasatoriaus kaltės, turėjo būti atmesti civiliniai ieškiniai ir kitaip išspręsti kiti nuosprendžio klausimai. O esant pagrįstam nukentėjusiosios A. Z. ieškiniui, jos nurodyta patirta neturtinė žala laikytina per didele ir prieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai šios kategorijos bylose. Teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad žala atsirado dėl nukentėjusiosios kaltės, ir neturtinės žalos dydį sumažinti arba išvis nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

3.1. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, pagrįstai nustatė, kad G. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir tinkamai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Teismai nepažeidė BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, visas bylos aplinkybes, įrodymus išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai (BPK 20 straipsnis). Kasacinio skundo teiginiai iš esmės grindžiami vien tuo, kad kasatorius nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir pateikia savąjį įrodymų vertinimą.

3.2. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų turinio, G. M. kaltė padarius nusikaltimą, nurodytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, grindžiama surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų, nuosprendyje išdėstytų, aptartų ir tarpusavyje palygintų įrodymų visumos įvertinimo pagrindu. Teismai bendrame bylos duomenų kontekste įvertino visus išnagrinėtus bylos įrodymus: nuteistojo, nukentėjusiosios parodymus, specialisto išvadą Nr. G1677/2018 (05), ekspertizės aktus Nr. 11-1795(95), Nr. 11-1925(19), ekspertų paaiškinimus teisiamajame posėdyje, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, liudytojų parodymus bei kasaciniame skunde minimą apeliacinės instancijos teismui pateiktą konsultacinę specialisto (privataus eksperto P. Petreikio) išvadą Nr. 0160/20. Teismai taip pat patikrino gynybos iškeltą įvykio versiją (pakartotą kasaciniame skunde) bei motyvuotai atmetė nuteistojo ir jo gynėjo argumentus dėl būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio, t. y. pėsčiosios A. Z. padaryto KET 36 punkto pažeidimo vertinimo kaip pagrindinės eismo įvykio kilimo priežasties. Taigi, priešingai nei nurodo kasatorius, teismų išvados dėl nustatytų įvykio aplinkybių paremtos bylos duomenimis, kuriuos teismai vertino ne atsietai vieną nuo kito, o kaip visumą, t. y. tinkamai laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismų išvados dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių yra motyvuotos, kategoriškos ir neprieštaringos.

3.3. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nekelia abejonių tai, kad nuteistasis pažeidė KET 9, 127, 128 punktus, o tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Bylos įrodymų visetas leido teismui konstatuoti, kad G. M., iš paskos artėdamas prie dėl sudėtingų kelio sąlygų kelio važiuojamąja dalimi einančios ir nuteistajam gerai matomos pėsčiosios A. Z., t. y. artėdamas prie akivaizdžiai iš anksto numatomos kliūties, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad galėtų saugiai apvažiuoti šią kliūtį ar sustabdyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties (nepasirinko saugaus greičio ir automobilio nesustabdė), dėl to prarado galimybę išvengti susidūrimo su nukentėjusiąja, kliudė dėl kasatoriaus paties įjungto garsinio signalo judėjimo kryptį pakeitusią pėsčiąją A. Z., taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

3.4. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. Matusevičius patvirtino, kad techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo nuteistojo G. M. veiksmai – jeigu G. M. būtų pasirinkęs tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Be to, ekspertas paaiškino, kad kelio važiuojamąja dalimi ėjusi nukentėjusioji šiuo atveju laikytina iš anksto numatoma kliūtimi, nes jos elgesys yra neprognozuojamas. Eksperto N. Ratkaus pateiktas ekspertizės aktas Nr. 11-1925(19) ir jo paaiškinimai teisme patvirtino, kad nukentėjusioji prieš jos partrenkimą buvo vertikalioje padėtyje, tikėtina, nugara pasisukusi į nuteistojo vairuojamą automobilį: nustatyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai bei jų lokalizacija, kompresinis stuburo dalies slankstelio lūžis rodo, kad slankstelis buvo kniuždomas, jį veikė spaudimo jėga, o tokiam traumavimui būdinga tai, kad kūnas traumuojamas iš nugaros pusės. Taigi buvo paneigtos nuteistojo abejonės dėl nukentėjusiosios kūno padėties pirminio kontakto su automobiliu metu. Kartu visos šios aplinkybės pagrįstai įgalino teismą konstatuoti, kad nuteistasis G. M. pažeidė KET 9, 127, 128 punktų reikalavimus.

3.5. Žemesnių instancijų teismai, remdamiesi bylos įrodymais, iš jų komisinės ekspertizės išvada, įvertino pėsčiosios A. Z. neatsargų elgesį ir konstatavo, kad nors jos veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini, neatitiko KET reikalavimų, tačiau tokie veiksmai nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei G. M. būtų tinkamai įvertinęs kelio ir meteorologines sąlygas, t. y., jeigu jis būtų pasirinkęs tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti savo vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti nukentėjusiosios partrenkimo (susidūrimo su kliūtimi), todėl būtent kasatoriaus padaryti KET pažeidimai buvo eismo įvykio kilimo būtinoji sąlyga ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiais padariniais. Nukentėjusiosios A. Z. elgesys nepašalina G. M. atsakomybės. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, remdamasis bylos įrodymais, teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo ir padarinių atsiradimo priežastis buvo nuteistojo veiksmai, kuriais šis pažeidė nuosprendyje nurodytus KET reikalavimus. Skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo apeliacinį skundą (kurio argumentai iš esmės pakartoti kasaciniame skunde), išvadą apie G. M. kaltę ir jo veikos kvalifikavimą padarė įvertinę visas byloje nustatytas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes.

3.6. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą privalo atlikti tik ta apimtimi ir tik tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Šių reikalavimų apygardos teismas nepažeidė, nes jokių naujų, neištirtų aplinkybių proceso dalyviai nenurodė, kaip matyti iš apygardos teismo nutarties, esminių prieštaravimų tarp jau ištirtų įrodymų teismas nenustatė. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teismas apsvarstė gynybos prašymą tirti įrodymus – paskirti kompleksinę ekspertizę ir, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, motyvuotai jį atmetė. Kiek ir kokių įrodymų pakanka bylai teisingai išnagrinėti, sprendžia tik teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo keliami nuteistojo apeliaciniame skunde, iš jų ir dėl gynybos pateiktos konsultacinės specialisto (privataus eksperto) išvados Nr. 0160/20, pasisakyta pakankamai plačiai, motyvuotai paneigtos apeliaciniame skunde iškeltos abejonės dėl apkaltinamojo nuosprendžio išvadų, susijusių su G. M. kaltės konstatavimu ir jo padarytos veikos kvalifikavimu. Teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisingumą, pateikė įrodymų visumos išsamią analizę ir vertinimą bei pagrįstai konstatavo, kad byloje pakanka objektyvių įrodymų, patvirtinančių G. M. kaltę.

3.7. Taigi pagal nustatytas bylos aplinkybes G. M. padaryta veika pagrįstai pripažinta nusikalstama ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Tai, kad kasatorius kitaip nei teismas vertina įrodymus ir nustatytas aplinkybes, jį netenkina teismo išvados, nėra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

3.8. Neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-271/2010, 2K-341/2010). Kasacinės instancijos teismas šį klausimą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat į kasaciniame skunde akcentuojamą nukentėjusiosios neatsargų elgesį, kuris lėmė mažesnės piniginės kompensacijos, nei civiliniu ieškiniu prašė nukentėjusioji, priteisimą neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei į kitas neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes, įvertino jas kaip visumą ir pagrįstai priteisė adekvačią (proporcingą) pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti. Skunde kasatorius nenurodo iš esmės jokių naujų neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo G. M. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-7-82-699/2018). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-82-699/2018). Taigi bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo argumentai, kuriais siekiama pakartotinio nuteistojo G. M., nukentėjusiosios A. Z. parodymų, dalies rašytinių įrodymų turinio vertinimo ir jų pagrindu kitokių, palankių nuteistajam, teismo išvadų dėl jo kaltumo, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodyti ir su jais susiję kasatoriaus argumentai nagrinėtini tiek, kiek tai yra susiję su tinkamo BPK nuostatų laikymosi ir baudžiamojo įstatymo taikymo klausimų išsprendimu (BPK 369 straipsnis).

6. Kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamai išspręstų civilinių ieškinių ir kitų nuosprendžio klausimų išdėstyti nenurodant kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), nepagrįsti teisiniais argumentais (BPK 368 straipsnio 2 dalis) atsižvelgiant į galimai pažeistų normų turinį, teismų praktiką, yra deklaratyvūs, todėl jie taip pat nenagrinėtini.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų

7. Kasaciniame skunde nurodomi teismų padaryti esminiai BPK 20 straipsnio, 324 straipsnio 6 dalies pažeidimai. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai vertino nuteistojo G. M., nukentėjusiosios A. Z. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą, ekspertizės aktus, ekspertų paaiškinimus, duotus teisme. Apeliacinės instancijos teismo padarytas esminis BPK 324 straipsnio 6 dalies pažeidimas kasaciniame skunde argumentuojamas nepagrįstu šio teismo atsisakymu tenkinti gynybos prašymą paskirti pakartotinę kompleksinę teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizę, kurios būtinybę gynyba apeliacinės instancijos teisme grindė privataus eksperto P. Petreikio teismo medicinos konsultacine specialisto išvada Nr. 0160/20.

8. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymu aspektu pagal kasaciniame skunde nurodytus pagrindus ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodomų esminių BPK pažeidimų, turėjusių įtakos teismų sprendimų teisėtumui, tirdami ir vertindami įrodymus šioje byloje teismai nepadarė, kasacinio skundo argumentai dėl to nepagrįsti, todėl atmestini.

9. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos aplinkybes ir tiksliai jas nustatyti, teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištyrė visus byloje surinktus svarbiausius įrodymus, apkaltinamajame nuosprendyje juos nuosekliai išdėstė, atskleidė jų turinį ir įrodomąją reikšmę, nurodė motyvus, kodėl darydamas išvadas vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo išvados motyvuotos, išsamios, logiškos, pagrįstos įrodymų palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei įrodymų visumos vertinimu, t. y. nuteistojo G. M., nukentėjusiosios A. Z., liudytojų D. A., S. D. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1677/2018(05), ekspertizės aktais Nr. 11-1795(19) ir Nr. 11-1925(19), ekspertų V. Matusevičiaus, N. Ratkaus paaiškinimais teisiamajame posėdyje, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – planu, kita rašytine bylos medžiaga. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas, tikrindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą, atsakė į esminius skundo argumentus, pateikdamas motyvuotas išvadas dėl jo, ir dar kartą patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismas, be kita ko, nurodė pakankamai išsamius motyvus dėl gynybos pateiktos privataus eksperto konsultacinės išvados Nr. 0160/20 vertinimo kitų bylos duomenų kontekste. Teismo išvados, kad konsultacinė išvada yra neišsami (privačiam ekspertui nebuvo pateikti visi reikšmingi duomenys), ji prieštarauja kitiems bylos duomenims (nuteistojo, nukentėjusiosios parodymams ir kt.), atitinka bylos medžiagą, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ją vertino kritiškai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kitaip vertinti motyvuotų, aiškių, išsamių ir neprieštaringų teismų išvadų, atitinkančių bylos duomenis, neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodomi įrodymų vertinimo trūkumai pagrįsti išimtinai subjektyvia kasatoriaus nuomone, atskiri bylos duomenys ir aplinkybės vertinami selektyviai, o ne kaip visuma ir iš esmės susiję su baudžiamojo įstatymo taikymo aspektais, o ne įrodymų vertinimo taisyklių taikymu.

10. Kasaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis) nepatenkinęs gynybos prašymo – paskirti pakartotinę kompleksinę teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizę. Šiame kontekste pažymėtina, kad aiškinant BPK 324 straipsnio 6 dalį teismų praktikoje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagal gautą apeliacinį skundą patikrinti apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą gali būti įvykdoma tiek atliekant apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimą, tiek ir tokio tyrimo neatliekant. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad bylai teisingai išspręsti svarbūs įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo organizuoti apeliacinės instancijos teismo posėdyje reikalingų ištirti įrodymų tyrimą (tokią pareigą apeliacinės instancijos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iš proceso dalyvių tokių prašymų nereiškia). Ir priešingai, tais atvejais, kai nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas. Proceso dalyvių prašymų dėl įrodymų tyrimo atlikimo atmetimas tokioje situacijoje nereiškia, kad proceso dalyvių teisės yra neleistinai suvaržomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-507/2017, 2K-232-942/2020). Taigi prašymo atlikti įrodymų tyrimą atmetimas pats savaime nereiškia, jog priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidžia reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Vertindamas ir spręsdamas tokius prašymus, teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui.

11. Apeliacinės instancijos teismas pareikštą prašymą atlikti įrodymų tyrimą paskiriant pakartotinę kompleksinę teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizę motyvuotai atmetė, nenustatęs pagrindo atlikti tokį tyrimą, t. y. kad nauji įrodymai leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nauja ekspertizė skiriama tik kai yra prieštaravimų tarp specialisto išvados, ekspertizės akto ir proceso šalies pateiktos konsultacinės išvados ir kai specialisto ar eksperto apklausos teisme metu jie pasitvirtina ar atsiranda abejonių specialisto išvados ar ekspertizės akto išsamumu ar pagrįstumu. Šioje byloje apklausus joje tirto eismo įvykio kilimo mechanizmą nustačiusį eismo įvykio ekspertą V. Matusevičių, teismo medicinos specialisto išvadą pateikusį teismo medicinos ekspertą N. Ratkų, teismui jokių abejonių jų pateiktų specialių tyrimų išsamumu ir pagrįstumu nekilo, be to, po ekspertų apklausos pirmosios instancijos teisme nuteistojo gynėjas nebereiškė prašymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Todėl, nesant pagrįstų ir įtikinamų prieštaravimų tarp konsultacinės išvados ir kompleksinės teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizės, priešingai nei skunde teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo skirti naują ekspertizę byloje tirto eismo įvykio ir nukentėjusiajai atsiradusių sužalojimų mechanizmui nustatyti. Taigi, nuspręsdamas neatlikti įrodymų tyrimo, apeliacinės instancijos teismas BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų nepažeidė.

Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo

12. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais.

13. Nustatant priežastinį ryšį turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-26-648/2019). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-97-976/2020).

14. Pažymėtina ir tai, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas, nagrinėdamas teisės taikymo aspektu su eismo įvykiais susijusias baudžiamąsias bylas, tikrina, ar teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-468/2009, 2K-388/2014, 2K-438/2014, 2K-26-648/2019). Dėl to G. M. kasacinio skundo teiginiai nagrinėtini tiek, kiek šie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais ir remiantis teismų šioje byloje nustatytomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis.

15. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad abu eismo dalyviai – nuteistasis G. M. ir nukentėjusioji A. Z. – pažeidė KET. Pagal teismų nustatytas aplinkybes G. M. KET pažeidimai pasireiškė tuo, kad jis: 1) nesilaikė visų eismo dalyviui būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams; 2) nepasirinko saugaus važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas (ypač kelio ir meteorologines sąlygas), kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; 3) atsiradus kliūčiai, nesulėtino greičio arba visiškai nesustabdė transporto priemonės (KET 9, 127 ir 128 punktų pažeidimai). Abiejų instancijų teismai nusprendė, kad dėl šių G. M. padarytų KET pažeidimų jis prarado techninę galimybę stabdydamas automobilį išvengti pėsčiosios partrenkimo, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. Z. sveikata. Nagrinėjamoje byloje teismai taip pat nustatė kito eismo dalyvio – nukentėjusiosios A. Z. padarytą KET 36 punkto, įpareigojančio pėsčiuosius eiti kelkraščiu dešine puse, o nesant galimybės – važiuojamosios dalies pakraščiu, pažeidimą, tačiau, įvertinę šį pažeidimą ir jo priežastingumą su atsiradusiais nusikalstamais padariniais, nepripažino jo nulėmusiu eismo įvykį.

16. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismai neteisingai išsprendė priežastinio ryšio klausimą ir netinkamai pritaikė BK 281 straipsnio 1 dalį, nes ne nuteistojo, o nukentėjusiosios padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio, kurio metu pačiai nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kilimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismų išvada, kad tarp kasatoriaus padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių nusikalstamų padarinių yra priežastinis ryšys, teisinga. Nuteistojo G. M. padaryti KET pažeidimai buvo būtina nusikalstamų padarinių (nukentėjusiosios A. Z. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) kilimo sąlyga, tuo tarpu nukentėjusiosios A. Z. padarytas KET 36 punkto pažeidimas tokiu nepripažintinas.

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. M., dienos metu vairuodamas automobilį, gerai ir iš toli matė jo važiavimo kryptimi kelio viduriu nugara į nuteistojo vairuojamą automobilį einančią pėsčiąją A. Z. (ją pastebėjo likus maždaug 300 m), ji buvo apsirengusi tamsiais drabužiais, užsidėjusi kapišoną. Įvykio dieną buvo vėjuota, pasnigę ir pustė, kelio danga apledėjusi, padengta sniegu, nevalyta. Nukentėjusioji A. Z., kuri dėl sudėtingų kelio sąlygų ėjo kelio važiuojamąja dalimi, atvažiuojančio automobilio negirdėjo ir nematė. G. M., artėdamas prie nukentėjusiosios, sumažino greitį iki 50 km/h ir būdamas visai netoli nukentėjusiosios įjungė garsinį signalą. Tuo metu, supratusi, kad arti jos yra automobilis, nukentėjusioji A. Z. staiga pakeitė judėjimo kryptį nuo kelio vidurio į kasatoriaus pusę link dešinio kelkraščio. Nors G. M. stabdė automobilį, tačiau neišvengė nukentėjusiosios partrenkimo. Įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai A. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

18. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiant priežastinio ryšio tarp kelių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių klausimą, būtina atsižvelgti į padarytų pažeidimų pobūdį, eiliškumą, konkrečias jų padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga tai, kad G. M. iš toliau aiškiai matė kelio viduriu einančią ir jam iš anksto numatomą kliūtį sudariusią nukentėjusiąją A. Z., tuo tarpu nukentėjusioji G. M. vairuojamo automobilio nepastebėjo, jai nuteistojo G. M. veiksmai automobiliu priartėjus prie jos – garsinio signalo įjungimas (likus 2–3 sekundėms iki įvykio) – buvo visiškai netikėti, staigūs ir, priešingai nei vairuotojas, ji neturėjo laiko ir galimybių įvertinti situacijos.

G. M. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusioji A. Z. pasielgs taip, kaip jis tikėjosi, – judės ne į dešinę, o į kairę kelio pusę, todėl iš paskos artėdamas prie kelio važiuojamąja dalimi einančios pėsčiosios A. Z., neatsižvelgdamas į sudėtingas važiavimo sąlygas, nesumažindamas greičio arba prireikus visiškai nestabdydamas transporto priemonės, elgėsi neatsargiai. Nors nuteistasis teigia, kad nukentėjusioji jam kliūties nesudarė ir jis galėjo ją apvažiuoti, eismo įvykio ekspertas patvirtino, kad kelio važiuojamojoje dalyje esantis pėsčiasis yra kliūtis, nes jo elgesys neprognozuojamas, o tinkamai įvertinęs kelio ir meteorologines sąlygas, pasirinkęs tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, automobilio vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiosios A.

Z. partrenkimo. Taigi būtent G. M. padaryti KET pažeidimai buvo eismo įvykio būtinoji sąlyga ir priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiais padariniais – nukentėjusiosios A. Z. nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kasatorius kaip vieną svarbiausių argumentų, jo nuomone, paneigiančių jo kaltę, nurodo tai, kad nukentėjusioji kontakto su automobiliu metu buvo atsisukusi priekiu į automobilį, o ne nugara, kaip nustatė teismai, remdamiesi kompleksine teismo medicinos-eismo įvykio ekspertize. Tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė – kokia nukentėjusiosios padėtis buvo pirminio kontakto su automobiliu metu – nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės. Kaip minėta, byloje neginčijamai nustatyta, tai patvirtino tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji, kad nukentėjusioji A.

Z. nuteistojo G. M. vairuojamo automobilio nematė ir, tik vairuotojui panaudojus garsinį signalą, ji greitai pakeitė judėjimo kryptį. Taip pat išvadoms dėl priežastinio ryšio tarp G. M. veiksmų ir kilusių padarinių daryti nereikšminga tai, kad G. M. greičio neviršijo, nes jam toks KET pažeidimas neinkriminuotas.

19. Atsižvelgiant į aptartų byloje nustatytų aplinkybių visumą, pripažintina, kad teismai pagrįstai ir motyvuotai nusprendė, kad būtent G. M. padaryti KET pažeidimai buvo eismo įvykio kilimo būtinoji sąlyga ir jie priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiais padariniais – nukentėjusiosios A. Z. nesunkiu sveikatos sutrikdymu. G. M. nenumatė, kad nagrinėjamoje situacijoje gali kilti šie padariniai, nors pagal veikos aplinkybes bei asmenines savybes (turėdamas didelę vairavimo patirtį) turėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. veikė nusikalstamai nerūpestingai.

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismai baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasaciniame skunde nurodytais pagrindais keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų sprendimų ar jų dalių nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis, 382 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Rima Ažubalytė