2021-09-15 Nr. AB-18917-3-61-3-02566-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-623-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02566-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos transporto saugos administracijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „Transinesta“, uždarajai akcinei bendrovei „Vlasava“, uždarajai akcinei bendrovei „Kupiškio autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Plungės autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Skuodo autobusai“, uždarajai akcinei bendrovei „Biržų autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Meteorit turas“, uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „A.

Andriūno transportas“, uždarajai akcinei bendrovei „Lazdijų autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „VILKAMA“, uždarajai akcinei bendrovei „Busotas“, uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko mažieji autobusai“, uždarajai akcinei bendrovei „Širvintų autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO AUTOBUSŲ PARKAS“, uždarajai akcinei bendrovei „JULTURAS“, uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Pasvalio autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Rokiškio autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Naujosios akmenės autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „AUTOVELDA“, uždarajai akcinei bendrovei „Šilalės autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos autobusai“, uždarajai akcinei bendrovei „TRANSREVIS“, uždarajai akcinei bendrovei „Telšių autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės autobusų parkas“, individualiai įmonei „Seknija“, uždarajai akcinei bendrovei „Šalčininkų autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Utenos autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „BUSTURAS“, uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Zarasų autobusai“, uždarajai akcinei bendrovei „Šakių autobusų parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“, uždarajai akcinei bendrovei „KLAIPĖDOS AUTOBUSŲ PARKAS“, uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“, dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir LTSA) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. liepos 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymų patvirtintų leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių ir Lietuvos transporto saugos administracijos veiksmų jas įgyvendinant atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) dalis, kuriose konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą, ir paskirta bauda bei nustatytas įpareigojimas nutraukti per 8 mėnesius nuo nutarimo paskelbimo dienos interneto svetainėje Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytas sutartis ir organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams atrinkti.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Tarybos Nutarimo galiojimą (įpareigojimą per 8 mėnesius nuo Tarybos nutarimo paskelbimo Tarybos interneto svetainėje nutraukti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytas sutartis ir organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti ir per 3 mėnesius sumokėti Tarybos paskirtą baudą).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, taip pat iš dalies tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdė Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatyto įpareigojimo – nutraukti Nutarimo 1 punkte nurodytas 42 sutartis – vykdymą iki galutinių vežėjų pagal konkurencingą procedūrą atrinkimo rezultatų paaiškėjimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi (administracinės bylos Nr. eAS-581-556/2020) netenkino pareiškėjo atskirojo skundo ir nepakeitė pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo taikytas iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi buvo atmestas trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Joniškio autobusų parkas“, UAB „Marijampolės autobusų parkas“, UAB „Mažeikių autobusų parkas“, UAB „Naujosios Akmenės autobusų parkas“, UAB „Plungės autobusų parkas“, UAB „Raseinių autobusų parkas“, UAB „Skuodo autobusai“, UAB „Šilalės autobusų parkas“, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, UAB „Kautra“, UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ ir atstovo Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prašymas pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 1.3, 1.5, 1.8, 1.17, 1.23, 1.24, 1.27, 1.32, 1.40, 1.41, 1.42 ir 3 punkto galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje. Nutartis įsiteisėjusi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kautra“ 2021 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-4518-816/2020 pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria sustabdytas Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatyto įpareigojimo – nutraukti Nutarimo 1 punkte nurodytas 42 sutartis – vykdymas iki galutinių vežėjų pagal konkurencingą procedūrą atrinkimo rezultatų paaiškėjimo, ir sustabdyti Tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimą visa apimtimi iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas.

UAB „Kautra“ pažymėjo, kad ginčijamas Nutarimas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstas. LVAT 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartyje nustatyta, kad už Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 „Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatų netinkamą reguliavimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija), tačiau šio netinkamo reguliavimo pasekmės tenka ne Susisiekimo ministerijai, o LTSA.

Pareiškėjas turėjo Taisykles vykdyti, todėl tokio reguliavimo pasekmės negali būti taikomos ir Nutarimas negali būti laikomas teisėtu. UAB „Kautra“ patirs neatitaisomą didelę žalą, ypač jeigu byloje skundžiamas sprendimas bus panaikintas. Byloje pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė šiuo metu nebeatitinka dabartinės situacijos ir yra neveiksminga. Tarybos skundžiamu Nutarimu nustatyti įpareigojimai nutraukti sutartis su dabartiniais vežėjais ir atlikti konkurso procedūras savo esme yra įpareigojimai pareiškėjui iš pagrindų pertvarkyti visą tolimojo keleivių vežimo paslaugų teikimo sistemą. Nei pareiškėjas, nei su juo sutartis sudarę vežėjai nėra atsakingi už teisinio reguliavimo pokyčius ar jų pagreitinimą. Pareiškėjas ir kartu visi vežėjai negali būti atsakingi už valstybės veiksmus – nei už tai, kad prieš tai priimtos Taisyklės iš dalies pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams, nei už tai, kad užtrunka teisinio reguliavimo pakeitimai. Šios žalos galima išvengti sustabdant įpareigojimų vykdymą. Pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų inicijuojant susisiekimo autobusais teisinio reglamentavimo reformą. Prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra adekvačios ir proporcingos, nepažeidžia viešojo intereso, šalių interesų pusiausvyros, jas pritaikius būtų išlaikoma stabili ir aiški situacija, užtikrintas tolimojo susisiekimo autobusais sistemos tolesnis funkcionavimas, o tai atitinka LTSA, UAB „Kautra“, Susisiekimo ministerijos, esamų ir būsimų vežėjų bei keleivių interesus, be to, nėra skubos vykdyti įpareigojimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi netenkino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kautra“ prašymo pakeisti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Nutarimo dalių, kuriose konstatuota, jog pareiškėjas LTSA pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą ir jam paskirta bauda bei nustatytas įpareigojimas nutraukti per 8 mėnesius nuo Nutarimo paskelbimo dienos interneto svetainėje Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytas sutartis ir organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams atrinkti.

Teismas įvertino, kad UAB „Kautra“ procesiniame prašyme nurodyti argumentai dėl ginčijamo Nutarimo prima facie nepagrįstumo (t. y. tai, kad LTSA taikė Taisykles, o dėl Taisyklių neatitikimo aukštesnės galios teisės aktams LTSA negali būti atsakinga) savaime nesudaro pagrindo tenkinti prašymo pakeisti jau pritaikytas byloje reikalavimo užtikrinimo priemones. UAB „Kautra“ nurodyti argumentai dėl Nutarimo nepagrįstumo galės būti įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau šių argumentų įvertinimas šioje proceso stadijoje nėra įmanomas ir iš esmės neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo instituto.

Teismas akcentavo, jog pagrindas taikyti (ar pakeisti) reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galinčias kilti neigiamas pasekmes ateityje ar siekiant užkirsti kelią planuojamoms teisėkūros iniciatyvoms. Be to, prielaida, jog trečiasis suinteresuotas asmuo (UAB „Kautra“) gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones proceso dalyvis neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Pažymėjo, kad nurodomi teiginiai apie galimai neaiškų teisinį reglamentavimą, pateikiant LVAT sprendimo citatas, nesusiejant to su įpareigojimo įvykdymu ir apskritai žala, nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas sprendė, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kautra“ nurodomi argumentai, jog nėra skubos vykdyti reikalavimo užtikrinimo priemones, neatitinka teisinės situacijos, kadangi nutarties priėmimo dieną vežėjo turimos sutartys galioja iki 2022 m., tebevykdomos, jos nėra nutrauktos ir nėra duomenų, kad tokia procedūra būtų inicijuota, nors žala iš esmės grindžiama šiuo aspektu (kas būtų, jei sutartys būtų nutrauktos). LTSA inicijuotus veiksmus vykdant reikalavimo užtikrinimo priemones teismas įvertino 2021 m. liepos 19 d. nutartyje, kurios teisėtumas ir pagrįstumas bus vertinamas LVAT. Reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas nėra skirtas leisti nevykdyti skirtų įpareigojimų (poveikio priemonių) ar nukelti jų vykdymą neapibrėžtam laikotarpiui. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui ar jų keitimui būtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 6 dalyse įtvirtintų pagrindų nustatymas.

Teismas pažymėjo, jog argumentai dėl galėsiančios kilti žalos buvo įvertinti teismo pritaikant reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl laikė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-4518-816/2020, tenkindamas iš dalies LTSA prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, laikinai sureguliavo padėtį, sureguliavo proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą.

Teismas nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos (ar keičiamos) tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių). Teismas konstatavo, kad tokios aplinkybės neįrodytos bei prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo netenkino, nes nebuvo pagrįsta būtinybė pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kautra“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria patenkinti UAB „Kautra“ 2021 m. liepos 28 d. prašymą visa apimtimi ir pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, sustabdant Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimą visa apimtimi iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas šioje byloje.

UAB „Kautra“ vertinimu, skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta ir neatitinka teismų sprendimams keliamų reikalavimų. Teismas paviršutiniškai įvertino susidariusią situaciją. Nutarime nustatytų įpareigojimų vykdymas būtų beprasmis byloje pripažinus Nutarimo neteisėtumą ir faktiškai šiuo metu yra neįmanomas dėl vykstančio teisinio reguliavimo pakeitimų, kuriems įtakos neturi LTSA ar UAB „Kautra“ veiksmai. Teismas neįvertino ir (ar) netinkamai įvertino egzistuojantį poreikį pakeisti dabartines reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas neįvertino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI‑12‑502/2021 (toliau – ir LVAT sprendimas) dėl Taisyklių nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams papildomai patvirtina, kad byloje keliamas reikalavimas panaikinti Nutarimą yra iš esmės pagrįstas. UAB „Kautra“ nuo pat pradžių procese įrodinėjo, kad nagrinėjamu atveju LTSA veiksmai sudarant sutartis su vežėjais, įskaitant ir su UAB „Kautra“, visapusiškai atitiko Taisyklių reikalavimus.

Jeigu ir gali būti keliamas klausimas dėl tam tikro neteisėtumo, tai šiuo atveju – tik klausimas dėl pačių Taisyklių neteisėtumo. Taryba neįžvelgė Taisyklių prieštaravimo Konkurencijos įstatymui ir tyrimą toje dalyje nutraukė, tačiau dalies taisyklių nuostatų neteisėtumas buvo patvirtintas LVAT sprendimu. Todėl byloje susiklosto itin sudėtinga teisinė situacija, kurioje LTSA ir su ja vežimo sutartis sudarę privatūs subjektai negali patirti neigiamų pasekmių vien dėl to, kad veikė pagal galiojusį teisinį reguliavimą.

Teismas neįvertino, kad dabartinė situacija dėl susijusio teisinio reguliavimo pakeitimų rodo, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius Nutarimo galiojimo Nutarimo rezoliucinės dalies visa 3 punkte nustatyta apimtimi bus padaryta neatitaisoma didelė žala tiek LTSA, tiek UAB „Kautra“, tiek ir Lietuvos valstybei bei visuomenei. Nutarime nustatyti įpareigojimai negali būti vertinami išimtinai kaip tik konkurencingų procedūrų įgyvendinimas. Taryba ir galbūt teismas siaurinamai vertina nustatytus įpareigojimus.

Siekiant užtikrinti Tarybos įpareigojimų vykdymą turi būti sukurta nauja tarpmiestinio susisiekimo sistema, ką šiuo metu ir atlieka atsakingos institucijos. Tik formalus konkurencingų procedūrų vykdymas būtų resursų švaistymas trumpuoju laiku įvykdant konkurencingas procedūras ir vėliau – pakeitus teisinį reguliavimą – vėl viską atliekant iš naujo. Taip pat neatitaisoma ir neteisėta žala būtų sukelta vežėjams. Teismas neįvertino, kad dėl kreipimosi į LVAT užsitęsęs bylos nagrinėjimo procesas patvirtina, jog nagrinėjamu atveju nėra skubos kuo greičiau vykdyti Nutarimą.

Nutarimas yra apskųstas tiek LTSA, tiek ir daugelio vežėjų, su kuriais Nutarimu įpareigota nutraukti vežimo sutartis. Klausimas dėl Nutarimo teisėtumo tikėtina nebus išspręstas iki įpareigojimų įvykdymo termino pabaigos arba teismo sprendimas dar nebus įsiteisėjęs. Nustačius Taisyklių neatitikimą aukštesnės galios teisės aktams, akivaizdu, kad byloje sprendžiamas klausimas yra reikalaujantis platesnių sprendimų nei nustatyti Tarybos priimtu Nutarimu. Juo labiau, kad dabartinė situacija keleivių vežimo tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais rinkoje yra nepasikeitusi nuo 2006 metų.

Atsakovas Taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti teismo nutartį nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad LVAT sprendimas iš esmės nekeičia sprendžiamo klausimo dėl Nutarimo (ne)teisėtumo ar, juo labiau, nepagrindžia, kad jis prima facie ar iš esmės neteisėtas, ir nepaneigia LTSA atžvilgiu nustatyto pažeidimo bei paskirtų įpareigojimų pagrįstumo. LVAT sprendime nevertino LTSA veiksmų ir (ar) atsakomybės klausimo. LTSA buvo ir yra palikta galimybė priimti savarankiškus sprendimus tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais keleivių vežimo srities reguliavime. Pareigą organizuoti konkurencingą procedūrą numato Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai ir įpareigojimai, todėl neaišku, kaip LVAT sprendimas dėl dviejų Taisyklių punktų, kurie nedarė įtakos Tarybos vertinimui Nutarime, patvirtina LTSA atžvilgiu taikytos atsakomybės nepagrįstumą. Taisyklės nebuvo reikšmingos LTSA priimant sprendimus ir atliekant veiksmus, kurie sudarė pažeidimą, todėl abejotina, kaip LVAT sprendimas gali turėti įtakos ištaisant Nutarime nustatytą pažeidimą ar paneigiant prievolę jį ištaisyti. UAB „Kautra“ argumentai apie ydingą teisinį reglamentavimą yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais. Po LVAT sprendimo priėmimo nepasikeitė faktinė situacija, kuri galėtų būti reikšminga teikiant prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (pakeitimo). Keleivių vežimo sutartys, įskaitant ir sudarytas su UAB „Kautra“, neprivalo būti nutrauktos, todėl abejotina ar UAB „Kautra“ turi suinteresuotumą kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (pakeitimo).

Atsakovas teigia, kad UAB „Kautra“ nepateikė argumentų, kurie pagrįstų būtent prima facie Nutarimo nepagrįstumą. LTSA savo sprendimais be konkurencingos procedūros sudarė sutartis su 42 vežėjais taip juos privilegijuodama ir sudarydama skirtingas konkurencijos sąlygas. Taisyklės neapribojo jos diskrecijos priimant sprendimus dėl sutarčių su vežėjais sudarymo ar pratęsimo. UAB „Kautra“ nepateikia pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo metu galiojanti teisinė bazė nėra pritaikyta konkurencingų procedūrų organizavimui.

Atsakovas sutinka su teismo išvada, jog prielaida, kad UAB „Kautra“ gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. UAB „Kautra“ nepateikė jokių konkrečių žalos dydžio vertinimų ar tokios žalos atsiradimo pagrindimo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad 2018 metais be konkurencingos procedūros sudarytos sutartys yra be nutraukimo galimybės ar, kad sutarčių nutraukimas savaime lems žalos atlyginimą, ar, jog toks nebūdingas sutarčių turinys turėtų būti pagrindas nevykdyti Nutarimu nustatytų įpareigojimų. UAB „Kautra“ nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės keitimas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus, proporcingas ir atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Nutarime nebuvo vertinta, ar reikalinga sisteminė visos tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais reforma, to nekonstatavo ir LVAT sprendime. UAB „Kautra“ argumentai apie netinkamą galiojančią teisinę bazę bei negalimumą LTSA organizuoti konkurencingas procedūras yra subjektyvūs samprotavimai apie politinius sprendimus. Tai, kad įpareigojimų vykdymas vieną kartą buvo pratęstas nesuteikia lūkesčių ir nėra priežastis juos patęsti kitais atvejais, nors tam nėra jokio pagrįsto pagrindo. Taryba priėmė palankų sprendimą LTSA, sudarydama sąlygas organizuoti konkurencingas procedūras per 16 mėnesių nuo Nutarimo priėmimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Susisiekimo ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu sutinka, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria būtų pakeista Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-782-816/2021 pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė sustabdant Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimą visa apimtimi iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas šioje byloje.

Susisiekimo ministerija sutinka, jog Nutarime nustatyti įpareigojimai nutraukti sutartis su dabartiniais vežėjais ir atlikti konkurso procedūras savo esme yra įpareigojimai LTSA iš pagrindų pertvarkyti visą tolimojo keleivių vežimo paslaugų teikimo sistemą. Tai akivaizdu po LVAT sprendimo. Tuo atveju, jei LTSA, vykdydama Nutarimu nustatytus įpareigojimus, imtųsi organizuoti konkursus vežėjams parinkti vežti keleivius kompetentingos įstaigos nustatytu maršrutu, tokie konkursai, įgyvendinant LVAT sprendimą, turėtų būti organizuojami pagal įstatymo lygmeniu nustatytas esmines ūkinės veiklos sąlygas ir pagal tai parengtus poįstatyminius teisės aktus – t. y., dėl to, kokiomis sąlygomis bus atrenkami ir (ar) paskiriami vežėjai, turi apsispręsti įstatymo leidėjas. Netenkindamas nei LTSA, nei UAB „Kautra“ prašymų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas neatsižvelgė, jog LVAT Taisyklių 14.5 papunktį ir 22 punktą pripažino prieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui ir šie Taisyklių punktai daugiau nebetaikomi. Po LVAT sprendimo, iki įstatymo leidėjas priims sprendimus kaip turėtų būti vykdoma vežėjų atranka, nėra aiškaus teisinio pagrindo, pagal kurį LTSA turėtų veikti bei spręsti dėl sutarčių su esamais vežėjais pratęsimo ar vežėjų atrankos pagal konkurencingą procedūrą. Todėl Nutarimo vykdymas praktiškai reikštų LTSA veikimą, prieštaraujantį LVAT sprendimui. Kadangi LTSA įpareigojama organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti per trumpą terminą ir nesant išspręstam skundžiamo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui, reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdyti Nutarime numatyto įpareigojimo LTSA iki 2021 m. lapkričio 21 d. organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti vykdymą, turėtų būti taikoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje pagal LTSA skundą dėl Nutarimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kautra“ prašymą pakeisti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, akcentuoja, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos esant dviem sąlygoms: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nėra galimas.

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS‑184‑520/2017).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kautra“ nepagrindė būtinybės taikyti jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę: visų pirma, pažymėtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens svarstymai žalą, kurią, netaikius jo nurodytos reikalavimo priemonės, patirtų ne jis, o kiti asmenys, niekaip nėra susiję su jo teisių ar teisėtų interesų gynimu, be to, grindžiami prielaidomis, dėl ko nėra reikšmingi svarstant jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo; tam, kad atsirastų trečiojo suinteresuoto asmens nurodyta žala, LTSA turėtų organizuoti konkurencingą procedūrą naujam vežėjui atrinkti ir, paaiškėjus galutiniam tokios procedūros rezultatui, nutraukti su trečiuoju suinteresuotu asmeniu sudarytą sutartį. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kautra“ neteigia, o byloje nėra duomenų, kad LTSA būtų pradėjusi organizuoti konkurencingą procedūrą naujam vežėjui atrinkti. Ir netgi priešingai: 2021 m. liepos 5 d. LTSA teikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės analogišką trečiojo suinteresuotas asmuo UAB „Kautra“ nurodytai, kuriame nurodė, kad konkurencingos procedūros naujiems vežėjams atrinkti nėra pradėjusi (nėra paskelbusi konkursų). Pažymėtina, kad argumentai, susiję su LTSA galimybėmis tinkamai organizuoti konkurencingą procedūrą naujam vežėjui atrinkti po LVAT sprendimo, kuriuo teismas pripažino Taisyklių 22 ir 14.5 punktus prieštaraujančius konstituciniam teisinės valstybės principui, sudaro administracinės bylos pagal pareiškėjo LTSA, Tarybos nutarimu įpareigotos vykdyti tokią procedūrą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo dalyką, kur jie gali ir bus tinkamai įvertinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525‑101/2013).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kautra“ prašymas pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintas, yra pagrįsta ir teisėta, joje tinkamai atsižvelgta į viešąjį interesą ir proporcingumo principą, nutartis priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė