554f1ae6-ed4e-486c-ad02-d6737f83c96b · Panevėžio apygardos teismas

         Baudžiamoji byla Nr. 1-21-350/2017        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38106-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.1.2.3; 2.3.6.4.5; 1.1.7.2.5; 2.1.15.3.3.2                           N  U  O  S  P  R  E  N  D  I  S   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2017 m. rugsėjo 29 d.  Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei J.

R.,kaltinamajam R. M., gynėjui advokatui A. A., advokato padėjėjui D. M.,nukentėjusiojo T. M. atstovui advokatui A. K. nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romas, gyvenantis Panevėžio rajono V. seniÅ«nijos L. kaime, (duomenys neskelbtini) , nedirbantis, neįgalus (nustatytas 35 procentų darbingumas), pradinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalyje, padarymu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :             R.

M. laikotarpyje nuo 2014 m. sausio mėn. 1 d. iki 2015 m. birželio mėn. 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, bute adresu (duomenys neskelbtini) , L. km., P. r. siekdamas seksualiai iÅ¡naudoti mažametę seserį A. M., gim. (duomenys neskelbtini) , ir tenkinti lytinę aistrÄ su ja, pasinaudodamas jos priklausomumu ir bejėgiÅ¡ka dėl mažametystės bÅ«kle, įkišęs savo lytinį organÄ Ä¯ nukentėjusiosios makÅ¡tį, prieÅ¡ A. M., kuri negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, valiÄ , nenustatytÄ skaičių kartų lytiÅ¡kai su ja santykiavo, taip išžagino A.

M..Kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. M. yra jo sesuo, jie turi bendrÄ motinÄ , o A. ir dar vienos mažesnės sesers tėvas yra kitas – T. M., kuris su jų motina iÅ¡siskyrė prieÅ¡ kelis metus ir kartu nebegyvena. Gyveno keturiese, jis buvo vienas vyras Å¡eimoje. Sesę jis augino kaip savo vaikÄ , santykiai su ja buvo geri, jÄ prižiÅ«rėdavo, saugodavo, auklėdavo, neleisdavo bendrauti su berniukais, eiti prie upės, nes ten yra nuskendusi jų maža pusseserė, dėl ko sesė ant jo galėjo pykti.

Jokių lytinių santykių tarp jų nebuvo. Dėl ko, kaip gydytojai nustatė, A. plyÅ¡usi mergystės plėvė, nežino. Jis iÅ¡ viso su niekuo nėra turėjęs lytinių santykių. Nesupranta, kas ir kodėl jį apkalba. Mano, kad motina su T. iÅ¡siskyrė jo iniciatyva, nes jie visi T. bijodavo dėl jo vartoto smurto. Patėviui iÅ¡vykus jis per draugus motinai surado kitÄ draugÄ ir mano, kad dėl to jam T. nori kerÅ¡yti, nes pastarajam persikrausčius į KlaipėdÄ sulaukdavo jo grasinančių skambučių dėl iÅ¡siskyrimo su motina ir dėl to, kad reikia mokėti alimentus.

Praeitų metų vasarÄ T. iÅ¡sivežė A. su jaunesne seserimi pas save į KlaipėdÄ . Iki to laiko jo santykiai su A.a buvo geri. Dėl A. išžaginimo T. iniciatyva vyko čigonų teismas, tačiau ten T. pralaimėjo, visi čigonai suprato, kad A. meluoja. Per čigonų teismÄ T. neleido A. prieiti prie jo ir motinos, mano, kad jis seserį tiesiog prigÄ sdino. A. gyvenamoji vieta Å¡iuo metu teismo nustatyta pas T., tačiau iÅ¡ motinos tėvystės teisės nėra atimtos. Taip pat mano, kad sesuo jį apkalba T. iniciatyva, kad Å¡is jai pasakė kÄ sakyti, mano, kad apie abortus A. taip pat papasakojo T., nes gyvendama su juo ji tokio žodžio nevartojo ir jo nežinojo.

Sesei galimai yra trenkęs kartÄ , kai norėjo eiti prie upės ir tempė maÅ¾Ä jÄ sesę. Po to jai galėjo bÅ«ti dėtas kaklo įtvaras. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. nustatoma diagnozė: lengvas protinis atsilikimas F70.0. Kadangi R. M. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t. b.l. 50).

Nepilnametė nukentėjusioji A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jos namai yra L., ten gyvena ji, maža sesuo, brolis, mama. Jai bÅ«nant namuose su broliu R. M. pastarasis jÄ primušė. Mama ir sesuo tuo menu buvo išėjusios. IÅ¡ pradžių jis gulėjo ir žiÅ«rėjo filmÄ ant lovos. Po to nieko nesakęs brolis metė jÄ Ä¯ lovÄ , suplėšė kelnes, nurengė, ji liko tik su maikute, pats nusirengė, užlindo ant jos ir jÄ iÅ¡prievartavo. Ji nenorėjo, kad jis lystų.

Lindo į „čia", prie „p.“, įkiÅ¡o „b.“. Anksčiau jo mačiusi nebuvo, matė pirmÄ kartÄ . JÄ tuo metu buvo prispaudęs, užlipo ir tada tai darė. Ji gulėjo ant nugaros. Jis buvo ant jos, laikė už pečių su rankomis. Užlipo ant jos su visu kÅ«nu ant virÅ¡aus. Kai jis įkiÅ¡o, jis judėjo. Tada jo rankos buvo ten pat. Po to jis pavargo ir iÅ¡lipo. Jos kojos buvo „biÅ¡ki“ į Å¡onus, jis buvo jÄ Â prispaudęs su kojom. Su rankomis visada laikė. Jis su ta vieta lindo ir prisilietė prie ten.

Tada pajuto skausmÄ , jai skaudėjo, jis su tuo daiktų įkiÅ¡o jai į vidų. Tuo metu jai buvo 10-11 metų. Neatsimena kiek kartų tai darė. Viskas baigėsi, kai jis pavargo. Suprato, kad pavargo, nes jis nebedarė Å¡ito. Kai jis iÅ¡lindo, matė daug kraujo ant paklodės. PrieÅ¡ tai ten kraujo nebuvo. Paklodę brolis iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lynÄ . Savo kelnes ji po to taip pat iÅ¡metė, nes kelnės buvo suplėšytos. Mamai liepė nieko nesakyti, primušė jÄ . Sakė jei pasakys, užmuÅ¡.

Ji nesakė, bijojo. Po 4-5 dienų mamai pasakė kÄ jis padarė, bet mama jam leido daryti su ja kÄ nori. Kiek tokių kartų po to buvo nežino, bet buvo daug kartų. Ji to nenorėjo, bet jis nachaliÅ¡kai tai padarydavo. Visada, kai jis tai padarydavo, nueidavo, pasakydavo mamai apie tai. Apie tai žinojo mama ir močiutė. Paskutinį kartÄ , kai jis lindo, paėmė raktus, užrakino kambarį, įsidėjo į kiÅ¡enę raktus ir vėl lindo prie jos. Taip pat viskas buvo. Kažkur kitur ar su kažkuo kitu niekur nelindo.

Lindo tik brolis, niekas kitas nelindo. Su ta vieta lindo prie „p.“. Å lapia nebuvo ir kraujo nebuvo paskutinį kartÄ . Kitų žmonių namuose nebÅ«davo. Po paskutinio karto jis nieko nesakė, tik mušė. Po to, kai padarydavo, jÄ muÅ¡davo su rankomis, su kojomis. Visur muÅ¡davo. Kai muÅ¡davo ji gulėdavo ant žemės. Ant kÅ«no likdavo kaip mėlynės. Mama matė mėlynes, bet nekreipė dėmesio. Kad jis prie jos lindo sesuo viskÄ matė. Mama jÄ nuvežė abortÄ daryti. Pusbrolio žmona sakė, kad ji buvo nėščia.

Su mama važiavo pas gydytojÄ Paulauskienę. Tai buvo Panevėžio rajone. Vežė apžiÅ«rėti ir davė siuntimÄ pas ginekologÄ . Pas ginekologÄ suleido kažkokių vaistų, ji užmigo, o atsikėlė jau namuose. Kai iÅ¡miegojo, juto skausmÄ . Skambino tėčiui, verkė, sakė ateiti paimti jos. Tėtis atvažiavo, vasara buvo ir tada jÄ su maÅ¾Ä ja seserimi paėmė. Apie tÄ Ä¯vykį papasakojo tetai, tada tėtis sužinojo. Sėdėjo trise: ji, sesė ir teta M.. Sesuo sakė pasakyti viskÄ tėčiui, ji pradėjo verkti, pasakė viskÄ tetai.

Atėjusiam tėčiui pasakė, jis skambino mamai, kad atvažiuotų pasiÅ¡nekėti. Su tėčiu pas gydytojÄ buvo kartu su policija. Ten jai apžiÅ«rėjo „p.“. Policijoje pasakė, kad ji „neliesta". Paskui ėjo pas kitÄ daktarÄ , tas daktaras tėčiui pasakė, kad seniai jau prie jos buvo lįsta. Nieko apie vyro ir moters santykius nežino (1 t. b.l. 84-90).Nukentėjusioji A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo tyrėjos parodė, kad 2014 m., tikslios datos neatsimena, buvo viena su broliu R., jis griebė jai už rankų, pastÅ«mė į lovÄ , pasakė, kad nori su ja „tai“ padaryti, t.y. atlikti lytinį aktÄ .

Pasakė, kad apie tai pasakys mamai, jis pradėjo jÄ muÅ¡ti, kumščiu trenkė kelis kartus į veidÄ , su koja spardė į įvairias kÅ«no vietas. Nebeturėjo jėgų jam prieÅ¡intis, jis nuplėšė jos bliuzelę, suplėšė kelnes, išžagino. Jai skaudėjo pilvo apačiÄ . Jis paėmė paklodę, kuri buvo kruvina dideliais taÅ¡kais, iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių konteinerį. Grasino apie tai niekam nesakyti. Po to lįsdavo rankomis, glostydavo kojas, pakiÅ¡davo rankÄ po užpakaliu.

Po trijų dienų pasakė savo mamai, ji nieko į tai neatsakė, broliui sakė, kad gali su ja daryti kÄ nori. Po to jis darydavo tai su ja praktiÅ¡kai kiekvienÄ dienÄ . Jis žagindavo jÄ ne tik per „p.“, bet ir per užpakalį. Praėjus kuriam laikui susisiekė su pussesere M. M., paprašė pasakyti tėčiui, kad jÄ pasiimtų. SekančiÄ dienÄ , t.y. 2015-06-07, tėtis jÄ ir seserį iÅ¡sivežė į KlaipėdÄ . Tėtis norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti viskÄ pagal čigonų įstatymus.

Paskutinį kartÄ jÄ brolis žagino prieÅ¡ 5-6 dienas prieÅ¡ atvykstant tėčiui. Tada jÄ metė į lovÄ , pradėjo jÄ rengti, ji muistėsi, jÄ stipriai sumušė rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas. JÄ nurengė pilnai, nusimovė savo kelnes, pamatė jo „b.“, buvo du rutuliukai ir tas „b.“ buvo nusviręs. Tada jis paėmė jį į savo rankÄ , įkiÅ¡o jai į „p.“, atsigulė ant jos ir kilnojosi, kilnojosi ant jos apie valandÄ , pavargo, tada atsigulė Å¡onu Å¡alia jos ir atsikėlė.

Kai atsikėlė ant jos prie „p.“ virÅ¡uje buvo tirÅ¡tas baltas skystis, kurį ji nusivalė. Buvo nėščia nuo jo. Jai vienÄ dienÄ pradėjo svaigti galva ir pykinti, nes jis su ja seksÄ darė kiekvienÄ dienÄ , mama jÄ nuvedė į ligoninę, kur pasiÅ¡nekėjo su gydytoja. Ligoninė buvo Panevėžyje. Ji atsisėdo pas gydytojÄ ant kėdės, padėjo rankÄ ant stalo, gydytoja suleido į rankÄ kažkokių vaistų. Ten sėdėdama užmigo, o atsibudo namuose. Kai papasakojo tėčiui, jis pamanė, kad jai padarė abortÄ .

Po to jai neskaudėjo nei pilvo, nei „p.“, kraujas visiÅ¡kai nebėgo. Ji nesutiko sekso daryti (1 t. b.l. 53-55).IÅ¡ gimimo liudijimo kopijos matyti, kad A. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini) ( t. b.l. 17-18)Liudytojas Z. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ginekologijos - akuÅ¡erinės departamente, ginekologu, darbinė patirtis 40 metų. Budėjimo metu buvo atvežta pacientė – A. M., kuriÄ reikėjo apžiÅ«rėti ir nustatyti, ar buvo prievartiniai lytiniai santykiai. JÄ atlydėjo daug asmenų, sakė, kad mergaitei skauda, nors jÄ klausinėjant jokių skausmo simptomų nenustatė, mergaitė sakė, kad jÄ išžagino.

Išvadoje nurodė, kad ji galimai turėjo lytinius santykius, bet anksčiau, nes randiniai pakitimai mergystės plėvėje seni, matė randelius ties 11-12 valanda. Tvirtinti, kad tai įvyko tik dėl lytinio santykio kategoriškai teigti negali. Nenustatė, kad mergaitei buvo prievartiniai santykiai, nes priešinimosi atveju lieka mėlynės, nubrozdinimai ir pan., ko nenustatė. Iš kitos pusės jauno asmens organizmas greitai atsistato. Lytinių santykių metu plyšta vienodai tiek apatinėje, tiek viršutinėje dalyje, tai priklauso nuo padėties, intensyvumo, pasiruošimo, be to, šone yra storesni audiniai.

Gali bÅ«ti keli įplyÅ¡imai, gali visai neplyÅ¡ti. Jei mergystės plėvė įtrÅ«ksta iki pagrindo, audiniai nesusijungia, iÅ¡lieka matomas randelis. IÅ¡skyrų pakitimo galimas nustatymas po 2-3 parų po lytinio akto. Jei patenka sperma, iÅ¡skyros pasidaro pilkÅ¡vos, jei moteris nesiima jokių higieninių veiksmų, 2-3 dienas bÅ«na tokios iÅ¡skyros, paskui vėl grįžta į normÄ . ApžiÅ«rėtai mergaitei atliko ir ultragarsinį tyrimÄ , nustatė gimdos gleivinių storį. Tuo metu viskas buvo normoje, patologijų ir pilvo skausmų priežasties nenustatė.

Tai pasakius mergaitę atlydėjusiems, kilo alasas, lyg jie bÅ«tų tikėjęsi daugiau. Bimanualinio tyrimo neatliko, nes ultragarsinis tyrimas parodomo daugiau, o tyrimo su pirÅ¡tine metu gali pakenkti ( viskÄ iÅ¡valyti), jei norėtų atlikti daugiau papildomų tyrimų, be to nenorėjo labiau traumuoti mergaitės. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apžiÅ«rėjus mažametę A. M., rastas nedidelis senas mergystės plėvės įtrÅ«kimas ties 9 valanda pagal laikrodžio ciferblatÄ . Å is mergystės plėvės pažeidimas padarytas buku daiktu, seniai - tiksliau nustatyti pažeidimo laiko negalima.

Daugiau (kitų) sužalojimų žymių mažametės A. M. lytinių organų ir iÅ¡einamosios angos srityje bei aplinkoje nerasta. Požymių, jog A. M. buvo pastojusi ir jai atliktas nėštumo nutraukimas, nenustatyta. Nurodyta aborto versija nepasitvirtino (1 t. b.l. 147).IÅ¡ papildomos (duomenys neskelbtini) , matyti, kad 2015-07-09 mažametės A. M. apžiÅ«ros metu ((duomenys neskelbtini) bei 2015-07-10 gydytojui ginekologui apžiÅ«rėjus mažametę A. M., nustatyti seni mergystės plėvės įplyÅ¡imai, kurie galėjo gautis lytinio akto metu, įstumiant varpÄ Ä¯ makÅ¡tį užduoties apraÅ¡omojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t. b.l. 151-152).IÅ¡ 2016 m. kovo mėn. 29 d.

– 2016 m. gegužės mėn. 30 d. Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. Nukentėjusioji A. M. galimai jos atžvilgiu daromos nusikalstamos veikos metu nesirgo, taip pat Å¡iuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Byloje nagrinėjamų įvykių metu A. M. buvo konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas. Å iuo metu A. M. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas F70.0 bei kitos reakcijos į stiprų stresÄ F43.8. Kitos reakcijos į stiprų stresÄ yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų.

2. A. M., atsižvelgiant į jai bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinį iÅ¡sivystymÄ , jos amžių, socialinę brandÄ , jai konstatuotÄ protinį atsilikimÄ galėjo teisingai suvokti konkrečias faktines reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, (kurie atitinka byloje tiriamus su ja atliekamus veiksmus).

3. A. M., atsižvelgiant į jai bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinį iÅ¡sivystymÄ , jos amžių, socialinę brandÄ , jai konstatuotÄ protinį atsilikimÄ iki byloje tiriamo laikotarpio negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės (nei pobÅ«džio, nei reikÅ¡mės), todėl visiÅ¡kai negalėjo nei numatyti įtariamojo ketinimų, nei jiems adekvačiai prieÅ¡intis. Vėliau ji negalėjo aktyviau prieÅ¡intis dėl savo bÅ«senos (fizinio silpnumo, iÅ¡gÄ sčio, fizinio smurto baimės) bei situacinių aplinkybių (motinos neadekvataus reagavimo).

4. A. M. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumÄ .

5. A. M. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti.

6. Konstatuojama, jog pagal LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles" A. M. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, tai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo punktÄ 9, nes po byloje nagrinėjamo įvykio A. M. ambulatorinės tesimo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu 2016-03-29 nustatytas laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresÄ , F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų.

7. A. M., atsižvelgiant į jai bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinį iÅ¡sivystymÄ , socialinę brandÄ bei jai konstatuotÄ laikinÄ psichikos sutrikimÄ - kitas reakcijos į stiprų stresÄ , F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradusias dėl byloje nagrinėjamų jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų, toliau dalyvauti tolimesnių procesinių veiksmų atlikime bei teisminiame bylos nagrinėjime nerekomenduojama dėl jos socialinio pažeidžiamumo (įtarimai pareikÅ¡ti Å¡eimos nariui - broliui, juolab jos nepalaiko kiti emociÅ¡kai reikÅ¡mingi asmenys - jos motina bei močiutė) (1 t. b.l. 120-130).Teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė A.

Å . patvirtino Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte padarytas iÅ¡vadas. Bendravo su A. M., užfiksavo jos iÅ¡sakytus žodžius ekspertizės iÅ¡vadoje. Apklausoje tėtis nedalyvavo. Mergaitė nėra likusi fantazuoti, pasakojo buvusi nėščia, apie nutrauktÄ nėštumÄ . Ä®vertinus jos lengvÄ protinį atsilikimÄ , ji gali interpretuoti įvykius savaip pagal jos turimas žinias, gyvenimo patirtį, bet atmetama fantazijos galimybę. Jei mergaitė vizitÄ pas gydytojÄ Ä¯vertina kaip abortÄ , tai yra toks jos supratimas, bet visame kontekste Å¡i detalė ekspertizės iÅ¡vadų nekeičia.

Mergaitė pasakojo apie savo papročius, nuoÅ¡irdžiai buvo susirÅ«pinusi dėl namuose likusios sesers, jautė, kad negerai, kad sesuo liko gyventi su mama ir broliu, stengėsi perteikti savo patirtį, dėl nuoÅ¡irdumo nekilo abejonių. Apie lytiÅ¡kumÄ ji žinių neturėjo, tačiau remiasi nauja patirtimi, kuriÄ Ä¯gijo dėl brolio veiksmų, jos iÅ¡sireiÅ¡kimai atitinka jos amžių, intelektÄ , jÄ pačiÄ , todėl jos parodymai nesukėlė jokių abejonių. Ne jos jėgoms bÅ«tų perpasakoti tai, kas jai neva tai buvo įteigta, tam reiktų labai daug dirbti, mokyti, be to, ji turi ir lengvÄ protinį atsilikimÄ .

Mergaitė linkusi atskleisti jai nepatinkančius dalykus kitiems žmonėms, kuriais ji pasitiki, ji ne kartÄ sakė apie viskÄ ir mamai, bet niekas nekreipė dėmesio. Ji valdinga mergaitė, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jos savivertė aukÅ¡ta, jÄ galima lengvai sutrikdyti, jai reikia saugios aplinkos, kad ji galėtų atskleisti savo skausmingÄ patirtį. Visko mergaitė negalėjo nuosekliai papasakoti, bet sakė, kad mirs neužmirÅ¡ pirmo ir paskutinio atvejo, tačiau, kadangi buvo daug epizodų, ji tarpe tarp pirmo ir paskutinio karto gali painiotis.

Greitai suprastų, jei tai fantazija. IÅ¡ to, kÄ ji papasakojo apie prievartinius lytinius santykius, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad su ja santykiavo ir analiniu, ir vaginaliniu bÅ«du. Mergaitė minėjo tik savo brolį, kitų asmenų, kurie galimai bÅ«tų galėję atlikti seksualinius veiksmus jos atžvilgiu, nenurodė. IÅ¡ mergaitės pasakojimo žino, kad su ja ir broliu mama elgėsi skirtingai, motina visada palaikė brolį, dėl ko ji jautė didžiulį elgesio skirtumÄ . Tas galėtų iÅ¡Å¡aukti neapykantÄ mamai, tačiau dėl to nebÅ«tų apkalbėjusi brolį.

A. M. atsakymai visiÅ¡kai buvo susiję su vienu asmeniu, nekilo abejonių, kad ji rėmėsi savo patirtimi. Jai kildavo spontaniÅ¡ki pavyzdžiai, susiję bÅ«tent su jos broliu. Ekspertizės atlikimo metu nekilo abejonių, kad yra konkretus vienas asmuo, kuriuo ji skundžiasi, ji savo įgytÄ patirtį su kitu asmeniu negalėtų perkelti ant brolio. A. turi tiesmukumo, atvirumo ir nesupranta, jei kažkÄ reikėtų nuslėpti ar pameluoti. Jai tuo metu reikÅ¡mingiausi asmenys buvo su ja kartu gyvenantys – brolis, motina, sesutė ir močiutė.

Ji, gyvendama su mama, niekam negalėjo pasiguosti. Kai ji pateko į kitÄ aplinkÄ , pradėjo gyventi su tėvu, ji atsipalaidavo, atsivėrė, atrado žmones, kuriais galėjo pasitikėti, prasiveržė visas jos skausmas ir ji viskÄ papasakojo. Remiantis atliktu tyrimu nėra pagrindo galvoti apie kokį nors kitÄ asmenį. Ji apibÅ«dina visas detales, viskas dėliojasi namų aplinkoje, ji nurodo vietas, kambarius. Ji jaučia nuoskaudas tik dėl brolio, motinos ir dar dėl močiutės, ji tas nuoskaudas ir iÅ¡sako.

Dėl to ir padaryta iÅ¡vada, kad teisme remtis jos parodymais galima. Ji turėjo labai daug nuoskaudų, buvo labai iÅ¡naudojama. Apie jokį kitÄ asmenį ji jokių užuominų nedavė, neužsiminė, kad tėtis jai galėjo daryti kokį poveikį. Mergaitė buvo atvira ir pasakojo apie tai, kas jai skausminga, ji nepasakojo apie smurtÄ jos tėvo prieÅ¡ mamÄ , apie tai, kad jos brolis surado mamai kitÄ vyrÄ , nes tokia tema tuo metu jai nebuvo aktuali, kalbos apie smurtÄ jos Å¡eimoje nebuvo. Ji aborto terminÄ yra girdėjusi ir tai, kÄ ji girdėjo, perpasakojo.

Jei jai buvo darytas poveikis apie tÄ aborto aplinkybę, tai reikia galvoti, kas iÅ¡ Å¡eimos narių tÄ poveikį darė. Ekspertizės metu dėmesys į Å¡itÄ aplinkybę nesikoncentravo ir nepaneigė jos parodymų. Mergaitės parodymus reikia vertinti kaip teisingus, o dėl aborto, tai ji nurodė aplinkybes iki atsisėdimo į kėdę ir po to, kai atsibudo namie. Negauta duomenų, kad kritiÅ¡kai kažkÄ galima bÅ«tų vertinti. Netgi ekspertizės metu bandant daryti kažkiek jai poveikio, ji kategoriÅ¡kai yra atspari jai daromam poveikiui, tvirtai laikosi savo iÅ¡sakytos nuomonės. Ji per mažas vaikas, kad kažkÄ kurtų.

Ekspertizės metu nebuvo nustatytas polinkis meluoti. Iš teismo medicinos konsultacinės specialisto P. P. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad :

1. atsižvelgiant į A.M. pateiktus paaiÅ¡kinimus, kad su ja buvo santykiaujama daugiau negu 1 metus laiko, naudojant prievartÄ , beveik kiekvienÄ dienÄ , vaginaliniu ir analiniu bÅ«du bei jos tyrimo duomenis, kurie yra prieÅ¡taringi, nes teismo medicinos ekspertas ir gydytojas ginekologas nustatė skirtingus pažeidimus mergystės plėvėje, bei nebuvo tirtas makÅ¡ties angos plotis, duomenys nebÅ«dingi, kad su A.M. buvo lytiÅ¡kai santykiauta, nes mergystės plėvės plyÅ¡imai ne tose vietose kaip nurodo Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) Rekomendacijos teismo medikams rÅ«pinantis seksualinę prievartÄ patyrusiomis aukomis bei netirtas makÅ¡ties angos plotis.

2. Atsižvelgiant j A.M. pateiktus paaiÅ¡kinimus, kad su ja buvo santykiaujama daugiau negu 1 metus laiko, naudojant prievartÄ , beveik kiekvienÄ dienÄ , vaginaliniu ir analiniu bÅ«du, kaip taisyklė turėjo analinėje angoje likti randų po buvusių plyÅ¡imų ar bÅ«ti nustatytas žymus iÅ¡angės iÅ¡siplėtimas pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) Rekomendacijos teismo medikams rÅ«pinantis seksualinę prievartÄ patyrusiomis aukomis.

3. Atsižvelgiant į A.M. pateiktus paaiÅ¡kinimus, kad su ja buvo santykiaujama daugiau negu 1 metus laiko, naudojant prievartÄ , beveik kiekvienÄ dienÄ , A.M. mergystės plėvėje galėjo likti apžiÅ«rų metu konstatuoti įplyÅ¡imai, tačiau jų anatominė vieta nėra bÅ«dinga asmeniui patyrusiam seksualinė prievartÄ , remiantis Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) Rekomendacijos teismo medikams rÅ«pinantis seksualinę prievartÄ patyrusiomis aukomis.

4. ApžiÅ«rų metu A.M. konstatuoti mergystės plėvės įplyÅ¡imai galėjo bÅ«ti padaryti prieÅ¡ kelis metus, važiuojant dviračiu ir užsigaunant lytinius organus, remiantis G. D. ir kiti „AkuÅ¡erijos ir ginekologijos praktikos vadovas" 52 psl. ( 2 T. b.l. 82-86).Liudytojas P. P. apklausiamas teisiamajame posėdyje patvirtino savo specialisto iÅ¡vadoje konstatuotas aplinkybes ir iÅ¡vadÄ . A. M. (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo apžiÅ«rėta 2015 m. liepos 9 d., tačiau, jo nuomone, toks iÅ¡tyrimas nėra pilnas, nes jei nustatomas mergystės plėvės plyÅ¡imas, turi bÅ«ti ir akuÅ¡erijos – ginekologijos apžiÅ«ra, ginekologai turi daugiau patirties Å¡iuo atveju nei teismo medicinos gydytojai.

Šiuo atveju tai nėra aišku, nes toks tyrimas neatliktas, yra įrašas D. V. apžiūroje - apspaudimo žiedas netirtas, bimanualinis tyrimas neatliktas. Tyrimas neatliktas, nes mergaitė nesileido apžiūrima. Ginekologas nustato, ar moteris santykiavusi lytiškai, nes lytiškai santykiaujančių makštis išsiplečia ir praleidžia du pirštus, mergaičių tiek nepraleidžia. Be to yra nesutapimų esančiuose medicininiuose dokumentuose. Gydytojai ginekologai rado mergystės plėvės įplyšimų.

Vienas 11-12 val. du įplyÅ¡imus, kitas ties 9 val. vienÄ . Kad paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, bÅ«tina pakartotinė apžiÅ«ra. Bet jei nukentėjusioji buvo mergaitė, o vėliau turėjo lytinių santykių, pas jÄ atsirado nauji įplyÅ¡imai. Pagal pasaulinės organizacijos rekomendacijas įplyÅ¡imai mergystės plėvėje bÅ«dingi lytiniam aktui laikomi nuo 4 iki 8 val. pagal laikrodžio ciferblatÄ , kiti įplyÅ¡imai – traumos, uždegimai ir kt. dalykai. Lytinių santykių metu varpa, ar pirÅ¡tas eina remdamasi į apatinį dugnÄ ir kyla, tuo metu vyksta plyÅ¡imas.

Jei įplyÅ¡o be lytinių santykių, tai lytiÅ¡kai santykiaujant turi įplyÅ¡ti kitur, kad praleistų varpÄ . Å iuo atveju sužalojimų bÅ«dingų santykiams per tiesiÄ jÄ Å¾arnÄ nenustatyta, ar po lytinių santykių pasikeičia iÅ¡skyros, duomenų neturi. Byloje konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ atliko gynėjo praÅ¡ymu, pagal jo pateiktus dokumentus, iÅ¡vadoje inicialais A.M. žymėjo A. M.. Nukentėjusysis T. M. parodė, kad 2015 metų birželio 7 dienÄ , praėjus pusantrų metų, kai nematė pas kaltinamojo motinÄ augusių savo dukterų, nes tuo metu gyveno Rusijoje, po to, kai jam paskambino dukra A., praÅ¡ydama atvažiuoti, jis atvažiavo į L., kur prie parduotuvės abi jo dukras – A. ir T. atvedė jų močiutė ir jis jas iÅ¡sivežė pas save į KlaipėdÄ .

Tik mergaitėms įsėdus į automobilį, jos abi puolė į isterijÄ , pradėjo verkti, T. liepė A. kažkÄ pasakoti, tačiau pastaroji nieko nesakė. Kai parvažiavo į namus, iÅ¡važiavo į muitinę, o T. vėl pradėjo Å¡iÄ kalbÄ su jo dukterėčia M., kuri pradėjo mergaičių klausinėti ir A. verkdama pasakė, kad brolis jÄ iÅ¡prievartavo. T. nesakė, kad prie jos bÅ«tų lindęs R., ji sakė, kad kai R. bÅ«davo su A., jÄ iÅ¡varydavo į virtuvę, o A. pasiimdavo į lovÄ .

Å iÄ kalbÄ girdėjo M. ir jo motina. Jam grįžus, A. pakartojo tÄ patį ir jam. A. sakė, kad motina dėl jos mergystės plėvės pažeidimo pas ginekologÄ Panevėžyje nevedė, tačiau sakė, kad motina vežė padaryti abortÄ . A. pati apie tai pasakė tuo metu, kai pasakė apie išžaginimÄ . A. sakė, kad liepė jai pasėdėti ant kėdės ligoninėje, suleido vaistus, po to ji prabudo namuose lovoje, buvo visa kruvina. A. sakė, kad brolis jÄ Å¾agino ne vienÄ kartÄ , tačiau nesakė kelis kartus, ji kalbėdama verkė, todėl jos detaliau neklausinėjo ir smulkiai visų aplinkybių ji nepasakojo. A. taip pat sakė, kad motina ir močiutė apie tokį jos brolio elgesį žinojo, tačiau mama sakiusi:

„jei tu pasielgei taip su seserimi, tai daryk kÄ nori“. Po Å¡io pokalbio jis skambino mergaičių motinai, kvietė jÄ atvažiuoti pasikalbėti dėl Å¡io įvykio, Å¡i neatvažiavo ir jis kreipėsi į policijÄ . Į čigonų teismÄ nesikreipė, į čigonų teismus nevaikÅ¡to. Ilgai nesikreipė į policijÄ , nes norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl taip elgėsi motina (Z. M.), močiutė (Z. M. motina), kurios žinojo apie šį įvykį ir nieko nedarė. J. gyvena jo dėdė, jo motinos brolis, pas kurį su A., prieÅ¡ paraÅ¡ant pareiÅ¡kimÄ policijai, važiavo, kad čigonai sužinotų, kÄ brolis jai padarė, tačiau jokių teismų J. nebuvo.

J. A. pasakojo kas jai buvo padaryta. Å is pokalbis vyko dalyvaujant jam, jo motinai, M. ir dėdės Å¡eimai – viso apie 7 žmonėms. Z. M. giminių ir jos pačios ten tuo metu nebuvo. Po to jis nuėjo į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ dėl A. išžaginimo. Susitikimas J. jokios įtakos tam neturėjo. Konfliktų su R. neturėjo, su jo motina konfliktuodavo žodžiu, smurto prieÅ¡ jÄ nevartojo. Jis nei R.i, nei kam nors kitam negrasino, kad R. kÄ nors padarys. A. nuo 2015 m. birželio 7 d. gyvena pas jį.

Kartu su jais gyvena jo dukterėčia M. su dviem vaikais ir jo motina. T. jis taip pat nenorėjo atiduoti Z. M., bet turėjo atiduoti, nes nėra įraÅ¡ytas jos tėvu. Motinai T. atidavė  rugpjūčio pabaigoje. Pragyvenimui iÅ¡ savivaldybės gauna paÅ¡alpÄ 102 eurus, taip pat A. pensijÄ 220 eurų, nes jai yra nustatytas invalidumas, dėl ko – tiksliai nežino, jai kažkas negerai su atmintimi, ji mokosi mokykloje, 5 klasėje ir mokosi gerai. Neįgalumas A. buvo nustatytas tuo metu, kai gyveno su motina.

Pagal čigoniÅ¡kus papročius labai svarbu, kad iki vestuvių mergaitė nebÅ«tų turėjusi lytinių santykių. Kai jo sesuo tekėjo, sakė, kad mergaitė, o pasirodė, kad ne mergaitė, tai vyras jÄ paliko iÅ¡ karto.    Liudytoja Z. M. parodė, kad jos buvęs vyras T. M. jÄ muÅ¡davo, girtuokliavo, konfliktuodavo, jam viskas buvo negerai, rÅ«pėjo tik pinigai, jis ne kartÄ teistas. Ji su T. M. iÅ¡siskyrė, kai dukrai A. buvo apie 7 metus, sÅ«nus nenorėjo, kad ji su T. M. gyventų. T.

M. atvažiuodavo aplankyti dukrų, tačiau jie pastoviai susipykdavo. Kartais T. M. dukras pas save iÅ¡siveždavo savaitei. Kai paskutinį kartÄ T. M. dukras iÅ¡sivežė pas save 2015 m. birželio mėnesį, jų nebenorėjo grÄ Å¾inti. IÅ¡ kitų čigonų iÅ¡girdo Å¡nekas, kad T. M. pradėjo kaltinti jos draugÄ A. B., jog Å¡is iÅ¡prievartavo mergaites (T. M. ir Z. M. dukras), po to tuo pačiu kaltino jų pusbrolį R. M.. Žino, kad T. M. vedė A. pas gydytojus, jai su A. neleido net telefonu kalbėti.

Mano, kad T. M. A. primokė kÄ kalbėti, taip pat Å¡meižė jÄ , jog ji girtauja, nesirÅ«pina vaikais, kad A. abortus darė, norėjo jai atimti motinystės teises. Be to, jam nepatinka, kad ji gyvena su kitu vyru. A. nori gyventi pas tėvÄ Klaipėdoje, kur ji gali elgtis laisvai, o ji reikalauja laikytis režimo, lankyti mokyklÄ , 9 val. eiti miegoti. KonfliktÄ dėl dukrų gyvenamosios vietos su T. M. norėjo iÅ¡spręsti čigoniÅ¡kai, nesikreipiant iÅ¡ karto į policijÄ , o iÅ¡siaiÅ¡kinant tarpusavyje.

Jei T. M. sako teisybę, kad A. iÅ¡prievartavo pusbrolis, pati dėl to kreiptųsi į policijÄ . T. M. telefonu jai sakė, kad kÄ norės, tÄ ir sakys, o A.a viskÄ patvirtins. Kai nuvyko į policijÄ praÅ¡ydama padėti susigrÄ Å¾inti iÅ¡ T. M. vaikus, sužinojo, kad jis parašė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl A. išžaginimo tuo kaltindamas jos sÅ«nų. Po kurio laiko T. M. jai grÄ Å¾ino maÅ¾Ä jÄ dukterį, nes jis nėra įraÅ¡ytas Å¡ios dukters tėvu, o A. jis prisiteisė alimentus iÅ¡ jos.

Nurodė, kad visi čigonai žino, kad T. M. apie tai, jog jos sÅ«nus išžagino A., meluoja. Mano, kad T. Å¡iÄ istorijÄ sugalvojo specialiai, kad A. pasiliktų pas save ir už jÄ gautų alimentus. Jos sÅ«nus (kaltinamasis) A. mylėjo, A. niekada jai nesiskundė, kad prie jos kas lenda, niekada apie prievartavimus nesakė, ji A. niekada pas ginekologÄ nevedė ir aborto jai nedarė. A. jai yra skundusis tik kad R. jai neleidžia prie upės eiti, mano, kad jei jis jÄ bÅ«tų mušęs, bÅ«tų pasiskundusi.

Kodėl A. plyÅ¡usi mergystės plėvė nežino, galėjo užsigauti, nes buvo užsigavusi tarpvietę dviračiu, gal kai jÄ vedė pas daktarus, gal daktarai bukais daiktais užkabino. Su dukra jokios kalbos ta tema nebuvo. Ji nėra pasakojusi dukrai apie abortÄ , mokytoja irgi apie tai nepasakojo. A. turi invalidumÄ dėl problemų su galva, ji atsilikusi, ne taip protauja. Mano, kad jos sÅ«nus tikrai nekaltas, to, kuo kaltinamas, nedarė, nes prieÅ¡ingu atveju dukra jai tikrai bÅ«tų pasakiusi. Su dukra jos santykiai buvo geri, jÄ mylėjo.

Kai buvo sprendžiamas klausimas su kuriuo iÅ¡ tėvų jai gyventi, A. pasirinko tėvÄ , motyvuodama tuo, kad ji paskutiniu metu turėjo sugyventinį, kuris A. nepatiko, sakė, kad pas tėvÄ jai bus geriau gyventi. Å i byla birželio mėnesį taip pat buvo nagrinėjama čigonų teisme Jonavoje, kuriame dalyvavo jos ir T. giminės, atvykę ir į šį teismÄ . Važiavo T. kvietimu. Čigonų teismas nusprendė, kad mergaitė meluoja. A. iÅ¡ pradžių kalbėjo apie jos esamÄ vyrÄ , po to savo pusbrolį, po to apkaltino jos sÅ«nų.

Jai su dukra tuo metu neleido net pakalbėti. Kai čigonų teismas nusprendė, kad A. meluoja, T. parašė pareiÅ¡kimÄ policijai. SÅ«nus R. visÄ laikÄ gyvena su ja, draugių neturi ir neturėjo, su policija jokių reikalų taip pat nebuvo. Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai jų Å¡eimÄ pradėjo lankyti po Å¡io įvykio, kai A. pas jÄ nebegyveno, o prieÅ¡ tai įskaitoje nebuvo, ji yra tvarkinga motina. A. yra reikėję dėti kaklo įtvarÄ , nes buvo užsigavusi sÅ«pynėmis. Papildomai apklausta teisiamajame posėdyje Z.

M. parodė, kad A. apie kažkokį lietuvį berniukÄ , kuris tariamai jÄ išžagino, to berniuko neįvardindama, kalbėjo čigonų teisme. Tame teisme ji pradžioje tylėjo, po to čigonai sakė, kad berniukas lietuvis, ji pakartojo. KÄ toliau čigonai pasakojo, tÄ A. ir pakartojo. T. organizavau čigonų teismÄ , nurodė, kur jai (liudytojai) atvažiuoti. Ji susirinko čigonus ir važiavo su jais į K.. Teismas vyko ne vienÄ kartÄ , ji ten važiavo apie tris kartus. Ä® pirmÄ teismÄ R. nevažiavo.

Ji nežinojo, kad A. yra išžaginta. Pradžioje jai paskambino T. ir pasakė, kad A. išžagino patėvis. Tada vyko pirmas teismas, tai buvo patėvio teismas. IÅ¡ pradžių mergaitė sakė, kad lietuvis, po to pasakė, kad patėvis. Po to ji nurodė, kad pusbrolis. Kai gyveno su T., pas jo giminaičius J. nebuvo buvusi. Teismas visus kartus vyko toje pačioje vietoje. Liudytoja V. P. parodė, kad ji buvo A. M. Å¡eimos gydytoja, jÄ prižiÅ«rėjo nuo gimimo, bet ant jos kÅ«no niekada nematė jokių sumuÅ¡imo žymių, brolio elgesiu ji nesiskundė.

Dėl lytinės prievartos A. M. niekada nesikreipė. Prisimena vienÄ atvejį, kai jos motina užkalbino jÄ poliklinikos koridoriuje, sakė, kad A., važiuodama dviračiu nugriuvo ir susitrenkė tarpvietę, ji pasiÅ«lė paimti iÅ¡ registratÅ«ros medicinos kortelę, kad galėtų nukreipti A. į Konsultacinę poliklinikÄ mergaičių ginekologo apžiÅ«rai. Ar šį atvejį įrašė kortelėje – neprisimena, pati tuo reikalu A. neapžiÅ«rinėjo. Tai buvo susirgimų pakilimų laikotarpiu, rudenį, tačiau kuriais metais negali pasakyti.

A. M. motina prisiraÅ¡iusi pas kitÄ Å¡eimos gydytojÄ , o jos pacientė yra ir A. sesuo T.. Kai A. gyveno pas motinÄ ji dažnai važiuodavo į namus, nes A. dažnai sirgo perÅ¡alimo ligomis. Mama rÅ«pestinga, rÅ«pinosi savo vaikais, kartais kviesdavo kai ir nepriklausydavo vykti pagal susirgimo pobÅ«dį. R. M. taip pat jos pacientas, kreipdavosi medicininės pagalbos daugiausia dėl perÅ¡alimo ligų. A. M. medicininėje kortelėje yra įraÅ¡ai apie jos sveikatos bÅ«klę. 2008 m. balandžio 21 d. jai buvo skirtas klotrimazolio tepalas dėl baltų iÅ¡skyrų iÅ¡ genitalijų, ko priežastis gali bÅ«ti spalinės. Dėl tų pačių priežasčių buvo kreiptasi ir 2009 m. birželio 29 d., skirti tie patys vaistai, duotas siuntimas ginekologo apžiÅ«rai.

Gautas atsakymas, kad mergaitė apžiÅ«rėta, sveika, vulva paraudusi, tepinėlis paimtas, be pakitimų, daugiau įrašų iÅ¡ genitalijos sistemos nusiskundimų kortelėje nėra. Taip pat kortelėje yra įrašų, kad 2014-07-25 d. naktį į namus buvo kviesta greitoji pagalba, nes mergaitė prieÅ¡ tris paras susitrenkė į staktÄ deÅ¡inį smilkinį ir kaktÄ , yra įraÅ¡as, kad brolis trenkė į galvÄ , ji viduriavo. Liepta kreiptis, jei skausmas nepraeis. 2014-07-25 mergaitė lankėsi poliklinikoje, skundėsi galvos skausmais, iÅ¡raÅ¡ytas siuntimas į ligoninę dėl galimo sinusito, meningizmo, galvos sumuÅ¡imo.

Atlikus rentgenogramÄ lūžių nerasta, nustatytas 2 slankstelio panirimas, kaklo raumenų patempimas, yra įraÅ¡as, kad liepos 25 d. brolis kumščiu trenkė į galvÄ , rekomenduojama apykaklė, buvo skirtas įtvaras, skirtas kaklo raumenų patempimui, bet ar jis buvo neÅ¡iotas, neaiÅ¡ku. Nuo 2014 m. sausio iki 2015 m. birželio 2 d. mergaitė pas gydytojus lankėsi dažnai, viso 19 kartų, dažniausiai dėl sinusito, perÅ¡alimo ligų, dėl to gulėjo ir ligoninėje. Jei ji bÅ«tų muÅ¡ama, ar lytiÅ¡kai iÅ¡naudojama, bÅ«tų buvę pastebėta, matytųsi mėlynės. Dėl intelekto sutrikimo ji turi invalidumÄ , buvo apžiÅ«rėta psichiatro, įrašų dėl lytinės prievartos nėra.

Jei jai būtų buvęs atliktas abortas, tai jie mokami, atliekami ligoninėje, turi būti tėvų sutikimas, į kortelę būtų atsiunčiami įrašai apie tai. Nuo 12 metų mergaitė gyveno Klaipėdoje. Klaipėdoje į medikus buvo kreiptasi 2015 m. rugsėjį, diagnozė – trumparegystė, nutukimas, elgesio sutrikimas, žvairumas nuo prigimties, kraujo ir šlapimo tyrimai normoje. Spalio mėnesį kreiptasi dėl kairio piršto žaizdos, lapkritį dėl pūlinio gaktos, pilvo srityje.

Liudytoja R. Å . parodė, kad dirba L. medicinos punkte bendruomenės slaugytoja. M. Å¡eimÄ pažįsta, A. prižiÅ«rėjo nuo gimimo, lankė jÄ . Jų Å¡eima gyvena labai mažame kambarėlyje, namuose Å¡vara ideali, R. M., jos vertinimu, pats Å¡velniausias iÅ¡ romų, labai rÅ«pinosi seserimi. IÅ¡ aplinkinių nieko blogo nėra girdėjusi apie Å¡iÄ Å¡eimÄ . PrieÅ¡ vestuves romai pas jÄ vesdavo mergaites tikrintis dėl nekaltybės. Nepamena, kad kas nors iÅ¡ Å¡ios Å¡eimos bÅ«tų kreipęsis dėl kokių nors traumų, nepamena ar A. turėjo kokiÄ nors traumÄ . R.

A. atžvilgiu atlikdavo tėvo vaidmenį, kai mergaitė sirgdavo, jÄ prižiÅ«rėdavo ir netiki, kad R. galėtų kÄ jai kÄ nors blogo padaryti, juo labiau – jÄ išžaginti, apie jokį smurtÄ toje Å¡eimoje nežino. Mano, kad jei R. A. bÅ«tų prievartavęs ar mušęs, mama tokio elgesio netoleruotų, netylėtų ir apie tai jai bÅ«tų tikrai papasakojusi, nes ja labai pasitiki, atsiveria. A. labai smalsi, dažnai pas jÄ ateidavo pabendrauti, praleisti laikÄ , iÅ¡sigalvodavo kokiÄ traumÄ .

Mama be galo rÅ«pinosi vaikais. Apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį sužinojo tik kai gavo kvietimÄ Ä¯ teismÄ posėdį. Liudytoja A. K. parodė, kad ji dirba V. seniÅ«nijos socialine darbuotoja. Iki 2015 m. vasaros M. Å¡eima nebuvo žinoma, tik imdavo iÅ¡mokas, o dėl vaikų nepriežiÅ«ros jokių nusiskundimų nebuvo. Po Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo įvykių, Å¡eima įraÅ¡yta į stebimų Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä , 2015-09-18 įraÅ¡yta į rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä , po to Å¡eimoje lankomasi iÅ¡ anksto nepraneÅ¡us dažnai – 3-4 kartus į mėnesį.

M. dukrai T. suraÅ¡yta kompleksinė pagalba, siÅ«lyta leisti į darželį, mama tai ir padarė, bendrauja lietuviÅ¡kai, siÅ«lė akinukus, nes blogas regėjimas, mama reikalavimÄ Ä¯vykdė. Namuose nepastebėjo ko nors negero, mergaitė smagi, bendraujanti, trÅ«ksta Å¡eimai gyvenamo bÅ«sto, 7 metai stovi eilėje socialiniam bÅ«stui gauti, bute yra tik lovos, sunkokos sÄ lygos tvarkytis, bet tvarkosi gerai, maisto turi. Nematė, kad brolis ar mama su seserimi blogai elgtųsi, santykiai Å¡eimoje draugiÅ¡ki, iÅ¡ bendruomenės narių negerų atsiliepimų apie Å¡eimÄ Â nėra, čigonai yra uždara bendruomenė, L. gyvena vienoje vietoje, nusiskundimų nėra.

Liudytoja M. A. parodė, kad A. M. jai paskambino antrÄ valandÄ nakties, neramiu balsu teiravosi tėvo. Klausė, kodėl skambina tokiu vėlyvu metu, į kÄ A. atsakė, kad namie nuobodu, bÅ«na lauke. Suprato, kad kažkas negerai, todėl paskambino A. tėvui T., kuris yra jos dėdė ir tuo metu buvo iÅ¡vykęs į RusijÄ , pasakė jam apie A. skambutį. T. grįžo ir su R. B. iÅ¡važiavo pas dukras, o ji paskambinusi telefonu A. liepė iÅ¡eiti į laukÄ . Išėję mergaitės iÅ¡ namų į automobilį atbėgo verkdamos.

Jas T. atsivežė į K.. Vėliau mergaitėms žaidžiant matė, kad A. norėjo kažkÄ pasakyti, tačiau nesakė, bijojo. T., A. sesuo, apkabinusi jÄ paskatino papasakoti, po ko A. ėmė verkti, papasakojo, kad mamai išėjus pas brolio žmonÄ ji su sese ir broliu R. M. liko namie ir pastarasis įstÅ«męs jÄ Ä¯ lovÄ mušė, nutraukęs kelnes ir užlaužęs rankas iÅ¡prievartavo, po to suplėšytas kelnes liepė iÅ¡mesti į Å¡iukÅ¡lynÄ , pats iÅ¡metė antklodę. Apie įvykį ji sakė mamai ir močiutei, tačiau pagalbos nesulaukė.

Pasakius, kad viskÄ papasakos tėvui, mama jai iÅ¡degino žymę akies voke. Brolis su ja taip elgėsi ne kartÄ , šį faktÄ matė ir T., kuriai R. liepė iÅ¡eiti į virtuvę, vėliau sesę iÅ¡stumdavo į laukÄ ant sÅ«pynių. Žino, kad dėl triukÅ¡mo namuose buvo kviesta ir policija. Dėl smÅ«gio A. į sprandÄ važiavo pas medikus, ant kaklo buvo uždėta langetė. Mergaitė sakė, kad yra buvusi ir nėščia, mama jÄ vežė į poliklinikÄ , kur buvo suleisti vaistai, po kurių prabudo namuose, po to penkias paras kraujavo, mama davė nuskausminamųjų.

PirmÄ kartÄ išžaginta buvo 11 metų. A. minėjo tik brolį, jokio kito vyro įvardijusi nebuvo. T. M. skambino Z. M., sakė, kÄ papasakojo mergaitė, tačiau Z. pasakė, kad tai netiesa. Dėl Å¡io įvykio vyko į J. pas T. dėdę, buvo birželio mėnuo. Be jos važiavo T., jo motina, A.. Norėjo, kad ji papasakotų čigonams apie tai, kas nutiko. IÅ¡ Panevėžio čigonų niekas neatvažiavo, nors tikėjosi, kad atvyks bent jau mergaitės motina. Su Z. M. susitikę Jonavoje nebuvo.

Kalbėjosi tik moterys, dėdė, pas kurį vyko, buvo kitame kambaryje, ten buvo virÅ¡ 10 žmonių. A. papasakojo tÄ patį, kÄ ir jai. Grįžus iÅ¡ J. parašė pareiÅ¡kimÄ policijoje. Dėdei gyvent su Z. M., R. pažinojo kaip nepaklusnų vaikÄ , motina jį nuolat bardavo. R. M. mama tvarkinga tapo tik prasidėjus procesui, dėdė neteistas. Liudytoja V. A. parodė, kad T. yra jos sÅ«nus. Girdėjusi A. pasakojimÄ apie tai, kad buvo iÅ¡prievartauta brolio. Konkrečių jo veiksmų neįvardijo.

Tuomet važiavo į J., pas brolį G.. Norėjo padaryti čigonų teismÄ , kvietė visÄ giminę, kad A. papasakotų kas atsitiko. R. M. giminė tuo metu neatvyko, nors buvo kviečiami, teismas neįvyko. Ar A. J. kam nors pasakojo, kas jai nutiko, nepamena. SÅ«nus T. neteistas. Liudytojas A. B. parodė, kad T. M. jo sÅ«nėnas. Gyvena J.. Žino, kad jo namuose buvo čigonų teismas. Pats tuo metu su žmona buvo iÅ¡vykęs, teisme nedalyvavo, apie tai sužinojo iÅ¡ vaikų. Dėl atvykimo į jo namus iÅ¡ anksto tartasi nebuvo.Liudytoja G.

B. parodė analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir A. B..Liudytojas R. B. parodė, kad yra tekę kelis kartus su dėde T. M. važiuoti į P. r. paimti jo dukrų. Paskutinį kartÄ nuvykus prie automobilio jas atvedė kaltinamasis ir jo motina. Mergaitės link automobilio bėgo verkdamos, nors anksčiau taip nėra buvę. Nuvežė jas į K.Ä . Kelionės metu mažesnė mergaitė liepė sakyti vyresniajai kas nutiko, tačiau pastaroji buvo iÅ¡sigandusi ir nieko nekalbėjo. Paskui paaiÅ¡kėjo, kad brolis jÄ iÅ¡prievartavo, taip pat mušė.

Pasakodama ji verkė. Tuo metu jos pasakojimÄ be jo girdėjo M. ir mergaitės močiutė. Dėl Å¡io įvykio 2015 m. vasarÄ važiavo į JonavÄ , nes T. norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas nutiko. Be jų važiavo M., T. motina. Mergaitės mama neatvyko, nors ji buvo kviečiama atvykti telefonu, J. jos nėra matęs. Liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamasis jos dukros sÅ«nus. Buvęs dukros vyras – T.s, dukrÄ nuolat muÅ¡davo, dėl to ji tapo neįgali. Ji T. taip pat bijo. Dėl smurto dukra kreipėsi į policijÄ , tačiau anÅ«kės praÅ¡ymu jie vėliau susitaikė.

Smurtas dukros atžvilgiu nesibaigė, todėl galiausiai jie iÅ¡siskyrė. T. gyvena pas brolio dukrÄ M.. Kai dukra rado kitÄ vyrÄ , T. ėmė jai grasinti, sakė, kad naujas draugas iÅ¡prievartavo mergaitę (A. M.), nors jis buvo jai kaip tėvas. Po to buvo apkaltintas sesers vaikas. Vaikų vasaros atostogas praleidžia pas dukrÄ , bÅ«na su anÅ«kais. A. niekada nesiskundė, kad R. jÄ muÅ¡a. SÅ«naus dukra žuvusi kÅ«droje, todėl anÅ«kių neleidžia eiti prie upės, brolis saugojo savo seseris, vienų neleisdavo.

A. anksčiau ne kartÄ yra sakiusi, kad jÄ išžagino jos (liudytojos) sesers vaikas. TÄ girdėjo gal 4 liudytojai J.. SusitikimÄ dėl Å¡io įvykio suorganizavo T. motina, nes J. gyvena jos giminės, jų pavardžių nežino. Tame susirinkime R. nedalyvavo, apie jį tuo metu jokios kalbos nebuvo. Po to žmogaus nebekaltino, pinigų iÅ¡ jo negavo, todėl apkaltino R.. Kaltinamasis klausė sesers, kodėl ji jį kaltina, tačiau A. tik nuleido galvÄ , nieko nesakė. Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamasis jo posÅ«nis, Å¡iuo metu gyvena su jo mama Z.

M.. Kaltinamasis yra jį kaltinęs miegojus su A., nes taip buvo sakęs A. tėvas T.. Apie tai sužinojo paskambinus Z. M. tuo metu, kai kuriam laikui jie buvo išsiskyrę. Dėl šio įvykio su Z. M. ir jos giminaičiais, viso gal 7-8 asmenys, važiavo į J., kur turėjo būti čigonų teismas, kartu su juo važiavo ir kaltinamasis. Jo. buvo daug žmonių, apie 40, kai kurie dalyvauja ir šiame teisme. Tuo metu daugiausia kalbėjo T., kuris tuo metu elgėsi agresyviai, rėkė. Su juo buvo vyresnio amžiaus moteris, taip pat jauna moteris.

A. kalbėti neleido, ji tylėjo, T. jai neleido pasikalbėti net su mama. Jonavoje jo jau nebekaltino, sakė, kad kaltas vaikinas, vardu R.. Minimas R. čigonų teisme taip pat dalyvavo, tačiau jam pasisakyti neleido. Čigonų teismas nusprendė, kad T. meluoja. Kodėl iš pradžių buvo apkaltintas jis, nežino, T. nebeklausė. Po čigonų teismo bendravo su R.T., jis prisiekinėjo, kad yra nekaltas, A. laikė seserimi. Susipažinus su A. M., kai A. dar gyveno su mama, R. santykiai su A. buvo broliški, jie nesipyko, nesimušė.

Mano, kad T. viskÄ daro iÅ¡ pykčio, nes bet kokia kaina nori susigrÄ Å¾inti buvusiÄ Å¾monÄ , nors žino, kad gyvenant kartu jis mušė Z. M., nebuvo draugiÅ¡kuose santykiuose su R., tyliai jo nekentė. Gyvenant su Z. M. jie miegojo viename kambaryje su vaikais, su žmona lytiÅ¡kai santykiauti stengėsi vaikams sumigus, nors galimai A. galėjo tai netyčia pamatyti. Liudytoja E. B. parodė, kad kaltinamasis bendrauja su jos anÅ«ku, pažįsta jo močiutę, žino ir Z. M.. Z. M. praÅ¡ymu yra važiavusi į J., kur turėjo bÅ«ti čigonų teismas dėl to, kad su A.

M. permiegojo jos patėvis. Apie tai pirmiausia kalbėjo mergaitės tėvas, po to senyvo amžiaus čigonė. Nuvykus buvo daug žmonių, jautėsi nejaukiai. Mergaitė taip pat sakė, kad patėvis jÄ iÅ¡prievartavo, po to sakė ant pusbrolio, galiausiai ir ant brolio. Kažkas liepė mergaitės motinai jÄ nuvesti pas gydytojÄ , tačiau minėta sena čigonė ėmė bartis, kad ja netikima. Gėdino mergaitę, tačiau ji sakė, kad nemeluoja. Tas kalbas girdėjo apie 40 čigonų. Žino, kad Z.

M. gyvenant su T. M., ji buvo muÅ¡ama, T. M. gerdavo, yra trenkęs buteliu ir praskėlęs galvÄ . Liudytojas D. P. parodė, kad su kaltinamuoju bendrauja nuo vaikystės. Yra vežęs uoÅ¡vienę E. B. į J., kartu važiavo Z. M., jos sesuo, senelis, daugiau jam nepažįstamų čigonų. J. buvo čigonų suėjimas, kalbama apie čigonÄ , vardu A., kad jis iÅ¡prievartavo Z. M. dukrÄ A.. IÅ¡ ten buvusių jam pažįstamų žmonių matė T., jo motinÄ , seserį, kitų nepažinojo. Kalbėdamas T. rėkavo, mergaitei neleido iÅ¡tarti nei žodžio.

Po to kalba pakrypo apie kitÄ vyrÄ , S. sÅ«nų, dar vėliau buvo kaltinamas R., kol visi suprato, kad T. meluoja. Dėl to iÅ¡vyko namo. Tuo metu apie R. jokios kalbos negirdėjo, jis nebuvo kaltinamas. Apie tai, kad kaltinamas ir R., iÅ¡ uoÅ¡vienės sužinojo vėliau. Tokie kaltinimai jį labai nustebino. Liudytoja R. B. parodė, kad kaltinamasis su Å¡eima gyvena kaimynystėje. Kol Z. M. gyveno su T., tarpusavyje dažnai pykosi, sumuÅ¡ta buvo iÅ¡vežta į ligoninę. Vaikas praÅ¡ydavo nemuÅ¡ti mamos, kol Z.

M. su T. iÅ¡siskyrė. Vėliau T. grasindamas iÅ¡sivežė dukras pas save, Z. buvo susiradusi kitÄ vyrÄ , dėl ko T. ėmė skleisti, kad Z. vyras iÅ¡prievartavo A.. Dėl to Z. M. prašė kartu važiuoti į J., paimti mergaitę ir nuvesti pas gydytojÄ apžiÅ«rai, tačiau nuvykus į J. T. giminės neleido, sakė, kad jau buvo jÄ nuvedę, mergaitės nedavė. T. buvo agresyvus, grasino, priekaiÅ¡tavo, kad Z. M. išėjo už kito vyro, norėjo primuÅ¡ti A. ( Z. M. vyrÄ ), mergaitės išžaginimu ėmė kaltinti Z.

M. pusbrolį R., dar po kurio laiko apkaltino ir R. M., T. sakė, kad jam taip nurodė dukra. BÅ«nant J. buvo daug čigonų, tačiau be T. iÅ¡ jų žinojo tik jo motinÄ ir M.. Liudytojas A. J. parodė, kad yra kaltinamojo kaimynas. Z. M. praÅ¡ymu jÄ ir dar kelis čigonus vežė į JonavÄ , kur vyko čigoniÅ¡kas teismas dėl Z. M. dukros A. išžaginimo. Jonavoje nuvyko į medinį namÄ , ten buvo pilna čigonų. A. pasakė, kad jÄ iÅ¡prievartavo A. (jos mamos sugyventinis). Vyresniesiems aiÅ¡kinantis, ji ėmė sakyti, kad tai buvo ne A., o R..

T. M. pradėjo rėkauti, grasinti, kad užmuÅ¡, papjaus, nedovanos. Čigonų teismas nusprendė, kad kaltinami čigonai nekalti. Apie R. M. tÄ dienÄ jokios kalbos nebuvo. Po kelių dienų sužinojo, kad A. išžaginimu apkaltino R..Liudytojas A. B. parodė, kad A. išžaginimu pradžioje buvo kaltinamas jos patėvis, po to jo sÅ«nus, dar vėliau buvo apkaltintas ir R. M.. Taip A. kalbėjo L., tuo metu Å¡alia jos tėvo T. nebuvo. Apie tai sužinojo iÅ¡ mergaitės motinos. Praėjus apie porai savaičių dėl mergaitės išžaginimo T. kvietimu iÅ¡siaiÅ¡kinti vyko į Jonavoje vykusį čigonų teismÄ , kur buvo daugybė čigonų.

IÅ¡ jų pažinojo tik kartu vykusius. Kodėl susirinkimas buvo Jonavoje, nežino. Buvo siÅ«lyta mergaitę nuvesti pas gydytojus, tačiau mergaitės giminės nesutiko. A. susirinkime nematė, jos kalbant negirdėjo. Čigonų teisme daugiausiai kalbėjo T., kitiems pasisakyti jis neleido, tik kaltino visus iÅ¡ eilės. Čigonų teismas iÅ¡teisino kaltinamÄ jį. Pats taip pat netiki tokiais kaltinimais. Mano, kad taip T. kalba iÅ¡ pykčio, norėdamas susigrÄ Å¾inti žmonÄ .Liudytoja L. M. parodė, kad yra Z.

M. teta. IÅ¡ jos skambučio sužinojo, kad jos ( liudytojos) sÅ«nus R. iÅ¡prievartavo jos dukrÄ A., nes taip sako T., A. tėvas. Pasakius apie tai sÅ«nui jis ėmė verkti, jam buvo Å¡okas, jis sakė, kad nekaltas, prašė A. vežti pas gydytojus. Dėl Å¡io įvykio važiavo aiÅ¡kintis į J.. Vyko gal 3 ar 4 maÅ¡inomis. Nuvyko į kažkokį namÄ Jonavoje, kur buvo daug čigonų, iÅ¡ jų pažinojo tik T., jo motinÄ , seserį ir A.. T. aiÅ¡kino, kad R.iÅ¡prievartavo jo dukrÄ , tikslesnių aplinkybių neaiÅ¡kino.

PrieÅ¡ tai kaltino A. patėvį. Abu kaltinami asmenys ten taip pat dalyvavo. Z. M. prašė leisti mergaitę nuvežti pas gydytojus, bet T. neleido, todėl visi suprato, kad jis meluoja, iÅ¡ ten iÅ¡važiavo. Mergaitė nieko nesakė, prie jos prieiti neleido. Tuo metu apie R. kalbos nebuvo, apie tai pradėjo kalbėti gal po kelių savaičių.             Z. M. gyvenant su T., ji buvo muÅ¡ama, T. grasino jÄ užmuÅ¡ti, matė, kaip T. Z. M. buteliu perskėlė galvÄ , dėl ko jÄ teko vežti siÅ«ti. R.

T. taip pat nemylėjo, grasino, mušė, dėl to R. norėjo, kad mama su juo negyventų. Seses R.labai prižiÅ«rėjo, saugojo jas. Liudytojas R. M. parodė, kad Z. M. dukros A. buvo apkaltintas, kad jis jÄ iÅ¡prievartavo. PrieÅ¡ tai taip pat buvo apkaltintas jos patėvis A., po to brolis R.. Dėl to aiÅ¡kintis važiavo į J., kur buvo daug čigonų. Jo klausė, ar padarė, kuo kaltinamas, tačiau jis gynėsi, prašė mergaitę vesti pas gydytojus. Paskutinį kartÄ su A. bendravo bÅ«damas aÅ¡tuonerių.

Čigonų teismo metu T. buvo girtas, agresyvus, jam grasino, kad užmuÅ¡, iÅ¡ pradžių kaltino A., po to jį, vėliau sakė, kad kaltas ir R.. A. kalbėti neleido. Visi buvę suprato, kad T. kaltinimai nepagrįsti. Visi iÅ¡važiavo. Su R. bendrauja, netiki, kas jis galėtų iÅ¡prievartauti A.. Jis A. ir dar mažesne seserimi rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, nematė jo net Å¡aukiančio ant mergaičių.Liudytoja D. B. parodė, kad L. gyvena viename name su M., jie pirmame aukÅ¡te, ji antrame. Kol Å¡eimoje gyveno T., nenorėdavo eiti pro Å¡alį, nes jų durys bÅ«davo atidarytos, jis buvo konfliktiÅ¡kas, girtavo, muÅ¡davo žmonÄ .

Tuo tarpu R. su A. bendravo broliÅ¡kai, netiki, kad jis galėjo padaryti, kuo yra kaltinamas. Girdėjo Z. M. telefoninį pokalbį su T., tuo metu buvo Å¡alia, jis grasino apkaltinti kÄ panorėsiÄ s, iÅ¡ pradžių kaltino A. patėvį, kad jis iÅ¡prievartavo A., tada kitÄ berniukÄ , dėl ko vyko čigonų teismas, kuriame negalima meluoti, paprastai ten gali dalyvauti tik seni čigonai. Pati ten nedalyvavo, teismÄ organizavo T.. Paprastai čigonų bendruomenė į mažamečio vaiko iÅ¡prievartavimÄ Å¾iÅ«ri kaip į didelę nuodėmę, už tai atima laisvę.

Å iuo atveju čigonų teisme buvo nuspręsta, kad T. meluoja. Dar po savaitės, ar dviejų, dukros išžaginimu T. apkaltino R.. Kol A. gyveno jų name, nėra jos mačiusi sumuÅ¡tos, ar nuskriaustos, mama jai viskÄ pirko, kieme ji buvo linksma, žaisdavo, vėliau su patėviu A. sutarė gerai, nieko keisto jos ar patėvio elgesyje nepastebėjo. Liudytoja K. B., parodė girdėjusi, kad vyko čigonų teismas dėl to, kad iÅ¡prievartauta mergaitė, kur vėliau paaiÅ¡kėjo, kad ji apkalbėjo patėvį, po to pusbrolį, dar vėliau buvo apkalbėtas kaltinamasis.

Pati tame čigonų teisme nedalyvavo.Liudytojas R. G., parodė, kad gyvena P. rajone, yra girdėjęs, kad mergaitė buvo apkaltinusi savo patėvį, po to vaikinÄ vardu R., iÅ¡prievartavimu. Čigonų teisme, kuriame buvo nuspręsta, kad mergaitė meluoja, nedalyvavo, apie tai sužinojo iÅ¡ kitų tautiečių.Liudytoja S. R. parodė, kad pažįsta Z. M., žino ir kaltinamÄ jį. Kol Z. M. gyveno su T., konfliktavo, nes T. jÄ mušė. Jiems iÅ¡siskyrus T. pasiėmė savo dukras, Z. M. susirado kitÄ vyrÄ , tuomet iÅ¡ T. pusės prasidėjo visokie kaltinimai, kad mergaitę iÅ¡prievartavo jos patėvis, po to kaltino kitÄ berniukÄ , dar vėliau brolį.

Taip sakė ir jo motina. Z. M. praÅ¡ymu vyko į čigonų teismÄ Jonavoje, name, kurio savininkų namuose tuo metu nebuvo. Teisme buvo daug čigonų tiek iÅ¡ Z. M., tiek iÅ¡ T. M. pusės. Pasisakė T., jo mama ir mergaitė. Mergaitė sakė, kad motinai nesant namuose patėvis lįsdavo prie jos, graibė iÅ¡ užpakalio, rankas bučiuodavo, kabindavosi, lįsdavo prie kojų, sakė, kad iÅ¡prievartavo. Su kaltinamu berniuku permiegojo bÅ«dami vaikai. IÅ¡ pradžių buvo kaltinamas tuometinis Z.

M. vyras, tačiau jis gynėsi nieko nedaręs, tuomet ėmė kaltinti berniukÄ , vardu R., tačiau ir jis sakė, kad nieko nedarė, todėl čigonų teismas nusprendė, kad vyras ir berniukas nekalti. Praėjus kelioms savaitėms, buvo apkaltintas R., nors teisme tokios kalbos nebuvo. Liudytojas N. B., parodė, kad yra romų bendrijos pirmininkas, iÅ¡rinktas bendruomenės suvažiavimo metu daugiau nei prieÅ¡ 10 metų, sprendžia vietinės bendrovės reikalus. Jam žinoma, kad T. atvažiavo iÅ¡ K., gyveno su moterimi, vardu G. (Z.

M.), kuri jau turėjo sÅ«nų R.. T. skriausdavo posÅ«nį, muÅ¡davo moterį, o vaikas jÄ užstodavo. Kai T. bÅ«davo blaivus, dar galima su juo pasiÅ¡nekėti, bet kai iÅ¡geria – nesivaldo. Po kiek laiko jie iÅ¡siskyrė, T. iÅ¡važiavo į K. ar į S., G. iÅ¡tekėjo už kito vyro. Po kiek laiko T. pas save iÅ¡sivežė jų vyresnę dukrÄ ir „prasidėjo nesÄ monės“. T. praėjo kalbėti, kad G. sugyventinis norėjo iÅ¡prievartauti jo dukrÄ , kad lindo prie jos, kad jÄ glostė, vėliau – kad jo dukra buvo iÅ¡prievartauta, bet pradžioje to kaltininkÄ Ä¯vardijo ne R., o kitÄ ÄigoniukÄ â€“ S. sÅ«nų, G. sesers vaikÄ R., kuris gyvena T..

Dėl to Jonavoje, lauke prie čigonės T. giminaitės namo, vyko čigoniÅ¡kas teismas, kuriame jis (liudytojas N. B. ) nedalyvavo, bet apie teismÄ Å¾ino iÅ¡ jame dalyvavusių asmenų. Teisme T. motina ir T. kaltino R., dar T. motina S. padarė tokiÄ dėmę, užpylė ant jo kažkÄ negero, nes jo vaikas iÅ¡prievartavo mergaitę, bet visi pripažino, kad čia neteisybė. Po savaitės iÅ¡prievartavimu pradėjo kaltinti G. sÅ«nų. Mano, kad T. R. apkaltino iÅ¡ pykčio, nes jis labai užstodavo motinÄ , kai T. jÄ skriausdavo.

Čigonų tarpe nebuvo paslaptis, kad T. muÅ¡davo G. ir jos sÅ«nų, yra matęs moterį sužalota galva, su mėlynėmis. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ daro iÅ¡vadÄ , kad R. M. kaltė išžaginus mažametę seserį A. M. neabejotinai įrodyta. Pirmiausia, teismas neturi pagrindo netikėti viso proceso metu mažametės nukentėjusiosios duotais iÅ¡imtinai nuosekliais parodymais. Kaip matyti iÅ¡ liudytojų M. A., V. A., R. B., nukentėjusiojo T.

M. parodymų, A. M. apie jos atžvilgiu kaltinamojo įvykdytÄ nusikaltimÄ , iÅ¡ karto po to, kai iÅ¡vyko su savo tėvu T. M. į KlaipėdÄ , pasipasakojo artimiesiems, po ko T. M. kreipėsi į policijÄ . Mažametė nukentėjusioji A. M. viso ikiteisminio tyrimo metu, apklausta tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, davė iÅ¡ esmės vienodus ir nuoseklius parodymus apie jos atžvilgiu R. M. padarytus konkrečius veiksmus, be to, nukentėjusiosios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte taip pat užfiksuoti detalÅ«s jos parodymai apie Å¡ioje byloje tiriamas aplinkybes, o Å¡iÄ ekspertizę atlikusi teismo psichologė A.

Å . ir teisme patvirtino, jog A. M. parodymai jai nesukėlė jokių abejonių, kad nukentėjusioji apie jos atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus detaliai papasakojo remdamasi savo asmenine patirtimi, o atsižvelgiant į A. M. amžių, intelektÄ , bei į tai, kad ji turi ir lengvÄ protinį atsilikimÄ , ji nesugebėtų apie įvykius taip papasakoti, perpasakodama kieno nors sugalvotÄ ir jai įteigtÄ istorijÄ , taip pat neįmanoma, kad ji sugebėtų kokio nors kito asmens jos atžvilgiu padarytų veiksmų perkelti broliui.

Nukentėjusiosios A. M. parodymus iÅ¡ esmės patvirtino ekspertės A. Å ., liudytojų M. A., V. A., R. B., nukentėjusiojo T. M. parodymai, kuriems A. M., bÅ«dama jai saugioje aplinkoje – atskirta nuo prieÅ¡ jÄ nusikalstamus veiksmus atlikusio brolio, kaltinamojo R. M. bei šį palaikančios motinos Z. M., taip pat iÅ¡ esmės vienodai papasakojo apie su ja R. M. atliktus veiksmus, be to, A. M. parodymus patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, teismo psichiatrinės ir teismo psichologinės ekspertizės akte nurodyti duomenys.

A. M. visų apklausų ir pokalbių su teismo psichiatrinę ir teismo psichologinę ekspertizę jai atlikusiomis ekspertėmis metu nuosekliai parodė, kad R. M. jÄ Å¾agino tik tada, kai namuose nei motinos, nei kitų asmenų, iÅ¡skyrus jaunesnę seserį, kuriÄ tuo metu iÅ¡ kambario, kuriame jÄ Å¾agino, iÅ¡varydavo, nebuvo. Taigi, jokie kiti asmenys R. M. daromų nusikalstamų veiksmų tiesiogiai nematė.Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertų komisija konstatavo ir ekspertė psichologė A.

Å . teisiamajame posėdyje patvirtino, kad A. M. nenustatytas padidintas polinkis nei į įtaigumÄ , nei padidintas polinkis fantazuoti, todėl nukentėjusiosios parodymai, kurie, kaip minėta, viso ikiteisminio tyrimo metu yra iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, vertinami byloje surinktų įrodymų visumos kontekste atsižvelgiant į mažametės nukentėjusiosios amžių, gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, fizinę ir emocinę bÅ«klę, žinias apie seksualinį gyvenimÄ , taip pat į tai, kad ji turi sveikatos sutrikimų.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių visų A. M. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat iÅ¡ jos paaiÅ¡kinimų teismo psichiatrinę ir teismo psichologinę ekspertizę atlikusioms ekspertėms, ji visÄ laikÄ iÅ¡ esmės nuosekliai ir vienodai parodė, kad, jai gyvenant kartu su motina, jaunesne seserimi ir broliu R. M., pastarasis sistemingai keletÄ metų jÄ seksualiai prievartavo, savo teiginių ji proceso metu niekada nepaneigė, apklausų metu, atsižvelgiant į jos amžių ir psichinę bÅ«senÄ , pakankamai iÅ¡samiai apibÅ«dino R.

M. su ja atliktų veiksmų detales. Apie tai, kad jos atžvilgiu buvo vartota seksualinė prievarta, A. M. papasakojo ir savo giminaitėms M. A., V. A., vėliau tėvui, po ko ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Minėti liudytojai parodė, kad A. M., paskatinta kartu buvusios jos jaunesniosios sesers T., verkdama pasakojo, kad motinai nesant namuose buvo ne kartÄ prievartaujama ir muÅ¡ama brolio, šį faktÄ matė ir mažesnė sesė, kuriÄ brolis iÅ¡stumdavo į kitÄ kambarį arba į laukÄ , mergaitė minėjo, kad su ja taip elgėsi tik brolis, sakė apie tai mamai, tačiau iÅ¡ jos pagalbos nesulaukė, todėl jai nežinant skambino M.

A., per kuriÄ prašė, kad tėvas atvažiuotų ir jÄ iÅ¡sivežtų. Apie tai, kad su T. M. nuvykus iÅ¡sivežti mergaičių jos verkdamos bėgo prie automobilio, patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas R. B.. IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų taip pat matyti, kad ir jiems nukentėjusioji nurodė iÅ¡ esmės tokius pat prieÅ¡ jÄ R. M. atliktus veiksmus, kokius nukentėjusioji A. M. nurodė ir jÄ apklausiusiems ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei, ikiteisminio tyrimo teisėjui bei ekspertėms. Tai dar kartÄ Â Ä¯rodo, kad A.

M. parodymai yra nuoseklÅ«s, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.Nors kaltinamasis R. M., liudytoja apklausta jo (ir nukentėjusiosios) motina Z. M. bei eilė liudytojų, kurie yra A. M. ir kaltinamojo R. M. motinos giminės ar pažįstami, apklausiami teisiamajame posėdyje gynybos iniciatyva, nurodė, kad A. M. ir jos tėvas T. M. R. M. kaltina pastarojo (T. M.) iniciatyva, kad Å¡is mergaitę primokė, tokiu bÅ«du kerÅ¡ija mergaitės motinai Z. M., norėdamas jÄ susigrÄ Å¾inti, tačiau teismas tokius liudytojų argumentus atmeta, nes jie yra iÅ¡imtinai prielaidinio pobÅ«džio ir prieÅ¡tarauja teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumai.

Kaip jau minėta, teismo psichiatrinės ir teismo psichologinės ekspertizės akte nurodyta, kad A. M. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumÄ , ar padidintas polinkis fantazuoti. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti teisiamajame posėdyje apklaustos ekspertės psichologės A. Å . parodymais, kad atliekant tyrimÄ ji A. M. nuoÅ¡irdumu ir papasakotomis aplinkybėmis visiÅ¡kai neabejoja, nes atsižvelgiant į tai, kad ji turi lengvÄ protinį atsilikimÄ , ji nesugebėtų perpasakoti tai, kas jai galėtų bÅ«ti įteigta, t. y. jei įvykių, apie kuriuos duoda parodymus, ji pati nebÅ«tų pergyvenusi, jos iÅ¡sireiÅ¡kimai visiÅ¡kai atitinka jos amžių, intelektÄ ir nors kai kuriuos įvykius ji interpretuoja savaip – vizitÄ pas gydytojÄ Ä¯vertina kaip abortÄ , kas byloje iÅ¡tirtais įrodymais nepasitvirtino, tai ji šį faktÄ taip yra supratusi, bet Å¡i aplinkybė ekspertizės iÅ¡vadų nepakeičia.   FaktÄ , kad A.

M. yra lytiÅ¡kai santykiavusi, patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose užfiksuoti duomenys apie tai, kad A. M. nustatyti seni mergystės plėvės įplyÅ¡imai, kurie galėjo gautis lytinio akto metu ir Å¡ie duomenys patvirtina A. M. nurodytas aplinkybes, kad su ja pirmÄ kartÄ lytiÅ¡kai santykiaujama buvo prieÅ¡ kelis metus. Nors teisme apklaustas gydytojas Z. G., kuris pirmas atliko A. M. medicininę apžiÅ«rÄ , po to, kai Å¡i apie jos išžaginimÄ papasakojo artimiesiems, nurodė, kad prievartinių lytinių santykių ( mėlynių, nubrozdinimų) nenustatė, tačiau atsižvelgus į tai, kad nukentėjusioji buvo apžiÅ«rėta praėjus pakankamai dideliam laiko tarpui po paskutinių su ja atliktų prievartinių lytinių santykių, į specialisto paaiÅ¡kinimÄ , kad jauno asmens organizmas greitai atsistato, bei į teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte užfiksuotus duomenis, kad nukentėjusioji vėlesnių su ja atliekamų lytinių santykių metu negalėjo aktyviai prieÅ¡intis dėl savo bÅ«senos (fizinio silpnumo, iÅ¡gÄ sčio, fizinio smurto baimės), akivaizdu, kad fizinio smurto ir prievartinių lytinių santykių žymių jos apžiÅ«ros metu ir negalėjo bÅ«ti.

Nors teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas P. P., davęs konsultacinę iÅ¡vadÄ pagal R. M. gynėjų praÅ¡ymÄ nurodė, kad A. M. jÄ apžiÅ«rėjusių teismo medicinos specialisto D. V. ir gydytojo ginekologo Z. G. nustatyti mergystės plėvės plyÅ¡imai skirtingose vietose (D. V. - ties 9 val. pagal laikrodžio ciferblatÄ , Z. G. – du įplyÅ¡imai ties 11-12 val. pagal laikrodžio ciferblatÄ ), o pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos rekomendacijas įplyÅ¡imai mergystės plėvėje, bÅ«dingi lytiniam aktui, laikomi esantys nuo 4 iki 8 val. pagal laikrodžio ciferblatÄ , t. y. liudytojo teigimu, A.

M. nustatyti mergystės plėvės plyÅ¡imai pagal jų lokalizacijÄ , kuri skirtingų nukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rėjusių specialistų nustatyta skirtinga, nebÅ«dingi padarytiems lytinio akto metu, tačiau Å¡io liudytojo parodymai yra iÅ¡imtinai teorinio pobÅ«džio, kadangi akivaizdu, jog mergystės plėvės plyÅ¡imo vietÄ lemia ne tiek tai, kuo paveikiant mergystės plėvę įvyksta jos plyÅ¡imas, o kampas, kuriuo ji veikiama. Å ioje vietoje pažymėtina ir tai, jog papildomoje teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje, įvertinus ir liudytojo Z.

G. parodymus apie jo A. M. apžiÅ«ros metu gautus duomenis, buvo padaryta iÅ¡vada, kad A. M. nustatyti mergystės plėvės įplyÅ¡imai galėjo bÅ«ti padaryti varpa lytinio akto metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, liudytojo P. P. parodymai ir jo konsultacinė iÅ¡vada nepaneigia aukščiau aptartų įrodymų, pagrindžiančių R. M. kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu, visumos. Kaltinamasis savo kaltę neigia, teigdamas, jog A. M., duodama parodymus apie jos atžvilgiu padarytÄ nusikaltimÄ , jį apkalba įtakojama pastarosios tėvo T.

M., turinčio pagrindÄ dėl prieÅ¡iÅ¡kų santykių su juo ir jo (kaltinamojo) motina Z. M. jam kenkti, tačiau Å¡ie kaltinamojo teiginiai vertintini iÅ¡imtinai kaip pasirinktas gynybos bÅ«das ir atmetami aukščiau nurodytais motyvais. Nagrinėjant bylÄ teisme, R. M. gynėjų iniciatyva buvo apklausti liudytojai, parodę, kad jie, kaltinamojo motinos Z. M. praÅ¡ymu, dalyvavo, prieÅ¡ T. M. kreipiantis į policijÄ dėl A. M. išžaginimo, J. suorganizuotame čigonų teisme, kurio metu T. M. jo dukters (nukentėjusiosios A.

M. ) išžaginimu iÅ¡ pradžių kaltino A. M. motinos Z. M. tuometinį sugyventinį A. B., po to R. M. pusbrolį R. M. ir tik po to, kai ten buvę čigonai suprato, kad T. M. meluoja, to nusikaltimo padarymu apkaltino kaltinamÄ jį R. M., tačiau tokius parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip bandymÄ padėti kaltinamajam iÅ¡vengti atsakomybės. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2015-08-04 R. M. pareiÅ¡kus įtarimÄ apie nagrinėjamÄ nusikaltimÄ , jis, dalyvaujant gynėjui, duodamas parodymus, nurodė, kad praėjus maždaug savaitei po to, kai A.

M. tėvas T. M. jÄ iÅ¡sivežė į K., T. M. paskambino motinai, pakalbėjo su ja, po to motina telefonÄ perdavė jam (kaltinamajam) ir tada T. M. jam pasakė žinantis, jog jis išžagino A. ir, kad jam už tai atkerÅ¡ys (2 t., b.l. 23). Tuo tarpu sekančiÄ dienÄ po R. M. apklausos įtariamuoju, 2015-08-05 pirmÄ kartÄ liudytoja apklausiama jo motina Z. M. parodė, kad T. M. jai paskambinęs pasakė, kad dukrų negrÄ Å¾ins, nes jos tuometinis vyras (A. B.) gali lįsti prie A.s. Po to, birželio pabaigoje, T.

M. paskambinęs dar kartÄ , jai pasakė, jog A. jam pasakojo apie tai, jog jÄ iÅ¡prievartavo kažkokie čigonai. Dėl to ji pati suorganizavo čigonų teismÄ netoli K.. Å io teismo metu A. kalbėjo, jog buvo iÅ¡prievartauta kažkokio berniuko lietuvio, po to pasakė, kad jÄ iÅ¡prievartavo čigonas ir nurodė nepamenanti, kÄ dar kalbėjo A.. Po kelių dienų dar kartÄ paskambinęs T. M. jai užuominomis pasakė, kad apkalbės policijai jos sÅ«nų R. (1 t. b.l. 172).IÅ¡ Å¡ių R. M. ir Z.

M. parodymų, taip pat atsižvelgiant į tai, jog Z. M. parodymai vėliau, apklausiant jÄ teisme, iÅ¡ esmės pasikeitė, t. y. ji jau nurodė, kad A. M. išžaginimu T. M. iÅ¡ pradžių kaltino A. B., po to R. M. ir tik po kurio laiko tuo apkaltino jos sÅ«nų, akivaizdu, jog Å¡ie parodymai, kuriuos, duodami visiÅ¡kai neiÅ¡samius ir prieÅ¡taringus parodymus apie Jonavoje įvykusio čigonų teismo metu kalbėjusius ir kažkÄ kaltinusius asmenis, patvirtino gynybos iniciatyva teisiamajame posėdyje apklausti asmenys, yra sukurta gynybos versija, kuri akivaizdžiai yra nelogiÅ¡ka ir visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja pirminiams R.

M. parodymams, jog T. M. būtent jį A. M. išžaginimu apkaltino praėjus visiškai nedaug laiko po to, kai išsivežė pas save A. M., kas neabejotinai paneigia vėliau Z. M. nurodytas ir gynybos iniciatyva pakviestų liudytojų teisiamajame posėdyje patvirtintas aplinkybes, kad T. M. R. M. nagrinėjamo nusikaltimo padarymu apkaltino po to, kai čigonų teismas nepatikėjo jo kaltinimais šio nusikaltimo padarymu kitiems asmenims. Tokiu būdu kaltinamojo R. M. kaltė visiškai įrodyta ir, atsižvelgiant į tai, kad jis išžagino A.

M., kuri veikos padarymo metu neturėjo 14 metų amžiaus, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 4 dalyje sudėtį ir kaltinamajame akte kvalifikuota teisingai.Skirdamas bausmę kaltinamajam R. M. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .Kaltinamasis R.

M. padarė tyčinį, labai sunkų, baigtÄ nusikaltimÄ bÅ«damas santykinai jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, yra įraÅ¡ytas į VÅ¡Ä® Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos psichikos sveikatos centro įskaitÄ , jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 149 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmė, jÄ skiriant atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas T. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A. M. buvo atliekami nusikalstami veiksmai dėl kurių ji ilgÄ laikÄ patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nusikalstamų veikų metu buvo mažametė, o kaltinamojo įvykdyti nusikalstami veiksmai ateityje neabejotinai turės įtakos jos socialinei raidai ir vystymuisi, pareiÅ¡kė nukentėjusiosios A. M. naudai 20000 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.Nė kiek neabejotina, kad A. M. patyrė ne tik seksualinę prievartÄ , bet ir stresÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, smurtÄ . Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, į tai, kad A. M. nesuprato su ja atliekamų nusikalstamų veiksmų reikÅ¡mės, į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, nusikalstamų veiksmų apimtį, kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos žalos mastÄ bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK6.250 straipsnio 2 dalis).

Ä®vertinus visas aplinkybes, teismas mažina priteistinos neturtinės žalos dydį iki 5000 eurų, Å¡iÄ Å¾alÄ priteisiant nukentėjusiosios A. M. naudai iÅ¡ R. M..Kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti ir įpareigojimo periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, atsižvelgiant į tai, jog jis jų viso proceso metu nepažeidinėjo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo keisti nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 149 straipsnio 4 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu penkeriems metams.Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.Bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Priteisti iÅ¡ R. M. A. M. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme. Teisėjas                                                     Algirdas Gaputis            Â