554df84f-eb16-4786-8bfa-1127fa1293fc · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-810/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08533-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9.1; 1.1.8.9.2; 1.2.23.2.1; 2.1.2.12; 2.1.4.5.5; 2.1.4.5.6; 2.1.7.4.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei, nuteistajam Š.

B., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nuteistojo R. T. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų Å . B. ir R. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo Å . B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. birželio 29 d. 21.40 val. iki 2017 m. birželio 30 d. 16.04 val. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo Å . B. faktinio sulaikymo dienos. Å . B. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti nepakeistas, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

R. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 26 parų areÅ¡to bausme. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, areÅ¡to bausmę nustatyta atlikti poilsio dienomis, bausmę atliekant areÅ¡tinėje. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti. Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteisti V. R., G.

K., A. M., R. N., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Å . B. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslÄ parduoti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. birželio 29 d. apie 16.00 val. neteisėtai laikė 1,125 g narkotinės medžiagos heroino, o 2017 m. birželio 29 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), už tyrimo metu nenustatytÄ kainÄ , 0,475 g narkotinės medžiagos heroino, neteisėtai pardavė E. S., pas kurį tÄ pačiÄ dienÄ apie 16.20 val. (duomenys neskelbtini), Å¡ias narkotines medžiagas dalinės apžiÅ«ros metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,651 g heroino supakuotÄ plastikiniame maiÅ¡elyje, kol 2017 m. birželio 29 d. laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 21.30 val. kratos metu Å¡iÄ medžiagÄ rado bei paėmė policijos pareigÅ«nai.

2. R. T. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. kovo 24 d. apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ V. R., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo paketÄ su narkotinėmis medžiagomis – 0,048 g heroino, ir, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė su savimi, kol 2017 m. kovo 24 d. apie 22.10 val. asmens kratos metu (duomenys neskelbtini), Å¡ias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį Å . B. atžvilgiu, konstatavo, kad jo kaltė dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo yra neginčytinai įrodyta paties Å . B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, E. P., E. S. parodymais, taip pat telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotais pokalbiais. Skirdamas Å . B. bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė vienÄ sunkų baigtÄ nusikaltimÄ , jis registruotas darbo biržoje, augina nepilnametį vaikÄ , yra neteistas, baustas administracine tvarka už panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimus, yra įraÅ¡ytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros/dispanserinę grupę nuo 2011 m. spalio 10 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, VieÅ¡osios įstaigos Respublikinės ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriÅ¡kai nesilankė, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ir Å¡ių aplinkybių visumos pagrindu nusprendė skirti apeliantui laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Ä®vertinęs tai, kad Å . B. kaltu neprisipažino, nesigailėjo padaręs nusikaltimÄ , jo vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo antraeilis, nusikalstamus veiksmus jis tęsė ir po vieno iÅ¡ jo pažįstamų, galimai su Å . B. leidimu ir pritarimu užsiiminėjusio analogiÅ¡ka nusikalstama veika – V. R. – sulaikymo, apylinkės teismas suabejojo sėkmingos probacijos galimybe ir konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik apeliantui realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį R. T. atžvilgiu, konstatavo, jog jo veika pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Skirdamas apeliantui bausmę, teismas atsižvelgė į tai, jog jis padarė vienÄ tyčinį nesunkų baigtÄ nusikaltimÄ , jis teistas, tarp jų ir už analogiÅ¡ko pobÅ«džio veikas, teistumai neiÅ¡nykę, baustas administracine tvarka (daugiausia už panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinius nusižengimus), yra įraÅ¡ytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros/dispanserinę grupę nuo 2001 m. kovo 5 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (konsultacijoms nesilanko).

Teismas taip pat įvertino R. T. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailėjosi, bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , bei tai, kad nusikalstama veika kitiems asmenims žala nebuvo padaryta, iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo daugiau nei du metus jokios nusikalstamos veikos apeliantas nėra padaręs. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, jog bylos procesas, nors R. T. kaltu prisipažino, vyko įprastine tvarka dėl vieno iÅ¡ kaltinamųjų savo kaltės neprisipažinimo, nors byla galėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko nuteistasis prarado teisę į paskirtos bausmės sumažinimÄ vienu trečdaliu.

Visų šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog R. T. skirtina arešto bausmė, nustatant mažesnį jos dydį, nei už nusikaltimus galimas skirti arešto bausmės vidurkis.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis Å . B. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba nuosprendį pakeisti – paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. 5.1. Nuteistasis nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teigia, jog E. S. parodymai yra nenuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. nenurodė, kur gavo pas jį rastas narkotines medžiagas, o duodamas parodymus teisme, siekdamas palankesnės bausmės, sakė netiesÄ .

Anot apelianto, jis E. S. narkotinių medžiagų nepardavė, E. S. pavardės tuo metu nežinojo, tik pažinojo jį kaip asmenį, taip pat dalyvaujantį metadono programoje. Byloje nėra iÅ¡siaiÅ¡kinta kada, kur ir kokiu bÅ«du E. S. susipakavo turėtas narkotines medžiagas į vienuolika dozių, įdėjo į cigarečių pakelį, jį užlydė. 5.2. Å . B. taip pat pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė bÅ«damas sulaikytas, nedalyvaujant gynėjui, nors tyrėjai buvo iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ dėl gynėjo dalyvavimo apklausoje, tokiu bÅ«du buvo pažeista jo teisė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 10 straipsnyje.

Be to, apklausos metu jis buvo apsvaigęs, blogai jautėsi, kadangi tuo metu gydėsi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, dalyvavo metadono programoje, vartojo metadonÄ , kÄ patvirtina pridedama Respublikinio priklausomybės ligų centro pažyma. Å . B. tvirtina metadono vartojęs ir areÅ¡tinėje. Teigia, jog apklausos protokolÄ surašė tyrėja E. P., kuri liepė jį pasiraÅ¡yti, tai jis padarė protokolo neskaitęs, kadangi blogai jautėsi dėl metadono poveikio. Teismas nuosprendį grindė E. P. parodymais, tačiau ji apklausiama teisme nurodė, jog Å .

B. apklausos nepamena, neprisimena, ar jis apklausos metu jautėsi blogai. Be to, E. P. patvirtino aplinkybę, jog jis reikalavo gynėjo dalyvavimo teismo posėdyje, nurodydama, jog Å . B. atsisakė Valstybės teisinės pagalbos tarnybos skiriamo gynėjo, sakė turintis savo gynėjÄ , su kuriuo ateis susipažinti su bylos medžiaga. 5.3. Taip pat skunde teigiama, jog kratos metu jo sandėlyje rastos narkotinės medžiagos buvo padėtos V. R., tai V. R. patvirtino duodamas parodymus teisme. Sandėlis buvo nerakinamas.

Å . B. nurodo, jog tÄ dienÄ , kai V. R. paliko narkotines medžiagas jo sandėlyje, jis buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini) ir apie tai nieko nežinojo. 5.4. Taip pat skunde apeliantas pažymi, jog yra neteistas, registruotas darbo biržoje, turi Å¡eimÄ , augina nepilnametę dukrÄ , nusikaltimų nedaro ir nesiruoÅ¡ia daryti, narkotinių medžiagų nebevartoja.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. T. praÅ¡o pakeisti areÅ¡tÄ Å¡velnesne bausme – bauda. Motyvuodamas tokį praÅ¡ymÄ apeliantas nurodo, jog jis savo kaltės neneigė, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, keičia gyvenimo bÅ«dÄ â€“ įsidarbino ir nevartoja narkotinių medžiagų Be to, dėl kitų nuteistųjų pozicijos jis prarado galimybę į bylos nagrinėjimÄ supaprastinto proceso tvarka bei paskirtos bausmės sumažinimÄ vienu trečdaliu. Teigia, jog atlikti areÅ¡to bausmę jam bÅ«tų labai sunku psichologiÅ¡kai, nurodo, jog yra gydęsis psichikos sveikatos sutrikimus. Nuteistasis taip pat pažymi, jog turi galimybę baudÄ mokėti dalimis.

7. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis Å . B. prašė jį iÅ¡teisinti arba skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, jo gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė prašė tenkinti nuteistojo Å . B. apeliacinį skundÄ ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, Å¡io praÅ¡ymo netenkinus – paskirti nuteistajam Å¡velnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusiÄ , bausmę. Nuteistojo R. T. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė palaikė savo ginamojo apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė abiejų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

8. Nuteistųjų Š. B. ir R. T. apeliaciniai skundai atmetami.

9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ pateiktų apeliacinių skundų matyti, kad nuteistasis Å . B. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms, praÅ¡o jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o Å¡io apeliacinio skundo reikalavimo netenkinus – suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Tuo tarpu nuteistasis R. T. nesutinka tik su jam paskirta bausme, praÅ¡o areÅ¡tÄ pakeisti bauda. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistiesiems skiriant ir individualizuojant bausmę, bei pasisako dėl Å . B. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Dėl nuteistojo Å . B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pagrįstumo 10. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pirmosios instancijos teisme apklausiamas Å .

B. kaltę dėl jam inkriminuoto sunkaus nusikaltimo padarymo neigė, nurodė, jog E. S. 0,475 g narkotinės medžiagos – heroino, nepardavė, o jo nerakinamame sandėliuke rastÄ narkotinę medžiagÄ â€“ heroinÄ , pasidėjo kitas nuteistasis – V. R., kÄ pastarasis patvirtino. Apylinkės teismas, atmesdamas Å¡iÄ nuteistojo versijÄ ir priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, visų pirma, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu Å . B. duotais parodymais, kuomet jis nurodė savo namuose laikęs narkotines medžiagas – heroinÄ , ir dalį jų 2017 m. birželio 29 d. pardavęs pas jį į namus atvykusiam E. S., kuris 2017 m. birželio 28 d. jam paskambinęs pranešė, kad atvyks nusipirkti heroino, E. S. pardavė 11 dozių, be to, E. S. kažkiek narkotikų susileido sau.

Ikiteisminio nagrinėjimo metu apklaustas Å . B. taip pat nurodė, jog be E. S. parduotos narkotinės medžiagos turėjo dar 3 gramus heroino pardavimui, kuriuos kratos metu ir rado pareigÅ«nai, juos laikė savo namų sandėliuke. Apylinkės teismas sprendė, jog Å¡iuos ikiteisminio tyrimo metu apelianto duotus parodymus patvirtina E. S. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, jog jis 2017 m. birželio 28 d. susiskambino su Å . B. ir susitarė, kad kitÄ dienÄ atvažiuos nusipirkti narkotikų, o 2017 m. birželio 29 d. apie pietus atvyko pas Å .

B. į (duomenys neskelbtini), nusipirko heroino, kurį susipakavo į 11 dozių, taip pat telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotų pokalbių turinys. 10.1. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad klausantis Å . B. bei kitų kaltinamųjų telefoninių pokalbių buvo nustatyta, jog Å . B. žmona, sužinojusi, kad pas V. R. yra atvykusi policija, apie tai paskambinusi informavo savo vyrÄ Å . B., kuris tuo metu buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini), o pastarasis nurodė žmonai vietÄ , kurioje yra padėtos narkotinės medžiagos, liepė jas paimti ir paduoti A., bÅ«tent Å¡ioje vietoje, 2017 m. birželio 29 d. atlikus kratÄ pas Å .

B., adresu (duomenys neskelbtini), Å¡alia namo esančiame sandėliuke ir buvo rastos narkotinės medžiagas – heroinas, kurio masė 0,651 g. Klausantis E. S. telefoninių pokalbių taip pat nustatyta, jog 2017 m. birželio 28 d. E. S. paskambino Å . B. ir susitarė su juo, kad E. S. pas pastarÄ jį atvyks sekančiÄ dienÄ . KitÄ dienÄ â€“ 2017 m. birželio 29 d. po 15.00 val. E. S. pradėjo raÅ¡yti SMS žinutes ir skambinti kitiems žmonėms, sakyti, kad pas jį viskas gerai, kas pagal byloje nustatytas aplinkybes reikÅ¡tų, kad jis jau turi narkotinių medžiagų ir kad galimi narkotinių medžiagų vartotojai jau gali atvažiuoti pas jį jų įsigyti, kas kartu su kitais įrodymais patvirtina, kad 2017 m. birželio 29 d. apie 15.00 val.

E. S. ir Š. B. susitiko pas Š. B. namuose, E. S. įsigijo iš Š. B. narkotinių medžiagų ir apie tai pradėjo pranešinėti kitiems galimiems pirkėjams. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog 2017 m. birželio 29 d. sulaikius E. S. prie jo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), pas jį buvo rasta vienuolika užspaudžiamų polietileninių maišelių su rusvos spalvos narkotine medžiaga – heroinu. Po sulaikymo galimi pirkėjai dar bandė susisiekti su E. S. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo.

11. Nuteistasis Å . B. apeliaciniame skunde tvirtina, jog žemesnės instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo ir atmesdamas jo versijÄ , kuriÄ teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ esmės patvirtino ir V. R., nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais E. S. parodymais bei paties Å . B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis davė sulaikymo metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo metadono, dėl ko blogai jautėsi, be to, neužtikrinus jo teisės į gynybÄ .

12. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å . B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas du kartus – 2017 m. birželio 30 d. (b. t. 2, b. l. 183-184) ir 2017 m. spalio 18 d. (b. t. 2, b. l. 187). Ä®tariamuoju apklaustas 2017 m. birželio 30 d. apeliantas parodymus duoti sutiko, nurodė, jog kaltę pripažįsta ir gailisi, iÅ¡dėstė esmines nusikaltimo, dėl kurio jam buvo pareikÅ¡tas įtarimas, padarymo aplinkybes. Ä®tariamuoju apklaustas 2017 m. spalio 18 d. Å . B. parodymus duoti atsisakė, nurodė tai padarysiantis teisme. IÅ¡ iÅ¡dėstyto seka, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, rėmėsi bÅ«tent 2017 m. birželio 30 d. atliktos įtariamojo apklausos metu Å . B. duotais parodymais.

13. Nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes, kad jis pirminius parodymus davė apsvaigęs nuo metadono, dėl ko prastai jautėsi, teisme paneigė liudytoja E. P., ikiteisminio tyrimo metu atlikusi Å . B. apklausÄ . Nors nuteistojo skunde pagrįstai teigiama, jog E. P. visų Å . B. apklausos aplinkybių, to, ar Å . B. jos metu blogai jautėsi, ar jis minėjo, kad vartojo metadonÄ , neprisiminė, tačiau Å¡i liudytoja nurodė, jog tais atvejais, kai asmuo blogai jaučiasi, tai yra pažymima ir asmuo parodymus duoda sekančios apklausos metu. Kadangi tokie duomenys 2017 m. birželio 30 d. Å . B. apklausos protokole ar kitame procesiniame dokumente nėra užfiksuoti, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å . B. savo fizine sveikata ar psichologine bÅ«sena pirminės apklausos metu nesiskundė ir Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡sigalvojo, siekdamas bet kokiu bÅ«du priversti teismÄ suabejoti Å¡ios apklausos metu duotų jam nepalankių parodymų patikimumu.

14. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apeliantu, jog ikiteisminio tyrimo metu, atliekant pirmÄ jÄ Å . B. apklausÄ , buvo padarytas procesinis pažeidimas, kadangi Å¡ios apklausos metu nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas. Pagal BPK 10 straipsnio 1 dalį įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis turi teisę į gynybÄ , kuri jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos. BPK 50–52 straipsniuose detalizuota gynėjo kvietimo, paskyrimo, atsisakymo nuo jo tvarka, nustatyti bÅ«tini gynėjo dalyvavimo atvejai.

Pagal BPK 50 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ir teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėjÄ nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti; dėl įtariamojo ar kaltinamojo praÅ¡ymo turėti gynėjÄ arba dėl gynėjo atsisakymo suraÅ¡omas protokolas. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktÄ gynėjÄ , o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbÄ Ä¯statymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis).

Be to, BPK 51 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose numatyti privalomi gynėjo dalyvavimo pagrindai.

15. IÅ¡ byloje esančių procesinių dokumentų galima spręsti, kad 2017 m. birželio 29 d. laikinai sulaikytam Å . B., prieÅ¡ praneÅ¡ant jam apie įtarimÄ bei atliekant pirmÄ jÄ apklausÄ , pasiraÅ¡ytinai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatytos įtariamojo teisės, tarp jų – ir teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėjÄ , tačiau jis pats raÅ¡tu gynėjo atsisakė, dėl to buvo suraÅ¡ytas protokolas dėl gynėjo atsisakymo ir įtariamasis apklaustas gynėjui nedalyvaujant (b. t. 2, b. l. 179).

Taigi apklausiant Å . B. 2017 m. birželio 30 d. teisė turėti gynėjÄ jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta tinkamai, tačiau jis savo iniciatyva Å¡ios teisės atsisakė. Jokių BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, Å¡iuo atveju nenustatyta, taip pat nenustatyta ir aplinkybių, kurioms esant įtariamojo teisės ir teisėti interesai nebÅ«tų reikiamai ginami be gynėjo dalyvavimo. Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas.

Nagrinėjamu atveju Å . B. nebuvo suimtas, jis buvo laikinai sulaikytas procesinių veiksmų atlikimui, o toks nuteistojo laisvės suvaržymas negali bÅ«ti tapatinamas su suėmimu, kada asmeniui yra iÅ¡ esmės apribojama teisė pačiam pasirinkti ir į procesÄ pasikviesti gynėjÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog laikinas sulaikymas negali bÅ«ti prilyginamas suėmimui BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme, todėl nelaikytinas bÅ«tinu gynėjo dalyvavimo pagrindu pagal minėto straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-766/2006, 2K-92/2007, 2K-85/2012, 2K-200-696/2015).

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo teisė į gynybÄ ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeista, jo pirminė apklausa atlikta nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, todėl jos metu Å . B. duotų paaiÅ¡kinimų nėra pagrindo pripažinti įrodymais, neatitinkančiais leistinumo reikalavimų, ir jų nevertinti ar jais nesivadovauti grindžiant Å . B. kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

16. Apygardos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Å . B. pateiktÄ versijÄ bei priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamÄ jÄ nuosprendį, taip pat pagrįstai rėmėsi E. S. teisme duotais parodymais. Å iame kontekste pritartina Å . B. apeliacinio skundo argumentui, jog E. S. viso proceso metu duoti parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, kadangi ikiteisminio tyrimo metu pastarasis neigė narkotines medžiagas pirkęs iÅ¡ Å . B., nurodė jas įsigijęs (duomenys neskelbtini), tuo tarpu teisme tvirtino, jog narkotines medžiagas pirko 2017 m. birželio 29 d. apie pietus (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Å .

B., dienÄ prieÅ¡ tai susiskambinęs ir susitaręs su apeliantu, tačiau prieÅ¡ingų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu savaime neeliminuoja galimybės remtis kažkuriais iÅ¡ jų. Tokiu atveju teismas privalo įvertinti Å¡ių parodymų turinį visų byloje surinktų duomenų kontekste ir motyvuotai nuspręsti, kuriais iÅ¡ jų, kaip neprieÅ¡taraujančiais kitiems byloje surinktiems įrodymams, bus vadovaujamasi, kÄ nagrinėjamu atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas.

ObjektyvÅ«s bylos įrodymai – klausantis E. S. telefoninių pokalbių metu gauta informacija, patvirtina, jog 2017 m. birželio 29 d. tarp E. S. ir Å . B. vykęs susitikimas buvo suplanuotas dar 2017 m. birželio 28 d. tarp Å¡ių asmenų vykusio telefoninio pokalbio metu, tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. S., nors ir neneigė 2017 m. birželio 29 d. buvęs (duomenys neskelbtini) ir ten susitikęs Å . B., tačiau tvirtino, jog Å¡is susitikimas buvo atsitiktinis. Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu E. S. duoti parodymai yra neatitinkantys tikrovės. Tikėtina, jog duoti kaltinimÄ atitinkančius parodymus teisme E. S. paskatino Å¡velnesnės jam skirtinos bausmės siekimas, tačiau tai savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, jog Å¡ie parodymai nėra teisingi.

17. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, iÅ¡dėstytų argumentų visuma leidžia spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi paties Å . B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat E. S. teisme duotais parodymais bei raÅ¡ytiniais bylos duomenimis. Å ių duomenų pakanka nuteistojo Å . B. kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybinę versijÄ , kad jis E. S. 0,475 g narkotinės medžiagos – heroino, nepardavė, o jo nerakinamame sandėliuke rastÄ narkotinę medžiagÄ â€“ heroinÄ , pasidėjo kitas nuteistasis – V.

R.. PrieÅ¡ingai nei teigiama apelianto skunde, pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino visų surinktų duomenų visumÄ bei jų pagrindu padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , motyvuotÄ ir bylos duomenimis pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo Å . B. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , nenustatyta.

Dėl Å . B. paskirtos bausmės 18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė apeliantui teisingÄ bausmę. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

19. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rÅ«Å¡ies bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aÅ¡tuonerių metų. Taigi, tenkintas Å . B. praÅ¡ymas skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, reikÅ¡tų Å¡velnesnės nei nuteistajam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimÄ .

20. Å velnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sÄ lygas reglamentuoja BK 62 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Nagrinėjamu atveju, Å . B. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamÄ veikÄ , taigi Å¡iuo atveju BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų jo taikymo sÄ lygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi būti daugiau nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu šioje byloje nenustatyta nei viena Š. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

21. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, numato BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡ioje byloje tokių iÅ¡skirtinių aplinkybių nenustatė. Nuteistojo skunde nurodomos Å¡eiminės aplinkybės, taip pat tai, jog jis anksčiau nebuvo teistas, yra registruotas darbo biržoje, nevartoja narkotinių medžiagų, nepripažintinos iÅ¡skirtinėmis. Å eimÄ nuteistasis turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai jo nuo sunkaus nusikaltimo padarymo nesulaikė, todėl tai, kad Å . B. dėl savo paties netinkamai vedamo gyvenimo bÅ«do pablogino savo ir savo Å¡eimos padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Padaryto nusikaltimo pobÅ«dis rodo, jog Å . B. nusikalstamai veikė, siekdamas finansinės naudos, tačiau iki Å¡iol jis niekur nedirba, nors yra registruotas darbo biržoje, tačiau tai teismui neleidžia daryti iÅ¡vados, jos apeliantas deda realias pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , kadangi darbo paieÅ¡kas Å . B. gali vykdyti ir individualiai. Tuo tarpu į aplinkybę, jog Å . B. yra laikomas neteistu (teistumas iÅ¡nykęs), pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, nustatydamas mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį, nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis.

Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, įvertinus jas kitų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų ir teisingai įvertinų (žiÅ«rėti 3 Å¡ios nutarties punktÄ ), aplinkybių kontekste, taip pat nėra pakankamos sutrumpinti jam nustatytos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

22. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) numatė, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos.

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi bÅ«ti taikomas.

23. Nagrinėjamu atveju Å . B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi formaliai Å . B. atitinka nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sÄ lygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ . Tačiau, kaip jau minėta, bÅ«tina sÄ lyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o Å¡ios bylos duomenys pagrindo tokiai iÅ¡vadai nesuteikia.

Teisėjų kolegija grįsdama tokiÄ iÅ¡vadÄ pažymi, jog nuteistasis iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų padarė itin pavojingÄ , su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turinčių didelę įtakÄ kitų nusikaltimų padarymui ir keliančių pavojų kitų žmonių sveikatai ir netgi gyvybei, susijusiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nepaisant to, jis savo neteisėtų veiksmų nesmerkia, kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nusikalstamus veiksmus jis tęsė ir po vieno iÅ¡ jo pažįstamų, galimai su Å .

B. leidimu ir pritarimu užsiiminėjusio analogiška nusikalstama veika – V. R. – sulaikymo, taigi puikiai suvokdamas savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Kaip jau minėta, po nusikalstamos veikos, kuria jis neabejotinai siekė finansinės naudos, padarymo, Š. B. darbo nesusirado. Jokių kitų aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog apeliantas savo elgesiu siekia įrodyti, kad ateityje nedarys nusikalstamų veikų, taip pat nenustatyta. Esant tokiam nuteistojo požiūriui pagrįstai abejotina jo pasirengimu laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kitaip tariant, sėkmingos probacijos galimybe nuteistajam bei bausmės tikslų pasiekimu be realaus bausmės atlikimo.

Dėl R. T. paskirtos bausmės 24. Nagrinėjamu atveju R. T. nuteistas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ . BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato Å¡ias alternatyvias bausmes: baudÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų. Taigi, BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė yra Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is, kuriÄ teismas gali paskirti tik tuo atveju, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumÄ ir ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad areÅ¡to bausmė, kuri yra griežtesnė nei bauda, apeliantui buvo paskirta įvertinus R. T. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

25. Teisėjų kolegijos manymu, galimybę R. T. paskirti Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį Å¡iuo atveju paneigia informacija apie praeityje apelianto padarytus teisės pažeidimus bei už jų padarymÄ skirtų bausmių bei nuobaudų poveikis tolimesniam nuteistojo elgesiui. Pažymėtina, jog už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y. analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas, R. T. praeityje buvo du kartus teistas.

Be to, apeliantas už narkotinių medžiagų vartojimÄ net 5 kartus baustas administracine tvarka. Å ios aplinkybės rodo, jog nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra jam bÅ«dingo elgesio modelio dalis, ji padaryta neatsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiÅ«rio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas bei turimos priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (R. T. įraÅ¡ytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros/dispanserinę grupę nuo 2001 m. kovo 5 d., jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas), su kuria nuteistasis net nebando kovoti, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis konsultacijoms Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nesilanko.

IÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ buvo paskirta baudos bausmė, tačiau R. T. vengė Å¡iÄ bausmę atlikti, dėl ko Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi bauda pakeista į areÅ¡tÄ . Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu R. T. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta areÅ¡to bausmė.

IÅ¡ iÅ¡dėstyto seka, jog R. T. už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuskalstamÄ veikÄ paskirta areÅ¡to bausmė jo nepataisė, nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė R. T., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam dar Å¡velnesnę bausmę nėra jokio pagrindo.

26. Be to, teisėjų kolegijai kyla abejonių ar apeliantas, apskritai, galėtų įvykdyti baudos bausmę, kadangi jis pakankamai ilgÄ laikÄ nedirba. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia įsidarbinęs bei galintis baudÄ mokėti dalimis, tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių dokumentų kartu su apeliaciniu skundu jis nepateikė, o iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡raÅ¡o apie asmens darbovietę matyti, jog Sodros informacinėje sistemoje nerasta duomenų apie R. T. darbovietę laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. kovo 26 d.

27. Grįsdamas praÅ¡ymÄ suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, nuteistasis nurodo, jog jis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir gailisi, atlikti areÅ¡to bausmę jam bÅ«tų labai sunku psichologiÅ¡kai, be to, dėl kitų nuteistųjų pozicijos jis prarado galimybę į bylos nagrinėjimÄ supaprastinto proceso tvarka, atitinkamai, ir paskirtos bausmės sumažinimÄ vienu trečdaliu. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi, Å¡iÄ aplinkybę pripažindamas lengvinančia jo atsakomybę.

Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad bylos procesas vyko įprastine tvarka dėl vieno iÅ¡ kaltinamųjų savo kaltės neprisipažinimo, nors byla galėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko R. T. prarado teisę į paskirtos bausmės sumažinimÄ vienu trečdaliu. Å i aplinkybė iÅ¡ esmės ir lėmė teismo sprendimÄ nustatyti R. T. gerokai mažesnę areÅ¡to trukmę – 24 paras, nei už nusikaltimo padarymÄ Ä¯statymo leidžiamÄ skirti areÅ¡to bausmės vidurkį (už nusikaltimo padarymÄ pagal BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatas nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdeÅ¡imties parų areÅ¡to, taigi vidurkis – 52 paros).

Nenustačius baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajam bausmę, nėra jokio teisinio pagrindo paskirtÄ jÄ bausmę Å¡velninti tomis pačiomis aplinkybėmis. Tokio pagrindo nesudaro ir dėl paskirtos bausmės nuteistajam galimai atsirasiančios neigiamos emocijos.

28. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų Š. B. ir R. T. apeliacinius skundus atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Edita Dambrauskienė Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė