2016-06-06 Nr. AB-12168-3-63-3-01003-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1869-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01003-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK), priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 3–7) paaiškino, jog laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. sausio 15 d., nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2013 m. kovo 26 d., nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 9 d., nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2013 m. spalio 9 d., nuo 2013 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d., nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. sausio 8 d., nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. vasario 13 d. Klaipėdos apskrities VPK areštinėje (toliau – Areštinė) jis buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Teigė, kad jis yra dirbęs vidaus reikalų sistemoje, tačiau buvo laikomas kamerose kartu su kitokio statuso asmenimis, todėl buvo keliamas pavojus jo sveikatai bei gyvybei, nes jis buvo terorizuojamas, prieš jį buvo naudojamas fizinis bei psichologinis smurtas. Manė, jog nurodytas pažeidimas prilyginamas kankinimui ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Teigė, kad dėl Areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. buvo pažeminta jo garbė ir orumas, jis patyrė psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, negalėjo ramiai miegoti, juto nuolatinį stresą, įtampą, vargino baimė būti sužalotam ar net nužudytam.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundą (b. l. 12–14) prašė pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Klaipėdos apskrities VPK nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais dėl jo teisių pažeidimo. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 22.6 punktu, asmenys, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, pateikę tai patvirtinančius dokumentus, turi būti laikomi atskirai nuo kitų asmenų, kiekvienas sulaikytas, suimtas ar konvojuotas iš tardymo izoliatorių ar pataisos namų asmuo prieš uždarant į kamerą yra apklausiamas, patikrinami anketiniai duomenys ir kiti asmens byloje esantys duomenys. 2013 m. sausio 7 d. apklausos metu prieš pareiškėją patalpinant į kamerą, jis nurodė, kad yra dirbęs vidaus reikalų sistemoje, todėl laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. sausio 15 d. jis buvo laikomas atskirai nuo kitų asmenų. Pareiškėjui į Areštinę atvykus nuo 2013 m. kovo 18 d., jis nenurodė, o ir jo asmens byloje nebuvo duomenų apie jo tarnybą vidaus reikalų sistemoje, todėl jis buvo laikomas kartu su kitais asmenimis. Jam į Areštinę atvykus 2015 m. sausio 19 d., jo asmens byloje jau buvo duomenys apie 1995 – 1996 metais atliktą privalomąją pradinę karo tarnybą Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ame pulke, todėl laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. sausio 21 d. pareiškėjas buvo laikomas skyrium nuo kitų asmenų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą V. B.. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 24–27).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.246–6.249, 6.250 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2010m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010, 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006) praktika, taip pat Konvencijos 3 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija (2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Į policijos areštinę uždaryti asmenys į kameras skirstomi, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), kurios 22.6 punkte nurodyta, jog asmenys, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, pateikę tai patvirtinančius dokumentus – atskirai nuo kitų asmenų.

Teismas rėmėsi 2015 m. liepos 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos biuro viršininko tarnybinio pranešimo duomenimis dėl pareiškėjo laikymo Areštinės kamerose.

Vienas iš atskiro suimtųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes –gyvybę bei sveikatą – dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei. Aplinkybei apie asmens specifinį teisinį statusą tapus žinomai kitiems su tokiu asmeniu kartu laikomiems asmenims, tai galėtų padaryti neigiamą įtaką jų elgesiui, dėl ko galėtų kilti grėsmė tokį statusą turinčio asmens sveikatai ir gyvybei. Siekiant išvengti tokios situacijos, įstatymų leidėjas nustatė tokių asmenų laikymo atskirai režimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, jog suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi. Už nurodyto suėmimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme nėra nustatytos sąlygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios būti laikomam laikantis įstatymuose nustatyto režimo – šio režimo taikymui nėra būtinas nei suimtojo ar jo atstovo prašymas, nei kitas kreipimasis, o informacijos asmens byloje nebuvimas apie jo priskirtinumą Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytai asmenų grupei savaime nepašalina minėtos atsakovo pozityviosios pareigos.

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 6 d. raštas Nr. 47SD-11 patvirtino, jog laikotarpiu nuo 1995 m. lapkričio 3 d. iki 1996 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas atliko privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ame pulke.

Nors atsiliepime į skundą teigiama, jog 2013 m. kovo 18 d. pareiškėjui atvykus į Areštinę, jo asmens byloje nebuvo duomenų apie jo tarnybą vidaus reikalų sistemoje, vertinta, jog ši aplinkybė neeliminavo Klaipėdos apskrities VPK pareigos imtis aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo statusu, juolab, kad atsiliepime į skundą pažymėta, jog dėl tokios aplinkybės buvimo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. sausio 15 d. pareiškėjas jau buvo laikomas atskirai nuo kitų asmenų.

Kadangi nustatyta, jog pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2015 m. sausio 21 d. 41 parą jis buvo laikomas kamerose, pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Instrukcijų 22.6 punkto reikalavimus, skundas dalyje tenkintas. Vadovaujantis teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertinta pinigais – 300 Eur.

III. Pareiškėjas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai (b. l. 32–34).

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su neturtinės žalos dydžiu. Vertinant tai, ką teko išgyventi Areštinės kameroje, būnant su kitais asmenimis, priteista neturtinės žalos suma neadekvati. Pareiškėjas Areštinėje patyrė tek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Tik atsitiktinumo dėka išliko gyvas, bet neišvengė sužalojimų, dvasinės skriaudos.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities VPK, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 39) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išaiškino tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, reikiamai pritaikė materialines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos jį laikant Klaipėdos apskrities VPK areštinėje pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2015 m. sausio 21 d., t. y. 41 parą, jis buvo laikomas kamerose, pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Instrukcijų 22.6 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nustatyta, kad pareiškėjas V. B., kuris Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1 pulke atliko privalomąją pradinę karo tarnybą nuo 1995 m. lapkričio 3 d. iki 1996 m. lapkričio 11 d. (b. l. 9), Klaipėdos apskrities VPK areštinėje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. sausio 15 d., nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2013 m. kovo 26 d., nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 9 d., nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2013 m. spalio 9 d., nuo 2013 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d., nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2014 m. sausio 8 d., nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. vasario 13 d., nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. sausio 21 d. (b. l. 15). Pareiškėjo teigimu, šiuo laikotarpiu jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi Areštinėje buvo laikomas nesilaikant reikalavimo, susijusio su nuteistųjų ar suimtųjų asmenų suskirstymu, t. y. su asmenimis, nepriskirtinais suimtųjų ir nuteistųjų, buvusių ar esančių valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, grupei.

Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.). Nuostata dėl asmenų, iki sulaikymo ar suėmimo dirbusių valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijose, laikymo atskirai nuo kitų asmenų yra įtvirtinta ir Instrukcijoje, kurios 22.6 punkte numatyta, kad asmenys, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, pateikę tai patvirtinančius dokumentus, vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse laikomi atskirai nuo kitų asmenų.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog atsakovo padarytas pažeidimas, susijęs su nuteistųjų ar suimtųjų asmenų suskirstymu, paprastai negali būti pateisinamas paties suimtojo ar nuteistojo asmens elgesiu ta prasme, jog asmuo, atvykdamas į laisvės atėmimo vietą, privalo deklaruoti savo priklausomumą tam tikrai ypatingai grupei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-602/2015, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2219/2013, 2013 m. sausio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas priskirtinas suimtųjų ir nuteistųjų, buvusių ar esančių valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, grupei. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas apklausos metu 2013 m. sausio 7 d. pareiškė, kad yra tarnavęs vidaus reikalų sistemoje, todėl laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. sausio 15 d. buvo laikomas atskirai nuo kitų asmenų; laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 18 d. apie buvusią tarnybą vidaus reikalų sistemoje pareiškėjas nepranešė, todėl buvo laikomas kartu su kitais asmenimis; nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. sausio 21 d. buvo laikomas atskirai nuo kitų asmenų, kadangi duomenys apie pareiškėjo privalomą pradinę karo tarnybą buvo jo asmens byloje.

Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2014 m. vasario 13 d. pareiškėjas 41 parą Klaipėdos apskrities VPK areštinėje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, kurie nepatenka į Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir Instrukcijos 22.6 punkte nurodytų asmenų kategoriją, todėl jo teisė į tinkamas laikymo areštinėje sąlygas buvo pažeista.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistos neturtinės žalos dydžiu. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje Nr. A438-336/2012 ir kt.)

Nors pareiškėjas teigia, kad Areštinėje jis patyrė fizinį bei psichologinį smurtą, šio teiginio nekonkretizavo, nenurodė ir nepateikė jį patvirtinančių įrodymų, tuo tarpu duomenų, kad pareiškėjas laikymo Klaipėdos apskrities VPK laikotarpiu ar po to būtų skundęsis dėl kartu laikomų asmenų netinkamo elgesio ar juo labiau prieš jį būtų panaudotas smurtas, nėra. Be to, visgi vertintina ir aplinkybė, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas, atvykęs į Klaipėdos apskrities VPK 2013 m. kovo 18 d., butų informavęs pareigūnus apie priežastis jį laikyti atskirai nuo kitų asmenų.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 patvirtinta 1 000 Lt, o 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 – 1 035 Lt minimali mėnesinė alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1437-442/2015, 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-507-525/2016, 2015 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-602/2015), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Atitinkamai, atsižvelgus į minėtas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, t. y. 15 000 Eur.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan