554d498d-d27e-455d-acd3-33d3fceb01d6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinės bylos Nr. 2S-2068-794/2016Procesinio sprendimo Nr. 2-68-3-15175-2016-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.3.1.18. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjų Violetos B. P. ir A. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties atsisakyti iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ (suinteresuoti asmenys:

V. V., UAB „Apsaugos komanda“, UAB „Antakalnio bÅ«stas“, UAB „Lindorff“, S. S., VSDFV Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus energija“, M. K., A. K., E. K., J. J., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Vilniaus vandenys“, AB „TEO LT“), n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai Violeta B. P. ir A. P. pareiÅ¡kimu prašė iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ .

PaaiÅ¡kino, kad yra nemokÅ«s, gaunamų pajamų ir turimo turto nepakanka įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Su kreditoriumi V. V. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ gavo 650000 Lt paskolÄ , nors dokumentuose nurodyta 573000 Eur. PaskolÄ panaudojo kitų paskolų grÄ Å¾inimui bankui ir fiziniam asmeniui. Gavus Å¡iÄ paskolÄ bankas panaikino hipotekÄ . Buvo siekiama parengti sklypo detalųjį planÄ ir pardavus jį atsiskaityti su kreditoriais. Å iuo metu vyksta teisminis procesas, kuriame ginčijama paskolos suma gauta iÅ¡ V.

V. Sutartu terminu nepavyko įgyvendinti verslo plano – parengti detalaus plano, todėl prasidėjo priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas. Kitų skolų susidarymÄ Ä¯takojo ekonominė krizė, nes investavus į pareiÅ¡kėjų turimÄ bendrovę paslaugų verslas per krizę nukentėjo pirmiausiai. PareiÅ¡kėjų įsiskolinimai sudaro 814554,81 Eur, o turto vertė apie 390900 Eur.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija, BAB bankas SNORAS, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, S. S., UAB „Antakalnio bÅ«stas“ prašė klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo spręsti teismo nuožiÅ«ra.Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prašė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams bankroto bylÄ , nes jie yra nemokÅ«s.Suinteresuotas asmuo V.

V. prašė netenkinti pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. PaaiÅ¡kino, jog 2011 m. sausio mėnesį A. P. suinteresuotam asmeniui pateikė verslo pasiÅ«lymÄ . Kreditorius paskolino 573000 Eur iki 2013 m. vasario 28 d., tačiau verslo planas nebuvo įvykdytas, paskola negrÄ Å¾inta. Nuo to laiko iki 2015 m. liepos 04 d. pareiÅ¡kėjai klaidino, jog turtas tuoj bus parduotas ir paskola grÄ Å¾inta, tačiau tai padaryta nebuvo.Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašė pareiÅ¡kimo netenkinti.

PaaiÅ¡kino, kad bÅ«tina nustatyti, kaip ekonominė krizė paveikė pareiÅ¡kėjų mokumÄ , taip pat kokiÄ reikÅ¡mę naujai prisiimti įsipareigojimai turėjo bendrai pareiÅ¡kėjų nemokumo dinamikai, ar pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai. PareiÅ¡kėjai nesiima priemonių gauti pakankamai lėšų ir atsikaityti su kreditoriais. Abejonių pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumu kelia ir praÅ¡oma poreikių tenkinimui reikalinga suma, kuri yra didesnė, nei gaunamos pajamos. PareiÅ¡kėjai nepateikė duomenų apie realias priežastis sukėlusias nemokumÄ , nepateikė paaiÅ¡kinimų apie bÅ«simas pajamas, nepateikė bankų sÄ skaitų detalizacijos, nenurodė kreditų panaudojimo tikslų ir faktinio jų panaudojimo.

Suinteresuotas asmuo A. K. prašė nekelti pareiÅ¡kėjams bankroto bylos. PaaiÅ¡kino, kad 2007 m. sausio 1 d. paskolino pareiÅ¡kėjui A. P. 35380 Eur iki 2007 m. balandžio 15 d. Ä®sipareigojimo užtikrinimui žadėjo įkeisti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2010 m. lapkričio 22 d. pareiÅ¡kėjai surašė susitarimÄ , kad jei neatsikaitys, tai atsiskaitys nekilnojamuoju turtu – pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). PraneÅ¡us apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ , pareiÅ¡kėjas A. P. pareiÅ¡kė, jog suinteresuotas asmuo viskÄ praras.

PareiÅ¡kėjai, skolindamiesi nuslėpė aplinkybę, jog buvo paėmę 260658 Eur paskolÄ iÅ¡ banko, kad turi kitų kreditorių. Vėliau, negrÄ Å¾inę turimų skolų toliau skolinosi iÅ¡ kitų kreditorių V. V., M. K. Pinigai buvo panaudoti (duomenys neskelbtini), kuri buvo reorganizuota į kitÄ bendrovė, o pastaroji į dar kitÄ . Tokiu bÅ«du galimai buvo perkelti pinigai ir prekės į kitÄ bendrovę, kreditoriams paliekant skolas. PareiÅ¡kėjai nerodo iniciatyvos gauti daugiau lėšų atsiskaityti su kreditoriais.

Pareiškėjai važinėja brangiais automobiliais, neatsiskaito už komunalines paslaugas, gyvena dideliame bute, tačiau neatsiskaito su kreditoriais.Suinteresuotas asmuo J. J. prašė pareiškimo netenkinti. Paaiškino, kad pagal vykdomuosius dokumentus yra išieškomos skolos iš pareiškėjo A. P. 2835,58 Eur ir 3017,26 Eur bei 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo 2015 m. spalio mėnesio. Kadangi pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir asmeninio turto, todėl buvo pradėtas turto atidalinimo procesas.

Tačiau pareiÅ¡kėjas nuolat vilkino procesÄ neatvykdamas į teismo posėdžius.Suinteresuotas asmuo M. K. prašė pareiÅ¡kimo netenkinti. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui A. P. paskolino pagal 2011 m. gruodžio 14 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 200000 Lt, tačiau skolos negrÄ Å¾ino. Teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimu skola buvo priteista ir Å¡iuo metu yra 57924 Eur skola, 416,47 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos. Å iuo metu vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomojo proceso tvarka.

PareiÅ¡kėjai yra nesÄ Å¾iningi, nes nemokiais tapo dėl neatsakingo skolinimosi didelėmis sumomis, neaiÅ¡ku kur panaudojo iÅ¡ kreditorių gautas lėšas. PareiÅ¡kėjai niekur nedirba, nors yra darbingo amžiaus ir nesiekia atsiskaityti su kreditoriais.Suinteresuotas asmuo E. K. prašė pareiÅ¡kimo netenkinti. PaaiÅ¡kino, kad 2007 m. sausio 1 d. paskolino pareiÅ¡kėjui A. P. 125000 Lt, kuriuos turėjo grÄ Å¾inti iki 2007 m. balandžio 15 d., kartu nurodė, jog užstatu palieka butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Vėliau butÄ pareiÅ¡kėjai įkeitė kitiems asmenims. Teismo sprendimu iÅ¡ pareiÅ¡kėjų buvo priteista 35380,38 EUR skolos, 8 842,75 EUR palÅ«kanų ir 5 procentų procesinių palÅ«kanų nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki sprendimo įvykdymo bei 2042,94 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ieÅ¡kant skolÄ vykdymo procese, pareiÅ¡kėjai siekė iÅ¡vengti skolos apmokėjimo. PareiÅ¡kėjai yra sveiki, darbingi, tačiau neieÅ¡ko darbo ir nesiekia atsiskaityti su kreditoriais. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams Violetai B.

P. ir A. P. bankroto bylÄ . Nustatė, jog pareiÅ¡kėjų bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomas turtas: negyvenama patalpa – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 77400 Eur; pastatas-parduotuvė su administracinėmis patalpomis ir kiemo statiniais – 262591 Eur; butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini) – 24653 Eur; butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini) – 34200 EUR, 2/3 priklauso V. B. P. asmeninės nuosavybės teise, kurio vertė 22800 Eur, ir 1/3 – A.

P., kurio vertė 11400 Eur; administracinis pastatas su parduotuvės patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal Registrų centro duomenis yra 83800 Eur; žemės sklypas, esantis Naugarduko g. 19, Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė pagal VÄ® Registrų centro duomenis yra 161000 Eur, priklauso V. B. P. ir A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis 684/1089, o 405/1089 dalys priklauso V. B. P. asmeninės nuosavybės teisėmis. Tačiau antstolio G. B., kuris vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjų iÅ¡ieÅ¡kotojo V.

V. naudai, 2015 m. lapkričio 3 d. patvarkymu vykdomojoje byloje paskirtos ekspertizės metu turtas, esantis Naugarduko g., įkainotas 784000 Eur (žemės sklypas – 678237 Eur, pastatas – 105726 Eur). 2016 m. gegužės 9 d. įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-5288-592/2016 pagal pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl antstolio veiksmų (2015 m. gruodžio 11 d. patvarkymu turto kaina pirmoms varžytynėms nustatyta 20 proc. mažesnė) konstatuota, jog minėto turto rinkos vertė paskaičiuota tinkamai.

Taigi bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos žemės dalies vertė – 426000 Eur, V. B. P. asmeninės nuosavybės teise valdomos žemės dalies vertė – 252237 EUR. Teismas sprendė, jog tai, kad Registrų centre nurodyta daikto vertė neatitinka realios rinkos vertės patvirtina ir sutartinės hipotekos lakštas, kuriame pareiškėjai ir V. V. nustatė žymiai didesnes daiktų vertes: žemės sklypo – 1200000 Lt, pastato – 700000 Lt, iš viso – 1900000 Lt (550278 Eur).

Be to, patys pareiÅ¡kėjai savo skunde dėl antstolio veiksmų teigė, jog vykdomojoje byloje nustatyta 784000 Eur vertė yra per maža, tuo tarpu pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tÄ patį turtÄ Ä¯vertino tik 244800 Eur. Taigi pareiÅ¡kėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo turto už 896370 Eur, pareiÅ¡kėja valdo turto asmeninės nuosavybės teise už 275037 Eur, pareiÅ¡kėjas A. P. – už 11400 Eur, bendra turto vertė 1182807 Eur. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjų solidarios skolos yra 792848,15 Eur, asmeninės A.

P. skolos – 7123,57 Eur, V. B. P. – 1102,87 Eur. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjų turimo turto pilnai pakanka atsiskaityti su kreditoriais, t. y. pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti laikomi nemokiais FABÄ® 2 str. 2 d. prasme. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai PareiÅ¡kėjai Violeta B. P. ir A. P. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso turto už 633779 Eur (negyvenama patalpa – parduotuvė (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertės 77400 Eur; butas su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 24653 Eur; 684/1089 dalys žemės sklypo ir administracinis pastatas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 531726 Eur).

PareiÅ¡kėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso turto už 275037 Eur (2/3 dalys buto (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 22800 Eur, 405/1089 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 252237 Eur). PareiÅ¡kėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis buto (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 11400 Eur. Taigi pareiÅ¡kėjai iÅ¡ viso turi turto už 920216 Eur, o ne 1182807 Eur. Turto rinkos vertė, nustatoma nekilnojamojo turto vertintojų ir nurodoma turto vertinimo ataskaitoje, nurodo turto rinkos kainÄ , jei reiktų turtÄ parduoti rinkos sÄ lygomis.

Tuo tarpu Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjams priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra realizuojamas priverstine tvarka, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto V. V. naudai. Turto vertintojas, rengdamas turto vertinimo ataskaitÄ , gali nurodyti tik teorinę rinkos vertę ar kainÄ , už kuriÄ rinkos sÄ lygomis turtas galėtų bÅ«ti parduodamas tiesioginiu sandoriu. Turto vertintojas neįvertina tokių aplinkybių, kurios yra susijusios su tuo, jog turto realizavimas yra priverstinis, jog turto įsigijimas iÅ¡ priverstinio realizavimo bÅ«du dėl galimų ginčų turi papildomų rizikos faktorių, jog turto įsigijimas turi bÅ«ti vykdomas savomis lėšomis, kadangi perkant turtÄ iÅ¡ varžytinių, nėra galimybės prieÅ¡ atsiskaitymÄ , įkeisti Å¡io turto bei gauti banko ar kitos kredito įstaigos finansavimÄ ir pan.

Visos Å¡ios aplinkybės lemia, jog turto vertintojo nustatyta rinkos vertė bei reali turto pardavimo priverstinio realizavimo bÅ«du kaina, už kuriÄ Ä¯sigyti turtÄ pageidauja pirkėjas, yra dvi skirtingos sÄ vokos, o tai lemia, jog turto vertintojo nustatyta žemės sklypo ir pastato rinkos vertė gali neatitikti realios Å¡io turto rinkos vertės, už kuriÄ bÅ«tų galima realizuoti (parduoti) šį turto priverstinio realizavimo sÄ lygas. Žemės sklypo ir pastato pradinė pardavimo kaina pirmosiose varžytynės buvo nustatyta 627200 Eur, varžytinėse užsiregistravo tik vienas dalyvis.

Todėl realiai turtas priverstinio realizavimo sÄ lygomis gali bÅ«ti parduotas ne už 783963 Eur, o ne daugiau kaip už 627200 Eur kainÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismas spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų, buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma virÅ¡ija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės Å¡ias skolas padengti nei Å¡iuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingÄ terminÄ .

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė nemokumÄ reglamentuojančias FABÄ® 2 str. 2 d. nuostatas, nenustatė ir neįvertino pareiÅ¡kėjų perspektyvų įvykdyti skolinius įsipareigojimus, be kita ko, neatsižvelgdamas į realias galimybes gauti atitinkamas pajamas iÅ¡ priverstinio turto realizavimo. PareiÅ¡kėjų solidarios skolos yra 792848,15 Eur, asmeninės V. B. P. – 1102,87 Eur, o A. P. – 7123,57 Eur. Bendra pareiÅ¡kėjų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma – 801074,59 Eur.

PareiÅ¡kėjų įsipareigojimai kreditoriams tik didėja, kadangi priskaičiuojami delspinigiai, palÅ«kanos, bylinėjimosi iÅ¡laidos. Papildomi finansiniai įsipareigojimai atsiras ir dėl antstolio patiriamų vykdymo iÅ¡laidų bei atlygio antstoliui, kurios bendrai sudarys daugiau kaip 40000 Eur. Maksimali suma, kuriÄ galima gauti, priverstinais realizuojant pareiÅ¡kėjams priklausantį turtÄ , gali sudaryti 763453 Eur, t. y. pradelsti įsipareigojimai kreditoriams virÅ¡ija realiÄ sumÄ , kuriÄ galima gauti pardavus turtÄ .

PareiÅ¡kėjų gaunamos pajamos nėra pakankamos jas skirti atsiskaitymui su kreditoriais, todėl vienintelė galimybė patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimas yra turto pardavimas.Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimu praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kino, kad teismas teisingai suskaičiavo pareiÅ¡kėjų skolas ir jų turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei teisingai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjų turimo turto pilnai pakanka atsiskaityti su kreditoriais. Paskutinių kelerių metų tendencija yra tokia, kad nekilnojamojo turto vertė, ypatingai sostinėje, kasmet tik didėja.

PareiÅ¡kėjai nepateikė iÅ¡samios informacijos apie visus turimus įsiskolinimus, neatsakingai skolinosi dideles pinigų sumas ir nemotyvavo tokių savo veiksmų priežasčių, nepaaiÅ¡kino, kur buvo panaudotos pasiskolintos lėšos, skolinimosi procese pasiraÅ¡inėjo teisiÅ¡kai niekinius dokumentus, klaidindami arba siekdami apgauti kitÄ sutarties Å¡alį (A. K. ir E. K.), A. P. be jokių priežasčių neatvyko į bylos nagrinėjimÄ ir nesiteikė paaiÅ¡kinti bei pagrįsti pareiÅ¡kimo motyvų, pareiÅ¡kėjai nedirba ir nesiima jokių aktyvių veiksmų, bandydami atsiskaityti su kreditoriais, o elgiasi prieÅ¡ingai – skundžia visus įmanomus turto realizavimo veiksmus, pateikia ieÅ¡kinį teismui dėl paskolos sutarties su V.

V. nuginčijimo, nors nuo sutarties sudarymo praėjo 5 metai. Tai rodo, jog pareiÅ¡kėjai elgiasi nesÄ Å¾iningai, neketina atsiskaityti su kreditoriais ir ieÅ¡ko bÅ«dų, kad Å¡is procesas užsitęstų kaip galima ilgiau.Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjų turto pilnai pakanka atsiskaityti su kreditoriais. PareiÅ¡kėjų nurodoma ekonominė krizė neįrodo aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjai tapo dėl to nemokÅ«s. Nemokumas atsirado akivaizdžiai dėl per didelio pasitikėjimo savo jėgomis ir nesugebėjimo įvertinti ekonominių pokyčių.

Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjai Å¡iuo metu mažai uždirba savaime nėra pagrindas pripažinti pateisinančia priežastimi, leidžiančia iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams.Suinteresuoti asmenys A. K. ir E. K. atsiliepimais praÅ¡o pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistÄ . PaaiÅ¡kino, kad atskirajame skunde pareiÅ¡kėjai kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę nurodo tik B. P. priklausančio žemės sklypo 405/1089 dalį, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodo, kad ir A.

P. taip pat priklauso Å¡io žemės sklypo 684/1089 dalys ir visiÅ¡kai neįtraukia į bendrosios jungtinės nuosavybės turtÄ ant Å¡io žemės sklypo esantį administracinį pastatÄ su parduotuvės patalpomis. Dėl Å¡ios priežasties ir taikomo turto įvertinimo ne rinkos verte, o pagal VÄ® Registrų centras duomenis, gauna mažesnę sumÄ , nei nurodyta teismo nutartyje. PareiÅ¡kėjai, turėdami norÄ atsiskaityti su kreditoriais, patys gali ieÅ¡koti pirkėjų, ir siÅ«lyti antstoliui turtÄ , esantį Naugarduko g., parduoti jų pasiÅ«lytam pirkėjui.

PareiÅ¡kėjai yra nesÄ Å¾iningi, turi pakankamai turto, nededa jokių pastangų savo mokumui gerinti, savo kaltės dėl didėjančios skolos nepripažįsta. PareiÅ¡kėjai gyvena (duomenys neskelbtini), dideliame bute, kuris yra sujungtas su 24 butu, V. B. P. važinėja automobiliu, kuris priklausė firmai (duomenys neskelbtini), dabar priklauso dukrai, nors firmai iÅ¡keltas bankrotas. A. P. važinėja automobiliu, kuris taip pat priklauso dukrai. Firma (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo pareiÅ¡kėjų dukra buvo reorganizuota į (duomenys neskelbtini), kur dukra buvo direktorė, po to į firmÄ (duomenys neskelbtini), kuri yra veikianti ir kuriai vadovauja pareiÅ¡kėjų dukra.

Kreditoriai prašė pateikti firmos bankroto dokumentus, bet jie nebuvo pateikti. PareiÅ¡kėjai turi paslėpto turto, kuris yra dukters vardu. PareiÅ¡kėjai visada pateikdavo neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę prisiimant skolinius įsipareigojimus, jie nepasakė nei vienam iÅ¡ kreditorių, kad yra pasiskolinę pinigų iÅ¡ fizinių asmenų, nedėjo jokių pastangų, kad pirmiausia atsiskaityti su tais kreditoriais, kuriems jau suėję paskolų gražinimo terminai, o elgėsi prieÅ¡ingai – dar didžiules sumas skolinosi iÅ¡ kitų.

PareiÅ¡kėjai apgaudinėjo, žadėdami įkeisti A. K. ir E. K. naudai po butÄ kaip skolos įvykdymo užtikrinimÄ , tačiau to nepadarė, o butus įkeitė bankui, po to pasirašė susitarimÄ , kad neatliks jokių veiksmų su nekilnojamuoju turtu adresu (duomenys neskelbtini), bet ir jį įkeitė kitiems asmenims. PareiÅ¡kėjai vis žadėjo grÄ Å¾inti skolÄ , prašė nesikreipti į teismÄ , o po to visomis priemonėmis stengėsi iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiÅ¡kėja nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡io įstatymo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Remiantis Å¡io įstatymo 2 str. 2 d. fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 MMA. Pagal FABÄ® 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi bÅ«ti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi virÅ¡yti 25 MMA, Å¡ių skolų mokėjimo terminai turi bÅ«ti pasibaigę ir asmuo faktiÅ¡kai (objektyviai) neturi turėti galimybės Å¡ias skolas padengti.

Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingÄ laikotarpį Å¡iuos įsipareigojimus įvykdyti, reiÅ¡kia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma virÅ¡ija jo turimo turto vertę, nereiÅ¡kia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-269-219/2015).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjų turimo turto vertę, sprendė, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjų turto įmanoma įvykdyti visus skolinius įsipareigojimus kreditoriams.

Teismas nustatė, jog pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo turto už 896370 Eur, pareiškėja valdo turto asmeninės nuosavybės teise už 275037 Eur, pareiškėjas A. P. – už 11400 Eur, bendra turto vertė 1182807 Eur. Tuo tarpu pareiškėjų solidarios skolos yra 792848,15 Eur, asmeninės A. P. skolos – 7123,57 Eur, V. B. P. – 1102,87 Eur, taigi pareiškėjo skolos iš viso yra 801074,59 Eur, pareiškėjos – 793951,02 Eur. Apeliantai teigia, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra ne 1182807 Eur, o 920216 Eur, be to, reali turto, esančio Naugarduko g. 19, Vilnius, rinkos vertė yra 627200 Eur, o ne 783963 Eur.Byloje nustatyta, jog pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso negyvenama patalpa-parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 77400 Eur (t.

III, b. l. 25-28); pastatas-parduotuvė su administracinėmis patalpomis ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 262591 Eur (t. III, b. l. 29-33); butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 24653 Eur (t. III, b. l. 38-40). Butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 34200 Eur, 2/3 dalys (22800 Eur) priklauso V. B. P. asmeninės nuosavybės teise ir 1/3 (11400 Eur) A. P. (t. III, b. l. 34-37). Pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso administracinis pastatas su parduotuvės patalpomis, esantis Naugarduko g. 19, Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis 2016 m. kovo 21 d. buvo 83800 Eur (t.

III, b. l. 21-24). Minėtas administracinis pastatas su parduotuvės patalpomis, esantis Naugarduko g., stovi ant žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registro centro duomenis 2016 m. kovo 21 d. buvo 161000 Eur (t. III, b. l. 17-20). Žemės sklypo 684/1089 dalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, o likusios 405/1089 dalys priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis c. b. 2-5288-592/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartis c. b. 2S-1125-656/2016, kuria apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista, tvirtina, jog administracinis pastatas su parduotuvės patalpomis ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra realizuojamas priverstine tvarka išieškotojo V.

V. naudai (t. IV, b. l. 96-102). Vykdomojoje byloje 2015 m. gruodžio 8 d. atlikus ekspertizę minėto turto rinkos vertė nustatyta 784000 Eur sumai, iš jos žemės sklypo – 678237 Eur, pastato – 105726 Eur. Atitinkamai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos žemės dalies vertė yra 426000 Eur, pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise valdomos žemės dalies vertė – 252237 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo turto už 896370 Eur, pareiškėja valdo turto asmeninės nuosavybės teise už 275037 Eur, pareiškėjas A.

P. – už 11400 Eur, bendra turto vertė 1182807 Eur.Apeliantų teigimu, turto esančio Naugarduko g., reali rinkos vertė, vykdant pardavimÄ priverstine tvarka, yra 627200 Eur, o ne 783963 Eur, kadangi mažesnė kaina buvo nustatyta pirmose varžytynėse, be to, realizuojant turtÄ priverstine tvarka, reali turto pardavimo kaina paprastai yra žymiai mažesnė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantų pozicija sutinka, kadangi įstatymo pagrindu pirmosiose varžytynėse parduodamo nustatoma turto pradinė kaina sudaro 80 proc. nuo ekspertizės metu nustatytos realios turto kainos (CPK 681, 718 str.), todėl turto pardavimas už didesnę kainÄ priklauso iÅ¡ esmės nuo parduodamo turto paklausos tarp varžytinių dalyvių. 80 proc. nuo eksperto nustatytos 783963 Eur turto kainos sudaro 627170,4 Eur, t. y. proporcingai žemės sklypo kaina sudaro 542589,6 Eur, pastato – 84580,8 Eur.

Atitinkamai pareiÅ¡kėjų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos žemės dalies vertė yra 340800,08 Eur, pareiÅ¡kėjos asmeninės nuosavybės teise valdomos žemės dalies vertė – 201789,52 Eur. Taigi atsižvelgiant į pirmosiose varžytynėse nustatytinÄ turto, esančio Naugarduko g., kainÄ pareiÅ¡kėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo turto už 790024,88 Eur, pareiÅ¡kėja valdo turto asmeninės nuosavybės teise už 224589,52 Eur, pareiÅ¡kėjas A. P. – už 11400 Eur, bendra turto vertė 1026014,4 Eur.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjų solidarios skolos yra 792848,15 Eur, asmeninės A. P. skolos – 7123,57 Eur, asmeninės V. B. P. skolos – 1102,87 Eur, t. y. pareiÅ¡kėjo skolos iÅ¡ viso yra 801074,59 Eur, pareiÅ¡kėjos – 793951,02 Eur. Taigi net ir laikant, jog turto, esančio Naugarduko g., reali pardavimo kaina yra tokia, kokiÄ nurodo apeliantai, jų turimo turto visiÅ¡kai pakanka atsiskaityti su kreditoriais. Nors faktiÅ¡kai pirmosiose varžytynėse buvo nustatyta 627200 Eur turto kaina, t. y. 29,6 Eur didesnė, tačiau Å¡is skirtumas yra nežymus ir esminės reikÅ¡mės, vertinant realiÄ pareiÅ¡kėjų turto vertę, neturi (t.

III, b. l. 49-50). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų teiginiais, jog pareiškėjų įsipareigojimai kreditoriams nuolat auga (priskaičiuojami delspinigiai, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos ir pan.), o vykdymo išlaidos gali siekti apie 40000 Eur (Sprendimų vykdymo instrukcijos III skyrius). Tačiau, pirma, apeliantai nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jų įsipareigojimai šiuo metu yra didesni, nei turimo turto vertė. Antra, vykdymo išlaidų dydis, atsižvelgiant į pareiškėjų turimo turto vertę, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjai yra nemokūs FABĮ 2 str. 2 d. prasme.

Be to, FABÄ® 27 str. 2 d. numatyta, jog įkeistas turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, praneÅ¡us apie tai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui. Taigi tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iÅ¡ varžytynių, todėl nėra pagrindo spręsti, jog turto pardavimas bankroto procese bÅ«tų objektyvesnis ir efektyvesnis bei lemtų, kad turtas bÅ«tų parduotas už mažesnę ar didesnę kainÄ .

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog antstolio rengiamosiose varžytinėse dalyvavo vienas dalyvis, kuris sumokėjo dalyvio mokestį (10 proc.), turto realizavimo veiksmai yra sustabdyti iki klausimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡sprendimo. Taigi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai turi galimybę didžiÄ ja dalimi atsiskaityti su kreditoriais iÅ¡ turto, kurį pareiÅ¡kėjai vertina žymiai pigiau, nei yra reali galimybė jį realizuoti vykdymo procese, neiniciuojant bankroto bylos. Atkreiptinas dėmesys, jog fizinio asmens bankroto instituto pagalba negali bÅ«ti siekiama pakeisti vykdymo procesÄ , nes fizinio asmens bankroto byla gali bÅ«ti keliama tik tuomet, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 MMA.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog apeliantų pozicija realios turto, esančio Naugarduko g., kainos atžvilgiu yra prieÅ¡taringa. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, dar 2015 m. gruodžio 28 d. pareiÅ¡kėjai savo skunde antstoliui teigė, jog ekspertizės metu nustatyto turto vertė yra per maža. Tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl per mažos kainos nustatymo atmetė. 2016 m. vasario 24 d. pareiÅ¡kėjai padavė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo toliau ginčijo per maÅ¾Ä turto kainÄ (žr.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį c. b. 2-5288-592/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį c. b. 2S-1125-656/2016). PareiÅ¡kėjai į teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ kreipėsi 2016 m. balandžio 28 d. bei pareiÅ¡kime minėtÄ turtÄ Ä¯vertino 244800 Eur, t. y. po dviejų mėnesių pareiÅ¡kėjų pozicija turto kainos atžvilgiu kardinaliai pasikeitė, nors visuotinai yra žinoma, jog nekilnojamojo turto kainos Vilniuje minėtu laikotarpiu nebuvo kritusios (juolab tris kartus), o prieÅ¡ingai – turi augimo tendencijÄ (CPK 182 str.).

Todėl Å¡iuo atveju yra pagrindas pritarti suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytiems argumentams, jog pareiÅ¡kėjų elgesys kreditorių atžvilgiu nėra visiÅ¡kai sÄ Å¾iningas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog pareiÅ¡kėjai turi realiÄ galimybę įvykdyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, nes turimo turto vertės pakanka visiÅ¡kai atsiskaityti su kreditoriais, atitinkamai nėra pagrindo laikyti pareiÅ¡kėjų nemokiais FABÄ® 2 str. 2 d. prasme.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas