554525b5-e537-4d58-aef0-845e61e84b7e · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr   Civilinė byla Nr. 2-18895-944/2014Proceso Nr. 2-69-3-14626-2014-6 Procesinių sprendimų kategorijos:116.5.2; 45.2; 45.5. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. lapkričio 26 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujat Marijai TamoÅ¡auskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. R., jo atstovui advokatui Vygaudui Moliui, pareiÅ¡kėjui H. R., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotam asmeniui M. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L.

R. ir H. R. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims M. P., VÄ® Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad T. R., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdė 524 kv. m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , esamų statinių plane pažymėtÄ 2A1/ž(p), su priestatu, plane pažymėtu 1a1/ž(p), pagalbinį pastatÄ , plane pažymėtÄ 8I1/ž, garaÅ¾Ä , plane pažymėtÄ 6I1/g.

Nurodė, kad kreipėsi į teismÄ nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimo mirusiosios T. R. vardu ir įgyvendindami pareiÅ¡kėjams nuosavybės teises tikslu. Nurodė, kad nuosavybės teisės yra įregistruotos į vieno aukÅ¡to gyvenamÄ jį namÄ Â (3/4) ir kiemo statinius (3/4), tačiau nuosavybės teisės į žemės sklypÄ nebuvo nustatytos. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjai palaikė savo reikalavimÄ . Nurodė, kad Å¡is faktÄ siekia nustatyti, kad bÅ«tų pripažinta nuosavybės teisė T.

R., o jie kaip Å¡io asmens įpėdiniai galėtų šį turtÄ paveldėti. PaaiÅ¡kino, kad LR nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo nuostatos Å¡iuo atveju netaikytinos, nes nustačius praÅ¡omÄ faktÄ , nuosavybės teisės bus registruotas Nekilnojamojo turto registre ir tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjai įgis teisę į šį turtÄ . Teismo posėdžio metu, taip pat nurodė, kad terminas atnaujinti terminÄ paduoti dokumentus nėra reiÅ¡kiamas, nes pareiÅ¡kėjai siekia savo teises apginti kitomis savo teisių gynimo priemonėmis, t. y. mano, kad nereikia kreiptis dėl reikalavimo atnaujinti terminÄ paduoti papildomus dokumentus pagal LR nekilnojamojo turto įstatymo nuostatas.

Suinteresuotas asmuo valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu nurodė, kad dėl valdymo nuosavybės fakto nustatymo neprieÅ¡taraus, teismui nustačius, kad į bylÄ pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui duomenų. Pažymėjo, kad teismas negali nustatyti pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, jeigu pastatai Å«kinėse knygose apskritai nebuvo įregistruoti, nes tai reikÅ¡tų, jog statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jie nebuvo priimti eksploatuoti. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu nurodė, kad pareiÅ¡kėjams įrodžius, kad jų motina T.

R. nuosavybės teise valdė žemės sklypÄ ir pastatus, Å¡io fakto nustatymui neprieÅ¡taraus. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kėjus informavo, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje nepakanka duomenų, įrodančių kokie asmenys ir kokiomis dalimis nuosavybės teise valdė žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), po J. ir M. Å . mirties iki nacionalizacijos. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjai turėjo praÅ¡yti atnaujinti terminÄ paduoti reikiamus dokumentus, nes kitu atveju praÅ¡omas nustatyti faktas nesukels jiems teisinių pasekmių.

Suintegruotas asmuo VÄ® Registrų centras atsiliepimu nurodė, kad pareiÅ¡kėjų nurodomas faktas nesukels jiems teisių pasekmių, todėl civilinė byla turėtų bÅ«ti nutraukta. Pažymėjo, kad į bylÄ turėtų bÅ«ti įtraukta Kauno miesto savivaldybė ir/ar Nacionalinė žemės tarnyba. Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytÄ terminÄ negauta. Byla nutrauktina.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad T. R. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimÄ priėmė L. R. ir H. R. (b. l. 9). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenimis adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, daiktinės teisės į jį, Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai neįregistruoti (b. l. 10), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1ž, kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¾ nuosavybės teise priklauso T.

R. (b. l. 12). Už žemės sklypÄ ir statinius nurodytu adresu buvo apskaičiuojami mokesčiai (b. l. 26-42). T. R. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, dokumentai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priimti (b. l. 43). PareiÅ¡kimu reiÅ¡kiami du reikalavimai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, t. y. valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esančius statinius. Teismas nurodo, kad juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos.

Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės: praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas; pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (LR CPK 444, 445 str.).

Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. L. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V.

G. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Atsižvelgdamas į Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , jeigu teismas nustato, kad praÅ¡omas nustatyti faktas nesukels pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių, tai civilinė byla dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo turi bÅ«ti nutraukta (LR CPK 293 str. 1 p.), nes toks praÅ¡omas nustatyti faktas negali bÅ«ti laikomas juridiniu faktu ir jo nustatymas pagal civilinio proceso normas yra negalimas (LR CPK 444 str. 1 d.)Nagrinėjamu atveju pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiÅ¡kėjų motina T.

R. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, t. y. jos pateikti dokumentai buvo priimti (b. l. 43). Nacionalinė žemės tarnyba 2013-09-23 pasiÅ«lymu Nr. 8PRT-(14.8.6)-19-3 nurodė, kad esamų dokumentų dėl buvusio savininko M. Å . turėtos žemės, bendro ploto 0,0262 (1/2 –0,0524) ha, (duomenys neskelbtini), nepakanka nustatyti, kokie asmenys ir kokiomis dalimis nuosavybės teise valdė šį žemės sklypÄ , po M. Å . mirtie iki nacionalizacijos; buvo pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo arba pateikti papildomus dokumentus; iÅ¡aiÅ¡kinta pareiÅ¡kėjams, kad papildomus dokumentus gali pateikti tik teismui atnaujinus terminÄ Å¡ių dokumentų padavimui. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjai patvirtino, kad jie siekia atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ pirmiausia, žemės sklypÄ , kurį nuosavybės teisėmis valdė jų motina.Teismas nurodo, kad LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatyta, kad piliečiai, padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti nustatytoms institucijoms.

Piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai prašė teismo nustatyti tik juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , bet nereiÅ¡kė reikalavimo – atnaujinti praleistÄ terminÄ pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nors tiek atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo akcentuojamas Å¡is klausimas. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, jog minėtas terminas pareiÅ¡kėjui bÅ«tų ankščiau atnaujintas.

Atkreiptinas dėmesys, kad LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statymo 10 str. 1 ir 4 d. nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo proceso stadija. Todėl nagrinėjamu atveju teismo sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas galėtų turėti juridinę reikÅ¡mę tik tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atnaujintas įstatymu nustatytas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o to nesant nustatytas faktas nesukuria asmeniui jokių teisių.

PareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jų motina nuosavybės teise valdė – gyvenamÄ jį namÄ , esamų statinių plane pažymėtÄ 2A1/ž(p), su priestatu, plane pažymėtu 1a1/ž(p), pagalbinį pastatÄ , plane pažymėtÄ 8I1/ž, garaÅ¾Ä , plane pažymėtÄ 6I1/g.Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.) yra vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.

Tam, kad bÅ«tų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti Å¡ias bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, kad: jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais LR CK 4.47 str. nustatytais pagrindais); nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v.

VÄ® Registrų cen-+tras ir kt., bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Linos namai“ pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-543/2010). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jų motina nuosavybės teise valdė minėtus pastatus, kad galėtų įgyti nuosavybės teises į juos. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali bÅ«ti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tÄ daiktÄ nuosavybės teise, praÅ¡ymÄ .

Jeigu asmuo teisėtai pastato pastatÄ , tai jis įgyja nuosavybės teisę į tÄ pastatÄ LR CK 4.47 str. 4 p. pagrindu. Pagal LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. Nekilnojamojo turto registre registruojami pastatai ir statiniai. Å iame įstatyme nenurodoma apie nebaigtÄ statyti statinį kaip apie specialų objektÄ , kurį registruojant turėtų bÅ«ti taikomos specialiosios, o ne bendrosios nuostatos, reglamentuojančios statinių registravimÄ . Asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d. 2 p., 13 str. 1 d.).

Bendrosios kompetencijos teismai tokių klausimų nenagrinėja. Tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų atsisakyta įregistruoti nekilnojamojo turto objektÄ ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymÄ pareiÅ¡kėjas gali skųsti LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str.).Atkreiptinas dėmesys, kad LR CK 4.253 str. 1 d. nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ar perleidimo pagrindų registravimÄ nustato teisės aktai.

LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d. nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamÄ jį daiktÄ . Taigi pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o Å«kinė, administracinė veikla. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad statiniai, dėl kurių pareikÅ¡tas reikalavimas, niekada nebuvo suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl toks juridinę reikÅ¡mę turintis faktas negali bÅ«ti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.

Byloje nėra jokių duomenų, kad šie pastatai buvo statomi teisėtai, pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, pareiškėjai nenurodė, kad yra dingę kokie nors dokumentai, duomenys ir jie negali užbaigti šių statinių įregistravimo. Priešingai, suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro su atsiliepimu pateikti duomenys patvirtina, kad šioje valdoje, Pikulo g. 23, Kaune, fiksuota savavališka statyba (b. l. 129–132). Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina: pirmiausia, byloje neįrodyta, kad statiniai buvo sukurti įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 178 str.).

Antra, byloje nustatyta, kad statiniai, dėl kurių pareikÅ¡tas reikalavimas, nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas dėl statinių įteisinimo pirmiausia turi inicijuoti vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras. Kadangi pareiÅ¡kėjas gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jo praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , tai toks juridinę reikÅ¡mę turintis faktas negali bÅ«ti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.Suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centras atsiliepimu prašė į bylÄ Ä¯traukti Kauno miesto savivaldybę ir/ar Nacionalinę žemės tarnybÄ .

Å ioje byloje suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba, kuri susijusi su nekilnojamojo turto atkÅ«rimo procedÅ«romis, teismo vertinimu Å¡i byla nėra susijusi su Kauno miesto savivaldybės interesai, todėl nėra teisinio pagrindo Å¡io asmens įtraukti į bylÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti faktas nesukels jiems norimų teisinių pasekmių, todėl nėra nustatinėjamas LR CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

Teismas nustatęs, jog konkretus klausimas negali bÅ«ti nagrinėjamas ir sprendžiamas teisme, turėjo atsisakyti iÅ¡kelti civilinę bylÄ , tačiau Å¡iuo atveju, minėtos aplinkybės identifikuojamos esant iÅ¡keltai civilinei bylai, todėl byla nutrauktina LR CPK 293 str. 1 p. pagrindu.Nutraukus civilinę bylÄ LR CPK 87 str. 1 d. 4 p. grÄ Å¾intinas pareiÅ¡kėjui L. R. sumokėtas žyminis mokestis už pareiÅ¡kimÄ â€“ 144 Lt žyminio mokesčio (b. l. 73, 83). IÅ¡aiÅ¡kintina, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija (LR CPK 87 str. 3 d.).Vadovaudamasis LR CPK 290 str., 291 str., 293 str. 1 p. teismas n u t a r i a : civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L.

R. ir H. R. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims M. P., VÄ® Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nutraukti.GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 144 Lt žyminio mokesčio sumokėto už pareiÅ¡kimÄ . Å iÄ nutarties dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nutartis atskiruoju skundu per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                             Aušra Barškietytė