5544f6a6-e687-42e8-9724-da4c24ab991d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-29325-1050/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23630-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.8.8; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 17 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina GreičiÅ«tė-Petrauskienė, sekretoriaujant Ingridai Valickienei, dalyvaujant atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Ž. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir IeÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir Atsakovas), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 172,53 EUR žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (15,00 EUR žyminį mokestį).

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2019-03-16 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu, įvažiavus į duobę, nepažymėtÄ kelio ženklais, buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini). Paminėtas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriÅ¡kuoju draudimu (KASKO), draudėjas – R. Ž.. Policijos pažymoje konstatuota, kad įvykio metu buvo apgadinti priekinis deÅ¡inės pusės ratas ir užpakalinis deÅ¡inės pusės ratas. AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo 172,53 EUR dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (pagal sÄ matÄ už remonto darbus 277,53 EUR, už ratų geometrijÄ 25,00 EUR pagal čekį, 130,00 EUR sutartyje numatyta franÅ¡izė (277,53 + 25,00 – 130,00 ).

IeÅ¡kovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , kad jie bÅ«tų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus, o neatitikus jų – Atsakovui taikytina civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis).

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , netenkinus Å¡io praÅ¡ymo – sumažinti priteisiamų nuostolių dydį (DOK-170621).

4. Atsakovas nurodė, kad neginčija fakto, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra kelio savininkė, tačiau negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ . Atsakovas 2018-09-25 sudarė pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria UAB“YIT Infra Lietuva“ įsipareigojo vykdyti Vilniaus miesto Å iaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudaryti rangovui bÅ«tinas sÄ lygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatÄ ir sumokėti už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas.

Sutarties 16.11 punkte įtvirtinta, kad UAB „YIT Lietuva“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ . Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovÄ . Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Å iaurinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 str. 2 d. ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Taigi remiantis Sutartimi UAB „YIT Infra Lietuva“ perėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigÄ , gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusÄ bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių bÅ«klės.

5. Atsakovas nurodė, kad jo civilinės atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kovas neįrodė, kad Atsakovė bÅ«tų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, Atsakovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo. Atsakovas nurodo ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio gedimai buvo sÄ lygoti bÅ«tent dėl automobilio įvažiavimo į duobę. Nurodo ir tai, kad Å¡ioje byloje automobilio vairuotojo veiksmai pasireiÅ¡kė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį.

6. Trečiasis asmuo UAB ,,YIT Lietuva“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Atsakovė byloje yra tinkama ir žalÄ privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybė. Nurodo, kad vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl bÅ«tent jai nustatyta pareiga vietinės reikÅ¡mės kelius ir gatves prižiÅ«rėti ir remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. SprendimÄ dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Å iuo atveju atitinkamo tarybos sprendimo nebuvo. Taigi valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pavyzdžiui, gatvių techninės priežiÅ«ros sutartimi) negali bÅ«ti perduodama.

7. Teismo posėdžio metu Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, o netenkinus šio prašymo, sumažinti Ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydį; rėmėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Teismas konstatuoja:

8. Nagrinėjamu atveju IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ Atsakovo žalos atlyginimÄ grindžia tuo, kad Atsakovas, kaip kelio valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme, yra atsakinga už kelio dangos defektais padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kinio reikalavimais, nurodo, kad negali bÅ«ti atsakingas už dėl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ , nes sutartimi perdavė Vilniaus miesto Å iaurinės miesto dalies gatves, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), valdyti UAB ,,YIT Lietuva“, kuri ir turi bÅ«ti laikoma faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme (tai buvo numatyta 2018-09-25 pirkimo sutarties 16.11 p.).

Be to, IeÅ¡kovas nepagrindė civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos dydžio, o žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti mažinamas, atsižvelgiant į vairuotojo, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo, neatsargumÄ . Taigi, iÅ¡ esmės ginčas kilęs dėl asmens, atsakingo už žalÄ , atsiradusiÄ automobiliui įvažiavus į kelio duobę; dėl žalos dydžio nustatymo pagrįstumo; dėl įvykio aplinkybių – automobilio vairuotojo veiksmų ar neveikimo įvertinimo ir įtakos sprendžiant už kelio defektus atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimus.

Dėl už žalÄ atsakingo asmens.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). Å ioje teisės normoje įtvirtinta objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trÅ«kumo padarytÄ Å¾alÄ taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 6.266 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ , turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina statinio valdymÄ , nes tokiu atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui.

Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, tuo atveju, kai vieÅ¡ame registre nurodytas statinio savininkas (valdytojas) siekia paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ ir taip ginčija savo atsakomybę už statinio defektais padarytÄ Å¾alÄ , bÅ«tina nustatyti, ar konkrečia sutartimi daikto valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perleistas kitam asmeniui.

10. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Atsakovas yra kelio ruožo, kuriame buvo kelio dangos defektas ir įvyko eismo įvykis, savininkas. Atsakovas, ginčydamas savo, kaip kelio savininko ir valdytojo atsakomybę už kelio defektu transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ , teigė, kad Sutartimi buvo perdavusi Vilniaus miesto Å iaurinės dalies gatves, tarp jų ir (duomenys neskelbtini), valdyti trečiajam asmeniui UAB ,,YIT Lietuva“, kuri ir turi bÅ«ti laikoma faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Å iuos teiginius atsakovas grindė 2018-09-25 tarp Atsakovės ir UAB ,,YIT Lietuva“ sudarytos sutarties Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2) 16.11 papunkčiu.

12. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, kad pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektÄ tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymÄ , turi tirti sutarties turinį, aiÅ¡kinti jos sÄ lygas pagal sutarties pažodinę reikÅ¡mę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiÅ«ros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

Teismas, spręsdamas dėl sutarties sÄ lygų turinio, aiÅ¡kina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

13. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Užsakovas) ir UAB ,,YIT Infra Lietuva“ (Rangovas) 2018-09-25 sudarė darbų atlikimo sutartį, pagal kuriÄ Rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Å iaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o Užsakovas įsipareigojo sudaryti Rangovui bÅ«tinas darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti už faktiÅ¡kai atliktus darbus pagal Rangovo pasiÅ«lytus įkainius, nurodytus Sutarties 2 priede (Sutarties 1.1 punktas).

Sutarties 16.1 punkte Rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku, gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ Užsakovo užsakymÄ , kuriam nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi bÅ«ti atlikti. Sutarties 16.11 punkte numatyta, kad Rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ . Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti UžsakovÄ .

Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Å iaurinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 str. 2 d. ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iÅ¡ Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal Å¡iÄ Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensacijÄ , lygiÄ priteistiems nuostoliams.

14. Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Rangovas apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti UžsakovÄ ir darbus atlikti pagal jo pateiktÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytas apimtis (Sutarties 16.12 punktas).

15. Taigi įvertinus Sutarties nuostatų turinį, darytina iÅ¡vada, kad trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiÅ«ros darbus. IÅ¡ Sutarties turinio nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina priskirtų prižiÅ«rėti kelių valdymÄ bei yra gatvės (kelio) valdytojas, nes be Užsakovo užsakymo galimi tik defektų, keliančių grėsmę eismo saugumui, Å¡alinimo darbai.

Trečiasis asmuo su Atsakove sudarytos Sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal Atsakovės nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, o ne savo nuožiÅ«ra. Taigi įvertinus Sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Rangovas priskirtų prižiÅ«rėti kelių valdymÄ Ä¯gyvendino savarankiÅ¡kai (CK 6.193 straipsnis). PrieÅ¡ingai, kelių remonto darbai gali bÅ«ti atlikti tik savivaldybės raÅ¡tiÅ¡ko užsakymo pagrindu.

16. Juo labiau, pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali bÅ«ti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai Å¡ie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. SprendimÄ dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Byloje nėra įrodymų, kad Sutartis dėl Vilniaus miesto Å iaurinės miesto dalies gatvių priežiÅ«ros ir remonto bÅ«tų buvusi sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimÄ gatvių ir jų dalių valdytojo teises perduoti trečiajam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali bÅ«ti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-16 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).

17. Aplinkybė, kad Sutartyje yra įraÅ¡yta nuostata, kad Rangovas yra kelio valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme ir įsipareigojo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kelių priežiÅ«ros, savaime nėra pagrindas daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik sutarties nuostatos, kad Rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (ar) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, savaime neįrodo, kad Rangovas yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas.

Reikia analizuoti Å¡alių sudarytÄ sutartį kompleksiÅ¡kai, vertinant, ar rangovui yra suteikta teisė savarankiÅ¡kai, savo nuožiÅ«ra valdyti kelius, daryti fizinį poveikį, ar jam yra priskirta tik techninės priežiÅ«ros funkcija (Vilniaus apygardos teismo 2019-04-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019).

18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs Sutarties nuostatų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju Atsakovo ir trečiojo asmens Sutartis turi bÅ«ti vertinama kaip susitarimas dėl kelių techninės priežiÅ«ros darbų vykdymo, įskaitant stebėsenÄ ir eismo saugumui keliančių defektų paÅ¡alinimÄ . Dėl to spręstina, kad Sutartimi kelių valdymo teisė nebuvo perduota Rangovui ir jų valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme yra Atsakovas. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų.

19. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ . CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sÄ lygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys. Kaltė Å¡iuo atveju yra formaliai paÅ¡alinta iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rÅ«pestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trÅ«kumais valdymo fakto.

20. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad kelio su žalÄ sukėlusiu defektu valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikytinas Atsakovas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kelio dangos defektas (duobė) buvo nepažymėta, neaptverta. IeÅ¡kovo apdraustas automobilis įvažiavo į Å¡iÄ duobę ir buvo apgadintas, t. y. dėl kelio defekto kilo žalos, kuriÄ atlyginio draudikas IeÅ¡kovas ir regreso tvarka reikalauja priteisti iÅ¡ Atsakovo – už žalÄ atsakingo kelio su defektu dangoje valdytojo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra visos Atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos CK 6.266 straipsnio pagrindu. Dėl to IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys Atsakovui dėl žalos atlyginimo tenkintinas (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

21. Atsakovas, gindamasis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjama transporto priemonės gedimų priežastis, byloje nėra jokių duomenų apie automobilio bÅ«klę iki eismo įvykio, įrodymų, kad gedimai buvo sÄ lygoti bÅ«tent dėl automobilio įvažiavimo į duobę.

22. Teismo vertinimu, byloje esanti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-03-19 pažyma, 2019-03-16 vyriausiosios patrulės tarnybinis praneÅ¡imas dėl eismo įvykio, 2019-03-16 eismo įvykio vietos schema, 2019-03-21 Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo trÅ«kumų, kurie nulėmė praÅ¡omos priteisti žalos atsiradimÄ .

23. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-03-19 pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas įvažiavo į duobę, ko pasekoje apgadino automobilį. Šioje pažymoje nurodyti transporto priemonės sugadinimai – priekinis dešinės pusės ratas ir užpakalinis dešinės pusės ratas. Nurodytas faktines aplinkybes, t. y. automobilio apgadinimus, patvirtina fotonuotraukos, pirmoje iš jų akivaizdžiai matyti mechaninio smūgio pasekmė – nuleistos priekinio ir upžakalinio rato padangos, kas sutampa su minėtoje komisariato pažymoje užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, tokie sugadinimai kaip padangos nuleidimas/prakirtimas ir ratlankio nubrozdinimas laikytini atitinkančiais aptariamo eismo įvykio pobūdį. Taigi manyti, kad fotonuotraukose užfiksuota automobilio būklė (prakirstos padangos) būtų nesusiję su 2019-03-16 eismo įvykiu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į nustatytas Atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas CK 6.266 straipsnio pagrindu, taip pat į tai, kad Atsakovė nenuginčijo praÅ¡omos priteisti žalos dydžio, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir IeÅ¡kovui iÅ¡ Atsakovo priteistina 172,53 EUR žalai atlyginti. Dėl eismo įvykio aplinkybių.

25. Atsakovės minimos eismo įvykio aplinkybės svarbios sprendžiant klausimÄ dėl galimų Atsakovo atsakomybę Å¡alinančių sÄ lygų. Atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka Atsakovui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Atsakovas nurodė, kad žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas dėl paties nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti ar padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teigė, jog byloje nėra duomenų, kokiu tiksliai greičiu įvykio metu važiavo automobilis, ar jis negalėjo sustoti ar kitaip iÅ¡vengti kliÅ«ties, kokios yra įvykio aplinkybės.

26. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ ir įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų bei dėl automobilio vairuotojo elgesio atleisti AtsakovÄ nuo civilinės atsakomybės.

27. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai, Å¡alių įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis turi procesinę naÅ¡tÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Å alių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir naÅ¡ta, įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimÄ , Å¡alies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

28. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju IeÅ¡kovas pateikė duomenis apie ginčo eismo įvykį: 2019-03-19 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato raÅ¡tÄ Nr. 10R-33915302-19, 2019-03-16 Tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl eismo įvykio; 2019-03-16 eismo įvykio vietos schemÄ . Å ioje pateiktoje eismo įvykio medžiagoje pareigÅ«nų nėra užfiksuota, kad automobilio vairuotojas bÅ«tų pažeidęs kokias nors kelių eismo taisykles ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus. Taip pat pareigÅ«nai užfiksavo (2019-03-16 Tarnybinis raÅ¡tas), kad gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę, ko pasekoje apgadintas automobilis, kuris yra draustas.

Atvykus, automobilio vairuotojas paaiÅ¡kino, kad važiuojant Apkasų gatve, jis įvažiavo į duobę, jos nematė, nes buvo lietinga, sustojo ir pastebėjo, kad apgadino savo automobilio priekinį ir galinį ratÄ . PareigÅ«nai Å¡iame praneÅ¡ime pažymėjo, kad ženklų, žyminčių duobę, nebuvo, vėliau atvyko UAB „Grinda“ ir užpylė duobę. Tuo tarpu Atsakovas bar trečiasis asmuo, keldami klausimÄ dėl galimo automobilio vairuotojo neatsargumo, nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Hipotetiškai keliami klausimai ir samprotavimai nėra pakankamas pagrindas paneigti byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis). Dėl procesinių palūkanų.

29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020-08-24) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys yra patenkintas, IeÅ¡kovui iÅ¡ Atsakovo priteistinas 15,00 EUR (žyminis mokestis) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos byloje nėra patirtos, todėl nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : patenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 188710061, 172,53 EUR (vienas Å¡imtas septyniasdeÅ¡imt du eurai 53 ct) žalai atlyginti; 5 (penki) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (172,53 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15,00 EUR (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lina GreičiÅ«tė-Petrauskienė