2016-12-07 Nr. AB-22988-3-61-3-05171-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1005-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05171-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. spalio 27 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. (20.16-06)-331-28704 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. S-113 (7-91/2015).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir ginčijamus sprendimus panaikino.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ginčijamus sprendimus palikti galioti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, konstatavęs, kad pateiktas apeliacinis skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, pasiūlė atsakovui per nustatytą terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nustatytu terminu nurodyto apeliacinio skundo trūkumo nepašalino, 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsakovo pateiktas apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 1 754,50 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad šias išlaidas sudaro: 605 Eur už skundo teismui parengimą bei 1 149,50 Eur už advokato susipažinimą su byla, konsultacijas ir atstovavimą.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė su juo iš dalies nesutinkantis.

Atsakovo teigimu, skundo pirmosios instancijos teismui parengimas nebuvo itin sudėtingas, reikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar specialių žinių, skundas nėra didelės apimties, nekeliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, dėl to prašomos priteisti 650 Eur išlaidos mažintinos 50 proc. Be to, atsakovas iš dalies nesutinka ir su patirtomis 1 149,50 Eur išlaidomis, kurias sudaro advokato susipažinimas su byla, konsultacijos ir atstovavimas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pateiktose sąskaitose Nr. 664 ir Nr. 680 nedetalizuota, kokias konkrečiai teisines paslaugas suteikė advokatas, nenurodyta jų trukmė, nepridėta teisinių paslaugų sutartis, be to, sąskaita Nr. 680 išrašyta praėjus beveik dviem mėnesiams po įvykusio teismo posėdžio. Atsakovas pažymėjo, kad sutartyje su UAB „Teisinių paslaugų grupė“ buvo numatyta, jog klientas įsipareigoja pasirašyti atstovavimo sutartį su bendrovės nurodytu advokatu ar advokato padėjėju dėl atstovavimo teisme, tačiau toks dokumentas nepateiktas; kita vertus, be atstovavimo teisme, kitos teisinės paslaugos sutartyje nenumatytos, jos nenurodytos ir išrašytose sąskaitose Nr. 664 ir Nr. 680. Atsakovo nuomone, advokatų teiktų paslaugų, kurioms skirta daugiau nei 15 val., būtinumas ir pagrįstumas vertintinas kritiškai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 749,44 Eur.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašoma priteisti 605 Eur suma už skundo teismui parengimą neviršija maksimalaus dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl priteistina. Vertindamas kitą bylinėjimosi išlaidų dalį, teismas nustatė, kad pareiškėjui teiktų paslaugų (susipažinimas su byla, konsultacijos ir atstovavimas teisme) trukmė yra 15 val. 48 min., tačiau maksimali atlygintina suma už šias teisines paslaugas, remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu, yra 1 144,44 Eur, todėl pareiškėjo prašoma priteisti suma mažintina iki šio dydžio. Vadovaudamasis nurodytais argumentais, teismas iš viso priteisė pareiškėjui 1 749,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį.

Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nes, apskaičiuodamas pareiškėjo patirtas išlaidas, nepagrįstai taikė tik maksimalius koeficientus, nevertino pareiškėjo išlaidų pagal realumo, pagrįstumo ir būtinumo kriterijus, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra pakankamai aiškios, nereikalaujančios didelių sąnaudų ir pastangų jas analizuojant, bylos apimtis nėra didelė, nebuvo nagrinėjami sudėtingi teisės klausimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais, turi spręsti, ar yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio jos turi būti (žr., pvz., 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-693/2014). Be to, teismas turi įvertinti, ar atitinkamos išlaidos buvo būtinos, pagrįstos, realios, taip pat vadovautis bendraisiais teisės principais (žr., pvz., 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Pasisakydamas dėl konkrečių pareiškėjui priteistų išlaidų, atsakovas nurodė tuos pačius argumentus, kurie išdėstyti atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties, kuria teismas iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pareiškėjo A. S. naudai priteisė 1 749,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš dalies nesutinka, nurodydamas, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į jo pateiktus argumentus, todėl priteista išlaidų suma yra nepagrįsta.

Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Teismas kiekvienu atveju, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, turi nustatyti konkretų išlaidų ryšį su byla ir pripažinti arba atsisakyti pripažinti atitinkamas išlaidas susijusiomis su administracinės bylos nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013, 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-104/2014).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų nuostatomis, už atsiliepimo į skundą surašymą priteisė pareiškėjui 605 Eur, o už susipažinimą su byla, konsultacijas ir atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje – 1 144,44 Eur.

Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikta tiek 2015 m. liepos 31 d. sutartis dėl teisinės pagalbos, sudaryta su UAB „Teisinių paslaugų grupė“ (b. l. 137–138), tiek 2016 m. birželio 20 d. išrašas iš sutarties dėl teisinės pagalbos, sudarytos su advokatu Arūnu Žlioba (b. l. 103), patvirtinantys, kad pareiškėjui suteiktos atitinkamos teisinės paslaugos. Byloje taip pat pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas už jam suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė (b. l. 130–136). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjui nebuvo suteiktos atstovavimo paslaugos, kurių išlaidų atlyginimo jis siekia, o teisėjų kolegija taip pat nenustatė, jog atstovavimo išlaidos nebuvo realios, be to, nenustatyta, kad pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai.

Teisėjų kolegija sutinka su nurodytu pirmosios instancijos teismo išlaidų apskaičiavimu, kuris atitinka Rekomendacijų nuostatas, neviršija jose nustatytų dydžių. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo prašoma atlyginti išlaidų, patirtų už skundo surašymą, suma yra ženkliai mažesnė, nei numatyta Rekomendacijose, tuo tarpu, įvertinęs prašomų atlyginti išlaidų sumą už kitas teisines paslaugas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atitinkama dalimi. Pažymėtina, kad paties atsakovo veiksmai sudarė prielaidas tokio dydžio pareiškėjo patirtoms išlaidoms atsirasti, todėl jis, kaip pralaimėjusi šalis, tokias išlaidas turi atlyginti. Toks vertinimas nepažeidžia Rekomendacijų 2 punkte numatytų vertinimo kriterijų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei neprieštarauja administracinių teismų praktikai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-649-261/2016, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-584-552/2016). Pažymėtina, kad atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcingai didelė ar neracionali.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį, todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius