2016-06-01 Nr. AB-11801-3-61-3-04678-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-58-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04678-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 80.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-53-556/2016 pagal pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu:

1) imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių, uždrausti nevykdyti (įpareigoti vykdyti) nenutraukiamą elektros energijos tiekimą pareiškėjo butui, esančiam Pajautos g. 5-12, LT-06203 Vilnius – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas;

2) pranešti prokurorui (ABTĮ 109 str. 1 d.) dėl AB Lesto įstatymų pažeidinėjimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 148 straipsnį, 228 straipsnio 1 dalį, 229 straipsnį, 294 straipsnio 1, 2 dalis, ir kitų aukščiau minėtų įstatymų straipsnių, šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų pažeidimo, pareiškėjo prigimtinių teisių ir laisvių bei teisėtų interesų pažeidinėjimo, turtinės ir neturtinės žalos darymo, viešojo intereso apgynimo, dėl ko įstatymai reikalauja nedelsiamai atlikti ikiteisminį tyrimą;

3) nutartimi kreiptis į aukštesniąją teismo instanciją su prašymu patikrinti, ar 2013 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės metrologinės tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V-130 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“ indukciniams vienfaziams elektros apskaitos prietaisams, įrengtiems privačių asmenų buto reikmėms suvartojamai elektros energijai apskaityti, periodinė metrologinė patikra turi būti atliekama kas 16 (šešiolika) metų atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. spalio 12 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. pateikti teismui skundą, nes, teismo vertinimu, pareiškėjas skundo nepateikė, dėl ko negali būti taikomos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat teikiant skundą, turi būti laikomasis ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose nustatytų reikalavimų – nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus, skundo reikalavimus formuluoti pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, konkrečiai, tiksliai ir aiškiai.

2015 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas (ankstesnio prašymo papildymas), kuriuo prašoma:

1) imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių, tariamos skolos išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą ir skolos išieškojimo išlaidų sustabdymo – ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 2 punktas;

2) pranešti prokurorui (ABTĮ 109 str. 1 d.) dėl AB Lesto įstatymų pažeidinėjimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo pagal Baudžiamojo kodekso 148 straipsnį, 228 straipsnio 1 dalį, 229 straipsnį, 294 straipsnio 1, 2 dalis, ir kitų aukščiau minėtų įstatymų straipsnių, šiurkštaus Konstitucijos nuostatų pažeidimo, pareiškėjo prigimtinių teisių ir laisvių bei teisėtų interesų pažeidinėjimo, turtinės ir neturtinės žalos darymo, viešojo intereso apgynimo, dėl ko įstatymai reikalauja nedelsiamai atlikti ikiteisminį tyrimą;

3) nutartimi kreiptis į aukštesniąją teismo instanciją su prašymu patikrinti, ar 2013 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės metrologinės tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V-130 „Dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų patvirtinimo“ indukciniams vienfaziams elektros apskaitos prietaisams, įrengtiems privačių asmenų buto reikmėms suvartojamai elektros energijai apskaityti, periodinė metrologinė patikra turi būti atliekama kas 16 (šešiolika) metų atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (b. l. 1-2) nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. spalio 12 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. pateikti teismui skundą, nes, teismo vertinimu, pareiškėjas skundo nepateikė, dėl ko negali būti taikomos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Pareiškėjas S. F. 2015 m. rugsėjo 29 d. bei 2015 m. rugsėjo 30 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (b. l. 4-5) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarčių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimis (b. l. 6-9), išnagrinėjęs pareiškėjo atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarčių, atsisakė juos priimti, kadangi nutartis, kuria nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti neišsprendžia klausimo iš esmės, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl yra neskundžiama.

Pareiškėjas S. F. 2015 m. spalio 12 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarčių (b. l. 13-20).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-1306-602/2015 (b. l. 31-33) pareiškėjo atskiruosius skundus atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis paliko nepakeistas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. pateiktus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi (b. l. 42-43) laikė juos nepaduotais ir grąžino pareiškėjui, konstatavęs, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 4 dalį prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti administraciniame teisme nagrinėjamas tik tada, kai yra priimtas skundas, tačiau pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. paduotuose prašymuose nesuformulavo esminių skundo administraciniam teismui elementų, nurodytų ABTĮ 23 straipsnyje, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimis jam buvo nustatytas terminas pašalinti pateiktų prašymų trūkumus, tačiau pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo, atitinkančio ABTĮ nuostatas, nepateikė, todėl pareiškėjas neištaisė teismo nustatytų prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo trūkumų, todėl šie prašymai laikyti nepaduotais ir grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 14 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties (b. l. 45-51), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – „pranešti prokurorui dėl VAAT teisėjo Mariaus Bajoro įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo (LR BK 30 str. 2., 148 str., 182 str. 1, 2, 5 p., 228 str. 1 d., 229 str., 294 str. 1, 2 d.), šiurkštaus LR Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, priesaika valstybei prisiimtų pareigų neatlikimo, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo, dėl ko įstatymų nustatymai ir faktiniai duomenys reikalauja nedelsiamai atlikti ikiteisminį tyrimą ir kelti baudžiamąją bylą, VAAT ir LVAT pirmininkų teisinės atsakomybės bei viešojo intereso apgynimo; LVAT pirmininko teikti motyvuotą prašymą TEDK drausmės bylos iškėlimui dėl VAAT teisėjo Mariaus Bajoro akivaizdaus įstatymų pažeidinėjimo, tikrovės faktų ir reikšmingų aplinkybių nepaisymo, nusikalstamo aplaidumo, tariamai, nagrinėjus jo 2015 m. rugsėjo 21 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį, neatidumo ir nerūpestingumo, piktnaudžiavimo, aplaidaus teisėjo pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo pagal CK 6.246 str. 1 d., 6.271, 6.272 str., BK 228 str. 1 d., 229, 294 str. 1, 2 d., ir kitų aukščiau minėtų straipsnių pažeidimo, šiurkštaus LR Konstitucijos pažeidimo, duotos valstybei priesaikos sulaužymo, teisėjo vardo pažeminimo, teismo autoriteto sumenkinimo, - dėl LR TĮ 83 str. 2 d. 1-2 p. numatytų nusižengimų padarymo.“ (atkartota pažodžiui).

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindė tuo, kad teismo nutartis yra akivaizdžiai neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta, nemotyvuota, niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento, kadangi priimta pažeidžiant Konstitucijos nuostatas, bendruosius teisės principus, įstatymų nustatymus. Teisėjas M. Bajoras nekritiškai ir akivaizdžiai neteisingai aiškino prašymuose nurodytus nepaneigiamus faktinius duomenis, ne tik neteisingai aiškino įstatymų nustatymus, bet juos ir neteisingai taikė. Pareiškėjas nurodo, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismo nutartimi neišspręstas nei vienas pagrindinis jo prašymų reikalavimas, pažeidus ABTĮ 86 straipsnį. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Teisėjas M. Bajoras nusikalstamai neįvykdė teisėjo pareigų.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-53-556/2016 (b. l. 57–60) pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymai neatitiko ABTĮ 23, 24 straipsnių reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimis nustatytas terminas pašalinti teismo nustatytus prašymų trūkumus. Pareiškėjui išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų prašymo trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarčių motyvuojamųjų dalių matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduotų prašymų trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų neatitinka prašymai, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog skundo reikalavimai turi būti formuluojami atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas sprendimų rūšis. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus skundą ir išsprendus jo priėmimo teisme klausimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymuose nesuformulavo esminių skundo administraciniam teismui elementų, nurodytų ABTĮ 23 straipsnyje, t. y. nenurodė konkretaus skundžiamo administravimo subjekto veiksmo (neveikimo) ar akto, nesuformulavo dėl jo reikalavimo, atitinkančio ABTĮ nuostatas, nenurodė tokio reikalavimo faktinio pagrindo. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui nepateikus skundo, administracinis teismas neturėjo įgaliojimų spręsti pareiškėjo prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ar netaikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai skundas byloje jau yra priimtas ir teisme pradedama nagrinėti administracinė byla (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-428/2010, 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-174/2015, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1244-556/2015). Kadangi pareiškėjas neištaisė teismo nustatytų prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo trūkumų, šie prašymai pagrįstai laikyti nepaduotais ir grąžinti pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tikrinamu atveju teisėjo, priėmusio skundžiamą teismo nutartį, veiksmuose nenustatyta pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, remiantis ABTĮ 109 straipsniu, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo, adresuoto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui, teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui M. Bajorui, pažymėta, jog teisėjų drausminės atsakomybės klausimai nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesiniai klausimai, jie nėra susiję su pareiškėjo prašymų reikalavimais ir nėra reglamentuoti administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (šiuo atveju – ABTĮ). Šie klausimai reglamentuoti specialiame įstatyme – Teismų įstatyme, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, nėra kompetentingas spręsti teisėjo drausmės bylos iškėlimo klausimą.

III. Pareiškėjas S. F. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS-53-556/2016 pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8, 9, 10, 12 punktus, taip pat prašydamas pranešti prokurorui (ABTĮ 109 str. 1 d.) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Mariaus Bajoro, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan, Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko, Arūno Sutkevičiaus įstatymais nustatytų įgaliojimų viršijimo, sukčiavimo, žmogaus veiksmų laisvės varžymo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo (BK 30 str. 2 d., 148 str., 182 str. 1, 2, 5 p., 228 str. 1 d., 229 str., 294 str. 1, 2 d.), šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, priesaika valstybei prisiimtų pareigų neatliko, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo, tiksliau, kas iš dviejų pastarųjų likę, dėl ko įstatymų nustatymai ir faktiniai duomenys reikalauja nedelsiamai atlikti ikiteisminį tyrimą ir kelti baudžiamąją bylą bei viešojo intereso apgynimo. Taip pat prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjams M. Povilaitienei, M. Bajorui ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams A. Bakaveckui, A. Dirvonui, V. Ruskan, R. Gadliauskui, R. Piličiauskui, A. Sutkevičiui dėl akivaizdaus įstatymų pažeidinėjimo, tikrovės faktų ir reikšmingų aplinkybių nepaisymo nagrinėjant pareiškėjo skundus ir priimant nemotyvuotas nutartis, neatidumo ir nerūpestingumo, piktnaudžiavimo, aplaidaus teisėjo pareigų neatlikimo, savavaldžiavimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį, 6.271, 6.272 straipsnius, BK 228 straipsnio 1 dalį, 229 straipsnį, 294 straipsnio 1, 2 dalis, ir kitų minėtų straipsnių pažeidimo, šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, duotos valstybei priesaikos sulaužymo, teisėjo vardo pažeminimo, teismo autoriteto sumenkinimo, tiksliau, kas iš dviejų pastarųjų likę, - dėl Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatytų nusižengimų padarymo (b. l. 65-78).

Prašyme nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis yra absoliučiai neteisinga, akivaizdžiai pažeidžia bendruosius teisės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatose įtvirtintas prigimtines teises ir laisves bei teisėtus interesus, įstatymų nustatymus, yra priešinga nepaneigiamiems tikrovės faktams ir reikšmingoms aplinkybėms, kurie vienareikšmiškai neteisingai aiškinti, nepaisyti ir ignoruoti, akivaizdžiai neteisingai aiškinti ir taikyti įstatymų nustatymai, yra motyvuota neteisėtai ir nepagrįstai, nusikalstamai aplaidžiai neatliktos teismui / teisėjams įstatymu nustatytos pareigos, po teismo procesinių veiksmų priedanga slėptos įvykdytos nusikalstamos veikos ir kiti labai rimti įstatymų pažeidimai, dėl to ji yra niekinė ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento, su visomis iš to kylančiomis teisinėmis ir baudžiamosiomis pasekmėmis. Šia nutartimi nepaneigiamai pažeidžiamos pareiškėjo konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir visų lygybę įstatymui formaliu, fiktyviu, su išgalvota interpretacija, pretekstu, kad byla būtų neišnagrinėta objektyviai ir visapusiškai, įvykdytos nusikalstamos veikos ir kiti labai rimti teisės pažeidimai liktų neišaiškinti, jas įvykdę asmenys liktų nenubausti, byla liktų neišspręsta teisingai.

Teigiama, jog tiek AB Lesto, nutraukęs pareiškėjui elektros energijos tiekimą, tiek teismai, nenagrinėję pareiškėjo skundų dėl šių AB Lesto neteisėtų veiksmų, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pareiškėjui garantuotas prigimtines teises ir laisves (į elementarią buitį, šilto maisto pasigaminimą, t. y. atimtos elementarios žmogaus orumą ir vertę užtikrinančios gyvenimo sąlygos) bei teisėtus interesus, atėmė pareiškėjui galimybę rengti procesinius dokumentus teismams ir kitoms institucijoms, skųsti AB Lesto veiksmus (pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į teisminę gynybą ir visų lygybę prieš įstatymą). Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai M. Povilaitienei akivaizdžiai nusikalstamai aplaidžiai neišsprendus pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 21 d., 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (administracinė byla Nr. 1-11175-281/2015, teis. proc. Nr. 3-61-3-04678-2015-6), šiame teismo procese visi nuo to momento vykdyti teismo procesai, taigi, ir tas, kurį prašoma atnaujinti, kuriuose nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo konstitucinių teisių į teisminę gynybą ir visų lygybę įstatymui, jo prigimtinių teisių ir laisvių bei teisėtų interesų pažeidinėjimą, yra ne tik neteisėti, bet ir nusikalstami, su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Tokiu būdu buvo padarytas esminis materialiosios teisės normos – ABTĮ 71 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalių, pažeidimas, nusikalstamai aplaidžiai neišsprendus pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 21 d., 2015 m. rugsėjo 28 d. reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prašymai.

Nurodo, kad dėl visų byloje padarytų ypač šiurkščių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų – absoliučių nutarties negaliojimo (naikinimo) pagrindų, yra akivaizdūs bylos proceso atnaujinimo pagrindai, numatyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte (sprendimas ar nutartis yra be motyvų), 9 punkte (jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas), 10 punkte (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį), 12 punkte (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą). Vėliau gali išaiškėti ir nauji pagrindai bylos atnaujinimui.

Dėl ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto paaiškina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija suprato teismo diskrecijos teisę spręsti atskirajame skunde nurodytus reikalavimus labai vienpusiškai ir akivaizdžiai neteisingai, kaip teisę priimti bet kokią nutartį, t. y. vienareikšmiškai neteisingai aiškino ir taikė bendruosius teisės principus ir imperatyvius įstatymų reikalavimus. Ir nepaneigiamai nesuvokė, kad diskrecijos teisė savo esmėje apima tik teisingo skunde nurodytų reikalavimų išsprendimo principą. Dėl to nutartis nepaneigiamai yra be motyvų, kadangi atskirojo skundo reikalavimus akivaizdžiai išsprendė neteisingai – ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas, 143 straipsnis.

Dėl ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto paaiškina, kad bylą išnagrinėjo nepaneigiamai neteisėtos sudėties teismas ir neteisėtu teismo procesu, kadangi teisėjas Audrius Bakaveckas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijų sudėtyje yra anksčiau dalyvavęs, nagrinėjęs net kelias bylas, kuriose pareiškėjas buvo ieškovas (administracinė byla Nr. 1-1061-473/2014, teis. proc. Nr. 3-61-3-02627-2013-6; administracinė byla Nr. 1-1154-437/2012, Nr. A756-2359/2012) ir teismo procesinių veiksmų priedangoje įvykdęs nusikalstamas veikas bei nusikalstamai aplaidžiai priėmęs nutartis, sprendimus su akivaizdžiais materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimais – absoliučiais nutarčių, sprendimų negaliojimo pagrindais.

Nors pareiškėjas 2015 m. lapkričio 4 d. ir pareiškė teisėjui A. Bakaveckui nušalinimą, išdėstęs prašyme visas su tuo susijusias reikšmingas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti aplinkybės, tačiau kiti du teisėjų kolegijos nariai 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi nušalinimo nemotyvuotai netenkino. Galiausiai 2015 m. lapkričio 18 d. ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija priėmė nutartį, kuria formaliai, motyvuodama ABTĮ 151 straipsnio 1 punktu, nusikalstamai aplaidžiai nutarė atmesti abu pareiškėjo 2015 m. spalio 12 d. atskiruosius skundus ir palikti 2015 m. spalio 1 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis nepakeistas, t. y. atsisakyti priimti atskiruosius skundus, pažymėdama, kad pirmosios instancijos teismo teisėjos M. Povilaitienės veiksmuose nenustatyta pareiškėjo atskiruosiuose skunduose nurodytų jos nusikalstamų veikų požymių procesinių veiksmų priedangoje, kurie absoliučiai akivaizdūs ir nepaneigiami, dėl to nepranešė prokurorui, patys užsitraukdami baudžiamąją atsakomybę dėl nusikalstamų veikų įvykdymo ir nusikalstamų veikų vykdytojų slėpimo (žr., pareiškėjo 2016 m. balandžio 13 d. prašymą atnaujinti procesą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-51-602/2016, kuris turėtų būti nagrinėjamas kartu su šiuo prašymu atnaujinti procesą).

Taigi, ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, kuri jau buvo nagrinėjusi su byla (Nr. I-11781-437/2015, I-11781-764/2015, teis. proc. Nr. 3-61-3-05255-2015-8) neatsiejamai susietų ir pirmiau pareikštų teismui prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo abu 2015 m. spalio 12 d. atskiruosius skundus (teis. proc. Nr. 3-61-3-04678-2015-6), vėliau imsis nagrinėti ir pačios bylos, tiksliau, 2015 m. gruodžio 14 d. atskirojo skundo dėl teisėjos E. Puzinskaitės 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties, dėl skundo ir patikslinto skundo.

Kadangi visuose aukščiau nurodytuose bylų nagrinėjimo epizoduose ne tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas A. Bakaveckas, bet ir visa šio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), taip pat po procesinių veiksmų priedanga vienareikšmiškai slėpė nusikalstamas teismo, teisėjų, ir savo, ir prokurorų veikas, ir patys įvykdė visas kitas su tuo susijusias nusikalstamas veikas, jiems visiems būtų buvęs pareikštas nušalinimo pareiškimas, bet apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdį rašytinio proceso tvarka, kuriame nagrinėtas pareiškėjo 2015 m. gruodžio 14 d. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties, pareiškėjui net nebuvo pranešta, pažeidus įstatymo nustatymą.

Taip pat pareiškėjui nepranešta ir apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdį rašytinio proceso tvarka, kuriame nagrinėtas pareiškėjo 2015 m. gruodžio 14 d. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties, todėl jis negalėjo pateikti motyvuoto nušalinimo pareiškimo šiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai dėl jos įstatymo nustatytų pažeidimų, t. y. Ričardui Piličiauskui (kolegijos pirmininkui) dar ir dėl teisėjo (ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko) ir kitiems teisėjams dėl teisėjo pareigų neatlikimo, veikimo priešingai įstatymo nustatytam teismui tikslui, bei visų kitų nusikalstamų veikų ir labai rimtų teisės pažeidimų, procesinių veiksmų priedangoje kitose bylose ir ypač administracinėje byloje Nr. 1-1061-121/2014, Nr. AS502-774/2013 (teis. proc.

Nr. 3-61-3-02627-2013-6).

Dėl ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto paaiškina, kad byloje yra akivaizdžiai egzistuojantys esminiai materialinės teisės normų pažeidimai – ABTĮ 71 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalių, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2, 12 dalių, Elektros energijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 5 punkto, 4 straipsnio 5 punkto, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto., 49 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 50 straipsnio, 51 straipsnio 3 dalies, 79 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 527 „Dėl papildomų garantijų socialiai pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1, 3, 4, 4.2., 5-8 punktų, neteisingas aiškinimas ir taikymas, ir tai turėjo įtakos priimti neteisėtą bei nutartį.

Dėl ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto paaiškina, kad dėl teismo (tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) įvykdytų įstatymo pažeidimų, esminių materialinės teisės normų pažeidimų, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kilo būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Pastebi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja M. Povilaitienė 2015 m. rugsėjo 25 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimis nepagrįstai nustatė tą patį terminą iki 2015 m. spalio 12 d. pašalinti nutartyje nustatytus trūkumus, kadangi ABTĮ 71 straipsnio 4 dalis aiškiai numato, jog pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo niekas neturi teisės reikalauti dar ir skundo, kad toks prašymas būtų išspręstas, ir ne vėliau kaip kitą dieną po jo gavimo turi jį išnagrinėti. Teisėjos M. Povilaitienės priimtos analogiškos 2015 m. rugsėjo 25 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartys, nusikalstamai nustatė pareiškėjui ne tik terminą skundui paduoti, bet ir nusikalstamai reikalavo, pažeidus ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 1, 2 dalis, dar net negavus įstatymais nustatyto Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo (kurio vietoje jie pateikė tik raštą 2015 m. spalio 2 d. Nr. 2R-2934 „Dėl S. F. skundo nagrinėjimo“, o ne sprendimą, kaip nustatyta Energetikos įstatymo 34 straipsnio 12, 16 dalyse), pateikti teismui skundą, lygiai taip pat, kaip ir aukščiau nurodytų prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo neišsprendimas, yra nepaneigiamai nusikalstamos veikos, užtraukiančios jai baudžiamąją atsakomybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d. nutarties konstatuojamoje dalyje sukčiauja ir nemotyvuotai tik formaliai ir visiškai neteisingai aiškina bei taiko įstatymų nustatymus, priešingai egzistuojančioms reikšmingoms aplinkybėms, teisingai išspręsti pateiktą teismui pareiškėjo 2015 m. gruodžio 14 d. atskirąjį skundą, t. y. neįvardijo konkrečių pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 21 d., 2015 m. rugsėjo 28 d. prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo trūkumų, neatitikimų įstatymo nustatymams, tik reiškė savo teorinę subjektyvią nuomonę įstatymo nustatymų aiškinimo ir taikymo atžvilgiu, be konkrečių faktinių duomenų analizės ir jų vertinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-20/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012).

Taigi, proceso atnaujinimo institutas taikomas tik ypatingais atvejais ir tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Proceso atnaujinimą reglamentuojantis ABTĮ IV skyrius nenumato prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijos, kurioje, be kita ko, būtų galima patikrinti, ar prašymas atnaujinti procesą apskritai gali būti nagrinėjamas teisme. Atsižvelgdama į tai, kad visi klausimai, susiję su prašymo atnaujinti procesą atitikimu įstatymo reikalavimams, tikrinami prašymą atnaujinti procesą nagrinėjant iš esmės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, pirmiausia tikrina, ar prašymas paduotas dėl tinkamo objekto bei jis pateiktas tinkamo subjekto, ir tik po to teismas jau vertina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, kaip tai įpareigoja ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-172/2010, 2011 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-168/2011). Nustačius jau pirmą kliūtį, t. y. kad prašymas paduotas dėl netinkamo objekto ar netinkamo subjekto arba terminas prašymui paduoti praleistas, tai jau yra savarankiškas pagrindas atmesti prašymą ir detaliau prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti nebesvarstomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-32/2008, 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P492-219/2011).

Minėtas išimtinis proceso atnaujinimo stadijos pobūdis pasireiškia dviem aspektais. Pirmiausia, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujino pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais. Antras proceso atnaujinimo stadijos išimtinumo aspektas susijęs su tuo, kad proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi. Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal šią normą byla turi būti užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi. Šiuo atveju turima omenyje ne bet koks sprendimas, nutarimas ar nutartis, bet toks, kuriuo baigiamas bylos nagrinėjamas ir kuris lemia, jog pareiškėjas nebegali kreiptis dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu į teismą antrą kartą.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti skundą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Taigi, teismo nutartis gali būti laikoma užkertančia kelią pareiškėjui kreiptis į teismą pakartotinai dviem atvejais: pirma, kai tai yra nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą; antra, kai nutartimi patvirtinama šalių taikos sutartis. Kitais atvejais pareiškėjas nepraranda teisės kreiptis į teismą pakartotinai prašant, pvz., atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Taigi, minėtu reglamentavimu (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.) yra įtvirtinta besąlyginė neigiama procesinė prielaida kreiptis į teismą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (sprendimas turi res iudicata galią – teismo galutinai išspręstas klausimas, draudimas pareikšti tapatų reikalavimą), arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį (šalis pati atsisako savo materialinės teisės arba taikos sutartyje pareiškia savo valią dėl materialinių teisių apimties). Būtent tokie procesiniai sprendimai yra laikytini užbaigiančiais bylos nagrinėjimą, dėl kurių yra galimas proceso atnaujinimas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-213/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas proceso atnaujinimą sieja su apeliacinės instancijos teismo nutartimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi), priimta reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. pateiktus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi laikė juos nepaduotais ir grąžino pareiškėjui, konstatavęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo, atitinkančio ABTĮ nuostatas, nepateikė, todėl neištaisė teismo nustatytų prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo trūkumų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį paliko nepakeistą. ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad teismui nustačius terminą trūkumams pašalinti ir per jį to nepadarius, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui, reiškia, jog tai neužkerta kelio pareiškėjui dar kartą kreiptis į teismą, pateikti skundą, atitinkantį ABTĮ keliamus reikalavimus, kartu pateikiant ir prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o praleidus skundo padavimo terminą, ir prašyti jį atnaujinti. Minėtomis nutartimis pareiškėjo prašymas (taip pat ir dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo) nebuvo atsisakytas priimti, kas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies prasme reikštų neigiamą procesinę prielaidą vėl pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu skundu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad proceso atnaujinimas yra vienintelis kelias ištaisyti teismo galimai padarytas klaidas, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, t. y. jog pareiškėjas savo pažeistą teisę ar teisėtą interesą gali ginti tik atnaujinant procesą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui apskritai nėra užkirstas kelias ginti savo teises, taip pat ir prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis, kuria patikrintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties teisėtumas, nelaikytina sprendimu, nutarimu ar nutartimi, kuria užbaigtas administracinės bylos nagrinėjimas, todėl nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos sąlygos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis negali būti proceso atnaujinimo objektu.

Remiantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad visi klausimai, susiję su prašymo atnaujinti procesą atitikimu įstatymo reikalavimams, tikrinami prašymą atnaujinti procesą nagrinėjant iš esmės, nustačius, jog proceso atnaujinimas dėl nutarties reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimu nėra galimas, tolesnis prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentų svarstymas negalimas ir procesą atsisakytina atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-84/2008, 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-213/2013, 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-29-602/2015).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo S. F. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-53-556/2016 pagal pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė