554376d7-e6f8-4a3e-a354-5a89df4b099c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1397-430/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36124-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3882-1090/2021 pagal ieÅ¡kovės J.

C. ieÅ¡kinį atsakovui R. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. 2020 m. gruodžio 17 d. ieÅ¡kovė J. C. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių. 2021 m. sausio 21 d. ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį patikslino, patikslintas ieÅ¡kinys buvo priimtas nagrinėti. 2021 m. kovo 31 d. atsakovas R.

C. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatė terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį trÅ«kumams paÅ¡alinti. 2021 m. balandžio 16 d. atsakovas pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl 2021 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3882-1090/2021 nustatė atsakovui R. C. 20-ies dienų terminÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti.

3. Nutartyje nurodyta, kad atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį reiÅ¡kia papildomus, savarankiÅ¡kus turtinius reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir (ar) kompensacijų priteisimo, t. y. dėl buto (duomenys neskelbtini), baldų ir įrangos, kurių vidutinė vertė – 60 000 Eur, priteisimo, turtinių teisių į buto (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ pagal suvestinę – 25 164,35 Eur priteisimo ir turtinių teisių į buto (duomenys neskelbtini), banko paskolos iÅ¡mokėjimÄ â€“ 40 119,74 Eur priteisimo. Teismas Å¡ioje dalyje atsakovo atsiliepimÄ kvalifikavo kaip prieÅ¡ieÅ¡kinį.

4. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju už atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 914 Eur. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareikÅ¡tus savarankiÅ¡kus reikalavimus apmokėjo įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, todėl teismas įpareigojo atsakovÄ sumokėti nurodytÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ (1 914 Eur) ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

5. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino kad nepaÅ¡alinus nurodytų trÅ«kumų, procesinis dokumentas bus laikomas atsiliepimu į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, o atsakovo nurodyti pareikÅ¡ti savarankiÅ¡ki reikalavimai nebus nagrinėjami. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atsakovas R. C. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3882-1090/2021, praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį ir atsiliepimo į ieÅ¡kinį priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį pasinaudojo savo teise iÅ¡dėstyti atsikirtimus į ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės ir turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo atsiliepime į ieÅ¡kinį jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų nereiÅ¡kia, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė procesinio dokumento trÅ«kumus. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kovės siÅ«lomu turto padalijimo bÅ«du, todėl iÅ¡dėstė savo argumentus ir pasiÅ«lė kitÄ santuokoje įgyto turto padalijimo bÅ«dÄ . 6.2.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį jo atitikties bendriesiems Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimams turinio ir formos aspektu, dėl to nepagrįstai apribojo atsakovui galimybę iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo atsiliepime į ieÅ¡kinį, taip pat pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. 6.3.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žyminį mokestį kaip už turtinį reikalavimÄ , neįvertino, kad reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto atidalijimo laikytini neturtiniais reikalavimais. Kadangi Å¡iuo atveju nepraÅ¡oma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks Å¡alių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

9. IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3882-1090/2021, kuria teismas nustatė atsiliepimo į ieÅ¡kinį trÅ«kumus ir terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11. Teismas pažymi, kad atsiliepimas į ieÅ¡kinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas iÅ¡dėsto savo argumentus (nuomonę) dėl jam pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡dėstydamas materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobÅ«džio (formalius) atsikirtimus, kuriuos privalo pagrįsti įrodymais. Tuo tarpu prieÅ¡ieÅ¡kinis – tai atsakovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys pradiniam ieÅ¡kovui jau vykstančiame procese. PareiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį taikomos visos bendros ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo taisyklės, t.y. jis gali bÅ«ti pareikÅ¡tas esant teisės kreiptis į teismÄ prielaidoms ir tinkamo jos įgyvendinimo sÄ lygoms (CPK 111, 135, 137, 143 straipsniai).

Esminis skirtumas tarp minėtų gynimosi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio bÅ«dų (priemonių) – atsiliepimu atsakovas nereiÅ¡kia ieÅ¡kovui savarankiÅ¡ko reikalavimo, jis tik iÅ¡dėsto savo pozicijÄ dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, nurodo faktines aplinkybes, argumentus ir paaiÅ¡kinimus, kuriais siekia paneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , o prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiami savarankiÅ¡ki reikalavimai.

12. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡dėstė materialiojo teisinio pobÅ«džio atsikirtimus į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau kartu nurodė kitokį, negu nurodė ieÅ¡kovė, santuokos metu įgyto sutuoktinių turto balansÄ , praÅ¡ydamas pateiktame atsiliepime atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ne tik butÄ , automobilius ir turtines teises į transporto priemonę (juos praÅ¡o padalyti ir ieÅ¡kovė, Å¡ie reikalavimai ieÅ¡kinyje pripažinti turtiniais ir atitinkamai už juos sumokėtas žyminis mokestis), bet ir buto (duomenys neskelbtini), baldus ir įrangÄ (vidutinė vertė – 60 000 Eur); turtines teises į buto (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ pagal suvestinę (25 164,35 Eur); turtines teises į buto (duomenys neskelbtini), banko paskolos iÅ¡mokėjimÄ (40 119,74 Eur), kurie nebuvo nurodyti ieÅ¡kinyje.

Taigi atsakovas siekia, kad nagrinėjamoje byloje bÅ«tų sudarytas kitoks, negu nurodė ieÅ¡kovė, sutuoktinių turto balansas, o sutuoktinių bendras turtas bÅ«tų padalytas pagal atsakovo atsiliepime nurodytÄ bÅ«dÄ .

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ ir iÅ¡spręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, taip pat vieno sutuoktinio iÅ¡laikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Dalydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ , teismas, nustatydamas kiekvienam iÅ¡ jų tenkančiÄ turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į Å¡alių nurodytas aplinkybes ir praÅ¡omus turto padalijimo bÅ«dus. Teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ (nustatydamas dalis ir padalydamas turtÄ natÅ«ra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus, o CPK 376 straipsnio 3 dalis teismui suteikia ir teisę Å¡iose bylose peržengti ieÅ¡kinio reikalavimų ribas.

14. Nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį, jeigu jam nepriimtinas ieÅ¡kovo siÅ«lomas turto padalijimo bÅ«das, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstė ne tik savo nesutikimo su ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamais reikalavimais motyvus ir argumentus, bet ir pareiÅ¡kė naujus turtinius reikalavimus dalijant sutuoktinių turtÄ (t. y. dėl kito santuokoje įgyto dalintino turto, kuris nenurodytas ieÅ¡kinyje ir už kurį nebuvo sumokėtas žyminis mokestis), dėl to vertintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo atsakovo atsiliepimÄ kaip prieÅ¡ieÅ¡kinį (pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį, turintis prieÅ¡ieÅ¡kinio požymių) ir įpareigojo už pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus sumokėti žyminį mokestį.

Tai nėra tas pats žyminis mokestis, kurį sumokėjo ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinyje reikalavimÄ dėl jos nurodyto bendro sutuoktinio turto padalijimo, nes buvo nurodžiusi kitokį turto balansÄ . Pažymėtina, kad jeigu atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimais dėl turto dalybų, dėl jo apimties, turto režimo, jis turi savo reikalavimus reikÅ¡ti ne atsikirtimais (atsiliepime), o prieÅ¡ieÅ¡kinyje, jį apmokėdamas žyminiu mokesčiu (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1024-254/2016).

Pabrėžtina, kad ieškiniai dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės nagrinėjami ieškinio teisena, teismas nagrinėja klausimus, dėl kurių šalys nesutarė, o mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas pagal byloje reiškiamų reikalavimų pobūdį. Įstatymų leidėjas ieškiniams dėl santuokos nutraukimo žyminio mokesčio išimčių nenustatė (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-310-642/2019).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iÅ¡ kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi bÅ«ti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu, o santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobÅ«džio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuokÄ klausimų ratÄ , kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobÅ«džio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

15. Be to, apygardos teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimas yra Å¡alies teisė, o ne pareiga (CPK 143 straipsnis), todėl aplinkybė, jeigu atsakovas nepaÅ¡alins pateikto prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡eimos santykių byloje, negali bÅ«ti pagrindas laikyti pateiktÄ procesinį dokumentÄ (kuris kartu yra ir atsiliepimas į ieÅ¡kinį) nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis), o atsakovas, jei nepaÅ¡alins trÅ«kumų, turėtų prisiimti procesines trÅ«kumų nepaÅ¡alinimo pasekmes – teismas neprivalės nagrinėti netinkamai suformuluotų (Å¡iuo atveju neapmokėtų žyminiu mokesčiu) Å¡alies naujų reikalavimų ir laikys, kad byloje pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį, o dalydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ , teismas, nustatydamas kiekvienam iÅ¡ jų tenkančiÄ turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į Å¡alių nurodytas aplinkybes.

Nustatęs, kad byloje dėl santuokos nutraukimo yra kito santuokos nutraukimo byloje dalintino turto (kurio nenurodė ieÅ¡kovė), teismas turėtų spręsti klausimÄ ir dėl galimo ieÅ¡kinio trÅ«kumų instituto taikymo, t. y. ieÅ¡kinio trÅ«kumų nustatymo ieÅ¡kovei (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-134-513/2017; Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-691-230/2018).

16. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

17. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis ieÅ¡kovų atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Apelianto R. C. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Loreta Braždienė