55432e2a-8da2-431c-b189-4c265509a91c · Kauno apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamosios bylos Nr. 1-548-946/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57427-2018-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.3 KAUNO APYLINKÄS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Jonava Kauno apylinkÄs teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisÄjas ArÅ«nas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Å altienei, dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Bužavui, kaltinamajam B. J., kaltinamojo gynÄjui advokatui Dariui Karabinui, nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei R.
Legislator headnote
AI generated55432e2a-8da2-431c-b189-4c265509a91c · Kauno apylinkÄs teismas: Specialistas Leonas Gogelis paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu teko apžiÅ«rÄti nukentÄjusiÄ jÄ ir pateikti iÅ¡vadÄ dÄl jai konstatuotų sužalojimų. NurodÄ, kad nukentÄjusiÄ jÄ apžiÅ«rÄjo betarpiÅ¡kai pats 2018 m. gruodžio 4 d. Atlikus apžiÅ«rÄ konstatavo tik dvi pavirÅ¡ines kÄ stines žaizdas liežuvyje, konkreÄiai liežuvio abiejose pusÄse ties antraisiais kandžiais ir daugiau jokių iÅ¡orinių sužalojimų nerado. Specialistas paaiÅ¡kino, kad liežuvis neturÄtų bÅ«ti sukandžiojamas žmogui kalbant, valgant ar atliekant kitus valinius veiksmus normalioje bÅ«senoje žmogui esant sÄ moningam.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamosios bylos Nr. 1-548-946/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57427-2018-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.3 KAUNO APYLINKÄS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Jonava Kauno apylinkÄs teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisÄjas ArÅ«nas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Å altienei, dalyvaujant prokurorui ArtÅ«rui Bužavui, kaltinamajam B. J., kaltinamojo gynÄjui advokatui Dariui Karabinui, nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei R.
K., specialistui Leonui Gogeliui, vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimÄs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedÄs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), tuo paÄiu adresu deklaravÄs gyvenamÄ jÄ vietÄ , neteistas, kaltinamas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas n u s t a t Ä : B. J. 2018 m. gruodžio 3 d. apie 06.15 val. bÅ«damas uždarosios akcinÄs bendrovÄs (duomenys neskelbtini) pirmo cecho patalpose, esanÄiose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ nukentÄjusiosios R. K. atžvilgiu, tai yra tyÄia sudavÄ vienÄ smÅ«gį deÅ¡ine ranka jai į apatinÄ veido dalį, dÄl ko nukentÄjusioji R. K. sukando liežuvį, tokiu bÅ«du padarÄ nukentÄjusiajai R. K. dvi pavirÅ¡ines kÄ stines žaizdas liežuvyje. Tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdÄ nukentÄjusiosios sveikatÄ .
Kaltinamasis B. J. teisme dÄl jam pareikÅ¡to kaltinimo iÅ¡ esmÄs prisipažino tik iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad smÅ«gio sudavimo nepripažįsta. ParodÄ, kad tai nebuvo joks smÅ«gis į veidÄ . Jis tiesiog tik vienu pirÅ¡tu palietÄ nukentÄjusiosios veidÄ . Ä®vykio metu nukentÄjusioji stovÄjo toliau nuo jo ir pasilenkÄ arÄiau jo. Tada jis vienu pirÅ¡tu palietÄ nukentÄjusiÄ jÄ už jos barzdos. KodÄl nukentÄjusioji pasilenkÄ prie jo, nežino. Gal ji norÄjo apuostyti, ar jis blaivus darbe.
Vienu pirÅ¡tu palietÄ nukentÄjusiÄ jÄ prie barzdos dÄl to, kad norÄjo, jog ji atstotų nuo jo. Kaip nukentÄjusioji galÄjo dÄl to patirti tokius sužalojimus, pasakyti negali. Po to nukentÄjusioji atsitraukÄ, o jis nuÄjo prie savo staklių. NukentÄjusioji tada priÄjusi prie jo pasakÄ, kad įsikando liežuvį. Tada jis iÅ¡Äjo iÅ¡ viso į rÅ«binÄ, bet po kurio laiko suradÄs nukentÄjusiÄ jÄ jos atsipraÅ¡Ä ir vÄl nuÄjo prie staklių dirbti. AtidirbÄs visÄ pamainÄ ruoÅ¡Äsi namo, kai darbo pabaigoje jo papraÅ¡Ä pas jÄ užeiti.
Ten nukentÄjusioji jam pareiÅ¡kÄ, kad jis yra atleistas iÅ¡ darbo dÄl Å¡io įvykio. Po atleidimo iÅ¡ darbo, su nukentÄjusiÄ ja nebendravo. Be jo ir nukentÄjusiosios daugiau kitų asmenų, galÄjusių matyti įvykį, turbÅ«t nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodÄs, kad kaltu prisipažįsta visiÅ¡kai tik dÄl to, kad taip pasakÄ tyrÄja. SakÄ, kad taip bus geriau, nes bus mažesnÄ bausmÄ. Su nukentÄjusiÄ jÄ iki Å¡io įvykio santykiai buvo nekokie, nuo pirmos darbo dienos ji pradÄjo kabintis prie jo, nes yra cecho, kuriame dirba, virÅ¡ininkÄ.
Su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes neturi pinigų jam atlyginti. Nors kaltinamasis B. J. prisipažino kaltu tik iÅ¡ dalies, jo kaltÄ yra įrodyta visiÅ¡kai baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais: Apklausiama teisme nukentÄjusioji R. K. parodÄ, kad kai ji priÄjo prie B. J., tai jis kalbÄjo su S. Jai priÄjus, B. J. pasakÄ, kad prie jo staklių nÄra atvežta detalių. pasakÄ jai atvežti detales. Ji jam atsakiusi, kad atsivežtų pats.
Ä® tai B. J. jai atsakÄ necenzÅ«riniu žodžiu ir deÅ¡ine ranka trenkÄ per smakrÄ . S. tuo metu į juos buvo atsisukÄs nugara, nes skaiÄiavo jam skirtas detales. Kai buvo suduotas jai smÅ«gis, tai tarp jos ir B. J. buvo detalių paletÄ. Ji buvo ant jos padÄjusi rankas, o pasilenkÄ vienas kito atžvilgiu per paletÄ buvo abu. Mano, kad B. J. jai trenkÄ supykÄs dÄl to, kad ji liepÄ jam atsivežti detales paÄiam. Trenkdamas ranka jis stovÄjo kitapus paletÄs, tiesiai prieÅ¡ jÄ , o sudavÄ jai iÅ¡orine deÅ¡inÄs rankos delno dalimi.
SudavÄ iÅ¡ apaÄios į viršų ir pataikÄ Ä¯ smakrÄ . Kadangi tuo metu ji kaip tik kalbÄjo, nes sakÄ jam atsivežti detales, tai dÄl gauto smÅ«gio ir sukando liežuvį. B. J. pamatÄs iÅ¡ jos bÄgantį kraujÄ , nuÄjo prie staklių. ViskÄ neigÄ, sakÄ, kad jis nieko nepadarÄ. Kai S. atsisuko, tai ji jam parodÄ, kad B. J. jÄ sužalojo. B. J. tuo metu jau nueidinÄjo prie savo staklių. VÄliau ceche jis atÄjo prie jos ir atsipraÅ¡Ä, sakÄ taip nenorÄjÄs jos sužaloti.
TaÄiau dar anksÄiau dienÄ prieÅ¡ šį įvykį jai buvo grasinÄs atsuktuvu prie staklių, todÄl nepatikÄjo jo atsipraÅ¡ymu. B. J. gali apibÅ«dinti kaip problematiÅ¡kÄ Å¾mogų, nes pusmetį, kai esu cecho virÅ¡ininkÄ, tai visÄ laikÄ nuo jo atÄjimo dirbti labai agresyviai reaguodavo į visas jos iÅ¡sakytas pastabas jo atžvilgiu. Kadangi nusikaltimu buvo padaryta moralinÄ Å¾ala kaip vadovei, nes jautÄsi pažeminta, tai praÅ¡o atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ . DÄl patirtos traumos gydymas nebuvo taikytas, nedarbingumo laikotarpio nebuvo.
ChirurginÄs intervencijos nebuvo, vaistų nevartojo. Ä®vykio dienos vakarÄ tik nuo skausmo vaistų iÅ¡gÄrÄ. SavaitÄ laiko buvo tam tikri nepatogumai valgant, kalbant, bendraujant su žmonÄmis. Po įvykio B. J. buvo atleistas iÅ¡ darbo dÄl smurto darbe, kai ji direktoriui paraÅ¡Ä tarnybinį praneÅ¡imÄ dÄl Å¡io įvykio. Liudytojas A. S. paaiÅ¡kino, kad įvykio nematÄ. PrieÅ¡ įvykį su R. K. kalbÄjosi dÄl detalių, tuo paÄiu girdÄjau jos ir B. J. pokalbį. Ji jam liepÄ atsivežti detales, o jis jai atsakÄ, kad ji jam atvežtų.
R. K. tada jam pasakÄ, kad eitų namo, jeigu nenori dirbti. Po to jis nusisuko. Kai atsisuko vÄl, tai R. K. pasakÄ, kad gavo per veidÄ , o B. J. nuÄjo prie savo staklių. NukentÄjusioji jam parodÄ kraujuotÄ burnÄ . Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G3611/2018 nustatyta, kad R. K. konstatuotos dvi pavirÅ¡inÄs, kÄ stinÄs žaizdos liežuvyje. KÄ stinÄs žaizdos galÄjo bÅ«ti padarytos 2018 m. gruodžio 3 d. kietais bukabriauniais daiktais, kuo galÄjo bÅ«ti žmogaus dantys. DÄl to R.
K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l.
46) Specialistas Leonas Gogelis paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu teko apžiÅ«rÄti nukentÄjusiÄ jÄ ir pateikti iÅ¡vadÄ dÄl jai konstatuotų sužalojimų. NurodÄ, kad nukentÄjusiÄ jÄ apžiÅ«rÄjo betarpiÅ¡kai pats 2018 m. gruodžio 4 d. Atlikus apžiÅ«rÄ konstatavo tik dvi pavirÅ¡ines kÄ stines žaizdas liežuvyje, konkreÄiai liežuvio abiejose pusÄse ties antraisiais kandžiais ir daugiau jokių iÅ¡orinių sužalojimų nerado. Specialistas paaiÅ¡kino, kad liežuvis neturÄtų bÅ«ti sukandžiojamas žmogui kalbant, valgant ar atliekant kitus valinius veiksmus normalioje bÅ«senoje žmogui esant sÄ moningam.
Taip gali atsitikti ir liežuvis gali bÅ«ti sukandžiojamas tik tuomet, kai žmogus yra be sÄ monÄs ar dÄl veido traumos, epilepsijos. Å iuo gi atveju nukentÄjusiajai buvo pataikyta į veidÄ tuo momentu, kai jos liežuvis buvo ne savo vietoje burnos ertmÄje ir to pasÄkoje taip atsitiko, kad ji sukando liežuvį. Kitaip paaiÅ¡kinti konstatuoto sužalojimo negalima. Normaliai žmogui valgant ar kalbant, tokio liežuvio sukandimo dantimis negali bÅ«ti. Kitokių iÅ¡orinių sužalojimų nukentÄjusiosios veido srityje nebuvo, poodinių kraujosrÅ«vų taip pat nesimatÄ.
DÄl poveikio stiprumo paaiÅ¡kino, kad gana stipriai buvo suduota nukentÄjusiajai, nes buvo konstatuotos kÄ stinÄs žaizdos, buvo pažeistas liežuvio vientisumas. Buvo ne tik, kad dantimis suspaustas liežuvis, bet ir įkastas, buvo konstatuotos konkreÄios žaizdos. Å iuo atveju buvo vienas trauminis poveikis, nes ir sukandimas buvo vienas. DÄl veikos kvalifikavimo Å ioje byloje kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį B. J. esmÄ buvo ta, kad jis panaudojo nukentÄjusiosios R. K. atžvilgiu fizinį smurtÄ , kuris pasireiÅ¡kÄ smÅ«gio deÅ¡inÄs rankos plaÅ¡taka sudavimu nukentÄjusiajai į apatinÄ veido dalį (smakrÄ ), ko pasÄkoje nukentÄjusioji sukando liežuvį.
Tokiu bÅ«du nukentÄjusiajai nežymiai sutrikdÄ sveikatÄ . IÅ¡analizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas B. J. pasitvirtino. Teismas pažymi, kad kaip matyti iÅ¡tyrus įrodymus, Å¡ioje byloje nukentÄjusioji R. K. ir kaltinamasis B. J. yra vienas kito atžvilgiu pakankamai prieÅ¡iÅ¡kai nusistatÄ, jų tarpusavio santykiai dar iki įvykio dienos dirbant kartu vienoje darbovietÄje buvo pakankamai įtemti dÄl darbe kylanÄių nesutarimų, kÄ jie iÅ¡ esmÄs taip pat patvirtino savo parodymais.
Nors ta aplinkybÄ, kad kaltinamasis ir nukentÄjusioji yra (buvo) konfliktiÅ¡kuose ir įtemtuose santykiuose, prieÅ¡iÅ¡kai nusistatÄ vienas kito atžvilgiu, pati savaime nelemia jų parodymų nepatikimumo, taÄiau esant tokiai situacijai vertinant bei analizuojant byloje surinktus įrodymus yra ypatingai svarbu juos iÅ¡samiai patikrinti, kiek jie atitinka kitus objektyvius įrodymus, kad įsitikinti jų objektyvumu bei teisingumu. TodÄl ir Å¡ioje byloje kaltinamojo, nukentÄjusiosios parodymai vertintini kaip teisingi ir patikimi turi bÅ«ti tiek, kiek jie yra neprieÅ¡taringi ir nuoseklÅ«s viso proceso metu, neprieÅ¡tarauja tarpusavyje ir kitiems objektyviems įrodymams, gautiems iÅ¡ kitų Å¡altinių, taip pat atsižvelgiant į parodymus davusių asmenų (konfliktuojanÄių Å¡alių) suinteresuotumÄ ar kitų asmenų, kitų Å¡altinių nesuinteresuotumÄ Å¡ioje byloje.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukÄlÄ Å¾mogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai Å¡is nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti žmogaus muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukÄlusiu nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinį skausmÄ . Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudÄtis â muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju turi bÅ«ti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.
Kaip matyti iÅ¡tyrus įrodymus teisme, kaltinamasis dÄl kaltinimo iÅ¡ esmÄs prisipažino tik dÄl to, kad tarp jo ir nukentÄjusiosios kilo žodinis konfliktas, ginÄas, ir, kad konflikto metu jis palietÄ pirÅ¡tu nukentÄjusiosios smakrÄ , taÄiau kategoriÅ¡kai neigÄ sudavÄs jai smÅ«gį ir taip jÄ sužalojÄs. Tuo tarpu nukentÄjusioji nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiÅ¡kino, kaip ir kokiu bÅ«du kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu. PažymÄtina, kad be nukentÄjusiosios ir kaltinamojo viso konflikto nuo pat pradžių iki to momento, kai jis baigÄsi niekas iÅ¡ liudytojų nematÄ ir negirdÄjo.
Kaip nustatyta, tik vienas liudytojas A. S. matÄ ir girdÄjo tik tam tikrÄ dalį konflikto. Jis, kaip nustatyta nematÄ to momento, kaip kaltinamasis sudavÄ nukentÄjusiajai ar tiesiog jÄ palietÄ pirÅ¡tu, kaip tvirtina pats kaltinamasis. Jis iÅ¡ viso, kaip paaiÅ¡kino, nematÄ, kÄ kaltinamasis jai padarÄ, nes tuo metu buvo nusisukÄs, nes žiÅ«rÄjo jam skirtas detales, sudÄtas ant paletÄs, ir girdÄjo tik kaltinamojo bei nukentÄjusiosios pokalbį. PažymÄtina, kad liudytojo parodymai apie vykusio pokalbio turinį visiÅ¡kai atitinka ir nukentÄjusiosios įvykio pasakojimo sekÄ .
Pasak nukentÄjusiosios, jai smÅ«gis ir buvo suduotas bÅ«tent po kaltinamojo jai iÅ¡sakytų žodžių, kad ji pati atneÅ¡tų detales, kurie buvo palydÄti ir necenzÅ«rine leksika kaip tik tuo metu, kai A. S. nuo jųdviejų buvo nusisukÄs prie paletÄs su detalÄmis. VÄliau liudytojas patvirtino tik tai, kad matÄ pas nukentÄjusiÄ jÄ sužalojimus, tai yra kraujÄ iÅ¡ burnos, o B. J. nuo jos tuo metu jau nueidinÄjo prie savo staklių. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡is liudytojas objektyviai galÄjo ir nematyti to momento, kai nukentÄjusiajai kaltinamasis sudavÄ smÅ«gį deÅ¡inÄs rankos plaÅ¡taka.
Bet tai nereiÅ¡kia nei jo ar nukentÄjusiosios parodymų nepatikimumo, nes dÄl tų aplinkybių, kurios buvo liudytojo matytos ir suvoktos betarpiÅ¡kai, parodymai yra identiÅ¡ki nukentÄjusiosios pasakojimui ir visiÅ¡kai nepatvirtina kaltinamojo keliamos įvykių versijos. Liudytojo parodymai visiÅ¡kai paneigia ir tÄ kaltinamojo parodytÄ aplinkybÄ, kad konflikto niekas kitas nematÄ, nes prie staklių daugiau nieko nebuvo. Esant tokiai situacijai, kad patikrinti nukentÄjusiosios ir kaltinamojo parodymų, prieÅ¡taraujanÄių tarpusavyje dÄl smÅ«gio sudavimo, paties smÅ«gio pobÅ«džio, teisingumÄ , teismas vadovausis jau aukÅ¡Äiau paminÄtu įrodymų vertinimo principu, taikytinu Å¡ioje byloje, tai yra įvertins kitus byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, o nukentÄjusiosios, kaltinamojo, taip pat ir dalį konflikto girdÄjusio bei maÄiusio liudytojo A.
S. parodymais remsis ir vadovausis tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja tarpusavyje ir kitiems objektyviems byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Å iuo požiÅ«riu bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad specialisto, atlikusio nukentÄjusiosios sveikatos sutrikdymo tyrimÄ , pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad R. K. konstatuotos dvi pavirÅ¡inÄs, kÄ stinÄs žaizdos liežuvyje. KÄ stinÄs žaizdos galÄjo bÅ«ti padarytos bÅ«tent 2018 m. gruodžio 3 d. kietais bukabriauniais daiktais, kuo galÄjo bÅ«ti žmogaus dantys.
O svarbiausia tai, kad specialistas paaiÅ¡kindamas savo iÅ¡vadÄ dÄl nukentÄjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo masto patvirtino, kad normaliai žmogui valgant ar kalbant, tokio liežuvio sukandimo dantimis, koks buvo nustatytas R. K., negali bÅ«ti, kas reiÅ¡kia, kad nukentÄjusiajai buvo pataikyta į veidÄ tuo momentu, kai jos liežuvis buvo ne savo vietoje burnos ertmÄje ir to pasÄkoje taip atsitiko, kad ji sukando liežuvį. Kadangi kitokių iÅ¡orinių sužalojimų nukentÄjusiosios veido srityje nebuvo, poodinių kraujosrÅ«vų taip pat nesimatÄ, tai, anot specialisto, parodo, kad buvo tik vienas trauminis poveikis, kuris buvo pakankamai stiprus, nes buvo konstatuotos bÅ«tent kÄ stinÄs žaizdos, buvo pažeistas liežuvio vientisumas.
Buvo ne tik, kad dantimis suspaustas liežuvis, bet ir įkastas, apie kÄ nurodÄ savo paaiÅ¡kinimuose ir nukentÄjusioji. NukentÄjusiajai apžiÅ«ros metu konstatuoti sužalojimai, tiek pagal specialisto nustatytÄ jų lokalizacijÄ , tiek ir pagal padarymo bÅ«dÄ ir laikÄ visiÅ¡kai atitinka nukentÄjusiosios paaiÅ¡kinimus apie tai, kaip kaltinamasis jai juos padarÄ, nukentÄjusiosios paaiÅ¡kinimai dÄl nurodytų aplinkybių yra nuoseklÅ«s viso proceso metu ir neprieÅ¡tarauja nei vieni kitiems tarpusavyje, nei kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Dar ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusioji buvo parodžiusi, kad kaltinamasis sudavÄ jai ranka į apatinÄ veido dalį, dÄl ko ji pajuto stiprų skausmÄ ir jai pradÄjo kraujuoti burnoje, nes nuo smÅ«gio ji stipriai įsikando liežuvį. TodÄl nÄra jokių abejonių, kad nukentÄjusioji specialisto konstatuotus jos patirtus sužalojimus, kurie galÄjo jai bÅ«ti padaryti 2018 m. gruodžio 3 d. patyrÄ dÄl kaltinamojo tyÄinių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu. Å iuo atveju veikos kvalifikacijai reikÅ¡mÄs visiÅ¡kai neturi tai, kad specialisto konstatuoti sužalojimai, tai yra kÄ stinÄs žaizdos liežuvyje, nukentÄjusiajai galÄjo bÅ«ti padaryti kaltinamojo netiesiogiai, tai yra nukentÄjusiajai nevalingai sukandus savo liežuvį po kaltinamojo fizinio poveikio į jÄ , kuris pasireiÅ¡kÄ vieno smÅ«gio delnu sudavimu į apatinÄ veido dalį.
Tai, kad kaltinamasis veikÄ tiesiogine tyÄia, matyti iÅ¡ to, kad nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentÄjusiajai sukÄlÄ konflikto metu, kurį pats ir pradÄjo atÄjus pas jį nukentÄjusiajai ir davus jam nurodymÄ dÄl atliekamo darbo, smurtiniai veiksmai pasireiÅ¡kÄ suduodant smÅ«gį ne bet kur, o į veido sritį, kai nukentÄjusioji to visiÅ¡kai nesitikÄjo, nes tuo metu su juo kalbÄjo. Kaip nustatyta specialisto, kaltinamojo fizinis poveikis (smÅ«gis) buvo pakankamai stiprus, kÄ patvirtina sužalojimų pobÅ«dis (kÄ stinÄs žaizdos liežuvyje), kas be jokios abejonÄs sukÄlÄ ypatingai didelį skausmÄ nukentÄjusiajai, nes dÄl to jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Tai rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo ypatingai neigiamai nusistatÄs nukentÄjusiosios atžvilgiu ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokÄ, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatÄ dÄl to galinÄius kilti padarinius, norÄjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekÄ. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymÄ ) objektyviai patvirtina aukÅ¡Äiau iÅ¡analizuoti nukentÄjusiosios, liudytojo parodymai, specialisto iÅ¡vada bei papildomai pateikti specialisto paaiÅ¡kinimai.
Nors kaltinamasis kategoriÅ¡kai neigÄ nukentÄjusiajai sudavÄs smÅ«gį delnu, nes, pasak jo, jis tiesiog jÄ palietÄ pirÅ¡tu, tokių jo parodymų byloje nepatvirtina jokie kiti surinkti įrodymai. PrieÅ¡ingai, juos vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigia specialisto iÅ¡vada bei paaiÅ¡kinimai dÄl fizinio poveikio pobÅ«džio, stiprumo, sužalojimo padarymo mechanizmo, kas reiÅ¡kia, kad tokia kaltinamojo versija yra tik aiÅ¡kiai įrodymais nepagrįsta gynybinÄ pozicija. PažymÄtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų pasitvirtinusi kaltinamojo versija, kad jo fizinis poveikis nukentÄjusiajai pasireiÅ¡kÄ tik nukentÄjusiosios veido palietimu, užkabinimu pirÅ¡tu nukentÄjusiosios smakro, tai veikos kvalifikacijai reikÅ¡mÄs taip pat neturÄtų.
Å iuo aspektu nÄra svarbu, kaip konkreÄiai kaltinamojo fizinis poveikis nukentÄjusiajai pasireiÅ¡kÄ, ar smÅ«giuota buvo delnu, ar pirÅ¡tu, ar smurtauta buvo dar kitokiu bÅ«du. Svarbu ir reikÅ¡minga sprendžiant dÄl kaltÄs ir veikos kvalifikacijos, kaip minÄta, kad tai buvo tyÄinÄ, pavojinga veika, kuri sukÄlÄ padarinius, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kas yra neginÄytinai įrodyta aukÅ¡Äiau aptartais įrodymais. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybÄms bei iÅ¡tirtiems įrodymams, konstatuotina, kad kaltinamojo kaltÄ yra visiÅ¡kai įrodyta, o jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
DÄl bausmÄs B. J. atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nustatyta nÄra. Nors kaltinamasis įrodymų tyrimo pradžioje nurodÄ, kad prisipažįsta dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, duodamas paaiÅ¡kinimus jis iÅ¡ esmÄs tik pripažino patį žodinio konflikto faktÄ , o reikÅ¡mingus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius dÄl to, kaip jis smurtavo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ , neigÄ. Kaltinamasis kategoriÅ¡kai neigÄ sudavÄs nukentÄjusiajai smÅ«gį, nors Å¡ios aplinkybÄs patvirtintos iÅ¡tirtais kitais byloje surinktais įrodymais.
Teismas pažymi, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai jis savo noru, o ne dÄl, pavyzdžiui, surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinÄjimo metu. Å iuo atveju svarbu ne formalus prisipažinimas, o kaltininko parodymų turinys, liudijantis, kad jis prisipažįsta dÄl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių aplinkybių, taip prisideda prie nusikalstamos veikos iÅ¡aiÅ¡kinimo ir teisingo sprendimo byloje priÄmimo.
Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeiÄia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus (pavyzdžiui, neigia dalį esminių faktinių aplinkybių apie nusikalstamos veikos padarymÄ , kaip yra nustatyta nagrinÄjamu atveju Å¡ioje byloje), tai negali bÅ«ti laikoma prisipažinimu ar padÄjimu iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ . Kaltininko nuoÅ¡irdus gailÄjimasis dÄl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis, laisva valia pripažinÄs, jog padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius.
Å ioje byloje kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotų parodymų turinys rodo, jog parodymai buvo neatitinkantys tikrųjų įvykio aplinkybių, kurios nustatytos teisme iÅ¡tyrus visus įrodymus, tad negalima laikyti, jog jie buvo nuoÅ¡irdÅ«s ir teisingi. TodÄl jų negalima pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe. Skiriant kaltinamajam bausmÄ (parenkant bausmÄs rūšį, taip pat skirtinos bausmÄs dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.), į tai, kad nÄra nustatyta atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių.
B. J. padarÄ vienÄ nesunkų tyÄinį smurtinį nusikaltimÄ , jis veikÄ tiesiogine tyÄia, smurtavo prieÅ¡ moterį â įvykio metu savo tiesioginÄ vadovÄ darbovietÄje, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarÄ bÅ«damas anksÄiau neteistas, yra Å¡iuo metu nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vedÄs, dÄl ko darytina iÅ¡vada, kad B. J. kaip pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui bÅ«tų pagrindas skirti su laisvÄs atÄmimu nesusijusiÄ bausmÄ . Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmÄs paskirtį, įvertinant tai, kad bausmÄs tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikÄs bausmÄ laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ skirtina Å¡velniausia savo rūšimi bausmÄ â vieÅ¡ieji darbai.
BausmÄs dydis nustatytinas ne didesnis nei Å¡ios bausmÄs galimo nustatyti dydžio vidurkis. DÄl civilinio ieÅ¡kinio NukentÄjusioji R. K. byloje pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 35-36) dÄl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, reikalaudama iÅ¡ B. J. priteisti 5000 Eurų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. NurodÄ, kad jai buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala dÄl to, kad ji, kaip vadovÄ, buvo pažeminta darbe, tam tikrÄ laikÄ jautÄ nepatogumus, patyrÄ fizinį skausmÄ ir buvo sutrikdyta jos sveikata.
NukentÄjusiojo teisÄ gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , įtvirtinta BPK 119 straipsnyje. Civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybÄmis įrodinÄjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dÄl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinÄs (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkreÄiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinÄ nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).
Kiekvienu atveju sprÄsdamas, ar nukentÄjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas aplinkybes. NeturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje Sprendžiant neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinÄs žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį, tai, ar padaryta turtinÄ Å¾ala, jei taip â tai į jos dydį, kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis, todÄl kiekvienu konkreÄiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinÄs žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentÄjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinÄs žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinÄs žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapaÄioms ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡ioms faktinÄms bylų aplinkybÄms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio.
Kita vertus, atkreiptinas dÄmesys į tai, kad dÄl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinÄs žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmÄs neįmanoma, nes kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinÄs žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mÄ ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagaliau, sprendžiant klausimÄ dÄl neturtinÄs žalos dydžio nustatymo bÅ«tina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas â skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, taÄiau taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltÄ, turtinÄ padÄtį, kitas bylos aplinkybes (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-209/2007).
Teismas pripažįsta, kad dÄl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentÄjusioji patyrÄ tam tikrÄ iÅ¡gÄ stį, stresÄ , baimÄ ir skausmÄ , dÄl ko be abejonÄs patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus. TaÄiau jai Å¡iuo atveju sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. PažymÄtina, kad tokių absoliuÄių vertybių kaip gyvybÄ, sveikata gynimo atveju esminis neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmÄs. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobÅ«dis, trukmÄ, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybÄ, liekamieji reiÅ¡kiniai.
Taigi, nagrinÄjamu atveju vertinant B. J. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentÄjusiosios R. K. sveikatai, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad nukentÄjusiajai nebuvo padaryta sunkių sužalojimų. TaÄiau dÄl kaltinamojo smurtinio poveikio, pasireiÅ¡kusio smÅ«gio sudavimu ir sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nukentÄjusioji patyrÄ ne tik fizinį skausmÄ , bet ir psichologinį diskomfortÄ , nervinÄ Ä¯tampÄ , nerimÄ , stresÄ , pažeminimÄ ir be jokios abejonÄs baimÄ. Jai buvo realiai sutrikdyta sveikata, nors ir nežymiai.
TaÄiau dÄl sužalojimo pobÅ«džio (kÄ stinių žaizdų liežuvyje) pagrįstai galima sprÄsti, kad buvo sumažÄjusios ir jos bendravimo bei kitos veiklos galimybÄs. Taigi, yra duomenys apie nukentÄjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, baimÄ, iÅ¡gyvenimus, taÄiau objektyvių duomenų apie kokius nors rimtesnius liekamuosius reiÅ¡kinius nukentÄjusiosios sveikatai dÄl patirtų sužalojimų, streso, byloje nÄra gauta, jų nepateikÄ ir pati nukentÄjusioji. Kaip nustatyta, sudÄtingų gydymo metodų, chirurginių intervencijų nukentÄjusiajai gydymo procese neprireikÄ, medikamentinis gydymas iÅ¡ esmÄs taikomas taip pat nebuvo.
TodÄl teismas, įvertinÄs padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir padarymo aplinkybes, nukentÄjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį, atsiradusius negatyvius padarinius, nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip pat ir kaltinamojo turtinÄ padÄtį, įvertinÄs nukentÄjusiosios ir kaltininko santykius, tarpusavio interesus, į tai, kad reali turtinÄ Å¾ala nukentÄjusiajai padaryta nebuvo, o nukentÄjusiajai neprireikÄ faktiÅ¡kai jokio sudÄtingo gydymo, ir kitas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad R.
K. praÅ¡oma priteisti suma yra aiÅ¡kiai neproporcinga nukentÄjusiosios patirtiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams kompensacija. DÄl to pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iÅ¡ dalies ir R. K. priteistina suma dÄl nusikalstama veika padarytos neturtinÄs žalos atlyginimo mažintina iki 400 Eurų. Toks nustatytas neturtinÄs žalos dydis, teismo nuomone, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dÄl B. J. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu atsiradusias pasekmes, ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, n u s p r e n d Ä : B. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmÄ - 6 (Å¡eÅ¡is) mÄnesius viešųjų darbų, įpareigojant B.
J. neatlygintinai dirbti per šį laikotarpį po 20 (dvideÅ¡imt) valandų kas mÄnesį (iÅ¡ viso 120 valandų) visuomenÄs labui. B. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisÄjimo ir juo paskirtos bausmÄs vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisÄjus ir pradÄjus vykdyti juo paskirtÄ bausmÄ, minÄtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ panaikinti. NukentÄjusiosios R. K. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jos naudai iÅ¡ B.
J. 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkÄs teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. TeisÄjas ArÅ«nas Purvainis