Legislator Case Law & Legislation
55432e2a-8da2-431c-b189-4c265509a91c AI generated

55432e2a-8da2-431c-b189-4c265509a91c · Kauno apylinkės teismas

Case Number 55432e2a-8da2-431c-b189-4c265509a91c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamosios bylos Nr. 1-548-946/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57427-2018-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.3 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajam B. J., kaltinamojo gynėjui advokatui Dariui Karabinui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R.

Legislator headnote

AI generated

55432e2a-8da2-431c-b189-4c265509a91c · Kauno apylinkės teismas: Specialistas Leonas Gogelis paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu teko apžiÅ«rėti nukentėjusiÄ jÄ ir pateikti iÅ¡vadÄ dėl jai konstatuotų sužalojimų. Nurodė, kad nukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rėjo betarpiÅ¡kai pats 2018 m. gruodžio 4 d. Atlikus apžiÅ«rÄ konstatavo tik dvi pavirÅ¡ines kÄ stines žaizdas liežuvyje, konkrečiai liežuvio abiejose pusėse ties antraisiais kandžiais ir daugiau jokių iÅ¡orinių sužalojimų nerado. Specialistas paaiÅ¡kino, kad liežuvis neturėtų bÅ«ti sukandžiojamas žmogui kalbant, valgant ar atliekant kitus valinius veiksmus normalioje bÅ«senoje žmogui esant sÄ moningam.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamosios bylos Nr. 1-548-946/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57427-2018-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.3 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajam B. J., kaltinamojo gynėjui advokatui Dariui Karabinui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R.

K., specialistui Leonui Gogeliui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ , neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : B. J. 2018 m. gruodžio 3 d. apie 06.15 val. bÅ«damas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pirmo cecho patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiosios R. K. atžvilgiu, tai yra tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį deÅ¡ine ranka jai į apatinę veido dalį, dėl ko nukentėjusioji R. K. sukando liežuvį, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajai R. K. dvi pavirÅ¡ines kÄ stines žaizdas liežuvyje. Tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ .

Kaltinamasis B. J. teisme dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo iÅ¡ esmės prisipažino tik iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad smÅ«gio sudavimo nepripažįsta. Parodė, kad tai nebuvo joks smÅ«gis į veidÄ . Jis tiesiog tik vienu pirÅ¡tu palietė nukentėjusiosios veidÄ . Ä®vykio metu nukentėjusioji stovėjo toliau nuo jo ir pasilenkė arčiau jo. Tada jis vienu pirÅ¡tu palietė nukentėjusiÄ jÄ už jos barzdos. Kodėl nukentėjusioji pasilenkė prie jo, nežino. Gal ji norėjo apuostyti, ar jis blaivus darbe.

Vienu pirÅ¡tu palietė nukentėjusiÄ jÄ prie barzdos dėl to, kad norėjo, jog ji atstotų nuo jo. Kaip nukentėjusioji galėjo dėl to patirti tokius sužalojimus, pasakyti negali. Po to nukentėjusioji atsitraukė, o jis nuėjo prie savo staklių. Nukentėjusioji tada priėjusi prie jo pasakė, kad įsikando liežuvį. Tada jis išėjo iÅ¡ viso į rÅ«binę, bet po kurio laiko suradęs nukentėjusiÄ jÄ jos atsiprašė ir vėl nuėjo prie staklių dirbti. Atidirbęs visÄ pamainÄ ruošėsi namo, kai darbo pabaigoje jo paprašė pas jÄ užeiti.

Ten nukentėjusioji jam pareiÅ¡kė, kad jis yra atleistas iÅ¡ darbo dėl Å¡io įvykio. Po atleidimo iÅ¡ darbo, su nukentėjusiÄ ja nebendravo. Be jo ir nukentėjusiosios daugiau kitų asmenų, galėjusių matyti įvykį, turbÅ«t nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad kaltu prisipažįsta visiÅ¡kai tik dėl to, kad taip pasakė tyrėja. Sakė, kad taip bus geriau, nes bus mažesnė bausmė. Su nukentėjusiÄ jÄ iki Å¡io įvykio santykiai buvo nekokie, nuo pirmos darbo dienos ji pradėjo kabintis prie jo, nes yra cecho, kuriame dirba, virÅ¡ininkė.

Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes neturi pinigų jam atlyginti. Nors kaltinamasis B. J. prisipažino kaltu tik iš dalies, jo kaltė yra įrodyta visiškai baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais: Apklausiama teisme nukentėjusioji R. K. parodė, kad kai ji priėjo prie B. J., tai jis kalbėjo su S. Jai priėjus, B. J. pasakė, kad prie jo staklių nėra atvežta detalių. pasakė jai atvežti detales. Ji jam atsakiusi, kad atsivežtų pats.

Ä® tai B. J. jai atsakė necenzÅ«riniu žodžiu ir deÅ¡ine ranka trenkė per smakrÄ . S. tuo metu į juos buvo atsisukęs nugara, nes skaičiavo jam skirtas detales. Kai buvo suduotas jai smÅ«gis, tai tarp jos ir B. J. buvo detalių paletė. Ji buvo ant jos padėjusi rankas, o pasilenkę vienas kito atžvilgiu per paletę buvo abu. Mano, kad B. J. jai trenkė supykęs dėl to, kad ji liepė jam atsivežti detales pačiam. Trenkdamas ranka jis stovėjo kitapus paletės, tiesiai prieÅ¡ jÄ , o sudavė jai iÅ¡orine deÅ¡inės rankos delno dalimi.

Sudavė iÅ¡ apačios į viršų ir pataikė į smakrÄ . Kadangi tuo metu ji kaip tik kalbėjo, nes sakė jam atsivežti detales, tai dėl gauto smÅ«gio ir sukando liežuvį. B. J. pamatęs iÅ¡ jos bėgantį kraujÄ , nuėjo prie staklių. ViskÄ neigė, sakė, kad jis nieko nepadarė. Kai S. atsisuko, tai ji jam parodė, kad B. J. jÄ sužalojo. B. J. tuo metu jau nueidinėjo prie savo staklių. Vėliau ceche jis atėjo prie jos ir atsiprašė, sakė taip nenorėjęs jos sužaloti.

Tačiau dar anksčiau dienÄ prieÅ¡ šį įvykį jai buvo grasinęs atsuktuvu prie staklių, todėl nepatikėjo jo atsipraÅ¡ymu. B. J. gali apibÅ«dinti kaip problematiÅ¡kÄ Å¾mogų, nes pusmetį, kai esu cecho virÅ¡ininkė, tai visÄ laikÄ nuo jo atėjimo dirbti labai agresyviai reaguodavo į visas jos iÅ¡sakytas pastabas jo atžvilgiu. Kadangi nusikaltimu buvo padaryta moralinė žala kaip vadovei, nes jautėsi pažeminta, tai praÅ¡o atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ . Dėl patirtos traumos gydymas nebuvo taikytas, nedarbingumo laikotarpio nebuvo.

Chirurginės intervencijos nebuvo, vaistų nevartojo. Ä®vykio dienos vakarÄ tik nuo skausmo vaistų iÅ¡gėrė. Savaitę laiko buvo tam tikri nepatogumai valgant, kalbant, bendraujant su žmonėmis. Po įvykio B. J. buvo atleistas iÅ¡ darbo dėl smurto darbe, kai ji direktoriui parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl Å¡io įvykio. Liudytojas A. S. paaiÅ¡kino, kad įvykio nematė. PrieÅ¡ įvykį su R. K. kalbėjosi dėl detalių, tuo pačiu girdėjau jos ir B. J. pokalbį. Ji jam liepė atsivežti detales, o jis jai atsakė, kad ji jam atvežtų.

R. K. tada jam pasakė, kad eitų namo, jeigu nenori dirbti. Po to jis nusisuko. Kai atsisuko vėl, tai R. K. pasakė, kad gavo per veidÄ , o B. J. nuėjo prie savo staklių. Nukentėjusioji jam parodė kraujuotÄ burnÄ . Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G3611/2018 nustatyta, kad R. K. konstatuotos dvi pavirÅ¡inės, kÄ stinės žaizdos liežuvyje. KÄ stinės žaizdos galėjo bÅ«ti padarytos 2018 m. gruodžio 3 d. kietais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo bÅ«ti žmogaus dantys. Dėl to R.

K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l.

46) Specialistas Leonas Gogelis paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu teko apžiÅ«rėti nukentėjusiÄ jÄ ir pateikti iÅ¡vadÄ dėl jai konstatuotų sužalojimų. Nurodė, kad nukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rėjo betarpiÅ¡kai pats 2018 m. gruodžio 4 d. Atlikus apžiÅ«rÄ konstatavo tik dvi pavirÅ¡ines kÄ stines žaizdas liežuvyje, konkrečiai liežuvio abiejose pusėse ties antraisiais kandžiais ir daugiau jokių iÅ¡orinių sužalojimų nerado. Specialistas paaiÅ¡kino, kad liežuvis neturėtų bÅ«ti sukandžiojamas žmogui kalbant, valgant ar atliekant kitus valinius veiksmus normalioje bÅ«senoje žmogui esant sÄ moningam.

Taip gali atsitikti ir liežuvis gali bÅ«ti sukandžiojamas tik tuomet, kai žmogus yra be sÄ monės ar dėl veido traumos, epilepsijos. Å iuo gi atveju nukentėjusiajai buvo pataikyta į veidÄ tuo momentu, kai jos liežuvis buvo ne savo vietoje burnos ertmėje ir to pasėkoje taip atsitiko, kad ji sukando liežuvį. Kitaip paaiÅ¡kinti konstatuoto sužalojimo negalima. Normaliai žmogui valgant ar kalbant, tokio liežuvio sukandimo dantimis negali bÅ«ti. Kitokių iÅ¡orinių sužalojimų nukentėjusiosios veido srityje nebuvo, poodinių kraujosrÅ«vų taip pat nesimatė.

Dėl poveikio stiprumo paaiÅ¡kino, kad gana stipriai buvo suduota nukentėjusiajai, nes buvo konstatuotos kÄ stinės žaizdos, buvo pažeistas liežuvio vientisumas. Buvo ne tik, kad dantimis suspaustas liežuvis, bet ir įkastas, buvo konstatuotos konkrečios žaizdos. Å iuo atveju buvo vienas trauminis poveikis, nes ir sukandimas buvo vienas. Dėl veikos kvalifikavimo Å ioje byloje kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį B. J. esmė buvo ta, kad jis panaudojo nukentėjusiosios R. K. atžvilgiu fizinį smurtÄ , kuris pasireiÅ¡kė smÅ«gio deÅ¡inės rankos plaÅ¡taka sudavimu nukentėjusiajai į apatinę veido dalį (smakrÄ ), ko pasėkoje nukentėjusioji sukando liežuvį.

Tokiu bÅ«du nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatÄ . IÅ¡analizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas B. J. pasitvirtino. Teismas pažymi, kad kaip matyti iÅ¡tyrus įrodymus, Å¡ioje byloje nukentėjusioji R. K. ir kaltinamasis B. J. yra vienas kito atžvilgiu pakankamai prieÅ¡iÅ¡kai nusistatę, jų tarpusavio santykiai dar iki įvykio dienos dirbant kartu vienoje darbovietėje buvo pakankamai įtemti dėl darbe kylančių nesutarimų, kÄ jie iÅ¡ esmės taip pat patvirtino savo parodymais.

Nors ta aplinkybė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra (buvo) konfliktiÅ¡kuose ir įtemtuose santykiuose, prieÅ¡iÅ¡kai nusistatę vienas kito atžvilgiu, pati savaime nelemia jų parodymų nepatikimumo, tačiau esant tokiai situacijai vertinant bei analizuojant byloje surinktus įrodymus yra ypatingai svarbu juos iÅ¡samiai patikrinti, kiek jie atitinka kitus objektyvius įrodymus, kad įsitikinti jų objektyvumu bei teisingumu. Todėl ir Å¡ioje byloje kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai vertintini kaip teisingi ir patikimi turi bÅ«ti tiek, kiek jie yra neprieÅ¡taringi ir nuoseklÅ«s viso proceso metu, neprieÅ¡tarauja tarpusavyje ir kitiems objektyviems įrodymams, gautiems iÅ¡ kitų Å¡altinių, taip pat atsižvelgiant į parodymus davusių asmenų (konfliktuojančių Å¡alių) suinteresuotumÄ ar kitų asmenų, kitų Å¡altinių nesuinteresuotumÄ Å¡ioje byloje.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai Å¡is nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti žmogaus muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinį skausmÄ . Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju turi bÅ«ti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

Kaip matyti iÅ¡tyrus įrodymus teisme, kaltinamasis dėl kaltinimo iÅ¡ esmės prisipažino tik dėl to, kad tarp jo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, ginčas, ir, kad konflikto metu jis palietė pirÅ¡tu nukentėjusiosios smakrÄ , tačiau kategoriÅ¡kai neigė sudavęs jai smÅ«gį ir taip jÄ sužalojęs. Tuo tarpu nukentėjusioji nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiÅ¡kino, kaip ir kokiu bÅ«du kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu. Pažymėtina, kad be nukentėjusiosios ir kaltinamojo viso konflikto nuo pat pradžių iki to momento, kai jis baigėsi niekas iÅ¡ liudytojų nematė ir negirdėjo.

Kaip nustatyta, tik vienas liudytojas A. S. matė ir girdėjo tik tam tikrÄ dalį konflikto. Jis, kaip nustatyta nematė to momento, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai ar tiesiog jÄ palietė pirÅ¡tu, kaip tvirtina pats kaltinamasis. Jis iÅ¡ viso, kaip paaiÅ¡kino, nematė, kÄ kaltinamasis jai padarė, nes tuo metu buvo nusisukęs, nes žiÅ«rėjo jam skirtas detales, sudėtas ant paletės, ir girdėjo tik kaltinamojo bei nukentėjusiosios pokalbį. Pažymėtina, kad liudytojo parodymai apie vykusio pokalbio turinį visiÅ¡kai atitinka ir nukentėjusiosios įvykio pasakojimo sekÄ .

Pasak nukentėjusiosios, jai smÅ«gis ir buvo suduotas bÅ«tent po kaltinamojo jai iÅ¡sakytų žodžių, kad ji pati atneÅ¡tų detales, kurie buvo palydėti ir necenzÅ«rine leksika kaip tik tuo metu, kai A. S. nuo jųdviejų buvo nusisukęs prie paletės su detalėmis. Vėliau liudytojas patvirtino tik tai, kad matė pas nukentėjusiÄ jÄ sužalojimus, tai yra kraujÄ iÅ¡ burnos, o B. J. nuo jos tuo metu jau nueidinėjo prie savo staklių. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡is liudytojas objektyviai galėjo ir nematyti to momento, kai nukentėjusiajai kaltinamasis sudavė smÅ«gį deÅ¡inės rankos plaÅ¡taka.

Bet tai nereiÅ¡kia nei jo ar nukentėjusiosios parodymų nepatikimumo, nes dėl tų aplinkybių, kurios buvo liudytojo matytos ir suvoktos betarpiÅ¡kai, parodymai yra identiÅ¡ki nukentėjusiosios pasakojimui ir visiÅ¡kai nepatvirtina kaltinamojo keliamos įvykių versijos. Liudytojo parodymai visiÅ¡kai paneigia ir tÄ kaltinamojo parodytÄ aplinkybę, kad konflikto niekas kitas nematė, nes prie staklių daugiau nieko nebuvo. Esant tokiai situacijai, kad patikrinti nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų, prieÅ¡taraujančių tarpusavyje dėl smÅ«gio sudavimo, paties smÅ«gio pobÅ«džio, teisingumÄ , teismas vadovausis jau aukščiau paminėtu įrodymų vertinimo principu, taikytinu Å¡ioje byloje, tai yra įvertins kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, o nukentėjusiosios, kaltinamojo, taip pat ir dalį konflikto girdėjusio bei mačiusio liudytojo A.

S. parodymais remsis ir vadovausis tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja tarpusavyje ir kitiems objektyviems byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Å iuo požiÅ«riu bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad specialisto, atlikusio nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo tyrimÄ , pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad R. K. konstatuotos dvi pavirÅ¡inės, kÄ stinės žaizdos liežuvyje. KÄ stinės žaizdos galėjo bÅ«ti padarytos bÅ«tent 2018 m. gruodžio 3 d. kietais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo bÅ«ti žmogaus dantys.

O svarbiausia tai, kad specialistas paaiÅ¡kindamas savo iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo masto patvirtino, kad normaliai žmogui valgant ar kalbant, tokio liežuvio sukandimo dantimis, koks buvo nustatytas R. K., negali bÅ«ti, kas reiÅ¡kia, kad nukentėjusiajai buvo pataikyta į veidÄ tuo momentu, kai jos liežuvis buvo ne savo vietoje burnos ertmėje ir to pasėkoje taip atsitiko, kad ji sukando liežuvį. Kadangi kitokių iÅ¡orinių sužalojimų nukentėjusiosios veido srityje nebuvo, poodinių kraujosrÅ«vų taip pat nesimatė, tai, anot specialisto, parodo, kad buvo tik vienas trauminis poveikis, kuris buvo pakankamai stiprus, nes buvo konstatuotos bÅ«tent kÄ stinės žaizdos, buvo pažeistas liežuvio vientisumas.

Buvo ne tik, kad dantimis suspaustas liežuvis, bet ir įkastas, apie kÄ nurodė savo paaiÅ¡kinimuose ir nukentėjusioji. Nukentėjusiajai apžiÅ«ros metu konstatuoti sužalojimai, tiek pagal specialisto nustatytÄ jų lokalizacijÄ , tiek ir pagal padarymo bÅ«dÄ ir laikÄ visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus apie tai, kaip kaltinamasis jai juos padarė, nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimai dėl nurodytų aplinkybių yra nuoseklÅ«s viso proceso metu ir neprieÅ¡tarauja nei vieni kitiems tarpusavyje, nei kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo parodžiusi, kad kaltinamasis sudavė jai ranka į apatinę veido dalį, dėl ko ji pajuto stiprų skausmÄ ir jai pradėjo kraujuoti burnoje, nes nuo smÅ«gio ji stipriai įsikando liežuvį. Todėl nėra jokių abejonių, kad nukentėjusioji specialisto konstatuotus jos patirtus sužalojimus, kurie galėjo jai bÅ«ti padaryti 2018 m. gruodžio 3 d. patyrė dėl kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu. Å iuo atveju veikos kvalifikacijai reikÅ¡mės visiÅ¡kai neturi tai, kad specialisto konstatuoti sužalojimai, tai yra kÄ stinės žaizdos liežuvyje, nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti padaryti kaltinamojo netiesiogiai, tai yra nukentėjusiajai nevalingai sukandus savo liežuvį po kaltinamojo fizinio poveikio į jÄ , kuris pasireiÅ¡kė vieno smÅ«gio delnu sudavimu į apatinę veido dalį.

Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iÅ¡ to, kad nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajai sukėlė konflikto metu, kurį pats ir pradėjo atėjus pas jį nukentėjusiajai ir davus jam nurodymÄ dėl atliekamo darbo, smurtiniai veiksmai pasireiÅ¡kė suduodant smÅ«gį ne bet kur, o į veido sritį, kai nukentėjusioji to visiÅ¡kai nesitikėjo, nes tuo metu su juo kalbėjo. Kaip nustatyta specialisto, kaltinamojo fizinis poveikis (smÅ«gis) buvo pakankamai stiprus, kÄ patvirtina sužalojimų pobÅ«dis (kÄ stinės žaizdos liežuvyje), kas be jokios abejonės sukėlė ypatingai didelį skausmÄ nukentėjusiajai, nes dėl to jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Tai rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo ypatingai neigiamai nusistatęs nukentėjusiosios atžvilgiu ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymÄ ) objektyviai patvirtina aukščiau iÅ¡analizuoti nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, specialisto iÅ¡vada bei papildomai pateikti specialisto paaiÅ¡kinimai.

Nors kaltinamasis kategoriÅ¡kai neigė nukentėjusiajai sudavęs smÅ«gį delnu, nes, pasak jo, jis tiesiog jÄ palietė pirÅ¡tu, tokių jo parodymų byloje nepatvirtina jokie kiti surinkti įrodymai. PrieÅ¡ingai, juos vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigia specialisto iÅ¡vada bei paaiÅ¡kinimai dėl fizinio poveikio pobÅ«džio, stiprumo, sužalojimo padarymo mechanizmo, kas reiÅ¡kia, kad tokia kaltinamojo versija yra tik aiÅ¡kiai įrodymais nepagrįsta gynybinė pozicija. Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų pasitvirtinusi kaltinamojo versija, kad jo fizinis poveikis nukentėjusiajai pasireiÅ¡kė tik nukentėjusiosios veido palietimu, užkabinimu pirÅ¡tu nukentėjusiosios smakro, tai veikos kvalifikacijai reikÅ¡mės taip pat neturėtų.

Å iuo aspektu nėra svarbu, kaip konkrečiai kaltinamojo fizinis poveikis nukentėjusiajai pasireiÅ¡kė, ar smÅ«giuota buvo delnu, ar pirÅ¡tu, ar smurtauta buvo dar kitokiu bÅ«du. Svarbu ir reikÅ¡minga sprendžiant dėl kaltės ir veikos kvalifikacijos, kaip minėta, kad tai buvo tyčinė, pavojinga veika, kuri sukėlė padarinius, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kas yra neginčytinai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei iÅ¡tirtiems įrodymams, konstatuotina, kad kaltinamojo kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta, o jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės B. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nėra. Nors kaltinamasis įrodymų tyrimo pradžioje nurodė, kad prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, duodamas paaiÅ¡kinimus jis iÅ¡ esmės tik pripažino patį žodinio konflikto faktÄ , o reikÅ¡mingus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius dėl to, kaip jis smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , neigė. Kaltinamasis kategoriÅ¡kai neigė sudavęs nukentėjusiajai smÅ«gį, nors Å¡ios aplinkybės patvirtintos iÅ¡tirtais kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismas pažymi, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl, pavyzdžiui, surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Å iuo atveju svarbu ne formalus prisipažinimas, o kaltininko parodymų turinys, liudijantis, kad jis prisipažįsta dėl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių aplinkybių, taip prisideda prie nusikalstamos veikos iÅ¡aiÅ¡kinimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo.

Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus (pavyzdžiui, neigia dalį esminių faktinių aplinkybių apie nusikalstamos veikos padarymÄ , kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju Å¡ioje byloje), tai negali bÅ«ti laikoma prisipažinimu ar padėjimu iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ . Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis, laisva valia pripažinęs, jog padarė nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius.

Šioje byloje kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotų parodymų turinys rodo, jog parodymai buvo neatitinkantys tikrųjų įvykio aplinkybių, kurios nustatytos teisme ištyrus visus įrodymus, tad negalima laikyti, jog jie buvo nuoširdūs ir teisingi. Todėl jų negalima pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.), į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

B. J. padarė vienÄ nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo prieÅ¡ moterį – įvykio metu savo tiesioginę vadovę darbovietėje, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas anksčiau neteistas, yra Å¡iuo metu nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vedęs, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad B. J. kaip pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui bÅ«tų pagrindas skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmÄ . Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ skirtina Å¡velniausia savo rūšimi bausmė – vieÅ¡ieji darbai.

Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei Å¡ios bausmės galimo nustatyti dydžio vidurkis. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji R. K. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 35-36) dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, reikalaudama iÅ¡ B. J. priteisti 5000 Eurų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad jai buvo padaryta neturtinė žala dėl to, kad ji, kaip vadovė, buvo pažeminta darbe, tam tikrÄ laikÄ jautė nepatogumus, patyrė fizinį skausmÄ ir buvo sutrikdyta jos sveikata.

Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , įtvirtinta BPK 119 straipsnyje. Civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas aplinkybes. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagaliau, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bÅ«tina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė tam tikrÄ iÅ¡gÄ stį, stresÄ , baimę ir skausmÄ , dėl ko be abejonės patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Tačiau jai Å¡iuo atveju sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant B. J. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiosios R. K. sveikatai, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai nebuvo padaryta sunkių sužalojimų. Tačiau dėl kaltinamojo smurtinio poveikio, pasireiÅ¡kusio smÅ«gio sudavimu ir sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir psichologinį diskomfortÄ , nervinę įtampÄ , nerimÄ , stresÄ , pažeminimÄ ir be jokios abejonės baimę. Jai buvo realiai sutrikdyta sveikata, nors ir nežymiai.

Tačiau dėl sužalojimo pobÅ«džio (kÄ stinių žaizdų liežuvyje) pagrįstai galima spręsti, kad buvo sumažėjusios ir jos bendravimo bei kitos veiklos galimybės. Taigi, yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, baimę, iÅ¡gyvenimus, tačiau objektyvių duomenų apie kokius nors rimtesnius liekamuosius reiÅ¡kinius nukentėjusiosios sveikatai dėl patirtų sužalojimų, streso, byloje nėra gauta, jų nepateikė ir pati nukentėjusioji. Kaip nustatyta, sudėtingų gydymo metodų, chirurginių intervencijų nukentėjusiajai gydymo procese neprireikė, medikamentinis gydymas iÅ¡ esmės taikomas taip pat nebuvo.

Todėl teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir padarymo aplinkybes, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį, atsiradusius negatyvius padarinius, nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, įvertinęs nukentėjusiosios ir kaltininko santykius, tarpusavio interesus, į tai, kad reali turtinė žala nukentėjusiajai padaryta nebuvo, o nukentėjusiajai neprireikė faktiÅ¡kai jokio sudėtingo gydymo, ir kitas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad R.

K. praÅ¡oma priteisti suma yra aiÅ¡kiai neproporcinga nukentėjusiosios patirtiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams kompensacija. Dėl to pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iÅ¡ dalies ir R. K. priteistina suma dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo mažintina iki 400 Eurų. Toks nustatytas neturtinės žalos dydis, teismo nuomone, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl B. J. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu atsiradusias pasekmes, ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, n u s p r e n d ė : B. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant B.

J. neatlygintinai dirbti per šį laikotarpį po 20 (dvideÅ¡imt) valandų kas mėnesį (iÅ¡ viso 120 valandų) visuomenės labui. B. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtÄ bausmę, minėtÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. Nukentėjusiosios R. K. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jos naudai iÅ¡ B.

J. 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėjas ArÅ«nas Purvainis