553efc8d-9d4a-488a-b7af-79559cd0522e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3311-968/2016Proceso Nr. 3-61-3-02780-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant atsakovės atstovui Aigerdui Skroliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:1. PareiÅ¡kėjas A. B. su skundu (b. l.

1) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2011-12-21 iki 2015-05-15 jis buvo konvojuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.2. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad konvojavimo automobiliai buvo perpildyti, juose nebuvo saugos diržų, pareiÅ¡kėjas kartu su kitais konvojuojamais asmenimis turėjo sėdėti ant 2 m ilgio ir 20 cm pločio lentos, konvojuojamieji buvo vežami kartu su daiktais.

Kiekvieno etapavimo metu pareiÅ¡kėjui neužtekdavo vietos, todėl jis turėdavo stovėti arba sėdėti ant grindų. Be to, konvojavimo automobiliai neturi Å¡ildymo sistemos arba Å¡ildymas nebuvo jungiamas tyčia, Å¡iuose automobiliuose nėra ventiliacijos. Todėl ne kartÄ pareiÅ¡kėjui automobiliuose buvo bloga, pykino. Tokiais veiksmais esÄ buvo žeminamas pareiÅ¡kėjo orumas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai.3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 8–10) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl Tarnybos veiksmų iki 2012-05-18.

Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais: Tarnyba asmenis konvojuoja specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai įrengtos kameros. Visuose specialiosios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vienÄ kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo).

Visas specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisės aktais ir atitinka higienos normų reikalavimus. Tarnyba besÄ lygiÅ¡kai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Teisės aktai nereguliuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.Teisės aktuose nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui.PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus virÅ¡ininkui pateikti skundus žodžiu ar raÅ¡tu.

Teismo posėdyje Tarnybos atstovas, remdamasis iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytiems motyvais, prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismask o n s t a t u o j a:PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.1. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2011-12-21 iki 2015-05-15 jis buvo konvojuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.Dėl ieÅ¡kinio senaties2.

Tarnyba atsiliepime daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų teismo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų iÅ¡ Lietuvos valstybės praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ , be kita ko, laikotarpiu nuo 2011-12-21 iki 2012-05-18, nors skundÄ teismui iÅ¡siuntė 2015-05-18 (b. l. 2), t. y. praėjus daugiau kaip 3 metams nuo 2012-05-18.CK nustatyta, kad: ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (1.127 straipsnio 5 dalis); ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis).

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Pagal CK1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas per Å¡iuos 3 metus bÅ«tų veikęs protingai ir sÄ Å¾iningai, bÅ«tų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme.

PareiÅ¡kėjas Å¡ioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino žalai už netinkamas kalinimo sÄ lygas prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Jokios objektyvios aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¾alai už laikotarpį nuo 2011-12-21 iki 2012-05-18 prisiteisti, nenustatytos ir bylÄ nagrinėjant teisme, todėl teismas neturi pagrindo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti ex officio.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiÅ¡kėjo skundo dalis, kuria praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2011-12-21 iki 2012-05-18 atmestina.Dėl neturtinės žalos atlyginimo3.

Taip pat pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų iÅ¡ Lietuvos valstybės praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ nuo 2012-05-18 iki 2015-05-15.4. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).5. Vadovaujantis Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VieÅ¡ojo saugumo tarnybos nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimÄ ir vykdymÄ užtikrina Tarnyba.Pagal Vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko apraÅ¡ymo ir privalomosios formos 5.7.21 punktÄ registracijos liudijimo pirmojoje pusėje įraÅ¡as S.1 reiÅ¡kia nurodytÄ transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių.Ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teisės ir pareigos, taip pat konvojaus pareigÅ«nų veiklos ir darbo organizavimo ypatumai vykdant asmenų konvojavimÄ specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotÄ jų apsaugÄ buvo sureguliuoti Teisingumo ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse.

Pagal Å¡ių taisyklių 3 punktÄ konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, inter alia, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ , o specialiosioms transporto priemonėms priskirtinas ir specialusis automobilis, kuriame konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai įrengtos kameros. Pagal Å¡ių taisyklių 109 punktÄ specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Konvojavimo taisyklių 123 punkte yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktÄ konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti; jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai;

įraÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad prieÅ¡ pradedant vykdyti konvojavimÄ specialiuoju automobiliu, konvojaus virÅ¡ininko nurodymu konvojaus virÅ¡ininko padėjėjas ar vienas iÅ¡ konvojuotųjų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių bÅ«klę.

Pagal Å¡ių taisyklių 146 punktÄ specialiajame automobilyje turi bÅ«ti, inter alia: nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai (146.1 punktas), atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai (146.2 punktas), tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas (146.3 punktas), veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (146.4 punktas).

Pagal Å¡ių taisyklių 147 punktÄ draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.Apibendrinant nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Tarnyba ginčijamu laikotarpiu specialiaisiais automobiliais konvojuodama pareiÅ¡kėjÄ privalėjo, be kita ko, užtikrinti, kad: specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius nebÅ«tų didesnis nei leidžiama pagal automobilių registracijos liudijimÄ ; konvojavimo metu pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas; bÅ«tų tinkama specialiojo automobilio inžinerinių techninių priemonių bÅ«klė; nebÅ«tų pažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; nebÅ«tų pažeisti atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai, bÅ«tų tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės); bÅ«tų veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai).

Taip pat pareiÅ¡kėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sÄ lygų teikti skundus konvojaus virÅ¡ininkui ar pareigÅ«nams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo bÅ«ti padaryti įraÅ¡ai konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje.6. IÅ¡ byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad nuo 2012-05-18 iki 2015-05-15 pareiÅ¡kėjas skirtingomis dienomis buvo konvojuotas marÅ¡rutais Vilnius-Marijampolė-Vilnius, Vilnius-RokiÅ¡kis-Vilnius bei Vilnius-Klaipėda-Vilnius automobiliais:

IVECO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 28, 34, 37, 43, 46, 58, 61, 64, 67), MAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46, 49), MAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 55), MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 25, 28, 31, 37, 40, 52, 70), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 79, 81), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31, 73), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25, 94, 100), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40, 81, 88), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 85), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31, 34, 43, 76), VW valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 73, 91), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34, 88, 97), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49, 76, 94, 100), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 52, 79, 85, 91, 97), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 70).Ä®vertinus byloje esančius dokumentus, susijusius su pareiÅ¡kėjo konvojavimo sÄ lygomis, automobilių, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas technine bÅ«kle (b. l. 104–165), taip pat tai, kad konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra duomenų apie tai, kad dėl konvojavimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs skundus konvojaus virÅ¡ininkui ar pareigÅ«nams, tikrinantiems konvojų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nurodytame specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius buvo didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų, kad specialiųjų automobilių inžinerinių techninių priemonių bÅ«klė neatitiko reikalavimų, įskaitant reikalavimus, taikomus kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemoms, vėdinimo sistemai, kamerų dirbtiniam apÅ¡vietimui.Pagal Konvojavimo taisyklių 146 punktÄ Ä¯rengti bagažo skyrių ar saugos diržus specialiuosiuose automobiliuose nereikalaujama, todėl tai, kad, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, transporto priemonėse nebuvo įrengtas bagažo skyrius, nebuvo įrengti diržai nesudaro pagrindo neturtinei žalai atsirasti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad etapavimo metu jam ne kartÄ buvo bloga, pykino.

Å ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje nėra Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Å iame kontekste pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sÄ lygų teikti skundus konvojaus virÅ¡ininkui ar pareigÅ«nams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo bÅ«ti padaryti įraÅ¡ai konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje, tačiau, kaip matyti iÅ¡ pateiktų konvojaus kelionės žiniaraščių, nėra nei vieno užfiksuoto pareiÅ¡kėjo skundo ar praÅ¡ymo.

7. Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog Tarnyba nuo 2012-05-18 iki 2015-05-15 pareiÅ¡kėjÄ bÅ«tų konvojavusi teisės aktuose (inter alia, Tarnybos nuostatuose, Konvojavimo taisyklėse) įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiais specialiaisiais automobiliais. Taip pat teismas nenustatė, kad nurodytomis dienomis konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ jam bÅ«tų sudarytos netinkamos sÄ lygos, ar kad jis bÅ«tų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas.

Å ioje byloje nenustatyta, kad Tarnybos pareigÅ«nai nurodytu laikotarpiu konvojavę pareiÅ¡kėjÄ neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Vadinasi, pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų – Tarnybos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas