553cd58b-e952-45f0-9984-bbe7389b3d4b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-489/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01136-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 106.8.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A. O. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, civilinėje byloje Nr. 2-1301-264/2014 pagal ieÅ¡kovės A.

O. M. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl prarasto ryÅ¡ium su politinėmis represijomis turto priteisimo, trečiasis asmuo J. V. M.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. O. M. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti 15 ha ieÅ¡kovės tėvo M. M. žemės, esančios (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovės tėvas M. M. 1948 m. gegužės 22 d. kartu su Å¡eima kaip buožės buvo iÅ¡tremti į SibirÄ , dėl ko neteko viso savo turto, įskaitant ir jo turėto 15 ha žemės sklypo.

IeÅ¡kovės tėvas 1951 m. nužudytas, ieÅ¡kovė yra jo turto paveldėtoja, todėl ji turi teisę iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi ieÅ¡kovei nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas Lietuvos valstybei, nurodant netinkamÄ Â atsakovo atstovÄ Lietuvos Vyriausybę, o ne Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, kuri patikėjimo teise valdo valstybinę žemę ir sprendžia žemės grÄ Å¾inimo klausimus, todėl pasiÅ«lė pakeisti tinkamu atstovu (CPK 45 str.).

IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio neaiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovė dėl žemės grÄ Å¾inimo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos ar jos Kauno rajono skyrių (buvusiÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ ) įstatymų nustatyta tvarka, kada ir kokius gavo atsakymus, ar skundė atitinkamų institucijų priimamus sprendimus. Teismo vertinimu, nesant tinkamai suformuluoto ieÅ¡kinio, nėra galimybės nustatyti, ar ieÅ¡kinys teismingas bendrosios kompetencijos, ar administraciniam teismui.

Taip pat neaiÅ¡kus ieÅ¡kinio reikalavimas, nes nepridėtas 15 ha žemės sklypo planas, nepateikti jokie žemės sklypÄ identifikuojantys duomenys.IeÅ¡kovė, Å¡alindama ieÅ¡kinio trÅ«kumus, 2014 m. sausio 20 d. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovei nuosavybės teisėmis 15 ha jos tėvo M. M. žemės (14,97 ha žemės ir 0,03 ha miÅ¡ko) (duomenys neskelbtini). Tikslindama ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nurodo tuos pačius argumentus. Taip pat teigia, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 52/11965 atkurtos broliui J.

V. M. nuosavybės teisės į M. M. 14,97 ha žemės ir 0,03 ha miÅ¡ko (duomenys neskelbtini), tačiau Registrų centro darbuotojai atsisakė šį aktÄ vykdyti, todėl M. M. žemė negrÄ Å¾inta. Kadangi už ieÅ¡kovės tėvo žemę daugiau negu dvideÅ¡imt metų neatlyginta ir žemė negrÄ Å¾inta, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas Lietuvos valstybė neįgijo nuosavybės teisių į M. M. žemę, tÄ Å¾emę valdo neteisėtai, todėl ji privalo bÅ«ti iÅ¡reikalauta iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovės A. O. M. ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos administraciniame teisme iÅ¡nagrinėtos administracinės bylos Nr. IK-25-402/2012 ir Nr. IK-123-422/2013, kuriose 2012 m. vasario 2 d. ir 2013 m. sausio 25 d. sprendimais pareiÅ¡kėjos reikalavimai atmesti. Å iose bylose teismo sprendimai buvo peržiÅ«rėti apeliacine tvarka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis palikti nepakeisti, įsiteisėję (admin. bylos Nr. A525 -2132/2012, Nr. A261 -1219/2013).

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (admin. bylos Nr. A261 -1219/2013) konstatuota, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.1-25-402/2012 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-2132/2012 konstatavo, jog nuosavybės teisės į M. M. žemę, t.y. į žemę, dėl kurios Å¡ioje byloje praÅ¡oma priimti administracinį sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, nuosavybės teisės jau yra atkurtos, minėtų administracinių aktų teisėtumas yra patvirtintas res judicata galiÄ turinčiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu, kurio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi.

Minėtuose teismų sprendimuose akcentuotas ginčo žemės priskyrimo valstybės iÅ¡perkamai žemei ir jos perdavimo Lietuvos veterinarijos akademijai teisėtumas, pareiÅ¡kėja nėra pripažinta pretendente į nuosavybės teisių į M. M. valdytÄ Å¾emę atkÅ«rimÄ .            Nors ieÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio pagrindas yra turto iÅ¡reikalavimas iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos tos pačios aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovė grindžia savo reikalavimÄ , Å¡alys tos pačios (Lietuvos valstybė), teisminio nagrinėjimo objektas (15 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) tapatus iÅ¡nagrinėtam administracinėje byloje Nr. IK-123-422/2013, kurioje buvo nustatytos tos pačios faktinės aplinkybės ir ieÅ¡kinyje nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurias teismas turėtų aiÅ¡kintis ir nagrinėti.

Tai, kad ieškovė nurodo ieškinio pagrindu CK 4.95 straipsnį ir kitas jos manymu taikytinas materialinės teisės normas ginčui spręsti, nepaneigia, kad ieškinys savo suformuluotu reikalavimu (t. y. priteisti ieškovei nuosavybės teisėmis 15 ha jos tėvo M. M. žemės (duomenys neskelbtini)) yra tapatus ieškovės ankstesniam skundo reikalavimui, pareikštam kitoje Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. IK-123-422/2013, kurioje sprendimas įsiteisėjęs. Įvertinus tai, kad ieškinyje nėra nurodyta jokių naujų faktinių aplinkybių, tik atkartota ieškovės ta pati teisinė pozicija, kaip ir ankstesnėje išnagrinėtoje byloje, dėl to nepasikeitė ieškinio faktinis pagrindas.

Tiek naujai paduoto, tiek ankstesnio skundo faktinis pagrindas, dalykas ir Å¡alys nėra skirtingos ir tai sudaro teisinį pagrindÄ spręsti apie naujai paduoto ieÅ¡kinio tapatumÄ , kurį konstatavęs teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė A. O. M. (toliau – apeliantė) praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - įpareigojant teismÄ priimti ieÅ¡kinį.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nėra valstybinės žemės savininkė, todėl negali bÅ«ti atsakovu byloje pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Apeliantė nurodo, kad ji siekia žemę iÅ¡reikalauti iÅ¡ svetimo neteisėto valstybės valdymo, todėl atsakovas gali bÅ«ti tik valstybė. Kadangi įstatymas numato, kad prioritetÄ nustatyti, kokia institucija gali atstovauti valstybei, turi Vyriausybė, todėl atsakovo atstovu apeliantė nurodė Vyriausybę, taip pat neprieÅ¡taravo, kad valstybę atstovautų ne Vyriausybė, o jos įgaliota kita institucija.

IeÅ¡kinys teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nes reikalavimas yra priteisti apeliantei iÅ¡likusiÄ tėvo M. M. žemę, prarastÄ ryÅ¡ium su politinėmis represijomis tremiant apeliantės Å¡eimÄ Ä¯ SibirÄ , iÅ¡reikalaujant jÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valstybės valdymo. Be to, valstybė, neteisėtai valdydama apeliantei priklausančiÄ tėvo žemę, nepagrįstai praturtėjo (CK 6.237 str. 1 d.).Todėl ieÅ¡kinio reikalavimas yra aiÅ¡kus.Apeliantės tėvui priklausiusi žemė yra iÅ¡likusi, apeliantė žino jos ribas, tačiau valstybės pareigÅ«nai atsisako sudaryti bei iÅ¡duoti jos tėvo žemės planÄ .

Teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nes žinojo, kad nėra teismo sprendimo, priimto dėl ginčo tuo pačiu pagrindu. Apeliantė pripažįsta, kad siekia susigrÄ Å¾inti jai ir broliui teisėtai priklausančiÄ jų tėvo žemę, tačiau su ieÅ¡kiniu dėl pareikÅ¡to ginčo nesikreipė. Kauno apygardos administracinis teismas nagrinėjo dvi administracines bylas pagal apeliantės skundus, tačiau Å¡ios bylos pareikÅ¡tos visai kitu pagrindu. Administracinėje byloje Nr. I-25-402/2012 apeliantė prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ atlikti veiksmus (grÄ Å¾inti žemę) bei priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės turtinę ir neturtinę žalÄ .

Administracinėje byloje Nr. I-123-422/2013 apeliantė prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ priimti sprendimÄ atstatyti nuosavybės teises į M. M. žemę ir iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti už apeliantei tenkančius 7,5 ha tėvo žemės 6 000 000 Lt. Administracinėse bylose apeliantė nereiÅ¡kė reikalavimo tuo pagrindu, kad tėvo žemė bÅ«tų iÅ¡reikalauta iÅ¡ svetimo neteisėto valstybės valdymo.Nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl žemės iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valstybės valdymo, nes neteisėtai valdydama jos tėvo žemę, valstybė nepagrįstai praturtėjo.

Todėl ir pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindas ir atsakovai nesutampa, todėl teismas negalėjo vadovautis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Be to, bylos buvo nagrinėjamos ne bendrosios kompetencijos, o administraciniame teisme, tai taip pat įrodo, kad bylų pagrindas buvo kitas. Apeliantės tėvo žemė yra užgrobta, ji negrÄ Å¾inta ir už žemę neatlyginta, todėl ji ir neįregistruota Registrų centre. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose bei CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Å¡i teisė turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamÄ jį ir administracinį procesÄ reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , teismas privalo ex officio iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygos.

Kai asmuo, pateikdamas teismui ieÅ¡kinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes yra įsiteisėję Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-25-402/2012 ir 2013 m. sausio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-126-422/2013, priimti dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nes pareikšto ieškinio pagrindas ir šalys (atsakovai) nesutampa. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Atsisakymas priimti ieškinį minėtu pagrindu reiškia, kad byla jau buvo, ji užbaigta ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa: ginčo šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2013 ir kt.).

Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį aukščiau nurodytu pagrindu.             Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-25-402/2012 ir Nr. I-123-422/2013, kuriose 2012 m. vasario 2 d. ir 2013 m. sausio 25 d. sprendimais pareiškėjos A.

O. M. (nagrinėjamoje byloje - apeliantės) reikalavimai atmesti. Šie teismo sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis palikti nepakeisti. Administracinėje byloje Nr. I-25-402/2012 apeliantė prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie žemės Å«kio ministerijos sugrÄ Å¾inti apeliantei nuosavybės teisėmis jos tėvo M. M. 7,5 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), bei priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 270 000 Lt turtinės ir 36 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Administracinėje byloje Nr. I-123-422/2013 apeliantė prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos priimti administracinį sprendimÄ , kuriuo atstatyti (atkurti) nuosavybės teises į apeliantės tėvo 15 ha žemę bei priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės už 7,5 ha negrÄ Å¾intos žemės 6 000 000 Lt atlyginimÄ . Å iose administracinėse bylose teismai konstatavo, kad nuosavybės teisės į visÄ (15 ha) pareiÅ¡kėjos tėvo žemę buvo atkurtos pareiÅ¡kėjos broliui J.

V. M.. Administracinių aktų teisėtumas yra patvirtintas res judicata galiÄ turinčiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu, kurio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi. Minėtuose teismų sprendimuose akcentuotas ginčo žemės priskyrimo valstybės iÅ¡perkamai žemei ir jos perdavimo Lietuvos veterinarijos akademijai teisėtumas, kompensacijos už jÄ paskyrimas apeliantės broliui bei tai, kad apeliantė nėra pripažinta pretendente į nuosavybės teisių į tėvo valdytÄ Å¾emę atkÅ«rimÄ .Vertinant, ar pareikÅ¡ti reikalavimai yra tapatÅ«s, pirmiausia įvertintina, ar tapačios jose nurodytos ginčo Å¡alys.

Nors apeliantė teigia, kad ginčo Å¡alys skiriasi, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alys yra tos pačios –apeliantė ir Lietuvos valstybė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante dėl ginčo Å¡alių netapatumo, nes iÅ¡ esmės tiek administracinėse bylose, tiek ir nagrinėjamoje byloje reikalavimai yra pareikÅ¡ti Lietuvos valstybei, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri inter alia dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo srityse.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kinių tapatumo, apeliantė teigia, kad taip pat skiriasi ir ieÅ¡kinio faktinis pagrindas bei dalykas. Su tuo apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių (skundų) dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis teisinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das. IeÅ¡kinio pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).

Dėl to naujas ieÅ¡kinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010 ir kt.). Ä®vertinti, koks yra ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, kÄ iÅ¡ tikrųjų ginčija (reikalauja) apeliantė ir kokio teisinio rezultato ji siekia byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje suformuluotais reikalavimais.

Taigi, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiÅ¡kia ieÅ¡kinių netapatumÄ , nes Å¡is klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vertinant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio esmę, turinį bei tikslus. Nagrinėjamu atveju apeliantė reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti jai 15 ha jos tėvui priklausiusios žemės, nes, apeliantės teigimu, valstybė neteisėtai jÄ valdo, todėl ji iÅ¡reikalautina iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo CK 4.95 straipsnio pagrindu. Kaip minėta, administracinėse bylose apeliantė reikalavo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ sugrÄ Å¾inti jai nuosavybės teisėmis jos tėvo žemę, taip pat priimti sprendimÄ , kuriuo atstatyti (atkurti) nuosavybės teises į Å¡iÄ Å¾emę, nurodydama iÅ¡ esmės tas pačias faktines aplinkybes kaip ir nagrinėjamoje byloje – tai, kad jos tėvo M.

M. valdyta žemė yra užgrobta, nuosavybės teisės neatkurtos. Taigi, tiek pareikÅ¡tais skundais minėtose administracinėse bylose, tiek ieÅ¡kiniu nagrinėjamoje byloje apeliantė iÅ¡ esmės siekia to paties tikslo – susigrÄ Å¾inti tėvui M. M. priklausiusiÄ Å¾emę. Apeliantės pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos tos pačios aplinkybės (ieÅ¡kinio faktinis pagrindas), kuriomis ieÅ¡kovė grindė savo reikalavimus tiek administracinėse bylose, tiek ir nagrinėjamoje byloje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tai, jog apeliantė nurodo ieÅ¡kinio teisiniu pagrindu CK 4.95 straipsnį ir kitas, jos manymu, taikytinas materialinės teisės normas ginčui spręsti, nepaneigia, kad ieÅ¡kinio dalykas (priteisti apeliantei nuosavybės teisėmis jos tėvo turėtÄ Å¾emę) tapatus apeliantės ankstesniam skundo reikalavimui, pareikÅ¡tam Kauno apygardos administracinio teismo iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-123-422/2013, kurioje sprendimas įsiteisėjęs. Bylos esmės kontekste pažymėtina, jog kasacinio teismo yra nurodyta, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas vyksta specialiai Å¡iam procesui skirtų (ad hoc) vieÅ¡osios teisės normų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis ir nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kurių jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę, – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra iÅ¡vestinės iÅ¡ buvusio savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad tiek anksčiau apeliantės paduotame skunde (administracinė byla Nr. I-123-422/2013), dėl kurio yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, tiek ir nagrinėjamoje byloje paduotame ieÅ¡kinyje yra nurodytos tos pačios ginčo Å¡alys, reiÅ¡kiami savo esme tapatÅ«s reikalavimai, kurie grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie paduoto ieÅ¡kinio tapatumÄ .

Tai reiškia, kad dėl ginčo, dėl kurio išsprendimo apeliantė padavė ieškinį šioje byloje, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir ši aplinkybė yra pagrindas, kurį nustatęs teismas privalo atsisakyti priimti ieškinį, nes tokio ieškinio pakartotinis nagrinėjimas, esant įsiteisėjusiam sprendimui, yra negalimas (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Todėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                 Alvydas PoÅ¡kus