Legislator Case Law & Legislation
552ea447-6df8-4e45-aeed-6815598a1252 AI generated

552ea447-6df8-4e45-aeed-6815598a1252 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 552ea447-6df8-4e45-aeed-6815598a1252
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3208-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02577-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. S., atsakovo atstovui Aigerdui Skroliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

Legislator headnote

AI generated

552ea447-6df8-4e45-aeed-6815598a1252 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: CK 1.127 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja. CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3208-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02577-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. S., atsakovo atstovui Aigerdui Skroliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-05-07 gautas pareiÅ¡kėjo D. S. skundas, kuriame pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), po 200 eurų už kiekvienÄ konvojavimÄ netinkamomis sÄ lygomis (t. 1, b. l. 2–3, 16–17).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2003-05-16 iki 2015-04-28 buvo konvojuojamas marÅ¡rutais Ukmergė-Vilnius, Vilnius-Trakai, Vilnius-Kaunas, Kaunas-Å iauliai, Å iauliai-Naujoji Akmenė, Å iauliai-Panevėžys, Å iauliai-Plungė, Å iauliai-Biržai, Å iauliai-Vilnius, Å iauliai-PravieniÅ¡kės, Å iauliai-Kretinga, Vilnius-Alytus nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. 2 m2 patalpoje buvo konvojuojama nuo 6 iki 8 asmenų, kurie su savimi turėjo asmeninius daiktus, kurie sverdavo iki 30 kg, juos turėdavo laikyti ant kelių, todėl laisvos vietos tekdavo dar mažiau.

Pažymėjo, kad VST automobiliuose nebuvo ventiliavimo sistemos, Å¡iltuoju metų laiku bÅ«davo karÅ¡ta, trÅ«kdavo oro, Å¡altuoju metų laiku bÅ«davo Å¡alta, nuÅ¡aldavo galÅ«nės. VST automobiliuose nebuvo įrengti langai, saugos diržai, tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas nuo 1 val. iki 4 val. Taip pat patikslindamas skunde nurodytas aplinkybes pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad VST automobiliuose nėra Å¡ildymo sistemos. Nurodė, kad anksčiau į teismÄ nesikreipė, nes nežinojo apie jo pažeidžiamas teises.

Dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nurodė patyręs didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo socialiniai įgÅ«džiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (t. 1, b. l. 5–10).

Nurodė, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai.

Nenustatyta, kad aplinka bÅ«tų netinkama konvojuoti asmenims. Specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius, prieÅ¡ingu atveju skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įraÅ¡Ä konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. Konvojavimo taisyklės asmenų daiktų pervežimo ir saugos diržų įrengimo nereglamentuoja. Skundai konvojavimo metu yra registruojami konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. VST duomenimis, pareiÅ¡kėjas dėl konvojavimo sÄ lygų nesiskundė.

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad palaiko skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad dviejuose konvojavimo automobiliuose buvo vežama apie 80 žmonių, automobiliuose yra įrengti vėdinimo liukai, tačiau jie nebuvo atidaromi. Pažymėjo, kad VST automobiliuose neįrengti saugos diržai, todėl greitai stabdant ar atliekant posūkį konvojuojami asmenys negalėjo išsilaikyti kėdėse. Nurodė, kad konvojavimo metu negalėjo naudotis tualetu, konvojavimo metu asmenims nebuvo teikiamas maistas.

Pažymėjo, kad konvojavimų metu patyrė sveikatos sutrikimų – odos ligos, kankino nemiga. PraÅ¡o teismo netaikyti senaties termino, nurodė, kad visų konvojavimų metu jautė pažeminimÄ , tik nežinojo, jog dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų gali teikti skundÄ teismui.Teismo posėdyje atsakovo atstovas Aigerdas Skrolis prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis yra neadekvatus ir neatitinka proporcingumo ir protingumo principų.

Patikslino, kad visoms VST transporto priemonėms, skirtoms gabenti suimtuosius, yra iÅ¡duoti registracijos liudijimai, kurie leidžia naudoti Å¡ias transporto priemones suimtiesiems gabenti. Pažymėjo, kad VST nėra įpareigota gabenamiems asmenims teikti maistÄ . Pažymėjo, kad sustojimų metų konvojuojamiems asmenims buvo leidžiama pasinaudoti tualetu. PaaiÅ¡kino, kad teisės aktuose nustatyta, kad konvojavimo metu negali bÅ«ti pervežama daugiau asmenų, nei nustatyta automobilio techniniuose duomenyse.

Nurodė, kad konvojavimÄ prižiÅ«ri konvojaus virÅ¡ininkas ir nei karto nenustatyta, jog buvo konvojuojama daugiau asmenų nei leidžiama. Nurodė, kad teismų praktikoje konstatuota, kad, jeigu nuteistieji nepažeidžia leidžiamų daiktų kiekio, tai konvojavimo sÄ lygos yra patenkintinos. Taip pat paaiÅ¡kino, kad konvojavimo automobiliuose saugos diržai neprivalo bÅ«ti įrengti. Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ netinkamų konvojavimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2015 m.

Byloje yra aktualus ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus Å¡io instituto reglamentavimas Civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

CK 1.127 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja. CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o.

Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).LVAT yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ .

Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ (LVAT 2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo konvojuojamas nuo 2003 m. iki 2015-04-28. Apie savo teisių pažeidimÄ laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012-05-24 vėliausiai sužinojo 2012-05-24, taigi skundÄ dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo galėjo pateikti iki 2015-05-24, tačiau skundÄ teismui iÅ¡siuntė tik 2015-05-25 (t. 1, b. l. 5), t. y. praleidęs trejų metų senaties terminÄ reikalavimams priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST neturtinę žalÄ , galimai patirtÄ dėl laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012-05-24 vykdytų jo konvojavimų.Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujintas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias Å¡io termino praleidimo priežastis ir pateikti Å¡ias priežastis patvirtinančius įrodymus.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių anksčiau nesikreipė į teismÄ . Atsikirtime į atsiliepimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad anksčiau į teismÄ nesikreipė, nes nežinojo apie jo pažeidžiamas teises. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nurodė, kad visų konvojavimų metu jautė pažeminimÄ , tik nežinojo, jog dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų gali teikti skundÄ teismui. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad VST vykdytų konvojavimų metu jis patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo socialiniai įgÅ«džiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai.

Jei pareiÅ¡kėjas jautė tokius iÅ¡gyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos. Å iuo aspektu pažymėtina, jog neturtinę žalÄ sudarantys subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiÅ¡kai. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina atnaujinti skundo dėl žalos, galimai padarytos laikotarpiu nuo 2010 rugsėjo mėn. iki 2012-04-26, padavimo terminÄ . Vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d., pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012-05-24 vykdytų konvojavimų, taikytinas senaties terminas.

Atitinkamai nevertintinos faktinės aplinkybės, sietinos su pareiÅ¡kėjo konvojavimais laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012-05-24.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo konvojuojamas 29 kartus nuo 2012-06-26 iki 2015-01-21 (t. 1, b. l. 54–167).Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 123 p. yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 p., sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimÄ ir vykdymÄ užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ .

Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.Pareiškėjas teigia, kad specialiuosiuose automobiliuose įrengtos sėdimos vietos būdavo perpildytos. Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Ä®vertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytÄ transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko apraÅ¡ymo ir privalomosios formos 5.7.21 p.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas Å¡iais specialiaisiais automobiliais: „VW Crafter“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta po 19 sėdimų vietų (t. 1, b. l. 170–196, 199, 201);

„Mercedes Benz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta po 36 sėdimas vietas (t. 1, b. l. 42–48); „Iveco Eurocargo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta 30 sėdimų vietų (t. 1, b. l. 49–53); „Maz“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – įrengta 33 sėdimas vietas (t. 1, b. l. 29–40)Įvertinus nurodytus duomenis kartu su byloje pateiktais duomenimis apie pareiškėjo konvojavimo laikotarpius ir VST kelionės žiniaraščius (t. 1, b. l. 54–167), matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo konvojuojamas 29 kartus maršrutais Vilnius-Varėna-Lazdijai-Vilnius, Vilnius-Alytus-Vilnius, Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Kaunas-Alytus-Kaunas.

PrieÅ¡ingai nei skunde nurodė pareiÅ¡kėjas, konvojavimų metu maksimalus leistinas asmenų skaičius nebuvo virÅ¡ytas nei vieno karto. Be to, Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 p. nustatyta, kad visos konvojuojamųjų pareikÅ¡tos pretenzijos įraÅ¡omos į kelionės žiniaraÅ¡tį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties taÅ¡kÄ , turi teisę suraÅ¡yti skundÄ dėl konvojavimo sÄ lygų, kuris privalomai perduodamas VieÅ¡ojo saugumo tarnybos vadovybei. IÅ¡ byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiÅ¡kėjas nei raÅ¡tu, nei žodžiu nebuvo pareiÅ¡kęs pretenzijų dėl galimai netinkamų konvojavimo sÄ lygų.

Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad VST pareigūnai neregistruodavo skundų. Iš bylos duomenų matyti, kad kitų konvojuojamų asmenų skundai kelionės žiniaraštyje buvo registruojami (t. 1, b. l. 144). Atsižvelgus į tai, kad konvojuojamų asmenų skaičius neviršijo sėdimų vietų skaičiaus, pripažintina, kad kiekvienam konvojuojamam asmeniui buvo skiriama pakankamai vietos, kad kelionėje nebūtų patiriami didesni suvaržymai ar nepatogumai.Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad konvojuojami asmenys su savimi turėjo asmeninių daiktų, kurie svėrė iki 30 kg, todėl vietos specialiuose automobiliuose buvo dar mažiau, taip pat nurodė, kad VST automobiliuose neįrengti saugos diržai.

Iš byloje pateiktų specialiųjų automobilių kamerų schemų matyti, kad automobiliuose „Iveco Eurocargo“ (t. 1, b. l.

49) ir „VW Crafter“ bagažo skyrius yra (t. 1, b. l. 170–196, 201), jo nėra „Mercedes Benz“ automobilyje (t. 1, b. l. 42–48) ir „Maz“ automobilyje (t. 1, b. l. 29–40). Tačiau pagal Konvojavimo taisyklių 146 p. įtvirtintÄ Specialiojo automobilio įrengimo ir jame privalomų daiktų sÄ raÅ¡Ä specialiuosiuose automobiliuose nereikalaujama įrengti bagažo skyrių. Konvojavimo taisyklių 146 p. taip pat nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus.

Pažymėtina, kad pagal Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles suimtieji (nuteistieji) gali neimti visų jų turimų daiktų, iÅ¡skyrus atvejus, kai suimtieji (nuteistieji) perkeliami į kitÄ Ä¯staigÄ visam laikui.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad specialÅ«s konvojavimo automobiliai buvo surÅ«diję, purvini, sÄ lygos juose buvo nehigieniÅ¡kos. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad konvojavimo metu VST pareigÅ«nai atlikdavo automobilių apžiÅ«rÄ , pažeidimų nenustatyta (t. 1, b. l. 55, 64, 83, 91, 96, 100, 105, 110, 115, 119, 148).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas neteikė skundų VST, o VST pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad VST pareigÅ«nai vykdydavo automobilių priežiÅ«rÄ , pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad automobiliai buvo purvini, surÅ«diję, sÄ lygos juose buvo nehigieniÅ¡kos, laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad konvojavimo metu negalėjo naudotis tualetu. Teismas pažymi, kad konvojuojamieji į tualetÄ vedami pasikeitimo punktuose patiems praÅ¡ant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 p., apie tai įraÅ¡oma konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje.

IÅ¡ bylos duomenų nematyti, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į konvojavimÄ vykdžiusius pareigÅ«nus, praÅ¡ydamas pasinaudoti tualetu. IÅ¡ VST pateiktų kelionių žiniaraščių matyti, kad konvojavimų metu asmenims buvo suteikiama galimybė pasinaudoti tualetu (t. 1, b. l. 68, 72). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kurio konvojavimo metu jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punktuose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VST neteisėti veiksmai šiuo atžvilgiu nenustatyti.Pareiškėjas skunde nurodė, kad specialiuose automobiliuose šiltuoju metų laiku buvo karšta, trūko oro, šaltuoju metų laiku būdavo šalta. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.4 p., specialiose transporto priemonėse, be kita ko, turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, oro temperatūros norma nėra reglamentuota.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atliktų ventiliacijos efektyvumo patikrinimų metu nustatyta, kad transporto priemonėse, kuriose buvo konvojuojamas pareiškėjas, oro našumas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus (t. 1, b. l. 25, 27–28, 36, 40, 45, 47, 197–198). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad visų tikrinimų metu ventiliacija vienam asmeniui buvo ne mažesnė kaip 15 m3/h lauko oro, taigi, ji iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai, kad konvojavimo metu automobiliuose nebuvo įrengta ventiliacija, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad specialiuose automobiliuose nebuvo langų, apšvieta neatitiko teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.4 p. specialiose transporto priemonėse kamerų dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 50 lx (liuksų). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atliktų dirbtinės apšvietos patikrinimų metu buvo nustatyta, kad transporto priemonėse, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, dirbtinė apšvieta buvo nuo 51 lx iki 198 lx (t. 1, b. l. 24, 26, 32, 41, 46, 168).

Taigi, iÅ¡ Å¡ių įrodymų matyti, kad konvojavimo metu automobiliuose dirbtinė apÅ¡vieta atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus ir nebuvo mažesnė kaip 50 lx. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nurodė, kad konvojavimo metu jam nebuvo sudarytos galimybės pavalgyti. Pagal Konvojavimo taisyklių 98.5 p. asmenys konvojuoti nepriimami, jeigu jie neaprÅ«pinti maisto daviniu, kai konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto truks ilgiau negu 6 val. IÅ¡ minėtos nuostatos matyti, kad už konvojuojamų asmenų aprÅ«pinimÄ maistu atsakinga suėmimo įstaiga, iÅ¡ kurios gabenamas asmuo.

Konvojavimo taisyklės nenustato konvojaus pareigÅ«nams pareigų, susijusių su konvojuojamų asmenų maitinimu, aprÅ«pinimu maistu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad VST teisės aktų Å¡iuo aspektu nepažeidė. Teismas pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kina, kad dėl nurodyto galimo pažeidimo jis turi teisę teikti skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai institucijos, iÅ¡ kurios jis buvo gabenamas.Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ iÅ¡duotos Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiÅ¡kėjas, atitiko techninius reikalavimus.

Teismas konstatuoja, kad VST pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymÄ techniÅ¡kai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nurodė, kad dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų buvo pakenkta jo sveikatai. IÅ¡ byloje pateiktos asmens sveikatos istorijos Nr. 1529 01-A/2021/8584 duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, susiję su odos iÅ¡bėrimais, odontologinėmis problemomis, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į gydytojus dėl nemigos.

Pažymėtina, kad 2013-04-03 buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas blogai mato, nuo 2013 m. iki 2014 m. pareiÅ¡kėjas buvo konsultuojamas dermatologo dėl odos bėrimų ir pleiskanojimo. Taip pat iÅ¡ pateiktos pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos duomenų matyti, kad jo sveikatos bÅ«klė kisdavo – 2012-06-11 jis atsisakė vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę gydytis. Atsižvelgus į tai, kad VST užtikrino teisės aktuose nustatytas konvojavimo sÄ lygas, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilusios sveikatos problemos yra susijusios bÅ«tent su jo konvojavimu.

BÅ«tinosios sÄ lygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai ir žala bei tarp jų egzistuojantis priežastinis ryÅ¡ys. Nenustačius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negalima. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklėse nustatyta konvojavimo tvarka ir sÄ lygos nebuvo pažeistos, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VST veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Rasa Ragulskytė-Markovienė