2022-04-06 Nr. AB-8330-3-62-3-03406-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1810-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03406-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A., M. A., A. A., A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A., M. A., A. A., A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. A., M. A., A. A., A. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 21M39388 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas, Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 6K-2110 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad jie gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. A. (duomenys neskelbtini) savo mieste 2019 m. spalio mėn. dalyvavo įvairiose demonstracijose, protestuose dėl savo teisių, darė įvairius video įrašus, nuotraukas ir bandė juos publikuoti socialiniuose tinkluose. Dėl savo veiklos ir dalyvavimo protestuose jis sulaukė grasinimų, įspėjimų nutraukti savo veiklą. Jis tęsė savo veiklą, todėl sulaukė dar didesnių grasinimų. Giminaičių spaudžiamas buvo priverstas išvykti iš savo miesto į kitus (duomenys neskelbtini) miestus, sostinę (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) išvyko į šiaurinį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. A. teigė, kad jis išvyko iš (duomenys neskelbtini), norėdamas saugumo bei siekdamas išvengti grėsmės savo sveikatai ir gyvybei, bei prašė prieglobsčio Lietuvoje. Pareiškėja M. A. nurodė, kad ji pati bei jos mažamečiai vaikai A. A. ir A. A. nepatyrė jokio realaus pavojaus, tokį pavojų patyrė jos vyras A. A., kuris nebūdavo su šeima, vaikais, ji negalėjo gyventi be savo vyro.

3. Pareiškėjai nesutiko su Migracijos departamento sprendimu, teigė, kad nurodė realias aplinkybes, nurodė priežastį – politinį pareiškėjo A. A. persekiojimą su grasinimais ir dėl to galimą pavojų jo gyvybei, pagrindė savo prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjas A. A. patyrė grasinimus dėl politinių priežasčių. Manė, kad Migracijos departamentas į tai neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas A. A. neįrodė jam kylančios individualios grėsmės. Pareiškėjo A. A. nuomone, jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, kad dėl gautų grasinimų negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pabrėžė, kad pareiškėjas yra priskiriamas padidintos rizikos grupei net pagal kriterijų, kad pareiškėjas buvo aktyvus protestuotojas, savotiškas politinės opozicijos aktyvistas. Teigė, kad Migracijos departamentas sprendime nenurodė jokių konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių prieglobsčio prašymo atmetimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui A. A. nekyla grėsmė dėl aktyvaus protestavimo prieš valdžią ir priėmė nepagrįstą sprendimą, kurį pareiškėjai prašo panaikinti.

4. Pareiškėjai nurodė, kad Migracijos departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, nors šios išimties pareiškėjų atveju nėra. Teigė, kad savo elgesiu pareiškėjai niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjai bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nebuvo padarę tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jų išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjai visą laiką buvo geranoriški, todėl nebuvo jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jie savanoriškai neišvyktų iš šalies. Pabrėžė, kad Migracijos departamento sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o Direktyvoje 2008/115/EB nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos.

5. Pareiškėjai teigė, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjų teigimu, jie dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedini siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jų veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėjai laikėsi nustatytų tvarkų, jie išvyko iš kilmės valstybės, siekdami suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo. Pareiškėjų nuomone, prieglobstis jiems nesuteiktas nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjų prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos. Teigė, kad Sprendimas turi būti panaikintas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo ir sprendimo formos bei turinio trūkumų.

6. Pareiškėjai nesutiko ir su Komisijos sprendimu. Nesutiko su Komisijos padaryta išvada, kad pareiškėjai skunde nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pareiškėjai buvo nurodę, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas, prašė Migracijos departamento organizuoti sprendimo nagrinėjimo procedūrą taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pažymėjo, kad asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, apskundimo terminas minimalus, todėl negalėjo būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

7. Pareiškėjai pabrėžė, kad Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gairės negali būti vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis daroma išvada, jog pareiškėjų kilmės valstybėje nekyla beatodairiško smurto grėsmė. Pažymėjo, jog EPPB ataskaita (gairės) yra rekomendacinio pobūdžio, o bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Gairėse apie (duomenys neskelbtini) nurodyta apibendrinta informacija, todėl ,sprendžiant apie dabartinę saugumo padėtį, tame tarpe ir beatodairiško smurto lygį, turėjo būti aptariama aktualiausia saugumo padėtis, o ne prieš metus ar daugiau buvusi padėtis. Saugumo situacija yra sparčiai kintantis rodiklis, taigi tokie duomenys ir Departamento surinkti faktai, kad saugumo padėtis yra nepakitusi, turėjo būti aiškiai nurodyti sprendime, nes priešingu atveju laikytina, kad motyvai dėl saugumo padėties nebuvo pagrįsti ir paremti objektyvia ir patikrinama informacija. EPPB gairių rekomendacinis pobūdis ir EPPB išreikšta pozicija dėl valstybių rėmimosi apibendrinta informacija patvirtina, jog gairėse nurodyta informacija nėra pakankama informacija, sprendžiant prieglobsčio suteikimo klausimą.

8. Pareiškėjai pažymėjo, kad Komisija neįsigilino ir tinkamai neįvertino motyvų dėl pareiškėjo išsiuntimo bei draudimo atvykti. Komisijos sprendimas neišsamus, nepagrįstas, iš esmės nebuvo gilintasi į skunde pateiktus motyvus ir nesutikimo priežastis, nepateikti išsamūs motyvai dėl pareiškėjų skundo argumentų, nėra aktualios ir naujausios informacijos apie kilmės valstybę.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas teigė, kad surinko su pareiškėjų individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją. Įvertinęs surinktą informaciją, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Pareiškėjai pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašyme pareiškėjai nurodė, kad išvyko iš kilmės šalies, nes pareiškėjas A. A. nuo 2019 m. spalio dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini) ir dėl to jis susilaukė grasinimų iš karinės grupuotės sekėjų. Pabrėžė, kad paskutinė pareiškėjų gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys, 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

11. Atsakovas nurodė, kad prieglobsčio prašytojo A. A. pasakojimas apie dalyvavimą protestuose buvo abstraktus, nedetalus, nenuoseklus. Pasakodamas apie protestus, jis vengė tikslių, konkrečių atsakymų, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad apklausų metu jis aiškiai nenurodė konkrečių su grasinimu susijusių aplinkybių, neatskleidė jam tariamai kylančios grėsmės, atsakinėjo į patikslinančius klausimus trumpai ir abstrakčiai, pareiškėjo pasakojimas apie patirtą grasinimą pagrįstai kėlė abejonių dėl jo patikimumo.

12. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, jog neturi duomenų, kad pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

13. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas A. A. savo pareiškimą dėl jam kylančios individualios grėsmės kilmės valstybėje grindė tik subjektyvia nuomone, nepateikdamas objektyvių įrodymų dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą. Nebuvo nustatyta jokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėjų nurodoma persekiojimo baimė yra objektyvi. Manė, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjų pasakojimo aplinkybes informacijos apie kilmės valstybę kontekste. Įvertinus pareiškėjų prašymą, Migracijos departamentas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojams iš esmės siejama su bendra situacija jų gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Atsižvelgus į tai, padaryta išvada, kad pareiškėjai neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu taip pat nenustatytos faktinės aplinkybės, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, jie neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1–2 punktuose.

14. Migracijos departamentas pabrėžė, kad pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjai atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik tada, kai buvo sulaikyti pareigūnų. Dėl nurodytų priežasčių Migracijos departamentas teigė, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Migracijos departamentas rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nesuteikė pareiškėjams termino savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jie gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėjai nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Nurodė, kad, jeigu pareiškėjai nori savanoriškai grįžti, jie gali kreiptis į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą, t. y., jei pareiškėjai pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

15. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjams nustatytas draudimo atvykti laikotarpis atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nurodė, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršijo Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjams poreikis ir nebuvo pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje. Be to, Sprendimu pareiškėjams neuždraudžiama vykti į trečiąsias valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei.

16. Dėl Komisijos sprendimo atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjų skundą nagrinėjusi Migracijos departamento sudaryta Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų būtinas žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir patys pareiškėjai. Pažymėjo, jog vien tai, kad pareiškėjų skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad liko neįvertintos tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties, nesudarė pagrindo vertinti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

17. Migracijos departamentas paaiškino, kad, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, konstatavo, kad nenustatyti nei tikėtinas persekiotojas, nei jo tikėtini motyvai ir tikslai persekioti pareiškėją A. A. ar jo šeimos narius.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjų A. A., M. A., A. A., A. A. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 21M39388 rezoliucinės dalies 3 punktą ir nusprendė jį išdėstyti taip: „Uždrausti A. A. ir M. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė ir Komisijos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 6K-2110 dalis dėl Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkto. Teismas atmetė kitus pareiškėjų skundo reikalavimus.

19. Teismas nustatė, kad:

19.1. 2021 m. liepos 25 d. išduoti pareiškėjų registraciją patvirtinantys lapai. 2021 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjai pateikė prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugsėjo 10 d. prašymai suteikti prieglobstį buvo priimti.

19.2. 2021 m. rugpjūčio 31 d. pirminės apklausos metu pareiškėjas A. A. nurodė, kad jokiai politinei partijai nepriklauso, iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2021 m. liepos mėn. ir, gavęs Baltarusijos vizą, per Baltarusiją nelegaliai atvyko į Lietuvą. Iš (duomenys neskelbtini) į Baltarusiją atvyko lėktuvu, iki pasienio atvyko automobiliu, tuomet pėsčiomis kirto Lietuvos sieną. Į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos 25 d. Kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) protestavo prieš esamą valdžią. (duomenys neskelbtini) organizacija ėmė jam grasinti, jo išsižadėjo jo paties klanas, todėl jaučiasi nesaugus, gali būti nužudytas.

19.3. Pareiškėja M. A. pirminės apklausos metu nurodė, kad jokiai politinei partijai nepriklauso, iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl to, kad jos vyras A. A. (duomenys neskelbtini) protestavo prieš esamą valdžią, (duomenys neskelbtini) organizacija ėmė jį persekioti, pareiškėjo išsižadėjo jo paties klanas, todėl jis gali būti nužudytas. Kartu su sutuoktiniais į Lietuvą atvyko ir jų mažamečiai vaikai A. A. bei A. A..

19.4. 2021 m. lapkričio 3 d. buvo atlikta antrinė pareiškėjo A. A. apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad jis 2019 m. spalio 25 d. ir spalio 27–28 d. dalyvavo demonstracijose prieš valdžią, protestuose dėl savo teisių. 2020 m. spalio 27 d. jis publikavo video medžiagą socialiniuose tinkluose. Tai nepatiko politinėms partijoms. Netrukus jo genties vadovas gavo grasinantį laišką. Dėl dalyvavimo protestuose, publikacijų socialiniuose tinkluose jis sulaukė grasinimų iš (duomenys neskelbtini) organizacijos. Jis toliau tęsė veiklą, dalyvaudavo protestuose, reiškėsi socialiniuose tinkluose. Politinės partijos vadeiva M. A.-S. buvo nepatenkintas ir išdavė tokį orderį. Giminaičiai liepė jam išvykti iš šalies. Jis išvyko iš (duomenys neskelbtini) miesto. Iš pradžių jis išvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau – į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šiaurėje esantį (duomenys neskelbtini) miestą. Iš (duomenys neskelbtini) išgirdęs apie galimą migracijos kelią, išvyko į Baltarusiją, po to – į Lietuvą. Jo žiniomis, jokių kaltinimų prieš jį nėra pareikšta. Jis yra arabas ir dėl savo tautybės neturėjo problemų savo šalyje. Pareiškėjas teigė, kad jis išvyko iš (duomenys neskelbtini), norėdamas saugumo. Siekdamas išvengti grėsmės savo sveikatai ir gyvybei, pareiškėjas prašo prieglobsčio Lietuvoje.

19.5. 2021 m. lapkričio 3 d. buvo atlikta antrinė pareiškėjos M. A. apklausa, kurios metu pareiškėja nurodė, kad ji atvyko į Lietuvą dėl to, jog jos vyras dalyvavo demonstracijose, palaikė jas, todėl jos vyrui grasino sukarintos grupuotės, politinės partijos. Vyras buvo priverstas išvykti iš savo gyvenamosios vietos, o ji gyveno arba su jo tėvais, arba su savo tėvais. Vėliau jos vyras nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini) per Baltarusiją į Lietuvą, todėl dėl išvykimo liepė jai pasirūpinti jos pačios bei mažamečių vaikų pasais. Tėvas padėjo jai gauti dukroms pasus bei tokiu būdu padėjo šeimai išvykti iš šalies. Ji pati asmeniškai ar jos mažamečiai vaikai nepatyrė realaus pavojaus, bet tokį pavojų patyrė jos vyras, kuris nebūdavo su šeima, todėl ji negalėjo gyventi atskirai be savo vyro.

19.6. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19.7. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydami panaikinti 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą, įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį.

19.8. Migracijos departamento Komisija 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas, įvertinęs pareiškėjų A. A. ir M. A. pasakojimus, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

21. Teismas pažymėjo, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojams jų gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas A. A. apklausų metu nurodė vienintelę priežastį, dėl ko galėtų patirti persekiojimą, – dalyvavimą protestuose ir demonstracijose. Be to, Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė ir pareiškėjas A. A. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jam buvo grasinama, kad jis buvo persekiojamas ar kažkaip diskriminuojamas. Apklausų bei teismo posėdžio metu pareiškėjas A. A. prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad dėl dalyvavimo protestuose jam buvo grasinama, jis galėjo būti nužudytas.

22. Teismo vertinimu, pareiškėjo A. A. pasakojimas apie bendrą grėsmę (duomenys neskelbtini) nesudarė pagrindo vertinti tai kaip persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas padarė tokią išvadą, surinkęs pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat įvertinęs pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes.

23. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo A. A. teiginius, surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant EPPB informaciją apie (duomenys neskelbtini) bei informaciją iš žiniasklaidos priemonių. Todėl, teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas, vertindamas saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), rėmėsi tik EPPB gairėmis ir nesirėmė aktualiausia informacija.

24. Migracijos departamentas nenustatė galimų grėsmių pareiškėjo kilmės valstybėje, o ir pats pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje nebuvo patyręs persekiojimo, nes po grasinimų nebedalyvavo protestuose, tačiau dar beveik dvejus metus gyveno įvairiose (duomenys neskelbtini)vietose, ir tik po to išvyko iš (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento tyrimo metu surinkta informacija buvo įvertinta, atsižvelgiant į individualią pareiškėjo A. A. situaciją, ir buvo konstatuota, jog, remiantis EPBB ataskaita, protestuotojai ir politinės opozicijos aktyvistai priklauso padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojas buvo protestų organizatorius ar aktyvus protestų dalyvis, vaidinęs svarbų vaidmenį protestuose, nenustatyta, kad jis būtų areštuotas ar neteisėtai sulaikytas. Prieglobsčio prašytojas taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo jauno amžiaus vyras, kilmės valstybėje yra likę prieglobsčio prašytojo artimi giminaičiai, su kuriais jis bendravo prieš palikdamas šalį. Prieglobsčio prašytojas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Įvertinus surinktą informaciją, nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

25. Teismas pabrėžė, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualiomis Europos prieglobsčio paramos biuro 2021 m. sausio mėn. parengtomis gairėmis, pagal kurias šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjai A. A. ir M. A. nenurodė jokios informacijos, kuri paneigtų Migracijos departamento surinktus duomenis.

26. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai A. A. ir M. A. ne tik nenurodė individualių priežasčių, atitinkančių Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus kriterijus, bet ir nedetalizavo beatodairiško smurto aplinkybių kilmės valstybėje.

27. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjų A. A. ir M. A. nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio bendros žinios, niekaip nesusijusios su pareiškėjų asmeniniais išgyvenimais.

28. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus duomenis nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjų A. A., M. A., A. A., A. A. gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

29. Teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjų atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jų padarytam pažeidimui. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

30. Šiuo atveju, kai Migracijos departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki trijų metų, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

31. Teismas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl, atsižvelgus į šias Tvarkos aprašo nuostatas, Komisijai nebuvo privalomas pareiškėjų prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, pareiškėjai savo skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

32. Teismas nepasisakė dėl kitų pareiškėjų argumentų dėl Komisijos sprendimo, kadangi jie yra iš esmės analogiški pareiškėjų argumentams dėl Migracijos departamento sprendimo.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas tenkino pareiškėjų skundą iš dalies. Teismas nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento sprendimą ir Komisijos sprendimą. Teismas taip pat atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 34. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjai taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

35. Pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjai nurodė, kad negali pasilikti kilmės šalyje dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo už dalyvavimą protestuose. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didžiulę politinę ir karinę įtaką turi (duomenys neskelbtini) partijos ir karinės grupuotės. (duomenys neskelbtini)e vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjams už dalyvavimą demonstracijose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjai gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjų teigimu, jų šeima priskirtina padidintos rizikos grupei pagal tris kriterijus (pareiškėjas yra protestuotojas ir opozicijos aktyvistas, yra moteris bei nepilnamečiai vaikai), todėl jiems suteiktina papildoma apsauga.

36. Pareiškėjų nuomone, atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., taigi ji yra vienerių metų senumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.

37. Pareiškėjų teigimu, pagal kilmės šalies informaciją, (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Tačiau pareiškėjų prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos kaip vien tik ekonominės priežastys, nes jos gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Be to, tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjų nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

38. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir jo atsiliepimas pirmosios instancijos teismui. Atsakovas papildomai nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjų pareikštus reikalavimus, teismo sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Atsakovas mano, kad tiek Migracijos departamentas, tiek Regionų apygardos administracinis teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo

41. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti, nenurodo kitų su šiuo prašymu susijusių motyvų.

42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra, nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismui neprivaloma atsižvelgti į šį prašymą.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėjams atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, šis pareiškėjų prašymas netenkinamas, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

44. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, iš esmės pritardamas atsakovo išvadai, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo A. A., jo žmonos pareiškėjos M. A. bei jų mažamečių vaikų A. A. ir A. A. pagrindinė išvykimo iš kilmės valstybės priežastis buvo prastos gyvenimo sąlygos kilmės valstybėje, t. y. ekonominės priežastys. Atsakovo surinkta medžiaga buvo pakankama individualaus atvejo kontekste priimti sprendimą. Tačiau teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti pareiškėjams nustatytą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką iki 3 metų, atitinkamai pakeitė ginčijamus Sprendimą ir Komisijos sprendimą.

45. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad prieglobstis ir papildoma apsauga jiems nesuteikti nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jų prašymus ir juose nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

46. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

47. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

48. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

49. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

50. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

51. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

52. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

53. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

54. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad, pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo, prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik, nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį, valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

55. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

56. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) pareiškėjai grindė tuo, jog vienas iš pareiškėjų – A. A. – patyrė grasinimus, nes dėl savo pilietinių ekonominių teisių gynimo dalyvavo demonstracijose, nors jis nepriklausė jokiai politinei partijai ar politiniam judėjimui, nebuvo aktyvistas.

57. Migracijos departamentas nustatė ir konstatavo, kad prieglobsčio prašytojo A. A. pasakojimas apie dalyvavimą protestuose buvo abstraktus, nedetalus, nenuoseklus, pareiškėjas vengė tikslių, konkrečių atsakymų, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio, todėl pasakojimas apie patirtą grasinimą pagrįstai kėlė abejones dėl jo tikrumo, pateikti duomenys negalėjo būti pripažinti patikimais ir laikomi nustatytais faktais.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, ko pasėkoje jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų paaiškinimus, kuriais jie grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, apklausų metu duotus paaiškinimus, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo A.

A., jo žmonos pareiškėjos M. A. bei jų mažamečių vaikų A. A. ir A. A. pagrindinė išvykimo iš kilmės valstybės priežastis buvo ekonominė. Apklausų metu pareiškėjas A. A. nurodė vienintelę priežastį, dėl ko jis galėtų patirti persekiojimą, – dalyvavimą protestuose ir demonstracijose, jam buvo grasinama, jis galėjo būti nužudytas. Be to, Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė ir pareiškėjas A. A. nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jam buvo grasinama, kad jis buvo persekiojamas ar kažkaip diskriminuojamas.

Apklausos metu pareiškėja M. A. nurodė, kad ji pati nepatyrė jokio realaus pavojaus, jį patyrė vyras, ji ir jos vaikai negali gyventi be vyro. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja M. A. nurodė, kad, vyrui išvykus, ji gyveno kartu su vyro tėvais namuose ir jų buvo mušama, taip pat ji bijojo dėl savo dukterų ateities, nes jos, būdamos 10–12 metų amžiaus, pagal šeimos senolių norus bus ištekintos, pareiškėjai buvo sunku gyventi tokioje šeimoje, todėl buvo nuspręsta išvykti į Europos Sąjungą. Tiek pareiškėjas A.

A., tiek ir pareiškėja M. A. nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su jų mažamečiais vaikais A. A., A. A., jokių faktinių aplinkybių, išskiriančių prieglobsčio prašytojų mažamečių A. A. ir A. A. ypatingą ar išskirtinę padėtį, išskyrus jų kilmės valstybės papročius. Taigi pareiškėjai neįrodė individualių, su jų asmenimis susijusių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjai savo kilmės šalyje šiuo metu susiduria su realia persekiojimo rizika ar grėsme. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo A.

A. pasakojimas apie bendrą grėsmę (duomenys neskelbtini) nesudarė pagrindo tai vertinti kaip persekiojimą kilmės valstybėje.

59. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad atsakovas rėmėsi neaktualiais šaltiniais, teisėjų kolegija pažymi, kad EPPB (naujasis pavadinimas ESPA) yra organizacija, kurios vienas iš steigimo tikslų yra rinkti kilmės šalies informaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas nepateikė aktualesnės informacijos, kuri paneigtų atsakovo surinktą kilmės šalies informaciją. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, atsakovas rėmėsi ne tik EPPB duomenimis, tačiau ir kitais šaltiniais, kurie yra tarpusavyje suderinti.

60. Migracijos departamento sprendime surinkta ir pareiškėjo pasakojimo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) vykstantį karinį konfliktą nepatvirtina, kad pareiškėjai savo kilmės valstybėje yra persekiojami ir kad jiems reikalinga tarptautinė apsauga. 2021 m. ESPA ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Remiantis ESPA pateikiama informacija, (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Migracijos departamentas neturėjo duomenų, kad situacija pareiškėjų kilmės valstybėje būtų iš esmės pasikeitusi, patys pareiškėjai nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta. Be to, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš esmės bendro pobūdžio pareiškėjų teiginiai apie nesaugią padėtį (duomenys neskelbtini) nepaneigia atsakovo vertinimo, jog pareiškėjai neatitinka sąlygų suteikti jiems prieglobstį ar papildomą apsaugą, numatytus Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjų nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjų nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjams, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

62. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje valstybėje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino Sprendime nurodytą laikotarpį, kuris buvo patvirtintas ir Komisijos sprendimu, uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką iki trejų metų. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatyto laikotarpio proporcingumo, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjams nustatytas trejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turėtų būti netaikomas ar turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

63. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. A., M. A., A. A., A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė