552c0436-65c4-495c-9ed3-ebb341dd696b · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Nutarimas Administracinė byla Nr. A2.6.-280-853/2013 Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00205-2013-1 Procesinio sprendimo kategorijos  (S) 39.2; 45.4.3.; 45.4.4; 45.4.5.; 52.3.                                                                    MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2013 m. balandžio 10 d. Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Inai Borusienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – V.

K., kuriam iÅ¡aiÅ¡kintos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso ( LR ATPK) 272 straipsnyje, jo atstovei advokatei I. S., nedalyvaujant institucijos suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, pensininko, administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir n u s t a t ė:

           V. K. 2013 m. vasario 22 d. 12.47 val., Sedos g. 30, TelÅ¡iai, vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas iÅ¡ pirmos juostos į antrÄ kliudė antroje juostoje važiavusį automobilį ir jį apgadinęs iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino apie tai nepranešęs policijai. Buvo surastas po penkių valandų po eismo įvykio bÅ«damas neblaivus - nustatytas lengvas 1,21 promilės girtumas. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 106, 231, 234 punktų reikalavimus. Už tokius administracinius teisės pažeidimus atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tris V. K. administracinius teisės pažeidimus. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų du pažeidimai (LR ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d.) yra priskiriami apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Teismo posėdžio metu V. K. parodė, kad važiavo TelÅ¡ių mieste per geležinkelio tiltÄ ir sugalvojo pasukti į parduotuvę iÅ¡ paskos važiavęs automobilis rėžėsi į jo automobilį ir nulėkė toliau. Jis sustojo už kokių 60 metrų nuo susidÅ«rimo vietos pasukęs automobilį į Å¡onÄ ir apžiÅ«rėjęs savo automobilį pamatė, jog jo automobilis nėra apgadintas sėdo į automobilį ir nuvažiavo savo reikalais. Su pažeidimu nesutinka, nes ne jis atsitrenkė į kitÄ automobilį, o automobilis atsitrenkė į jį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Policija pas jį į namus atvažiavo po penkių valandų bei suformino įvykį bei nustatė jo neblaivumÄ . Nurodė, jog automobilyje kartu su juo važiavo ir jo sutuoktinė. Jis nepastebėjo, koks automobilis atsitrenkė į jo automobilį. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. V. parodė, jog 2012-02-22 nuvažiavo apie 15 val. pas V. K., iÅ¡ kurio turėjo pasiimti dujinę, tuo metu V. K. buvo blaivus. Pas V. K. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė ir V. K.. Apie 17 val. pas V. K. atvyko policijos pareigÅ«nai.

V. K. po pokalbio su pareigÅ«nais parsinešė jam suraÅ¡ytÄ protokolÄ . Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. parodė, jog jis vežė J. V. pas V. K. apie 15 val. Pas V. K. buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, gėrė degtinę V. K., J. V. bei K. Apie 17 val. atvyko pas V. K. policijos pareigÅ«nai. Po valandos grįžo V. K., kuris parsinešė su savimi protokolÄ . Teismo posėdžio metu liudytojas G. J. parodė, kad 2012-02-22 apie pietus važiavo TelÅ¡iuose Sedos gatvėje per viadukÄ antra eismo juosta, kadangi norėjo užsukti į Lukoil degalinę iÅ¡gerti kavos.

Pirma juosta važiavo trečios klasės „(duomenys neskelbtini)“ tamsios spalvos universalas automobilis, kurį jis jau buvo beveik aplenkęs, kai „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas prisigretinęs lengvai į jį atsitrenkė šonu. Jis sustojo įvykio vietoje telefone žinutėje išsisaugojo automobilio valstybinius numerius, tai buvo (duomenys neskelbtini) įsijungė avarinius. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis sustojo už kokių 50 metrų pasukęs į kairę. Jis išlipęs apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė įbrėžimus.

Tada pradėjo eiti link toliau sustojusio automobilio. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas iÅ¡lipo apžiÅ«rėjo savo automobilį ir įsėdęs į automobilį nuvažiavo. Automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ dar buvo keleivis be vairuotojo, lyg tai moteris. Kai nuvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ jis paskambino telefonu 112 ir informavo policijÄ apie eismo įvykį. Po 15 min. atvykę policijos pareigÅ«nai suformino eismo įvykį. Jis dėl padarytos žalos kreipėsi į draudimo kompanijÄ , o pretenzijų V.

K. neturi. Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ tarp kitų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių turi bÅ«ti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. 1 d.).

Administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N63−983/2010, Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

IÅ¡ paminėtų teisės normų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertinant įrodymų visumÄ dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal LR ATPK 130 str. 1 d., sudėties buvimo, o bÅ«tent dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos pažymėtina, kad Å¡ios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, jog V.

K. 2013 m. vasario 22 d. 12.47 val., Sedos g. 30, TelÅ¡iai, vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas iÅ¡ pirmos juostos į antrÄ kliudė antroje juostoje važiavusį automobilį ir jį apgadinęs iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino apie tai nepranešęs policijai. Teismo posėdžio metu nustatyta, jog V. K. suvokė dalyvavęs eismo įvykyje, kadangi po eismo įvykio pavažiavęs apie 50 metrų sustojo bei apžiÅ«rėjo savo automobilį, o ar buvo kur toliau eismo įvykyje dalyvavusių automobilių nežiÅ«rėjo ir sÄ moningai nuvažiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos nepranešęs policijos pareigÅ«nams bei nenubraižęs eismo įvykio schemos.

Buvo nepakankamai atidus ir nesilaikė kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimų, o bÅ«tent jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai, apie įvykį, jeigu, kaip jis nurodo ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio kitas automobilis, nepranešė policijos pareigÅ«nams. Dėl V. K. kaltės padarius pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 str. 2 d., teismui nekyla abejonių, kadangi V.

K. važiuodamas pirma eismo juosta nepraleisdamas antra eismo juosta važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ jį kliudė, tai yra pažeidė kelių eismo taisyklių 106 ir 109 punktų reikalavimus, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams bei persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.

V. K. vairuojamas automobilis nepraleido ta pačia kryptimi antra juosta važiavusio „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilio ir jį kliudęs apgadino. Dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 4 d., padarymo teismui nekyla abejonių, kadangi V. K. žinodamas, kad dalyvavo eismo įvykyje, nes to neneigia ir pats, kad buvo susidÅ«rimas su kita transporto priemone, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tai yra 1,21 promilių girtumas. V. K. po eismo įvykio vartodamas alkoholinius gėrimus pažeidė kelių eismo taisyklių 233 punkto reikalavimus, o bÅ«tent, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iÅ¡kart po eismo įvykio privalo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Kad V. K. padarė minėtus pažeidimus, yra įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga, o bÅ«tent 2013-02-26 administracinio teisės pažeidimo protokolu, TelÅ¡ių apskrities VPK KPS KP PB vyresniojo patrulio S. P. tarnybiniu praneÅ¡imu, eismo įvykio vietos schema, fotolentele, asmens blaivumo testo rezultatais, G. J. paaiÅ¡kinimu, VÄ® „Regitra“ duomenų bazės informacija, vairuotojo pažymėjimo kopija, pažyma apie asmens baustumÄ , įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡u apie fizinį asmenį bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei nukentėjusiojo ir liudytojų G.

J., J. V. ir A. A. paaiÅ¡kinimais duotais teismo posėdžio metu, todėl V. K. skirtinos administracinės nuobaudos. Administracinių nuobaudų tikslai yra ne tik nubausti pažeidimÄ padariusį asmenį, bet ir užkirsti keliÄ pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 str.). LR ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali bÅ«ti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo.

Tam įgalioti organai ir pareigÅ«nai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skiriamos norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pažeidimai padaryti asmens sulaukusio 65 metus, o būtent 81 metų (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 32 str.). LR ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas), į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad V.

K. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų yra visiÅ¡kai įrodyta. Skirdamas administracinę nuobaudÄ bei vertindamas LR ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į teismo nustatytas aplinkybes ir konstatuoja, kad Å¡ios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti LR ATPK 301 straipsnį nėra, o už administracinius teisės pažeidimus skirtinos minimalios straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos, t.y. už pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, skirtina – 2000,00 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams; už pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina – 100,00 Lt dydžio bauda ir už pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirtina – 3000,00 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Subendrinus paskirtas nuobaudas, skirtina galutinė administracinė nuobauda – 3000,00 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams (LR ATPK 33 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas n u t a r i a: V. K. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

V. K. paskirti: pagal LR ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinę nuobaudÄ â€“ 2000,00 Lt (dviejų tÅ«kstančių litų) dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudÄ â€“ 100,00 Lt (vieno Å¡imto litų) dydžio baudÄ ; pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudÄ â€“ 3000,00 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikius LR ATPK 33 straipsnį, V. K. paskirti galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“Â 3000,00 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudÄ paskyrusiÄ institucijÄ ar pareigÅ«nÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo. Bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamÄ sias sÄ skaitas:

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Å iaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodÄ 6030. Ä®mokos mokėjimo kvitas pateikiamas TelÅ¡ių apskrities VPK. Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per nutarimÄ priėmusį apylinkės teismÄ arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                           Andželika Butkuvienė