2025-12-10 Nr. AB-22251-3-64-3-02495-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1331-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02495-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 46

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštas) ir įpareigoti Merą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. prašymą iš naujo.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės ir skyrė pareiškėjui 200 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas padavė Merui prašymą. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Meras 2024 m. gruodžio 31 d. raštu konstatavo, kad pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. prašymas yra chaotiškas, nekonkretus bei nesuprantamas, ir negalima suprasti minėto prašymo esmės, argumentų, pagrindo bei dalyko.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. prašymu neprašė Mero suteikti jam jokių administracinių paslaugų ir (ar) informacijos. Taip pat pareiškėjas 2024 m. lapkričio 29 d. prašymu nenurodė jokių reikalavimų, susijusių su galbūt pareiškėjo teises ir teisėtus interesus pažeidžiančiais viešojo administravimo subjekto aktais ir (ar) veiksmais. Meras 2024 m. gruodžio 31 d. raštu nenustatė pareiškėjui jokių teisių ir (ar) pareigų. Taip pat Meras 2024 m. gruodžio 31 d. raštu neįpareigojo pareiškėją atlikti tam tikrus veiksmus ir netaikė pareiškėjui poveikio priemonių. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, ir pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas jau ne pirmą sykį kreipiasi į teismą su analogiško pobūdžio pareiškimais (skundais), reikšdamas identiškus reikalavimus panaikinti Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. ir įpareigoti Merą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. prašymą iš naujo. Pareiškėjas, reikšdamas identiškus reikalavimus, kreipėsi į teismą bylose Nr. eI3-8054-931/2025, Nr. eI3-8672-631/2025, Nr. eI3-9045-621/2025, Nr. eI3-9357-931/2025, Nr. eI3-10002-809/2025, Nr. eI3-10324-952/2025, Nr. eI3-10655-809/2025. Regionų administracinis teismas nutartimis atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimus (skundus). Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtomis Regionų administracinio teismo nutartimis, padavė analogiško pobūdžio atskiruosius skundus. Išnagrinėjęs minėtus pareiškėjo atskiruosius skundus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimis atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepaiso anksčiau priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų. Nelaukdamas pareiškimų (skundų) priėmimo nagrinėti iš esmės proceso pabaigos kitose bylose, pareiškėjas vėl kreipiasi į teismą, reikšdamas identiško pobūdžio reikalavimus. Minėtas pareiškėjo elgesys leidžia spręsti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

III. Pareiškėjas P. V. padavė atskirąjį skundą, prašydamas: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 3) pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės; 4) priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės ir nepagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas. Pirmosios instancijos teismas siekia dirbtinai sukurti pareiškėjui kliūtis kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu), prašydamas panaikinti Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą ir įpareigoti Merą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. prašymą iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės, nes pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, ir skyrė pareiškėjui 200 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

Dėl pareiškimo (skundo) priimtinumo nagrinėti iš esmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) nuostatų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – įgyvendindamas minėtą teisę, asmuo turi pareigą laikytis įstatymų nuostatose įtvirtintų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-450-575/2024; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-741-556/2025; kt.).

Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į teismą su analogiško pobūdžio pareiškimais (skundais), prašydamas panaikinti Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą ir įpareigoti Merą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. prašymą iš naujo, t. y. reikšdamas nagrinėjamoje situacijoje analogiškus pareiškimo (skundo) reikalavimus. Regionų administracinis teismas nutartimis atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimus (skundus) nagrinėti iš esmės dėl to, kad minėti pareiškėjo reikalavimai yra nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtomis Regionų administracinio teismo nutartimis, padavė teismui analogiško pobūdžio atskiruosius skundus. Išnagrinėjęs minėtus pareiškėjo atskiruosius skundus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimis konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą, taip pat išvestiniai pareiškimų (skundų) reikalavimai, yra nenagrinėti teismų administracinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025; 2025 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-398-629/2025 ir Nr. eAS-451-575/2025; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-423-492/2025; 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1045-520/2025; 2025 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-1452-525/2025 ir Nr. eAS-1443-502/2025). Tiek Regionų administracinio teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra įsiteisėjusios.

ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir reikalavimus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ankstesniais, įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau įvertino galimybę teismui nagrinėti aptariamus pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimus iš esmės. Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštas negali būti administracinės bylos dalyku, ir todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas panaikinti Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Merą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. prašymą yra nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka. Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti ankstesnių, jau įsiteisėjusių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai skundo (pareiškimo, prašymo) priėmimo nagrinėti iš esmės stadijoje yra akivaizdu, jog skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas negali būti administracinės bylos objektu, teismas atsisako priimti skundą (pareiškimą, prašymą) nagrinėti iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), suformulavo reikalavimus panaikinti Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą ir įpareigoti Merą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. prašymą, t. y. vien reikalavimus, nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-815/2024).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo pažeistas teises sieja su Mero Raštu, priimtu 2024 m. gruodžio 31 d., tačiau šioje byloje su skundu į teismą jis kreipėsi 2025 m. rugsėjo 24 d., taigi akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, be kita ko, pareiškėjas neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, nenurodė priežasčių, dėl kurių praleido skundo padavimo terminą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kaip paduotą teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, nesant nustatytų faktinių ir teisinių pagrindų jį atnaujinti.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.

Dėl baudos

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; kt.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, nes pareiškėjas inicijuoja vis naujus teismo procesus, reikšdamas tapačius pareiškimo (skundo) reikalavimus (žr. administracines bylas Nr. eI3-8054-931/2025, Nr. eI3-8672-631/2025, Nr. eI3-9045-621/2025, Nr. eI3-9357-931/2025, Nr. eI3-10002-809/2025, Nr. eI3-10324-952/2025, Nr. eI3-10655-809/2025).

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, kaip ir pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, analogiškai prašo panaikinti Mero 2024 m. gruodžio 31 d. raštą ir įpareigoti Merą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. lapkričio 29 d. prašymą iš naujo. Pareiškėjas nepaiso ankstesnių, jau įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, ir, nelaukdamas pareiškimų (skundų) priėmimo nagrinėti iš esmės proceso pabaigos kitose bylose / sulaukęs, tikslingai siekia inicijuoti vis naujus teismo procesus, reikšdamas identiškus reikalavimus. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau ne sykį konstatavo, kad pareiškėjas, nuolatos kreipdamasis į teismą su analogiško pobūdžio pareiškimais (skundais) ir reikšdamas identiškus reikalavimus, piktnaudžiauja administraciniu procesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-1452-525/2025 ir Nr. eAS-1443-502/2025, 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1128-629/2025 ir kt.).

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai skyrė pareiškėjui 200 Eur dydžio baudą.

Dėl prašymų

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, taip pat pripažinti aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės, ir priimti atskirąją nutartį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad anksčiau minėtose analogiško pobūdžio bylose pareiškėjas, paduodamas analogiško pobūdžio atskiruosius skundus, suformulavo identiško pobūdžio prašymus. Nagrinėdamas minėtas bylas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė aptariamus pareiškėjo prašymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-374-1188/2025; 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėse bylose Nr. eAS-398-629/2025 ir Nr. eAS-451-575/2025; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-423-492/2025; 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1045-520/2025; 2025 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-1452-525/2025 ir Nr. eAS-1443-502/2025). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, nenurodo jokių anksčiau teismo nenagrinėtų aplinkybių ir duomenų, sudarančių tikslingą pagrindą iš naujo vertinti aptariamus pareiškėjo prašymus.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina minėtų pareiškėjo prašymų.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip teisiškai vertinti susiklosčiusią situaciją. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija palieka pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis