Legislator Case Law & Legislation
552a1202-697b-49a6-8a49-3aa5e082ef7e AI generated

552a1202-697b-49a6-8a49-3aa5e082ef7e · Kauno apygardos teismas

Case Number 552a1202-697b-49a6-8a49-3aa5e082ef7e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti 2014 m. spalio 13 d. 5/21 dalių gyvenamo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/12 Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, 5/12 Å«kinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, 5/21 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp S. R., atstovaujamo atstovės pagal įgaliojimÄ L. R., ir T. Å ., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia ab initio. Taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), S. R. nuosavybėn;

Legislator headnote

AI generated

552a1202-697b-49a6-8a49-3aa5e082ef7e · Kauno apygardos teismas: įgaliojo L. R. parduoti T. Å . visÄ jam priklausančiÄ dalį žemės ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste. 2014 m. lapkričio 13 d. tarp L. R. ir T. Å . buvo sudaryta ir patvirtinta, S. R. priklausančios dalies žemės ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, pirkimo pardavimo sutartis. Visų sutarčių tekstai sandorių Å¡alims buvo perskaityti, ir kaip atitinkantys Å¡alių valiÄ patvirtinti. Kitos ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovės R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1970-264/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15365-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų S. R. ir R.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2825-1052/2019 pagal ieÅ¡kovų S. R. ir R. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams L. R., T. Å ., notarui D. G., trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo praėo:

1) pripažinti 2014 m. spalio 13 d. 5/21 dalių gyvenamo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/12 Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, 5/12 Å«kinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, 5/21 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp S. R., atstovaujamo atstovės pagal įgaliojimÄ L. R., ir T. Å ., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia ab initio. Taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), S. R. nuosavybėn;

2) pripažinti negaliojančiu S. R. 2014 m. spalio 17 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , L. R., patvirtintÄ notaro D. G., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti negaliojančiu 2014 m. spalio 17 d. sandorį dėl paveldėjimo teisių perleidimo, sudarytÄ sutartimi tarp S. R., R. R. ir pirkėjos T. Å ., patvirtintÄ notaro D. G., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ;

4) pripažinti negaliojančiu 2014 m. lapkričio 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , iÅ¡duotÄ T. Å . dėl B. R. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo;

5) nesant galimybės taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti nekilnojamÄ turtÄ , paveldėjimo teises, priteisti S. R. iÅ¡ T. Å . 6000 Eur. Nurodo, kad ieÅ¡kovui ir jo žmonai priklausė turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Po žmonos mirties atsakovė T. Å ., kuriai priklauso namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu V. pasiÅ«lė S. R. nupirkti kitÄ butÄ (duomenys neskelbtini). už jo turimÄ nuosavybės dalį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas sutiko su atsakovės T. Å . ir jos sugyventinio pasiÅ«lymu, jam buvo žinoma, kad prieÅ¡ tai atsakovė su sugyventiniu nupirko nuosavybės dalį iÅ¡ bendraturtės L.

N. ir perkraustė jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), jos neapgavo. 2014 m. lapkričio 13 d. buvo sudaryta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. IeÅ¡kovas ilgai nežinojo konkrečių pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų, tame tarpe ir kainos, sutarties sudarymo datos, vietos su ieÅ¡kovu niekas nederino, jis sandoryje nedalyvavo. Nors atsiliepime T. Å . nurodo, kad pinigai perduoti, o L. R. nurodo, kad tÄ pačiÄ 2019 m. lapkričio 13 d. perdavė ir pinigus ir sutartį, tačiau pinigai S. R. nebuvo perduoti.

Už namo dalį buvo įsipareigota nupirkti kitÄ gyvenamÄ bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini), o pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“, iÅ¡aiÅ¡kėjus, kad nenupirktas kitas butas.

2. Atsakovė L. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad B. R. pažinojo ligos patale. Ji yra T. Å . mama. Buvo kalbėta, kad jis norėtų, kad padėtų susitvarkyti dokumentus. Kieme jis paprašė padėti susitvarkyti dokumentus, kad galėtų parduoti butÄ T. Å .. Jie abu nuvažiavo pas notarÄ 2014 m. spalio 17 d., o po to, lapkričio 13 d. ji pasirašė galutinį sandorį. Ji pinigų iÅ¡ T. Å . negavo, jie pinigus patys tvarkėsi. Pinigus perdavė tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo pasiraÅ¡ytas įgaliojimas – 3000 Lt ne notarų biure, o gatvėje ar kieme, įrodymų tai patvirtinančių neturi.

Ä® notarų biurÄ nuvyko su T. Å . ir S. R.. Kas suderino su notaru nepamena, ji su notaru sutarė dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo ir įgaliojimų. Su S. R. kainÄ derino dukra. Kiek pinigų iÅ¡ viso tiksliai perdavė negali pasakyti. S. R. nenorėjo gyventi po žmonos mirties tame bute. D. nepažįsta. D. dalyvavimu nesidomėjo, neprisimena. Dukra norėjo nupirkti namo dalį, už kiek perka neatsimena. Pas V. Å . teko girdėti pasiÅ«lymų, kad S. R. perkelti į kitas patalpas. 2014 m. spalio 17 d. matėsi, kad S. R. buvo iÅ¡ vakaro gėręs.

3. Atsakovas D. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, jog į notarų biurÄ kreipėsi S. R. ir R. R. ir 2014 m. spalio 17 d. buvo užvesta paveldėjimo byla po B. R. mirties, pagal abiejų ieÅ¡kovų praÅ¡ymus. Pagal S. R. ir R. R. praÅ¡ymus ir nurodytas sÄ lygas 2014 m. spalio 17 d. buvo sudaryta ir patvirtinta paveldėjimo teisių perleidimo sutartis, kuria ieÅ¡kovai atsakovei T. Å . pardavė turtines teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po B. R. mirties. 2014 m. spalio 17d. buvo sudarytas ir patvirtintas įgaliojimas, kuriuo S. R.

įgaliojo L. R. parduoti T. Å . visÄ jam priklausančiÄ dalį žemės ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste. 2014 m. lapkričio 13 d. tarp L. R. ir T. Å . buvo sudaryta ir patvirtinta, S. R. priklausančios dalies žemės ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, pirkimo pardavimo sutartis. Visų sutarčių tekstai sandorių Å¡alims buvo perskaityti, ir kaip atitinkantys Å¡alių valiÄ patvirtinti. Kitos ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovės R.

R. parodymai prieÅ¡taringi, ieÅ¡kovė nurodo, kad pinigų negavo, tačiau pati nurodo, kad žino pas kÄ jos pinigai. Teismas galėtų jos parodymus vertinti kaip melagingus. IeÅ¡kovas iÅ¡davė tikslinį įgaliojimÄ parduoti konkretų turtÄ konkrečiam asmeniui. Pirkimo pardavimo sutarties 3.4 punkte L. R. pareiÅ¡kė, jog pinigai pirkėjui buvo sumokėti iÅ¡ anksto. Pardavėjo atstovas nurodė, kad visi pinigai gauti. Notaras paklausė ieÅ¡kovų ar gavote visus pinigus, o ieÅ¡kovai patvirtino pasiraÅ¡ydami, kad gavo visus pinigus, todėl notaras patvirtino sandorį.

Duomenys iÅ¡ registro centro buvo užsakyti 2014 m. spalio 17 d., duomenys buvo patikslinti 2019 m. lapkričio 11 d. Klientų registravimo apskaita nevedama. L. R. dalyvavimas notarų biure buvo privalus 2014 m. lapkričio 11 d., nes ji atstovavo S. R.. Kituose sandoriuose ar ji dalyvavo negali nei patvirtinti, nei paneigti. Kam buvo iÅ¡duotas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas sandoriui atlikti pasakyti negali, šį sutikimÄ notarui pateikė sandorio Å¡alys, kas konkrečiai pasakyti negali. Tarp nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo ir įgaliojimo iÅ¡davimo buvo atlikti Å¡ie notariniai veiksmai:

į Registrų centras, daiktinių teisių įregistravimas, testamentas, testamento praneÅ¡imas testamento registrui, toliau įgaliojimas. V. Å . asmeniÅ¡kai nepažįsta. S. R. nurodė konkretų nekilnojamÄ jį turtÄ ir kam įgalioja L. R. parduoti-T. Å .. Ar buvo kabinete daugiau asmenų, kai S. R. pasirašė įgaliojimÄ , pasakyti negali. Å io dokumento yra iÅ¡duodami 2 egz. vienas lieka notarui, kitas atiduodamas įgaliotojui – S. R.. Dėl įgaliojimo atÅ¡aukimo į notarÄ nebuvo kreiptasi.

Kiekvienas notarinis dokumentas yra perskaitomas garsiai, todėl nesuprasti dokumento turinio nėra neįmanoma. Notarui jokių abejonių dėl S. R. būklės nekilo, nes sandoris buvo patvirtintas. Notaras privaloma tvarka supažindina šalis su sandorio tekstu, pačios sandorio šalys neprivalo sandorio teksto skaityti.

4. Trečiojo asmens AIG Europe Limited (Finland Branch) atstovas į teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžių laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepime nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka (el. b. t.2, l. 82-189). Nors ieÅ¡kovė R. R. nurodo, kad sandorį sudarė dėl apgaulės, nes notaras D. G. paaiÅ¡kino, kad paveldėjimo teisės perleidžiamos jos tėvui S. R., t. y. ieÅ¡kovė nurodo, jog prieÅ¡ jÄ neva buvo panaudota apgaulė. IeÅ¡kovė paveldėjimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu buvo veiksni, nėra nurodžiusi, jog tÄ dienÄ buvo tokios bÅ«klės, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

Todėl nebuvo kliūčių jai suprasti, kokius dokumentus ji pasiraÅ¡o. Manytina, jog sandoriai iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ jÄ ieÅ¡kovų valiÄ , tačiau Å¡i valia pasikeitė praėjus trims metams po sutarties sudarymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Dėl paveldėjimo teisių perleidimo sutarties ir įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė vyko pas notarÄ siekdama perleisti jai priklausančiÄ palikimo dalį ir už tai gauti pinigų arba kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad sudarant sandorį pas notarÄ tarp Å¡alių buvo susitarimas, kad atsakovė nupirks ieÅ¡kovams butÄ .

7. Teismas sprendė, kad visi byloje nustatyti ieÅ¡kovų veiksmai rodo, kad ieÅ¡kovai ne tik perleido teises į B. R. turtÄ , bet S. R. net dviem sandoriais užtikrino kito turto – jam priklausančios turto dalies, perleidimÄ T. Å .. Tai rodo, jog ieÅ¡kovas S. R. turėjo susiformavusius apibrėžtÄ ketinimÄ ir valiÄ perleisti jo turėtÄ Å¾emės ir pastatų dalį bÅ«tent T. Å . (net ir tuo atveju, jei S. R. susirgtų ar numirtų). Pas notarÄ abu ieÅ¡kovai savo rankomis ant paveldėjimo teisių perleidimo sutarties padarė įraÅ¡us, jog jie visus pinigus gavo. Tai patvirtina, jog nei apgaulės, nei suklydimo Å¡iuo atveju negali bÅ«ti, ieÅ¡kovai siekė sudaryti ne mainų, o paveldėjimo teisių perleidimo sandorį.

8. Teismas nurodė, jog tai, kad ieÅ¡kovai buvo apsisprendę perleisti nuosavybės teisės į turto dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), patvirtina ne tik jų ir atsakovų T. Å ., D. G. paaiÅ¡kinimai, bet ir liudytojo V. Å . parodymai. Kad ieÅ¡kovai iÅ¡sikėlė iÅ¡ namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtina jų suvokimÄ , kad nuosavybės teisė jiems nebepriklauso.

9. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovai buvo apgauti dėl esminės sandorio sÄ lygos - kainos, nes ieÅ¡kovai neįrodė, jog sutartyse nurodyta kaina 8000 litų už ieÅ¡kovams priklausiusiÄ turto dalį, (duomenys neskelbtini), neatitiko turto rinkos kainos ir turto bÅ«klės sandorio sudarymo metu. Teismas vertino, jog byloje nėra įrodyta, kad atsakovai atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus prieÅ¡ sandorių sudarymÄ ir jų sudarymo metu, dėl kurių ieÅ¡kovai buvo paskatinti sudaryti ne tokį sandorį, kokį jie iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti.

10. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo paveldėjimo teisės perleidimo sandorį ir įgaliojimÄ pripažinti negaliojančiais ir CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudarytus dėl atsakovų apgaulės.

11. Dėl perleidimo sutarties ir įgaliojimo sudarymo, esant bÅ«klei, kai ieÅ¡kovas negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje buvo atlikta teismo medicinos psichiatrinė psichologinė ekspertizė. Ekspertai padarė iÅ¡vadÄ , jog 2014 m. spalio 17 dienÄ sudarydamas paveldėjimo teisių perleidimo sutartį ir įgaliojimÄ , S. R. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

12. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog 2014 m, spalio 17 d. ieÅ¡kovas sandorius pas notarÄ sudarė nesuvokdamas savo veiksmų ir neturėdamas galimybės Å¡iuos veiksmus valdyti, todėl pripažinti sandorių: paveldėjimo teisės perleidimo sutarties ir įgaliojimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento Å¡iuo teisiniu pagrindu taip pat nėra teisinio pagrindo.

13. Dėl kitų ieškinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepripažinus 2014 m. lapkričio 13 d. turto pirkimo pardavimo sandorio negaliojančius, taip pat nėra teisinio pagrindo taikyti restitucijos ir iš T. Š. priteisti 6000 Eur.

14. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo iÅ¡ T. Å . priteisti lėšų S. R., kadangi S. R. priklausančio turto pardavimo sandoris 2014 m. lapkričio 13 d. buvo sudarytas per L. R., kuri savo paraÅ¡u patvirtino, jog pinigai iÅ¡ T. Å . už ginčo turtÄ gauti, tačiau teismui nepateikė įrodymų, jog pinigus S. R. perdavė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 15. IeÅ¡kovai S. R. ir R. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2019 m. rugpjūčio 13 d Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ , kuriuo patenkinti patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Taip pat praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovams bei valstybei turėtas iÅ¡laidas byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vyriausiojo policijos komisariato duomenis apie R. B. telefono numerio priklausomybę ir tokiu bÅ«du sužinoti R. B. buvimo vietÄ . 15.2. Teismas neįvertino, kad nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų nepažinojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, nesitarė dėl galimybės atsikraustyti, gyventi, o juolab, dėl buto pirkimo už savo lėšas. 15.3.

Pirmosios instancijos teismas nevertino palaipsnio Å . namo įsigijimo dalimis aplinkybių, kurios svarbios R. sandorių sudarymui. 15.4. Teismas nepagrįstai vadovavosi V. Å . parodymais, kuris byloje įvardijamas kaip liudytojas, tačiau iÅ¡ tikrųjų teismas visiÅ¡kai ignoravo nustatytas aplinkybes, kad V. Å . betarpiÅ¡kai dalyvavo sandorių sudarymo metu visur, kad jis yra sutuoktinis ir akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi sutuoktinės ir savo vaikų naudai. 15.5. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ieÅ¡kovų asmenybes, jų sveikatos bÅ«klę, iÅ¡sprusimÄ , tačiau tai padarė neobjektyviai, nevisapusiÅ¡kai nurodydamas, kad S. R. turėjo orientuotÄ tikslÄ , sudarė daug tikslingų sandorių, tačiau tokios iÅ¡vados neteisingos. 15.6.

Teismas neįvertino liudytojo gydytojo parodymų, kad ligoninėje apeliantui buvo nepadarytas tinkamas psichologinis tyrimas, kurį dabar ekspertizės metu būtų galėję įvertinti. 15.7. Teismas klaidingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir liudytojų parodymus, o kai kurių visiškai neįvertino.

16. Atsakovė T. Å . atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti 2019 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų sprendimÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pritaria 2019 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendime nurodytiems argumentams. Taip pat atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. IeÅ¡kovo S. R. argumentai, jog jis negalėjo suvokti savo veiksmų yra nepagrįsti, kadangi byloje nėra pagrindžiančių dokumentų, jog sandorių sudarymo dienÄ 2014 m. spalio 17 d. vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų bÅ«tų neveiksnus ar negalėtų valdyti savo veiksmų. 16.2.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai nepagrįstai teigia, jog Å . turėtų surasti ieÅ¡kovams bÅ«stÄ ir už jį sumokėti, nes S. R. ir R. R. turėjo gautus pinigus už parduotÄ dalį žemės ir pastato, (duomenys neskelbtini), todėl savarankiÅ¡kai bÅ«tų turėję susimokėti už perkamÄ bÅ«stÄ . 16.3. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog sandorio kaina buvo ženkliai mažesnė nei tuo metu buvusios rinkos kainos už turimÄ turtÄ . Teigia, kad ieÅ¡kovai nepagrindė reikalavimo dėl sandorio kainos pirmosios instancijos teisme, todėl kelti šį klausimÄ apeliacinės instancijos teisme naujais argumentais prieÅ¡tarauja CPK nuostatoms ir apeliacinės instancijos teismo neturėtų bÅ«ti vertintini.

17. Atsakovė L. R. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti 2019 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų sprendimÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pritaria 2019 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendime nurodytiems argumentams. Taip pat nurodo, jog visus veiksmus T. Å . atliko sÄ Å¾iningai, neturėdama visiÅ¡kai jokių kitų ketinimų tik įsigyti dalį žemės ir pastatų. Teigia, jog jai nekilo jokių abejonių, jog S. R. nesuprastų ar nesuvoktų savo veiksmų prasmės, todėl buvo visiÅ¡kai įsitikinusi, jog susitarimas tarp T. Å . ir S. R. yra pilnai susitartas ir pilnai atitinka R. R. valiÄ .

18. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-2825-1052/2019, nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat pritaria 2019 m. rugpjūčio 13 d.

Kauno apylinkės teismo sprendime nurodytiems argumentams. Papildomai nurodo, kad ieÅ¡kovai savo apeliaciniu skundu nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, t.y. padarė konkrečių procesinės teisės normų pažeidimų, ir/ar netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas (LR CK 1.89 str., 1.91 str.), dėl ko skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas, o ieÅ¡kovų patikslintas ieÅ¡kinys – patenkintas.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl ginčo esmės 20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta kad S. R. ir jo žmonai velionei B. R. bendra jungtinės nuosavybės teise priklausė nekilnojamo turto dalis, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 7-16). 2014 m. rugpjūčio 1 d. B. R. mirė (t. 1, e. b. l. 31). 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 6 d. ieÅ¡kovas S. R. gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje (t. 1, e. b. l. 181. t. 2, e. b. l. 1-2, 30). IÅ¡ paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog po B. R. jos palikimÄ 2014 m. spalio 17 d. priėmė sutuoktinis S. R. ir dukra R.

R. (t. 1, e. b. l. 72). 2014 m. spalio 17 d. Kauno miesto 18 notarų biure, R. R. ir S. R. pardavė paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po B. R. mirties, paveldėjimo teisių pirkėjui – T. Å . (t. 1., e. b. l. l39-140). IÅ¡ Å¡ios sutarties matyti, jog ieÅ¡kovai S. R. ir R. R. paveldėjimo teisės pardavė, o atsakovė T. Å . įsigijo už bendrÄ 5000 Lt sumÄ , be to, kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kovų savo ranka ant sutarties padarė po įraÅ¡Ä , nurodydami, kad visus pinigus gavo. 2014 m. spalio 17 d.

S. R. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ jam priklausančiÄ dalį žemės sklypo ir pastatų bei statinių (duomenys neskelbtini) jis palieka T. Å .. 2014 m. spalio 17 d. S. R. sudarė įgaliojimÄ , kuriuo įgaliojo atsakovę L. R. sudaryti jam priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorį, minėtÄ turtÄ perleisti atsakovei T. Å ., taip pat atlikti kitus veiksmus, reikalingus Å¡iam sandoriui sudaryti, įskaitant ir piniginių lėšų iÅ¡ pardavėjos gavimÄ grynais ar pavedimu (t. 4, e. b. l. 20).

21. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte (t. 2, e. b. l. 169-186) nurodyta, jog 2014 m. spalio 17 d. sudarydamas paveldėjimo teisių perleidimo sutartį ir įgaliojimÄ S. R. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. 2014 m. lapkričio 13 d. S. R., veikdamas per įgaliotinę L. R., ir T. Å . sudarė pirkimo pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. R. perleido T. Å . nuosavybės teisę į 5/21 dalis gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/12 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/12 dalis Å«kinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/21 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) už 3000 Lt, sutartyje nurodyta, jog pinigines lėšas S. R. gavo prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį (t. 1, e. b. l. 80-89).

Sutartyje atsakovė L. R. savo ranka ir paraÅ¡u patvirtino, jog visi pinigai pagal sutartį pirkėjo gauti. 2014 m. lapkričio 17 d. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija iÅ¡davė paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymÄ Nr. (9.5-03.2)-G24/355 T. Å . (t. 1, e. b. l. 79). Po B. R., mirties (duomenys neskelbtini) atsakovei T. Å . 2014 m. lapkričio 25 d. Kauno m. 18 notarų biure buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1-6466 , nurodant paveldimÄ turtÄ -gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (NT busima dalis - 5/21), esantis (duomenys neskelbtini), pastatas-Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (NT bÅ«sima dalis - 5/12), esantis (duomenys neskelbtini), pastatas - Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (NT bÅ«sima dalis - 5/12), esantis (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai - kiemo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (NT bÅ«sima dalis - 5/21) (t. 1, e. b. l. 75-78).

IÅ¡ 2014 m. spalio 17 d. sutarties, patvirtintos Kauno miesto 18 notarų biure, pagrindu, R. R. ir S. R. t. y. paveldėjimo teisių pardavėjai, pardavė paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po B. R. mirties paveldėjimo teisių pirkėjui – T. Å . (t. 1, e. b. l. l42-143). IÅ¡ Kauno miesto Savivaldybės administracijos filialo Å ančių seniÅ«nijos pažymos matyti, jog 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu buvo panaikinti R. R. bei S. R. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys (duomenys neskelbtini), tai buvo atlikta pagal Å¡io turto savininkės 2016 m. lapkričio 16 d. praÅ¡ymÄ . 2017 m. rugpjūčio 7 d.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog T. Š. yra pastato-gyvenamojo namo, ūkinių pastatų bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) savininkė (t. 4, e. b. l. 16).

22. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl įrodymų bei liudytojų parodymų vertinimo 23. Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir liudytojų parodymus, o kai kurių visiškai neįvertino.

24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

25. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Vertinant keletÄ Ä¯rodymų, svarbu ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje Å¡ių reikalavimų priimant skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ buvo laikytasi.

26. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi V. Å . parodymais, kuris byloje įvardinamas kaip liudytojas, tačiau iÅ¡ tikrųjų teismas visiÅ¡kai ignoravo nustatytas aplinkybes, kad V. Å . betarpiÅ¡kai dalyvavo sandorių sudarymo metu visur, kad jis yra sutuoktinis ir akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi sutuoktinės ir savo vaikų naudai. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apeliantų argumentus laiko nepagrįstais, nes vien tai, kad liudytojas, kurio parodymais teismas vadovavosi nagrinėdamas bylÄ , yra atsakovės T.

Å . sutuoktinis, nėra pagrindas jo parodymus vertinti kaip neobjektyvius. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų parodymai vertintini atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ . Apeliantams nepalankaus sprendimo priėmimas neliudija jo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad jų parodymai buvo nuoseklesni, tuo labiau, kad kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (ekspertizės aktas, notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisių perleidimo sutartis, įgaliojimas, paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažyma ir kt.) patvirtina atsakovių L.

R. ir T. Å ., ir jų pusėje liudijusių asmenų paaiÅ¡kinimus apie ginčijamų paveldėjimo teisių perleidimo sutarties, pirkimo-pardavimo sutarties ir įgaliojimo sudarymo aplinkybes bei sÄ lygas. Be to, atsakovių paaiÅ¡kinimus patvirtina ir notaro D. G. parodymai. Tuo tarpu apeliantų paaiÅ¡kinimai nekoreliuoja su minėtais raÅ¡ytiniais įrodymais apie ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes bei sÄ lygas. Apeliantai teigia, kad pinigų iÅ¡ atsakovės už sudarytÄ paveldėjimo teisių perleidimo sutartį negavo, nors iÅ¡ byloje esančios pavedėjimo teisių perleidimo sutarties, kuri patvirtinta notaro, matyti, jog apeliantai savo paraÅ¡u patvirtino, jog pinigus gavo (t. 1, e. b. l. 71), taip pat apeliantė R.

R. nurodo, kad sudarius paveldėjimo teisių perleidimo sutartį pinigų negavo, tačiau pati nurodo, kad žino pas kÄ jos pinigai. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui, taip pat vertina apeliantų parodymus kaip prieÅ¡taringus ir neatitinkančius kitų byloje esačių įrodymų (CPK 185 straipsnis).

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog net ir suinteresuoti asmenys gali bÅ«ti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi bÅ«ti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie iÅ¡samÅ«s ir tikslÅ«s, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvÅ«s ir patikimi. Aplinkybės, kad asmuo giminystės, tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryÅ¡iais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi bÅ«ti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; iÅ¡vada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis). Ä®vertinus bylos medžiagÄ bei teismo posėdžių garso įraÅ¡us nenustatyta, kad tarp atsakovų bei jų liudytojų paaiÅ¡kinimų bÅ«tų prieÅ¡taravimų ar jie neatitiktų raÅ¡ytinės bylos medžiagos.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant).

Liudytojo parodymams neiÅ¡vengiamai daro įtakÄ laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali bÅ«ti užmirÅ¡tos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiÅ«ris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali bÅ«ti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindÄ sudaro fizinių asmenų paaiÅ¡kinimai (Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.).

Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu.

29. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių.

30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas.

Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis. Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad suklydimas (CK 1.90 straipsnis) ir apgaulė (CK 1.91 straipsnis) kaip sandorio negaliojimo teisiniai pagrindai nėra suderinami. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio Å¡alį ir taip jÄ palenkti sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).

31. Taigi, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi bÅ«ti vertinami ne tik atsakovų, bet ir ieÅ¡kovų veiksmai, tiriamas bei vertinamas jų elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti jų valios formavimosi procesÄ ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trÅ«kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018).

32. Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad ginčijamus 2014 m. spalio 17 d. sandorius sudarė dėl atsakovės T. Å . apgaulės, kuri pasireiÅ¡kė dėl ydingai suformuotos jų valios, t. y. sudarant sandorį pas notarÄ tarp Å¡alių buvo susitarimas, kad atsakovė nupirks ieÅ¡kovams kitÄ butÄ (duomenys neskelbtini) už ieÅ¡kovo S. R. turimÄ nuosavybės dalį (duomenys neskelbtini).

33. Analizuojant bylos medžiagÄ , liudytojų parodymus, matyti, jog byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas S. R. ginčijamus 2014 m. spalio 17 d. sudarytus sandorius sudarė kieno nors verčiamas, t. y. prieÅ¡ savo valiÄ . IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisių perleidimo sutartis, įgaliojimas, paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažyma, testamentas ir kt.) galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas norėjo ir siekė sudaryti ginčijamus sandorius, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovai kartu vyko pas notarÄ bei žinojo, kad bus parduodamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

Be to, pas notarÄ ieÅ¡kovai ne tik priėmė palikimÄ po B. R. mirties, bet S. R. sudarė testamentÄ , kuriuo paliko turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini atsakovei T. Å ., bei perleidęs nuosavybės teises į po B. R. teises, sudarė tikslinį įgaliojimÄ atsakovės motinai L. R., kuriuo įgaliojo perleisti jam priklausančias žemės ir pastatų dalis, esančias (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta jokių patikimų įrodymų, kad sudarant sandorį pas notarÄ , tarp Å¡alių buvo susitarimas, kad atsakovė nupirks ieÅ¡kovams butÄ .

34. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl sandorio kainos ir pinigų sumokėjimo. Teigia, kad atsakovė T. Å . negalėjo teismui nurodyti aplinkybių, kaip, kada, kokiomis sÄ lygomis ir su kuo susitarė sudaryti sandorius. Ji teisme negalėjo nurodyti už kokiÄ kainÄ buvo susitarta pirkti namo dalį (teises), nes ji teisme nurodė, kad buvo susitarta po B. R. mirties (duomenys neskelbtini) pagal VÄ® Registro centro namų dokumentuose nurodytÄ kainÄ , tačiau Å¡ie parodymai melagingi, neatitinka tikrovės, nes sandorio kaina pagal VÄ® Registrų centro dokumentus negalėjo bÅ«ti nurodyta tariamo susitarimo metu – (duomenys neskelbtini), nes Registro centro dokumentai sandoriui buvo užsakyti ir gauti tik sandorio iÅ¡vakarėse ir nurodyta kaina nesutampa su VÄ® Registrų centro nurodoma verte, o ženkliai mažesnė.

35. Sutartimis, kaip ir kitais sandoriais, siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties Å¡alims teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Å alių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnis). Vis dėlto, pažymėtina, kad Å¡alių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, jÄ Å¡alys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės reikalavimų.

Be to, įstatymas įpareigoja kiekvienÄ sutartinių santykių turinčiÄ Å¡alį elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, Å¡alys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sÄ lygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sÄ lygų, prieÅ¡taraujančių imperatyviosioms teisės normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sÄ lygos nustatomos, iÅ¡spręsti sandorio negaliojimo klausimÄ (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

36. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliantų argumentus (Å¡ios nutarties 32 punktas) atmeta kaip nepagrįstus, nes pagal byloje esančius duomenis nenustatyta, kad ieÅ¡kovas S. R. ginčijamus 2014 m. spalio 17 d. sudarytus sandorius sudarė prieÅ¡ savo valiÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas turėjo galimybę su atsakove tartis dėl ginčijamų sandorių kainos. Be to, tai, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto kaina skiriasi nuo ieÅ¡kovo ir atsakovės pasiraÅ¡ytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytos turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas sudarydamas turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį buvo apgautas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) (t.1, e. b. l. 9-15).

Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliantų argumentus dėl pinigų nesumokėjimo už ginčijamų sandorių sudarymÄ , kadangi kaip jau minėta ieÅ¡kovų parodymai bylos nagrinėjimo metu buvo prieÅ¡taringi, ieÅ¡kovė R. R. nurodė, kad sudarius paveldėjimo teisių perleidimo sutartį pinigų negavo, tačiau žino pas kÄ jos pinigai.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, iÅ¡ kurių teisėjų kolegija galėtų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad S. R. buvo siekiama tyčia suklaidinti, nuslepiant tam tikras aplinkybes ir taip jį palenkti sudaryti ginčijamus sandorius, taip pat nebuvo pateikti ir duomenys, kad ieÅ¡kovas S. R. buvo apgautas. Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu.

38. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ieÅ¡kovų asmenybes, jų sveikatos bÅ«klę, iÅ¡prusimÄ , tačiau tai padarė neobjektyviai, nevisapusiÅ¡kai nurodydamas, kad S. R. turėjo orientuotÄ tikslÄ , sudarė daug tikslingų sandorių, tačiau tokios iÅ¡vados neteisingos.

39. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį.

40. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumÄ civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikÅ¡mės. Todėl tam, kad sandoris nebÅ«tų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikÅ¡mės sandorio Å¡alių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Ypač sandorio sudarymo aplinkybės aktualios, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trÅ«kumų. Prie tokių sandorių su valios trÅ«kumais priskiriami ir CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai, t. y. savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti, nors ir veiksnaus, fizinio asmens sudaryti sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

41. Spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos bÅ«klės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, R. R. ir S. R. pardavė paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po B. R. mirties, paveldėjimo teisių pirkėjui – T. Å . (e.b. t.1. l.). IÅ¡ Å¡ios sutarties matyti, jog ieÅ¡kovai S. R. ir R. R. paveldėjimo teises pardavė, o atsakovė T. Å . įsigijo už bendrÄ 5000 Lt sumÄ , be to, kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kovų savo ranka ant sutarties padarė po įraÅ¡Ä , nurodydami, kad visus pinigus gavo.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte (el. b. t. 2, 169-186) nurodyta, jog 2014 m. spalio 17 d. sudarydamas paveldėjimo teisių perleidimo sutartį ir įgaliojimÄ S. R. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. 2014 m. lapkričio 13 d. S. R., veikdamas per įgaliotinę L. R., ir T. Å . sudarė pirkimo pardavimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. R. perleido T. Å . nuosavybės teisę į 5/21 dalis gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/12 dalis Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/12 dalis Å«kinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/21 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) už 3000 Lt, sutartyje nurodyta, jog pinigines lėšas S. R. gavo prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį (el. b. t.1, l.80-89).

Sutartyje atsakovė L. R. savo ranka ir parašu patvirtino, jog visi pinigai pagal sutartį pirkėjo gauti.

43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).

44. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovų praÅ¡ymu pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi paskyrė S. R. teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedant jÄ atlikti Kauno 1-ai teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisijai (t. 2, e. b. l. 130-133). Byloje pateiktame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, e. b. l. 169-175), ekspertai į teismo užduotus klausimus atsakė, jog:

1) S. R. konstatuojamas psichikos sutrikimas: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2). Šis psichikos sutrikimas yra nuolatinio pobūdžio, patvirtintas 2014 m. spalio 1 d.;

2) pagal esančius medicininius įrašus retrospektyviai galima nustatyti S. R. psichikos būklę laikotarpiu 2014 m. spalio - lapkričio mėn.;

3) S. R. 2014 m. lapkričio 13 d. sudarant gyvenamo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių. 5/12 Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, 5/12 Å«kinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, 5/21 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp S. R., atstovaujamo atstovės pagal įgaliojimÄ L. R. ir T. Å ., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡ant S. R. nedalyvavo ir jos nepasirašė;

4) S. R. 2014 m. spalio 17 d. pasiraÅ¡ydamas įgaliojimÄ L. R. pagal esamÄ psichinę bÅ«senÄ galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti;

5) S. R. 2014 m. spalio 17 d. sudarydamas sandorį dėl paveldėjimo teisių tarp S. R., R. R. ir pirkėjos T. Å ., patvirtintÄ notaro D. G., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti;

6) S. R. dėl sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus teismui;

7) šis klausimas sprendžiamas civilinio veiksnumo bylose, S. R. civilinis veiksnumas nėra apribotas (t. 2, e. b. l. 169-175).

45. Vertindamas ieÅ¡kovo S. R. sveikatos bÅ«senÄ ginčijamų sandorių sudarymo metu bei darydamas iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių sandorių sudarymo metu S. R. galėjo suprasti sandorių turinį ir savo veiksmų reikÅ¡mę bei galėjo savo veiksmus valdyti, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje paskirtos ekspertizės aktu, eksperto S. S. ir teismo psichologės V. K. paaiÅ¡kinimais teismo posėdžių metu ir Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimais, notaro D. G. paaiÅ¡kinimais bei byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sudarant sandorį dėl paveldėjimo teisių perleidimo su S. R. buvo jo dukra R. R., kuri matydama, jog tėvas neadekvačios bÅ«senos galėjo atidėti sandorio sudarymÄ dėl paveldėjimo teisių perleidimo, tačiau to nepadarė, pati dalyvavo sandoryje ir neprieÅ¡taravo tėvui pasiraÅ¡yti sutartį (t. 4, e. b. l. 32-42).

46. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo S. R. galėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę bei juos valdyti ginčijamų sandorių sudarymo metu, įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ ir jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė CK 1.89 straipsnį bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos Å¡io straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo CK 1.89 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiais 2014 m. spalio 17 d. ieÅ¡kovo sudarytų sandorių pas notarÄ bei paveldėjimo teisės perleidimo sutarties ir įgaliojimo nuo jų sudarymo momento.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojo gydytojo parodymų, kad ligoninėje apeliantui buvo nepadarytas tinkamas psichologinis tyrimas, kadangi iš byloje esančių duomenų ir šios nutarties 36 bei 37 punktuose nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ne tik vertino liudytojų parodymus, tačiau ieškovų prašymu byloje skyrė ir S. R. teismo psichiatrinę ekspertizę, kuria buvo nustatyta, kad S. R. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti ginčijamų sandorių sudarymo metu.

48. Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vyriausiojo policijos komisariato duomenis apie R. B. telefono numerio priklausomybę ir tokiu bÅ«du sužinoti R. B. buvimo vietÄ .

49. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantų praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vyriausiojo policijos komisariato duomenis apie R. B. telefono numerio priklausomybę ir tokiu bÅ«du sužinoti R. B. buvimo vietÄ , kadangi trečiojo asmens duomenų rinkimas dėl to, ar trečiajam asmeniui R. B. priklausė butas, į kurį, kaip teigia apeliantai, buvo iÅ¡kraustomas S. R., ir, jog nustatyti, kokiu pagrindu buvo atkraustytas S. R. su turtu į šį butÄ , kas tarėsi su juo dėl galimybės nupirkti šį bÅ«stÄ ir t.t., ginčo sandorių negaliojimo aplinkybių tyrimui reikÅ¡mės neturi.

Nėra pagrindo reikalauti perteklinių duomenų bei atlikti papildomÄ trečiųjų asmenų asmens duomenų rinkimÄ , kuris nesusijęs su ginčo sandorių galiojimu. Apeliantai neįrodė, kad praÅ¡omi iÅ¡reikalauti duomenys turėtų reikÅ¡mės sprendžiant ginčo sandorių (ne)galiojimo klausimÄ , tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantams neįrodžius, bei bylos duomenimis nenustačius, kad sudarant sandorį pas notarÄ tarp Å¡alių buvo susitarimas, kad atsakovė nupirks ieÅ¡kovams butÄ , aplinkybės, susijusios su R.

B. asmens duomenų iÅ¡reikalavimu iÅ¡ Vyriausiojo policijos komisariato, teisinės reikÅ¡mės sprendžiant ginčo sandorių sudarymo (ne)galiojimo klausimÄ neturi.

50. Vertindama apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje iÅ¡dėstyta pozicija, jog atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl teisinės reikÅ¡mės neturinčių argumentų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 51. Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieÅ¡kovų apeliacinis skundas atmetamas, ieÅ¡kovai neturi teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

52. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovų S. R. ir R. R. priteisti trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch) jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Todėl Å¡is praÅ¡ymas nespręstinas.

53. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 7,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Netenkinus apeliacinio skundo, lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų į valstybės biudžetÄ priteistina 7,58 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 3,64 Eur (tris eurus 64 ct) iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aušra Baubienė Virginija Gudynienė Virginija Lozoraitytė