2021-04-21 Nr. AB-8338-3-61-3-02855-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-744-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02855-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2; 13.3; 13.5; 13.7.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Iviltra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Iviltra“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Iviltra“ padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM, teritorinė muitinė) 2018 m. lapkričio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190692S (toliau – ir Ataskaita) ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2019 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 1A-149 (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – tenkinti Bendrovės prašymą (dėl importo mokesčių perskaičiavimo ir prekių klasifikavimo kodų taisymo) arba 2) panaikinti Klaipėdos TM Ataskaitą ir Muitinės departamento Sprendimą ir pavesti teritorinei muitinei atlikti pakartotinį Bendrovės patikrinimą; 3) priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Bendrovė pateikė Klaipėdos TM prašymą dėl importo mokesčių perskaičiavimo ir prekių klasifikavimo kodų taisymo importo deklaracijose: 14LTLU9000IM0021F7; 14LTLU9000IM00A129; 14LTLU9000IM010FB9; 14LTLU9000IM0128E0; 14LTLU9000IM017; 14LTLU9000IM0241E2; 14LTLU9000IM023FE4; 14LTLU9000IM02D501; 15LTLU9000IM005CA2 (toliau – ir Deklaracijos). Deklaracijomis Bendrovė importavo prekes – baltos spalvos palmių vaško granules (rutuliukai), komercinis pavadinimas SM 2000 (toliau – ir prekės). Klaipėdos TM pateikė 2018 m. sausio 16 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190040S, kuria atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl importo mokesčių perskaičiavimo ir prekių klasifikavimo kodų taisymo Deklaracijose. Muitinės departamentas 2018 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 1A-100 panaikino 2018 m. sausio 16 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190040S ir pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą (toliau – ir 2018 m. kovo 13 d. sprendimas). Klaipėdos TM, atlikusi pakartotinį patikrinimą, pateikė Ataskaitą, kuria pakartotinai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl importo mokesčių perskaičiavimo ir prekių klasifikavimo kodų taisymo Deklaracijose. Centrinis mokesčių administratorius išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Ataskaitos Sprendimu patvirtino Ataskaitą.

1.2. Pareiškėjo prašymas dėl TARIC kodo taisymo ir importo mokesčių perskaičiavimo atmestas padarant išvadą, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad 2015 m. tirtas produktas „Augalinio palmių vaško granulės“ bei 2018 m. tirti produktai „Palmių vaškas SM 2000“ ir „Palmių vaškas SM 2000 OB“ yra tapatūs. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad 2014–2015 m. laikotarpiu ir 2018 m. buvo importuotos to paties komercinio pavadinimo prekės. Muitinės byloje esantys įrodymai (prekių komerciniai dokumentai, kokybės sertifikatai, Deklaracijos, krovinio vežimo važtarasčiai, gamintojo ir pardavėjo pažymos) patvirtina, jog prekės buvo pagamintos ir siunčiamos iš to paties gamintojo – PT Megasurya Mas. Tačiau atsakovo Sprendimu pareiškėjo skundas atmestas teigiant, jog, palyginus 2015 m. ir 2018 m. Muitinės laboratorijos tirtus mėginius, skiriasi mėginių riebalų rūgščių santykis, oleino rūgšties kiekis skiriasi daugiau kaip 2 kartus (apie 10 proc. skirtumas), toks skirtumas yra tikrai reikšmingas vertinant prekių tapatumą. Nei Ataskaitoje, nei Sprendime visiškai nėra pateikta įrodymų ir teisinių motyvų, kurie pagrįstų, jog dėl mėginiuose nustatyto riebalų rūgščių kiekių (oleino rūgšties) skirtumo tirti mėginiai nėra laikomi tapačiais tarifinio klasifikavimo tikslais.

1.3. Atsakovas netinkamai vertina prekių tapatumą muitinio klasifikavimo prasme. Remiantis muitinės byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, jog šio ginčo atveju prekės turėtų būti laikomos vienos rūšies, kadangi jos turi panašių požymių, o oleino riebalų rūgšties kiekio skirtumas neturi reikšmės prekių tarifinei klasifikacijai, nes tokie skirtumai, kokie nustatyti pagal 2015 m. ir 2018 m. Muitinės laboratorijos tyrimų duomenis, neturi įtakos jų tarifinei klasifikacijai. Sprendime nėra nurodyta, kaip oleino rūgšties skirtumas 2015 m. ir 2018 m. tirtuose mėginiuose turėjo įtakos (keitė) prekių tarifinį klasifikavimą ir kaip šis skirtumas sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą. Todėl muitinė padarė nepagrįstą išvadą dėl tirtų prekių ir ginčo prekių netapatumo muitinio klasifikavimo tikslais.

1.4. Muitinės byloje esančios specialių žinių turinčio subjekto, t. y. Kauno technologijos universiteto Maisto instituto, 2019 m. sausio 28 d. mokslinio ekspertinio tyrimo darbo ataskaita (toliau – ir KTU ataskaita) patvirtina, jog Muitinės laboratorijos 2015 m. ir 2018 m. tirti ginčo prekių mėginiai savo savybėmis yra tapatūs. Tai patvirtina ginčo prekių klasifikavimą KN 3404 pozicijoje. KTU ataskaitos duomenys patvirtina, kad: 1) muitinė netinkamai vertino duomenis ir nepagrįstai konstatavo, jog Muitinės laboratorijos 2015 m. tirti mėginiai savo cheminėmis ir fizikinėmis savybėmis skiriasi nuo 2018 m. tirtų mėginių ir buvo galimai gaminti pagal kitą technologiją; 2) 2015 m. ir 2018 m. tirti mėginiai yra tapatūs ir nėra tokių skirtumų, kurie pateisintų jų priskyrimą skirtingoms kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) pozicijoms; 3) 2015 m. ir 2018 m. mėginiuose nustatytas oleino riebalų rūgšties skirtumas (apie 10 proc.) nelėmė ginčo produkto savybių ir nekeitė jų tapatumo; 4) visuose mėginiuose vyrauja didesnis sočiųjų riebalų rūgščių santykis, dominuoja palmitino rūgštis, kuri lemia pagrindines produkto savybes; 5) ginčo produktai, kurie tirti 2015 ir 2018 m. Muitinės laboratorijoje, yra chemiškai modifikuoti. 2018 m. Muitinės laboratorijos protokolai Nr. PTI LT(2017)3T-0036 ir Nr. LT(2017)3T-0037 patvirtina, jog ginčo prekių priskyrimą KN 3404 pozicijai lemia: sočiųjų riebalų rūgščių vyravimas prekės sudėtyje; palmių stearino cheminis modifikavimas (hidrinimas). Toks vertinimas atitinka ir 2017 m. liepos 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1268 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (toliau – ir Reglamentas Nr. 2017/1268) priede pateiktą ginčo prekių klasifikavimo išaiškinimą. 2015 m. Muitinės laboratorijos tyrimų protokolų duomenys apie riebalų rūgščių sudėtį rodo, jog 2015 m. tirtų mėginių gamyboje buvo atliktas palmių stearino hidrinimas (cheminis modifikavimas). Šią aplinkybę patvirtina ir muitinės byloje surinkti įrodymai (gamintojo ir prekių pardavėjo pareiškimai, taip pat pateikta specifikacija).

1.5. Muitinė nepagrįstai prekių klasifikavimo klausimą (jų priskyrimą KN 3404 ar 1511 pozicijai) sieja išimtinai su prekių tapatumu mėginiams, kuriems pagal pareiškėjo prašymą buvo išduota privalomoji tarifinė informacija (toliau – ir PTI) Nr. LT(2017)3T-0036 ir Nr. LT(2017)3T-0037. Prekių klasifikavimo prasme cheminės sudėties ar kiti skirtumai gali egzistuoti, jeigu tai neturi įtakos prekių klasifikavimui. Taigi prekių sudėties tapatumas yra papildomas pagrindas konstatuoti ginčo prekių priskyrimą KN 3404 pozicijai (TARIC 34049000000). KTU ataskaita patvirtina 2015 m. ir 2018 m. tirtų prekių tapatumą ir sąlygas, kurioms esant tiek 2015 m. tirtos prekės, tiek 2018 m. tirtos prekės remiantis Reglamente Nr. 2017/1268 nustatytais kriterijais klasifikuojamos KN 3404 90 pozicijoje. Tirtų mėginių laboratorinių duomenų skirtumai dėl atskirų riebalų rūgščių kiekių (tokiais dydžiais, kaip nustatyta Muitinės laboratorijos tyrimuose) negali sąlygoti išvados dėl kitokio Reglamento Nr. 2017/1268 nuostatų taikymo ir 2015 m. tirtų prekių SM 2000 (dėl kurių pateiktas prašymas) klasifikavimo kitoje pozicijoje nei 2018 m. tirtų prekių SM 2000. PTI Nr. LT(2017)3T-0036 ir Nr. LT(2017)3T-0037 tik patvirtina, jog patikrinimo objektu esančios prekės klasifikuotinos tuo pačiu kodu. Galimas nežymus skirtumas dėl oleino rūgšties kiekio nesudaro pagrindo priskirti Prekių KN 1511 pozicijai, o ne 3404 90 pozicijai. Jeigu prekių klasifikavimui KN 3404 90 pozicijoje produkto cheminės sudėties elementų konkretus santykis (kiekis) būtų teisiškai reikšminga aplinkybė, atsakovas turėjo nurodyti tokį klasifikavimo teisinį ir faktinį pagrindą, tačiau to nepadarė.

1.6. Atsakovas. padaręs išvadą, jog prekės nėra tapačios Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose Nr. 18MLT1229, 18MLT1230 (2018-08-02) nustatytiems duomenims (medžiagų sudėties santykiams (kiekiams), netinkamai taikė tarifinio klasifikavimo normas ir padarė klaidingą išvadą, jog prekės pagrįstai buvo priskirtos KN 1511 pozicijai. Muitinė, pakartotinai vertindama pareiškėjo prašymą dėl prekių klasifikavimo pakeitimo, netinkamai vertino Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose 15MLT0340 ir 15MLT0341 (2015-02-15) pateiktus duomenis ir neatsižvelgė į Reglamentu Nr. 2017/1268 nustatytą prekių klasifikavimo išaiškinimą.

Iš laboratorijos protokoluose nustatytų mėginio savybių matyti, jog tirti mėginiai fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis atitinka Reglamente Nr. 2017/1268 numatytas esmines savybes, kurios lemia prekių klasifikavimą KN 3404 90 00 kodu. Šią išvada patvirtina ir KTU ataskaita, kurioje konstatuota, jog produktas SM 2000 ir mėginiai tirti Muitinės laboratorijos protokolais Nr. 15MLT0340 ir 15MLT0341 (2015-02-05) yra pagaminti iš hidrinto (t. y. sukietinto) kietojo palmių sterino, nehidrinto kietojo palmių stearino ir optinio baliklio.

Muitinės laboratorijos tirtus mėginius daugiausia sudaro palmių stearinas, o palmių sterinas priskirtinas prie trigliceridų. Taigi ginčo byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, jog, vadovaujantis Reglamentu Nr. 2017/1268, prekės turi būti klasifikuojamos KN 3404 90 pozicijoje. Reglamentu Nr. 2017/1268 nustatytas palmių vaško produkto kodas (KN 3404 90 00) yra paremtas KN ir jos atitinkamų skirsnių pastabomis ir suderintos sistemos paaiškinimais, kurie galiojo (buvo taikomi) tiek Deklaracijų įforminimo metu, tiek Reglamento Nr. 2017/1268 priėmimo metu.

Taigi šiuo reglamentu nėra nustatyta nauja taisyklė; jis nustato (unifikuoja) teisingą produkto klasifikaciją, naudojant jau galiojusius kriterijus. Priėmus Reglamentą Nr. 2017/1268, Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose 15MLT0340 ir 15MLT0341 (2015-02-05) pateikta rekomendacija dėl Prekių klasifikavimo turi būti vertinama, be kita ko, šio reglamento ir surinktų įrodymų kontekste. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi 2015 m. teritorinės muitinės prekių klasifikavimo aktais, kuriais prekės buvo suklasifikuotos KN 1511 pozicijoje.

Muitinė, pagal pareiškėjo prašymą tikrindama prekių tarifinio klasifikavimo teisingumą, negali vadovautis išimtinai 2015 m. duomenimis, o privalo vertinti nuo 2017 m. įsigaliojusius išaiškinimus (Reglamentą Nr. 2017/1268) dėl tam tikrų prekių klasifikavimo bei turi atsižvelgti į paties atsakovo išduotus PTI, kurie šiuo atveju yra įrodymas dėl ginčo prekių (palmių vaškas SM 2000) vertinimo muitinio klasifikavimo tikslais.

1.7. Prekės negali būti klasifikuojamos KN 1511 pozicijoje, kaip teritorinė muitinė buvo suklasifikavusi iki Reglamento Nr. 2017/1268 priėmimo, o yra priskirtinos KN 3404 90 pozicijai. Teritorinė muitinė ir atsakovas darydami išvadas dėl prekių klasifikavimo neatsižvelgė į aplinkybės, kurios eliminuoja ginčo prekių priskyrimą prie KN 1511 pozicijos. Byloje nėra ginčo, kad prekės yra produktas, pagamintas iš hidrinto palmių stearino. Tarifinio klasifikavimo sąlygos ir Reglamento Nr. 2017/1268 nuostatos patvirtina, jog prekės laikytinos kitu dirbtiniu vašku ar paruoštu vašku ir joms priskiriamas KN kodas 3404 90 00. Ginčo prekių priskyrimą KN 3404 pozicijai taip pat patvirtina: i) PTI Nr. LT(2017)3T-0036 ir Nr. LT(2017)3T-0037; ii) Vokietijos ir Lenkijos muitinės išduoti PTI prekei – palmių vaškas SM 2000. Šiais PTI palmių vaškas SM 2000, kurio aprašymas atitinka ginčo prekių aprašymą ir komerciniuose dokumentuose nurodytą informaciją, klasifikuojamas KN 3404 90 pozicijoje (dokumentai pateikti muitinės byloje). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Ataskaita ir Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio bei 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, (toliau – ir SMK) 22 straipsnio reikalavimams, todėl yra naikintini.

2. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Bendrovė nei muitinei, nei teismui nėra pateikusi jokių alternatyvių įrodymų, paneigiančių Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341 (2015-02-05) išvadas, todėl Muitinės departamentas neturi jokio pagrindo abejoti Muitinės laboratorijos tyrimo, kiek tai susiję su prekės cheminės sudėties nustatymu, rezultatais. Pareiškėjo pateikta KTU ataskaita, pagrįsta dokumentiniu tyrimu, nelaikytina tinkamu įrodymu, paneigiančiu Muitinės laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatus ir išvadas. Tai, kad minėta ataskaita nebuvo siekiama nustatyti ginčo prekių sudėties, pripažįsta ir pats pareiškėjas skunde teismui, nurodydamas, jog šioje ataskaitoje atlikta tik prekes aprašančių dokumentų analizė.

2.2. Nepritartina pareiškėjo nuomonei, kad ginčo prekių klasifikavimui, vadovaujantis Reglamento Nr. 2017/1268 nuostatomis, įtaką turi ne jų cheminė sudėtis, o gamybos technologija. Produktui, klasifikuojamam KN pozicijoje 3404, yra aktualus tiek gamybos būdas, tiek ir atitinkama cheminė sudėtis. Pareiškėjui buvo išduoti PTI aktai Nr. LT(2017)3T-0036 (2017-08-14) ir Nr. LT(2017)3T-0037 (2017-08-14), kuriuose prekėms – palmių vaškams „SM 2000“ ir „SM 2000 OB“ – nustatytas TARIC 3404 90 00 00 kodas. Būtent tokiu pačiu komerciniu pavadinimu, t. y. „SM 2000“, buvo aprašytos ir prekės, dėl kurių tarifinio klasifikavimo vyksta šis ginčas.

2.3. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti PTI pateikė produkto SM 2000 gamybos proceso schemą. Pakartotinio patikrinimo metu prekės sudėtyje aptikta optinio baliklio bei nustatytas didesnis sočiųjų riebalų rūgščių kiekis ir 10 proc. mažesnis oleino rūgšties (nesočioji rūgštis C 18:1) kiekis, nei buvo aptikta ištyrus bendrojo administracinio dokumento (toliau – ir BAD) importo rinkiniu Nr. 14LTLU9000IM02D501 (2014-12-31) deklaruotą prekę (tyrimo protokolai Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341). Atlikti tyrimai (tyrimo protokolai Nr. 18MLT1229 ir Nr. 18MLT1230) patvirtino, kad gamybos proceso metu buvo taikytas hidrinimas (kietinimas), taip pat įdėta optinio baliklio, todėl ši prekė priskirtina KN 3404 90 00 subpozicijai.

2.4. Nagrinėjamu atveju to paties komercinio pavadinimo prekės buvo importuotos 2014 m. sausio 16 d.–2015 m. vasario 11 d. laikotarpiu ir 2018 m., tačiau, atlikus tyrimus, nustatyta, kad šių prekių sudėtyje esančių riebalų rūgščių santykis skiriasi. Oleino rūgšties kiekis, lyginant 2015 m. ir 2018 m. tirtas prekes, skiriasi daugiau kaip 2 kartus. Toks skirtumas yra tikrai reikšmingas vertinant prekių tapatumą. Ši aplinkybė, priešingai nei teigia pareiškėjas, leidžia teigti, kad ginčo prekė nebuvo gaminama pagal pareiškėjo pateiktą produkto SM 2000 gamybos schemą, patvirtintą 2015 m. kovo 6 d. (t. y. po ginčo prekių importo). Taigi, apibendrinus mokestinėje byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ginčo prekės bei tyrimo protokolais Nr. 18MLT1229 ir Nr. 18MLT1230 tirtos prekės nėra tapačios, o jų tarifiniam klasifikavimui Reglamento Nr. 2017/1268 nuostatos netaikytinos.

2.5. Oleino rūgšties kiekio skirtumai aiškiai iliustruoja, kad 2015 m. ir 2018 m. importuotos prekės yra skirtingos, netapačios ir 2018 m. išduodant PTI pareiškėjo pateikta informacija apie prekę negali būti beatodairiškai susiejama su 2014–2015 m. importuota preke. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Reglamentas Nr. 2017/1268 prekių priskyrimo KN 3404 pozicijai nesieja su konkrečia (fiksuota) prekių chemine sudėtimi ar sudėtinių dalių (riebalų rūgščių) kiekiais.

2.6. PTI išduodama remiantis pareiškėjo pateikta informacija. Laboratoriniai tyrimai atliekami, tik jeigu kyla abejonių dėl pareiškėjo pateiktų duomenų. Kadangi pareiškėjas Lietuvos muitinei pateikė informaciją, visiškai atitinkančią Reglamente Nr. 2017/1268 numatytus duomenis, PTI buvo išduota neatliekant laboratorinių tyrimų. Vėliau atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, kad 2015 m. importuotas produktas ir 2018 m. išduodant PTI pateiktas produktas yra skirtingi, todėl nėra pagrindo juos sutapatinti ir vienodai klasifikuoti.

2.7. Pareiškėjas prekes tarpusavyje lygino tik pagal dominuojantį komponentą, t. y. palmitino rūgštį, tačiau vertinant, ar prekės yra tapačios, turi būti atsižvelgiama į visą produkto sudėtį. Tarifinį prekės klasifikavimą lemia ne dominuojantis komponentas, o visa produkto sudėtis, įskaitant labai nedidelį optinio baliklio kiekį. Lyginant du produktus, kurie, pareiškėjo teigimu, yra vienodi, riebalų rūgščių konkretus kiekis yra jų tapatumą apsprendžiantis veiksnys. Pareiškėjas neatsižvelgė, kad oleino rūgšties kiekis sumažėjo dėl hidrinimo, kietinimo, kas turi įtakos produkto savybėms. Panašius požymius turintys produktai, priklausomai nuo jų sudėties, gali būti, o kartais turi būti klasifikuojami skirtingai. Pareiškėjo teiginys, kad 2015 m. tiriant prekes buvo aptiktas optinis baliklis, yra neteisingas, nes Muitinės laboratorijos tyrimo protokole tai nenurodyta. Pareiškėjo teiginys, kad 2015 m. tirtas mėginys yra chemiškai modifikuotas produktas, kadangi jis hidrintas, yra neteisingas, nes Muitinės laboratorijos tyrimo protokole tai nenurodyta. Sutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad hidrinimo metu pasikeičia riebalų rūgščių (sočiųjų, nesočiųjų) santykis. Tuo paaiškinamas skirtingas nesočios oleino rūgšties kiekis 2015 m. ir 2018 m. tirtuose mėginiuose: 2015 m. tirtas mėginys nebuvo hidrintas, o 2018 m. tirtas mėginys buvo hidrintas. Tai patvirtina, kad mėginiai nėra tapatūs. Pareiškėjo teiginys, kad 2015 m. tirtam mėginiui atliktas dalinis hidrinimas, nėra pagrįstas, nes Muitinės laboratorijos tyrimo protokole tai nenurodyta, o riebalų rūgščių santykis produkte būdingas palmių stearinui (nehidrintam produktui).

2.8. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad 2014–2015 m. ir 2018 m. importuotos prekės buvo tapačios. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad prekių sudėtis yra skirtinga: 1) skiriasi riebalų rūgščių santykis jose (skirtingas oleino rūgšties kiekis); 2) dokumentuose nebuvo nurodytas optinio baliklio pridėjimas; 3) dokumentuose nebuvo nurodyta vaškams būdinga charakteristika – lašėjimo temperatūra. Taigi 2014–2015 m. ir 2018 m. importuotos prekės nėra tapačios.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Klaipėdos TM nustatė, kad keisti importo deklaracijose deklaruotoms prekėms nustatytą TARIC kodą 1511 90 19 90 į 3404 90 00 00, remiantis 2018 m. rugpjūčio 2 d. Muitinės laboratorijoje atliktais tyrimais (tyrimo protokolai Nr. 18MLT1229 ir Nr. 18MLT1230), nėra pagrindo, nes PTI išdavimui 2016 m. birželio 27 d. pateiktos prekės „Palmių vaškas 2000“ savo fizinėmis ir cheminėmis charakteristikomis nėra tapačios 2014 ir 2015 m. importo deklaracijose deklaruotoms prekėms. Atsižvelgiant į tai, kad prekių tapatumas nebuvo patvirtintas laboratoriniais tyrimais, importuotojo UAB „Iviltra“ 2017 m. spalio 24 d. prašymas dėl prekių TARIC kodo taisymo ir importo mokesčių perskaičiavimo ir grąžinimo buvo netenkintinas. Pareiškėjas, abejodamas deklaruoto kodo teisingumu, turėjo galimybę kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo. Tokia teise pareiškėjas nepasinaudojo.

3.2. To paties komercinio pavadinimo prekės buvo importuotos nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2015 m. vasario 11 d. ir 2018 m., tačiau atlikus tyrimus nustatyta, kad šių prekių sudėtyje esančių riebalų rūgščių santykis skiriasi. Oleino rūgšties kiekis, lyginant 2015 ir 2018 m. tirtas prekes, skiriasi daugiau kaip 2 kartus. Toks skirtumas yra reikšmingas vertinant prekių tapatumą. Teritorinė muitinė pagrįstai konstatavo, kad ginčo prekės ir 2016 m. birželio 27 d. pateiktos prekės savo cheminėmis charakteristikomis nėra tapačios.

3.3. Muitinės departamentas patvirtindamas Ataskaitą, įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

4. Pareiškėjas Bendrovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad:

4.1. Atsakovas, klasifikuodamas ginčo prekes, nepagrįstai vadovaujasi Muitinės laboratorijos pateikta rekomendacija dėl prekės kodo ir nevertina kitų įrodymų ir duomenų, kurie suteikia teisiškai reikšmingų duomenų ginčo prekių kodo klasifikavimui KN 3404 pozicijoje.

4.2. Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai patvirtina, jog prekių klasifikavimą KN 3404 pozicijoje lemia prekės, t. y. palmių vaško, kuris pagamintas iš palmių stearino, cheminis modifikavimas, ką patvirtina sudėtyje pakitę riebalų rūgščių kiekiai – sočiųjų riebalų dominavimas.

4.3. Atsakovas nepagrįstai teikia prioritetą išimtinai Muitinės laboratorijos 2015 m. gegužės 2 d. tyrimo protokole daromai rekomendacijai dėl prekių kodo ir nevertino kitų byloje surinktų įrodymų ir jų nepaneigė.

4.4. Atsakovas netinkamai aiškina ginčo prekių tapatumo klausimą prekių klasifikavimo tikslais.

4.5. Atsakovas klaidingai aiškina, kad ginčo prekės gali būti klasifikuojamos KN 3404 pozicijoje tik tuo atveju, jeigu 2018 m. pateiktų mėginių tyrimo rezultatai būtų identiški 2015 m. mėginių tyrimo rezultatams.

4.6. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ginčo prekės negali būti klasifikuojamos KN 3404 kodu, nes juose nėra optinio baliklio.

4.7. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjui PTI sprendimai, kuriais jos suklasifikuotos KN 3404 kodu, gali būti taikomi tik nuo jų išdavimo dienos.

4.8. Atsiliepime nepagrįstai nurodoma, kad kitų šalių importuotojams išduoti PTI sprendimai neturi teisinės įtakos šios bylos nagrinėjimui.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo Bendrovės skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Bendrovė importavo iš Indonezijos Respublikos prekes (augalinio palmių vaško granules) ir deklaravo jas BAD importo rinkiniais Nr. 14LTLU9000IM0021F7 (2014-01-16); Nr. 14LTLU9000IM00A129 (2014-03-25); Nr. 14LTLU9000IM010FB9 (2014-05-28); Nr. 4LTLU9000IM0128E0 (2014-06-12); Nr. 14LTLU9000IM013E7 (2014-07-23); Nr. 14LTLU9000IM0241E2 (2014-11-03); Nr. 14LTLU9000IM023FE4 (2014-11-03); Nr. 14LTLU90000IM02D501 (2014-12-31); Nr. 15LTLU9000IM005CA2 (2015-02-11), nurodydama prekių TARIC kodą Nr. 1521 10 00 00, o muitui apskaičiuoti taikė 0 proc. trečiųjų šalių muito tarifą.

Klaipėdos TM kilus įtarimų dėl deklaruotų prekių TARIC kodo, paimti prekių, deklaruotų BAD importo rinkiniu Nr. 14LTLU9000IM02D501 (2014-12-31), mėginiai, kurie buvo išsiųsti tyrimui į Muitinės laboratoriją. Muitinės laboratorija, atlikusi mėginių tyrimą, tyrimo protokolais Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341 (2015-02-05) nustatė, kad tyrimui pateikta prekė yra palmių stearinas bei rekomendavo taikyti TARIC kodą 1511 90 19 90. Klaipėdos TM konstatavo, kad Muitinės laboratorijoje tirtos prekės yra identiškos prekėms, deklaruotoms ir kitais pirmiau paminėtais BAD importo rinkiniais.

Klaipėdos TM surašė 2015 m. vasario 13 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5LM190161S, 2015 m. kovo 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5LM190336S ir 2015 m. kovo 23 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 5LM190353S, kuriomis pakeitė prekių TARIC kodą iš 1521 10 00 00 į 1511 90 19 90, prekių aprašymą iš „Augalinio palmių vaško granulės“ pakeitė į „Palmių stearino kietosios frakcijos granulių pavidale“. Todėl, pasikeitus TARIC kodui, paminėtomis supaprastinto patikrinimo ataskaitomis pritaikė 10,9 proc. trečiųjų šalių muito tarifą, papildomai apskaičiavo 124 607 Eur muito, 126 167 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), apskaičiavo delspinigius bei paskyrė baudą.

Pareiškėja mokesčių apskaičiavimo teisingumo nustatyta tvarka neginčijo, priskaičiuotus mokesčius sumokėjo. Tačiau, praėjus daugiau nei dvejiems metams, Bendrovė 2017 m. spalio 24 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos TM ištaisyti BAD importo rinkiniuose nurodytą TARIC kodą iš 1511 90 19 90 į 3404 90 00 00, argumentuodama, kad tiek Lietuvos muitinė, tiek ir kitų valstybių – Vokietijos ir Lenkijos muitinės – analogiškoms prekėms nustatė TARIC kodą 3404 90 00 00. Klaipėdos TM, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2018 m. sausio 16 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 8LM190040S prašymo netenkino, argumentuodama, kad atmesdama pareiškėjo argumentus dėl PTI aktų taikymo šiame ginče, vadovavosi 1992 m. spalio 12 d.

Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 12 straipsniu, nustatančiu, jog PTI arba privalomoji kilmės informacija yra privaloma muitinei, tačiau tik santykiuose su informacijos turėtoju ir tik atliekant tarifinį prekių klasifikavimą ar nustatant prekių kilmę, be to, privalomoji kilmės informacija yra privaloma muitinei tik tada, kai ji taikytina prekėms, su kuriomis muitinės formalumai atliekami po šios informacijos išdavimo dienos. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. 1A-100 panaikino minėtą ataskaitą ir pavedė Klaipėdos TM atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą.

Klaipėdos TM pakartotinio mokestinio patikrinimo metu kreipėsi į Muitinės laboratoriją, kuri konstatavo, kad tirto mėginio sudėtyje vyrauja didesnis sočiųjų rūgščių santykis, kuris nebūdingas palmių stearinui ar palmių aliejui, mėginys susideda iš palmitino rūgšties (76,1 proc.), stearino rūgšties (11,5 proc.), oleino rūgšties (8,3 proc.), linolio rūgšties (1,6 proc.) bei miristino rūgšties (1.6 proc.). Todėl Klaipėdos TM, apibendrinusi Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatus, Ataskaitoje konstatavo, kad nėra pagrindo patvirtinti, jog 2015 m. ir 2018 m. tirtos prekės, t. y.

„Palmių vaškas SM 2000“ ir „Palmių vaškas SM 2000 OB“, yra tapačios, netenkino pareiškėjos prašymo, nepakeitė ginčo prekių TARIC kodo. Muitinės departamentas Sprendimu paliko galioti Klaipėdos TM Ataskaitą.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklės (neteko galios 2016 m. gruodžio 10 d.) (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 4 punktas numatė, kad sudarant teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje taikomus prekių sąrašus arba nomenklatūras, pagal kuriuos nustatomi importo arba eksporto mokesčiai, taip pat importo arba eksporto draudimai, apribojimai arba specialūs režimai, turi būti remiamasi kombinuotąja nomenklatūra (KN) ar Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūra. Taisyklių 6 punktas nustatė, kad, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Taigi, vadovaujantis

Komisijos reglamento (EB) Nr. 2454/93 1993 m. liepos 2 d. išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Reglamentas Nr. 2454/93), 199 straipsnio 1 dalimi, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Atsižvelgęs į teisės aktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad asmuo, būdamas deklarantu, tampa atsakingu už muitinės deklaracijoje nurodyto kodo teisingumą, o abejodamas deklaruoto kodo teisingumu, turi galimybę kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo. Tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo.

8. Teismas pabrėžė, kad Bendrovė, siekdama nuginčyti Muitinės laboratorijos išvadas, turėjo pateikti nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadą. Pareiškėjas nei pirminio mokestinio patikrinimo metu (2015 m.), nei paduodamas skundą Muitinės departamentui, nei teismui nepateikė apskritai jokių kitų įrodymų, paneigiančių Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341 (2015-02-05) išvadas, todėl nėra jokio pagrindo abejoti Muitinės laboratorijos tyrimo, kiek tai susiję su prekės cheminės sudėties nustatymu, rezultatais. Be to, pareiškėjo pateikta KTU ataskaita, pagrįstas dokumentiniu tyrimu, nelaikytina tinkamu įrodymu, paneigiančiu Muitinės laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatus ir išvadas. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai patvirtino, kad ši išvada buvo padaryta, vadovaujantis minėtų Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341 duomenimis.

9. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Bendrovei buvo išduoti PTI aktai Nr. LT(2017)3T-0036 (2017-08-14), Nr. LT(2017)3T-0037 (2017-08-14), kuriuose prekėms – palmių vaškams „SM 2000“ ir „SM 2000 OB“ – nustatytas TARIC 3404 90 00 00 kodas, todėl būtent tokiu pačiu komerciniu pavadinimu „SM 2000“ buvo aprašytos ir prekės (2015 m.), dėl kurių TARIC klasifikavimo vyksta šis ginčas. Bendrovė, prieš importuodama prekę, vykdydama verslą pakankamai rūpestingai, prekės TARIC kodą turėjo teisę nusistatyti vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 12 straipsnio nuostatomis, Taisyklų 5–14 straipsniais, kreipiantis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo arba atitinkamai kreiptis į Muitinės laboratoriją dėl konkrečios prekės TARIC kodo nustatymo.

Tačiau Bendrovė, prisėmusi verslo riziką, rėmėsi prekių siuntėjo informacija, kitais duomenimis, naudojamais prekyboje apibūdinant prekės pobūdį. Pareiškėjas neginčija fakto, kad jo importuotos prekės deklaruotos vienu KN kodu daugiau nei 8 deklaracijose. Nagrinėjamu atveju Bendrovė muitinio įforminimo metu prekes deklaravo KN 1521 10 00 subpozicijoje, vadinasi, būdama deklarantu, tapo atsakinga už muitinės deklaracijoje nurodyto kodo teisingumą. Muitinei kilus įtarimams dėl deklaruotų prekių TARIC kodo, paimti prekių, deklaruotų BAD importo rinkiniu Nr. 14LTLU9000IM02D501 (2014-12-31), mėginiai, kurie buvo išsiųsti tyrimui į Muitinės laboratoriją.

Ištyrus prekių mėginį, nustatyta, kad prekės sudėtyje dominuoja palmitino, oleino, stearino, miristino riebalų rūgštys, riebalų rūgščių santykis būdingas palmių stearinui, o tiriant apatinį sluoksnį, susidariusį po hidrolizės-metilinimo reakcijos, jame rastas reakcijos metu susidaręs glicerolis. Tai būdinga trigliceridams-glicerolio ir riebalų rūgščių esteriams. Todėl, vadovaujantis KN 1521 pozicijos tekstu, aiškiai nurodančiu, kad joje neklasifikuojami trigliceridai, produktas, kuris yra būtent trigliceridas, nebuvo priskirtinas muitinio įforminimo metu deklaruotai 1521 pozicijai, o suklasifikuotas KN 1511 pozicijos, kuriai priskiriami palmių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti, 1511 90 19 subpozicijoje – kietosios (palmių aliejaus) frakcijos, tiesiogiai supakuotos į pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 1 kg.

Pareiškėjas su tokiu tarifiniu prekės klasifikavimu sutiko, jo neginčijo, priskaičiuotus mokesčius sumokėjo. Bylos įrodymai patvirtina, kad pakartotinio patikrinimo metu, ištyrus kartu su prašymu išduoti PTI pateiktą prekės mėginį, prekės sudėtyje aptikta optinio baliklio bei nustatytas didesnis sočiųjų riebalų rūgščių kiekis ir 10 proc. mažesnis oleino rūgšties (nesočioji rūgštis C 18:1) kiekis, nei buvo aptikta ištyrus BAD importo rinkiniu Nr. 14LTLU9000IM02D501 (2014-12-31) deklaruotą prekę. Muitinės laboratorijos atlikti tyrimai dar kartą patvirtino, kad gamybos proceso metu buvo taikytas hidrinimas (kietinimas), taip pat įdėta optinio baliklio, todėl ši prekė priskirtina KN 3404 90 00 subpozicijai.

10. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų į bylą dokumentų aiškiai matyti, jog ginčo atveju to paties pavadinimo prekės buvo importuotos 2014 m. sausio 16 d.–2015 m. vasario 11 d. laikotarpiu ir 2018 m., tačiau, teritorinei muitinei atlikus tyrimus, nustatyta, kad šių prekių sudėtyje esančių riebalų rūgščių santykis skiriasi. Oleino rūgšties kiekis, lyginant 2015 m. ir 2018 m. tirtas prekes, skiriasi daugiau kaip 2 kartus, o palmitino kiekis 2018 m. neatitinka palmių stearinui numatyto rūgšties kiekio. Taigi toks skirtumas yra tikrai reikšmingas vertinant prekių tapatumą. Todėl ši aplinkybė, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra pagrindas išvadai, kad ginčo prekė nebuvo gaminama pagal pareiškėjos pateiktą produkto SM 2000 gamybos schemą, patvirtintą 2015 m. kovo 6 d., t. y. po ginčo prekių importo. Teismo vertinimu, teritorinė muitinė teisingai konstatavo, kad ginčo prekės ir tyrimo protokolais Nr. 18MLT1229 ir Nr. 18MLT1230 tirtos prekės nėra tapačios, o jų tarifiniam klasifikavimui Reglamento Nr. 2017/1268 nuostatos nėra taikytinos. Todėl Klaipėdos TM 2015 m. pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas muitinės deklaracijose nurodytą prekę deklaravo TARIC kodu 1521 10 00 00, kuri, teismo vertinimu, turėjo būti deklaruota TARIC kodu 1511 90 19 90. Tad Bendrovė, importuodama iš Indonezijos prekę (augalinio palmių vaško granules) ir bendruose dokumentuose nurodydama TARIC kodą 1521 10 00 00, stengėsi išvengti muito mokesčių. Šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos TM 2015 m. ataskaita, priskaičiuoti mokesčiai, ir tai, kad Bendrovė jų neginčijo, mokesčius sumokėjo. Taip pat, teismo vertinimu, ginčijame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad 2014–2015 m. deklaruotos ginčo prekės ir 2016 m. birželio 27 d. pateiktos prekės savo cheminėmis charakteristikomis nėra tapačios.

11. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė nei muitinei, nei teismui jokių alternatyvių įrodymų, paneigiančių Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341 (2015-02-05) išvadas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti Muitinės laboratorijos tyrimo, kiek tai susiję su prekės cheminės sudėties nustatymu 2015 m., rezultatais. Pareiškėjas nepateikė specialių žinių taikymo požiūriu arba įrodymų, kurie galėtų paneigti nurodytų Muitinės departamento išvadų ar sukelti pagrįstų abejonių dėl šių išvadų pagrįstumo. Mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas ginčo importo deklaracijoje deklaruodamas prekes TARIC kodu 1521 10 00 00, nepagrįstai pritaikė 0 proc. trečiųjų šalių muito tarifą ir tuo pačiu skaičiuodamas importo mokesčius, nepagrįstai ženkliai sumažino mokėtinų mokesčių sumą į valstybės biudžetą.

12. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog Muitinės departamentas jo prašymą išnagrinėjo netinkamai, nes deklaruotos 2014–2015 m. ginčo prekės ir 2016 m. birželio 27 d. pateiktos prekės yra tapačios, nėra pagrįsti. Klaipėdos TM Ataskaita Nr. 8LM190692S pagrįstai nusprendė, jog „Augalinio palmių vaško granulės“ turi būti deklaruojamos kodais 1511 90 19 90, prekę aprašant kaip „Palmių stearino kietosios frakcijos granulių pavidale“, o Bendrovės noras ištaisyti 2014–2015 m. BAD importo rinkiniuose nurodytą TARIC kodą iš 1511 90 19 90 į 3404 90 00 00 įtakos prekių klasifikavimui neturi.

Reglamentas Nr. 2017/1268 prekių priskyrimo KN 3404 pozicijai nesieja su konkrečia (fiksuota) prekių chemine sudėtimi ar sudėtinių dalių (riebalų rūgščių) kiekiais. Reglamente Nr. 2017/1268 tiksliai aprašyta produkto sudėtis: „sukietintas palmių stearinas, nesukietintas palmių stearinas ir optinis baliklis (apie 0,01 % masės)“. Reglamente Nr. 2017/1268 detaliai aprašytas produkto gavybos būdas, nurodyta viena svarbiausių vaško charakteristikų – lašėjimo temperatūra (riebalai charakterizuojami kitu parametru – lydymosi temperatūra).

Reglamentas Nr. 2017/1268 gali būti taikomas tik produktui, gautam jame aprašytu būdu, sudarytam iš jame nurodytų komponentų ir pasižyminčiam nurodytomis charakteristikomis. Todėl būtent produkto sudėtis (ypač optinio baliklio pridėjimas) ir gamybos būdas neleidžia jo priskirti KN 1516 pozicijai, kurioje klasifikuojami hidrinti, kietinti riebalai. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad ginčo prekių klasifikavimui, vadovaujantis Reglamento Nr. 2017/1268 nuostatomis, įtaką turi ne jų cheminė sudėtis, o gamybos technologija, nes minėtame teisės akte, be aprašyto gamybos būdo, nurodoma, kad tiriamasis produktas – smulkių apie 1 mm skersmens baltos spalvos vaškinių rutuliukų pavidalo, pagamintas iš rafinuoto palmių aliejaus produktas, kurį sudaro sukietintas kietasis palmių stearinas, nesukietintas kietasis palmių stearinas bei optinis baliklis (apie 0,01 proc. masės).

Todėl produktui, klasifikuojamam KN pozicijoje 3404, yra aktualus tiek gamybos būdas, tiek ir atitinkama cheminė sudėtis. Be to, PTI pareiškėjui buvo išduota vadovaujantis jo pateikta informacija, laboratoriniai tyrimai nebuvo atliekami. Laboratoriniai tyrimai atliekami, jeigu kyla abejonių dėl pateiktų duomenų. Kadangi pareiškėjas 2016 m. Lietuvos muitinei pateikė informaciją, visiškai atitinkančią Reglamente Nr. 2017/1268 numatytus duomenis, PTI buvo išduota neatliekant laboratorinių tyrimų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad prekių sudėtis yra skirtinga, nes skiriasi riebalų rūgščių santykis jose (skirtingas oleino rūgšties kiekis), dokumentuose nebuvo nurodytas optinio baliklio pridėjimas, taip pat dokumentuose nebuvo nurodyta vaškams būdinga charakteristika, t. y. lašėjimo temperatūra, todėl 2014–2015 m. ir 2018 m. importuotos prekės nėra tapačios.

13. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Ginčijami aktai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo juos naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, todėl skundas yra atmestinas. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 14. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos TM Ataskaitą ir Muitinės departamento Sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Bendrovės prašymą (dėl importo mokesčių perskaičiavimo ir prekių klasifikavimo kodų taisymo). Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis: Muitinės departamento 2018 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 1A-100; lentelę „KN 3404, 1511 ir 1516 pozicijų teisiškai reikšmingų klasifikavimo kriterijų palyginimas su administracinės bylos ginčo produktu“. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų, kurie paneigia Muitinės laboratorijos išvadą dėl 2015 m. prekių mėginių klasifikavimo KN 1511 kodu. Teismas teisiškai neįvertino, jog byloje surinkti įrodymai paneigė Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose Nr. 15MLT0340 ir 15MLT0341 (2015-02-05) daromas išvadas. Minėtuose Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose pateikta rekomendacinė išvada dėl prekių identifikavimo „palmių stearinu“ ir klasifikavimo KN 1511 pozicijoje neatitinka pačios Muitinės laboratorijos nurodyto standarto duomenų, todėl mėginiai yra nepagrįstai priskirti „palmių stearinui“. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti mokestinio tyrimo metu surinktus įrodymus ir nustatyti, ar ginčo prekė pagrįstai buvo priskirta prie KN 1511 pozicijos, t. y. palmių stearinui, kuris nėra chemiškai modifikuotas. Taigi teismas nepagrįstai vadovavosi Muitinės laboratorijos išvadomis ir nevertino kitų byloje surinktų įrodymų, kurie paneigė laboratorijos išvadas.

14.2. Teismas klaidingai vertino Prekių klasifikavimui reikšmingus duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, jog 2015 m. tirti mėginiai nebuvo chemiškai modifikuoti. Atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog 2015 m. tirti mėginiai – hidrinto (dalinai hidrinto) palmių stearino produktas. Teismas neįvertino, kad juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip. Teismas konstatuodamas, kad 2015 m. tirti mėginiai pagrįstai galėjo būti suklasifikuoti KN 1511 pozicijoje, klaidingai taikė KN 1-ąją bendrąją aiškinimo taisyklę. Teismas turėjo nustatyti, kad 2015 m. tirtų prekių mėginių riebalų rūgščių sudėtis neatitinka palmių stearino riebalų rūgščių sudėties (kiekių), nustatytos Muitinės laboratorijos taikytu standartu CXS 210-1999. Tai sąlygoja, kad produktas buvo chemiškai modifikuotas (ką patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai). Nepaisant to, teismas padarė išvadą, kad muitinė pagrįstai paliko prekes klasifikuoti KN 1511 pozicijoje kaip chemiškai nemodifikuotą palmių steariną.

14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti įrodymą – KTU ataskaitą, kuri patvirtino 2015 m. ir 2018 m. tirtų prekių tapatumą prekių klasifikavimo tikslais. KTU ataskaita pateikia ginčui teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios patvirtina, jog 2015 m. ir 2018 m. tirti prekių mėginiai yra vienos rūšies prekės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo į tai atsižvelgti ir taikant muitinio klasifikavimo nuostatas klasifikuoti prekes KN 3404 kodu.

14.4. Teismas ginčo atveju klaidingai aiškino 2015 m. Muitinės protokolo įrodomąją reikšmę atliekant prekių klasifikavimo veiksmą. Teismas nepagrįstai teikė prioritetą išimtinai Muitinės laboratorijos nurodytai rekomendacijai dėl prekių kodo ir nevertino daromos išvados atitikimo laboratorinės analizės tyrimo duomenims ir kitiems įrodymams. Byloje nėra ginčo dėl Muitinės laboratorijos atlikto ginčo prekių sudėties (konkrečių riebalų rūgščių kiekių) nustatymo. Vis dėlto šiai dienai byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Muitinės laboratorija 2015 m. netinkamai vertino nustatytus laboratorinės analizės duomenis, produktą įvardinant palmių stearinu ir jį priskiriant KN 1511 pozicijai. Muitinės laboratorijos išvada dėl prekių klasifikavimo padaryta aiškinant riebalų rūgščių kiekių panašumą ar nepanašumą į palmių stearinui būdingą riebalų rūgščių sudėtį ir šios aplinkybės reikšmę prekių tarifiniam klasifikavimui. Todėl sprendžiant klausimą dėl ginčo prekių klasifikavimo KN 3404 pozicijoje, atsižvelgiant į esminius šioje pozicijoje klasifikuojamų prekių kriterijus ir į tai, kad prekių klasifikavimas KN 3404 pozicijoje nėra siejamas su konkrečiu jų sudėtyje esančių riebalų rūgščių kiekiu, nurodyti Muitinės laboratorijos tyrimai šiuo aspektu nėra aktualūs ir minėtai Muitinės laboratorijos išvadai neturėtų būti suteikiama pirmosios instancijos teismo nurodomų Taisyklių 6 punkte nustatyta įrodomoji reikšmė. Muitinės laboratorijos 2015 m. vasario 5 d. tyrimo protokolai sprendžiant dėl ginčo prekių klasifikavimo atitinkamoje KN pozicijoje, kaip teisės taikymo veiksmo, neturi esminės reikšmės ir savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo produktas – SM 2000 – negali būti klasifikuojamas KN 3404 pozicijoje. Tokio Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų duomenų ir įtakos prekių klasifikavimo veiksmui (kai nėra ginčo dėl konkrečios nustatytos prekės sudėties) vertinimo ir aiškinimo laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje savo praktikoje. Muitinės laboratorijos 2015 m. vasario 5 d. tyrimo protokoluose ir laboratorinių tyrimų byloje nustatyti duomenys apie riebalų rūgščių sudėtį produkte neatitinka laboratorijos daromos išvados dėl mėginių priskyrimo palmių stearinui ir jų klasifikavimo KN 1511 pozicijoje (laikant, jog tai nėra chemiškai modifikuotas produktas).

14.5. Teismas klaidingai aiškino KTU ataskaitą ir nepagrįstai jos nevertino. Pareiškėjas siekdamas paneigti Muitinės laboratorijos 2015 m. tyrimų protokoluose daromas išvadas neturi objektyvios galimybės atlikti savarankiško mėginių tyrimo, kadangi Muitinės laboratorija nebesaugo 2015 m. mėginių. Pareiškėjas neginčija Muitinės laboratorijos atliktos sudėties analizės duomenų, todėl KTU Maisto institutui, kaip specialių žinių turinčiam subjektui, buvo pavesta atlikti laboratorinių tyrimų dokumentų analizę. KTU Maisto institutas ataskaitą pateikė analizuodamas pačios Muitinės laboratorijos 2015 ir 2018 m. tyrimo protokolus ir laboratorinių tyrimų analizės bylą, t. y. pirminius šaltinius, kurių pagrindu parengti tyrimo protokolai ir padarytos Muitinės laboratorijos išvados. Todėl KTU Maisto instituto pateiktos išvados padarytos vertinant muitinės laboratorinius duomenis apie ginčo prekės sudėtį ir taikant tą patį standartą CXS 210-1999, kuriuo vadovavosi Muitinės laboratorija. Tai konkrečių mėginių atžvilgiu leidžia nustatyti, ar Muitinės laboratorijos tyrimo duomenys atitiko jos išvadą ar ne. Toks įrodymas, priešingai nei teigia atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, turėjo būti analizuojamos, vertinant, ar Muitinės laboratorijos 2015 m. išvados atitinka nustatytus prekės sudėties duomenis bei paties atsakovo veiksmus.

14.6. Klaidingai aiškintas Prekių mėginių tapatumo klausimas. Nei pirmosios instancijos teismas, nei muitinė nepateikė objektyvaus pagrindo (standarto ar kito teisinio pagrindo), kuris patvirtintų teismo išvadą, jog 2015 m. tirti mėginiai dėl didesnio oleino rūgšties kiekio, nei 2018 m. tirtuose mėginiuose, tampa priskirtini palmių stearinui ir (ar) mėginiai nebuvo chemiškai modifikuoti. Teismas nepateikė paaiškinimo, kuo remiantis daroma išvada, jog nustatytas oleino rūgšties kiekių skirtumas tarp 2015 m. ir 2018 m. tirtų mėginių yra „tikrai reikšmingas vertinant prekių tapatumą“. Šio paaiškinimo nepateikė ir atsakovas Sprendime bei teritorinė muitinė Ataskaitoje. Nėra pateikta objektyvių duomenų, koks riebalų rūgščių santykis turi būti chemiškai modifikuoto palmių stearino, kai produktas gaminamas maišant hidrintą ir nehidrintą palmių steariną. Byloje surinkti įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl galimo mėginių netapatumo. Teismas neatsižvelgė į teisiškai svarbią aplinkybę, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 14 d. išdavė pareiškėjui sprendimus dėl PTI, kuriais ginčo prekę, t. y. palmių vašką SM 2000, suklasifikavo KN 3404 pozicijoje. Teismas teisiškai nevertino aplinkybės, kad PTI gavimui pareiškėjas pateikė Muitinės departamentui 2015 m. tirtų mėginių prekių klasifikavimo aktus (kuriais prekės klasifikuotos KN 1511 pozicijoje). Šie aktai buvo priimti vadovaujantis Muitinės laboratorijos 2015 m. vasario 5 d. tyrimo protokolais. Tiksli sudėtis (tikslus riebalų rūgščių kiekis) nėra aktualus prekių klasifikavimui KN 3404 pozicijoje ir negali būti 2015 m. ir 2018 m. tyrimo protokolais tirtų mėginių tapatumą lemiantys veiksnys. Konkretus oleino rūgšties kiekis nėra klasifikavimą KN 3404 pozicijoje sąlygojantis veiksnys, todėl ir nelemia mėginių teisinio klasifikavimo tapatumo.

14.7. Teismas darė nepagrįstą išvadą, jog 2015 m. ir 2018 m. tirti mėginiai nėra tapatūs, nes skiriasi riebalų rūgščių santykis jose. Nors remiantis tokiu aiškinimu, teismas daro išvadą, jog prekės būtų tapačios, jeigu 2015 m. ir 2018 m. mėginiuose riebalų rūgščių sudėtis (kiekiai) sutaptų, tačiau kitoje sprendimo dalyje teismas konstatavo sau prieštaraujančią išvadą, jog „<...> 2017-07-11 Reglamentas 2017/1268 prekių priskyrimo KN 3404 pozicijai nesieja su konkrečia (fiksuota) prekių chemine sudėtimi ar sudėtinių dalių (riebalų rūgščių) kiekiais“. Teismo pozicija, kad vienodas klasifikavimas galimas tik esant riebalų rūgščių kiekių sutapčiai skirtinguose mėginiuose, yra nepagrįstas. Objektyviai nėra galima situacija, kad skirtingų partijų produkto – palmių vaško SM 2000 – partijų cheminė sudėtis (t. y. riebalų rūgščių konkretus kiekis) būtų identiškai vienoda. Šią aplinkybę patvirtina 2015 m. ir 2018 m. tyrimo protokolai – kiekvieno tirto mėginio nustatytas riebalų rūgščių kiekis skyrėsi. Todėl net iš vienos siuntos vienu metu tirti mėginiai nebuvo identiški. Teismas nenurodė teisinio ir faktinio pagrindo, kaip mėginiuose nustatytas oleino riebalų rūgšties skirtumas (esant aplinkybei, jog 2015 m. mėginiuose linolio ir stearino riebalų rūgščių kiekiai esmingai neatitinka palmių stearino) sąlygoja prekės klasifikavimą KN 1511 pozicijoje (kurioje negali būti klasifikuojamas chemiškai apdorotas (hidrintas) palmių stearinas).

14.8. Teismas nevertino dalies byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina prekių tapatumą ir padarė surinktiems įrodymams prieštaraujančias išvadas dėl tarifiniam klasifikavimui svarbių prekių savybių. Nepagrįstai daroma išvada, jog 2014–2015 m. importuotuose prekėse nebuvo optinio baliklio, nes jis nenurodytas dokumentuose, bei dokumentuose nebuvo nurodyti duomenys dėl vaškams būdingos charakteristikos – lašėjimo temperatūros. 2018 m. buvo tirti prekių mėginiai, kurie buvo importuoti 2016 m. ir kartu su komerciniais dokumentais pateikti Muitinės departamentui prie prašymo dėl PTI sprendimo išdavimo prekėms. Muitinės laboratorija 2015 m. atlikdama tyrimus nenustatinėjo optinio baliklio mėginiuose (neatliko šio tyrimo). Tyrimo neatlikimas ir šių duomenų neįtraukimas į tyrimo protokolą savaime negali paneigti optinio baliklio buvimo fakto, kai kiti įrodymai patvirtina jo buvimą. Tik Reglamente Nr. 2017/1268 optinis baliklis, kaip aprašytos prekės viena iš sudedamųjų dalių, identifikuojamas klasifikuojant prekes KN 3404 pozicijoje. Net jeigu būtų daroma prielaida, kad obtinio baliklio nebuvo, tai nesudaro pagrindo neigti prekių klasifikavimą KN 3404 pozicijoje (ir jas klasifikuoti KN 1511 kodu), jeigu iš prekių sudėties ir duomenų apie gamybos technologiją nustatoma, jog palmių stearinas buvo hidrintas (chemiškai modifikuotas). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visos pareiškėjo importuotos prekės, įskaitant mėginius tirtus 2015 m., 2018 m., buvo tapačios (pagamintos pagal tą pačią technologiją (įskaitant hidrinimą) ir turinčios vienodas sudėtines medžiagas). Kadangi 2015 m. tyrimo protokoluose nebuvo nustatomas optinis baliklis, vėlesnių importų duomenimis galima vadovautis nustatant 2015 m. mėginių savybes, t. y. optinio baliklio buvimą. Byloje surinkti įrodymai tai pat patvirtina duomenis apie ginčo prekių lašėjimo temperatūrą, o tai papildomai patvirtino galimybę jas priskirti prie KN 3404 pozicijos.

14.9. Ginčo prekių 2015 m. 2018 m. tirtų mėginių skirtingą klasifikavimą ir tapatumo aiškinimą sąlygojo ne prekių gamybos ir (ar) klasifikavimui reikšmingos sudėties tariami skirtumai, o klasifikavimo nuostatų taikymo neaiškumai, kurie buvo iki 2017 m. Palmių vaško SM 2000 klasifikavimo klausimas 2015 m. dar nebuvo unifikuotas ir galutinai palmių vaško klasifikavimo nuostatos buvo išaiškintos paskelbus Reglamentą Nr. 2017/1268. Pagrįstai tikėtina, kad muitinė iki 2017 m. vidurio skirtingai aiškino palmių vaško klasifikavimą, o tai turėjo įtakos ir tapačių prekių mėginių sudėties duomenų skirtingam interpretavimui 2015 ir 2018 m. ir skirtingam jų klasifikavimui.

14.10. Teismas nevertino Muitinės departamento pareiškėjui išduotų PTI sprendimų, kuriais prekės suklasifikuotos KN 3404 pozicijoje. Muitinės departamento 2017 m. rugpjūčio 14 d. priimti PTI sprendimai turi įtakos vertinant ginčo prekių teisiškai reikšmingas savybes tarifinio klasifikavimo tikslais. Atsakovo išduoti PTI sprendimai dėl analogiškų prekių klasifikavimo KN 3404 9000 subpozicijoje gali būti vertinami kaip įrodymai dėl prekių klasifikavimo KN 3404 pozicijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-637-662/2019).

14.11. Teismo sprendime liko nevertinti įrodymai – kitų šalių importuotojams išduoti PTI sprendimai, kuriais ginčui analogiškos prekės – palmių vaškas SM 2000 – suklasifikuotos KN 3404 kodu. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, tai turėtų būti priimtinais įrodymais šioje byloje, kadangi iš Europos Sąjungos PTI duomenų bazės gauti duomenys apie analogiškų prekių klasifikavimą kitose šalyse yra prekių klasifikavimą papildantys duomenys. Atsakovas Vokietijos ir Lenkijos muitinių išduotus PTI sprendimus palmių vaškui SM 2000 ir SM 2000 OB laikė teisiškai reikšmingais, klasifikuodamas prekes SM 2000 KN 3404 pozicijoje ir išduodant pareiškėjui PTI sprendimus.

14.12. Pirmosios instancijos teismas neatliko teismui priskirtos mokesčių administratoriaus veiksmų tinkamos kontrolės funkcijos, o padarytas įrodymų vertinimo pažeidimas turėjo esminės reikšmės neteisėto sprendimo priėmimui. Didžiosios dalies Sprendime ir atsakovo atsiliepime į skundą pateiktų motyvų perrašymas ir abstraktaus pobūdžio ginčo dalyką reglamentuojančių teisės aktų išvardijimas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų įrodymų reikiamos analizės ir jų teisinio įvertinimo, neatitinka sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų viseto bei neatliko veiksmų teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymui. Teismas nenurodė jokių argumentų, dėl ko pareiškėjo pateikti įrodymai (pvz., standartas CXS 210-1999, Muitinės laboratorijos 2019 m. rugsėjo 12 d. raštas; atsakovo išduoti PTI su kodu KN 3404; kitų Europos Sąjungos šalių išduoti PTI tapačioms prekėms; gamintojo ir pardavėjo pažymos ir dokumentai; Muitinės laboratorijos 2018 m. spalio 17 d. tyrimo protokolas; prekių kokybės sertifikatai) buvo nevertinti. Teismo išvados padarytos teisiškai neįvertinus bylos aplinkybių ir įrodymų, kurie paneigė atsakovo poziciją ir (arba) apie kuriuos atsakovas Sprendime ir savo atsiliepime į skundą nepasisakė.

15. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nebuvo teikiama kompetentingos laboratorijos išvada. Pareiškėjo argumentai dėl ginčo prekių cheminės sudėties, cheminių elementų kiekio bei jų įtakos prekės klasifikavimui yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia bei negali paneigti Muitinės laboratorijos atlikto tyrimo. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu Muitinės laboratorijos atstovė išsamiai atsakė į pareiškėjo atstovo pateiktus klausimus, taip pat paaiškino tyrimo, atlikto Muitinės laboratorijoje, aplinkybes. Pareiškėjas neteisingai aiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-637-662/2019 nuostatas. Minėtame sprendime teismas pasisakė, kad prekių klasifikavimas atitinkamoje pozicijoje nėra siejamas su konkrečiu jų sudėtyje esančių riebalų (lipidų) kiekiu ar su tuo susijusiomis specifinėmis prekės savybėmis, todėl nurodytas Muitinės laboratorijos tyrimas nėra aktualus ir Muitinės laboratorijos išvadai negali būti suteikiama Taisyklių 6 punkte nustatyta įrodomoji reikšmė. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad teisingam prekių klasifikavimui pakako turėtų duomenų apie prekių sudėtį, todėl laboratorinis tyrimas nėra būtinas. Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti teisingą KN kodą, laboratorinis tyrimas buvo reikalingas, kadangi informacijos apie faktinę prekių sudėtį pareiškėjo pateiktuose dokumentuose neužteko, o Reglamente Nr. 2017/1268 aprašomos prekės klasifikavimui 3404 90 00 KN kodu buvo keliami atitinkami sudėties bei pagaminimo būdo reikalavimai, kurių, neatlikus laboratorinio tyrimo, nustatyti nebuvo įmanoma. Skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad motyvai, kuriais remiantis prašoma panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, Muitinės departamento Sprendimą ir Ataskaitą, nepagrįsti. Teismas įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra iš esmės kilęs dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. lapkričio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 8LM190692S ir Muitinės departamento 2019 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 1A-149, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl importo mokesčių perskaičiavimo ir prekių klasifikavimo kodų taisymo importo deklaracijose.

20. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Muitinės departamento 2018 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 1A-100, kuriuo buvo panaikinta Klaipėdos teritorinės muitinės pirminė patikrinimo ataskaita ir buvo pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą, o taip pat lentelę, kurioje išdėstytas teisiškai reikšmingų klasifikavimo kriterijų palyginimas. Muitinės departamento 2018 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 1A-100, kuris yra žinomas proceso šalims, pridedamas prie bylos, o lentelė traktuojama kaip pareiškėjo paaiškinimai.

21. Pareiškėjas importavo prekes (augalinio palmių vaško granules) ir deklaravo importo deklaracijomis Nr. 14LTLU9000IM0021F7 (2014 m. sausio 16 d.); Nr.14LTLU9000IM00A129 (2014 m. kovo 25 d.); Nr. 14LTLU9000IM010FB9 (2014 m. gegužės 28 d.); Nr.4LTLU9000IM0128E0 (2014 m. birželio 12 d.); Nr.14LTLU9000IM013E7 (2014 m. liepos 23 d.); Nr.14LTLU9000IM0241E2 (2014 m. lapkričio 3 d.); Nr.14LTLU9000IM023FE4 (2014 m. lapkričio 3 d.); Nr.14LTLU90000IM02D501 (2014 m. gruodžio 31 d.); Nr.15LTLU9000IM005CA2 (2015 m. vasario 11 d.), nurodydamas prekių TARIC kodą Nr. 1521 10 00 00, o muitui apskaičiuoti taikė 0 proc. trečiųjų šalių muito tarifą.

22. Klaipėdos teritorinė muitinė surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitas Nr. 5LM190161S (2015 m. vasario 13 d.), Nr. 5LM190336S (2015 m. kovo 20 d.) ir Nr. 5LM190353S (2015 m. kovo 23 d.), kuriomis importo deklaracijose Nr. 14LTLU9000IM00A129; Nr. 14LTLU9000IM010FB9; Nr. 4LTLU9000IM0128E0; Nr. 14LTLU9000IM013E7; Nr. 14LTLU9000IM0241E2; Nr. 14LTLU9000IM023FE4; Nr. 14LTLU90000IM02D501; Nr. 15LTLU9000IM005CA2 pakeitė prekių TARIC kodą iš 1521 10 00 00 į 1511 90 19 90, nurodant prekių aprašymą „Palmių stearino kietosios frakcijos granulių pavidale“. Taip pat perskaičiavo paminėtose importo deklaracijose importo mokesčius ir papildomai apskaičiavo su mokesčiais susijusias sumas. Pareiškėjas minėtų ataskaitų nustatyta tvarka neginčijo, o papildomai apskaičiuotus mokesčius sumokėjo.

23. Kaip matyti iš minėtų supaprastintų ataskaitų turinio, prekių TARIC kodai importo deklaracijose buvo pakeisti remiantis Muitinės laboratorijos tyrimo protokolais Nr. 15MLT0302 (2015 m. sausio 27 d.), Nr. 15MLT0340 (2015 m. vasario 5 d.), Nr. 15MLT0341 (2015 m. vasario 5 d.).

24. Pareiškėjas 2017 m. spalio 24 d. pateikė Klaipėdos teritorinei muitinei prašymą dėl importo mokesčių perskaičiavimo ir prekių klasifikavimo kodų taisymo importo deklaracijose Nr. 14LTLU9000IM0021F7; Nr. 14LTLU9000IM00A129; Nr. 14LTLU9000IM010FB9; Nr. 14LTLU9000IM0128E0; Nr. 14LTLU9000IM0173E7; Nr. 14LTLU9000IM0241E2; Nr. 14LTLU9000IM023FE4; Nr. 14LTLU9000IM02D501; Nr. 15LTLU9000IM005CA2 (II t., b. l. 336).

25. Klaipėdos teritorinė muitinė 2018 m. lapkričio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 8LM190692S netenkino pareiškėjo prašymo, nepakeitė ginčo prekių TARIC kodo.

26. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 1A-419 paliko galioti Klaipėdos teritorinės muitinės 2019 m. lapkričio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190692S.

27. Nagrinėjamam ginčui aktualių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – Taisyklės), galiojusių iki 2016 m. gruodžio 10 d., 6 punktas nustatė, kad, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos tyrimų protokolo vertinimo įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks protokolas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta tik Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-218/2012, 2016 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1957-662/2016). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuluotą Taisyklių 6 punkto nuostatų aiškinimą pateiktomis alternatyviomis tyrimo išvadomis nustatant prekės KN kodą negalima remtis, jeigu nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių institucijų, atlikusių tyrimą dėl KN kodo nustatymo, akreditavimą (sertifikavimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-276-442/2015, 2016 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2477-662/2016).

29. Pagal paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjo pateikta Kauno technologijos universiteto mokslinio ekspertinio tyrimo darbo 2019 m. sausio 28 d. ataskaita negali būti pripažinta tinkamu įrodymu, kurio pagrindu gali būti paneigti šios nutarties 23 punkte nurodyti Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai. Visų pirma, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog Kauno technologijos universitetas yra akredituotas (sertifikuotas) atlikti prekių tyrimus dėl kodo nustatymo. Kita vertus, minėtos ataskaitos tyrimo dalykas buvo ne prekė, o Muitinės laboratorijos tyrimų protokoluose užfiksuoti duomenys, o tai reiškia, kad ataskaitos išvados, skirtingai nei Muitinės laboratorijos tyrimo protokolų išvados, nėra pagrįstos laboratoriniais tyrimais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Kauno technologijos universiteto Mokslinio ekspertinio tyrimo darbo 2019 m. sausio 28 d. ataskaita nelaikytina tinkamu įrodymu, paneigiančiu Muitinės laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatus ir išvadas.

30. Pareiškėjas nenurodo jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis minėti Muitinės laboratorijos tyrimo protokolai galėtų būti pripažinti neteisėtais įrodymais, eliminuojančiais galimybę teismui jais remtis, todėl Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose suformuluota išvada dėl prekių klasifikavimo gali būti paneigta tik kitu Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu.

31. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė tyrimo išvadų, atitinkančių Taisyklių 6 punkto reikalavimus, kuriomis remiantis galėtų būti kvestionuojamas muitinės nustatyto prekių kodo teisingumas arba kurios keltų pagrįstų abejonių dėl prekės kodo nustatymo teisingumo.

32. Pareiškėjas Klaipėdos teritorinei muitinei 2017 m. spalio 24 d. pateiktą prašymą dėl importo mokesčių perskaičiavimo ir prekių klasifikavimo kodų taisymo importo deklaracijose grindė tuo, kad, pareiškėjo teigimu, dėl prekių, kurios buvo importuotos pagal prašyme nurodytas importo deklaracijas, Lietuvos muitinė yra išdavusi privalomąją tarifinę informaciją. Be to, PTI dėl minėtų prekių yra išdavusios Lenkijos ir Vokietijos muitinės. Šių muitinių išduotose PTI prekės, skirtingai nei importo deklaracijose, kurios, pareiškėjo nuomone, taisytinos, yra klasifikuojamos 3404 pozicijoje.

33. Tačiau pareiškėjas nepateikė objektyvių faktinių duomenų, neginčijamai patvirtinančių tai, kad prekės, importuotos pagal pareiškėjo 2017 m. spalio 24 d. prašyme nurodytas, jo nuomone, taisytinas importo deklaracijas, ir prekės, dėl kurių buvo išduotos PTI, yra tapačios. Pažymėtina, kad minėto pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu Muitinės laboratorijoje buvo atliktas prekių, dėl kurių pareiškėjui Lietuvos muitinė yra išdavusi PTI, nurodant, jog prekė turi būti klasifikuojama KN 3404 pozicijoje, tyrimas. Muitinės laboratorijos 2018 m. spalio 17 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT1614 nurodyta, kad tirtas produktas laikytinas kitu dirbtiniu vašku ar paruoštu vašku ir klasifikuojamas KN 3404 pozicijoje. Muitinės laboratorijos 2015 m. vasario 5 d. tyrimo protokoluose Nr. 15MLT0340 ir Nr. 15MLT0341 nurodyta, kad pateiktas mėginys yra palmių stearinas ir klasifikuojamas KN 1511 pozicijoje.

34. Minėta Kauno technologijos universiteto mokslinio ekspertinio tyrimo darbo 2019 m. sausio 28 d. ataskaita irgi nėra pagrindas pripažinti Muitinės laboratorijos 2018 m. spalio 17 d. tyrimo protokole Nr. 18MLT1614 užfiksuotus tyrimo rezultatus nepagrįstais, nes, kaip jau buvo minėta, šioje ataskaitoje pateiktos išvados yra grindžiamos tik pareiškėjo pateiktų dokumentų analize, o ne prekės laboratorinio tyrimo duomenimis.

35. Taigi Klaipėdos teritorinė muitinė pagrįstai ginčijama suprastinto patikrinimo ataskaita netenkino pareiškėjo 2017 m. spalio 24 d. prašymo, o Muitinės departamentas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl minėtos ataskaitos panaikinimo.

36. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai, grindžiami duomenų, reikalaujančių specialių žinių, interpretacija, kuri nėra pagrįsta įrodymais, gautais specialių žinių pagalba, peržengia teisinio argumentavimo ribas, nes faktai, kurie yra nustatyti panaudojus specialias žinias, gali būti patvirtinami ar paneigiami tik remiantis įrodymais, gautais specialių žinių pagalba. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos, todėl apeliacinės instancijos teismas jų detaliai nevertina.

37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Iviltra“ apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė