5526ffbb-45a4-4049-aef8-c52d07b53c9f · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-467-1028/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41996-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.3; 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.5; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6. ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 12 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant E. P., K. V.,dalyvaujant prokurorams L. V., G. G., kaltinamajam E. K., jo gynėjui advokatui R. D.,nukentėjusiajai N. F.-R., jos atstovui advokatui M.

Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis VšĮ "(duomenys neskelbtini) " vairuotoju, neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : E. K. 2015-07-27, apie 21.20 val., Å iauliuose, nelygiareikÅ¡mių (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 154 punktų reikalavimus, tai yra, artėdamas Å¡alutine gatve prie pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, laiku nelėtino greičio prieÅ¡ įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä ir neįsitikino, jog įvažiuoti į sankryÅ¾Ä yra saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu iÅ¡ kairės pusės atvažiuojančiam motociklui „Honda VT750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G.

R., ir dėl to transporto priemonės susidÅ«rė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. R. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje.Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytos įvykio aplinkybės yra teisingos. Jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvę sustojo, pasižiÅ«rėjo į kairę, į deÅ¡inę, pradėjo važiuoti. Ä®lindo į sankryÅ¾Ä , pamatė juodulį ir iÅ¡ karto buvo smÅ«gis.

Nematė Å¡viesos, tik tamsumÄ . Motociklas buvo tamsus, motociklininko apranga tamsi, buvo prieblanda. Motociklas susiliejo su asfalto danga ir jis motociklo nepastebėjo. Ä®vykis buvo 2015-07-27 d., 21.30 val. Prie sankryžos jis buvo sustojęs ir pasižiÅ«rėjo į kairę. Ta gatve važinėja 40 metų, ten yra pavojinga sankryža. Buvo prieblanda, lempos jau degė, bet dar nedavė efekto. Toje vietoje nėra jokių pastatų, kurie bÅ«tų užstoję matomumÄ . Ten, už 50 metrų, yra pėsčiųjų perėja, ten dega Å¡viesoforas, viskas matėsi iki tos perėjos.

Å viesoforas skirtas tik pėstiesiems. Kokia Å¡viesoforo spalva degė prieÅ¡ jam įvažiuojant į sankryÅ¾Ä , jis nematė. Ä®vykis įvyko tarp pirmos ir antros eismo juostos, deÅ¡inės pusės, per vidurį. Jis norėjo sukti į kairę, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Sustojo lygiai su (duomenys neskelbtini) gatve, nes ten yra pėsčiųjų takas. Daugiau transporto priemonių nebuvo. TÄ dienÄ jis nedirbo, turėjo iÅ¡eiginę. Pagal grafikÄ jis dvi dienas dirba, dvi dienas bÅ«na laisvas.

Tai buvo antra laisva diena. Buvo blaivus. (Duomenys neskelbtini) gatvė yra Å¡alutinė. Vairuotojas Å¡alutine gatve įvažiuodamas į pagrindinę gatvę turi sustoti, apsidairyti ir užtikrinti saugų eismÄ . Tuo metu jis buvo įsitikinęs, kad gatvė buvo tuščia. Jis pažiÅ«rėjo tiek į kairę, tiek į deÅ¡inę pusę. Nieko nematė, buvo tuščia. Jo manymu, jis buvo pakankamai įsitikinęs, kad yra saugu, ir pradėjo važiuoti. Sankryžoje nėra Å¡viesoforo. Po Å¡io eismo įvykio padarė iÅ¡vadas, kad reikia atsargiau vairuoti.

Tuo metu jis nieko negalėjo pakeisti. Buvo įsitikinęs, kad gatvė tuščia. Vairuoja 48 metus. Ankščiau yra baustas už greičio virÅ¡ijimÄ , bet tai buvo gal prieÅ¡ penkis metus. Po įvykio su nukentėjusiaisiais nebendravo. Tik per laidotuves atsiprašė žuvusiojo žmonos. Žuvusiojo tėvas neleido jo atsipraÅ¡yti. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Å iuo metu jis dar dirba vairuotoju. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas dėl darbo, nes jam reikės atlyginti žalÄ nukentėjusiajai.

Pagal savo galimybes stengsis padengti civilinį ieÅ¡kinį. Å iai dienai yra atlyginęs 5000 eurų žalos. Sutinka su ieÅ¡kiniu, ne jo kompetencijoje spręsti dėl ieÅ¡kinio dydžio. Mano, kad teismas turi nuspręsti dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio. PraÅ¡o teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Å iai dienai atsargiau važiuotų. Dar kartÄ atsipraÅ¡o nukentėjusiosios ir artimųjų už sukeltÄ skausmÄ ir netektį. Kai įvažiavo į sankryÅ¾Ä , nei kairėje, nei deÅ¡inėje nematė transporto priemonių.

Pėsčiųjų taip pat nematė. (Duomenys neskelbtini) gatvė yra intensyvaus eismo, tačiau vakare eismas mažesnis. Negali vertinti liudytojų paaiÅ¡kinimų kad sankryžoje jis nesustojo. Motociklo Å¡viesų jis nematė. Jo automobilis yra su mechanine pavarų dėže. Ä® sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo pirmu bėgiu. Jo sveikata nėra gera dėl profesinės ligos, dėl kraujagyslių. Å iuo metu dirba, gauna 400 eurų atlyginimÄ ir 300 eurų pensijos. ŽalÄ atlygino iÅ¡ savo turėtų santaupų.

Nukentėjusiosios praÅ¡oma 30000 eurų suma yra per didelė. Tokios sumos, atsižvelgiant į jo amžių, atlyginti neįmanoma. Per nukentėjusiosios advokatÄ siÅ«lė susitaikyti, tarėsi dėl sumos. Tarėsi dėl sumos iki 15000 eurų su draudimu. Å iai dienai draudimas yra atlyginęs 5000 eurų, jis iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra atlyginęs 5000 eurų. Yra pasiryžęs dar atlyginti 5000 eurų.Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str. buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras.

Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 290 str. 1 d., teisme įrodymai nebuvo skelbiami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai.E. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad įvykio metu vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, jis buvo techniškai tvarkingas, draustas Lietuvos draudime.

Vairuotojo teisės turi seniai. Yra vairuotojas profesionalas, dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini). Ä®vykio metu, kai 2015-07-27, apie 21.20 val., įvyko autoavarija ir žuvo motociklo vairuotojas, jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, ketino įvažiuoti į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę bei sukti į kairę. Kai privažiavo sankryÅ¾Ä , jis sustojo. Tada pirmiau pažvelgė į kairę po to į deÅ¡inę, jam stebint (duomenys neskelbtini) gatvę, joje automobilių ir kitų transporto priemonių, motociklų artėjančių nematė.

Tada pradėjo važiuoti ir jam iÅ¡ kairės pusės pamatė motociklÄ . Jis trenkėsi į jo automobilį tada, kai jau buvo įvažiavęs į sankryÅ¾Ä . IÅ¡ karto po smÅ«gio iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, iÅ¡lipo per savo vairuotojo dureles. Tikrai to motociklininko prieÅ¡ susidÅ«rimÄ nematė, nematė jo ir tolumoje, mano, kad motociklininkas virÅ¡ijo greitį, dėl to jis ir nespėjo pamatyti ir dėl ko įvyko susidÅ«rimas. Motociklas trenkėsi į jo automobilio kairės pusės priekinį ratÄ , o kaip vėliau suprato, pats motociklininkas trenkėsi į vairuotojo dureles.

Negali pasakyti, ar motociklininkas bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nes viskas vyko per kelias akimirkas. Ar susidÅ«rimo metu jo automobilis buvo sustojęs, ar judėjo - to negali pasakyti, neprisimena. Jam taip pat nepavyko iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nes motociklÄ pamatė paskutinę akimirkÄ , jei bÅ«tų pamatęs, bÅ«tų bandęs saugiai iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Ä® sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo, mano, 5-10 km/h greičiu, važiavo pirmu bėgiu, tikrai jo greitis nebuvo didelis, susidÅ«rimas įvyko (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje tarp pirmos ir antros važiavimo juostų, toje kelio pusėje, kuria važiavo motociklininkas.

TÄ dienÄ jautėsi gerai, tada jam buvo iÅ¡eiginė, pavargęs nebuvo. Ä®vykio metu jokių sužalojimų nepatyrė, tik stresÄ , į medikus nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai per kelis kartus atlygino neturtinę žalÄ 3000 Eur, pervedant per bankÄ , nukentėjusiosios atsiprašė. Dėl įvykusio eismo įvykio labai gailisi, pagal iÅ¡gales sieks atlyginti galimÄ ir kitÄ Å¾alÄ (1 t, b. l. 164-165). Nukentėjusioji N. F.-R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra žuvusio G.

R. žmona, dėl Å¡io įvykio nori bÅ«ti pripažinta nukentėjusiÄ ja ji ir jų sÅ«nus I., 7,5 m. amžiaus. Patyrė netektį, Å¡iuo metu dėl to labai iÅ¡gyvena. Dėl to, kad Å¡iuo metu vyksta laidotuvės, parodymus duos vėliau (1 t, b. l. 33-34).Papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu N. F.-R. parodė, kad G. R. pirmÄ motociklÄ Ä¯sigijo 2013 m., tada jis įgijo ir motociklininko teises. AntrÄ motociklÄ , kurį vairuodamas žuvo, įsigijo Å¡iais metais. Jos žiniomis G. nepriklausė jokiam motociklininkų klubui.

Esant geram orui, ne žiemos sezonui, G. motociklu važiuodavo gan dažnai. Paskutinio motociklo techninio apžiÅ«ros talono nėra, nes tas motociklas buvo visai naujas ir jam nebuvo reikalinga atlikti techninę apžiÅ«rÄ , motociklas buvo 2014-09-11. Per tuos du metus G. nebuvo padaręs jokios autoavarijos, nebuvo padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimų nei dėl greičio, nei dėl kitų. Vairuotojo teisęs jis įgijo nuo 1996 m., visÄ tÄ laikÄ turėjo automobilių ir juos vairuodavo. Vairuodavo jis saugiai, tikrai nebuvo greičio mėgėjas tiek su automobiliu, tiek su motociklu.

Kur jis tada važiavo, ji nežino, žino kad G. iÅ¡ namų tÄ vakarÄ iÅ¡važiavo su dviračiu, jis norėjo pasivažinėti, net neminėjo, kad ketina važiuoti motociklu. TÄ dienÄ jo geriančio alkoholio nematė, jis apie tai nieko nesakė, kodėl jo kraujyje buvo rasta alkoholio - nežino (1 t, b. l. 42-43).Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-07-27 vakare kartu su savo draugu A. Č. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Ėjo link pietinės miesto dalies, prieÅ¡ais juos matė atvažiuojantį motociklÄ .

Ėjo prieÅ¡ingoje kelio pusėje. Ä® tÄ motociklÄ atkreipė dėmesį, kai jis buvo sustojęs prie Å¡viesoforo, jam tada buvo užsidegusi raudona spalva. Atkreipė dėmesį dėl to, kad jam labai patinka motociklai. Matė, kad motociklo priekyje degė Å¡viesos, jis važiavo pirma juosta, buvo su Å¡almu, buvo vienas, motociklas buvo "Honda". Motociklas buvo sustojęs prie Å¡viesoforo, prieÅ¡ais jį daugiau sustojusių automobilių nebuvo, o už jo buvo sustoję automobiliai, kokie nežino. Stovėti tam motociklininkui reikėjo labai trumpai, mano, iki minutės laiko, matė, kad motociklininkas buvo ant važiuojamos dalies atrėmęs kojÄ , kai stovėjo.

Kai tam motociklininkui užsidegė žalia, jis pradėjo važiuoti, važiavo tikrai ramiai, ne staiga. Jam su draugu beeinant, tada buvo, mano, apie 20 metrų atstumu, nuo tos vietos kur įvyko susidÅ«rimas, maždaug per gatvės plotį, pamatė kaip iÅ¡ kitos ne pagrindinės gatvės iÅ¡važiuoja į motociklo važiuojamÄ jÄ dalį kitas automobilis - "Audi A6". Matė, kaip tas automobilis artėdamas link (duomenys neskelbtini) gatvės kažkiek sulėtino greitį, bet įvažiuodamas į pagrindinę gatvę sustojęs nebuvo, ar to automobilio vairuotojas žvalgėsi - nematė.

PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ matė, kad motociklininkas važiuodamas pastebėjęs į jo važiuojamÄ jÄ dalį įvažiavusį automobilį ir norėdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo bandė vairÄ sukti į Å¡aligatvio pusę, bet jam sustoti nepavyko, nespėjo, jis slydo ir virto. Kuria motociklo dalimi motociklininkas trenkėsi į tÄ "Audi A6", jis nepamatė, nes tÄ akimirkÄ jam užstojo pravažiuojantis automobilis. Ėjo tada prieÅ¡ingoje gatvės pusėje. Girdėjo smÅ«gį. Motociklininko kritimo nematė.

Paskui pamatė jau jį gulintį. Tada jis kartu su A. skubiai nubėgo arčiau. "Audi" vairuotojas, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio (iÅ¡lipo per savo dureles), puolė prie motociklininko, bandė tikrinti pulsÄ , jo paprašė, kad iÅ¡kviestų medikus, motociklininko niekas nejudino, niekas jo niekur netempė, motociklo taip pat. Jis tada paskambino 112 bei pranešė apie eismo įvykį. "Audi" vairuotojas savo automobilyje važiavo vienas, jis nieko neaiÅ¡kino, paėjęs į Å¡alį laukė kol atvyks pagalba.

Pirmiau atvyko policijos pareigÅ«nai, kÄ jis jiems aiÅ¡kino, negirdėjo. "Audi" automobilio priekiniai žibintai buvo įjungti, tada prieÅ¡ susidÅ«rimÄ tas automobilis norėjo sukti į kairę, ar buvo įjungtas posÅ«kis, jis nežino, neatkreipė dėmesio. Motociklininko greitis tikrai nebuvo didelis, nes nuo Å¡viesoforo, prie kurio jis buvo sustojęs, buvo spėjęs pavažiuoti tik apie 30-40 metrų. Kiti automobiliai, važiavę paskui motociklininkÄ , susidÅ«rimo su ta "Audi" iÅ¡vengė, spėjo sustoti.

Kaip suprato tas motociklininkas žuvo iÅ¡ karto, matė, kad jis buvo apsirengęs su motociklininko rÅ«bais, ar turėjo kokius atÅ¡vaitus, nežino. PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ negirdėjo, kad kas nors signalizuotų, mano, motociklininkas nespėjo pasignalizuoti. Aplink įvykio vietÄ susirinko žmonių, kas dar be jo ir draugo matė įvykį, jis nežino, bet matė, kad žmonių buvo, tik jų nepažįsta (1 t, b. l. 55-57).Liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu, kai 2015-07-27 įvyko autoįvykis, kurio metu žuvo motociklininkas, jis važiavo savo automobiliu BMW (duomenys neskelbtini) gatve link miesto pietinės pusės. Bevažiuojant pastebėjo, kad jam iÅ¡ kairės pusės, iÅ¡ Å¡alutinės (duomenys neskelbtini) gatvės iÅ¡važiavo "Audi" automobilis.

Jis tÄ automobilį stebėjo, tas automobilis įvažiavęs sustojo Tilžės gatvės kitoje eismo juostoje, nei tada važiavo jis. Kaip suprato, tas automobilis norėjo važiuoti kaip ir jis, link pietinės pusės. Negali pasakyti, ar "Audi" vairuotojas buvo įsijungęs posÅ«kį ir žibintus. TÄ pačiÄ akimirkÄ pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) gatve prieÅ¡ais jį atvažiuoja motociklininkas, kuris trenkėsi į tÄ "Audi" automobilį, kaip nukrito motociklininkas, jis nematė, bet matė jau jį gulintį.

Tada jo akimis atrodė, kad tas "Audi" automobilis ketino skubiai atlikti posÅ«kį nepraleidžiant pagrindinio kelio vairuotojų, nes jis į pagrindinį keliÄ Ä¯važiavo staiga ir sustojo (nežino kodėl, gal jis užgeso, bet tiksliai nežino), užkirsdamas pagrindinio kelio juostÄ . Motociklininkas trenkėsi į "Audi". Motociklininkas, mano, važiavo leistinu greičiu, tikrai nebuvo didelio greičio, nes kai trenkėsi jo motociklas į automobilį, automobilis net nepajudėjo iÅ¡ vietos. Motociklininkas nespėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nes "Audi" tiesiog jam užkirto keliÄ .

Įvykus avarijai jis savo automobilį pristabdė, tačiau nesustojo, o vyko toliau. Jo akimis avarija įvyko dėl "Audi" vairuotojo kaltės, jis nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo. Ar prie šviesoforo motociklo vairuotojas buvo sustojęs, to nepastebėjo (1 t, b. l. 60-61).Liudytoja P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu, kai 2015-07-27 įvyko autoįvykis ir žuvo motociklininkas, ji važiavo savo įmonės automobiliu VOLVO RC60 (duomenys neskelbtini) gatve, link centro pusės. Tada gatvės buvo labai tuščios, buvo vakaras.

Tada jai bevažiuojant Tilžės gatve, jÄ aplenkė motociklininkas, ji tada važiavo pirma kelio juostÄ , tas motociklininkas pralenkė jÄ antra, jos greitis buvo lėtas, mano, buvo apie 40 km/h. Motociklininko greitis buvo didesnis nei jos, negali pasakyti koks. Bevažiuojant, jai dar neprivažiavus (duomenys neskelbtini) gatvės, ji pamatė mėlynÄ automobilį bei virÅ¡ jo skrendantį žmogų. Paties smÅ«gio nematė, pastebėjo, kad tas mėlynas automobilis susimėtė ir kaip skrido žmogus, net motociklo nematė.

Pradžioje jai pasirodė, kad per gatvę bėgo žmogus, kurį nutrenkė tas automobilis, net nesuprato, iÅ¡ kur tas automobilis atsirado. Pamačius tÄ vaizdÄ , ji automatiÅ¡kai pasuko į deÅ¡inę, apvažiavo tÄ avarijos vietÄ gretimomis gatvelėmis bei privažiavo pasižiÅ«rėti - gal reikia pagalbos. Bet jai privažiavus jau matė, kad buvo kiti automobiliai sustoję, todėl ji nebesustojo ir nuvažiavo. Iki informacijos apie įvykį internete ji galvojo, kad nukentėjo pėsčiasis, tačiau paskaičiusi apie įvykį suprato, kad bÅ«tent tÄ Ä¯vykį matė, kaip nukentėjo motociklininkas.

Negali paaiÅ¡kinti, kaip įvyko pati avarija, mano, kaltas tas mėlynas automobilis, nes iÅ¡ spaudos sužinojo, kad jis iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio, kur važiavo tas motociklininkas. Nematė susidÅ«rimo momento ir net tada nematė motociklo. Motociklas jÄ pralenkė, tačiau jis tikrai virÅ¡ijo leistinÄ greitį, nes jis važiavo gerokai greičiau nei ji. Perskaičiusi apie įvykį spaudoje, ji atvyko į apklausÄ (1 t, b. l. 64-65).Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose užfiksuoti eismo įvykio vietos, esančios Å iauliuose, nelygiareikÅ¡mių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, požymiai, nurodytos automobilio ir motociklo padėtys po eismo įvykio, iÅ¡matuoti reikiami atstumai (1 t, b. l. 7-18, 21-25).Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte, apraÅ¡e ir apžiÅ«ros protokole nurodyti motociklo „Honda VT750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai ir kiti požymiai (1 t, b. l. 66, 72, 76-84).Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte, apraÅ¡e ir apžiÅ«ros protokole nurodyti automobilio AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai ir kiti požymiai (1 t, b. l. 69, 70, 76-84).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11Å -170(15) nurodyta:

1. PrieÅ¡ stabdymÄ motociklas važiavo 65 km/h greičiu;

2. PrieÅ¡ eismo įvykį buvusioje eismo situacijoje automobilio „Audi A6 Avant“ vairuotojas E. K., iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu link sankryžos artėjusiam motociklui „Honda VT 750C2B“ bei su juo susidÅ«rė ir tai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. PrieÅ¡ eismo įvykį buvusioje eismo situacijoje motociklo „Honda VT 750C2B“ vairuotojas G. R. važiavo 65 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, dėl to neteko techninės galimybės, laiku stabdydamas vairuojamÄ motociklÄ , iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „Audi A6 Avant“ ir tai techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (1 t, b. l. 90-99).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 400/15(04) nurodyti G.

R. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai ir jo mirties priežastis. Mirusiojo G. R. kraujyje rasta 0,87 promilės etilo alkoholio (1 t, b. l. 102-103).SavanoriÅ¡kų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad G. M. pateikė motociklininko rÅ«bus bei Å¡almÄ , kuriuos G. R. vilkėjo eismo įvykio metu (1 t, b. l. 104-105). Å ių pateiktų rÅ«bų ir Å¡almo požymiai buvo užfiksuoti daiktų apžiÅ«ros protokole (1 t, b. l. 106-111).Vairuotojo pažymėjime nurodyta, kad E. K. teisė vairuoti kelių transporto priemones suteikta 1968-10-09 (1 t, b. l. 134).Pažymoje apie hidrometeorologines sÄ lygas nurodyta, kad oro temperatÅ«ra 2015-07-27, 21.00 val., buvo 16,4 °C, meteorologinis matomumas 20 km, atmosferinių reiÅ¡kinių nebuvo (1 t, b. l. 137).Alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad po eismo įvykio E. K. buvo blaivus (1 t, b. l. 149, 151).Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 191 nurodyta, kad po eismo įvykio E. K. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t, b. l. 152).Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime (Nr. LT/AEC 3378709) nurodyta, kad automobilio AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2014-12-05 iki 2015-12-04, draudikas AB „Lietuvos draudimas“ (1 t, b. l. 133).Civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjusiesiems I.

R. prašoma priteisti 20000 Eur, N. F.-R. 10000 Eur iš kaltinamojo E. K. (2 t, b. l. 9-11).Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad E. K. N. F.-R. pervedė 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (2 t, b. l. 14-16).E. K. nuo 2010-06-14 dirba VšĮ "(duomenys neskelbtini) " (2 t, b. l. 34), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t, b. l. 17).VSDFV pažymose atsispindi E. K. gaunamos pajamos (2 t, b. l. 35-37).Iš psichologo aprašo matyti, kad N. F.-R. kreipėsi dėl psichologinės pagalbos sūnui (2 t, b. l. 48-49).AB "Lietuvos draudimas" pateikta informacija ši įmonė I.

R. ir N. F.-R. atlygino po 2500 Eur neturtinės žalos (2 t, b. l. 51-57).IÅ¡ I. R. medicininių dokumentų matyti, kad jis kreipėsi į gydymo įstaigÄ po 2015-07-27 (2 t, b. l. 60-75).J. J. pateikė teismui praÅ¡ymÄ perduoti E. K. jos atsakomybėn pagal laidavimÄ ir su praÅ¡ymu susijusius dokumentus (2 t, b. l. 91, 94-95).BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti bÅ«tina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimÄ ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra apraÅ¡yti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.

Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui (KET 9 p.). Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 127 p.). NelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (KET 154 p.).Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties paaiÅ¡kinimais apie įvykusį eismo įvykį. Å iuos jo paaiÅ¡kinimus patvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei iÅ¡tirti įrodymai: nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai, transporto priemonių techninės apžiÅ«ros aktai, specialistų iÅ¡vados, pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas, alkotesterio parodymai ir medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas.

Ä®rodymai byloje gauti teisėtu bÅ«du ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , konstatuoja faktÄ , kad kaltinamasis E. K. 2015-07-27, apie 21.20 val., Å iauliuose, nelygiareikÅ¡mių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 154 punktų reikalavimus, tai yra, artėdamas Å¡alutine gatve prie pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, laiku nelėtino greičio prieÅ¡ įvažiuodamas į sankryÅ¾Ä ir neįsitikino, jog įvažiuoti į sankryÅ¾Ä yra saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu iÅ¡ kairės pusės atvažiuojančiam motociklui „Honda VT750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G.

R., ir dėl to transporto priemonės susidÅ«rė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio G. R. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje. Tarp nurodytų kaltinamojo E. K. veiksmų ir G. R. žūties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, o vadovaujantis specialisto iÅ¡vada kaltinamojo E. K. veiksmai, kai jis iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio nedavė kelio pagrindiniu keliu link sankryžos artėjusiam motociklui bei su juo susidÅ«rė, techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.

G. R. veiksmai, kai jis važiavo 65 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, ir dėl to neteko techninės galimybės, laiku stabdydamas vairuojamÄ motociklÄ , iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „Audi A6 Avant“, techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu, tačiau pažymėtina, kad tai nebuvo esminė eismo įvykio priežastis, bylos duomenimis motociklas buvo stabdomas, yra padangų slydimo žymės, tačiau kaltinamojo automobilio iÅ¡važiavimas iÅ¡ Å¡alutinio kelio G.

R. akivaizdžiai buvo netikėtas, be to, bÅ«tent E. K. privalėjo praleisti G. R., o ne atvirkščiai, ir E. K. vairuotam automobiliui neįvažiavus į sankryÅ¾Ä Ä¯vykio momentu, G. R., nepaisant Å¡iek tiek virÅ¡yto leistino greičio bei lengvo girtumo laipsnio bÅ«tų iÅ¡vengęs eismo įvykio, kadangi važiavo tiesiai. Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiÅ¡koje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-593/2011).

Tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir kilusių padarinių konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, jeigu analogiÅ¡koje situacijoje asmuo nebÅ«tų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Jei KET pažeidžia keli eismo dalyviai, teismas turi įvertinti jų padarytus pažeidimus ir nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Jei nukentėjęs eismo dalyvis taip pat pažeidžia KET, tačiau jo pažeidimai nebuvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga, jo padaryti KET pažeidimai turi reikÅ¡mę skiriant kaltininkui bausmę bei nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems (LAT 2011-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011).

Nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga buvo kaltinamojo E. K. veiksmai, kadangi jam nepažeidus kelių eismo taisyklių eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, nes G. R. padaryti KET pažeidimai tokio įvykio nebÅ«tų sukėlę. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į E. K. duotus parodymus apie tai, kad jis buvo įsitikinęs, jog gatvė buvo tuščia, pažiÅ«rėjo tiek į kairę, tiek į deÅ¡inę pusę, nieko nematė, jo manymu, jis buvo pakankamai įsitikinęs, kad yra saugu, ir pradėjo važiuoti, darytina iÅ¡vada, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, kadangi nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kito eismo dalyvio ir jo turto saugumui, sudarė kliÅ«tį jo eismui, nepasirinko tinkamo važiavimo greičio ir nesustojo pakankamÄ laiko tarpÄ , kad įsitikintų, jog į sankryÅ¾Ä Ä¯važiuoti tikrai saugu, nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio nedavė kelio kitai transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, t. y. nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (vairuotojo ilgametę patirtį) galėjo ir turėjo tai numatyti.Atsižvelgiant į nustatytus visus nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 5 dalį kvalifikuota tinkamai.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto pirmÄ kartÄ (t. 1, b. l. 170), veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 171-174); dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kitos neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, visiÅ¡kai atlygins žalÄ . Kaltinamasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad atlygino nukentėjusiesiems dalį praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos sumos, taip pat įsipareigoja atlyginti teismo priteistÄ neturtinę žalÄ , tik mano, kad praÅ¡oma priteisti suma yra per didelė.

Kaltinamasis yra darbingos sveikatos, dirbantis, todėl yra pagrindo manyti, kad jis realiai gali įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su neturtine žala. Byloje yra laiduotojos J. J. praÅ¡ymas perduoti E. K. jos atsakomybėn pagal laidavimÄ . Asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 str. 1 d.). Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 str. 4 d.).Teismas, atsižvelgdamas į teigiamas laiduotojos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, daro iÅ¡vadÄ , jog J.

J. yra verta teismo pasitikėjimo. Ji yra kaltinamojo dukra, gyvena tame pačiame mieste, nuolat bendrauja, darbovietės charakterizuojama teigiamai, neteista, nebausta administracine tvarka, jos sveikatos bÅ«klė yra tinkama, todėl manytina, kad laiduotoja gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam. Nukentėjusioji ir jos atstovas teismo posėdžio metu neprieÅ¡taravo laidavimo instituto taikymui. Esant Å¡ioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl E. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, o baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali bÅ«ti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.).

E. K. padarė KET pažeidimus, dėl kurių kilo skaudÅ«s padariniai, Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones. Tačiau teismas gali, bet neprivalo skirti paminėtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Sprendžiant šį klausimÄ Ä¯vertintina tiek kaltinamojo asmenybė, tiek tai, kad nuo 2010 m. jis dirba darbÄ , tiesiogiai susijusį su transporto priemonės vairavimu. Nors tai savaime neeliminuoja galimybės uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nagrinėjamos bylos kontekste tai nebÅ«tų protinga, sÄ Å¾ininga ir teisinga.

Kaltinamajam teisė vairuoti reikalinga visų pirma kaip pajamų Å¡altinis, o ne patogesniam gyvenimui ar laisvalaikiui. Kaltinamasis vairuotoju VÅ¡Ä® "(duomenys neskelbtini) " dirba nuo 2010-06-14. Kaltinamasis yra sulaukęs 66 metų amžiaus. Tokio amžiaus asmeniui netekus darbo Lietuvos Respublikoje esamomis darbo pasiÅ«los sÄ lygomis yra praktiÅ¡kai nebeįmanoma kur nors įsidarbinti. Uždraudimas naudotis specialia teise nagrinėjamu atveju esmingai nieko nepakeis, kadangi naudotis teise gali bÅ«ti uždraudžiama tik ribotÄ laiko tarpÄ , o ne visam gyvenimui.

Tuo tarpu uždraudus jam vairuoti, kaltinamasis netektų darbo ir atitinkamai didelės dalies savo pajamų, o tai atsilieptų ne tik jo paties tinkamo pragyvenimo galimybėms, bet ir galimybei atlyginti neturtinę žalÄ nukentėjusiesiems. Esant tokioms aplinkybėms baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – skirti netikslinga. Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti - taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Automobilis AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio AUDI A6 AVANT užvedimo rakteliai perduotini E. K. valdyti ir naudotis.Motociklas Honda VT750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas G.

R. vardu, ir motociklo Honda VT750 užvedimo rakteliai perduotini N. F.-R. ar/ir kitam teisėtam savininkui neribotam disponavimui.Du kompaktiniai diskai, laikomi pakete Nr. 2, paliktini saugoti prie bylos.Laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. K. vardu registruotoms transporto priemonėms: Audi A6, valst. nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); Audi A6 Avant, valst. nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); savos gamybos priekabai, valst. nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo nukentėjusiesiems.Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai N. F.-R. ir I.

R. pareiškė kaltinamajam E. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu buvo suformuotas galutinis ieškinio reikalavimas ir iš kaltinamajo E. K. prašoma priteisti 18000 Eur neturtinės žalos atlyginimo I. R. ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo N. F.-R. (2 t., 9-11, 83, 85 b. l.). Nustatyta, kad kaltinamasis E. K. atlygino 5000 Eur neturtinės žalos, draudimo įmonė atlygino dar 5000 Eur neturtinės žalos (2 t., 14-16, 51-57 b. l.). E. K. sutinka papildomai atlyginti iki 5000 Eur neturtinės žalos.Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 str. 1 d.).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ ir kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Pagrįsdami neturtinės žalos dydį, nukentėjusieji civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad iki dabar sunkiai iÅ¡gyvena artimo žmogaus netektį, lankosi pas psichologus, vartoja raminamus vaistus. I. R. tėvo netektis yra ypatingai skaudi, tėvas jam buvo didelis autoritetas bei draugas. Vaiko elgesys pasikeitė, jis tapo uždaras, vangus, apatiÅ¡kas, nepakantus aplinkai, suprastėjo jo gebėjimai mokymuisi, sutriko sveikata, mokykloje jo atžvilgiu prasidėjo patyčios. N. F.-R. dėl sutuoktinio žūties patyrė depresijÄ , negali susitaikyti su netektimi, sumažėjo noras siekti pasiekimų darbinėje veikloje, be to, Å¡eimyninės aplinkybės verčia daugiau rÅ«pintis sÅ«numi.

Nukentėjusieji pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (2 t., 12, 47-49, 60-75).Teismo vertinimu, nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekstas neabejotinai įrodo, kad dėl E. K. sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo G. R., nukentėjusieji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ . Ginčo byloje dėl to nėra. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais, todėl turi bÅ«ti atlyginta (CK 6.246 str.-6.249 str.).

Taip pat turi bÅ«ti nustatytas teisingas atlygintinos neturtinės žalos dydis.Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011).Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.).

Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali bÅ«ti nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas (CK 6.253 str. 5 d.). Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.).

Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.

Nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, baudžiamojoje byloje 2K-299/2012).Dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus.

Eismo tvarkÄ , dalyvavimo jame sÄ lygas detaliai reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Jose iÅ¡dėstyti labai konkretÅ«s, akivaizdÅ«s ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali bÅ«ti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant duomenims, jog nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles ar kitokiu bÅ«du buvo neatsargus, turi bÅ«ti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus Å¡altinis, ir leido Å¡ioms pasekmės atsirasti.

Esant tokiai situacijai, jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio - tyčios ar didelio neatsargumo, bÅ«tų neteisinga visÄ atsakomybę taikyti tik žalÄ padariusiam asmeniui, nes protingo, rÅ«pestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam. SvarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ bei nepatogumus, antra vertus - nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nukentėjusiems asmenims, važiavusiems neprisisegus saugos diržais ir įvykus eismo įvykiui patyrusiems sunkius sužalojimus, pripažįstamas jų didelis neatsargumas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-634/2005, 3K-3-90/2008, 2K-299/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad asmens, kuris vairavo motociklÄ neturėdamas teisės jo vairuoti, be to, virÅ¡ijo leidžiamÄ (70 km/ val) greitį, nes važiavo ne mažesniu kaip 99 km/ val greičiu, bei motociklui nebuvo atlikta techninė apžiÅ«ra, veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-272/2011).Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-177-696/2015).NeatsargÅ«s nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairÅ«s tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, bÅ«tina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir Å¡iurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek), ar kaltininkas vairavo blaivus (kasacinė nutartis Nr. 2K-177-696/2015).Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15000 iki 150000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-399/2009, 2K-371/2010, 2K-416/2010, 2K-425/2010, 2K-551/2010, 2K-553/2010, 2K-678/2010, 2K-4/2011, 2K-9/2011, 2K-150/2011, 2K-195/2011, 2K-239/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-165/2012, 2K-185/2012, 2K-302/2012, 2K-377/2012, 2K-65/2013, 2K-124/2013, 2K-184/2013, 2K-204/2013, 2K-220/2013, 2K-431/2013, 2K-91/2014, 2K-388/2014, 2K-438/2014, 2K-445/2014, 2K-143/2015, 2K-177/2015 ir kt.), o kai yra nustatyta, jog kelių eismo taisykles pažeidė ir nukentėjęs asmuo, t. y. nustatomas didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 10000 Lt iki 40000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2009, 2K-127/2010, 2K-272/2011, 2K-473/2011, 2K-90/2012, 2K-204/2013, Å iaulių apygardos teismo 2015-03-18 nutartis byloje 1A-142-282/2015).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-272/2011, kurioje aplinkybės gana panaÅ¡ios, eismo įvykyje dalyvaujant motociklui, esant ir motociklo vairuotojo padarytiems KET pažeidimams bei kaltei dėl eismo įvykio, konstatavo, kad neturtinės žalos dydis, kai bendrai per abu nukentejusius buvo priteista Å¡iek tiek daugiau nei 44000 Lt (apie 13000 Eur), yra nustatytas teisingai.

Pažymėtina, kad šiuo atveju žuvo ne tik motociklo vairuotojas, bet ir keleivė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-194-222/2016, kurioje aplinkybės gana panašios, eismo įvykyje dalyvaujant motociklui, esant ir motociklo vairuotojo padarytiems KET pažeidimams, konstatavo, kad neturtinės žalos dydis, kai bendrai nukentejusiesiems buvo priteista 22000 Eur, yra nustatytas teisingai. Kaip jau minėta, nusikalstama veika neabejotinai turi sunkias pasekmes nukentėjusiesiems, kadangi žuvo žmogus.

Dėl E. K. kaltės pastebėtina, kad žala kilo dėl neatsargumo. E. K. padaryti KET pažeidimai, nors ir lėmė itin sunkias pasekmes, patys savaime nėra chuliganiški, nesusiję su šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu. E. K. transporto priemonę vairavo blaivus. E. K. turtinė padėtis nevertintina kaip labai gera. Asmuo savo vardu turi registruotas tris senas transporto priemones, viena iš jų dalyvavo byloje nagrinėtame eismo įvykyje, todėl šio turto vertė nėra didelė.

E. K. yra 66 metų amžiaus, pensininkas, galimybės dirbti gerai apmokamÄ darbÄ yra mažai įtikimos. Tikimybė, kad asmuo dar daug metų iÅ¡laikys darbo vietÄ , atsižvelgiant į jo amžių, irgi nėra didelė. E. K., jo teigimu, gauna apie 400 Eur darbo užmokesčio, taip pat iÅ¡ dokumentų nustatyta, kad jis gauna apie 340 Eur pensijos, apie 110 Eur kompensacijÄ (2 t., 34-37, 80 b. l.). Nusikalstama veika padaryta turtinė žala yra atlyginta. Ä®vertinant turtinę žalÄ taip pat atsižvelgtina į G.

R. pajamas, kurių dėl jo žūties neteko Å¡eima. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. R. vidutinės mėnesio pajamos buvo 245,32 Eur (2 t., 57 b. l.).Vertinant kitas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad kaltė dėl kilusios neturtinės žalos yra miÅ¡ri, t. y. dėl kilusios žalos kaltas ne vien E. K.. Byloje nustatyta, kad G. R. motociklÄ Ä¯vykio metu vairavo neblaivus bei virÅ¡ijo leistinÄ greitį. Specialisto iÅ¡vadoje (1 t., 90-99 b. l.) konstatuota, kad prieÅ¡ stabdymÄ motociklas važiavo 65 km/h greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/h greičiu, dėl to neteko techninės galimybės, laiku stabdydamas vairuojamÄ motociklÄ , iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „Audi A6 Avant“ ir tai techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu.

Vertinant Å¡iÄ aplinkybę galima daryti iÅ¡vadÄ , kad G. R., važiuodamas leistinu greičiu, konkrečioje situacijoje galimai bÅ«tų apskritai iÅ¡vengęs susidÅ«rimo, nes bÅ«tų spėjęs motociklÄ sustabdyti, arba galėjo patirti menkesnius sužalojimus, bet ne žūti, t. y. tokiu atveju bÅ«tų patirta mažesnė neturtinė žala arba ji nebÅ«tų kilusi. Taip pat įvertintina ir tai, kad G. R. kraujyje rasta 0,87 promilės etilo alkoholio (1 t, b. l. 102-103). Faktas, kad vairavimas iÅ¡gėrus ir vairavimas blaiviam gerokai skiriasi, is esmės nereikalingas įrodinėjimo.

Vairavimas pavartojus alkoholio draudžiamas ne Å¡iaip, o bÅ«tent dėl to, kad pasikeičia vairuojančio asmens gebėjimas laiku, adekvačiai reaguoti į kintančias eismo sÄ lygas. Ä®statymų leidėjo vertinimu ypač tai aktualu motociklų vairuotojams. LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 2 d. numatyta atsakomybė už motociklų vairavimÄ , vairuotojams esant neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės), t. y. motociklininkas, vairuodamas turi bÅ«ti absoliučiai blaivus.

G. R. kraujyje rasta 0,87 promilės etilo alkoholio, kas vertintina kaip pakankamai nemažas apsvaigimo laipsnis, kuris, teismo vertinimu, galėjo turėti tam tikrÄ Ä¯takÄ susiklosčiusioje eismo įvykio situacijoje. Kaip minėta, toks santykinai mažareikÅ¡mis KET pažeidimas kaip važiavimas neprisisegus saugos diržais ir įvykus eismo įvykiui dėl to patyrus sunkius sužalojimus, taip pat virÅ¡ytas greitis kasacinio teismo buvo vertintas kaip didelis neatsargumas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes G.

R. veiksmai, jam vairuojant didesnio pavojingumo transporto priemonę - motociklÄ , virÅ¡ijant greitį bei neblaiviam, vertintini kaip nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, dėl ko yra jo dalinė kaltė dėl kilusios neturtinės žalos. Nurodyti veiksmai atitinka kriterijus, numatytus CK 6.253 str. 1 d., 6.253 str. 5 d., CK 6.282 str. 1 d., todėl Å¡iuo pagrindu iÅ¡ E. K. priteistinos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas, o neturtinės žalos dydžio nustatymui, be kitų kriterijų, atsižvelgtina į teismų praktikÄ , kai nustatomas didelis nukentėjusio asmens neatsargumas.

Kaip minėta, tokiu atveju neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 10000 Lt iki 40000 Lt, t. y. apytiksliai nuo 3000 Eur iki 11600 Eur, nors yra ir atvejų, kai buvo priteista beveik 13000 Eur, taip pat ir 22000 Eur. Kaip minėta, į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teismai turi atsižvelgti, tačiau Å¡is dydis turi bÅ«ti nustatomas individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į visumÄ aplinkybių, todėl teismų praktika kategoriÅ¡kų žalos dydžio rėmų teismui konkrečioje byloje nenustato.

Sprendžiant klausimÄ dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, turi bÅ«ti atsižvelgta ir į bendrÄ ekonominę situacijÄ Å¡alyje, į tai, kad nagrinėjamoje byloje G. R. vairuodamas motociklÄ greitį virÅ¡ijo palyginus nedaug, važiavo tiesia trajektorija, o ne manevravo kelyje. Taip pat įvertintina tai, kad dalį neturtinės žalos - 5000 Eur - atlygino draudimo įmonė, E. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, jam netaikytinas uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl neturtinės žalos atlyginimo prievolė įgyja ir tam tikrÄ baudžiamojo poveikio, bausmės prasmę, kuri dėl eismo įvykio žuvus žmogui, igyvendinant teisingumo principÄ , turi bÅ«ti adekvati.

Atsižvelgiant į visumÄ nustatytų aplinkybių, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo vertinimu, be jau atlygintos 10000 Eur neturtinės žalos, iÅ¡ E. K. nukentėjusiesiems dar priteistina 10000 Eur neturtinės žalos - po 5000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam.Byloje taip pat pateiktas praÅ¡ymas priteisti nukentėjusiosios N. F.-R. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 800 Eur advokato pagalbai apmokėti. Kadangi nukentėjusioji dėl kaltinamojo E. K. padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į advokatÄ ir turėjo atstovavimo iÅ¡laidų, kurios pagrįstos dokumentais, jos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ E. K. (BPK 106 str. 2 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., n u s p r e n d ž i a :             E. K., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, perduoti jį J.

J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimÄ vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. E. K. baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - neskirti.Nukentėjusiųjų N. F.-R. ir I. R. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. K. nukentėjusiesiems N. F.-R. ir I. R. po 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. K. nukentėjusiajai N. F.-R. 800 Eur advokato pagalbai apmokėti.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ E. K. vardu registruotoms transporto priemonėms: Audi A6, valst. nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); Audi A6 Avant, valst. nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); savos gamybos priekabai, valst. nr. SS977, VIN: (duomenys neskelbtini), paskirtÄ Å iaulių apylinkės teismo 2016-06-10 nutartimi, palikti galioti iki visiÅ¡ko ieÅ¡kinio atlyginimo.Kaltinamajam E. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio AUDI A6 AVANT užvedimo raktelius perduoti E. K. valdyti ir naudotis;motociklÄ Honda VT750, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotÄ G.

R. vardu, ir motociklo Honda VT750 užvedimo raktelius perduoti N. F.-R. ar/ir kitam teisėtam savininkui neribotam disponavimui;du kompaktinius diskus, laikomus pakete Nr. 2, palikti saugoti prie bylos.IÅ¡aiÅ¡kinti E. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                Silvijus Balčytis