55232a7d-a7f2-4db2-a0dc-ad1702ab5c3e · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-368-587/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06985-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 20 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui L. Ž., jo atstovei bei ieÅ¡kovei N. Ž., atsakovų V. M., V. M., J. M., J. P., E. S. atstovui G. K. nedalyvaujant atsakovams V. M., V. M., J. M., J. P., E. S. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų L.

Ž. bei N. Ž. ieÅ¡kinį atsakovams V. M., V. M., J. M., J. P., E. S. dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino bei ieÅ¡kinyje, atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovams N. Ž. bei L. Ž. ir atsakovams V. M., V. M., J. M., J. P. bei E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. (el. byla, 1 t. b.l. 31-37).

Sklypas bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiomis idealiosiomis dalimis: N. Ž. – 20561/79296; L. Ž. – 20660/79296; V. M. – 13774/79296; V. M. – 6887/158592; J. M. – 10527/79296; J. P. – 6887/105728; E. S. – 6887/105728. Naudojimosi tvarka juo nėra nustatyta. Prašo pripažinti ieškovams N. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) bei L. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovų V. M. gim. (duomenys neskelbtini), V. M. gim. (duomenys neskelbtini), J. M. gim. (duomenys neskelbtini), J.

P. gim. (duomenys neskelbtini) bei E. S. gim. (duomenys neskelbtini) sutikimo pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ inžinierės N. S. 2018-03-20 parengtÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., schemÄ atsidalinti ieÅ¡kovams priklausančias Å¡io žemės sklypo N. Ž. priklausančiÄ 20561/79296 dalį ir L. Ž. priklausančiÄ 20660/79296 dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priskiriant abiem ieÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teise minėtoje schemoje indeksu „2“ pažymėtÄ Å¾emės sklypo dalį (41221 m2), o atsakovams V.

M., V. M., J. M., J. P. bei E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priskiriant žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „1“ (38075 m2) bei atlikti kadastrinius matavimus ir visus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal Å¡iÄ schemÄ suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad toks žemės sklypo atidalijimas yra racionaliausias, abi Å¡alys gali patekti į sklypus iÅ¡ Didvyrių gatvės, servitutas neįsiterpia į sklypÄ . Be to atsakovai visÄ laikÄ naudojosi jiems siÅ«loma dalimi žemės sklypo, kadangi ten yra seni jų neįregistruoti statiniai, ten Å«kininkas, kuriam jie leido naudotis žemės sklypu laiko savo trÄ Å¡as, padargus, t.y. tÄ sklypo dalį jie naudoja.

PrieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti atidalinimo tvarka pažeistų ieÅ¡kovų interesus, kadangi atsakovės servitutas nurodomas viduryje jiems siÅ«lomo žemės sklypo, be to jiems siÅ«lomoje dalyje yra seni pamatai, kurių nugriovimas yra brangus. Kadangi jie neregistruoti bet priklauso atsakovams, tai tÄ Å¾emės sklypo dalį ir praÅ¡o priskirti atsakovams. Atsakovų atstovas paaiÅ¡kino bei patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje, atsiliepime nurodė, kad praÅ¡o pripažinti atsakovams V. M., V. M., J. M., J.

P., E. S. teisę be ieÅ¡kovų L. Ž. ir N. Ž. sutikimo pagal 2018-08-31 UAB ,,Valakas“ parengtÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., schemÄ atidalinti atsakovams priklausančiÄ Å¡io žemės sklypo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisę minėtoje schemoje į sklypo dalį „1“ (38075 kv.m.), o ieÅ¡kovams L. Ž. ir N. Ž. pripažįstant bendrosios dalinės nuosavybės teisę minėtoje schemoje į sklypo dalį „2“ (41221 kv.m.), bei atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal minėtÄ schemÄ suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

Nurodo, kad ieÅ¡kovų siÅ«loma atidalinimo schema pažeistų atsakovų teises, kadangi sklypas yra nelygus, kampuotas, ieÅ¡kinyje visiÅ¡kai be pagrindo teigiama, kad atsakovai visÄ sklypÄ naudoja savo reikmėms, nuomoja žemės Å«kio veiklai. Tikroji padėtis yra tokia, kad atsakovai savo reikmėms, t.y. žemės Å«kio veiklai naudoja tik Å¡iaurinę sklypo dalį, kuriÄ ieÅ¡kovai pageidautų prisiteisti sau. Pietinė sklypo dalis, kuriÄ ieÅ¡kovai siÅ«lo atsakovams, gavus visų sklypo savininkų, tame tarpe ir ieÅ¡kovų, sutikimÄ leista naudotis kitam Å«kininkui, kuris Å¡iÄ aplinkybę galės paliudyti teisme.

Sklypo pietinėje dalyje yra beÅ¡eimininkis statinys – kažkokio statinio pamatai, kuriais atsakovai (mano ir ieÅ¡kovai) nesinaudoja. Aplinkybei, kad sklype yra beÅ¡eimininkio statinio konstrukcija (pamatai) įrodyti pateikia Nekilnojamojo turto duomenų bylÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad buvusiai sklypo bendraturtei O. M. nuosavybės teise priklausė gyv. namas ir aÅ¡tuoni priklausiniai. Sklype pažymėti minėti beÅ¡eimininkiai pamatai, įvardinti „sandėliais“, tačiau jų nuosavybė O. M. neįteisinta.

O. M. turtÄ lygiomis dalimis paveldėjo atsakovai J. P., E. S. ir V. M.. II. Byloje nustatytos aplinkybės bei teismo argumentai. Nustatyta, kad ieÅ¡kovai kreipėsi su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovams teisę be atsakovų sutikimo pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ 2018-03-20 parengtÄ Å¾emės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. schemÄ atidalinti ieÅ¡kovams priklausančiÄ sklypo dalį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. byla 1 t. b.l. 1-4, 9-10).

Atsakovai pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė be ieÅ¡kovų sutikimo atidalinti pagal prie patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio pateiktÄ schemÄ , žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. (el. b. 1 t. b.l. 151-157). Vėliau nurodė, kad jiems tiktų ir prie pradinio prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikta schema, t.y., kad žemės sklypu bÅ«tų nustatyta naudojimosi tvarka esanti (1 t. b.l. 98-104) ir per baigiamÄ sias kalbas atstovas pareiÅ¡kė, kad iÅ¡ esmės jie nori nustatyti naudojimosi tvarkÄ , o neatsidalinti žemės sklypo, įvyko klaida pareiÅ¡kiant patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, ir jei teismas laikys reikalinga, atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai keičia savo pozicijÄ neaiÅ¡ku dėl ko, klaida nurodoma tik baigiamosiose, kalbose, kai byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, buvo pakankamai laiko apsispręsti dėl reikalavimo (patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis pateiktas 2018-09-14).

Taip pat teismas nelaiko tikslinga atnaujinti bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, kadangi bet kuriuo atveju, kaip jau minėta, atidalinimui yra skiriamas prioritetas prieÅ¡ naudojimosi tvarkos nustatymÄ ir nėra teisės, akto, kuris draustų kreiptis į teismÄ dėl sklypo atidalinimo, prieÅ¡ tai nenustačius naudojimosi tvarkos sklypu teismine tvarka. Todėl teismas bylÄ nagrinėja pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ ieÅ¡kinį (1 t. .bl. 1-4, 9) bei pagal atsakovų patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (1 t. b.l. 151-156), įvertinant ir prie 2018-06-11 prieÅ¡ieÅ¡kinio pateiktÄ ginčo žemės sklypo schemÄ (1 t. b.l. 104) .

Be to teismas laiko, kad toks pareiÅ¡kimas baigiamosiose kalbose, yra atmestinas, kadangi byloje buvo paskirti du parengiamieji ir keturi teismo posėdžiai, ir toks pareiÅ¡kimas net ir ne bylos nagrinėjimo metu paskutiniame posėdyje, o baigiamosiose kalbose, kai atsakovai naudojosi kvalifikuoto advokato pagalbÄ gali bÅ«ti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, todėl teismas bylÄ iÅ¡nagrinėja pagal byloje pateiktus ieÅ¡kinį bei patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinys tenkintinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.

Ieškovams N. Ž. bei L. Ž. ir atsakovams V. M., V. M., J. M., J. P. bei E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. (el. byla, 1 t. b.l. 31-37). Sklypas bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiomis idealiosiomis dalimis: N. Ž. – 20561/79296; L. Ž. – 20660/79296; V. M. – 13774/79296; V. M. – 6887/158592; J. M. – 10527/79296; J. P. – 6887/105728; E. S. – 6887/105728.

Naudojimosi tvarka juo nėra nustatyta. Vadovaudamiesi CK 4.80 str. 1 d. ieÅ¡kovai reiÅ¡kia ieÅ¡kinį atsakovams dėl atidalijimo iÅ¡ sklypo bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ (inžinierė N. S.) 2018-03-20 parengtÄ sklypo schemÄ . Nurodo, kad nuo pat ieÅ¡kovų bendrosios dalinės nuosavybės teisių į sklypÄ Ä¯registravimo tarp bendraturčių buvo nesutarimų dėl sklypo. Niekaip nepavyko gražiuoju rasti bendro sutarimo su kitais bendraturčiais dėl atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Buvo bandoma ieÅ¡koti įvairių sklypo atsidalinimo variantų, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas dėl atsakovų nelankstumo.

Dėl Å¡ių nesutarimų ieÅ¡kovai ilgÄ laikÄ negalėjo tinkamai naudotis sklypu – iÅ¡ jo visÄ naudÄ pasiimdavo kiti sklypo bendraturčiai (pvz., naudojo savo reikmėms, nuomojo žemės Å«kio veiklai). Tai, kad žemė atsakovų sutikimu buvo leista naudotis Å«kininkui liudytojui S. Ž. patvirtino ir jis pats 2019-02-28 posėdžio metu, neginčijo ir atsakovai, jis nurodė, kad savo padargus laikė bÅ«tent toje žemės sklypo dalyje, kuri siÅ«loma ieÅ¡kovų atsakovams. Tai, kad vyksta nesutarimai tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų neginčija ir atsakovai, tai liudija ir ieÅ¡kinys bei prieÅ¡ieÅ¡kinis pareikÅ¡ti teisme, pats teisminio ginčo faktas.

IÅ¡ antstolio R. B. 2018-04-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0085/18/16 ir jo priedų matyti, kad neužstatyta sklypo dalis yra suarta, yra naudojama žemės Å«kio veiklai. Kitoje sklypo dalyje stovi pamatai, Å«kinis pastatas, iki kurio sklype nutiestas asfaltuotas kelias. Antstolis protokole taip pat užfiksavo, jog sklype yra laikomos trÄ Å¡os, žemės Å«kio padargai (el. byla. 1 t. b.l. 13-29). IeÅ¡kovai nurodo, žemės veikla neužsiimantys, žemės nenuomojantys, visi daiktai sklype ir suartas laukas yra atsakovų sutikimo leisti sklypÄ dirbti liudytojui S. Ž. pasekmė.

IeÅ¡kovai tÄ dalį, kurioje yra pamatai, kurie neregistruoti, bet priklauso atsakovams, stovi trÄ Å¡os, žemės Å«kio padargai, siÅ«lo atidalijus palikti atsakovams, kadangi ieÅ¡kovai ta dalimi naudotis negali, ji faktiÅ¡kai naudojama atsakovų. Liudytojas S. Ž. patvirtino, kad jo trÄ Å¡os bei padargai yra bÅ«tent toje dalyje, kuriÄ ieÅ¡kovai siÅ«lo atsakovams 2018-02-28 posėdžio metu. Minėto sklypo teritorijoje yra vienos iÅ¡ atsakovių J. M. nuosavybėje esantis 0.33 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis kelio servitutÄ .

Tame sklype tos pačios atsakovės nuosavybės teise yra pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – viraline, dviem Å«kiniais pastatais, sandėliu, daržine, tvartu bei kitais inžineriniais kiemo statiniais. Å iuos duomenis patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2018-04-30 iÅ¡raÅ¡as (el. byla, 1 t. b.l. 105-109). Pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ schemÄ minėtas servitutas lieka ieÅ¡kovams siÅ«lomoje dalyje, tačiau jis yra ir praÅ¡omų atidalinti sklypų riba (1 t. b.l. 9).

Atsakovai patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu (el. byla, 1 t. b.l. 152-156) siÅ«lo ginčo sklypÄ atidalinti, prieÅ¡ingÄ dalį siÅ«lydami ieÅ¡kovams. Nurodo, kad ieÅ¡kovai savo pateiktoje planuojamoje sklypo atidalinimo schemoje pateikia ieÅ¡kovams ir atsakovams numatomas nelygiavertes sklypo dalis, kad žemėnaudos formavimas remiasi reikalavimais sudaryti taisyklingos konfigÅ«racijos, stačiakampius, tiesių linijų sklypus, o nukrypimas nuo jų įmanomas esant svarbioms aplinkybėms. Tačiau ieÅ¡kovams paliekama sklypo dalis artima stačiakampiui, o atsakovams tik pjÅ«klo formos siaura juosta.

Be to, atsakovams paliekami visi žemės sklypo suvaržymai: pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta, elektros linijų apsaugos zona. NeaiÅ¡ku kodėl ieÅ¡kovai nori, kad jų numatomoje naudotis sklypo dalyje bÅ«tų įsiterpęs vienos iÅ¡ atsakovių sklypas su statiniais, iki kurio yra numatytas ir patvirtintas servitutas per bendraturčių sklypÄ . Teismas Å¡iuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes siÅ«lydami savo sklypo atidalinimo variantÄ visus Å¡iuos vadinamus apsunkinimus bei nelygiavertėmis jų vadinamomis sklypo dalimis jau siÅ«lo ieÅ¡kovams.

Tai, kad argumentuojama, jog sklypas turi bÅ«ti taisyklingos konfigÅ«racijos, akivaizdu, kad Å¡iuo atveju sklypo iÅ¡orinės ribos yra tokios, kad iÅ¡orinės sklypo ribos taisyklinga konfigÅ«racija negalima dėl paties sklypo iÅ¡orinės formos. Tačiau siÅ«lant atidalinti vidine riba, ji yra tiesi, nėra kaip nors iÅ¡kraipyta ar laužyta. Taigi teismas laiko, kad ieÅ¡kovai siÅ«lydami savo atidalinimo planu nepažeidžia nei teisės aktų nei teismų praktikos. Taip pat teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teisingas yra siÅ«lymas servitutÄ nors ir palikti ieÅ¡kovų sklypo riboje (jį jie įskaito į jiems tenkančiÄ sklypo dalį savo sklypo dydžio sÄ skaita), tačiau jį pateikiant ir kaip sklypų ribÄ .

Atsakovų siÅ«loma sklypo atidalinimo schema pateikta prie patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio (1 t. b.l. 155), teismo nuomone pažeistų ieÅ¡kovų teises vien tuo, kad jiems siÅ«lomame žemės sklype (gana ženkliai sklypo viduje) paliekamas atsakovei J. M. priklausantis servitutas, kai tuo tarpu ieÅ¡kovų siÅ«lomoje schemoje servitutas lieka kaip atidalinamų sklypų riba, t.y. iÅ¡laikomas sklypo vientisumas. Pagal atsakovų pateiktÄ atidalinimo schemÄ ieÅ¡kovams siÅ«lomas sklypas yra servituto dalinamas dalimis, t.y. kaip vientiso jo jau nėra galimybės naudoti, tokį atidalinimÄ teismas laiko neracionaliu.

Be to teismas laiko, kad atidalinimÄ reikia nustatyti taip pat atsižvelgiant į faktinį sklypo naudojimÄ . Kaip nurodė Å«kininkas ir liudytojas S. Ž., jis padargus ir trÄ Å¡as laiko jam leidusių naudoti žemės sklypÄ asmenų – atsakovų ir atsakovams siÅ«lomame žemės sklype. Kadangi atsakovai tarpusavyje sklypo nesidalina, preziumuojama, kad tÄ dalį, kurioje veiklÄ vysto Å«kininkas jų sutikimu, jie visi naudoja bendrai, o ta dalis yra ir siÅ«loma atsakovams. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovai leido naudotis S. Ž. sklypu, sutarčių dėl sklypo ieÅ¡kovai nėra sudarę.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad sklypu leido naudotis atsakovai. Kad Å«kininkui S. Ž. atsakovai leido naudotis sklypu, jie neneigia, tai patvirtina ir Å«kininkas, ir kaip matyti iÅ¡ antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, jo suartas beveik visas ginčo žemės sklypas. Taigi akivaizdu, atsakovų leidimas naudotis sklypu yra virÅ¡ijantis jų nuosavybės dalį ir pažeidžiantis ieÅ¡kovų teises. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog jie įdirbinėja, tręšiÄ ir prižiÅ«ri tik Å¡iaurinę, o ne pietinę sklypo dalį, todėl Å¡ie argumentai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 177, 178 str.).

Be to Å¡ie teiginiai vertintini kritiÅ¡kai ir atsižvelgiant į pirminę atsakovų pateiktÄ naudojimosi tvarkos schemÄ , kuria atsakovai siekė sklypÄ dalinti ne iÅ¡ilgai, o skersai (1 t. .bl. 104), apie Å¡iaurinės sklypo dalies ilgametį naudojimÄ ir įdirbinėjimÄ nebuvo minima. Atsakovai nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad yra kažkokia nusistovėjusi ilgametė naudojimosi tvarka, pagal kuriÄ jie naudoja tik Å¡iaurinę sklypo dalį. Atidalijimui reikÅ¡mę gali turėti tik ilgametė nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka, o ne naujas ar besikaitaliojantis faktinis valdymas, kuris nurodomas atsižvelgiant į kilusius teisminius ginčus.

Taigi Å¡ie atsakovų teiginiai dėl faktinės naudojimosi tvarkos atmestini kaip nepagrįsti, neįrodyti (CPK 177, 178 str.). Be to kaip ir teigia savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovai, tai patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai ( 1 t. b.l. 10-12) jie paveldėjo O. M. turtÄ , prie kurio nurodomi neįteisinti statiniai. Akivaizdu, kad neįteisinti statiniai gali bÅ«ti tik buvusios savininkės, jos naudojame sklype, todėl darytina iÅ¡vada, kad paveldėjus turtÄ jis pereina atsakovams su visais, kad ir neįteisintais statiniais ir siÅ«lyti bÅ«tent užstatytÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ turėjo buvusi savininkė paveldėtojams nėra sÄ Å¾ininga.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad atsakovai be ieÅ¡kovų sutikimo faktiÅ¡kai naudojasi visu sklypu leisdami juo naudotis Å«kininkui. Be to, atsižvelgiant į bendrÄ sklypo plotÄ , tam tikrų dalių naudojimas yra ilgametis ir intensyvesnis. Realiai intensyviausiai ilgus metus naudojamos sklypo dalys buvo bÅ«tent tos, kurias dabar atsakovai siÅ«lo priskirti ieÅ¡kovams. Tai yra priekinė sklypo dalis, kurioje yra patekimas (servitutinis kelias) į vienai iÅ¡ atsakovių priklausantį žemės sklypÄ su statiniais.

Taip pat pietinė sklypo dalis, kurioje laikomi atsakovų vykdomoje žemės Å«kio veikloje naudojami padargai, Å«kio reikmėms naudojamas neregistruotas pastatas. Tai patvirtino liudytojas S. Ž.. Kaip minėta, pradiniu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovai sklypÄ siÅ«lė dalinti ne į Å¡iaurinę ir pietinę dalis, o į vakarinę ir rytinę dalis. Taigi atsakovai keičia savo pozicijÄ , todėl jų teiginiai vertintini kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovų siÅ«loma schema sklypo atidalinimui maksimaliai iÅ¡saugo susiformavusius atsakovų sklypo naudojimo santykius, nes atsakovams priskiriama bÅ«tent ta dalis, kuriÄ jie naudojo intensyviausiai, paliekamas patekimas nuo gatvės ir suformuojami du savarankiÅ¡ki sklypai, kurie įgalina jų bendraturčius atskirai naudotis savo nuosavybe.

Teismų praktikoje atidalijant bendraturčius iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sklypo dalis, kurioje yra statinių yra priskiriama tam iÅ¡ bendraturčių, kuriam tie statiniai priklauso nuosavybės teise. Visų pirma statinio buvimas atitinkamoje sklypo dalyje akivaizdžiai patvirtina, kad pagal faktinę naudojimosi sklypu tvarkÄ tik bendraturtis – statinio savininkas – naudoja statiniu užimamÄ Å¾emės dalį, o atidalijimas iÅ¡ sklypo bendrosios dalinės nuosavybės turi kiek įmanoma labiau atitikti faktinę naudojimosi sklypu tvarkÄ .

Be to, pastebėtina, kad atidalijimas, pagal kurį bendraturčio statiniu užstatyta sklypo dalis tektų kitam bendraturčiui, bÅ«tų neracionalus, nepatogus ir nepagrįstai varžantis bendraturčio, nesančio statinio savininku, teises, kadangi užstatyta sklypo dalis realiai yra suvaržyta statiniu, be to, užstatytos sklypo dalies naudoti kažkam kitam nei statiniui eksploatuoti praktiÅ¡kai galimybių nėra. Tai užprogramuotų ginčų po atidalijimo kilimÄ tarp buvusių bendraturčių. Nagrinėjamu atveju atsakovai patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priskirti jiems atsakovų schemoje indeksu 1 pažymėtÄ sklypo dalį, kurioje atsakovų statinių nėra, o ieÅ¡kovams praÅ¡o priskirti indeksu 2 pažymėtÄ sklypo dalį, kurioje stovi atsakovų statiniai – pamatai, Å«kinis pastatas, ir asfaltuotas kelias iki pastarojo (visi Å¡ie statiniai pažymėti ieÅ¡kovų schemoje;

Å«kinis pastatas pastarojoje įvardintas indeksu „N“). Nagrinėjamu atveju yra galimybė atidalyti iÅ¡ sklypo bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad patiems Atsakovams tektų jų statiniais užstatyta sklypo dalis, o ieÅ¡kovams – sklypo dalis neapsunkinta atsakovų statiniais. BÅ«tent taip praÅ¡o atidalyti ieÅ¡kovai savo ieÅ¡kiniu. Taigi dėl visų anksčiau minėtų priežasčių darytina iÅ¡vada, kad atidalijimas pagal atsakovų schemÄ bÅ«tų neracionalus, nepatogus, nepagrįstai varžytų ieÅ¡kovų teises, po atidalijimo kurstytų ginčus tarp buvusių bendraturčių.

Atsakovai nepagrįstai neigia minėtų statinių priklausomybę jiems, motyvuodami tuo, kad jų savininkė O. M. nebuvo jų įsiteisinusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 5.50 str. 1 d. „neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis.“ Kaip nurodyta patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje, O. M. palikimÄ lygiomis dalimis priėmė atsakovai. Atsakovai priimdami O. M. palikimÄ Ä¯gijo ir aptariamus neteisėtus statinius. Be to, pažymėtina, jog palikimÄ priėmusiems įpėdiniams pereina ne tik teisės į paveldimÄ turtÄ , bet ir pareigos dėl jo.

Atsakovai įgijo ne tik teises į aptariamus neteisėtus statinius, bet ir pareigas spręsti neteisėtų statybų padarinių Å¡alinimo klausimÄ (įteisinti statinius ar juos paÅ¡alinti). Å ių neteisėtų statinių griovimas kainuotų pakankamai didelę sumÄ â€“ 14.520,00 Eur, tai patvirtina sÄ mata (1 t. b.l. 176). Atsakovai sklypo dalį, kurioje yra jų statiniai, siekia priskirti ieÅ¡kovams, todėl sutiktina, kad atsakovai nepagrįstai siekia pareigas spręsti neteisėtų statybų padarinių Å¡alinimo klausimÄ perkelti ieÅ¡kovams, kurie patirtų didžiules iÅ¡laidas.

Pagal atsakovų schemÄ ieÅ¡kovams siÅ«loma priskirti sklypo dalis, kaip jau minėta yra suvaržyta kelio servitutu, skirtu patekimui į atsakovei J. M. priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Toks atidalijimo variantas yra visiÅ¡kai neracionalus, kadangi patekimas į J. M. sklypÄ gali bÅ«ti užtikrintas ir nevaržant ieÅ¡kovų teisių. Pažymėtina, kad sklypÄ padalinus taip, kaip praÅ¡oma ieÅ¡kinyje, įvažiavimas į J. M. sklypÄ bÅ«tų atsakovams tenkančioje sklypo dalyje, todėl į savo sklypÄ ji galėtų patekti įgyvendindama savo bendrosios dalinės nuosavybės teises į atsakovams tenkančiÄ sklypo dalį.

Todėl neaiÅ¡ku kodėl atsakovai, siekdami atsidalijimo, visus nelegalius statinius ir servitutÄ nori palikti ieÅ¡kovams. Ä®vertinus minėtÄ sias ir kitas faktines aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad pagal atsakovų schemÄ ieÅ¡kovams tektų žymiai mažesnio vertingumo sklypo dalis nei atsakovams. Ji yra apsunkinta patiems atsakovams skirtu servitutu ir jų naudojamais nelegaliais statiniais, kurių ženklios paÅ¡alinimo iÅ¡laidos tektų ieÅ¡kovams. Tai yra dar vienas savarankiÅ¡kas pagrindas patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .

Atsakovai nurodo, kad ieÅ¡kovai nori pirmoje eilėje atlikti atidalinimÄ iÅ¡ žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau tokiÄ procedÅ«rÄ galima atlikti tik tada, kai tarp bendraturčių nėra ginčo (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės Å«kio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsak. Nr. 3D-452/D1-513, 10 punktas) dėl žemės sklypo naudojimo dalių, t. y. kada jau yra nustatyta žemės sklypo naudojimo dalių tarp bendraturčių tvarka.

O tik tai atlikus, galima ruoÅ¡ti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ pagal atitinkamas taisykles (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos LR žemės Å«kio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsak. Nr. 3D-452/D1-513), iÅ¡pildyti visas reikalavimų bei sÄ lygų procedÅ«ras, atlikti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos patikrÄ bei derinimo ir tvirtinimo procedÅ«ras. Visa tai užtrunka iki 8 mėnesių.

Todėl atsakovai siÅ«lė pirmoje eilėje nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarkÄ . Mano, kad vien todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Teismas, su tokiais atsakovų argumentais visiÅ¡kai nesutinka, kadangi atsakovų minimas teisės aktas nurodo, kad žemės sklypas negali bÅ«ti atidalinamas jei jis yra teisminio ginčo objektu teisme ar areÅ¡tuotas. Tai yra negali bÅ«ti atidalinamas žemės sklypas neteismine tvarka jeigu dėl jo yra teisminis ginčas. To paties teisės akto 83 str. nustatyta, kad ginčai dėl bendraturčių sprendžiami teismine tvarka.

T.y. niekas negali uždrausti bendraturčiui kreiptis į teismÄ jei nėra susitariama ne teismine tvarka dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės. Be to reikalavimui dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės teikiamas prioritetas, kadangi atidalinimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės palengvina savininko teisių į daiktÄ turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ bei padeda iÅ¡vengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Todėl atidalinimui turi bÅ«ti suteikiamas prioritetas prieÅ¡ kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dus.

CK 4.80 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti i o dali iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-21 nutartyje c. b. Nr. 3K-S-66-916/2018 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog „kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės palengvina savininko teisių į daiktÄ turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ bei padeda iÅ¡vengti ateityje galimų bendraturčių ginčų.

Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokiÄ teismų praktikÄ , kuria siekiama bendraturčio nuosavybę visiÅ¡kai atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat pripažįsta, kad atidalijimui turėtų bÅ«ti suteikiamas prioritetas prieÅ¡ kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinės nuosavybė, tvarkos nustatymÄ , nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymu nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 159/2009)“ Sklypo atidalijimas pagal atidalijimo schemÄ atitinka bendraturčiams priklausančias nuosavybės dalis.

Pagal tokį atidalijimÄ visi bendraturčiai turėtų tiesioginį patekimÄ iÅ¡ Didvyrių gatvės ir gali tiesiogiai jungtis prie joje esančių komunikacijų. Tokius sklypus bÅ«tų patogu naudoti ir tai įgalintų kiekvienam iÅ¡ esamų bendraturčių gauti maksimaliÄ naudÄ . Servitutas yra neįsiterpęs į vidurį sklypo, kaip siÅ«lo atsakovai, jis driekiasi ties sklypų ribomis, taigi netrukdo sklypo vientisumui, kas akivaizdu yra geriausias servituto iÅ¡dėstymas. Atidalijimo schema atitinka bendraturčių interesų derinimo principÄ .

Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams ieÅ¡kinys tenkintinas pilnai, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas (CPK 177, 178, CK 4.80 str. 1 d.). IeÅ¡kovai patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl tenkinus jų ieÅ¡kinį bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovų (CPK 93 str.). Priteistina ieÅ¡kovams N. Ž. bei L. Ž. po 77,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų V. M., V. M., J. M., J. P. bei E. S. solidariai bylinėjimosi iÅ¡laidų – žyminio mokesčio bei už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ (el. byla 2 t. b.l. 2-4) (CPK 93, 79).

Priteisti L. Ž. 1000 Eur iš atsakovų V. M., V. M., J. M., J. P. bei E. S. solidariai (el. byla 2 t. b.l. 31-35) (CPK 79, 98). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį tenkinti. Pripažinti ieškovams N. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) bei L. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovų V. M. gim. (duomenys neskelbtini), V. M. gim. (duomenys neskelbtini), J.

M. gim. (duomenys neskelbtini), J. P. gim. (duomenys neskelbtini) bei E. S. gim. (duomenys neskelbtini) sutikimo pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ inžinierės N. S. 2018-03-20 parengtÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., schemÄ atsidalinti ieÅ¡kovams priklausančias Å¡io žemės sklypo N. Ž. priklausančiÄ 20561/79296 dalį ir L. Ž. priklausančiÄ 20660/79296 dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priskiriant abiem ieÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teise minėtoje schemoje indeksu „2“ pažymėtÄ Å¾emės sklypo dalį (41221 m2), o atsakovams V.

M., V. M., J. M., J. P. bei E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priskiriant žemės sklypo dalį, pažymėtÄ indeksu „1“ (38075 m2) bei atlikti kadastrinius matavimus ir visus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal Å¡iÄ schemÄ suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovams N. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) bei L. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) po 77,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų V.

M. gim. (duomenys neskelbtini), V. M. gim. (duomenys neskelbtini), J. M. gim. (duomenys neskelbtini), J. P. gim. (duomenys neskelbtini) bei E. S. gim. (duomenys neskelbtini) solidariai. Priteisti L. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) 1000 Eur iš atsakovų V. M. gim. (duomenys neskelbtini), V. M. gim. (duomenys neskelbtini), J. M. gim. (duomenys neskelbtini), J. P. gim. (duomenys neskelbtini) bei E. S. gim. (duomenys neskelbtini) solidariai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Lina Žemaitienė