Legislator Case Law & Legislation
55231752-e982-4292-b34e-b3fd9dc8d619 AI generated

55231752-e982-4292-b34e-b3fd9dc8d619 · Kauno apygardos teismas

Case Number 55231752-e982-4292-b34e-b3fd9dc8d619
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-169-633/2016 pagal ieÅ¡kovo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams G. K., A. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rÅ«pybos) vaikams steigimo, nuolatinio globėjo (rÅ«pintojo) paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui vieÅ¡ajai įstaigai Alvito Å v.

Legislator headnote

AI generated

55231752-e982-4292-b34e-b3fd9dc8d619 · Kauno apygardos teismas: Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Å¡eimos iÅ¡skyrimas yra labai rimto pobÅ«džio apribojimas. Toks žingsnis turi bÅ«ti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Sweden (no. J) judgement of 24 March 1988, Series A no. 130, p. 33-34 §72). Teismas turi nustatyti, ar konkrečiu atveju apribojimo pagrindai yra svarbÅ«s ir pakankami (Olsson v. Sweden, p. 32 §68, Vogt v. Germany judgement of 26 September 1995, Series A no. 323, p. 25,26 §52).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-40-324/2017Teisminio proceso Nr. 2-53-3-02008-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

K. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-169-633/2016 pagal ieÅ¡kovo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams G. K., A. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rÅ«pybos) vaikams steigimo, nuolatinio globėjo (rÅ«pintojo) paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui vieÅ¡ajai įstaigai Alvito Å v.

Kazimiero namams, iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė Å¡iuos reikalavimus:neterminuotai apriboti atsakovų G. K. ir A. K. tėvų valdžiÄ Ä¯ nepilnamečius vaikus dukrÄ M. K., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), sÅ«nų G. K., gimusį (duomenys neskelbtini), dukrÄ L. K., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir sÅ«nų G. K., gimusį (duomenys neskelbtini); panaikinti laikinÄ ir nustatyti vaikams nuolatinę globÄ (rÅ«pybÄ ); paskirti nuolatiniu vaikų globėju (rÅ«pintoju) VšĮ Alvito Å v.

Kazimiero namus; vaikų globos (rÅ«pybos) vietoje nustatyti vaikų nuolatines gyvenamÄ sias vietas; priteisti iÅ¡ atsakovų iÅ¡laikymÄ keturiems vaikams periodinėmis iÅ¡mokomis po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, uzufrukto teisę į iÅ¡laikymo lėšas nustatyti nuolatiniam globėjui (rÅ«pintojui) VšĮ Alvito Å v. Kazimiero namams.Nurodė, kad atsakovų Å¡eima nuo 1994 m. spalio 20 d. iki 2010 m. gruodžio 9 d. ir nuo 2014 m. vasario 11 d. iki dabar įraÅ¡yta į Socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ dėl socialinių įgÅ«džių stokos, nuo 2014 m.

– dėl to, kad atsakovas G. K. seksualiai iÅ¡naudojo mažametę dukrÄ L. K.. IeÅ¡kovo specialistai, bendradarbiaudami su socialiniais darbuotojais, policija, vykdė nuolatinę Å¡eimos stebėsenÄ , stengėsi suteikti vaikus namuose auginusiems atsakovams socialinę ir kt. pagalbÄ . Atsakovai iÅ¡ esmės nebendradarbiavo anksčiau ir Å¡iuo metu, siÅ«lytos pagalbos atsisakydavo arba priimdavo formaliai. Pakeisti atsakovės gyvenimo nuostatas ir elgesį vaikų atžvilgiu nepavyko. Atsakovai neturi socialinių įgÅ«džių, netinkamai vykdo tėvų pareigas savo vaikams.

Vaikai neturėjo elementarių higienos įgÅ«džių, dažnai bÅ«davo nesiprausę, neÅ¡variais drabužiais, namuose nebuvo arba trÅ«kdavo asmens higienos priemonių, maisto produktų ir kt. Vyresnieji vaikai prastai mokėsi, mažesnieji buvo labai baikÅ¡tÅ«s, bijojo žmonių, slėpdavosi, nemokėjo elgtis vieÅ¡umoje ir pan. Atsakovai materialiai vaikų aprÅ«pinti nesugebėjo. Atsakovai nepateikė dokumentų, kad gautų socialinę paÅ¡alpÄ , kuriÄ pagal Å¡eimos situacijÄ garantavo įstatymas.

Nepilnamečių vaikų padėtis Å¡eimoje ypač pablogėjo, paaiÅ¡kėjus atsakovo seksualiniam nusikaltimui prieÅ¡ dukrÄ L. Motina kaltino dukrÄ melagingai apkalbėjus tėvÄ , sugriovus jų Å¡eimÄ . 2014 m. vasario 7 d. L. paimta iÅ¡ Å¡eimos į VšĮ Alvito Å v. Kazmiero namus, kur motina jÄ aplankė vos kelis kartus. Motina dar mažiau rÅ«pinosi vaikais, nuolat ant jų Å¡aukė, keikė, ėmė riboti jiems maistÄ , jį slėpti, riboti pamokų ruoÅ¡Ä , kitokį lavinimÄ , iÅ¡jungdama namuose elektrÄ .

Vaikai iÅ¡tisai patyrė motinos psichologinį smurtÄ , terorÄ . Dukros S. (Å¡iuo metu pilnametė) ir M. raÅ¡tiÅ¡ku praÅ¡ymu kreipėsi pagalbos į ieÅ¡kovÄ , paÅ¡ydamos jas paimti iÅ¡ tėvų namų. 2014 m. liepos 31 d. nustačius, kad atsakovų vaikams yra iÅ¡kilęs fizinės, emocinės, socialinės grėsmės pavojus, nutarta iÅ¡ Å¡eimos paimti likusius 3 nepilnamečius vaikus, kuriems buvo nustatyta laikina globa (rÅ«pyba). Iki Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimo atsakovė vaikus lankė itin retai, o lankymų metu bendravo formaliai, Å¡altai, dėl ko vaikai motinos nelaukdavo, atsisakydavo eiti su ja susitikti, kalbėtis telefonu.

IeÅ¡kovo žiniomis, paėmus vaikus, atsakovai neteikė vaikams iÅ¡laikymo. Laikinasis vaikų globėjas (rÅ«pintojas) savo pareigas vaikams atlieka gerai, vaikai gyvenimo ir lavinimo sÄ lygomis patenkinti, gerėja ne tik vaikų socialiniai įgÅ«džiai, bet ir jų sveikata, mokymosi pažangumas. Mažamečiai L. K. ir G. K. turi specialių poreikių ryÅ¡ium su neįgalumu dėl brandos ir psichikos sutrikimų. Atsižvelgiant į abiejų atsakovų asmeninę ir turtinę padėtis, jų vaikams praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymas yra minimalus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Neterminuotai apribojo motinos A. K. valdžiÄ nepilnamečiams vaikams dukrai M. K., sÅ«nui G. K., dukrai L. K. ir sÅ«nui G. K., sustabdant asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.Neterminuotai apribojo tėvo G. K. valdžiÄ nepilnamečiams vaikams dukrai M. K., sÅ«nui G. K., dukrai L. K. ir sÅ«nui G. K., sustabdant asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.Panaikino vaikams M.

K., G. K., L. K., G. K. laikinÄ jÄ globÄ (rÅ«pybÄ ) ir nustatė G. K., L. K. ir G. K. nuolatinę globÄ , o M. K. – nuolatinę rÅ«pybÄ .Paskyrė VšĮ Alvito Å v. Kazimiero namus nepilnamečių vaikų M. K., G. K., L. K. ir G. K. nuolatiniu globėju (rÅ«pintoju).Nustatė nepilnamečių vaikų M. K., G. K., L. K. ir G. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ jų nuolatinės globos (rÅ«pybos) įstaigoje Alvito Å v. Kazimiero namuose, (duomenys neskelbtini).Priteisė iÅ¡ atsakovės A. K. iÅ¡laikymÄ vaikams M.

K., G. K., L. K. ir G. K. periodinėmis iÅ¡mokomis po 60 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015 m. gruodžio 23 d. iki vaikų pilnametystės. Uzufrukto teisę į Å¡ias vaikų iÅ¡laikymo lėšas nustatė nuolatiniam jų globėjui (rÅ«pintojui) VšĮ Alvito Å v. Kazimiero namams.Priteisė iÅ¡ atsakovo G. K. iÅ¡laikymÄ vaikams M. K., G. K., L. K. ir G. K. periodinėmis iÅ¡mokomis po 60 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015 m. gruodžio 23 d. dienos iki vaikų pilnametystės. Uzufrukto teisę į Å¡ias vaikų iÅ¡laikymo lėšas nustatė nuolatiniam jų globėjui (rÅ«pintojui) VšĮ Alvito Å v.

Kazimiero namams.Nustatė, kad atsakovas yra nuteistas ir atlieka bausmę už tai, kad gana ilgÄ laikÄ Å¡eimos namuose seksualiai iÅ¡naudojo mažametę dukrÄ . Atsakovas kaltu neprisipažino, savęs kaltu nelaiko, nesuvokia savo elgesio pasekmių neįgalios dukters psichinei sveikatai, Å¡eimos ryÅ¡iams. Apie pusantrų metų socialiniai ryÅ¡iai tarp atsakovo ir vaikų yra visiÅ¡kai nutrÅ«kę, nė viena pusė iÅ¡ esmės nededa pastangų juos atkurti ir palaikyti. Atsakovo bausmės atlikimas truks dar beveik trejus metus.

Nenustatė pagrindo pagrįstai tikėtis, kad padėtis dėl atsakovo gali pasikeisti. Sprendė, kad atsakovo įvykdytas nusikaltimas, atsižvelgiant į tai, kur, kiek laiko truko, kokiomis aplinkybėmis buvo įvykdytas ir kaip buvo priimtas bei įvertintas abiejų atsakovų, nesuderinamas su tėvų valdžios vykdymu tiek tiesiogiai nukentėjusiam nuo jo, tiek ir kitiems nepilnamečiams vaikams.Sprendė, kad atsakovės elgesys amoralus, ji daro ypatingÄ Å¾alÄ mažamečiams ir neįgaliems vaikams.

Atsakovė neturi socialinių įgÅ«džių, kaip auginti nepilnamečius, papildomų ir specialių poreikių turinčius neįgalius vaikus, nededa realių pastangų tokius įgÅ«džius įgyti, naudoja psichologinį smurtÄ vaikų atžvilgiu, nusiÅ¡alina nuo vaikų iÅ¡laikymo pareigos, atsisako socialinės pagalbos priemonių, jų nepriima. Nėra duomenų spręsti, jog Å¡i padėtis gali pasikeisti. Neįtikima, kad atsakovės keturios konsultacijos pas psichologÄ pakeitė brandaus amžiaus žmogaus asmenybę.

Tokios priemonės, jų intensyvumas yra nepakankamos, kad atsakovė galėtų įgyti neturėtų socialinių įgÅ«džių, be to, psichologo konsultacijos pobÅ«dis ir paskirtis yra iÅ¡ esmės kitokie. Neterminuotai apribojus atsakovų valdžiÄ nepilnamečiams vaikams, vaikai dar negali savarankiÅ¡kai įgyvendinti ir ginti savo teisių bei interesų, vykdyti pareigų, todėl panaikino laikinÄ ir įsteigė nuolatinę globÄ (trims mažesniesiems), o 17 m. turinčiai M. K. – rÅ«pybÄ .

Nuolatinį vaikų globėjÄ (rÅ«pintojÄ ) paskyrė pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir vaikų nuomonę. Nebuvo pagrindo manyti, kad vaikų noras prieÅ¡tarauja jų interesams. Parinktoje globos (rÅ«pybos) įstaigoje nustatė nuolatinę vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , nenustatė kliūčių įstaigai toliau vykdyti nepilnamečių globÄ (rÅ«pybÄ ).Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo kiekvieno iÅ¡ tėvų vaikų iÅ¡laikymo pareigos lygybės prezumpcijos ir iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ atsakovams mažinti ir (ar) nustatyti nevienodÄ iÅ¡laikymÄ .

Atsižvelgė į atsakovų visiÅ¡kÄ darbingumÄ , darbingÄ amžių, aplinkybę, kad atsakovas yra kaltas dėl įkalinimo už tyčinį nusikaltimÄ , į vaikų amžių ir dviem iÅ¡ jų nustatytus sveikatos sutrikimus, kad neterminuoto tėvų valdžios apribojimo laiku atsakovai nevykdys kasdienės vaikų globos, patys jų neaugins. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, priimtÄ jos atžvilgiu, priimti naujÄ sprendimÄ ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas rėmėsi abstrakčiu aplinkybių įvertinimu, nenurodė, kuriÄ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sÄ lygÄ atsakovė pažeidė. Teismas nenustatė pasyviosios kaltės. Atsakovė tyčia vaikų teisėtų poreikių nepažeidinėjo, neigiamos įtakos jiems nedarė, rÅ«pinosi vaikais iki laikino jų gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsakovė įgyvendina tėvų teisės ir pareigas dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikai bÅ«tų parengti savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Teismas neįvertino situacijos, jog atsakovė lankėsi pas psichologÄ , turi darbÄ , taip pat teisme yra užvesta santuokos nutraukimo byla, kuria ji siekia nutraukti santuokÄ su atsakovu G. K.. Neatsižvelgė į tai, jog atsakovė stengiasi gauti stabilių pajamų, kas padėtų iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus. Teismas nevertino, kad vaikai visÄ laikÄ gyveno kartu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Sweden (no. J) judgement of 24 March 1988, Series A no. 130, p. 33-34 §72). Teismas turi nustatyti, ar konkrečiu atveju apribojimo pagrindai yra svarbūs ir pakankami (Olsson v. Sweden, p. 32 §68, Vogt v. Germany judgement of 26 September 1995, Series A no. 323, p. 25,26 §52).

Tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė Å¡eimos gyvenimo sudedamoji dalis. Biologinės Å¡eimos tarpusavio santykiai negali bÅ«ti nutraukti dėl vaiko perdavimo vieÅ¡ajai globai (Eriksson v. Sweden judgement of 22 June 1989. Series A no. 156, p. 24 §58). Vaiko perdavimas globai turėtų bÅ«ti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų bÅ«ti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekvienas laikinos globos taikymo atvejis turėtų bÅ«ti suderintas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaikÄ .IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Teismas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes vertino pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikÄ ir atlikdamas įrodymų visumos vertinimÄ , sprendime vadovavosi CK 3.180 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Nuo vaikų paėmimo momento iÅ¡ Å¡eimos atsakovė iÅ¡laikymo vaikams neteikė. Per vaikų laikinosios globos laikotarpį (apie 2 metus) atsakovė globos įstaigai perdavė du bulvių maiÅ¡us kaip materialinę paramÄ . Atsakovė neprisidėjo prie vaikų sveikatos priežiÅ«ros, lavinimo, auklėjimo ir nevykdė kitų motinos pareigų vaikams.

Atsakovė nepateikė nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, jog per visÄ laikinosios globos laikotarpį stengėsi ir dėjo pakankamas pastangas, kad Å¡eimos situacija gerėtų. Ä®rodymai ir liudytojų parodymai įrodo atsakovės netinkamÄ elgesį vaikų atžvilgiu. Atsakovė neturi socialinių įgÅ«džių. Taip pat ji neturi įgÅ«džių, kaip auginti nepilnamečius papildomų, specialių poreikių turinčius neįgalius vaikus ir nededa pastangų tokius įgÅ«džius įgyti, sistemingai naudoja psichologinį smurtÄ (Å¡aukia, keikiasi, žemina, nepagrįsti kaltina dėl nenusisekusio tėvų gyvenimo), nusiÅ¡alina nuo vaikų iÅ¡laikymo pareigos.

Atsakovė atsisako socialinės pagalbos priemones, nesuvokia, jog to pirmiausiai reikia ne jai, o nepilnamečiams vaikams. Å ios aplinkybės daro ypatingÄ Å¾alÄ nepilnamečiams vaikams. Atsakovė neįrodė, kad tokia situacija gali pasikeisti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neterminuotai apribojo motinos valdžiÄ nepilnamečiams vaikams.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl motinos valdžios apribojimoPagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirÅ«pina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai ir sÄ lygos, nustatyti CK 3.180 straipsnyje, yra ne kartÄ aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje. Nurodytame straipsnyje iÅ¡vardytų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sÄ raÅ¡as yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimÄ riboti tėvų valdžiÄ laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rÅ«pintis vaikais; visais iÅ¡vardytais atvejais ribojant tėvų valdžiÄ turi bÅ«ti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prienų rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos v.

G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. B. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N.; bylos Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). AiÅ¡kinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

K. v. D. P.; bylos Nr. 3K-3-995/2003). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytos sÄ lygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sÄ raÅ¡as baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina:

1) vengia atlikti savo pareigas vaikams;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaiku;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytame CK straipsnyje iÅ¡vardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi bÅ«ti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , jog vienas iÅ¡ tėvų daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau iÅ¡vardytų sÄ lygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta.

Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžiÄ , turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobÅ«dį. Atsižvelgdamas į Å¡iuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokiÄ taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ . Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei bÅ«senai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžiÄ gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytoms sÄ lygoms ir tik nustačius vieno iÅ¡ tėvų, kuriam praÅ¡oma apriboti valdžiÄ , kaltę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008, yra pažymėjusi, kad tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rÅ«pintis vaikais. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos iÅ¡laikyti. Jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu ir kita, tai reiÅ¡kia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimÄ .

Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami Å¡ias pareigas, turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis. Tėvai privalo sudaryti sÄ lygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad, nuspręsdamas dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuriÄ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sÄ lygÄ atsakovė pažeidė, ir nenustatė jos pasyviosios kaltės.Apeliacine tvarka vertinamame sprendime nurodyta, kad atsakovė, pati neturėdama socialinių įgÅ«džių, neiÅ¡mokė vaikų elementarios higienos (prausimosi, dantų valymo, vaikų drabužiai bÅ«davo neÅ¡varÅ«s), atsakovės socialinių įgÅ«džių stoka neigiamai paveikė vaikų raidÄ â€“ vyresnieji prastai mokėsi, mažesnieji buvo labai baikÅ¡tÅ«s (bijojo žmonių, slėpdavosi), nemokėjo elgtis vieÅ¡umoje; turėdama keletÄ hektarų asmeninio Å«kio žemės, o atsakovui ir dirbant, atsakovė nesugebėjo vaikų materialiai aprÅ«pinti (namie trÅ«ko maisto, kuro), surinkti reikiamų dokumentų ir pateikti praÅ¡ymÄ paÅ¡alpai gauti, nors socialiniai darbuotojai tuo tikslu buvo suteikę reikalingÄ pagalbÄ (dėl atsakovės neveikimo paÅ¡alpa nebuvo paskirta).

Ypač svarbus atsakovės psichologinis smurtavimas prieÅ¡ vaikus: vaikus ji keikė, ant jų Å¡aukė, ribojo maistÄ (iÅ¡ vaikų paaiÅ¡kinimų matyti, kad deÅ¡rÄ laikė tik parodymui vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui), ribojo pamokų ruoÅ¡Ä atjungdama elektrÄ , dėl ko vyresniosios dukros S. ir M. pačios kreipėsi dėl paėmimo į globos įstaigÄ . Toks atsakovės elgesys paaÅ¡trėjo po atsakovo nuteisimo už neįgalios mažametės dukters L. seksualinį iÅ¡naudojimÄ nuo 2013 metų iki 2014 m. vasario 4 d., dėl kurio ji kaltino dukrÄ , jÄ atstÅ«mė, teigė, kad vaikas tėvÄ apkalbėjo ir sugriovė Å¡eimÄ .

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-319/2015, kurioje atsakovas G. K. yra nuteistas pagal LR BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 metams už lytinės aistros tenkinimÄ su mažamete dukra, pasinaudojant bejėgiÅ¡ka jos bÅ«kle, nustatyta, kad apie tokius tėvo veiksmus nukentėjusioji papasakojo mamai, kuri dėl to susibardavo su tėvu, tačiau nesikreipė į policijÄ ; mokyklos, kurioje mokėsi nukentėjusioji, psichologė parodė, jog nukentėjusioji pasakojo apie atsakovės poveikį nesakyti, kÄ su ja darė tėvas.

IÅ¡ vaikų paaiÅ¡kinimų matyti, jog atsakovė 2014 m. liepos mėn. grasino jiems pasikarsianti, nedavė valgyti, liepė graužti medį, grasino suÅ¡ersianti Å¡unims, tÄ sė už plaukų, daužė indus, keikė necenzÅ«riniais žodžiais, atjungė elektrÄ , neleidžia naudoti dujų. Atmestini apeliantės argumentai dėl pasyviosios kaltės nebuvimo – akivaizdu, jog iÅ¡vardinto pobÅ«džio jos elgesys, prieÅ¡ingas vaikų interesams, yra aktyvus. Už motinos valdžios panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaikų interesams atsakovė buvo nubausta 2014 m. rugsėjo 16 d.

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, pasyvioji kaltė pasireiÅ¡kia veiksmų, susijusių su vaikų fiziniu ir psichiniu ugdymu, neatlikimu, socialinio pobÅ«džio priemonių, skirtų Å¡eimos iÅ¡laikymui, nesiėmimu.Å ie veiksmai iÅ¡ esmės atitinka visas CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytas tėvų valdžios apribojimo sÄ lygas – vengimÄ atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiavimÄ motinos valdžia, žiaurų elgesį su vaikais, nesirÅ«pinimÄ jais.

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad keturi vaikai yra neįgalÅ«s, turi ne tik įprastinių, bet ir specialiųjų poreikių, kurių patenkinti atsakovė neturi nei įgÅ«džių, nei nedėjo realių pastangų tokius įgÅ«džius iÅ¡siugdyti; į vyravusį atsakovės sistemingÄ psichologinį smurtavimÄ , susijusį ne tik su vaikų žeminimu, bet ir kaltinimu dėl jų paėmimo į globos namus (t. 1 b.l. 39-41); į mažametės, nuo tėvo seksualinio smurto nukentėjusios dukros atstÅ«mimÄ (bylos nagrinėjimo metu Alvito Å v.

Kazimiero namų atstovas nurodė, jog atsakovė jÄ atvirai kaltino dėl tėvo nuteisimo, ant jos Å¡aukė, neleido apkabinti atsisveikinant); į akivaizdų atsakovės nesuvokimÄ , kokie jos vaikų poreikiai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė daro ypatingÄ Å¾alÄ mažamečiams ir neįgaliems vaikams (fiziniam ir psichiniam jų vystymuisi). IÅ¡vardinti faktai rodo, jog apeliacinio skundo argumentai apie atsakovės įgyvendinamas tėvų pareigas dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikai bÅ«tų parengti savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje, yra deklaratyvÅ«s. Konkrečiu atveju motinos valdžios apribojimo pagrindai yra svarbÅ«s ir pakankami.

CK 3.180 straipsnio 2 dalis nustato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tuomet, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus dėl asmenybės pokyčių, grįstų keturiais apsilankymais konsultuotis pas psichologÄ , laikydamas „neįtikima, jog keletas psichologo konsultacijų gali iÅ¡ esmės pakeisti brandaus amžiaus sulaukusio žmogaus asmenybę, Å¡iuo atveju netgi įgimtus dalykus, kita vertus, tokios priemonės, jų taikymo intensyvumas bei trukmė yra akivaizdžiai nepakankamos tam, kad atsakovė bÅ«tų galėjusi įgyti lig Å¡iol neturėtų socialinių įgÅ«džių, jų įgyti pakankamai, be to, ir psichologo konsultacijos, kaip pagalbos asmeniui priemonės, pobÅ«dis ir paskirtis yra iÅ¡ esmės kitokie“.

Nurodė, kad atsakovės laikysena teismo posėdžio eigoje rodo esant prieÅ¡ingai, todėl nėra realių duomenų, jog Å¡i padėtis gali pasikeisti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Nustatyta, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio atsakovė dirba, darbovietė pateikė teigiamÄ jos charakteristikÄ (geba dirbti kolektyve, komunikabili, korektiÅ¡ka), atsakovės buities sÄ lygos tvarkingos, nors Å¡iuo metu dėl vietos trÅ«kumo ir nepakankamos Å¡eimai apgyvendinti. IÅ¡ 2016 m. sausio 20 d. ieÅ¡kovės raÅ¡to Nr. VT14-125 matyti, kad, nors ir formaliai, laikinosios globos planuose numatytus įpareigojimus atsakovė vykdė – 2015 m. vasario 27 d. iÅ¡klausė tėvystės ugdymo įgÅ«džių kursÄ per 11 mėnesių, kai įpareigojimas buvo duotas 2014 m. kovo 6 d. ir kursÄ buvo galima iÅ¡klausyti per du mėnesius, keturis kartus konsultavosi pas psichologę VšĮ VilkaviÅ¡kio pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre.

Nuo 2015 m. spalio mėnesio ji gauna darbo užmokestį. 2016 m. kovo 7 d. teismo posėdyje pripažino, kad anksčiau bendraujant su vaikais jai trÅ«ko kantrybės, juos lankė retokai, nes neturėjo iÅ¡ ko, po bylos iÅ¡kėlimo lanko dažnai. IÅ¡klausiusi teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovės laikysenos, rodančios jos asmenybės pokyčių negalimumÄ . Pažymėtina, kad pastaroji iÅ¡vada nėra pagrįsta specialiomis žiniomis (atsakovės psichologiniu iÅ¡tyrimu ar pan.), kita vertus, atsakovės paaiÅ¡kinimai rodo požiÅ«rio į motinos pareigų turinį pokyčius – ji pripažįsta ankstesnes klaidas, stengiasi bendrauti su vaikais globos įstaigose, po bylos iÅ¡kėlimo juos septynis kartus aplankė, su dukra M. bendrauja telefonu, 2015 m. rugsėjo 14 d. inicijavo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimÄ , byloje nėra duomenų, jog atsakovės gyvenimo bÅ«das bÅ«tų asocialus.

Nurodyti pokyčiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad padėtis, dėl kurios atsakovei pagrįstai apribota motinos valdžia, gali pasikeisti, todėl yra pagrindas taikyti laikinÄ Â jos valdžios apribojimÄ . Remiantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaikų interesams.

CK 3.181 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimui atsakovė privalo bendradarbiauti su Å¡eima dirbančiomis institucijomis (ieÅ¡kove, VilkaviÅ¡kio socialinės pagalbos centru, vaikų globos įstaigomis), vykdyti jų nurodymus dėl tėvystės įgÅ«džių ugdymo, rÅ«pintis savo psichikos sveikata sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (apie tokį poreikį spręstina iÅ¡ atsakovės emocinės bÅ«klės santykiuose su vaikais iki jų paėmimo į globos įstaigÄ ), reguliariai lankyti vaikus globos institucijoje, raÅ¡tu, elektroniniu paÅ¡tu ar telefonu domėtis vaikų ugdymu, elgesiu, pasiekimais, sveikata, bendradarbiauti su vaikų globos įstaigomis, jų lankomomis ugdymo įstaigomis, teikti vaikams materialinį iÅ¡laikymÄ .

Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog nėra duomenų apie tai, kad nustatyta atsakovės nesirÅ«pinimo vaikais padėtis, daranti jiems ypatingÄ Å¾alÄ , gali pasikeisti, todėl netinkamai pritaikė motinos valdžios apribojimo bÅ«dÄ nustatančiÄ materialinės teisės normÄ . Sprendimas pakeistinas, atsakovės valdžiÄ vaikams apribojant laikinai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nekeistina ir nepriteistinos valstybės patirtos apeliantės atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, nes sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo iÅ¡ esmės nekeičiamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

  Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : pakeisti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimÄ , motinos A. K. valdžiÄ sprendime nurodytiems nepilnamečiams vaikams apribojant laikinai. LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos                                                    AuÅ¡ra Baubienė Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė