2023-01-04 Nr. AB-568-3-65-3-00557-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-56-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00557-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal P. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Ž., atstovaujamo advokato Edvardo Steckio, skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau- ir Komisija) 2022 m. spalio 10 d. sprendimą Nr.CSPR-286 (toliau- ir Sprendimas), panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Utenos skyriaus (toliau- ir Utenos skyrius) 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr.SPR5-17127(14.4E) (toliau – ir Skyriaus Sprendimas), įpareigoti atsakovą pašalinti ir ištaisyti duomenis apie tai, jog pastatas garažas, unikalus Nr.1096-0030-4023, pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr.1096-0030-4034, tvora, unikalus Nr.1096-0030-4045 yra sunaikinti.

Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, o kaip svarbias termino skundui paduoti praleidimo priežastis nurodė tai, kad: dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių jo prašymas buvo išnagrinėtas atsakovo Utenos skyriuje, o ne Vilniaus skyriuje; pareiškėjas Komisijos Sprendimą gavo tik 2022 m. spalio 20 d.; teismų praktika dėl skundų pateikimo, kai ikiteisminė ginčą nagrinėjusi institucija skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes, nukreipia, kad ginčas teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (šiuo atveju Komisija pakeitė atsakovo Utenos skyriaus sprendimu nustatytas faktines aplinkybes ir motyvus), be to, ginčas susijęs su nekilnojamaisiais daiktais, esančiais Vilniuje; į Vilniaus apygardos administracinį teismą jis kreipėsi laiku.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi nutarė neatnaujinti termino pareiškėjo skundui paduoti ir atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, terminas, per kurį turėjo būti pateiktas skundas administraciniam teismui, skaičiuotinas nuo Komisijos Sprendimo gavimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 11 d., ir jis baigėsi 2022 m. lapkričio 11 d. Skundas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams paduotas tik 2022 m. lapkričio 16 d., t. y. praleidus terminą skundui paduoti.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas naudojasi kvalifikuoto teisininko – advokato pagalba, kuris veikdamas pareiškėjo vardu, teikė tiek prašymą atsakovui, tiek skundą Komisijai bei administraciniams teismams. Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad jo prašymą turėjo nagrinėti ne atsakovo Utenos skyrius, o Vilniaus skyrius, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą reikšmės neturi, tai galėtų būti tik skundo argumentas dėl galimai teritoriniams skyriams suteiktos kompetencijos pažeidimo, ir galėtų būti vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės.

Pareiškėjo paaiškinimą, kad jis Komisijos Sprendimą gavo tik 2022 m. spalio 20 d., konstatavo teismas, paneigia byloje esantis Komisijos 2022 m. spalio 11 d. lydraštis Nr.S-43898 (1.4E) su metaduomenimis, iš kurių matyti, kad skundžiamas Komisijos Sprendimas pareiškėjo atstovui advokatui Edvardui Steckiui buvo išsiųstas 2022 m. spalio 11 d. elektroniniu paštu, kaip ir buvo nurodyta pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. per atstovą teiktame skunde Komisijai. Tai patvirtina, kad skundžiamą Komisijos Sprendimą pareiškėjas gavo 2022 m. spalio 11 d., todėl nuo šios datos skaičiuotinas terminas kreiptis į administracinį teismą.

Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju sprendimą, kurį pareiškėjas apskundė Komisijai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, priėmė atsakovo Utenos skyrius, todėl skundas administraciniam teismui turėjo paduodamas pagal atsakovo Utenos skyriaus buveinę. Tai aiškiai ir konkrečiai įvardinta ir skundžiamame Komisijos Sprendime, kuriame nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui, skundą paduodant per šio teismo rūmus (išvardinti teismo rūmai, nurodytos jų buveinės), be to, Komisijos 2022 m. spalio 11 d. lydraščiu Nr.S-43898 (1.4E), kuriuo buvo išsiųstas Komisijos sprendimas, pareiškėjo atstovui buvo pateiktos ABTĮ straipsnių, reglamentuojančių skundų administraciniams teismams padavimo terminus, teritorinį administracinių bylų teismingumą, kopijos. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas, turėdamas kvalifikuotą atstovą, atsakovui aiškiai nurodžius jo priimto sprendimo apskundimo tvarką, į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi be jokio pagrindo. Tai rodo, jog pareiškėjas elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai.

Dėl išvardintų argumentų teismas sprendė, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių kliūčių, o dėl pačio pareiškėjo, veikiančio per atstovą, neatidumo, nerūpestingumo, aplaidumo, t. y. be svarbių priežasčių, todėl šis terminas neatnaujintinas.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-12184-320/2022 ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė neva pareiškėjo paaiškinimą, kad jis Komisijos Sprendimą gavo tik 2022 m. spalio 20 d. paneigia byloje esantis Komisijos 2022 m. spalio 11 d. lydraštis Nr. S-43898 (1.4E) su metaduomenimis, iš kurių matyti, kad skundžiamas Komisijos Sprendimas pareiškėjo atstovui advokatui Edvardui Steckiui buvo išsiųstas 2022 m. spalio 11 d. elektroniniu paštu, kaip ir buvo nurodyta pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. per atstovą teiktame skunde Komisijai.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog pačiame lydraštyje nėra duomenų, kada jis buvo gautas, taip pat pareiškėjas nemato metaduomenyse žymos, kada dokumentas buvo išsiųstas.

Nurodo, kad pareiškėjas lydraščio ir Komisijos Sprendimo negavo 2022 m. spalio 11 d., tai patvirtina paties atsakovo atsakymas elektroniniu paštu, iš kurio matyti, jog atsakovo dokumentų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Sviackevičienė nurodo, jog 2022 m. spalio 11 d. siųstas laiškas S-43898 (1.4 E) neišsisiuntė iš atsakovo dokumentų valdymo sistemos bei tuo pačiu prideda duomenis iš atsakovo dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) sistemos, jog elektroninis laiškas su Komisijos Sprendimu pareiškėjo atstovui nebuvo išsiųstas. Tame pačiame elektroniniame laiške nurodoma, kad 2022 m. spalio 20 d. laiškas pakartotinai buvo siųstas per „WeTransfer“ sistemą ir pridėti tai patvirtinantys duomenys. Šie duomenys patvirtina pareiškėjo pateiktus duomenis, jog Komisijos Sprendimą jis gavo tik 2022 m. spalio 20 d.

Pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad Komisijos Sprendimas apskritai pareiškėjui buvo pateiktas tik todėl, kad jis aktyviai domėjosi atsakovo komisijos darbo eiga, kadangi atsakovas 2022 m. spalio 11 d. nepavykus įteikti pareiškėjui Komisijos Sprendimo jokių veiksmų iki pareiškėjo kreipimosi 2022 m. spalio 20 d. neatliko, kad įteiktų pareiškėjui Komisijos Sprendimą.

Pareiškėjas pažymi, kad Komisijos Sprendimas nebuvo viešai paskelbtas jo priėmimo dieną, pareiškėjui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma jo priėmimo data.

Pareiškėjas pažymi ir tai, kad jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu 2022 m. lapkričio 9 d., o Vilniaus apygardos administracinis teismui priėmus nutartį nepriimti pareiškėjo skundo, nurodant, kad jis su skundu turi kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus (Respublikos g. 62, Panevėžys), pareiškėjas nedelsdamas (tą pačią dieną) Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams pateikė prašymą atnaujinti terminą kartu su skundu. Šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje nėra įvertinta.

Taip pat pareiškėjas mano, jog yra svarbu ir tai, jog jis kreipėsi su savo prašymu į atsakovą dėl nekilnojamųjų daiktų, kurie yra Vilniaus mieste, Riešutų gatvėje. Atsakovo generalinio direktoriaus įsakymai numato, kad atsakovo Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento ir Nekilnojamojo turto registro departamento Utenos skyriaus (Kauno g. 20, Utena) veiklos teritorija yra Utenos apskritis, t. y. Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybės. Numatyta, kad valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento ir Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (Lvivo g. 25-101, Vilnius) veiklos teritorija yra Vilniaus apskritis, t. y. Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės. Tačiau dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių, jo prašymą išnagrinėjo ne Vilniaus skyrius, bet Utenos skyrius.

Pareiškėjas mano, kad šios aplinkybės yra svarbios, nes faktiškai pareiškėjo skundo reikalavimą pašalinti ir ištaisyti duomenis apie tai, jog pastatas garažas, unikalus Nr. 1096-0030-4023, pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. 1096-0030-4034, tvora, unikalus Nr. 1096-0030-4045 yra sunaikinti gali tik pats atsakovas ar jo Vilniaus skyriaus padalinys. Be to, ikiteisminė ginčą nagrinėjusi institucija nepakeisdama ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies iš esmės pakeitė atsakovo Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Utenos skyriaus sprendimu nustatytas faktines aplinkybes ir motyvus (pagal Utenos skyriaus sprendimą duomenys buvo nustatyti pagal 1991 m. rugpjūčio 7 d. parengtą kadastro duomenų bylą ir 1998 m. lapkričio 26 d. Statybos inspektoriaus pažymą Nr. 101-1403, o pagal Komisijos Sprendimą šios aplinkybės pakeistos nurodant, kad duomenys atitinka dokumentą – 1999 m. kovo 1 d. bylą, kurios pagrindu šie duomenys 1999 m. rugsėjo 10 d. buvo įrašyti, techninių klaidų nėra padaryta bei taip pat pakeičiant pačią motyvaciją), kas, pareiškėjo manymu, paduodančiam asmeniui sukėlė tiesiogines teisines pasekmes ir jo manymu reiškė, kad ginčas teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą neanalizavo, nors jos yra susijusios su pareiškėjo atstovo atliktu skundo teismingumo nustatinėjimo klausimu.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad termino praleidimą įtakojo ir kitos objektyvios priežastys (tai, jog lapkričio mėnesį buvo 2 nedarbo dienos įprastu darbo dienomis laikotarpiu, t. y., lapkričio 1 ir 2 dienos). Šios objektyvios aplinkybės skundžiamoje nutartyje taip pat nėra įvertintos.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėjas Regionų apygardos administraciniam teismui skundą (2022 m. lapkričio 16 d.) pateikė nepraleidęs vieno mėnesio termino nuo sužinojimo apie Komisijos Sprendimą (2022 m. lapkričio 20 d.).

Pareiškėjas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad terminas, per kurį turėjo būti pateiktas skundas administraciniam teismui, skaičiuotinas nuo Komisijos Sprendimo gavimo dienos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad terminas skundui paduoti yra vienas mėnesis. Pareiškėjas nurodė faktinius duomenis ir pateikė papildomus įrodymus, jog Komisijos Sprendimo jis negavo iki 2022 m. spalio 20 d., skundas Regionų apygardos administraciniam teismui pateiktas 2022 m. lapkričio 16 d. ABTĮ 65 straipsnio 3 dalis numato, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną. Todėl, remiantis pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta argumentacija, jeigu pareiškėjo skundas paduotinas iki 2022 m. lapkričio 20 d., turėtų būti atnaujintas terminas skundui paduoti.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556- 395/2010).

Prideda, kad pagal teismų praktiką svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Pareiškėjas mano, jog svarbu įvertinti ir tai, kad vienas iš pareiškėjo pateikto skundo reikalavimų visada nuosekliai buvo įpareigoti atsakovą pašalinti ir ištaisyti duomenis apie tai, jog pastatas garažas, unikalus Nr. 1096-0030-4023, pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. 1096-0030-4034, tvora, unikalus 5/7 Nr. 1096-0030-4045 yra sunaikinti. ABTĮ 31 str. 1 d. numato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Šio pareiškėjo reikalavimo atsakovu gali būti tik Valstybės įmonė „Registrų centras“, o pagal jo paties nustatytą kompetenciją, t. y., VĮ „Registrų centras“ generalinio direktoriaus įsakymą šį klausimą turi nagrinėti atsakovo Vilniaus skyrius, nes bylai aktualių nekilnojamųjų daiktų adresas yra (duomenys neskelbtini). Ten pat, gyvena ir pats pareiškėjas. ABTĮ 31 straipsnio 3 dalis numato, kad kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. ABTĮ 20 straipsnio 4 dalis numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas bylas, pagal galiojančius įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija. Vilniaus apygardos administracinio teismo oficialiame tinklapyje viešai skelbiama informacija , kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja ir kitas bylas, pagal galiojančius įstatymus (pavyzdžiui, Konkurencijos įstatymą, Energetikos įstatymą ir t. t.) priskirtas jo kompetencijai bei skundus dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Lietuvos Respublikos Mokestinių ginčų komisijos ir kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. Pareiškėjas mano, jog yra svarbu įvertinti ir šias teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Pareiškėjas nurodo suprantantis, kad ABTĮ 31 straipsnio 3 dalis numato, jog kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu.

Pareiškėjas nurodo, jog savo valią kreiptis į teismą dėl Komisijos Sprendimo ir įpareigojimo jis išreiškė 2022 m. lapkričio 9 d. nepraleidęs termino skundui paduoti.

Pareiškėjas teigia suprantantis, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, tačiau pareiškėjas mano, jog šis teisės principas veikia abejomis kryptimis, t. y., institucija pažeidusi pareigą laiku pateikti savo sprendimą turėtų prisiimti riziką dėl to, kad jos sprendimui peržiūrėti numatyti terminai, jai pažeidus institucijai nustatytas pareigas, gali būti atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria nutarta neatnaujinti termino pareiškėjo skundui paduoti ir atsisakyti priimti pareiškėjo skundą remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu – teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis ABTĮ 28 straipsnio 1 dalimi, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžiamą Komisijos Sprendimą gavo 2022 m. spalio 11 d., taigi jo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. lapkričio 11 d. Pareiškėjas skundą elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė 2022 m. lapkričio 16 d., t. y. praleidęs Komisijos Sprendimo apskundimo terminą.

Įvertinęs termino skundui paduoti praleidimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad jis praleistas be svarbių priežasčių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis LVAT praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo paaiškinimą, jog jis Komisijos Sprendimą gavo tik 2022 m. spalio 20 d., paneigia byloje esantis Komisijos 2022 m. spalio 11 d. lydraštis Nr.S-43898 (1.4E) su metaduomenimis, iš kurių matyti, kad skundžiamas Komisijos Sprendimas pareiškėjo atstovui advokatui Edvardui Steckiui buvo išsiųstas 2022 m. spalio 11 d. elektroniniu paštu, kaip ir buvo nurodyta pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. per atstovą teiktame skunde Komisijai. Tai, pirmosios instancijos teismo nuomone, patvirtina, kad skundžiamą Komisijos Sprendimą pareiškėjas gavo 2022 m. spalio 11 d., todėl nuo šios datos turėjo būti skaičiuotinas terminas kreiptis į administracinį teismą.

Remdamasi bylos esančiais įrodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo paneigti pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjas lydraščio ir Komisijos Sprendimo negavo 2022 m. spalio 11 d. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo advokatui Edvardui Steckiui, kaip ir teigiama atskirajame skunde, 2022 m. spalio 20 d. pakartotinai iš „WeTransfer“ buvo siunčiami dokumentai, o pirmosios instancijos teismo minėtame 2022 m. spalio 11 d. lydraštyje nurodytas tik pareiškėjo atstovo advokato elektroninio pašto adresas ir siunčiamų dokumentų pobūdis, tačiau duomenų, kad Komisijos Sprendimas ir lydraštis tikrai būtų išsiųsti, nėra. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjas Komisijos Sprendimą gavo 2022 m. spalio 11 d., nepagrindžia byloje esantys įrodymai.

Tačiau tai nėra pagrindas nutarčiai panaikinti, nes net ir pripažįstant, kad Komisijos Sprendimą pareiškėjas gavo tik 2022 m. spalio 20 d., byloje nepateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas padaryti išvadą, jog pareiškėjas įgyvendino savo procesinę teisę skundą teismui pateikdamas tik 2022 m. lapkričio 16 d. per įmanomai trumpiausią terminą, nors ir praleidęs vieno mėnesio terminą nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 28 str. 1 d.), ir to priežastimi yra tai, kad Komisijos Sprendimą pareiškėjas gavo tik 2022 m. spalio 20 d.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui atstovauja advokatas, todėl byloje taikytinas ginčo šalies rūpestingumo ir atidumo standartas vertintinas atsižvelgiant ir į šį faktą. Sprendimą, kurį pareiškėjas apskundė Komisijai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, priėmė atsakovo Utenos skyrius. Skundo nagrinėjimui taikomos procedūros pareiškėjo atstovui turėjo būti žinomos. Veikiant rūpestingai ir atidžiai, pareiškėjui ir/ar atstovui privalu domėtis tikrąja reikalų padėtimi, turint galvoje ir procesinių terminų taikymo specifiškumą, nustatytą ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje. Skundas administraciniam teismui turėjo būti paduodamas pagal atsakovo Utenos skyriaus buveinę. Tai nurodyta ir Komisijos Sprendime. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, turėdamas kvalifikuotą atstovą, atsakovui aiškiai nurodžius jo priimto sprendimo apskundimo tvarką, į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi be jokio pagrindo. Tai rodo, jog pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui į teismą paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl termino atnaujinti nėra teisinio pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui dėl atskirojo skundo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą nutartį, todėl ją palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta (ABTĮ 154 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo P. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis