55227ebb-e8a6-4c14-8ef1-f2f3fc03b207 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-202-407/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01148-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ENGINERA“ ir suinteresuoto asmens V. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „ENGINERA“ bankrotas pripažintas tyčiniu, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ENGINERA“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „BANKROTO ADMINISTARVIMO PASLAUGOS“. 2017 m. vasario 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ENGINERA“ bankroto administratorė UAB „BANKROTO ADMINISTARVIMO PASLAUGOS“ 2017 m. gegužės 30 d. pateikė praÅ¡ymÄ pripažinti UAB „ENGINERA“ bankrotÄ tyčiniu.

PraÅ¡yme nurodyta, kad egzistuoja visi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai pripažinti UAB „ENGINERA“ bankrotÄ tyčiniu, be to, egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos. Buvęs UAB „ENGINERA“ vadovas nėra perdavęs bankroto administratorei bendrovei priklausančio statybinio konteinerio, kurio įsigijimo vertė yra 579,24 Eur (be PVM), tokiais veiksmais yra sumažinama kreditorių galimybė patenkinti savo reikalavimus.

Ä®monėje buvo priimti sprendimai, kuriais 2015–2016 metais buvo sudaryti 4 ekonomiÅ¡kai nenaudingi sandoriai: 3 sandoriai parduoti vieninteliam akcininkui turtÄ už mažesnę nei įsigijimo kainÄ ir 1 sandoris iÅ¡ vienintelio akcininko už nominalo dydžio kainÄ Ä¯sigyti reikalavimo teisę į nemokaus fizinio asmens skolÄ . Bankroto administratorė nustatė, kad BUAB „ENGINERA“, UAB „REMCO LT“, UAB „Investera“, BUAB „VILSTA“ ir UAB „GEOCON“ yra tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, kurie teikdavo vienas kitam paslaugas, o tarpusavio kainodaros ir atsiskaitymų klausimus faktiÅ¡kai kontroliavo tas pats asmuo (T.

G.), todėl per neteisingÄ kainodarÄ ar dalies tarpusavio paslaugų neapskaitymÄ buvo galimybė dirbtinai didinti dalies įmonių sÄ naudas ir nuostolius, o kitoms įmonėms dėl to gauti daugiau pajamų ir pelno. 2016 metais į UAB „ENGINERA“ iÅ¡ su ja susijusių bendrovių buvo perkeliamos mokestinės nepriemokos. Tokiu bÅ«du susijusios įmonės iÅ¡vengė prievolės mokėti mokesčius, o Å¡i prievolė atiteko nemokiai UAB „ENGINERA“, padidinant Å¡ios įmonės įsipareigojimus kreditoriams.

Be to, UAB „ENGINERA“ dažnai mokėdavo tretiesiems asmenims už paslaugas, kurios iÅ¡ tiesų buvo suteikiamos UAB „Investera“ ir UAB „VILSTA“. UAB „ENGINERA“ jau bÅ«dama nemoki su susijusiomis įmonėmis sudarė skolų užskaitymo sutartis, pagal kurias Å¡ios susijusios įmonės gavo savo reikalavimų patenkinimÄ pirmiau už kitus kreditorius, t. y. buvo pažeistas mokėjimų eiliÅ¡kumas. Atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimai yra užfiksuoti ir kasos knygoje.

Ä®monės valdymo organai bei dalyviai laiku neinicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes įmonė nemoki galimai buvo jau 2014 metų pabaigoje, o pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos inicijavimo teisme priimtas tik 2016 m. birželio 15 d., dėl to įmonės įsiskolinimai kreditoriams tik didėjo. Bankroto administratorės teigimu, visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad įmonės nemokumas buvo sukeltas dėl įmonės savininkų ir vadovų tęstinės, kryptingos ir tyčinės veiklos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi pripažino UAB „ENGINERA“ bankrotÄ tyčiniu.Teismas nustatė, kad UAB „ENGINERA“ vadovu nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo V.

K.; bendrovės vieninteliu akcininku nuo 2014 m. sausio 9 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo UAB „Investera“ (iki tol bendrovės akcininkais buvo UAB „Investera“, UAB „VILSTA“ (iki 2014 m. sausio 9 d.) ir T. G. (iki 2011 m. vasario 8 d.)). Pažymėjęs, kad praÅ¡ymo nagrinėjimo metu buvęs BUAB „ENGINERA“ vadovas V. K. perdavė praÅ¡yme nurodytÄ statybinį konteinerį bankroto administratorei, teismas sprendė, kad ginčo tarp Å¡alių dėl galimo atsakovės turto neperdavimo bankroto administratorei neliko.Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti bankroto administratorės nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovės valdymo organai, delsdami kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, netinkamai vykdė jiems nustatytas pareigas.

IÅ¡ atsakovės balansų teismas nustatė, kad UAB „ENGINERA“ buvo nemoki iÅ¡ esmės jau nuo 2014 metų pabaigos ir įmonės valdymo organai apie tai žinojo / turėjo žinoti ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 31 d., tačiau į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei buvo kreiptasi tik 2016 m. birželio 10 d. Ä®monės 2014–2015 metų balansai patvirtina, kad 2015 metais įmonės turimo turto vertė sumažėjo beveik per pusę (palyginti su 2014 metais), 2015 metais įmonė patyrė 224 987 Eur, o 2016 metais – dar 208 167 Eur nuostolių.

Teismas konstatavo, kad Å¡ių aplinkybių pakanka konstatuoti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytÄ vienÄ iÅ¡ tyčinio bankroto požymių.Teismas nurodė, kad vėliausiai nuo 2015 metų pradžios įmonės valdymo organai privalėjo dar griežčiau laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, tačiau 2016 m. gegužės 20 d. mokestinės nepriemokos perkėlimo sutartimi iÅ¡ UAB „REMCO LT“ ir UAB „Investera“ į UAB „ENGINERA“ buvo perkeltos mokestinės nepriemokos, 2016 m. gegužės 23 d.

UAB „ENGINERA“ užskaitė UAB „REMCO LT“ skolÄ , 2016 m. birželio 8 d. – UAB „Investera“ skolÄ , 2016 m. balandžio 29 d. – UAB „GEOCON“ skolÄ , 2016 m. vasario 8 d. UAB „ENGINERA“ direktorius V. K. nurodė UAB „CITUS CONSTRUCTION“ pervesti 8 204,46 Eur sumÄ Ä¯ UAB „MARKUČIAI“ sÄ skaitÄ , nors Å¡ių sandorių sudarymo metu UAB „ENGINERA“, kuri faktiÅ¡kai tuo metu jau buvo nemoki, turėjo ir kitų kreditorinių reikalavimų, kurie buvo pradelsti ilgiau nei nurodytiems kreditoriams.

Atsižvelgęs į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad UAB „ENGINERA“ ne vienÄ kartÄ pažeidė atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje, ir UAB „ENGINERA“ kreditorių teises, o deklaruojamas siekis iÅ¡saugoti įmonę bei jos veiklÄ negali pateisinti tokių pažeidimų. Todėl teismas BUAB „ENGINERA“ bankrotÄ pripažino tyčiniu ir pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .Teismas, įvertinęs raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sprendė, kad bankroto administratorė neįrodė tyčinio bankroto požymių, įtvirtintų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose (nuostolingų ar ekonomiÅ¡kai nenaudingų sandorių sudarymas ir turto pardavimas mažesnėmis nei rinkos kainomis susijusiems asmenims).Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog praÅ¡yme nurodyti statybinė poliakalė, vibromechanizmas ir (ar) savivartis buvo parduoti aiÅ¡kiai mažesnėmis nei rinkos kainomis, nes bankroto administratorė nepagrįstai atsižvelgė tik į Å¡io turto įsigijimo vertes.

Dėl 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog reikalavimo teisė perleidžiama / įgyjama už nominaliÄ reikalavimo sumÄ , savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl jos ekonominio nenaudingumo. Teismas nesutiko ir su bankroto administratorės pozicija, kad 2015 m. birželio 15 d. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. A-26/15 buvo neteisėta ir (ar) nesÄ Å¾ininga, t. y. Å¡is sandoris pagal jo nuostatas negali bÅ«ti laikomas aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningu ir (ar) nenaudingu atsakovei.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, jog nurodyti sandoriai virÅ¡ytų įprastinę bendrovės veiklos rizikÄ . Bankroto administratorė neįrodė ir aplinkybių, kad per neteisingÄ kainodarÄ ar dalies tarpusavio paslaugų neapskaitymÄ buvo galimybė dirbtinai didinti dalies įmonių nuostolius, o kitoms įmonėms gauti daugiau pajamų ir pelno, taip pat kad galimai UAB „ENGINERA“ veikla buvo perkelta kitoms susijusioms įmonėms.Apibendrinęs nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės nustatyta BUAB „ENGINERA“ valdymo organų veiksmų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo seka, kuri yra pakankama tyčiniam bankrotui kvalifikuoti, t. y. byloje nustatyti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyti tyčinio bankroto požymiai – netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas (nesikreipimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo laiku) ir atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo pažeidimai.

Be to, teismo vertinimu, egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos, nes suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų, neabejotinai paneigiančių, kad iki bankroto bylos iškėlimo vykdytų atsiskaitymų pažeidimas ir įmonės bankroto bylos neinicijavimas priežastiniu ryšiu nėra susiję su bankroto kilimu. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai BUAB „ENGINERA“ atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties motyvus, nurodant, kad UAB „ENGINERA“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Bankroto administratorė iÅ¡ esmės įrodė visus Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje nurodytus bankroto požymius, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino tik Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytų tyčinio bankroto požymių egzistavimÄ , o tai turi įtakos BUAB „ENGINERA“ bei jos kreditoriams ir gali sudaryti kliÅ«tis nagrinėti kitas bylas (civilines ar baudžiamÄ sias). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kai kurių aspektų, pavyzdžiui, dėl papildomuose paaiÅ¡kinimuose nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, susijusių su sÄ skaitų už atliktus darbus neiÅ¡raÅ¡ymu po 2016 m. gegužės 23 d., nors darbuotojai dirbo iki 2016 m. liepos 8 d. 2016 m. gegužės 20 d. mokestinės nepriemokos perkėlimo sutartys atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytÄ vienÄ iÅ¡ tyčinio bankroto požymių, kadangi dėl Å¡ių sutarčių įmonės kreditoriniai įsipareigojimai mokesčių administratoriui padidėjo 8 519 Eur.

Be to, buvo pateikti įrodymai, kad UAB ,,ENGINERA“ buvo priimti ir kiti sprendimai, kuriais buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai: 1) 2016 m. vasario 1 d. už 22 500 Eur parduotos statybinės poliakalės sandorio nuostolingumÄ sudarė mažiausiai 19 800 Eur, nes, 2015 m. gruodžio 14 padaryto nepriklausomo turto įvertinimo duomenimis, jos rinkos vertė buvo 42 300 Eur; 2) 2015 m. spalio 1 d. už 20 000 Eur (plius PVM) parduoto savivarčio sandoris, nustatantis verslo logika nepaaiÅ¡kinamus atsiskaitymo terminus (dalis sumos mokėtina iki 2016 m. rugsėjo 30 d., o likusi dalis – iki 2017 m. rugsėjo 30 d.), kai iÅ¡ karto buvo susitarta dėl jo nuomojimo įmonei, nėra ekonomiÅ¡kai naudingas; 3) 2014 m. sausio 3 d. paskolos sutartis Nr. 1 su UAB „STATNOVA“ ir pagal Å¡iÄ sutartį atlikti 53 440,30 Eur mokėjimai tretiesiems asmenims už UAB „STATNOVA“, žinant blogÄ Å¡ios įmonės finansinę padėtį, laikytini nuostolingu ir ekonomiÅ¡kai nenaudingu UAB „ENGINERA“ sandoriu; 4) 2015 m. birželio 15 d.

įvykęs UAB „ENGINERA“ reikalavimo teisės į UAB „VILSTA“ 23 614,08 Eur skolÄ perleidimas UAB „REMCO LT“ už 1 Eur negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir atitinkančiu gero įmonės valdymo standartus, nes nors Å¡alys ir susitarė dėl galimo atlygintinumo, UAB „ENGINERA“, atsisakydama reikalavimo teisės į UAB „VILSTA“, kuri vėliau bankrutavo, neteko kreditoriaus teisių UAB „VILSTA“ bankroto procese; 5) 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sandoris, kuriuo UAB ,,ENGINERA“ už 32 089,90 Eur kainÄ nupirko reikalavimo teisę į abejotino mokumo fizinio asmens 32 089,90 Eur skolÄ , yra nepateisinamas jokia ekonomine logika ir negali bÅ«ti laikomas ekonomiÅ¡kai naudingu.

Nors nurodytos 2015 m. birželio 15 d. ir 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartys žalos UAB „ENGINERA“ nepadarė, tačiau jos nėra naudingos ir ekonomiÅ¡kai pagrįstos, todėl patvirtina Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio egzistavimÄ .Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo aspektu buvo pateikti įrodymai, kad dalis turto buvo parduota susijusiam asmeniui – akcininkui – žemesne nei rinkos kaina: statybinės poliakalės pardavimo kaina buvo 19 800 Eur mažesnė už realiÄ Å¡io turto vertę, o už 7 500 Eur parduoto vibromechanizmo turto balansinė, t. y. iÅ¡ įsigijimo kainos atėmus nusidėvėjimÄ , vertė sandorio sudarymo metu buvo 12 355,42 Eur.

Suinteresuotas asmuo V. K. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. ir ginčo klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti praÅ¡ymÄ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo yra neteisėta bei nepagrįsta, nes nagrinėjamoje situacijoje negalima įžvelgti tyčinio bankroto požymių visumos.

Nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta įmonės vadovų sÄ moninga, tyčinė, kryptinga ir sisteminga veikla, kuria bÅ«tų siekiama įmonės nemokumo bÅ«senos, o savaiminis įmonės finansinės padėties pablogėjimas buvo įvertintas kaip tyčinis bankrotas (iÅ¡ esmės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu esant tik nemokumo faktui), nors pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių sandorių, kurie bÅ«tų nulėmę įmonės nemokumo bÅ«senÄ ar realius nuostolius. Be to, ir pati nemokumo bÅ«sena buvo nustatyta klaidingai bei pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, nes tai buvo padaryta iÅ¡ netinkamų finansinės bÅ«klės duomenų, t. y. nagrinėjamoje byloje buvo įvertinti ne pradelsti įsipareigojimai, o per vienus metus mokėtinos sumos bei trumpalaikiai įsipareigojimai.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad V. K. veiksmus galima vertinti kaip ypatingai lojalius bei sÄ Å¾iningus, nes jis, kaip UAB „ENGINERA“ vadovas, geruoju tarėsi su įmonės kreditoriais, gavo naujus užsakymus, informuodavo akcininkÄ apie situacijÄ , t. y. dėjo maksimalias pastangas, kad bÅ«tų atstatyta normali įmonės veikla bei jos tęstinumas. Prasta įmonės situacija susiklostė dėl Lietuvos rinkoje susiklosčiusios sudėtingos padėties, t. y. dėl statybos verslo apimties kritimo.

UAB „ENGINERA“ niekada nemokėjo už kitiems asmenims suteiktas paslaugas. Kai kurios sutartys buvo sudarytos UAB „Investera“, kuri, kaip akcininkė, nuolat teikė finansavimÄ Ä¯monei, vardu, tačiau paslaugos buvo suteikiamos UAB „ENGINERA“. Jeigu bÅ«tų siekiama įmonę privesti prie tyčinio bankroto, 60 000 Eur nebÅ«tų buvę investuota. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neįvertino ir nepasisakė dėl Å¡ių aplinkybių, kurios turi esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę teisingai iÅ¡spręsti bylÄ .

Nagrinėjamoje situacijoje yra ypač svarbu įvertinti įrodymų visumÄ , nes bankroto administratorė praÅ¡yme tendencingai pateikė klaidinančias faktines aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Argumentai, susiję su tarp UAB „ENGINERA“, UAB „REMCO LT“, UAB „Investera“ ir UAB „GEOCON“ įvykusiais reikalavimų teisių perleidimais yra netekę teisinės reikÅ¡mės, nes tai yra ginčo objektas civilinėse bylose, kuriose yra ginčijamos reikalavimų teisių perleidimo sutartys.

Buvo pažeistos apelianto procesinės teisės bei teisė į gynybÄ ir teisingÄ teismÄ , nes bankroto administratorė atsisakė leisti apeliantui susipažinti su perduotais įmonės duomenimis, o pirmosios instancijos teismas į apelianto praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti bylos medžiagÄ arba leisti susipažinti su duomenimis taip pat neatsižvelgė. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į BUAB „ENGINERA“ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Dėl UAB „ENGINERA“ sudarytų sandorių yra svarbi ne turto įsigijimo vertė, o reali parduotų daiktų rinkos vertė, kuri pardavimo metu negalėjo bÅ«ti lygi įsigijimo kainai, nes daiktai buvo parduodami po kelerių metų nuo jų įsigijimo.

Nors 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „ENGINERA“ iÅ¡ savo vienintelio akcininko UAB „Investera“ už 32 089,90 Eur nupirko reikalavimo teisę į fizinio asmens V. V. 32 089,90 Eur skolÄ , dalį Å¡ios skolos UAB „ENGINERA“ perdavė UAB „REMCO LT“, o prieÅ¡ tai dalį buvo perdavęs UAB „Gruntera“, todėl V. V. BUAB „ENGINERA“ nėra skolingas. Dukterinės įmonės nuostolių perkėlimÄ leidžia ne tik Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatos, bet ir susiklosčiusi mokesčių administratoriaus praktika, todėl UAB „Investera“ pagrįstai perėmė savo dukterinės įmonės UAB „ENGINERA“ nuostolius (153 505,00 Eur), be to, UAB „Investera“ nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2015 m. vasario 13 d. padengė 58 012,45 Eur UAB „ENGINERA“ įsipareigojimų.

UAB „ENGINERA“ su UAB „STATNOVA“ bendradarbiaudavo ir gana dažnai teikdavo viena kitai paskolas, kai kuri nors įmonė susidurdavo su apyvartinių lėšų trÅ«kumu, tai buvo įprasta Å¡ių įmonių praktika. Suinteresuotas asmuo V. K., 2014 m. sausio 3 d. sudarydamas dar vienÄ paskolos sutartį su Å¡ia įmone, kuri visada grÄ Å¾indavo skolÄ , negalėjo žinoti UAB „STATNOVA“ finansinės padėties pokyčių. Tai reiÅ¡kia, kad nėra įrodyta, jog Å¡is sandoris įmonei buvo nenaudingas.

Ä®siskolinimas dėl jo beviltiÅ¡kumo buvo nuraÅ¡ytas po įmonės likvidavimo (2015 m. lapkričio 20 d.), o kitokie UAB „ENGINERA“ veiksmai bÅ«tų tik didinę nuostolius. Reikalavimo perdavimo sutartis, kuria buvo perleista reikalavimo teisė į UAB „VILSTA“ 23 614,08 Eur kreditorinį reikalavimÄ už 1 Eur UAB „REMCO LT“, yra įmonei naudinga, nes visa iÅ¡ieÅ¡kojimo rizika bei iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos perėjo naujajam kreditoriui, o UAB „ENGINERA“ prisiėmė teises sėkmės atveju.Bankroto administratorė neįrodė jokios įmonės administracijos veiklos kryptingumo bei sistemiÅ¡kumo, o pateikė pavienius sandorius, kurie atitinka protingos Å«kinės veiklos kriterijus.

Å iuo atveju buvo pagrįstai įrodyta, kad įmonės administracija veikė sÄ Å¾iningai bei lojaliai, todėl net ir kilę nuostoliai negali bÅ«ti pripažinti tyčiniais veiksmais, nes tai buvo prisiimta verslo rizika, o tai iÅ¡ esmės yra įprasta praktika.BUAB „ENGINERA“ atsiliepime į suinteresuoto asmens V. K. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl to, jog nagrinėjamoje situacijoje negalima įžvelgti tyčinio bankroto požymių visumos, nes pripažinti bankrotÄ tyčiniu pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių.

Nors nebÅ«tina nustatyti visus Å¡iuos požymius, tačiau bankroto administratorė įrodinėja, kad nagrinėjama situacija atitinka net kelis tyčinio bankroto požymius. Dėl Å¡ių požymių iÅ¡samiai pasisakyta kituose BUAB „ENGINERA“ pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kuriuose iÅ¡dėstyta BUAB „ENGINERA“ pozicija rodo, kad įmonės nemokumÄ nulėmė ne pavienis sandoris, o sandorių ir / ar įmonės valdymo organų veiksmų visuma. Dėl sandorių, kurie prieÅ¡ingi įmonės interesams, nuginčijimo yra kreiptasi į teismÄ su ieÅ¡kiniais.

UAB „ENGINERA“ valdymo organų veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip lojalÅ«s ir sÄ Å¾iningi veiksmai.Nors suinteresuotas asmuo V. K. akcentuoja geranoriÅ¡kus UAB „Investera“ bandymus padėti UAB „ENGINERA“, tačiau pati UAB „Investera“ buvo skolinga UAB „ENGINERA“ 65 435,93 Eur ir Å¡ios skolos nesumokėjo, o 2016 metų susitarimais užsiskaitė prieÅ¡prieÅ¡ines skolas pirmiau už kitus įmonės kreditorius.Pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo faktines bylos aplinkybes, teisingai jas teisiÅ¡kai įvertino ir priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ sprendimÄ pripažinti UAB „ENGINERA“ bankrotÄ tyčiniu.Suinteresuotas asmuo T.

G. atsiliepime į BUAB „ENGINERA“ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti bei pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį – panaikinti UAB „ENGINERA“ bankroto pripažinimÄ tyčiniu. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: BUAB „ENGINERA“ atskirasis skundas grindžiamas tik prielaidomis ir faktų iÅ¡kraipymu. Ä®rodymų visuma patvirtina, kad Å¡iuo atveju nebuvo nuosekliai, kryptingai ir tyčia siekiama UAB „ENGINERA“ nemokumo, t. y. nebuvo nevienkartinių, sÄ moningų, tyčinių UAB „ENGINERA“ privedimo prie bankroto veiksmų.

Net jeigu ir bÅ«tų nustatyta, kad UAB „ENGINERA“ nemokia tapo nuo 2015 metų pradžios, tai tolesnė jos veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti padėtį. Nebuvo sÄ moningo blogo UAB „ENGINERA“ valdymo, bankrotÄ lėmė verslo nesėkmė. Mokestinių nepriemokų perkėlimo sandoriai negalėjo padidinti UAB „ENGINERA“ įsipareigojimų kreditoriams. Bankroto administratorės nurodyti turto pardavimo sandoriai nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė prie bankroto privesta tyčia, nes poliakalės savininkas buvo ne UAB „ENGINERA“, o lizingo bendrovė, kuri ir sprendė dėl daikto likimo, savivartis buvo parduotas rinkos sÄ lygomis.

Net jeigu ir bÅ«tų nustatyta, kad buvo pažeista pareiga laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir kad buvo pažeistas atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumas, tai savaime nebÅ«tų pakankamas pagrindas UAB „ENGINERA“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Siekiant sÄ moningai, nuosekliai, kryptingai ir tyčia privesti įmonę prie bankroto, atsiskaitinėjimas su darbuotojais ir kreditoriais, mokesčių mokėjimas bÅ«tų visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki. Gautos pinigų sumos buvo sÄ Å¾iningai naudojamos įmonės veiklai palaikyti.

Bankroto administratorė, atsisakydama pateikti rangos sutartis ir komercinius pasiÅ«lymus, apribojo suinteresuotų asmenų teisę į sÄ Å¾iningÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ gynybÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacine tvarka yra apskųsta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis, kuria UAB „ENGINERA“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytus tyčinio bankroto požymius ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintÄ atvejį. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Suinteresuotas asmuo V. K. atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad praÅ¡ymas dėl UAB „ENGINERA“ bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo (turi) bÅ«ti atmestas.

BUAB „ENGINERA“ atskiruoju skundu siekia, kad bÅ«tų pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai ir UAB „ENGINERA“ bankrotas papildomai pripažintas tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius.Dėl aplinkybių, kurioms esant bankrotas pripažįstamas tyčiniu, pažymėtina, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, esant Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu.

Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, nustatęs bent vienÄ iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).

Tačiau pagal kasacinio teismo praktikÄ visi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiÅ¡kia, kad jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Nors suinteresuotas asmuo V.

K. skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių sandorių, kurie bÅ«tų nulėmę įmonės nemokumo bÅ«senÄ ar realius nuostolius, tačiau pagal kasacinio teismo praktikÄ tam, jog bÅ«tų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotÄ , nėra bÅ«tina nustatyti vien tik konkretų veiksmÄ ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotÄ . Reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumÄ , įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumÄ .

Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, jog sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nereikia nustatyti visų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse įtvirtintų tyčinio bankroto kriterijų, užtenka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių kriterijų, tik svarbu, kad nustatytas (-i) kriterijus (-ai) bÅ«tų taikomas (-i) kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu, t. y. turi bÅ«ti nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡ys tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė UAB „ENGINERA“ valdymo organų veiksmų (neveikimo) iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sekÄ , kuri yra pakankama bankrotÄ kvalifikuoti kaip tyčinį. Suinteresuoto asmens V. K. teiginys, kad bankrotas buvo pripažintas tyčiniu tik dėl nemokumo fakto, t. y. nenustačius tyčinio bankroto požymių, neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiÅ¡kiai nurodė, kokius tyčinio bankroto požymius nustatė, ir susiejo juos su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Suinteresuotas asmuo V. K. atskirajame skunde nepateikia jokių teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad vėliausiai 2015 m. gegužės mėnesį UAB „ENGINERA“ vadovui kilo Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga inicijuoti įmonės bankroto bylÄ , nes vadovas tuo metu jau žinojo / turėjo žinoti apie įmonės nemokumÄ , kaip jis suprantamas pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį, kuris pagal Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ yra pagrindas iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , tačiau į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „ENGINERA“ iÅ¡kėlimo atsakovės akcininkė UAB „Investera“ kreipėsi tik 2016 m. birželio mėnesį, t. y. daugiau nei metus buvo delsiama inicijuoti nemokios įmonės bankrotÄ .

Tai, kad UAB „ENGINERA“ 2015 m. gegužės mėnesį atitiko nemokios įmonės statusÄ , be kita ko, patvirtina paties UAB „ENGINERA“ vadovo 2015 m. gegužės 14 d. raÅ¡tas, adresuotas vienintelei įmonės akcininkei UAB „Investera“, kuriame nurodoma, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.Taigi nuo 2015 m. gegužės mėnesio tiek atsakovės vadovas, tiek ir jos akcininkė žinojo / turėjo žinoti apie UAB „ENGINERA“ nemokumÄ , tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, buvo toliau didinami įmonės įsipareigojimai (2016 metais iki bankroto bylos inicijavimo UAB „ENGINERA“ perėmė kitų įmonių mokestines nepriemokas), ne vienÄ kartÄ pažeidžiamas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliÅ¡kumas (prioritetas suteiktas pasirinktiems įmonės kreditoriams, o kitų atsakovės kreditorių turtiniai interesai pažeisti), 2015–2016 metais vykdoma nuostolinga veikla.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad deklaruojamas siekis iÅ¡saugoti įmonę bei jos veiklÄ negali pateisinti blogo įmonės valdymo, nes nemokumo situacijoje esanti bendrovė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo gali tęsti veiklÄ , jei tokiu bÅ«du nedidinami bendrovės nuostoliai ir nekenkiama kreditorių interesams. Atmestini suinteresuoto asmens V. K. argumentai, kad jis buvo ypač sÄ Å¾iningas, nes atsakovė be aiÅ¡kaus pagrindo perėmė susijusių įmonių prievoles, taip pat užskaitė susijusių įmonių skolas, tęsė nuostolingÄ veiklÄ .

Įmonės direktorius pagal pareigas turėjo suvokti, kad dėl tokiais būdais pasireiškusio nemokios įmonės valdymo yra esmingai bloginama įmonės kreditorių padėtis.Atsakovės 2014 metų balansas patvirtina, kad įmonės turtas viršijo įsipareigojimus. Iš atsakovės 2015 metų balanso matyti, kad jos turtas metų pabaigoje iš viso sudarė 475 874 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 578 165 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartyje, kuria atsakovei buvo iškelta bankroto byla, nurodyta, kad įmonės turtas sudaro tik 70 180 Eur, o 2017 m. spalio 26 d. nutartyje nurodyta bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 397 355,59 Eur.

Tai reiÅ¡kia, kad 2015 metų pabaigoje atsakovės įsipareigojimai dar nedaug virÅ¡ijo įmonės turtÄ ir dauguma atsakovės kreditorių reikalavimų buvo galima patenkinti iÅ¡ įmonės turto, tačiau dėl bankroto bylos neinicijavimo ir blogo įmonės valdymo nemokios įmonės padėtis buvo esmingai pabloginta iki tokio laipsnio, jog Å¡ie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas. Aptartas įmonės veiklos organizavimas vertintinas kaip nemokios įmonės padėties esminis pabloginimas, kuris priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su sÄ moningu blogu įmonės valdymu ir apribojo kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ BUAB „ENGINERA“ turtÄ .

Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl BUAB „ENGINERA“ bankroto pripažino tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus, Å¡i iÅ¡vada padaryta teisingai įvertinus įrodymų visumÄ . Dėl BUAB „ENGINERA“ atskirojo skundo argumentų pirmiausia akcentuotina, kad nėra duomenų, jog 2014 m. sausio 3 d. paskolos sutarties Nr. 1 tarp UAB „ENGINERA“ ir UAB „STATNOVA“ sudarymo metu kuri nors iÅ¡ Å¡ių įmonių jau bÅ«tų buvusi nemoki, vien Å¡is sandoris taip pat nepatvirtina, kad juo buvo sÄ moningai siekiama privesti UAB „ENGINERA“ prie bankroto.

Kiti bankroto administratorės nurodomi UAB „ENGINERA“ sandoriai, kuriais ji grindė tyčinį bankrotÄ , buvo sudaryti jau po to, kai UAB „ENGINERA“ buvo nemoki. Tačiau ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiÅ¡kai nenaudingų sandorių sudarymas gali bÅ«ti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys su jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog Å¡ie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).Pati bankroto administratorė pripažįsta, jog 2015 m. birželio 15 d. ir 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartys žalos UAB „ENGINERA“ nepadarė, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios sutartys nepablogino nemokios atsakovės padėties.

Bankroto administratorė šiuo atveju neįrodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp jos nurodomų sandorių sudarymo ir esminio atsakovės padėties pabloginimo tyčinio bankroto prasme, t. y. neįrodė tyčinio bankroto požymių, įtvirtintų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose. Tačiau vien aplinkybė, jog ginčo sandorių sudarymas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus, nereiškia, jog šių sandorių sudarymo teisėtumas, esant įstatymo nustatytam pagrindui, negali būti tikrinamas teismine tvarka.Suinteresuoti asmenys nepagrindė, jog dėl to, kad nebuvo leista susipažinti su bankroto administratorės turimais dokumentais, klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu galėjo būti išspręstas neteisingai.

Bankroto administratorė pateikė teismui dokumentus, kuriais grindė bankroto pripažinimÄ tyčiniu, suinteresuoti asmenys turėjo galimybę atsikirsti į bankroto administratorės pateiktus argumentus, tačiau nenurodė, kokie bÅ«tent su ginčo klausimu tiesiogiai susiję dokumentai nebuvo pateikti. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirųjų skundų argumentų, nes jie neturi reikÅ¡mės Å¡ios bylos galutiniam teisiniam rezultatui. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jos nepaskirstomos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                 Vigintas ViÅ¡inskis