N-575-181-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-181/2012

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-03981-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 48.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimu A. L. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 150 Lt bauda dėl to, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d., apie 18 val. 30 min., būdamas neblaivus jis keikė necenzūriniais žodžiais (duomenys neskeltini) namo gyventojus, spardė kaimynų buto duris. Teismas konstatavo, kad padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, prašymu, ikiteisminio tyrimo bylos dokumentų kopijomis, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimą. Teigia, kad pažeidimo padarymu buvo apkaltintas neteisėtai. Nurodo, kad buvo sužalotas purškiant nežinomu skysčiu į akis, todėl V. T., siekdama išvengti atsakomybės, apkaltino jį pažeidimo padarymu ir surinko gyventojų parodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantui A. L. skirta administracinė nuobauda už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl A. L. kaltės padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. Nors apeliantas tvirtina, kad V. T. siekia jį melagingai apkaltinti dėl to, jog pati jį sužalojo, pažymėtina, jog A. L. padarytą pažeidimą patvirtina ne tik V. T. parodymai, bet ir (duomenys neskeltini) namo gyventojų A. N., E. Ž., S. M., R. N., B. G. ir K. N. pareiškimas Panevėžio miesto policijos komisariatui (b. l. 7-8), taip pat R. N. apklausos protokolo kopija (b. l. 28-27), iš kurios matyti, jog R. N. patvirtino mačiusi, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. bendro naudojimo koridoriuje keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino su visais susidoroti. Taigi nagrinėjamu atveju neabejotinai įrodyta, kad A. L. 2010 m. rugpjūčio 11 d., apie 18 val. 30 min., būdamas neblaivus keikė necenzūriniais žodžiais (duomenys neskeltini) namo gyventojus, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog A. L. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal jo pareiškimą dėl to, jog nepažįstama moteris jį sužalojo, apskundė, šiuo atveju nėra reikšminga, nes, kaip minėta, apelianto padarytą pažeidimą patvirtina ne vien tik V. T. paaiškinimai, bet ir kitų kaimynų pareiškimas bei paaiškinimai, kurių objektyvumu abejoti pagrindo nenustatyta.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas