551d2ce1-7d1e-43df-9009-e4a9d07f0a1b · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-713-459/2023

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01339-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8. 2.6.8.1.; 2.6.8.6.; 2.6.8.7.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. D. ieÅ¡kinį atsakovei Kretingalės kooperatinės žemės Å«kio bendrovei dėl skolos priteisimo ir atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės Å«kio bendrovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. D. dėl skolų priteisimo ir įskaitymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas A. D. (toliau – ir ieÅ¡kovas) pateiktu ieÅ¡kiniu teismo prašė iÅ¡ atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės Å«kio bendrovės (toliau – Bendrovė arba atsakovė) priteisti 1 741,89 Eur skolÄ , 8 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 1 741,89 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teigė, kad jis atsakovei pateikė apmokėti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už žemės nuomÄ / subnuomÄ , kurių bendrÄ sumÄ sudarė 4 840,10 Eur. Teigė, kad atsakovė jo pateiktas sÄ skaitas apmokėjo, tačiau liko skolinga 3 011,47 Eur pagal sÄ skaitÄ 2021-02-17 ALD Nr. 90. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis atsakovei yra skolingas 1 269,58 Eur pagal jos pateiktÄ 2021-12-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 638. IeÅ¡kovas teigė, kad jis įskaitė atsakovės 1 269,58 Eur reikalavimÄ pagal 2021-12-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 638 į savo 3 011,47 Eur prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ bendrovei pagal 2021-02-17 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALD Nr. 90 ir apie tai raÅ¡tu pranešė atsakovei. Teigė, kad atsakovė jam liko skolinga 1 741,89 Eur.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 4 d. priėmė preliminarų sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovės 1 741,89 Eur skolÄ , 8 (aÅ¡tuonių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. Atsakovė pateikė prieÅ¡taravimus dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. priimto preliminaraus sprendimo. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovo atliktu įskaitymu. Nurodė, kad ji verčiasi žemdirbyste, t. y. žemės dirbimu, sėja, derliaus nuėmimu, sandėliavimu, agropaslaugomis ir servisu. Teigė, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2022 m. balandžio 4 dienos buvo atsakovės pajininkas (ne narys). Teigė, kad ieÅ¡kovas iki 2014 m. gegužės mėnesio buvo atsakovės darbuotojas pagal darbo sutartį. Atsakovė nurodė, kad 2022 m. balandžio 4 d. atsakovės visuotinis narių susirinkimas vienbalsiai priėmė sprendimÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ bendrovės pajininkų (ne narių) ir grÄ Å¾inti jam už pajų įneÅ¡tÄ pajinį įnaÅ¡Ä . Teigė, kad ieÅ¡kovas kaip ir ji užsiima ta pačia veikla, t. y. ieÅ¡kovas yra Å«kininkas ir užsiima žemės Å«kio veikla. Nurodė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės dirbami plotai dažnu atveju ribodavosi vienas su kitu, įsiterpdavo tarpusavyje ((duomenys neskelbtini)). Teigė, kad apie 2006 metais ieÅ¡kovas ir atsakovės tuo metinis vadovas G. L. žodžiu susitarė apsimainyti kai kuriais dirbamais laukais. Teigė, kad toks susitarimas buvo priimtas dėl abipusės naudos. Nurodė, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės dirbami laukai buvo iÅ¡sidėstę netvarkingomis formomis, tai tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei sunkino laukų apdirbimÄ .

4. Teigė, kad toks susitarimas leido abiem Å¡alims didinti darbo produktyvumÄ , mažinti iÅ¡laidas – viename plote tvarkingai iÅ¡sidėsčiusius laukus apdirbti (tręšti, sėti, prižiÅ«rėti, pjauti ir pan.). Nurodė, kad Å¡alių žodinis susitarimas dėl apsikeitimo dirbamais plotais truko maždaug nuo 2006 metų iki 2017 m. pabaigos. Teigė, kad jai Å¡is Å¡alių susitarimas finansiniu požiÅ«riu buvo mažiau naudingas, kadangi atsakovė buvo perdavusi ieÅ¡kovui naudotis apie 14 ha plotÄ , o tuo tarpu ieÅ¡kovas buvo mainais perdavęs atsakovei naudotis tik apie 9 ha plotÄ . Nurodo, jog Å¡alys buvo sutarusios, kad Å¡ie mainai įsiterpusiais žemės plotais nebus atlygintiniai, t. y. nė viena Å¡alis nemokės kitai Å¡aliai nuomos už apsikeičiamus dirbamų laukų plotus. Atsakovė sutiko, kad 2006–2013 metais dirbo 9,075 ha ploto žemę, nurodytÄ ieÅ¡kovo 2013-10-11 sÄ raÅ¡e. Tačiau atsakovė nesutiko su žemės nuomos mokesčio skaičiavimu (nes Å¡alys mainėsi dirbama žeme). Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovo nurodytomis žemės nuomos kainomis – 10 398 Lt (3 011,47 Eur). Atsakovės teigimu, ji ieÅ¡kovui 2006–2017 metų laikotarpiu leido naudotis dvylika sklypų (kai kurie buvo atsakovės valdomi nuomos teise, kai kurie priklausė pačiai atsakovei). Teigė, kad Å¡ių žemės sklypų bendras plotas buvo 14,3909 ha, todėl bendra ieÅ¡kovo nesumokėto nuomos mokesčio suma atsakovei lygi 8 038,82 Eur.

5. Atsakovė teigė, kad jeigu ieÅ¡kovas neigia, kad Å¡alys buvo susitarusios apsimainyti žemės plotais neatlygintinai, tai tuomet ieÅ¡kovas yra skolingas atsakovei 8 038,82 Eur sumÄ už žemės nuomÄ už 2006–2017 metų laikotarpį, todėl atsakovė 2022-06-20 iÅ¡rašė ieÅ¡kovui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 8 038,82 Eur sumos Nr. KKŽUB110491504. Atsakovė teigė, kad faktÄ , jog žemės sklypai buvo perduoti ieÅ¡kovui valdyti, įrodo pridedamas Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie ŽŪM 2022-03-18 raÅ¡tas (toliau – NMA raÅ¡tas). Nurodė, kad NMA raÅ¡tas įrodo, nors bÅ«tent atsakovė nuosavybės / nuomos teise valdė minėtus žemės sklypus, kad juos faktiÅ¡kai dirbdavo ir pasėlius deklaruodavo ieÅ¡kovas. Teigė, jog tai patvirtina, kad Å¡alių apsikeitimas sklypais realiai vyko. Nurodė, kad 2006 metais Å¡alys sudarė žemės mainų sutartį. Nors mainų sutarties (CK 6.432 straipsnis) samprata apima tik mainymÄ si daiktais nuosavybės teise, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 3 dalis leidžia Å¡alims sudaryti sutartį, turinčiÄ kelių rÅ«Å¡ių sutarčių elementų. Teigė, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys sudarė susitarimÄ , turintį mainų ir žemės nuomos sutarčių elementų. Papildomai pažymėjo, kad daliai ieÅ¡kovo reikalavimo neabejotinai yra taikytina ieÅ¡kinio senatis. Nurodė, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas 2022-06-29, o ieÅ¡kovas teoriÅ¡kai galėtų reikalauti priteisti jam žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2012-06-29. Todėl, atsakovės teigimu, tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti žemės nuomos mokestį už 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011 metus ir 2012 m. pirmuosius Å¡eÅ¡is mėnesius yra atmestinas vien ieÅ¡kinio senaties pagrindu.

6. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas buvo ne kartÄ raÅ¡tu informuotas, kad bendrovė nepriima ir neakceptuoja ieÅ¡kovo 2021-02-17 sÄ skaitos Nr. ALD 90 už tariamÄ Å¾emės nuomÄ (3 011,47 Eur sumai).Teigė, kad nepagrįstos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymas nesukuria bendrovei prievolės jÄ apmokėti, taip pat nesukuria ieÅ¡kovui teisės įskaityti tariamus tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus. Nurodė, kad ji nėra ieÅ¡kovui skolinga, todėl jis neturėjo reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu ir praneÅ¡imas apie įskaitymÄ yra neteisėtas.

7. 2022 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas ieÅ¡kovės Kretingalės kooperatinės žemės Å«kio bendrovės (toliau – ir ieÅ¡kovė arba Bendrovė) ieÅ¡kinys atsakovui A. D. (toliau – ir atsakovas) dėl skolos priteisimo. 2022 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo nutartimi buvo sujungta civilinė byla Nr. e2-8253-1180/2022 su civiline byla Nr. e2-8011-904/2022 (ankstesnis Nr. e2-7172-904/2022) į vienÄ bylÄ .

8. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡taravimus nurodydamas, jog nesutinka su atsakovės pateiktais prieÅ¡taravimais, taip pat su prijungtos civilinės bylos ieÅ¡kinio reikalavimu atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 1 269,58 Eur pagal 2021-12-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KKZUB110491396 už žemės nuomÄ 2021 metais. Prašė preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pažymėjo, jog atsakovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 269,58 Eur suma jo buvo įskaityta į prieÅ¡prieÅ¡inį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , todėl ieÅ¡kovo prievolė yra pasibaigusi (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Teigė, jog aplinkybė, kad atsakovė su įskaitymu nesutinka, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi įskaitymas neprivalo bÅ«ti atliekamas Å¡alių susitarimu, tam pakanka vienos Å¡alies pareiÅ¡kimo ir praneÅ¡imo apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Patvirtino, jog ieÅ¡kovo laukai buvo įsiterpę į bendrovės laukus, ieÅ¡kovas sutiko, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovės nurodytus laukus nuo 2006 metų dirbtų atsakovė. Teigė, kad atsakovė daug metų jokia forma neatsiskaitė už ieÅ¡kovo perduotus naudoti laukus, todėl 2013-10-13 ieÅ¡kovas surašė ir pateikė bendrovei laukų, už kuriuos pareikalavo atsiskaityti, sÄ raÅ¡Ä su skolos apskaičiavimu.

9. IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovė melagingai nurodė, jog neva nuo 2006 metų Å¡alis siejo žodinis susitarimas dėl apsimainymo sklypais neatlygintinai. Nurodė, jog pateikti įrodymai paneigia tokiÄ atsakovės versijÄ . Teigė, kad atsakovė nepagrindžia 2005–2017 metais tariamai ieÅ¡kovo dirbtų sklypų duomenų. Pažymėjo, kad iki 2013 metų dabartinis atsakovės vadovas V. L. bendrovėje net nedirbo ir nežino buvusios situacijos. Nurodo, kad minėtame NMA raÅ¡te aiÅ¡kiai nurodyta, kad informacija apie pasėlių deklaravimÄ pateikta tik nuo 2010 metų ir informacija teikiama tik apie tÄ laikotarpį, kai raÅ¡te nurodytiems sklypams Kretingalės KŽŪB turi valdymo teisę (nuomos ar nuosavybės). Pažymėjo, kad pačios atsakovės pateiktame NMA raÅ¡te nurodyta, jog 2010–2012 metais Å¡iame žemės sklype deklaravo ganyklos pievas „kitas asmuo“, 2013 metais deklaravo pati atsakovė, o nuo 2014 deklaravo abi Å¡alys kartu. Teigė, kad aplinkybė, jog tam tikrais metais žemės sklypus deklaravo ieÅ¡kovas, visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad juos suteikė atsakovė ir juo labiau, kad už tai ieÅ¡kovas yra skolingas atsakovei. Nurodo, kad Å¡alių žodiniu susitarimu žemės sklypais buvo susikeičiama tik nuo 2014 metų. Nurodė, kad atsakovė iÅ¡kreipė faktus teigdama, jog ieÅ¡kovui suteikė naudotis 14 ha plotÄ , o gavo tik apie 9 ha. Teigė, kad žemės sklypais buvo pradėta mainytis po 2013 metų, todėl sklypų mainai buvo maždaug tolygÅ«s, be to, Å¡alys viena kitai nekėlė reikalavimų. Teigė, kad nuo 2014 iki 2017 metų laikotarpiu žemės sklypais buvo mainomasi pagal žodinį susitarimÄ , o nuo 2018 metų buvo sudaromos raÅ¡ytinės nuomos arba subnuomos sutartys.

10. Nurodė, kad atsakovės ne kartÄ buvo reikalaujama atsiskaityti pagal 2013 metais pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä , bendrovės vadovas vis praÅ¡ydavo palaukti (dėl sunkios finansinės padėties). Teigė, kad prieÅ¡ pateikiant bendrovei 2013-10-13 sÄ raÅ¡Ä dėl atsiskaitymo už nuomÄ ir nujaučiant, kad dėl sunkios bendrovės finansinės padėties bus vengiama greitai atsiskaityti, ieÅ¡kovas siÅ«lė atsiskaityti paslaugomis. Tuo tikslu ieÅ¡kovas samdė javų kÅ«limui bendrovės kombainus, buvo nukulta 37 ha javų ir rapso. IeÅ¡kovas siÅ«lė, kad paslaugos ieÅ¡kovui padengs bendrovės skolÄ už ieÅ¡kovo žemės naudojimÄ . Tačiau atsakovė, motyvuodama sunkia finansine padėtimi, prašė palaukti atsiskaitymo, o pati už suteiktas paslaugas 2013-10-14 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KKŽŪB 1101843 su padidintais įkainiais 240,00 Lt už 1 ha kÅ«limo. IeÅ¡kovas siÅ«lė atlikti tarpusavio skolų įskaitymÄ 2013-12-31 data, tai patvirtina 2014-04-23 skolų suderinimo aktas, tačiau tuometinis bendrovės vadovas G. L. ir buhalterė L. K. prašė ieÅ¡kovo apmokėti sÄ skaitÄ , žadėdami netrukus atsiskaityti už žemės nuomÄ . IeÅ¡kovas atsakovės sÄ skaitÄ apmokėjo bankiniu pavedimu, o už žemės sklypų naudojimÄ atsakovė neatsiskaitė iki Å¡iol. IeÅ¡kovas teigė, jog atsakovė pripažįsta, kad dirbo ieÅ¡kovo 9,075 ha, tačiau nesutinka su sumų skaičiavimu. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovės praÅ¡ymu buvo pateikęs visas praÅ¡omas žemės nuomos sutartis, atsiskaitymų su žemės savininkais pajamų-iÅ¡laidų kvitus, bÅ«tent todėl atsakovė niekad nereiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų apie nesutikimÄ su apskaičiavimu.

11. 2022-06-22 Kretingalės kooperatinė žemės Å«kio bendrovė kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mai 2022-06-23 priėmė teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. eL2-7189-419/2022, kuriuo priteisė Kretingalės kooperatinei žemės Å«kio bendrovei iÅ¡ skolininko A. D. 1 269,58 Eur skolÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skolininkui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, Kretingalės kooperatinė žemės Å«kio bendrovė 2022-08-03 pateikė ieÅ¡kinį dėl 1 269,58 Eur skolos priteisimo iÅ¡ skolininko A. D.. Å i byla buvo sujungta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų civiline byla Nr. e2-333-904/2023.

12. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė Kretingalės kooperatinė žemės Å«kio bendrovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kovui A. D. tris materialiuosius reikalavimus: pripažinti ieÅ¡kovo 2022-06-17 įskaitymÄ negaliojančiu; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 269,58 Eur skolÄ pagal ieÅ¡kovo pripažįstamÄ atsakovės 2021-12-31 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KKŽŪB110491396 (žemės nuoma už 2021 metus); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 8 038,82 Eur skolÄ pagal atsakovės 2022-06-20 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KKŽŪB110491504 (žemės nuoma už 2006–2017 metus).

13. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡ios sÄ skaitos ir jose esančių duomenų teisingumÄ , pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . Teigė, kad kadangi ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė 2022-06-29, tai maksimali jam priteistina suma gali bÅ«ti lygi 638,25 Eur (pritaikius bendrÄ jį 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ), o ne 3 011,47 Eur. Atsakovė praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimams. Atsakovė prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 269,58 Eur skolÄ pagal ieÅ¡kovo pripažįstamÄ atsakovės 2021-12-31 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KKŽŪB110491396 (žemės nuoma už 2021 metus). Pažymėjo, jog šį reikalavimÄ ieÅ¡kovas pripažįsta pagal 2021-12-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KKŽŪB110491396, nes Å¡iÄ sÄ skaitÄ priėmė ir jÄ užskaitė prieÅ¡prieÅ¡iniu savo tariamÄ reikalavimÄ .

14. Teigė, kad ji ieškovui leidusi naudotis dvylika žemės sklypų. Nurodė, kad šių žemės sklypų bendras plotas buvo 14,3909 ha ir bendra ieškovo nesumokėto nuomos mokesčio suma atsakovei (t. y. gautos naudos dydis) lygi 8 038,82 Eur.

15. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės pateiktÄ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovas dirbo tik kai kuriuos sÄ raÅ¡e nurodytus žemės sklypus su Å¡ių sklypų savininkų žinia ir leidimu, teigė, kad už tai yra visiÅ¡kai atsiskaitęs su žemės sklypų savininkais, taip pat suteiktomis paslaugomis bei prekėmis ir su pačia bendrove.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu panaikino preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė; atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pripažino ieÅ¡kovo 2022-06-17 atliktÄ skolų įskaitymÄ atsakovei 1 269,58 Eur sumos negaliojančiu ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 269,58 Eur skolÄ pagal atsakovės 2021-12-31 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KKŽŪB110491396 (žemės nuoma už 2021 metus), kitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas nurodė, kad atsakovė ir ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog nuo 2006 metų ieškovas ir atsakovės vadovas G. L. žodžiu susitarė apsimainyti kai kuriais dirbamais laukais. Teismas nurodė, kad byloje dalyvavę asmenys nepatvirtino ieškovo žodinių teiginių, jog žemės sklypų apsikeitimas turėjo būti atlygintinis. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu apklaustas buvęs atsakovės vadovas G. L. patvirtino, jog, keičiantis dirbama žeme su ieškovu, nebuvo tartasis dėl nuomos įkainių ar papildomų priemokų ir pažymėjo, jog niekada bendrovės įsiskolinimai ieškovui nebuvo pripažinti.

16.2. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktas 2014-04-23 Tarpusavio skolų suderinimo aktas nėra dviÅ¡alis dokumentas. Teismas įvertinęs 2014-04-23 Tarpusavio skolų suderinimo aktÄ nustatė, kad jis yra ieÅ¡kovo ranka, vienaÅ¡aliÅ¡kai (ir nežinia, kada) paraÅ¡ytas dokumentas, kurio turinys, tai yra įsiskolinimas, nėra patvirtintas atsakovės. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad šį dokumentÄ ieÅ¡kovas pateikė atsakovės tuometiniam vadovui G. L., kuris patvirtino jo gavimÄ ir perdavė šį dokumentÄ atsakovės samdomai audito bendrovei, tačiau minėto dokumento turinio atsakovė niekada nepripažino ir su juo nesutiko.

16.3. Ä®vertinęs susiklosčiusias faktines aplinkybes, teismas pripažino, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės egzistavo žemės sklypų nuomos santykiai, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti nuomos įkainius, terminus ir kt. PrieÅ¡ingai, įvertinęs visų įrodymų visumÄ , teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad tarp Å¡alių egzistavo žemės sklypų neatlygintiniai mainų santykiai. Teismo vertinimu, Å¡ias iÅ¡vadas patvirtino tai, jog Å¡alys pasibaigus metams viena kitai sÄ skaitų už žemės nuomÄ neiÅ¡raÅ¡inėdavo, pretenzijų viena kitai nereikÅ¡davo. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas tik 2021-02-17 iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dėl žemės nuomos už 2006–2013 metų laikotarpį.

16.4. Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas pripažino, kad atsakovė suteikė jam derliaus nuėmimo paslaugas, bendrovės kombainu buvo nukulta 37 ha javų ir rapsų derliaus. Teismas nustatė, kad už suteiktas paslaugas ieÅ¡kovui atsakovė 2013-10-14 iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KKŽŪB 1101843 10 744,80 Lt sumos. Teismas pažymėjo, jog, jei atsakovė buvo skolinga ieÅ¡kovui už žemės sklypų nuomÄ 2006-2013 m., tai Å¡iuos įsiskolinimus Å¡alys galėjo padengti prieprieÅ¡iniais skolų užskaitymais. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 2013 m. atsiskaitant su bendrove už kÅ«limo paslaugas, bÅ«tų buvę Å¡alių deramasi dėl buvusių kokių nors abipusių skolų. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė teiginių, jog atsakovė vis žadėjo ieÅ¡kovui atsiskaityti už žemės nuomÄ , neva atsakovė prašė palaukti atsiskaitymo dėl bendrovės sunkios finansinės padėties. Teismas nurodė, kad atsakovė neigė Å¡ias aplinkybes ir pateikė bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai patvirtino, jog 2013 metais bendrovė veikė pelningai ir stabiliai.

16.5. Teismas įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes pripažino, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2006 iki 2017 metų Å¡alis siejo žemės sklypų nuomos santykiai, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Tuo pačiu pagrindu atmetė ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 8038,82 Eur skolos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo pagal atsakovės 2022-06-20 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KKŽŪB110491504 už žemės nuomÄ 2006–2017 m.

16.6. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo atlikto įskaitymo teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad atsakovė, gavusi ieÅ¡kovo 2022-06-17 praneÅ¡imÄ apie įskaitymÄ , 2022-06-27 raÅ¡tu atsakė ieÅ¡kovui, kad nesutinka su įskaitymu. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal ieÅ¡kovo 2021-02-17 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ALD90 3 011,47 Eur ,,Žemės nuoma už 2006 – 2013 metų laikotarpį pagal 2013-10-11 sÄ raÅ¡Ä â€œ buvo atmestas, teismas ieÅ¡kovo 2022-06-17 praneÅ¡imÄ apie skolų įskaitymÄ pripažino negaliojančiu.

16.7. Pasisakydamas dėl 1 269,58 Eur skolos priteisimo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovės 2021-12-31 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KKŽŪB110491396, teismas nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovas pripažįsta 2021-12-31 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KKŽŪB110491396, nes Å¡iÄ sÄ skaitÄ priėmė ir jÄ užskaitė kaip prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ . Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas Å¡ios skolos neapmokėjo, todėl ginčo sumÄ priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei.

16.8. Teismas pripažino, kad 2021-12-31 atsakovės iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. KKŽŪB110491396 pagrįstumas įrodytas teismui pateiktomis žemės subnuomos sutartimis Nr. S8, S9, S10, S11, S12, S13, S14 bei žemės nuomos sutartimi Nr. N3, kurios patvirtina, jog 2021 metais atsakovė subnuomojo ieÅ¡kovui 7 žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) rajone, ir nuomojo vienÄ nuosavÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. Teismas nurodė, kad minėti raÅ¡ytiniai dokumentai pagrindžia tiek nuomos (subnuomos) faktÄ , tiek nuomos (subnuomos) terminÄ , tiek nuomos (subnuomos) mokesčio dydį.

III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai

17. IeÅ¡kovas A. D. (toliau – ir apeliantas) pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir palikti galioti preliminarų Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimÄ ; priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

17.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, priimtas netinkamai ir Å¡aliÅ¡kai vertinant į bylÄ pateiktus įrodymus, nesigilinant į faktines aplinkybes. Teigia, kad prieÅ¡ingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis niekada nei raÅ¡tu, nei žodžiu nepripažino, jog su buvusiu atsakovės vadovu G. L. nuo 2006 iki 2014 metų buvo tartasi dėl tolygių susikeitimų. Teigė, jog buvo patvirtinta, kad tik kai kuriuos sklypus ar jų dalis tam tikrais laikotarpiais jis dirbo ir deklaravo kitais pagrindais, už kuriuos atsilygindavęs paslaugomis, detalėmis ar pan. Teigė, kad atsakovė dėl to pretenzijų niekada nereiÅ¡kė. Apelianto teigimu, Å¡alys dėl tolygių mainų susitarė tik nuo 2014 metų, po 2013-10-13 sÄ raÅ¡o pateikimo atsakovei ir praÅ¡ymo atsiskaityti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad atsakovės buvusio vadovo G. L. teiginiai, jog neva nuo 2006 metų egzistavo tolygių sklypų susikeitimas tarp Å¡alių, yra melagingi.

17.2. Apeliantas nurodo, kad jis nuosekliai laikėsi pozicijos pirmosios instancijos teisme dėl to, kad skolos grÄ Å¾inimo laukęs itin ilgÄ laikotarpį. Teigė, kad atsakovės buvęs vadovas jo prašęs palaukti dėl atsiskaitymo, kad bendrovės padėtis sunki, kad jis laukęs, nors į bylÄ pateikti atsakovės įrodymai patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes, t. y. tai, kad bendrovė tiek 2013 metais, tiek kitais laikotarpiais veikė pelningai. Tačiau, apelianto vertinimu, tai tik atskleidžia, kad siekdamas iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui atsakovės buvęs vadovas sÄ moningai slėpė informacijÄ , kad atsakovė veikia pelningai.

17.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir pagrindinio atsakovės liudytojo G. L. parodymų, t. y. tai, kad liudytojui žinomi ir gauti tiek 2013-10-13 dirbtų laukų sÄ raÅ¡as, pagal kurį buvo praÅ¡oma atsiskaityti, bei 2014-04-23 tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuris buvo pateiktas tiek bendrovei, tiek el. paÅ¡tu audito bendrovei. Apelianto nuomone, audito bendrovės gautas suderinimo aktas negali bÅ«ti prilyginamas vienaÅ¡aliÅ¡kam jo ranka užpildytam dokumentui, kadangi tai abipusis dokumentas, kuris patvirtintas bendrovės vadovo paraÅ¡u ir antspaudu, kurio atsakovė niekada neginčijo. Apeliantas akcentuoja, kad jo PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuriÄ jis iÅ¡rašė atsakovei, yra iÅ¡raÅ¡yta pagal 2013-10-11 pateiktÄ ir atsakovės ankstesnio vadovo priimtÄ sÄ raÅ¡Ä bei 2014-04-23 priimtÄ ir abipusiai suderintÄ Tarpusavio skolų suderinimo aktÄ . Teigia, kad buvęs atsakovės vadovas tai pripažino bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

17.4. Apelianto nuomone, susipažinus su pirmosios instancijos teismo motyvuojama dalimi yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus buvo Å¡aliÅ¡kas, nes kritiÅ¡kai vertino tik ieÅ¡kovo parodymus, o atsakovės paaiÅ¡kinimus dėl neva buvusių tolygių žemės nuomos mainų laikė kaip pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai priimti ir ieÅ¡kiniui dėl skolos priteisimo atmesti. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis.

18. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė Kretingalės kooperatinės žemės Å«kio bendrovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atsisakyti priimti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų pridėjimo. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

18.1. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde vienu metu ir pripažįsta, ir neigia apsikeitimo dirbamais žemės sklypais faktÄ . Nurodo, kad vienoje apeliacinio skundo pastraipoje ieÅ¡kovas nurodo, kad nepripažįsta apsikeitimo žemės sklypais fakto, tačiau ten pat patvirtina, kad „kai kuriuos sklypus ar jų dalis“ tam tikrais laikotarpiais dirbo ir deklaravo. Atsakovė nurodo, jog ji sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nuo 2006 metų ieÅ¡kovas ir atsakovės vadovas G. L. žodžiu susitarė apsimainyti kai kuriais dirbamais laukais, kadangi toks susitarimas, anot apeliantės, buvo priimtas dėl abipusės naudos, nes tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės dirbami laukai buvo iÅ¡sidėstę netvarkingomis formomis, įsiterpę vienas į kitÄ ir tai sunkino Å«kininkavimÄ . Atsakovės teigimu, apsikeitimas dirbamais žemės sklypais tarp Å¡alių vyko labai ilgÄ laikÄ , nuo 2006 metų, ir nė viena Å¡alis neiÅ¡raÅ¡inėdavo kitai Å¡aliai nuomos mokesčio sÄ skaitų – nes tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė laikė, kad gauna lygiavertę naudÄ iÅ¡ Å¡io mainų sandorio, kadangi Å¡alys gaudavo valstybės skiriamas iÅ¡mokas už pasėlius.

18.2. Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovo teiginiai, neva jis dirbo tik dalį atsakovės nurodytų sklypų ir už juos atsilygindavo atsakovei detalėmis, paslaugomis – neteisingi. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas net neįrodinėjo, kokias detales ir kokias paslaugas jis neva perdavė bendrovei už tai, kad atsakovė leido dirbti jos valdomus žemės sklypus. Atsakovė niekuomet nemainė paslaugų ir detalių į žemės nuomÄ â€“ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo susitarimas apsikeisti bÅ«tent pavieniais žemės sklypais, kurie bÅ«davo įsiterpę į didesnius Å¡alių dirbamų laukų masyvus. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais, neva ji ir jos vadovai žadėjo atsiskaityti už žemės nuomÄ â€“ prieÅ¡ingai, atsakovė niekuomet netvirtino esanti skolinga ieÅ¡kovui, nes Å¡alis siejo abipusių mainų dirbama žeme santykiai.

18.3. Atsakovės teigimu, Å¡alys nebuvo sudariusios žemės nuomos sutarties (nei žodinės, nei raÅ¡ytinės), kuria atsakovė bÅ«tų įsipareigojusi mokėti ieÅ¡kovui kokias nors pinigines sumas už žemės nuomÄ 2006–2013 metų laikotarpiu. IeÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovės vadovai prašė palaukti ieÅ¡kovo dėl atsiskaitymo, nes neva atsakovės padėtis buvo sunki, yra nepagrįsti, kadangi į bylÄ pateikti duomenys tai paneigia. Atsakovės teigimu, bendrovė 2013 metų laikotarpiu ir kitais laikotarpiais dirbo pelningai. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas byloje remiasi 2014-04-23 tarpusavio skolų suderinimo aktu. Teigia, kad ji minėto akto nepripažįsta ir tokios pozicijos laikėsi ir laikosi visos bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad tarpusavio skolų suderinimo akto formÄ parengė atsakovės auditÄ atliekanti UAB „Rezultatas“. Nurodo, kad tokia tarpusavio suderinimo akto forma buvo parengta visiems asmenims, 2013 m. turėjusiems bet kokius sandorius su bendrove. Teigia, kad tokiÄ tarpusavio skolų suderinimo akto formÄ (su G. L. paraÅ¡u) gavo ir ieÅ¡kovas. Nurodo, kad pats ieÅ¡kovas savo nuožiÅ«ra užpildė žemiau esančias grafas – apie atsakovės įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui ir apie ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ atsakovei. Teigia, kad pats ieÅ¡kovas į tarpusavio skolų suderinimo aktÄ Ä¯rašė, neva bendrovė yra jam skolinga 10 398,00 Lt už žemės nuomÄ pagal 2013-10-11 sÄ raÅ¡Ä . Teigia, kad tokio tarpusavio skolų suderinimo akto ieÅ¡kovas nesiuntė atsakovei, nors ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ duomenis, kad 2014-05-08 elektroniniu paÅ¡tu nusiuntė šį aktÄ UAB „Rezultatas“, tačiau, atsakovės teigimu, ji iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo Å¡io „tarpusavio skolų suderinimo akto“, o auditÄ atliekanti bendrovė atsakovei taip pat nepateikė tokio ieÅ¡kovo skolų suderinimo akto. Teigia, kad Å¡is dokumentas neiÅ¡reiÅ¡kia suderintos abiejų Å¡alių valios – suderinti tarpusavio skolas.

18.4. Atsakovė pažymi, kad nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais dėl to, kad neva dabartinis atsakovės administracijos vadovas V. L. bendrovėje 2006–2013 metais nedirbo, todėl jo parodymais vadovautis negalima. Teigia, kad V. L. buvo vienas iÅ¡ trijų atsakovės steigėjų dar 1998 metais, nuo to laiko nepertraukiamai buvo atsakovės narys, dalyvaudavo kiekviename bendrovės visuotiniame narių susirinkime. IlgÄ laikÄ (1998–2004 m., nuo 2013 iki dabar) V. L. buvo atsakovės valdybos narys. Nurodo, kad ilgametis atsakovės vadovas G. L. yra V. L. tėvas, taigi atsakovės veiklos reikalai dabartiniam atsakovės vadovui taip pat yra žinomi ir tiesiogiai iÅ¡ artimo Å¡eimos nario.

18.5. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiais apie pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismÄ vadina Å¡aliÅ¡ku tik todėl, kad teismas vadovavosi atsakovės pateiktais įrodymais ir argumentais. Teigia, kad faktÄ apie ieÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio sklypų mainus patvirtino ne tik atsakovės pusė, bet ir pats ieÅ¡kovas bei ieÅ¡kovo pasikviesti liudytojai – B. Å ., I. S., A. S..

19. IeÅ¡kovas pateikė prieÅ¡taravimus dėl atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , juose praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. preliminarų sprendimÄ , panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovo skolų įskaitymo ir jį pripažinti galiojančiu, priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir priimti papildomus įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

23. Nagrinėjamoje byloje dėl skolos priteisimo sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas preliminarus sprendimas ir ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo pridėti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus iÅ¡lygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi bÅ«ti įvertinti nusprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: I) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; II) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; III) ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; IV) ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktÄ ).

25. Apeliantas 2023 m. birželio 22 d. kartu su prieÅ¡taravimais dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateikė 2022 m. kovo 10 d. praneÅ¡imÄ advokatui D. Ž. dėl papildomų duomenų pateikimo; Žemės Å«kio bendrovės „Kretingalė“ 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymÄ Nr. 30 dėl komisijos sudarymo ir 2022 m. balandžio 4 d. susirinkimo garso įraÅ¡Ä .

26. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Å ioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡spręstas ginčas tarp Å¡alių dėl skolos priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Susipažinus su pateiktų naujų įrodymų turiniu, matyti, kad jie nėra susiję su Å¡ios apeliacijos objektu. Taigi pirmiau nurodyti nauji įrodymai Å¡ioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje neatitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtinto sÄ sajumo reikalavimo. Be to, apeliantas turėjo galimybę pirmiau paminėtus įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų atsisakęs priimti ieÅ¡kovo teikiamus įrodymus į Å¡iÄ apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ . Todėl ieÅ¡kovo pateikti nauji įrodymai nepriimtini ir nepridėtini prie Å¡ios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

27. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2021 m. vasario 17 d. iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALD Nr. 90, kurios sumÄ sudaro 3 011,47 Eur. Minėtoje sÄ skaitoje nurodoma žemės nuoma už 2006–2013 metų laikotarpį pagal 2013-10-11 sÄ raÅ¡Ä . Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad atsakovė 2021 m. gruodžio 31 d. iÅ¡rašė ieÅ¡kovui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KKŽŪB110491396, kurios sumÄ sudaro 1 269,58 Eur. Minėtoje atsakovės iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje nurodoma 1 269,58 Eur suma yra žemės nuoma už 2021 metus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2022 m. birželio 17 d. atsakovei pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl įskaitymo. IÅ¡ minėto pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad ieÅ¡kovas įskaitė jam atsakovės 2021 m. gruodžio 31 d. iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. KKŽŪB110491396 1 269,58 Eur sumÄ Ä¯ jo paties atsakovei iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALD Nr. 90 3 011,47 Eur sumos. Taigi, ieÅ¡kovo teigimu, atsakovė jam liko skolinga 1 741,89 Eur. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 8 038,82 Eur už žemės nuomÄ 2006–2017 m. Todėl 2022 m. birželio 20 d. ji ieÅ¡kovui iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KKŽŪB110491504 minėtos 8 038,82 Eur sumos dydžio.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡alys viena kitai pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nepripažįsta, iÅ¡skyrus atsakovės ieÅ¡kovui 2021 m. gruodžio 31 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KKŽŪB110491396, kurios sumÄ sudaro 1 269,58 Eur už žemės nuomÄ 2021 metais. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl žodinio susitarimo, kuriuo, atsakovės teigimu, Å¡alys buvo sutarusios dėl žemės sklypų neatlygintinių mainų. Tačiau ieÅ¡kovas su tuo nesutiko ir teigė, jog Å¡alys buvo sutarusios dėl žemės sklypų nuomos teisinių santykių.

Dėl žemės nuomos sutarties teisinio reglamentavimo ir įrodymų vertinimo

29. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai Å¡alys susitaria dėl visų esminių sutarties sÄ lygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Sutarties sudarymui konstatuoti bÅ«tina suderinta Å¡alių valia sukurti tarpusavio teisinius santykius. Dėl Å¡ios priežasties ne kiekvienas asmens veiksmas ar neveikimas gali bÅ«ti vertinamas kaip asmens valios, patvirtinančios siekį sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius santykius, iÅ¡raiÅ¡ka. Asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus arba nuo jų susilaikydamas, ne visada siekia atitinkamų teisinių santykių sukÅ«rimo, todėl Å¡ie veiksmai (neveikimas) ne visada patvirtina asmens valiÄ sudaryti konkrečiÄ sutartį ir prisiimti iÅ¡ jos iÅ¡plaukiančius įsipareigojimus. Be to, tam tikrais atvejais įstatymas reikalauja, kad sutartis bÅ«tų sudaryta atitinkama forma. NaÅ¡ta įrodyti sutarties sudarymo faktÄ tenka asmeniui, teigiančiam, kad sutartis buvo sudaryta.

30. CK 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai Å¡aliai (nuomininkui) sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytÄ paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytÄ Å¾emės nuomos mokestį. CK 6.547 straipsnyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Å alys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieÅ¡ trečiuosius asmenis tik įregistravusios jÄ vieÅ¡ame registre įstatymų nustatyta tvarka. Prie žemės nuomos sutarties turi bÅ«ti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Å ie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis.

31. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas Å¡aliÅ¡kai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, nesigilino į faktines aplinkybes, neįvertino to, kad atsakovės buvusio vadovo G. L. teiginiai, jog neva nuo 2006 metų egzistavo tolygių sklypų susikeitimas tarp Å¡alių, yra melagingi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės nesutinka su pirmiau paminėtais apeliacinio skundo argumentais. Visų pirma raÅ¡ytinės nuomos sutarties nebuvimas yra svarbi aplinkybė formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui dėl teisinių žemės nuomos santykių (ne)egzistavimo. Todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas neva Å¡aliÅ¡kai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, iÅ¡ esmės nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės egzistavo žemės sklypų nuomos teisiniai santykiai. Antra, apelianto teiginiai, kad neva atsakovės buvusio vadovo G. L. parodymai dėl žemės sklypų susikeitimo tarp Å¡alių melagingi, yra iÅ¡ esmės tik deklaratyvÅ«s teiginiai. Kadangi apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, ir dėl to pirmosios instancijos teismui bÅ«tų kilę pagrįstų abejonių dėl buvusio atsakovės vadovo G. L. parodymų. Remdamasi bylos medžiaga, konkrečiai pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraÅ¡u, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovės vadovas G. L. bÅ«tų davęs nenuoseklius parodymus dėl kilusio ginčo tarp Å¡alių. PrieÅ¡ingai, atsakovės vadovas laikėsi nuoseklios pozicijos teigdamas, jog bendrovė su ieÅ¡kovu nuo 2006 metų keitėsi dirbama žeme, siekiant efektyviau Å«kininkauti.

32. Be to, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir pagrindinio atsakovės liudytojo G. L. parodymų, t. y. to, kad liudytojui buvo žinomi ir gauti tiek 2013-10-13 dirbtų laukų sÄ raÅ¡as, pagal kurį buvo praÅ¡oma atsiskaityti, tiek ir 2014-04-23 tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuris buvo pateiktas bendrovei ir el. paÅ¡tu audito bendrovei.

33. Pasisakant dėl minėtų apelianto argumentų, pažymėtina tai, kad vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

34. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.). Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi įrodymų prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

35. Taigi Å¡iuo nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo reikalavimus dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovės grindžia Å¡iais pagrindiniais įrodymais: iÅ¡raÅ¡yta 2021 m. vasario 17 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra ALD Nr. 90, kurios sumÄ sudaro 3 011,47 Eur; 2022 m. birželio 17 d. atsakovei pateiktu pareiÅ¡kimu dėl įskaitymo, kuriuo reikalaujamÄ priteisti 1 741,89 Eur sumÄ nurodo po atsakovės 2021 m. gruodžio 31 d. iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. KKŽŪB110491396 1 269,58 Eur sumos įskaitymo; 2014 m. balandžio 23 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktu.

36. Vertinant pirmiau paminėtus įrodymus pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovas ir iÅ¡rašė atsakovei 2021 m. vasario 17 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALD Nr. 90, nors ir pateikė audito bendrovei 2014 m. balandžio 23 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktÄ , tačiau Å¡ie ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai duomenys neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Kadangi, kaip minėta, byloje nėra įrodymų dėl to, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę žemės nuomos teisiniai santykiai, t. y. ieÅ¡kovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jo ir atsakovės sudarytos raÅ¡ytinės žemės nuomos sutarties, kuri patvirtintų tokio susitarimo egzistavimÄ .

Kaip jis pats nurodo, jog 2021 m. vasario 17 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALD Nr. 90 parengęs pagal jo paties sudarytÄ 2013-10-13 dirbtų laukų sÄ raÅ¡Ä . Tačiau 2013-10-13 dirbtų laukų sÄ raÅ¡as jokias bÅ«dais negali bÅ«ti pripažintas Å¡alių sandoriu dėl žemės nuomos teisinių santykių. Žemės nuomos sutartis turi atitikti CK 6.545 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kurioje nurodoma, kad pagal žemės nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai Å¡aliai (nuomininkui) sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytÄ paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytÄ Å¾emės nuomos mokestį.

Minėta, kad CK 6.547 straipsnyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Taigi nesant tarp Å¡alių sudarytos raÅ¡ytinės žemės nuomos sutarties, ieÅ¡kovas neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡raÅ¡yti atsakovei 2021 m. vasario 17 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ALD Nr. 90, ar tuo labiau atlikti įskaitymÄ pagal 2022 m. birželio 17 d. pareiÅ¡kimÄ dėl įskaitymo. Be to, teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , dėl pirmiau paminėtų apelianto argumentų pažymi, kad nors ieÅ¡kovas ir buvo pateikęs minėtus duomenis atsakovei, t. y. 2013-10-13 dirbtų laukų sÄ raÅ¡Ä ir 2014 m. balandžio 23 d.

Tarpusavio skolų suderinimo aktÄ audito bendrovei, tai jokiu bÅ«dų nelaikytina, kad atsakovė privalo atsiskaityti pagal ieÅ¡kovo jai pateiktÄ 2021 m. vasario 17 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ALD Nr. 90, juolab, kad atsakovė minėtos sÄ skaitos nepripažįsta ir jos nepripažino nuo pat gavimo momento. Ne kartÄ minėta, jog Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės žemės nuomos sutarties. Todėl pirmiau minėti ieÅ¡kovo argumentai dėl to, kad neva pirmosios instancijos teismas nevertino pagrindinio atsakovės liudytojo G.

L. parodymų, t. y. to, kad jam buvo žinomi ir gauti tiek 2013-10-13 dirbtų laukų sÄ raÅ¡as, tiek ir 2014-04-23 tarpusavio skolų suderinimo aktas, atmestini kaip iÅ¡ esmės nepagrįsti, kadangi minėti liudytojo parodymai Å¡iuo atveju neturi jokios teisinės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui.

37. Apibendrindama tai, kas aptarta, kadangi įstatyme imperatyviai nustatyta, jog žemės nuomos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė (CK 6.547 straipsnis), vadovaudamasi pirmiau paminėta kasacinio teismo praktika ir teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nesant tarp Å¡alių raÅ¡ytinės žemės nuomos sutarties Å¡iuo atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių buvo susiklostę žemės nuomos teisiniai santykiai. Be to, aplinkybės, patvirtinančios tai, kad tarp Å¡alių nebuvo raÅ¡ytinės žemės nuomos sutarties, yra paties apelianto parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, t. y. tai, kad ieÅ¡kovas pats pripažino, jog niekada nesikreipė į atsakovę dėl raÅ¡ytinių nuomos / subnuomos sutarčių sudarymo. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir pagrįstai iÅ¡tyrė ir įvertino Å¡ioje byloje surinktus įrodymus. Todėl mano, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia to, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

38. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas tiek vertindamas byloje esančius šalių įrodymus, tiek ir šalių parodymus buvo šališkas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmiau paminėtais argumentais ir atmeta juos kaip iš esmės nepagrįstus.

39. Pirmiausia teismo Å¡aliÅ¡kumas gali bÅ«ti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias nuspręsti apie teismo suinteresuotumÄ iÅ¡spręsti bylÄ palankiai vienai iÅ¡ Å¡alių ar apie proceso organizavimÄ taip, kad procesÄ stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspÅ«dis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Todėl ieÅ¡kovo pirmiau nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ar Å¡alių parodymus teismo posėdžio metu buvo Å¡aliÅ¡kas, nes kritiÅ¡kai vertino tik ieÅ¡kovo parodymus, o atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimus dėl neva buvusių tolygių žemės nuomos mainų laikė kaip pakankamÄ pagrindÄ ieÅ¡kiniui atmesti, nesudaro pagrindo nuspręsti dėl skundžiamÄ sprendimÄ priėmusio teismo Å¡aliÅ¡kumo. Kadangi kitų aplinkybių, galinčių kelti abejones dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, apeliantas nenurodė, o faktÄ apie ieÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio sklypų mainus patvirtino ne tik atsakovė, bet ir pats ieÅ¡kovas bei ieÅ¡kovo pasikviesti liudytojai, todėl, apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti galimÄ procesinį pažeidimÄ .

40. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Esant nurodytoms aplinkybėms pažymėtina, kad apeliantas nesutikdamas su jam pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis iš esmės savo nesutikimo nepagrindžia, t. y. nenurodo, kodėl konkrečiai nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

41. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias faktines aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, nustatė, kad ieškovas rašytiniais įrodymais, pateiktais pirmosios instancijos teismui, pagrindė 2 070,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė rašytiniais dokumentais pagrindė 3 670,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

42. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo ir atsakovės reikalavimus dėl žemės nuomos mokesčio už 2006–2013 metus priteisimo. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkino du atsakovės patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl skolos už 2021 metus žemės nuomos mokesčio priteisimÄ . O ieÅ¡kovo skolos užskaitymÄ pripažino negaliojančiu.

43. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrÄ sias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ ; jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas priteisiamas ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimo daliai.

44. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, turint omenyje tai, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis buvo patenkintas 66,67 procento, ieškovui priteistina 689,93 Eur suma, kuri yra proporcinga teismo atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, tai yra 33,33 procento ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei buvo priteista 2 446,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai teismo patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas šalims procesinės teisės normų nepažeidė ir tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

45. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl Å¡alių ginčo esmės. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

48. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 23 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. PraÅ¡yme nurodė, kad patyrė 871,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ir praÅ¡o jas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo. Kartu su praÅ¡ymu atsakovė pateikė įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. 2023 m. liepos 17 d. SEB banko mokėjimo nurodymas, kuriame nurodyta, kad sumokėta 3 892,11 Eur; 2023 m. liepos 6 d. detali darbų ataskaita, kurioje nurodoma 720,00 Eur suma be PVM ir 2023 m. liepos 6 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra NOOR-2307-0098, kurios sumÄ sudaro praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų 871,20 Eur suma. Taigi minėta bylinėjimosi iÅ¡laidų suma virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių sumÄ , todėl mažintina iki 496,48 Eur ir priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš apelianto (ieškovo) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Kretingalės kooperatinei žemės ūkio bendrovei, įmonės kodas 263652060, 496,48 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 48 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Raimonda Andrulienė

Irma Čuchraj

Aušra Maškevičienė